Žr. Dievas, Metraštis, Dievas sandarose, Dievo požiūris, Dievo Dievas, Aš?, Tu?, Kitas?, Neigiamybė, Įsakymai, Nesusivedimai, Asmenys, Apžvalga, Žmogus, Išgyvenimai, Amžinas gyvenimas, Atsiplėšimas, Dievas Sūnus, Jėzus Kristus

Sumanymai

• Parašiau šešeriopą santrauką, kaip viskas atrodo iš mano požiūrio. Dabar parašyti santrauką, kaip viskas atrodo iš Dievo požiūrio. Kokia būtų tos santraukos sandara?
• Atpažinti Dievo veiklą ir įsijungti.

Apžvelgti:

• Kaip Dievą įvairiai apibrėžiu?
  • Ką reiškia jį apibrėžti?
• Kaip Dievą įvairiai išgyvename?
• Dievas vienų vienas.
• Dievą vaizduojame asmenimis.
• Dievas veikia išeidamas už savęs.
• Dievą santvarkoje išsako sąvokos.
• Dievas reiškiasi sandaromis.
• Dievo ir žmogaus santykis
• Dievo gyvenimiškumas
• Kaip bendrauju su Dievu.
• Dievo esmė, vaidmuo, ypač sandarose
• Dievo atsakymai į dvylika klausimų
• Kaip Dievas išsiaiškina?

Kas ir koks yra Dievas?

• Kas ir koks yra Dievas? - kodėl asmuo
• Neigiamai apibrėžtas - neapibrėžtas, nenurodantis kito
• Junginiu apibrėžtas - buvimu ir nebuvimu
• Savybėmis apibrėžtas - neturintis apimties laike (troškimai) nė erdvėje (nulybės atvaizdai)
• Veikla apibrėžtas - pasitraukiantis
• Santykiu su savimi (asmenys) Dievo Dievas - Dievas sau akivaizdus
• Vertybėmis apibrėžtas - Meilė
• Santvarkomis apibrėžtas sąvokomis: - Gyvenimo lygtis: Dievo santykiai su savimi (lygtimi - nesandara, atvirumu, tiesa), savasties santykiai su Dievu (asmenimis - sandaromis)
• Sandaromis apibrėžtas - Dievas atsiplėšia nuo savo požiūrio ir priima mūsų požiūrį; ar mes atsiplėšiame nuo savo ir priimame jo?
• Požiūriu apibrėžtas - išeities taškas
• Valios apibrėžtas - Dievas skaido atsakomybę, mes renkamės Dievą vietoj savęs
• Sąvokom apibrėžtas - vienų vienumas
• Priešpriešom apibrėžtas - Dievas ir jo aplinkybės
• Asmens apibrėžtas - Dievo buvimo ir nebuvimo atskyrime, tad amžiname gyvenime
• Atjauta apibrėžtas - atjautos sandara, kas ką atjaučia
• Išgyvenimais apibrėžtas - požiūriais atsiplėšiame
• Išsiaiškinimais apibrėžtas - strimagalviškai pasišalindamas
• Gyvenimo apibrėžtas - Dievas tampa platesnis išeidamas už savęs
• Bendravimo apibrėžtas - Dievas pamoko
• Raiškos apibrėžtas - Atsiskleidimu aplinkybėse
• Žmogaus apibrėžtas - proto ribų prasme
• Pabaigos apibrėžtas - esmės
• Vardu apibrėžtas - mylintis

Dievo supratimo kilmė

• Tėvai - Dievo pirmavaizdis
• Dievo savybės - iš kurių nustatom, sulipdom Dievą - vaizduotės padarinys
• Dievo galimybė
• Dievas žmogus - mano santykiai su Dievu - ieškojimai
• Bendravimas su Dievu - laisvai mąstyti

Dievo požiūrio įsivaizdavimas

• Koks yra Dievas? Viskas
• Pirmapradis Dievas - nevaržomas
• Dievo kūryba padalinimais - sandara
• Dievas ir sąlygos - Dievas ir gerumas - gyvenimo lygties Dievas - antisandara
• Dievas - viską žinantis - atsiplėšia nuo savo požiūrio

Mūsų ir Dievo požiūrių sutapimas

• Dievo atvaizdai (troškimai) ir netroškimai - Dievo atjauta mums
• Dievas kaip šviesuolis - šviesuolių bendrystėje

Mūsų ir Dievo požiūrių atskyrimas

• Dievas už santvarkos
• Kaip Dievą įsivaizduoju
• Dievas įsijaučiantis
• Dievo įsakymas - Dievo nebuvimas
• Dievo globa - trejybe
• Dievo požiūris - ne mūsų požiūris
• Malda - prašymas įsiterpimo
• Ką Dievas man kalba
• Dievas susivedime
• Įsivaizduoju prasmę

Kas ir koks yra Dievas? Kaip ir kieno Dievas apibrėžtas?

Kas ir koks yra Dievas?

• apibrėžimas - kodėl asmuo
  • Tiesa (Tiesos dvasia)
  • Įžvalga (teorija, logosas, žodis)
  • Dievas veda iš savybių (kas bendra) į salygų tenkinimą. O kas ne viena tai veda iš apibrėžimų (sąlygų) ir jais verčia.
  • Visa apie Dievą yra tiesa. Jisai yra tiesa dvasios lygmenyje.
• besąlygiškas asmuo - kodėl asmuo
  • Kas? (Who?) Asmuo
  • Nulinis Asmuo.
  • Nuoroda (reference)
  • Asmuo, dalyvaujantis asmenų lygtyje.
  • Dievas yra nežinojimas. Jis yra pirm visų žinojimų, visų atsakymų. Tai žinojimas visko. Žinojimas (taip ar ne) yra žinojimas nieko.
  • "Nulis", tai kas yra pirm mūsų, pirm visko, besąlygiška mūsų aplinka, užtat ir jo savybės yra tokios pat "nulinės".
  • is the one for whom being and not being are the same.
  • Visi asmenys pagrįsti Dievo pagrindu.
• vienumo pagrindas - kodėl asmuo
  • pradžia, kuria esame viena
  • Su kuo esame viena (Being one with); kuris su mumis vienas (that which is being one with); is BeingOneWith us by not being, by making room for us.
• Meilė, palaikymas - kodėl asmuo
  • Meilė, palaikanti gyvenimą, Dievo gerumą, jo buvimą santvarkoje; bet gerumo esmė yra tobulumas, renkantis amžiną gyvenimą vietoj gyvenimo, tad Dievo valią vietoj savo valios, taip kad Dievas nebūtinai geras, ir gyvenima plačiau. Taip kad gerumas paaukoja save platesniam Dievo supratimui. Tai bene paradoksų šaltinis.
  • Dievas yra kas papildomai palaiko. Jis keičia apibrėžimą į savybę.
• Dvasia. Jo sandara - viskas, visko atvaizdai - troškimai, troškimų vienybė - meilė.

