vynininkas = Tėvas

vynmedis = Sūnus

šakelės duodančios vaisių = mokiniai = pasiliekantys Kristuje

šakelės neduodančio vaisių = nepasiliekantys Kristuje = bus išpjauti

vykdyti įsakymus = pasilikti meilėje = mylėti = laikytis žodžio = būti apvalytam

įsakymas = vienas kitą mylėti (kaip Kristus myli) = gyvybę už draugus atiduoti

draugai = priimantys ir darantys kas įsakyta

Jėzus mato laiką, kuriame sutampa priežastis ir pasekmė, o jie mato laiką, kuriuo jos nesutampa.

• Argi jūs nesakote: ‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’? Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus; jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai."

Jėzus pažinimu vykdo Dievo valią, Tėvo siųstas eis į Jeruzalę. O apaštalai neturi šito pažinimo, jie remiasi nežinojimu.

• „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote.“

Septynerybė skiria (pasąmonės) pažinimą tiesa ir (sąmonės) nepažinimą dvasia. Dievas yra nežinojimo, nepažinimo dvasia. O tikrieji garbintojai garbina Dievą tiek nežinojimo dvasia, tiek žinojimo tiesa, tad Dievo Dvasios bendru suvokimu, sąmoningumu.

• „Moterie, tikėk manimi, jog ateis valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje. 22 Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išganymas ateina iš žydų. 23 Bet ateis valanda ­ jau dabar ji yra, ­kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško. 24 Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa.

Mano maistas = vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir baigti jo darbą

Dievo valia = kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį, turėtų amžinąjį gyvenimą

priimti Kristaus duodamą vandenį

• = priimti jo nešamą Dievo dovaną, duoną iš dangaus
• = valgyti jo kūną, gerti jo kraują
• = priimti ką Kristus perduoda iš Dievo
• = pasilikti Kristuje ir Kristus jame
• = amžinai gyventi

Dievo dovana = amžinas gyvenimas

priimti Dievo dovaną = tikėti

priimti Dievo dovaną iš Kristaus = tikėti Kristų

duoti Dievo dovaną = atsisakyti kūno, kad pasaulis gyventų

Kristaus dovana = tiesa

Kristaus žodžiai = dvasia ir gyvenimas

priimantis Kristaus dovaną = tiesos versmė į amžiną gyvenimą

dvasia duoda gyvybė, kūnas nieko neduoda

duona nužengia iš dangaus

duona duoda pasauliui gyvybę

duona patenkina amžinai visus ateinančius, tikinčius, jie nemirs, o gyvens

duona yra Kristaus kūnas už pasaulio gyvybę

atsisako savęs kitų dėlei

Tėvas siuntė Kristų - Kristus gyvena pas Tėvą

Kristaus kūną priima žmogus. Žmogus gyvena pas Kristų

Gyvenimo lygtis

 Gyvenimo lygtis

Jėzaus sąvokos

Evangelija pagal Joną

Jn 1

1 Pradžioje buvo Žodis.

Tas Žodis buvo pas Dievą,

ir Žodis buvo Dievas.

2 Jis pradžioje buvo pas Dievą.

3 Visa per jį atsirado,

ir be jo neatsirado nieko,

kas tik yra atsiradę.

4 Jame buvo gyvybė,

ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.

5 Šviesa spindi tamsoje,

ir tamsa jos neužgožė.

6 Buvo Dievo siųstas žmogus,

vardu Jonas.

7 Jis atėjo kaip liudytojas,

kad paliudytų šviesą

ir kad visi per jį įtikėtų.

8 Jis pats nebuvo šviesa,

bet turėjo liudyti apie šviesą.

9 Buvo tikroji šviesa,

kuri apšviečia kiekvieną žmogų,

ir ji atėjo į šį pasaulį.

10 Jis buvo pasaulyje,

ir pasaulis per jį atsiradęs,

bet pasaulis jo nepažino.

11 Pas savuosius atėjo,

o savieji jo nepriėmė.

12 Visiems, kurie jį priėmė,

jis davė galią tapti Dievo vaikais ­

tiems, kurie tiki jo vardą,

13 kurie ne iš kraujo

ir ne iš kūno norų,

ir ne iš vyro norų,

bet iš Dievo užgimę.

14 Tas Žodis tapo kūnu

ir gyveno tarp mūsų;

mes regėjome jo šlovę ­

šlovę Tėvo viengimio Sūnaus,

pilno malonės ir tiesos.

15 Jonas apie jį liudija ir šaukia:

„Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau;

tas, kuris paskui mane ateis,

pirmiau už mane yra buvęs,

nes jis už mane pirmesnis.“

16 Tikrai iš jo pilnatvės

visi mes esame gavę

malonę po malonės.

17 Kaip Įstatymas duotas per Mozę,

taip tiesa ir malonė

atėjo per Jėzų Kristų.

18 Dievo niekas niekada nėra matęs,

tiktai viengimis Sūnus ­ Dievas,

Tėvo prieglobstyje esantis,

mums jį atskleidė.

Jono liudijimas

19 Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“ 20 Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“ 21 Jie ir vėl klausė: „Tai kas gi tu? Gal Elijas?“ Jis atsakė: „Ne!“ ­ „Tai gal tu pranašas?“ Jis atsakė: „Ne!“ 22 Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“ 23 Jis tarė:

„Aš ­ tyruose šaukiančiojo bal- sas:

Taisykite Viešpačiui kelią! ­

kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas.“

24 Atsiųstieji buvo iš fariziejų. 25 Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei Elijas, nei pranašas?“ 26 Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu. O tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate, 27 kuris po manęs ateis[i1]; jam aš nevertas atrišti apavo dirželio.“

28 Tai atsitiko Betanijoje, Užjordanėje, kur Jonas krikštijo.

Dievo Avinėlis

29 Rytojaus dieną, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! 30 Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. 31 Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštiju vandeniu.“ 32 Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo. 33 Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia.’ 34 Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus.“

Pirmieji mokiniai

35 Kitą dieną tenai vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. 36 Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ 37 Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų. 38 O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia „Mokytojau“) , kur gyveni?“ 39 Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite.“ Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo apie dešimtą valandą. 40 Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus. 41 Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia „Kristų“) . 42 Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono[i2] sūnus, o vadinsiesi Kefas“ (tai reiškia „Petras ­ Uola“) .

43 Dar kitą dieną, išvykdamas į Galilėją, Jėzus sutiko Pilypą ir jam tarė: „Sek paskui mane!“ 44 Pilypas buvo kilęs iš Betsaidos, Andriejaus ir Petro gimtojo miesto. 45 Pilypas susitiko Natanaelį[i3] ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus.“ 46 Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“ Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!“ 47 Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos.“ 48 O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“ Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, aš mačiau tave po figmedžiu.“ 49 Natanaelis sušuko: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“ 50 Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų.“ 51 Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus.“

Evangelija pagal Joną