Gvildenu | Mintys / ŽmogausSavęsSuvokimas

Kaip žmogus supranta gyvenimą trejybės ratu?

Žmogaus savęs suvokimas

Ištakos, akistata, darna

Kaip sąmoningumo trys dėsniai išreiškia Dievo turėjimą?
Kaip susijusios Dievo akistata su savimi ir mūsų akistata su savimi?
Kaip darna suderina tris veiksmus?
Kaip sulyginti ištakas, akistatą, darną su suvokiančiu, susivokiančiu, suvoktuoju?

Sąmoningumas: Dvasia sudalyvauja save tiriančiu Dievu

Dievas yra dvasios sudalyvavimas.
Sąmoningumas yra dvasios sudalyvavimas jos raiškos sąlygose. Jos raiškos sąlygos yra trejybės ratas, o jos sudalyvavimas yra amžina branda, tad amžinas gyvenimas.
Tėvą garbins.
Sūnus viską paskelbs.
Dvasia visus persmelkia, jungia, apšviečia garbinti Tėvą.

Dievo turėjimas

Dievas yra dvasia.
Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia (turiniu) ir tiesa (raiška).
Dievo garbintojai yra tie, kuriems jisai yra Dievas.
Kažkieno Dievas yra asmuo Dievas, kuris tuo pačiu yra Aš, Tu, Kitas.

Savęs ryškėjimas

Dvasia neturi savasties, tad savęs nesuvokia, tad savęs suvokimą išreiškia savęs nesuvokimu.
Sandara yra savastis, tad savęs suvokimas savimi.
Atvaizdai yra savęs suvokimas kitais.
Vieningumas yra savęs suvokimas Dievu.

Tyrėjo savęs tyrimas

Sąmoningumu vyksta savęs tyrimas. Dievas (tyrėjas) yra dvasia, jos veikla - jos veržimasis - yra jos tyrimas, jisai tiria ir tuo pačiu tveria save. Sąmoningumas tai įrėmina.

Sąmoningumo trys dėsniai

Trejybės ratas: Akistatos branda iškelia ištakų brandos klausimą, ištakų branda iškelia darnos brandos klausimą, darnos branda iškelia akistatos brandos klausimą

Akistatos branda: Asmeninį pagrindą (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)
Ištakų branda: Tėra tai kas reiškiasi: Dievas (ištakos) tampa (akistata) kažkieno Dievu (darna)
Darnos branda: Priimti savo Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą

{$\textrm{Ištakos}\overset{\textrm{Akistata}}{\leftrightarrow}\textrm{Darna}$} Asmeninį Dievo supratimą (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)

Mums, asmenims, viskas atsiremia į asmeninį pagrindą, akistatą.
Asmeninis pagrindas reiškia, kad galima turėti kažką savo, kas mus pranoksta. Galime pasisavinti. Tad galime turėti savo Dievą, tad kuo pranokstame save.
Akistatos asmeninis pagrindas atsiveria tarp ištakų vienintelio pagrindo (dvasios) ir darnos bendro pagrindo (Dievo).
Mūsų įsiterpimo esmingumą išsako troškimo pakopos tarp ištakų ir darnos, o neesmingumą išsako likimo vientisumas tarp ištakų ir darnos, taip kad jie nesiskiria.
Ištakose ir ją plėtojančiose reikšmėse nėra savumo nes nėra skirtingumo.
Skirtingumas iškyla su požiūriais ir jų derinimu.
Asmeninis pagrindas įkūnija dėsnį "Tėra tai, kas reiškiasi".

{$\textrm{Ištakos}\overset{\textrm{Akistata}}{\rightarrow}\textrm{Darna}$} Tėra tai kas reiškiasi: Dievas (ištakos) tampa (akistata) kažkieno Dievu (darna)

Asmens Dievas yra geras ir būtinas, o Dievas kaip toks nebūtinai geras ir iš viso nebūtinas.
Vidinė reikšmė išsakoma išoriniais ryšiais.
Dievą įprasmina jo vaidmuo.
Raiška išplaukia iš turinio -> turinys ir raiška yra lygiaverčiai, tad sutampa
Raiška atliepia turinį -> raiška ir turinys sutampa
Palyginti su tiesa ir jos trejybės atvaizdu (turinio ir raiškos santykį), ir palyginti su kitais trejybės atvaizdais.