Neigiamai apibrėžtas: - neapibrėžtas, nenurodantis kito

• Neapibrėžtas
  • God is undefined, without Scope, beyond Scope, without perspective.
  • Undefined, not fixing Truth, not fixing the extent of BeingOneWith, not fixing all of the referents of sharing Theory
  • Ketverybė apibrėžia, tačiau Dievo lygmuo kodėl lieka neapibrėžtas, neapribotos apimties
• Nenurodantis kitą, o tiesiogiai išsakantis save
  • not a Basis, but directly Agreement or Disagreement
  • not a Referent
  • not in Relationship

Junginiu apibrėžtas: - buvimu ir nebuvimu

• exists even when God doesn't exist.
• God's necessity is that his truth (the possibility of his being) and the manifestation of his truth (the possibility of his nonbeing) are one and the same. These are united by the fivesome as different directions (being: every effect has had its cause; nonbeing: not every cause has had its effect) in conjunction in the here and now.
• is both alone and not alone
• Shared and not shared, but Undefined
• Person and System
• is both within System as an option for Person given by EternalLife and beyond System as Truth

Savybėmis apibrėžtas: - neturintis apimties laike (troškimai) nė erdvėje (nulybės atvaizdai)

• pirminis
  • Dievas yra vienų vienas.
  • Dievas yra pirm visko, pirm laiko, erdvės, būties, logikos, proto, tiesos...
• jo akimis - suvedantis pradžią ir pabaigą
  • Dievas yra valingas. Jisai visapusiškai pasišvenčia, atsiduoda. Užtat Dievo nuostata viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
  • Dievas yra strimagalvis. Ką jis tik mąsto, iš karto yra. "Kaip tiki, taip ir bus" išpažįsta tokį požiūrį, kaip yra, kas gaunasi, Dievui priėmus mūsų suvokimą.
  • Dievo troškimai irgi išsako savybes: jisai savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis. Toks jis savo akimis atrodo atskyrus pradžią ir pabaigą, jam neturint apimties laike, raidoje.
• visa apimantis
  • Dievas yra vienas su visakuo.
  • Dievas yra visoks.
  • the Coherence of everything. If we're thinking coherently about everything, then we're thinking about God.
• mūsų akimis - neišskirtinumas
  • Indistinction, Complete, Spirit
  • that Indistinction which is open to all Distinction.
  • Dievo savybės yra nulybės atvaizdai: teisingas, tiesus, pastovus, prasmingas. Tai Dievas, koks jisai atrodo mūsų akimis, esantiems santvarkoje, jam neturint apimties erdvėje, santvarkoje.

Veikla apibrėžtas: - pasitraukiantis (pasislėpiantis?)

• Vienų vienas
• Išeinantis už savęs
  • klausdamas, ar jisai būtinas?
    • Dievas gali būti ar nebūti, jam tas pats, kadangi jisai grindžia šių žodžių reikšmes. Bet ar jisai būtų jeigu nebūtų? Ar jisai būtinas? Šiuo klausimu Dievas pasitraukia ir leidžia, kuria viską, pasaulį ir asmenis, visas sandaras. Tad Dievas išeina už savęs į save. Taip reiškiasi dvejybė. Toliau trejybė suvokimu, mat Dievas suvokia (kaip Tėvas), susivokia (kaip Sūnus) ir yra bendrai suvoktas (kaip Dvasia). Toliau veiksmu +1 Dievas vis padalinimą papildo požiūriu.
  • strimagalviais, sutampant buvimui, veikimui, mąstymui;
  • visaregiu atsiplėšdamas nuo savo požiūrio
    • Kaip ši Dievo veikla siejasi su sandarų raida, prasidedanti visaregiu? Gal (Dievo) veiksmu +1 atsiranda požiūris, o visaregis (Mano veikla) apibrėžia atsiplėšimą nuo požiūrio? Tokiu būdu visaregis, pirminės bei antrinės sandaros įvairiai sieja Dievą su jo požiūriu, taip kad jo požiūris vis ryškėja, kol galiausiai antrinėmis sandaromis jis yra bešališkai apibrėžtas. Bešališkai, užtat Dievas nebebūtinas, nebereikalingas. Visaregiu tai laipsnynas; pirminėms sandaroms tai aštuongubio kelio stuburas; antrinėms sandaroms tai padalinimai, jų atvaizdai, aplinkybės ir kalbos, kurios atsietos nuo Dievo išgyvenimo.
  • išgyvendamas mane, visaregiu
  • troškimais
  • atskyrimais, netroškimais, tad pirminėmis sandaromis
  • amžino gyvenimo akimirkų išgyvenimais, tad antrinėmis sandaromis
• Kuriantis - pasitraukiantis, atsisakantis savęs
  • pasitraukdamas, tad kurdamas;
  • kurdamas padalinimais, veiksniu +1;
  • Dievas kuria visko padalinimais. Tai kūrybos, tvėrimo įvykiai, kaip kad Pradžios knygoje aprašytos dienos, kuriomis jis sutvėrė pasaulį.
  • Creating (foursome), empathizing (fivesome), loving (sixsome).
  • gives up himself, denies himself for the sake of EternalLife
• Suvokiantis
  • suvokimu, trejybe, būtent mumis.
  • the Understanding of God. He is the one who is able to be separate as he ever removes himself
  • atskiriantis save nuo savęs, suvokiantį nuo susivokiančio
• Išgyvenantis
  • that experiencing which is open to all understanding. Consider this across the variety of understanding. (In God, thought and action, activity and structure, understanding and experience all coincide.)
  • experiences his being and nonbeing as the same because, being unlimited, he experiences Possibility, Subject, Many, Taking a stand.
  • experiences the Human experience (their relationship, shared experience, the freedom of human to acknowledge God or not) in terms of Necessity, Object, One, Being.
• Iškylantis
  • klausdamas, kaip jam kiekvieną pasiekti?
  • arises through GodsWill by which he gives up himself, denies himself, and through Other imagined beyond us, and the Other is left alone and recognized as such and we are one in recognizing our love's imperfectness

