Gvildenu | Mintys / ŽodžiųDaryba

Duomenys

Pagrindiniai lietuvių kalbos žodžių darybos būdai yra penki – priesaginis (senelis), priešdėlinis (pasukti), galūninis (stalius), sudūrimas (skeltalūpis) ir mišrusis (povestuvinis).

Priešdėliai - veiksmažodžiai iš veiksmažodžių, būdvardžiai iš būdvardžių, daiktavardžiai iš daiktavardžių,

5 dalelyčių kilmės: be-, ne-, nebe-, te-, tebe-
14 prielinksnių kilmės: at- (ata-, ato-), ant- (anta-), ap- (api-, apy-), į- (in-, im-), iš-, nu- (nuo-), pa- (po-), par-, per-, pra- (pro-), pri- (prie-), prieš-, su- (są-, sam-, san-), už- (užu-, užuo-, ūž-).
beeiti, ateiti, apeiti, įeiti, išeiti, neiti, nebeiti, nueiti, paeiti, pareiti, pereiti, praeiti, prieiti, sueiti, tebeeiti, užeiti.
Pagrindinės darybos reikšmės:
- veiksmo baigtumo, įvykio veikslo (valgė – suvalgė);
- veiksmo krypties (bėgti – nubėgti, parbėgti);
- grįžtamojo veiksmo (perrašyti, perdaryti),
- dalijimo pusiau (pergnybti, perskelti);
- laiko (išbūti, pergyventi, užsiklausyti, nubusti);
- veiksmo intensyvumo mažinimo ir didinimo (apraminti, privengti, atšerti, išdailinti);
- individualūs smarkiai leksikalizuoti priešdėlinės darybos atvejai, su sunkiai apibendrinama darybos reikšme (išduoti, parduoti, apgauti, nudėti, užgauti).

Būdvardžiai

ypatybės nebuvimą su priešdėliu ne-: negeras, nešvarus, nedidelis, negražus;
atskiras dažniau vartojamas atvejis su priešdėliu pa-: pailgas (tarmėse daugiau išplitęs: pageras, papiktas).
ypatybės laipsnį žymintys priešdėliniai būdvardžiai su priešdėliais apy-, po-, prie-: apygeris, apyjuodis, pominkštis, potrumpis, poilgis, prieglušis, priekurtis, priekvailis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar keičiamos pamatinių žodžių galūnės, o jų funkcija darybos procese nelabai aiški.
Kita keistos darybos grupė tokia: pomirtinis gyvenimas, povestuvinė kelionė, ikikariniai, prieškariniai, pokariniai laikai, begalinė širdgėla, priešlėktuvinė gynyba, tarptautinis simpoziumas; beakuočiai miežiai, bemiegės naktys, beginklis žmogus, bekelnis vaikas, bekelė vietovė, begėdė kiaulė, begalvis raitelis. Šių vedinių pamatinės konstrukcijos neleidžia laikyti jų priešdėline daryba, nes su priešdėliais nedarome vienų kalbos dalių iš kitų: gyvenimas po mirties, laikai iki karo, miežiai be akuotų, raitelis be galvos. Esama idėjų, kad žodžiai su priešdėliu be- galėtų būti galūnių vediniai arba dūriniai, o su priesaga -inis – mišriosios darybos pavyzdžiai. Beje, priešdėlio be- grupės žodžiai labai lengvai daiktavardėja.

Daiktavardžiai

su priešdėliu ne- : nelaimė, nedarbas;
daiktas pagal buvimą šalia pamatiniu žodžiu įvardijamo daikto - apyrankė,
vieta pagal buvimą šalia pamatiniu žodžiu įvardijamo daikto - poveržlė, antkapis, pagalvė; palangė, pamiškė, paupys;
giminystės ryšiai - podukra, išdukterė, patėvis, pamotė;
laikas arba šiaip reiškinys, susijęs su pamatiniu žodžiu įvardytu laiku -pavakarys, priešpiečiai, pusryčiai, išnakčiai.

