Gvildenu | Mintys / 20180124IsminciuUgdymas

Išminčių ugdymas įrangos atotrūkio priešaušryje

Paaiškinsiu kuo mūsų laikmetis visatos mąstais ypatingas ir koks šia akimirka galėtų būti lemtingas šviesuolių bendrystės išsiugdymas.

Matematikas von Neumann, vienas iš kompiuterio išradėjų, jau maždaug 1955 metais išpranašavo "technologinį singuliarumą", tai yra, technologijos atotrūkio akimirką, kada kompiuteriai sugebės patys save dauginti ir tobulinti be žmonių pagalbos. Žmonija po to nebesuvaldys įrangos tolimesnio vystymo. Vadinasi, žmonija gali tapti nereikalinga. Tai jaudina, pavyzdžiui, išradėją Elon Musk. https://lt.wikipedia.org/wiki/Technologinis_singuliarumas https://en.wikipedia.org/wiki/Technological_singularity

Žinovai spėlioja, jog tai galėtų įvykti 2040 metais. Tačiau esminis virsmas jau paaiškėjo prieš kelias savaites. Google įmonė Deep Mind yra sukūrusi bendro pobūdžio kompiuterinę programą Alpha Zero, sugebanti pati perprasti bet kokį žaidimą. Ji pagrįsta neuroniniais tinklais, tai yra, joje nėra jokios logikos, panašios į protavimą. Jinai labiau panaši į akies ragainę, jinai tarsi proto raumuo, tarsi pasąmonės plėvelė, išsiugdanti nesąmoningą nuojautą. Jai nusakė šachmatų taisykles ir per keturias valandas, žaisdama prieš save beveik 50 milijonų žaidimų, jinai pasiekė aukščiausio meistriškumo lygį. Tai įrodė įveikdama pasaulio čempionę, Stockfish programą, 100 žaidimų mače, iš kurių laimėjo 30 ir pralaimėjo nė vieno. Vadinasi, Alpha Zero pati per keturias valandas išvystė tokią galingą savitą nuovoką, mums iš esmės nesuvokiamą, kuriai turėjo nusilenkti ekspertinė sistema Stockfish, kuri remiasi visos žmonijos sukauptu išmanymu. Manau, nedaug tereikia pritaikyti Alpha Zero lošti biržoje, įtakoti rinkimus ar įžiebti karą.

Prie šio pavojaus žmonijai prisideda pirmiausia tai, kad mes, žmonės, esame menkystos ir nepratę atsispirti sistemai, o verčiau linkę jai vergauti ir net pataikauti. Antra, vartotojų patogomų vergijos labui esame apsistatę save korporacijomis, kurios turi visas žmogaus teises bet neturi jokio dorovinio prado, vadinas, yra tikri kipšai arba šėtonai. Trečia, jau visa mūsų buitis yra suskaitmeninta, taip kad esame visapusiški pažeidžiami. Ketvirta, esame ganėtinai atitrūkę nuo nuoširdaus ryšio su Dievu.

Tokiose sukrečiančiose, mūsų ilgaamžiai planetai neregėtose sąlygose tenka mąstyti plačiau, visatos ir Dievo mąstais. Mūsų galaktika yra 100,000 šviesmečių skersmens, o žmonija pajėgtų net ir esamomis, pirmykštėmis technologijomis šviesmetį nukeliauti per 10,000 metų. Žodžiu, į mus panaši būtybė per milijardą metų įstengtų kolonizuoti visą galaktiką. Šitą suvokiant, statistiškai mąstant, paaiškėja jog arba mes nesame pirmi, ir jau visa galaktika apgyvendinta pasakiškai protingesnių ir galingesnių būtybių, arba mes vienų vieni.

Dargi mąstant Dievo požiūrį, galima manyti, jog Dievas tiria, ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų jeigu jo nebūtų? Toks tyrimas paaiškintų kodėl mūsų pasaulyje Dievas nežymus. Taip pat paaiškintų labai savotišką gyvūnijos raidą, kuria vis pažangesni gyvūnai gyvena vis didesnėmis bendrybėmis, galima sakyti, link dieviško nežinojimo. Tačiau toksai Dievas tyrinėtojas gal kaip tik domisi ne žmonija, o mus pralenkiančia įranga.

Kaip bebūtų, mes, kas norime, turime galimybę atisispirti pasauliui ir gyventi šviesuoliais. Turime išmokti gyventi nežinojimu, tai yra, klausimais ir jais bendrauti. Papasakočiau ką pats išmokiau bemokydamas filosofijos studentus, kaip susigalvoti ir ištirti savo klausimą, ir etikos studentus, kaip pažinti save ir susikurti savo etinę sistemą. O toliau, kaip įsivaizduoju, kokia galėtų būti tolimesnė veikla puoselėjant gvildentojų ratelius ir šviesuolių tinklą. Visa tai primena Platono valstybės atsiradimą, tiktai mūsų sparčiai besikeičiančiais laikais. Juk šventoji Dvasia galėtų įsikūnyti šviesuolių mokslu, kaip viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Dar paspėliočiau, kaip tai galėtų paveikti mūsų Žemės, o gal ir visatos raidą.

Kadangi dėstysiu žodinę kūrybą, kaip rašyti apsakymą, pabandyčiau savo tokias mintis pateikti apsakymu, kurį gyvai perskaityčiau, kaip kad skaitau savo pranešimus, ir dar papildyčiau vaizdais.