Santykiu su savimi (asmenys) Dievo Dievas: - Dievas sau akivaizdus

• Esu kas esu
• Šv.Trejybė: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Dvasia
  • The structure for the {{Consciousness}} of {{God}}, as given by the {{Equation}} [NullAddThree 0 + 3 = 3].
  • Perhaps this relates to GodsWill, GoodWill, {{Wisdom}} as embedded in the {{Foursome}}. And how might that relate to {{Internalization}}? Note that wisdom is a {{Virtue}}, as are {{hope}} and {{honesty}}.
• Dievo Dievas
  • God for God is GodTheSpirit
  • God for GodTheSpirit is GodTheSon
  • God for GodTheSon is GodTheFather
  • and GodTheFather is God
  • Kas kam yra Dievas? Asmeniui dvasia.
    • Dievui Dievas
    • Man Gerumas - Dievas nebūtinai geras - atsisakom savo Dievo vardan tikrojo Dievo
    • Tau Gyvenimas
    • Kitam Amžinas Gyvenimas
• Dievas meldžia Dievą
  • worships God just as it is appropriate for Person to worship God
  • save meldžia
• Dievas sau akivaizdus, o kitiems paslėptas bet iškylantis
  • is related to himself as Truth, beyond Person, and as defined by Understanding
• Dievas asmenų vienumas
  • asmenys veikia kartu trejybe ir veikia atskirai ketverybe
  • Asmuo prisiima požiūrį, o požiūris veikia, įtakoja, brandina, ugdo ar smukdo asmenį. Dievas yra asmenų vienumas, o Amžinas Gyvenimas yra požiūrių vaisingumas.

Vertybės apibrėžtas: - Meilė

• Dievo kertinė vertybė yra meilė.
• When I spend time with God he seems to focus on Love. He doesn't talk much about Being at all, in my experience. Our key concept is our deepest value that includes all of our other values. Do you think that love or being is more inclusive from God's point of view? I think that his love has him stretch and grow more than his being himself does. Also, all of our key concepts seem to be different ways of emphasizing love. Perhaps we might say that our key concepts are our being - they are substitutes for us - but that for each of us, our key concept is some aspect of love. And so I think that God's key concept is love. But we can ask him. You may be right.

Santvarkomis apibrėžtas sąvokomis: - Gyvenimo lygtis: Dievo santykiai su savimi (lygtimi - nesandara, atvirumu, tiesa), savasties santykiai su Dievu (asmenimis - sandaromis)

• Gyvenimo lygtis
  • Dievo santykis su savimi
    • Gerumas yra Dievas santvarkoje. Gerumas yra tarpas tarp mūsų ir mūsų aplinkybių, tai mūsų laisvumas. Dievas nebūtinai geras, tai yra, mes galim tobulai atitikti savo aplinkybes, užtat yra tobulumas. Dievas yra tobulas. Tobulumas yra gerumo sandaros atvaizdų vieningumas. Gerumas - laisvume - Dievas sąlygose.
    • Gyvenimas, tai Dievo gerumas, Dievo ir gerumo sutapimas santvarkoje.
    • Amžinas gyvenimas, tai Dievo ir gerumo atskyrimas, atsiplėšimas nuo santvarkos, tad Dievo ir gerumo suvokimas, kad tai nebūtinai tas pats.
  • Savasties santykiai su Dievu: Asmenys
    • Asmenys: Aš, Tu, Kitas
    • Asmenų lygmenys: Dvasia, Vieningumas
    • Dievo lygmenys: Viskas, Troškimai, Meilė
    • Dievas sąmoningas: Tėvas, Sūnus, Dvasia
• Tiesa
• Žmogus, tai kukliausias indas Dievo pilnaverčiai raiškai.
• Įdomumas. Dėmesys
• Pirminės sandaros: Širdis. Gera širdis yra Dievas.
• Dievas iškyla už santvarkos (kad jis yra) ir taip pat santvarkoje (kad jo nėra):
  • besąlygiškumu (už mūsų)
  • išplėtimu (mumyse išvedantis už mūsų)
  • apibendrinimu (išvedime)
  • atsisakymo savęs (dėl mūsų)
  • pasitraukimu (mus atskleidžiantis)
  • įjungimu (mums pasirenkant jį vietoj savęs)

Sandaromis apibrėžtas: - Dievas atsiplėšia nuo savo požiūrio ir priima mūsų požiūrį; ar mes atsiplėšiame nuo savo ir priimame jo?

