Gvildenu | Mintys / 20170216KaipIšsilaisvintiIšSąlygų

Kaip išsilaisvinti iš sąlygų?

Rinksime pavyzdžius

Kaip mus veikia sąlygos - kaip varžo, skatina, kaip atskleidžia galimybes ar jas išryškina?
Kaip keičiasi sąlygos?
Kaip mes patys naujai suprantame savo sąlygas?

Kokios sąvokos iškyla?

Kaip jas įvardijame? Kaip apie jas kalbėjo įvairūs mąstytojai?

Kvietimas

Mano ir Tado Snuviškio pranešimus sieja bendras klausimas, Kaip išsilaisvinti iš sąlygų? Tad nusprendėme vasario 16 d., 13:00-17:00 surengti dirbtuves šiuo klausimu. Visi dalyviai pristatys savo pranešimus ir ieškosime sąlyčio taškų tarpusavyje ir taip pat su didžiaisiais mąstytojais, kaip tos pačios sąvokos įvairiai išsakomos. Į dirbtuves kviestumėme visus norinčius dalyvauti, savo klausimus plėtoti. Tai padės mums pasirengti konferencijai.

Andrius

Andrius Kulikauskas ms@ms.lt +370 607 27 665

"Būties klausimas + Sąmoningumas = Sprendimo klausimas. Kanto, Heidegerio, Jėzaus ir mano žodžiais."

Žmogus gyvena sąlygose. Kaip tai apibūdinti besąlygiškai?

Besąlygiškumą galime išsakyti sąvoka Viskas ir jo padalinimais. Pavyzdžiui, Būties klausimas visada remiasi dviem požiūriais (dvejybe):

Klausimu: Ar kėdė yra ar nėra? (Priešingybės gretinamos)
Atsakymu: Jei kėdė yra, tai yra, nėra, tai nėra. (Viskas visvien)

Tačiau šį besąlygiškumą įsivaizduoti mums gyvenime tenka remtis vienu iš keturių dvejybės atvaizdų:

Laisva valia - likimas (būties klausimas apima viską)
Išorė - vidus (apima betką)
Teorija - praktika (apima kažką)
Tapatus - skirtingas (apima nieką)

Sprendimo klausimas remiasi penkiais požiūriais (penkerybe): Kiekviena pasekmė (1-artima ateitis) turi savo priežastį (2-artima praeitis). Tačiau ne kiekviena priežastis (3-tolima praeitis) jau turėjo savo paskemes (4-tolima ateitis). O yra riba - tarpas (5-dabartis) kurioje šios dvi (laiko) kryptys abi prieinamos, tad galima suvokti sąvoką, galima spręsti. Šį besąlygiškumą įsivaizduojame vienu iš dviejų atvaizdų:

Laikas (sprendimo klausimo didėjantis laisvumas - klausimas)
Erdvė (sprendimo klausimo mažėjantis laisvumas - atsakymas)

Savo sąmoningumu mes pereiname iš vieno klausimu (pavyzdžiui, būties) į kitą klausimą (šiuo atveju, sprendimo), mat, savo pranešime paaiškinsiu, sąmoningumu pasipildome trimis požiūriais. Pavyzdžiui, sąmoningai svarstydami savo namų rakto buvimą ar nebuvimą, mes išgyvename, tarkim, "Kur raktas? Raktas čia.", tai yra, mūsų būklę nusako sprendimo klausimas ir šiuo atveju, jo atvaizdas erdve (Kur). Bendrai, šia lygtimi "dvejybė + sąmoningumo trys papildomi požiūriai = penkerybė", mes iš blankiausios būties iššaukiam sąvokas, apribotas ir "laikytinas" laike ir erdvėje.

Iš viso, yra aštuoni visko padalinimai, sudarantys ratą, mat, aštuonerybė apibrėžia prieštaravimą ir tampa nulybe. Šie visko padalinimai yra mūsų gyvenimus nusakantys besąlygiški klausimai. Jais Besąlygiškumas=Nežinojimas=Dievas gali vienu metu išgyventi skirtingus požiūrius.

