Gvildenu | Mintys / 20180124IšminčiųUgdymoGalimybės-Santrauka

Išminčių ugdymo galimybės vartotojiškoje visuomenėje

Vartotojiškoje visuomenėje sudėtinga, nedraugiška ar tiesiog juokinga būti išminčiumi ar ugdyti išminčius. Mat, tokioje visuomenėje kiekvieno žmogaus laisvė pasireiškia pinigais, kaip juos gauna ir kaip juos išleidžia. Tuo tarpu išminčiui labiau rūpi ne išorinė laisvė, o vidinė laisvė.

Atėnų demokratijoje gyvenantis Platonas savo veikale Valstybėje aprašė vartotojiškos visuomenės ydas. Joje vyrauja nuomonių turgus, kur žmonės vieną dieną nešioja ar vartoja vienas nuomones, o kitą dieną rengiasi kitomis nuomonėmis. Tuo tarpu išminčius visaip stengiasi susilaikyti nuo nuomonių ir išmokti kaip nežinoti, kaip atskirti nuomones nuo tikrovės, kaip pažinti patį pažinimą ir paaiškinti nuomonių įvairovę. Vartotojams rūpi "ar" žino ir "ką" žino, o išminčiams rūpi "kaip" žino ir ypač "kodėl" žino.

Šiuolaikiniame moksle ir švietime, visame pasaulyje ir ypač Lietuvoje, vyrauja vartotojų vertybės - "ar" žinome ir "ką" žinome. Tikslas yra kaupti žinias, tarsi žmogus būti kaupiklis. Ogi išminčius, priešingai, stengiasi labai atsirinkti, vengti nereikalingų žinių ir susitelkti į būtent pačias esmingiausias žinias, ar tiesiog išsiaiškinti tą Dievo požiūrį iš kurio įmanoma viską aprėpti ir betką išsiaiškinti. Išmintis atisiranda išsiaiškinant ydingumą mūsų įprasto gyvenimo, pasaulio, santvarkos, visuomenės. Panašiai kaip Platono Valstybėje, išminčiui tenka visaip grūdintis. O esamoje visuomenėje tenka veikti paribyje, savarankiškai lavintis ir burti šviesuolių sąmokslą.

Technologijos universiteto humanitarinis fakultetas gali būti šioks toks išminčiams dėkingas paribys. Iš tiesų, įdomu, kas vyksta MIT bei CalTech, taip pat ir KTU bei VGTU. Pasidalinsiu patirtimi, kaip sekėsi inžinerijos ir vadybos studentus - vartotojų visuomenės būsimus atstovus - mokyti filosofijos ir etikos. Juk panašiai kadaise Sokratas mokino savo vartotojiškos visuomenės jaunuolius.

Ryžausi nedėstyti "kas" yra filosofija ir etika, filosofai ir etikai, bet verčiau pamokyti "kaip" ir "kodėl" puoselėti filosofiją, tai yra, "kaip" ir "kodėl" studentams gyventi išminčiais. Filosofijos studentams uždaviau kiekvienam susigalvoti savo klausimą ir jį ištirti. Pavyzdžiui, viena klausė, Kaip gyventi laimingai? Pamokiau iš žmonių surinkti įvairiausių nuomonių, ir suvokti, kad jos dažnai neaišku kuo pagrįstos. Toliau pamokiau, kaip rinkti tikrovę atspindinčius duomenis, pavyzdžiui, paklausti dvidešimt žmonių, Kada jie buvo laimingi ir kodėl? Atsakymai kažkiek kartodavosi, buvo įmanoma juos rūšiuoti ir išgauti kažkokius dėsningumus, atspindinčius mūsų vaizduotės ribotumą ir tikrovės aprėptumą. Tokiu būdu studentai išmoko susigalvoti klausimą, išklausyti kitus, susilaikyti nuo nuomonių, papildomu klausimu užkabinti tikrovę, rinkti gyvenimiškus pavyzdžius, suvokti reiškinių dėsningumus. O aš savo ruožtu pasimokiau, kokie klausimai studentams svarbūs, kaip juos pamokyti juos ištirti, kaip atsiremti į kitus mąstytojus.

Etikos studentams uždaviau susikurti savo etikos sistemą, atsakyti į tris klausimus: Ką turėtų veikti? Kodėl turėtų veikti? ir Kaip prisiversti save veikti? Įvairiais pratimais padėjau jiems atsiskleisti. Įdomu, kad kiekvienas studentas atrado sau būdingą vertybę, visas kitas aprėpiančią, kodėl turėtų veikti? Savo kertinėmis vertybėmis įvardino laimę, laisvę, susivaldymą, teisingumą, vieningumą ir kitas, tačiau kiekvienu atveju, su savitu atspalviu. Žodžiu, pavyko jiems pažinti save taip kaip paprastai save pažįsta tiktai subrendę šviesuoliai. Įdomu, kad pamokų metu kai kas nutolo nuo vartotojiškų požiūrių. Iš pradžių, nemažai studentų tvirtino, jog svarbiausia yra "išlikti", tačiau į pabaigą tokių kaip ir nebuvo.

Filosofijos ir etikos studentai išreiškė pasitenkinimą, kad taip galėjo padirbėti su savimi ir tuo pačiu užkalbinti savo tėvus, mylimuosius ir draugus bei vienas kitą. Nemažai studentų linkę toliau laisvalaikiu dalyvauti gvildentojų būrelyje. Jeigu dar prisidėtų kiti dėstytojai ir šviesuoliai, tuomet gali išsivystyti įspūdinga veikla. Galėtumėme rengti dirbtuves, mokytis toliau, kaip gvildenti savo klausimus, kaip palaikyti vienas kito tyrimą. Gali universitete atsirasti papildomų pamokų. Taip pat būtų galima steigti institutą per internetą palaikantį tokį bendravimą visame mūsų vartotojiškame pasaulyje.