• Viskas. visko dvasia. Viskas yra Dievo sandara. Dievas yra visko dvasia. Viskuo yra tiktai Dievas ir jo savastis. Dievas išeina už savęs į save, į viską. Viskas išsako Dievo esmę, kas ir koks jisai yra.
• Padalinimai
  • nulybė, požiūrio nebuvimas
  • vienybė - Dievo sandara, viskas
  • dvėjybė - Dievo veikla
  • trejybė - Dievo sąmoningumas
  • kodėl (ketverybė) ir ketvirtas lygmuo jų porose
• Pirminės sandaros
  • Troškimai
    • trokštantis visko (mylintis), betko (ramus), kažko (užtikrintas), nieko (savarankiškas).
    • Troškimai yra visko atvaizdai. Tad troškimas yra besąlygiškas Dievo buvimas, o netroškimas yra sąlygiškumas, ir ta prasme, Dievo nebuvimas. Pirminėmis sandaromis sutampa troškimas ir netroškimas, besąlygiškumas ir sąlygiškumas. Kitas apibrėžiamas tarpas, sugretinami besąlygiškumas ir sąlygiškumas skirtingų lygmenų.
    • Dievas suvokiamas kaip troškimas (nieko, kažko, betko, visko). Dievas trokšta visko atvaizdų; vadinas, trokšta, kad viskas reikštųsi. Juk troškimai yra visko atvaizdai: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis. Tai Dievas, koks jisai reiškiasi, koks jisai yra. Dievas atrodo teisus nes jis yra savarankiškas; atrodo tiesus nes yra užtikrintas; atrodo pastovus nes yra ramus; atrodo prasmingas nes yra mylintis. Keičiasi, kaip taikom apimtį, o Dievas nesikeičia.
  • Tavimi
    • pirmines sandaras išgyvename Jėzumi. Žmogus ir Dievas yra priešingybės, kurias jisai suderina. Dievas įvairiai trokšta, tai iššaukia pirmines sandaras. Dievas pirminių sandarų aštuoneriopai prilygstamas sau, gerumui, ar laipsnyno šešiems tarpiniams laipsniams. Dievo troškimai išplėčia žmogaus netroškimus. Dievas yra už netroškimų, taip pat, žmogus gali atsisakyti savo netroškimų priimdamas kito netroškimų.
  • Poreikiai, tenkinimai
    • Jėzaus pasakymai, "Aš esu", mus atremia į Dievą vietoj kad žmones. Dievas šešiais būdais iškyla, buvimas nebuvime. Jis taip pat tiesiog yra, "Aš esu". Tuo pačiu jis gali nebūti, kad kiti būtų: "Aš gyvenimo duona", tai yra, jisai suvalgomas, sunaikinimas, kad kiti galėtų gyventi. Kas priima jį, kaip tikslingai nesantį, tas negali mirti, o gyvens amžinai, amžiną gyvenimą.
    • Dievo reiškiniai (šlovė, ketinimai...) išsako mūsų santykį su Dievu, kuriuo jisai atsiranda. Šiuo laipsnynu mūsų valia didėja ir Dievo aprėptis siaurėja. Jį taip pat išsako Jėzaus Kristaus pamokymai. Pirmais trimis reiškiniais Dievas yra už mus didesnis, už santvarkos, o kitais trimis jisai yra už mus mažesnis. Užtat pastaraisiais trimis Dievas iškyla iš smulkiausio ir prasiplečia, auga didesniu, kaip kad iš garstyčios grūdelio, kaip kad pamokyme, "kaip tiki, taip ir bus". Pirmi trys išsako Dievo požiūrį į mus, o paskutiniai trys išsako mūsų požiūrį į jį.
      • priklausyti Dievui - Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. - jo šlove - Priklausyk valdovui, dalinkis jo malone.
      • laukti Dievo - Aš esu avių vartai. - jo ketinimais - Lauk šeimininko, dalinkis jo turtais.
      • sekti Dievą - Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. - jo pavyzdžiu - Sek mokytoją, dalinkis jo dorybėmis.
      • priimti Dievą - Aš esu gerasis ganytojas. - jo meile - Kaip vertini kitus, taip tave vertina.
      • įžvelgti Dievą - Aš esu pasaulio šviesa. - jo darbais - Kaip vertini mažą, taip vertini didelį.
      • pasirinkti Dievą - Aš esu tikrasis vynmedis. - jo įsakymas - Kaip vertini vaisių, taip vertini medį.
    • Jėzaus pasisakymai "Aš esu..." apibūdina Dievo Tėvo vaidmenis. Dievas yra visuma, o Jėzus jo išreikšta savybė, išgyventas vaidmuo (pavyzdžiui, Dievo šlovė). Mes turime savo vaidmenį. Šventoji Dvasia yra prileista "logika" (vaidmenys, sandara, santvarka) kuria Dievas Tėvas ir Sūnus yra viena, ir būtent mumis visais. Toks susiskaldymas išreiškia suvokimą ir jame įvairiai slypintį vieningumą.
    • Dievo išėjimas už savęs, jo buvimo iškylimas nebuvime, tai reiškiasi šešeriopai mums ir Dievui sutampant, nes mes esame ten, kur jis nebuvo, bet yra.
      • Jo šlove mes sutampame su jo buvimu. Mes gyvenam juo.
      • Jo ketinimais jis sutampa su mūsų buvimu. Jis gyvena mumis.
      • Jo pavyzdžiu sutampame su juo sutampant sutapimui ir nesutapimui, lygiaverčiai. Yra gyvenimas.
      • Savo meile jis atsisakydamas savęs, savo nebuvimu sutampa su mumis, kokiais nesame. Jis mus pasirenka.
      • Jo darbais, tikėdami jį, mes savo nebuvimu sutampame su jo nebuvimu kol kas, rengiamės jo pasirodymui. Mes jį pasirenkam.
      • Jo įsakymu sutampame nesutapimu su juo, mes nesame, o jis yra, jį priimame vietoj savęs, nelygiaverčiai. Yra pasirinkimas.
  • Abejonės, dvejonės
    • Dvejonė gali išsakyti Dievo požiūrį (taip pat ir paskiro asmens be bendro asmens). Dievas kalba širdies tiesa, o viskas, pasaulio tiesa. Tad geros valios pratimai išsako Dievo požiūrį visais klausimais. Tai požiūris kylantis iš gelmių.
  • Lūkesčiai, gėrio kryptys
    • Jėzaus lūkesčiai, kad esame viena, ir jo jausminiai atsiliepimai.
  • Aštuongubas kelias
    • Mus mylintis labiau, kaip mes patys save
    • Jėzaus palyginimų turiniai.
    • Kristaus pamokymai, tai požiūrių santykis, jų apvertimas, išvertimas, apsukimas nuo plačiausio iki siauriausio. Pirmi trys yra platesni už mus, o kiti trys yra siauresni už mus. Tai prasmės tiltas, Dievo ir mūsų visų įvairiausias siejimas, amžinas gyvenimas čia ir dabar.
      • Kaip tiki, taip yra. Dievas priima mūsų požiūrį. Strimagalviškumas išgyvena suvokimą.
      • Ką randi, tą myli. Mes priimam Dievo požiūrį. Suvokimas išgyvena strimagalviškumą.
      • O kiti šeši Kristaus pasisakymai, tai kaip išreiškia Dievo iškylimą? Kaip juos išgyvename, mes ir Dievas? Kaip jie susiję su išgyvenimais? Kaip juos pavaizduoti kūryba? Kaip jie susiję su požiūrių priėmimu?
      • Priklausyk valdovui, dalinkis jo malone.
      • Lauk šeimininko, dalinkis jo turtais.
      • Sek mokytoją, dalinkis jo dorybėmis.