Visgi, aš = Sąlygiškumas=Žinojimas= Esantysis (Dasein) vienu metu išgyvenu tiktai vieną požiūrį. Tad padalinimą išgyvenu visus požiūrius aprėpdamas vienu požiūriu. Šie išgyvenimai, tai atvaizdai (sąlygos) - jų yra šešios. Arba išgyvenu paskirą požiūrį - aplinkybę - jų yra dvylika. Aplinkybėmis iš įvairių kampų apibrėžiu sąvoką.

Heidegeris šešis atvaizdus suprato kaip Esančiojo sąlygas. Mano žodžiais:

Būtis Niekame: Buvimas myriop (Sein-zum-Tode) - esantis savo būkle
Būtis Kažkame: Buvimas apskritai (Sein ueberhaupt) - fenomenologinis - yra tai, kas reiškiasi (kažkame)
Būtis Betkame: Buvimas kame = į-būtis (In-sein) - esantis apribojimais, apibrėžimais
Būtis Visakame: Jau buvimas kame (Schon-sein-in) Kalbinis "Aš" esantis santykiais, savybėmis, bendrybėmis.
Būtis Laisvėjime: Buvimas link (Sein zu) Atsiskleidimas rūpesčiais.
Būtis Griežtėjime: Buvimas pasaulyje (In-der-Welt-sein) Nuotaikos kaustomas.

Tvirtinsiu, kad Heidegeris neteisingai pervertino "buvimą myriop" ir sumenkino "jau buvimą kame" (panašiai, pervertino vienalypę "praktiką" ir sumenkino dvilypę "teoriją"). Užtat jisai nesuprato, kaip žmogų išlaisvina tasai žodis "Aš", kuriuo žmogus gali nuo visų sąlygų atsiplėšti, kaip kad Kristaus tvirtinimais "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas", "Aš esu gyvenimo duona" ir t.t., galiausiai tiesiog "Aš esu."

Išsilaisviname iš sąlygų dviem būdais:

Vietoj kad gyventi savuoju "Aš", galime gyventi "Kitu". Mes tuomet atsisakome savo įvairiausių sąlygų ir bendru žmogumi besąlygiškai prisiimame Kito sąlygiškumą.
Arba tiesiog atsisakome bet kokio sąlygiškumo atsiremdami į besąlygišką (Dievo) meilę (nežinojimą), kurioje jokios sąlygos nereikalingos (joks žinojimas nereikalingas).

Ši būties klausimus ir sprendimo klausimus siejanti sąmoningumo lygtis yra taip pat Kanto transcendentalinės dedukcijos esmė. Jisai dargi ja remiasi pagrįsti ir apibrėžti jam labai svarbią 12 kategorijų sistemą. Jis tai darė remdamasis logikos teiginio bendruoju pavidalu. Mano įžvelgtos 12 aplinkybių yra ganėtinai panašios, tik paaiškinsiu, kodėl jos kai kur skiriasi nuo Kanto. Jisai tvirtino, kad nėra "aposteriorinių analitinių teiginių", betgi jam svetimi dekartiniai teiginiai "matau, vadinas esu", "esu, vadinas veikiu", "veikiu, vadinas mąstau" sudaro analitinį, sandarą ratą būtent teiginių, kuriuos galime suprasti tiktai savo kailiu, tai yra, patirtimi. O aplinkybes apibrėžiu keturiais "proto žaidimais", kaip antai: "Ieškok pastovumo. Arba rasi VIENĄ atvejį, arba pastoviai nerasi, vadinas, VISYBĖ pastoviai nepastovi. O kad galėtum ieškoti, turi žinoti, kad tai ką renkiesi tirti yra tai ką būsi įvertinęs, vadinas, DAUGIS pastovus."

Labai norėčiau šią lygtį pristatyti ne tik savo bet taip pat Kanto, Heidegerio ir netgi Jėzaus žodžiais.