Gvildenu | Litvakai / FeliksasPutrius

October 25, 1899, Death July 1994 Palos Heights, Cook County, IL (Illinois), 60463

http://www.lnb.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/16_1941_m_Birzelio_sukilimas_Lietuvoje201112503843.pdf Jankausko parašytoje biografijų knygoje Feliksas Putrius priklausė Pasienio perėjimo punkto Petrikaičių kaimo iniciatyvinei grupei:

Petras Bortkevičius
Feliskas Putrius
Jonas Ramanauskas
Osvaldas Žadvydas

Tai vadina "Kretingos antisovietinio pasipriešinimo centru".

http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20100626/uzlaisve_01.html Esminiai pokyčiai organizuoto pogrindžio veikloje sietini su antisovietinio pogrindžio centrų Kaune, Vilniuje bei Kretingoje ir Berlyne sukūrimu.

Kaune 1940 m. spalio 9 d. Kaune susirinkę pogrindžio nariai įsteigė visą Lietuvą apimančią pogrindinę organizaciją (nuo 1940 m. gruodžio 15 d. pradėtą vadinti Kauno LAF štabu, kuriai vadovavo Adolfas Damušis).

Vilniuje 1941 vasario mėnesį Raudonosios armijos 29-ojo Šaulių teritorinio korpuso, 179-osios divizijos 29-ojo šaulių pulko štabo karininkas mjr. Vytautas Bulvičius įsteigė Vilniaus LAF štabą.

Kretingoje Pasipriešinimo centru Žemaitijoje nuo 1940 m. gruodžio antros pusės tapo Kretinga su joje veikiančia pogrindinė organizacija. 1940 m. gruodžio mėnesį Lietuvoje lankėsi Berlyno LAF ryšininkas kpt. Bronius Michelevičius – į Lietuvą jis atvyko padedant Varpėnų dvaro pogrindžio nariui Feliksui Putriui. Jis lankėsi Vilniuje, Kaune, Tauragėje, Telšiuose, kitose vietovėse, susitikinėjo su pogrindinių organizacijų nariais, duodavo jiems nurodymų dėl tolimesnės veiklos. Pogrindžio centrai Kaune, Vilniuje, Kretingoje, bendradarbiaujant su Berlyno LAF organizacija, pradėjo koordinuoti Lietuvos pogrindžio veiklą. Dėl to stiprėjo tarpusavio ryšiai, bendradarbiavimas.

Pirmuoju ir antruoju pogrindžio veiklos laikotarpiais pogrindinės organizacijos buvo sudarytos iš atskirų grupelių, jose pagal įvairius duomenis būdavo nuo 2 iki 5 asmenų. Vienos grupelės nariai nepažinojo kitos narių, kontaktas buvo palaikomas per ryšininkus. Lietuvos pogrindis, jo veiklai prijaučiantys gyventojai nepriklausomą Lietuvos valstybę tikėjosi atkurti pasinaudodami Vokietijos ir SSRS karu, jo pradžioje buvo ketinama sukilti. Tam reikėjo ginklų. 1940 m. vasarą likviduojant Šaulių sąjungą šios organizacijos nariai siekė nuslėpti ginklus nuo sovietinės administracijos ir panaudoti juos ateityje kovai su okupantais.

Kretingos apskrityje dalies ginklų negrąžino buvęs XV Kretingos šaulių rinktinės vado padėjėjas kpt. Osvaldas Žadvydas, ats. j. ltn. Antanas Kenstavičius iš Mažeikių. Jie ginklus išdalino pogrindžio nariams. Pogrindininkai ginklų įsigijo ir kontrabandos keliu. Pvz., Gargždų gyventojas Kazys Bružas 8 kartus vyko per sieną į Vokietiją, iš kur pargabeno 30 karabinų, 8 brauningus, 1700 šovinių karabinams ir brauningams.

Pirmojo pogrindžio raidos laikotarpiu glaudaus bendradarbiavimo tarp atskirų vietovių organizacijų nebuvo. Ši aplinkybė lėmė, kad literatūra buvo platinama daugiau tarp vietos gyventojų, ji pasiekdavo tik artimesnes vietoves.

Antruoju pogrindžio raidos laikotarpiu, kai pogrindininkai pradeda glaudžiai bendradarbiauti, situacija kinta. Pasipriešinimo centrinių ir vietinių organizacijų parengta antiokupacinė literatūra buvo platinama ne tik tam tikroje vietovėje, ji pasiekdavo ir tolimas Lietuvos vietoves. Tai buvo ypač pastebima Žemaitijos regiono pogrindininkų veikloje. Pvz., Telšių aps. Varnių vls. pogrindininko Adomo Jurgelio dėka literatūra pasiekdavo ne tik daugelį Vakarų regiono vietovių, bet ir Vilnių, Kauną. Lietuvių informacijos biuro Berlyne 1941 m. kovo 19 dienos pranešimas „Pavergtos Lietuvos tautiečiams“ per Varpėnų dvaro pogrindininkus pateko į kretingiškiams pogrindininkams. Jie parengė pranešimo kopijas ir platino jas Kretingos, Mažeikių, Telšių ir apskrityje, Vilniuje.

„Pavergtos Lietuvos tautiečiams“ - skatinami šaudyti žydus, šimtą už vieną.