      • Kaip vertini kitus, taip tave vertina.
      • Kaip vertini mažą, taip vertini didelį.
      • Kaip vertini vaisių, taip vertini medį.
    • Aštuongubio kelio atvejai (Tėve mūsų, šv.Petro raktai į dangų, Palaiminimai) aptaria Dievą.
    • Aštuongubas kelias Dievą sulygina su jo veikla, ja interpoliuoja Dievą už santvarkos ir gerumą, Dievą santvarkoje.
    • Meilė įkūnija šlovę; darbai įkūnija ketinimus; įsakymas įkūnija pavyzdį. Pasirinkimas yra gyvenimo įkūnijimas. O įkūnijimu, kaip kad refleksija, pasikeičia kryptis, santykis: ne mes gyvenam juo, o jis pasirenka mus. Įkūnijimas tai yra tai ką Dievas sumąsto, užtat ką jisai suvokia, kas užtat yra už jo strimagalviškumo.
      • Kurie liūdi bus paguosti. Gyvybė: Prisikėlimas ir mirtis. Dievo šlovė. Mes liudijame jo (Dievo už mūsų) buvimo pasireiškimą nebuvime, jo (tėvo) tolydumą.
      • Romieji paveldės žemę. Saugumas: Avių vartai. Dievo ketinimai. Mes (Dievas mumyse) stiprinamės, bręstame, vis išeiname už savęs į amžiną gyvenimą, liudijame savo (sūnaus) tolydumą.
      • Alkstantys, trokštantys teisybės bus pasotinti. Bendravimas: Kelias, tiesa ir gyvenimas. Dievo pavyzdys. Liudijame (dvasios) tolydumą apskritai, kad yra "kelias", nebuvimas išpildomas buvimu.
      • Gailestingieji sulauks gailestingumo. Vertė: Gerasis ganytojas. Dievo meilė. Mūsų vertė kyla iš to, kad Dievas (už mūsų) sutapo, susilygino su mumis kokiais buvom ("raudonuoju aš") susilygina, savęs atsisako vardan mūsų. Dievas vienas su mumis.
      • Tyraširdžiai regės Dievą. Laisvė: Pasaulio šviesa. Dievo darbai. Mūsų laisvė tame, kad galim būti tiek tamsoje, tiek šviesoje - šviesa mus išskiria, kad mes (Dievas mumyse) jos laukiame tamsoje - pasaulio šviesa yra Dievo nebuvimas - kada išaiškėja, kas yra kas - ir kuria esame viena su kokiais būsime ("geltonasis tu"). Esame viena su Dievu.
      • Taikdariai bus vadinami Dievo vaikais. Pilnavertiškumas: Tikrasis vynmedis. Dievo įsakymas. Mūsų pilnavertiškumas tame, kad gyvename iš Kristaus, iš bendro žmogaus, iš "mėlynojo kito", iš įsakymo bendrumo, taip ir mylime vienas kitą, bendriausia meile. Esame viena vienumu.
• Antrinės sandaros
  • Antrines sandaras išgyvename Dievo dvasia. Dievo požiūris yra tarp žmogaus požiūrių.
  • Antrinės sandaros iškyla trokštančiam Dievui prisiimant platesnes apimties troškimo netroškimus, taip kad apibrėžiamas tarpas. Jos yra "sandaros". Dievas, jo dvasia, yra jų vidiniame laisvume, kuris susietas su Dievu už jų. Antrinės sandaros išreiškia, apibrėžia, išsako tą tarpą, tą laisvumą, tarp Dievo koks jis savaime ir Dievo santvarkoje. Tai tarpas tarp asmens ir požiūrio.
  • Kalbos
    • Dievas reiškiasi kalbomis: Įvardijime - širdies tiesa. Pasakojime - sakramentais, paženklinimais, tvėrimo dienomis. Pagrindime - žinojimo rūmais.
• Įstatymas
  • Teigiamuose ir neigiamuose įsakymuose. Keturi teigiami įsakymai išplaukia iš tobulo Dievo. Šeši neigiami įsakymai susiveda į pakankamą Dievą, į Kitą, į gerumą, kuriam tarnaujam.
  • Išgyvenimai
    • meilė (asmens aplinka) išgyvenimuose palaikanti asmens brandą
  • Nesusivedimai
    • Jėzaus pamokymai lyg ir prieštarauja susijusiems nesusivedimams, užtat jie ir nesusiveda. Taip pat, neigiamybės reiškiniai dėsto, kaip Dievas iškyla iš smulkmenų, tad kaip smulkmena tampa didmena. Ir iš to galime spręsti atvirkščiai, kaip didmena išsakoma smulkmena, niekučiu ir iš viso niekuo - ir ką iš to galima išvesti apie gyvenimą.
  • Šeši pokalbiai
    • Poromis sutampa keturi asmenys: juodasis Dievas (kodėl), pradžioje esantis raudonasis aš (kaip), pabaigoje esantis geltonasis tu (koks), viduryje esantis mėlynasis kitas (ar). Pirmais trimis, teigiamais išgyvenimais esame susieti tiesiogiai, strimagalviškai, trejybe, savyje, o antrais trimis, neigiamais išgyvenimais esame santvarkoje, suvokime, susieti su Dievu už santvarkos, su kuriuo esame "viena", o tas vienumas suvokiamas tik santvarkoje.
• Žinojimo rūmais: trejybe, aštuongubu keliu, širdies tiesos šaltiniais,
• Visaregiu ir laipsnynais, kuriais Dievas atsiplėšia nuo savęs. the DefaultObserver
  • laipsnynu siejančiu tobulą Dievą (už sąlygų) ir pakankamą Dievą (sąlygose, tad gerumą).
• Dievas ir sandara
  • Dievo požiūris išpildo sandarą, bet nauja įtampa kyla, kaip jis įsiveda? iš kur jis? o tuo pačiu, kur aš? Iš vidaus, tai aš, o už sandaros, tai Dievas.
  • Dievas reiškiasi sandaromis - vienomis jisai esamas asmuo, pasitraukiantis, kuriuo sutampame su juo ir kitais, vis plačiau pasitraukiantis, užtat vis ryškiau mus išgyvenantis, ketveriopai: ar, koks, kaip, kodėl? Savastis teigiamai išgyvenama, ketveriopai, troškimais. Kitomis Dievas atsirandantis, kaip ir mes, ir sutampame būtent savo aplinkybėmis, savo būsimos savasties papildiniu, nurodomu iš keturių plotmių, vis platesnių: tikslo, proto, pasaulio, pašaukimo. Savastis neigiamai išgyvenama, šešeriopai.
  • Klausimai, susiję su sandaromis, tai Mano klausimai, išreiškiantys, kas man svarbu. O kas Dievui svarbu?
  • Sudariau sąrašą sandarų, kurias reikėtų aprašyti. Kiekvienai sandarai priskyriau klausimą, kurį ji išsprendžia. Klausimus rūšiavau ir rūšyse įžiūrėjau Dievo vaidmenį. Ar sandaros iškyla išvystant Dievo nebūtinumą? ar suvedant jo būtinumą?
  • Dievas visakuo prieinamas, tad jį galima įvairiai aptikti įvairiausiose sandarose, užtat jomis ir bendrauti su kitais.
  • Dievo atsiplėšimas nuo savęs, nuo savo požiūrio, reiškiasi:
    • išėjimu už savęs, klausiant, ar jisai būtinas? - būtent toks strimagalviškumas yra suvokimo pradžia, atskyrimas dvasinio ir kūniško pasaulių
    • visaregiu jis atsiplėšia nuo savęs, nuo Manęs
    • pirminėmis sandaromis šis atsiplėšimas nuo savęs išreiškimas troškimais ir netroškimais. Troškimai toliau priima netroškimus, priima požiūrį, Tavimi.
    • antrinėmis sandaromis išryškėja išskirtinumas asmenų. Dievas vieno lygmens priima požiūrį kito lygmens. Yra tarpas, yra Kitas, suvoktas tarp požiūrio ir jo turėtojo.