Darybos procese dalyvauja ne tik priešdėlis, bet ir galūnė, kuri sistemingai keičiama į -is, -ys, -ė, be to, aiškiai įžvelgiamos pamatinės prielinksninės konstrukcijos – daiktas apie ranką, vieta po langu ir t. t. Tai duoda peno idėjoms, kad šis darybos būdas labiau panašus į dūrybą arba galūninę darybą, gal net mišrusis.

Priesaginė daryba

lentelė

Daiktavardžiai

Abstraktai
Apeigų pavadinimai
Asmenų pavadinimai
Augalų stiebų pavadinimai
Daiktų pavadinimai
Deminutyvai
Gyvūnų pavadinimai
Irankių ir prietaisų pavadinimai
Kuopiniai daiktavardžiai
Mėsos pavadinimai
Švenčių pavadinimai
Veiksmo rezultato pavadinimai
Vietų pavadinimai

Būdvardžiai

Veiksmažodžiai

Galūninė daryba

daiktavardžių daryba iš veiksmažodžių

abstraktieji daiktavardžiai – apklausa, išpirka; malda, kančia; atlydys, įtūžis, poelgis, išpuolis; dūžis, kirtis, spjūvis, šūvis; skundas, juokas; išmonė, pergalė; stygius;
asmenų pavadinimai (kai kurie turi abiejų giminių galūnes) – išgama, nuokvaka, neūžauga, užuomarša; prielipas, prievaizdas, sargas, saugas; neregys, -ė, plepys, -ė; snudžius, -dė, seilius, -ė;
veiksmo rezultato pavadinimai – išvarža, krūva, tvora; atliekos, išspaudos; įdaras, įkaitas; įlinkis, įmygis, nuotykis; atspindys; pynė, riekė; skyrius;
įrankių, veikimo priemonių pavadinimai – apavas, pakabas; paspira, užtvara, užtvanka; ryšys, stabdys;
vietų pavadinimai – landa, prieglauda, prieplauka; nuolydis, guolis, migis; atabradas.

daiktavardžiai iš būdvardžių

abstraktieji daiktavardžiai (labai artimi priesagos -umas vediniams) – blogis, gėris, greitis, sotis; drąsa, gausa, narsa, svarba, švara; kaltė, vertė;
asmenų pavadinimai – žlibis; kvailys, žvairys; balčius, basius, nuobodžius;
gyvūnų pavadinimai – baltis, bėris, juodis, šyvis; žvairys, šleivys, baužis;
vietų pavadinimai – nuošalė, plynė.

daiktavardžiai iš daiktavardžių

asmenų pavadinimai (pagal amatą, neigiamą ypatybę, tautą, vietovę) – kubilius, kurpius, račius, stalius; blusius, seilius, snarglius, utėlius, kuprius, šūdžius; lietuvis, latvis, šeduvis, sūduvis;
gyvūnų ir augalų pavadinimai – briedė, elnė, liūtė; kuodis, kupris, dumblis; gaurys, šlakys;
vėjų pavadinimai – pietys, rytys, šiaurys, vakaris.

Būdvardžiai daromi iš veiksmažodžių

ypatybė kaip veiksmo rezultatas - pakilus, apdairus, pastabus, išlaidus, nuostabus, nuolankus, sumanus, užmaršus; laidus, lakus, klampus, ramus, talpus, valgus; atkilas, atviras, atskiras, ištižas, pakrikas, praviras, uždaras.

Esama tos pačios morfeminės sudėties bendrašaknių būdvardžių ir veiksmažodžių porų: senas – senti, bukas – bukti, blogas – blogti, menkas – menkti, plikas - plikti. Akivaizdu, kad tarp šių porų darybos santykis yra, tačiau abipusė reikšmės motyvacija neleidžia neabejotinai nustatyti, kuris iš kurio yra padarytas.

Dūryba, kaip ir galūninė daryba, būdinga tik daiktavardžiui ir būdvardžiui. Truputį panašių į dūryba reiškinių esama prieveiksmio ir skaitvardžio klasėse.

Dūrinių klasifikacija

prieveiksmio darybos sistemoje: kitąsyk, dukart, trečiąkart, galbūt, turbūt.
sudurtinių skaitvardžių formos: penkiasdešimt, septyniasdešimt, vienuolika, septyniolika.