Gvildenu | Mintys / 20171027GreimasIrDerrida

Pasiūliau konferencijai Dekonstruoti Derrida, spalio mėn. 27-28 d., Vilniuje, LKTI. Atmetė.

Greimas ir Derrida - Nei vienas nei du - Priešingybių plėtojimas ir naikinimas

Prancūzijoje gyvenantys Algirdas Julius Greimas (1917-1992) ir Jacques Derrida (1930-2004) abu nagrinėjo priešingybių esmę, tačiau visai priešingai. Greimas priešingybes plėtojo semiotiniu kvadratu, o Derrida priešingybes naikino dekonstrukcija.

Galima manyti, jų požiūrių skirtingumas lėmė, kad jie ir jų mokiniai mažai bendravo, taip kad mokslininkai lig šiol jų mąstysenų kaip ir nelygino. Parodysiu, kaip Greimas ir Derrida vienas kitą prasmingai papildo savo požiūriais į priešingybes.

Greimo semiotinio kvadrato kampus išsakysiu keturiais kampais: "Renkuosi taip", "Renkuosi ne", "Nesirenku taip", "Nesirenku ne". O Derridos dekonstrukciją išsakysiu ano kvadrato keturiais šonais, tai yra, kampų poromis: "Renkuosi nesirinkti" (Nesirenku ne, tad renkuosi taip), "Renkuosi rinktis" (Renkuosi ne, užtat nesirenku taip), "Renkuosi" (Renkuosi nei taip, nei ne), "Nesirenku" (Renkuosi ir taip ir ne).

Šioje aštuonerybėje išskiriu aštuntą teiginį "Renkuosi ir taip ir ne" kuriuo priešingybė netenka prasmės. Logikoje teiginys "visi X turi savybę P ir visi X turi savybę ne-P" lemia, jog sistema yra tuščia, tai yra, jokių tokių X nėra. Paaiškinsiu kaip panašiai Derrida dekonstrukcija naikina priešingybę. Priešingybių subliuškimas ypatingai suprantamas troškimais ir lūkesčiais aprėpiant viską - laiką ir erdvę, žinojimą ir nežinojimą, dviprasmybę ir nedviprasmybę - taip kad lieka ramybė, trokštanti betko, be jokių lūkesčių.

Tuo tarpu kiti septyni teiginiai išsako tai, kas reikalinga loginei sistemai. Ji apibrėžia priešingybes, kaip antai, tiesą ir netiesą, arba gėrį ir blogį. O priešingybės yra nelygiavertės, kada pavyzdžiui, gėris priskiriamas Dievui, o blogis ne. Tačiau šį santykį galima mąstyti ir kitu kampu: Dievas yra besąlygiškas, tad gali būti ir sąlygose, o gerumas yra būtent Dievas sąlygose.

Pasiremsiu ir pavyzdžiais iš Greimo ir Derridos politinių gyvenimų, iš Greimo straipsnio "Rezistencijos sąvoka", ir Derridos seminarų tomų Žvėris ir suverenas, kur jis nagrinėja savastį.