Požiūriu apibrėžtas: - išeities taškas

• Visko žinojimas
  • Dievo požiūris
  • visaregiu
  • that by which we might know everything
  • Viską žinoti galima įsivaizduojant Dievo požiūrį. O išsiaiškinimai yra tai, kaip Dievas įsivaizduoja mūsų požiūrį - mano, tavo, kito. Užtat mūsų požiūriais Dievas atsiskleidžia pažingsniui, padrikai ir jis mums tuomi amžinai auga, bręsta.
  • a {{Complete}} {{View}}. (Is it also transparent?)
  • I think that everything arises from God. Therefore I try to imagine what that looks like from God's point of view. Similarly, Albert Einstein imagined himself riding a beam of light, Jonas Salk imagined himself as a polio virus, and Richard Feynman imagined himself immersed amongst a cloud of electrons. Tom Munnecke calls this inverted perspective.
• Užtaisas
  • I imagine what it is like for God, before there is anything else but God. What is it like before there is any logic, time, reason, necessity, existence, meaning, language, structure, feeling, goodness? What would God do? Why should anything arise?
  • Dievo požiūris išpildo sandarą, bet nauja įtampa kyla, kaip jis įsiveda? iš kur jis? o tuo pačiu, kur aš? Iš vidaus, tai aš, o už sandaros, tai Dievas.
• Tiesos ieškojimas
  • svarsto Dievo būtinumo klausimą, gal Dievo nėra
  • siekia nepriklausomo požiūrio, tad išeina už savęs
  • God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.
• Dievo ir žmogaus aplinkybės
  • Pasiklydęs vaikas sieja Dievo ir žmogaus požiūrius. Dievą pasirenkame kaip pasiklydęs vaikas, mūsų požiūriams sutampant, tad ir mums sutampant. O Dievas žiūri ne į save, o į amžiną gyvenimą. Dievas žiūri į tai, kas jį gali pakeisti.
  • Požiūris yra tai, nuo ko Dievas atsiplėšia, visaregiu atsiplėšdamas nuo savęs. Aš? esu Dievas, iškylantis jo požiūryje. Panašiai, aš galiu atsiplėšti nuo savo požiūriu. Požiūris tad yra mūsų savastis, mūsų aplinkybės.
  • Dievo požiūris dalyvauja bene Dieve ir Amžiname Gyvenime, tad žmogaus požiūris bene Gerume (Aš) ir Gyvenime (Tu).
• Požiūrio priėmimas
  • Dvejonės išsako požiūrio priėmimą; lūkesčiai taipogi.

Valios apibrėžtas - Dievas skaido atsakomybę, mes renkamės Dievą vietoj savęs

• Atsakomybės skaidymas
  • santykis tarp Dievo valios ir mūsų valios yra santykis tarp kodėl veikti ir kaip veikti - kaip turėtų tarnauti kodėl
  • Dievas atsiskleidžia kartu su mūsų žinojimu. Jį pakeičia jo valia. Viskas eina link to.
  • Dievui rūpi, kad vykdytumėme jo valią, kad paklustumėme, tikėtumėme, rūpintumėmės, o tai bene sutampa su statinėm sandarom. O mums rūpi, kaip kas įvyksta, reiškia, rūpi, tai kalbos.
  • Kristaus valia - dangaus karalystė - Dievo įjungimas mūsų žemiškoje aplinkoje. Tikėjimo pakeitimas žinojimu.
• Pasirinkti Dievą vietoj savęs
  • wants us to open ourselves to him - and so, one with him, both being and not being, we can rise above being, just as he is prior to being, and thus being in our not being, go beyond ourselves ever with God and into him in an other, thus ever into an other beyond ourselves, to whom we hand over the question of being, until there is no longer scope necessary for the definition of being and there is no way to distinguish being and not being. That is the end.
  • It is better to know God (as Understanding) then to define God (as Truth). This is choosing Position (God's God) over Perspective (our Self's God). God likewise chooses EternalLife over himself as God. Do we presume of God that he is Good and so accept God in the limits of our Perspective? Or do we accept him as Position beyond us?
  • Žinojimo rūmais Dievo valia reiškiasi mūsų paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu
  • Dievas yra jo valios vykdyme - paklūstant, tikint, besirūpinant ir pasiduodant. Jo valia, kad mes rinktumėmės gyventi amžinai - mokytis, bręsti amžinai. Jo valia kiekvieną pasiekti. Mums suvokti, jog yra kas plačiau už mūsų pačių suvoktą gerumą, mūsų pačių suvoktą Dievą, tad ir Dievas gali mus mylėti labiau, nei mes patys save.
• Palyginti: rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą. Ir kaip tai susiję su Dievo valios vykdymu? su amžinu gyvenimu?
  • Dievui rūpi mes; jis tiki mumis; jis (savo pavyzdžiu) paklūsta mums.
  • Mums rūpi Dievas (nes jis rūpinasi mumis); mes tikim Dievą; mes jam paklūstam.

Sąvokom apibrėžtas: - vienų vienumas

• Dievas, kaip sąvoka - arba galimas, tad galime su tokiu bendrauti, arba negalimas, išbraukiamas
• Meilė yra Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vieningumas.
• Dievo apibrėžimas
  • God is defined as Aloneness, which beyond the Scope of Definition is Truth, and means God, Everything, Wishes, Love, depending on the Scope; but which within the Scope of Definition is Freedom, and means Good, Slack, Coinciding, Perfection, depending on the Scope. System is the Scope of Definition and indicates where the distinction is made between within and beyond.
  • Definition of God is the oneness of God who defines and God who is defined, the link in context of God within and God beyond. If God is undefined, then God within and God beyond are separate, as Person (who must be - God is Alone) and Choice (which may or may not be chosen - Aloneness is God).
• Dievo suvokimas
  • Older thought, unsatisfactory: God is understanding God. We start here and ask, what does it mean that this is the same God? We first show how understanding grows completely explicit. We then conclude that indeed all understanding is understanding through God (as EternalLife, his unity as Understander and Experiencer). And through the understanding of God we can understand all who experience.

Priešpriešom apibrėžtas: - Dievas ir jo aplinkybės

• Dievas ir Širdis
  • Širdis, tai Dievas mūsų gelmėse.
  • Ryšys tarp Dievo ir širdies apibrėžia Savęs-suvokimą (ir grindžia ketverybę, penkerybę, šešerybę) ir Bendrą-suvokimą (ir grindžia septynerybę). Iš to bene kyla atvaizdai - keturi Dievo požiūriu ir du širdies požiūriu. Šį ryšį išsako įsisavinimas šešerybėje, apimtis ir išvertimas (inversion effect).
  • Širdis yra potential for {{God}}, just as {{World}} is potential for {{Self}}
  • Širdis yra {{God}} who has found himself within structure, and is looking for God.
  • Širdis ir pasaulis, geros valios pratimai, išvertimas (inversion effect), žmogus
• Dievas ir Kitas
  • Other is God made explicit.
• Dievas ir Žmogus
  • I think that the {{Beginning}} is God, and the {{End}} is that GodIsGood. I think that here we find the distinction between God's perspective and our perspective. God looks {{Forwards}}: he starts with God and also good, but thinks of them separately. Endless life is this understanding that God is good. Humans look {{Backwards}}: we assume that God is good, and then look backwards towards God. Life is the fact that God is good. Therefore in the divisions of everything, God keeps finding a new perspective. And as in Genesis, that is good.
• Viskas ir Betkas
  • God looks as: why, how, what. Human looks as: how, what, whether
• Dievas ir Viskas (NeDievas)
  • is Everything, the inversion of God's activity (so that all are not alone but with God), Scope without Person, the Nonquestions, the not taking up of what is beyond. NotGod is the one for whom being and not being are different.
  • God allows for NotGod by going beyond himself into NotGod
  • NotGod is what is beyond God, what God goes beyond himself into.