{$\textrm{Ištakos}\overset{\textrm{Akistata}}{\leftarrow}\textrm{Darna}$} Priimti savo Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą

Priimti Dievą kaip tokį reiškia atsisakyti savęs.
Visa savo Dievo esmė yra, kad pripažįstame aukštesnį požiūrį (jam paklūstame, jį tikime, juo rūpinamės), tad atsisakome savęs ir kartu išnyksta mūsų supratimas, kas yra gera.

Neapibrėžtumo trejybė išsako tyrimą: ištakas (klausimą), akistatą (tyrimą), darną (atsakymą).

Nesiribojimas (neįsivaizduojamumas) išverčia akistatą (įsivaizduojamumą)

Ištakos 8 (aštuonerybė): Neapibrėžtumas sąlygų. {$? \rightarrow \; ! $}
Darna 4 (atsigręžiantys lygmenys): Apibrėžtumas sąlygų. {$? \leftarrow\rightarrow \; ! $}
Akistata 6 (lygmenų poros): Įsivaizduojamumas sąlygų. {$? \leftarrow \; !$}
Nesiribojimas. Neįsivaizduojamumas sąlygų. {$? \rightarrow\leftarrow \; ! $}

Akistata (įsivaizduojamumas) yra langas kuriuo asmuo atsiveria savo Dievu. Neisiribojimas (neįsivaizduojamumas) yra to lango atsisakymas, tad dvasios sutraukimas į save, tiek ištakų - Dievo pirm savęs, tiek darnos - Dievo po savęs.

Nesiribojimas reiškiasi trejopai: besąlygiškumu, nešališkumu, nepaneigiamumu. Tai neapibrėžtumo trejybė.

Dvasia

Dvasia veržiasi, išeina už savęs, yra prieštaringa
Sąmoningumas: Dvasia sudalyvauja save tiriančiu Dievu
Tyrėjo savęs tyrimas

Sąmoningumo trys dėsniai

Akistatos branda: Bręsta galimybė: Supratimas Dievo vystosi, tad brandina: Asmeninį Dievo supratimą (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)
Ištakų branda: Bręsta Dievas: Dievą patvirtina supratimas Dievo: Tėra tai kas reiškiasi: Dievas (ištakos) tampa (akistata) kažkieno Dievu (darna)
Darnos branda: Bręsta supratimas: Supratimą Dievo pranoksta Dievas: Priimti Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą
Trejybės ratas: Akistatos branda iškelia ištakų brandos klausimą, ištakų branda iškelia darnos brandos klausimą, darnos branda iškelia akistatos brandos klausimą

Vyksmas

Ištakos. Neapibrėžtumo trejybe. Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.
- Dievas atveria galimybę, kad jame gali būti kažkas daugiau.
- Neapibrėžtumo reikšmės plėtojasi vyksmu -1, išėjimu už savęs.
- Pereinama iš neapibrėžtumo į apibrėžtumą, toliau į įsivaizduojamumą, galiausiai į neįsivaizduojamumą.
Akistata. Trejybės ratu. Asmenys kaskart bręsta: Dievas tampa kažkieno Dievu
- Asmenys priima Dievą pranokdami save.
- Asmenys priima Dievą kaip vienumą, suvoktą darną.
- Asmenys kaskart bręsta suvokdami, kad Dievas nebūtinai geras, pripažindami Dievo laisvę.
- Asmenys įsijungia į Dievo tyrimą.
- Vienumo suvokimas vystosi keturiomis tyrimo pakopomis.
Darna. Dievo šokio trejybe. Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisve
- Dievo plėtotę suprantame, pripažįstame, įsisąmonijame, sureikšminame kaip Dievo tyrimą, ar jisai būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų?
- Dievas bręsta ir reiškiasi kaip tyrėjas, pripažindamas asmenų laisvę jį priimti ar jo nepriimti.
- Dievas atsako už save trejybe: prisiima vaidmenį, vykdo veiklą - tyrimą, pripažįsta išdavas.
- Dievas išsiplečia, atsiskleidžia, pildosi, amžinai bręsta.
- Pildosi dėsnis, tėra tai, kas reiškiasi.
Ištakos: Reikšmės 8
Darna: Požiūriai 4+6
Akistata: Asmuo derina 3+3 (reikšmė - trejybės atvaizdai, požiūriai - trejybės ratas)