Asmens apibrėžtas: - Dievo buvimo ir nebuvimo atskyrime, tad amžiname gyvenime

• asmens tiesa
  • is defined by Person as Truth (for God - God, for I - Everything, for You - Wishes, for Other - Love). Note that for I, NotGod (Everything) is God!
• asmenyje ir už jo
  • is within Persons (as distinct Persons) and beyond Person (as the same Person)
  • is within each Person as a member of the Trinity: GodTheSpirit (Wisdom), GodTheSon (GoodWill), GodTheFather (GodsWill).
  • within us is in the context of Person and their choosing God or their own selves, where God is the relevant Good
  • beyond us is God outside of the context of Person and thus beyond Good
• santvarkoje ir už jos
  • Mūsų klausimai yra už santvarkos. O santvarkoje yra rinktiniai klausimai: Ar? Koks? Kaip? Kodėl? ir aštuonios dvejonės. Dvejonėse bene Aš esu bendras žmogus ir Tu esi paskiras žmogus, o Kitas yra pasaulis.
• vienume
  • Kaip esame viena? Tai asmenų klausimas. Tai bene pirmas klausimas glūdintis visuose kituose klausimuose.
• Dievo buvime ir nebuvime, tad amžiname gyvenime
  • Dievas yra (esamybė, galimybė, siekiamybė), tad mes esame juo. Dievo nėra (nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė), tad mes esame, o jis mumis. Tokiu būdu mes gyvename amžiną gyvenimą, įprasminantį akimirką, atskiriantį Dievą joje ir mūsų savastį, mūsų gerumą, mūsų brandą, mūsų tolydumą, esantį už jos, ją išplėčiantį. Tad akimirka yra apimtis, aprėpianti tai, kas už santvarkos.
  • Pats Dievas gali nebūti; be jo esame mes, jo asmuo - asmuo apskritai - galintys nebūti; be asmens yra tikslingos aplinkybės.
  • Pereiname iš Dievo į amžiną gyvenimą. Dievu esame viena (Dievas, Aš, Tu) viskuo, visaregiu, pirminėmis sandaromis ir vienumu. O amžinu gyvenimu gyvename Kitu, kuris yra nevienas, tad atskirtas nuo Dievo, išreikštas antrinėmis sandaromis. Užtat Kitu tampame vienu, tad Kitas išplėčia Dievą. Kitu gyvename patys tiesiogiai (dvasia) pasiklydusiu vaiku, susivokdami, jog mes ne tėvas, o vaikas. O netiesiogiai išgyvename antrinėmis sandaromis bei kalbomis, kuriomis nevienumas vyksta apibrėžtoje "betko" apimtyje, ir galiausiai suprantame nevienumą kaip apibrėžtą laisvą erdvę prileistą Kitam. Juk nesusivedimai yra visi bene prielaidiniai, sąlyginiai. Užtat tokiomis nesąmonėmis rūpinasi visko trokštantys, vaikus mylintys tėvai. Kitas yra Dievo vaikas. Kitu gyvena Jėzus Kristus.

Atjauta apibrėžtas: - atjautos sandara, kas ką atjaučia

• Dievas troškimais atjaučia mūsų netroškimus, bet are mes jį atjaučiame? Širdis ir pasaulis - gera širdis ir gera valia - galim jam atverti kelią. Atveriame lankstumu, puoselėdami visas septynias kryptis, ne tik savo šešias, taip kad atsiveria požiūris už mūsų.
• Dievas - savarankiškas mąstytojas, šviesuolis, Minčių sodo dalyvis

Išgyvenimais apibrėžtas: - požiūriais atsiplėšiame

• Išgyvenimais išgyvename Dievą, jo išėjimą už savęs. Dievą išgyvename požiūriais. Požiūris yra savastis, nuo kurios atsiplėšiame. Apibrėžtą požiūrį galime naujai priimti.
• Dievo vaidmenį mumyse išsako Palaiminimai. Jis savo vaidmenį išgyvena Kristaus pasisakymais, Aš esu... O mes išgyvename Kristaus palyginimų turiniais.

Išsiaiškinimais apibrėžtas: - strimagalviškai pasišalindamas

• Dievas išsiaiškina strimagalviais, mat taip, kaip jis mąsto, iš karto yra.
• Dievas aiškinasi įvairiai pasišalindamas. Ar jisai būtinas?
• Dievas mąsto savo požiūrio raidą, kaip kad rodoje "Trokštu išmanyti".
• Dievas aiškinasi, priimdamas kito požiūrį, vertindamas kito akimis, kito suvokimu. Pašnekovu sulyginamos širdies ir pasaulio tiesos.

Gyvenimo apibrėžtas: - Dievas tampa platesnis išeidamas už savęs

• Dvigubas požiūris
  • Mylint priešą reikalingas dvigubas požiūris, neapkęsti ir tuo pačiu mylėti.
  • Brandinant kitus, reikia parodyti, ir sugebėti pasitikrinti, jog kreipiamės į aukštesnį, kilnesnį požiūrį, ir nebrandiname tik iš naudos sau.
  • Siekiant bendrystės, reikia suvokti, ko Dievas iš mūsų nori, kad gyventumėme bendra dvasia, ne tik savimi.
  • Vykdant geros valios pratimus reikia drąsos, užtat padeda žinojimas, jog kažkas mus išgelbės.vo
  • Dievo tyrimas
    • I think this is the broader context where God challenges himself: Am I necessary? If God exists, then God exists - here there is the presumption of God, there is the logic of "be perfect", "love your enemy", the logic of the spiritual world, of obliviousness, of treating everybody the same.
    • If God does not exist... then God exists, nevertheless. But this is not a trivial development. This is the physical world in which we find ourselves, that is created godless. God enters some how through our activity, our activity with regard to the good, and consequently, our activity with a reference point - fictional or not - that is beyond.
• Dievas tampa gyvas, platesnis, išeidamas už savęs
  • If "to love X" means "to support the life of X", then the command "love God" suggests that we can think of the "life of God". There is a sense in which God is not alive, in that God is greater than life. Life is the fact that God is good. God is prior to life. June 25, 2003
  • Life is expressed by the six representations of anything, the ways of expressing the will. God is expressed by the four representations of everything, which may be thought of as a subset, four of the six. In this sense, God is less defined than life, broader than life, because God is expressed by a smaller set of representations.
  • Of himself, God is prior to life. God is "alive" only in a wider context, in the context of spirit, where there is introduced the concept of "good". Good is spirit beyond structure, good is spirit within structure. Good is God that knows not of itself. Good is God lost.
  • We love God, I think, by having an unconditional rapport with that reference point beyond this world we find ourselves within, so that we are "one with". This, I think, is what brings God to life in our physical world. But this is also the world of "loving your neighbor", the one who is able to love you. It is the world of loving locally. And some how loving locally leads us towards loving globally. At least it brings us to having that choice.

Bendravimo apibrėžtas: - Dievas pamoko

• Kas rytą pasiklausau Dievo ir užsirašau, ką man kalba. Visas jo mintis man apžvelgiu ir permąstau. Man vis pakalba, kaip myli mane ir mano širdelę; kokiu man būti; ką mąstyti; kaip plėtoti bendrystę; kaip jį palaikyti; kaip į jį atsiremti; ir kaip palaikyti Dievo vaikus. Viską bandau naujai priimti, susieti ir suvokti. Noriu artimiau bendrauti.
• Išvardinau visus būdus, kaip bendrauju su Dievu. Juos surūšiavau ir sulyginau su aplinkybėmis, išvedžiau jų lentelę. Reikėtų naujai permąstyti.
• Dievas pats tampa šiltesnis per mus. Jisai pats, kaip toks, yra nešališkas, svarsto ar jisai būtinas ar nebūtinas, užtat ir kyla pasaulis. Tačiau mes kalbiname Dievą nebūti nešališku. Raupsuotasis jam pasako, Jei tu nori, būčiau švarus. Jėzus atsako, Noriu. Ir liepia jam niekam nepasakyti. Įsivaizduoju, kad liktų nešališka.
• Aplinkybės turi būti pakankamai lanksčios, kad galėtumėme įsivaizduoti Dievą. Jos yra bene įmanomi sandarumai, savarankiškumai.
• Naujai permąstyti, sieti su aplinkybėmis. Pridėjau, kaip parodoje jas išreiškiau, paminėjau:
  • Dvasios apsauga, blogiui norint mane dvasiškai sunaikinti - apsauga nuo pragaro rankų ? kažkiek erdvės palikti
  • Galimybė daryti gerą, kurį bet kuris geras žmogus darytų - ranką paduoti berniukui, einančiam akmenimis per upę
  • Gera širdis, kuria žmogus veikia - jaudulį išgyvenančio tarpkojyje
  • Klausimas su kuriuo deriuos - juoda peteliškė?
  • Likimas, su kuriuo bendradarbiauju - akmenys upėje?
  • Ramybė, kuria žmogus sklidinas - ramybės galva
  • Supratimas, įgautas tik paklusus jo pamokymui - paklūstantys griaučiai, vaikščiojimas vandens paviršiumi
  • Įpareigojimas paklusti tiesai, iš jo priimtai - 10 Dievo įsakymų
  • Išklausantis maldą, ypač man nustojus tikėti - permetimas per upę
  • Proto ribos, į kurias atsitrenkiu - televizoriaus vidinės sienos, tarsi grotai, tarsi kalėjimas
  • Nežmoniška išmintis, neaprėpiamo taikymo - pirminės sandaros
  • Prieštaraujantis sau, ypač Šventajame Rašte - būtinas ir nebūtinas - dvi akys, raudona ir geltona

Raiškos apibrėžtas: - Atsiskleidimu aplinkybėse

• Galvoju, kaip Dievas įvairiai reiškiasi mūsų gyvenimuose, ir kaip tą išsakyti? Pavyzdžiui, kaip tai išsakyti 12 aplinkybių, kaip tas aplinkybes vaisingai suvokti iš psalmių, Lakoff ir Johnson palyginimų mokslo, ir kitų duomenų. Kaip meniškai išsakyti, kad visi pajustų ar suprastų, pavyzdžiui, scenografija vaidybai, ugdymosi žaidimams.
• Aplinkybių - kur tikslas meno kūriniuose; kur Dievas maldų suveikime.
• Dievas vaizduojamas asmenimis: Juodasis Dievas, Raudonasis Aš, Geltonasis Tu, Mėlynasis Kitas.
• Gyvenimas, tai Dievo raiška. Amžinas gyvenimas, tai Dievas, dar neišreikštas.
• Tiesa, tai būtina raiška.

Žmogaus apibrėžtas: - proto ribų prasme

• Of course, I am constrained by the limits of my own imagination. Yet, any understanding that I may ever gain will likewise be constrained by those limits. This is, in fact, an opportunity to study those limits. Furthermore, if I have any chance of knowing everything, I think that it is only if God does not make that too hard. I therefore try to explore the limits that I have found myself in, and look to them as God's language by which I may hear what he may speak to me.
• I accept that there might be God. I choose to place my life within God's sovereignty. I bind my fate with his. I am free to think that there is no God, and I do find this useful for my understanding. I am free to think all things where that might be useful. I start with God.

Pabaigos apibrėžtas: - esmės

• I also think that everything concludes that God is good. Occasionally, I work backwards, like a mathematician who accepts a statement as true so that she might search for the grounds for any truth it might have. I try to make explicit my key beliefs that I think must be central to the "happy ending". I follow Christ, and I expect that he plays a vital role. Yet, what is Christ, in that sense? I think that he is both God and man, and that he states his essence as "Love God" and "Love your neighbor as yourself". I also think that the Holy Trinity: Father, Son, Spirit is basic to God as we may understand him. Even so, I work as a minimalist, and try to presume as little as possible. And for what I do presume, I try to make that explicit. I understand that I may be wrong, and I accept the consequences.

Vardu apibrėžtas: - mylintis

• I think that God's name, as revealed by Jesus Christ, is Father. The Father is the one who loves us more than we love ourselves, who want us to be alive, sensitive, responsive more than we ourselves do. And therefore Jesus' name, as Son, likewise automatically evokes the Father, and so both names, both codes are equally effective.

2015.02.16 Dievas man po pokalbio su Ieva, kada atsiklaupiau jam padėkoti: Tu mano vaikas. Aš tavo Tėvas. Supratau, kad gyvenu Kristumi, kaip tas kuriuo tapatumu kiekvienas gyvens Kristumi - antrasis atėjimas.

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC