我的调查

调查

神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Jonas Noreika šaltiniai, Jonas Noreika, Jonas Noreika užklausa

Olšauskas - Krikščioniškoji žemaičių didybė / K. Alšėnas

Jakovas Gurvičius apie Telšių žudynes ir vokiečių vaidmenį

Telšių apskrityje gyveno 4,000 žydų Sigitas Jegelevičius

  • byla P-18523 - mokytoja Stasė Vanagaitė, g. 1916 m., iš Pavandenės

Diukovo "Holokausto išvakarėse" paminėtos bylos

  • LYA f k-1, ap.10, b.1
  • LYA f k-1, ap.10, b.3 "Darbininko" redaktorius Kalakauskas (labai anksti - taip pat susijęs su Petruičiu ir Puodžiumi) prisidėjo prie "Laisvos Lietuvos" leidybos.
  • LYA f k-1, ap.10, b.4 l.204-213 organizacija "Partizanas" Kauno universiteto studentai, vyskupo Reinio giminė
  • LYA f k-1, ap.10, b.5, Bielskis, Rumbutis - Telšiuose - užpulti Trišlių karo sandėlius ir paskui "gaudyti ir žudyti komunistus" l.170-179 Poškus, Šaškus, Lengvinas - Telšių apskrityje (tačiau jie iš Kretingos apskrities), l.180-187 Rumbutis - Antanas Jatonis Telšiuose perduodavo ginklus l.212-223 Telšiuose: Antanavičius, l.224-225 operacija, l.329-332 Pyragius, Šveiceris, Deutsche Verlag,l.318-321
  • LYA f k-1, ap.3, b.151 l.68-73 - Michelevičius, Okulevičius, Putrius
  • Plungės švietimo istorija : praeitis ir dabartis
  • J.Urbono 1949 m. lapkričio 16 d. tardymo protokolas, LYA, f. K-l, ap. 58, b.22896/3,1.40
  • S. Šugamo 1945 m. sausio 28 d. apklausos protokolo išra­šas, LYA, f. K-l, ap. 8, b. 194, 1. 20
  • J.Jurevičiaus 1945 m. sausio 26 d. tardymo protokolo išrašas, ibid., 1.124.

Užsakiau aną kartą:

LCVA f.K-1

  • ap. 8, b. 194 - Šugamas - kompiuteryje?
  • a.47 b.1268 Bendradarbiavimas
  • a.58 b.5950/3 Smilgevičiaus - negavau?
  • a.58 b.22896/3 Urbono - negavau?
  • a.58 b. P-16600 Vaclovas Kontautas
  • a.58 b. 20876/3 Igno Saukalo
  • a.58 b. 21012/3 Alfonsas Stropus

ankščiau

  • a.58 b. 34861 Povilas Pukys

Prisiekęs prieš Dievą ir Tautą. Kpt. Jono Noreikos – Generolo Vėtros 100-osioms gimimo metinėms. Dim. plk. ltn. Antanas NAVAITIS

Povilas Gaidelis. Didvyriai nemiršta: Jonas Noreika-Generolas Vėtra

b.21012/3

IRGI

ap. 46, b. 1253

  • f.K-1 ap.58 b.P-20239 Bronius Kairiūnas

2,3,5,10,11,12?, 13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24

ap.58

b.20876/3 l.18-22 Saukalas

b.P-16600 l.20-28 Kontautas b.P-18708, l.21-22 Gudas

ap.46, b.1253, l.6 B.Mikuta

ap.47 b.1268 l.61

ap.8 b.194 l.20, l.124 Šugamas, Jurevičius ap.8, b.165 Idzelevičius

f.1075, a.2, b.3, l.2 f.1075, a.2, b.6, l.147

R-729 a.1 b.72 l.63 Kraunaitis R-1018 R-1018, a.1, b.93, l.38 1942 Tvarkos policijos vadas R-1444 1-20 l.35

Masinės žudynės 1 dalis, p.135

http://genocid.lt/centras/lt/2658/a/print_version/ Rukšėnas tvirtina nuo birželio 28 d.

  • Genocidas ir rezistencija 2016 Nr.1
  • Elena Urbaitis. Nubaustieji. Igno Urbaičio ir jo artimųjų likimas okupuotoje Lietuvoje. Vilnius, Vilniaus dailės akademijos leidykla. 2007 m. ISBN 9955-624-90-6
  • Petras Jurgėla. Lietuviškoji skautija.
  • Diukov. Holokausto išvakarėse.

Šaltiniai

Pasirengimas sukilimui - Mini Noreiką

  • LYA, f. 3377, ap. 55, b.18,1.44-45. Pil.J.Dargio, gyv. Telšių aps. Rietavo vis. Piaulių k., atsakymai į lietuvių aktyvistų štabo klausimus.
  • Narutis
  • Lietuvių tautos sukilimas 1941 m. birželio 22-28 d., ps.384-401 (Telšių apskr.), ps.402-411 (Šiauliai), ps.131-140 (Kitos organizacijos)

Kiti

  • Ona Algminienė. Raudonasis amaras. ps.413 (du aktyvistai slaptai grįžo iš Vokietijos su naujiena, kad tuoj prasidės karas. O vakare vyko pasitarimas su aktyvistais. Katedroje, po vargonais, antrame aukšte gegužinių pamaldų metu. Aktyvistai po to grįžo į Vokietiją.) ps.425 (ginkluoti aktyvistai ketino prie miško paleisti tremtinius iš traukinių, tačiau persigalvojo, nes bijojo pasekmių)
  • Leonas Vilutis, Likimo Mozaika, 1992. Pasirengimas su mokyklų inspektoriumi Vrubliausku, kuris turėjo ryšius su Vokietija. Sukilimo rengėjai, planas sudarytas balandžio mėnesį ar ankščiau - perimti valdžios rūmus, paštą, išvaduoti kalinius. Tai kilo iš aukštesnio lygio veikėjų. Juodikis slapstėsi. "Buvo ir tokių mokinių, kurie ir kitų problemų neturėjo." Kaip rusai atvažiavo ištremti lietuvius. Kaip lydėjo tremtinius, paskui slapstėsi. Leitenantai Nakutis ir Kerpauskas nutarė suburti kariuomenės dalinį. Kitą dieną susibūrė vietos partizanų štabas. Jam vadovavo kpt. Lapas. Jis vieno partizanų būrio vadu paskyrė gimnazijoje dirbusį ats. vyr. ltn. Lyberį, kito būrio — ats. ltn. A. Norkevičių, o trečio — mane. Rietavos komunistų sušaudymas.
  • Škirpos planai: Numatė: Žemaitijos centras, pvz., Šiauliuose, kuriam pavesti Šiaulių, Telšių, Mažeikių, Kretingos, Tauragės ir Raseinių apskritis;
  • Didžiosios tautos aukos. Viktoras Ašmenskas. Kai kur šios organizacijos būreliai vadinosi kitaip: Lietuvos apsaugos gvardija - Tauragės aps., Geležinis vilkas - Ša-kių aps., Lietuvos laisvės armija - Šiaulių aps., Juodoji svastika - Šiaulių aps.LAF turėjo du štabus: Kauno štabas rūpinosi ryšiais su provincija, organizaci-niais reikalais, Vilniaus štabas rūpinosi ryšiais su užsienio LAF ir politika.
  • LKP f.377 a.55 b.18 l.38 (ADSR dr.54, 248-249) Hitlerininkų penktoji kolonos medžiaga: Lietuvos Vadavimo Sąjungos vadui [Juočerui]. Kretingiškiai sukilėliai "Kretingą greit paėmus vokiečiams, mūsų penketukui, tuoj prisistačius organizuojami naujai policijai, teko padėti likviduoti-areštuoti aršuosius žydus bei komunistus ir eiti kitas pareigas." 1941 m. spalio 5 diena. Kaunas.
  • Pakalniškis. Olšvangas. Praeities atgarsiai. ps.29 Pažinojo Germantą: "Žydus išžudyti buvo jam tarytum pirmasis Dievo įsakymas." ir panašiai. ps.37-39. apie gyd.Vladą Ivinskį, Pabrėžą ps.41 apie jo žmoną ir neteisingai kaltinami vokiečiai.

Telšių apskrityje - Noreiką įvardija:

  • Žemaičių žemė.
  • Aleksandras Pakalniškis. Plungė. 1980. ps.46-49 (Noreikos, karininkų, kariuomenės vaidmuo išžudant žydus. 35-49 (Plungės žydai) ps.97 (Kun.Pukys, spaudos draudimo laikais, Kupiškyje lankydavo slaptą lietuvių ratelį, kuris rinkdavosi pas žydus.) ps.100-101 (Pirmojo karo metu kovojo už lietuvių kepyklų teises, kad lietuviai negautų mažiau miltų, kaip žydai.) ps.122 (Kun.Pukio apžadai ir prisiminimai: Plungėje nė vienas šūvis nebuvo iššautas.) ps.123 (Kun.Pukys nepatiko Kaušėnų lietuviams, atsikėliusiems į Plungę gyventi. Kodėl?) ps.128-141 (Pakalniškis prisimena Plungės šeimynas, tarp jų Zenoną Ivinskį, Bagdoną, Alimą, nepaprastai žiaurų Pabrėžą - jo tėvas atsisėdo į žydo Projimo vaistinę), šiaulių būrio vadas Milašius, šiauliai rinkosi Kučinskio rezidencijoje, sušaudytą bedievį Šakį, pažinojo (Germanto) Meškauskių šeimą.) ps.74-76 (tautos šventė - žydai gaisrininkai, šiauliai) ps.77-84 (Germanto paramą Plungės mokykloms).
  • Masinės žudynės Lietuvoje, II dalis. ps.282-290. 1973.

Kiti šaltiniai:

  • Jakovas Bunka. Plungės žydų istorija.
  • Pakalniškis. Praeities atgarsiai. Olšvangas, ps.16-20.
  • Pažyma apie Plungės partizanų sukilėlių veiklą, LYA f.K-1, ap.58, b.P-16812, l.308. Apie Alimą, kun.Pukį, Zenoną Ivinskį ir t.t.
  • Jakovas Gurvičius
  • Jehošua Šochotas
  • Ona Algminienė. Raudonasis amaras. ps.462-465 (vokiečių įsakymu, žydai iš vyrų geto buvo suklupdyti, jie buvo priversti klupoti iškėlę rankas aukštyn. O lietuviai mistikai įžiūrėjo tame teisingumo simbolį.)
  • Liutavaras L. Algminas. Samogitia mea patria: Autobiografiniai atsiminimai. 2017.
  • Leonas Vilutis, Likimo Mozaika, 1992. Aprašo Telšių LNP ir kitus veikėjus ir Gewecke pasirodymus.
  • Ignas Končius "Žemaičio šnekos" 2 tomai
  • Aleksandras Tenisonas "Žemaitijos girių takas" 1975.
  • Audronė Viktorija Škiudaitė. Rainių žudynės ir 1941 m. sukilimas

R-1441 a.2 Karo lauko teismo bylos

  • 1 Mina Abelovienė liepos 19 d.
  • 10 Vladas Bauža liepos 19 d.
  • 22 Jurgis Endriuška liepos 30 d. (Noreika yra)
  • 41 Antanas Grabys liepos 30 d.
  • 70 Alfonsas Jonutis liepos 29 d.
  • 72 Pranas Jukna liepos 19 d.
  • 83 Justas Kazlauskas liepos 19 d.
  • 92 Elena Kantauskaitė liepos 30 d.
  • 121 Antanas Norkus liepos 29 d. (Noreika yra)
  • 163 Vacys Miltenis liepos 30 d. (Noreika yra)
  • 202 Kazys Platakis liepos 31 d. (Noreika yra)
  • 236 Vladas Riškus liepos 31 d.
  • 250 Aleksas Stilika

Šiauliuose

  • Išgelbėję pasaulį... Žydų gelbėjimas Lietuvoje (1941-1944), LGGRTC 2001, sudarė Dalia Kuodytė, Rimantas Stankevičius. Jasaitis. Šiauliečiai gelbsti žydus. ps.47-61. (Apie SD viršininką leitenantą Bucalskį, kaip ėjo su kun.J.Lapiu, J.Bugailiškiu pas Gewecke) Draugas, 1962 m. rugsėjo 25 d., Draugas, 1962 m. rugsėjo 26 d. ps.45 (greičiausiai Bubas atsakingas už Noreikos suėmimą), ps.214 (Vladas Pauža, kaip išdavė pažymėjimus, apie Noreiką: "...per daug buvo neatsargus kalbose, staigus, ugningo būdo tautos didvyris...")

Raudonoji armija

  • Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Algirdas Vokietaitis. Aprašo, kaip su Noreika iš Štuthofo pateko į Raudonąją armiją.

Aptarimas

Tai yra, žydai siekdami išsaugoti savo nacionalinę ir žmogišką egzistenciją aukojo kitos, mažesnės ir silpnesnės tautos nacionalinę ir žmogišką egzistenciją. Laisvės kovų archyvas Nr.11

Jonas Noreika - Generolas Vėtra

  • Atleistas iš kariuomenės kpt. Jonas Noreika atvyko į Žemaitiją pas savo žmoną, į Barstyčius, o rudenį persikėlė į Mardosų kaimą (Plungės valsč.), kur žmona įsidarbino mokykloje. Kpt. J. Noreika, gyvendamas Žemaitijoje, Mardosuose ir Barstyčiuose, irgi palaikė gerus ryšius su LAF. Jis artimai bendravo su V. Kiliumi. Matyt, J. Noreika žinojo apie LAF tikslus geriau nei kiti LAF nariai. Ten gyvendamas J. Noreika susipažino su buvusiu Lietuvos pasienio policijos pareigūnu Kaziu Šilgaliu, kuris, prieš užimant vokiečiams Klaipėdos kraštą, ten dirbo policijos pasienio ruože, netoli savo tėviškės. Gerai pažindamas savo pasienio ruožą, jis žinojo kiekvieną pasienio krūmą ir todėl J. Noreika ne kartą buvo jo palydėtas iki sienos, kurią jau saugojo Rusijos pasieniečiai, ir kai grįždavo Šilgalis, vėl jį palydėdavo iki Mardosų. Klaipėdos krašte susitikdavo su tik jam vienam žinomais asmenimis ir gaudavo iš jų nuorodas bei visas žinias apie būsimojo karo pradžią (iš K. Šilgalio pasakojimų).
  • 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui, J. Noreika tuojau pat prisidėjo prie sovietų valdžios sunaikinimo - vadovavo Lietuvos sukilėliams partizanams Telšių apskrityje. Gyvendamas Telšiuose, vadovavo Telšių apskr. LAF organizacijai ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Pirmomis karo dienomis persikėlęs į Telšius, susitiko su Telšių apskr. komendantu aviacijos majoru Svilu ir Telšių apskr. viršininku Ramanausku (buvusiu Lietuvos policijos mokyklos viršininku, jis turėjo netoli Telšių ūkį). Šie pakvietė J. Noreiką į Telšių miesto inteligentų susirinkimą, vykusį jo kabinete dalyvaujant apie 30 visuomenės veikėjų.
  • Pasitarime svarstyta:
    • išlaisvinimo nuo bolševikų šventės rengimas;
    • mitingo rezoliucijos rengimas;
    • mitingo organizavimas pirmąjį liepos sekmadienį.
  • Šventei organizuoti išrinktas 12 asmenų komitetas, į kurį pateko ir J. Noreika. Mitinge J. Noreika pasakė ugningą kalbą, kurioje, paminėjęs sovietų padarytas skriaudas lietuvių tautai, tvirtino, kad sovietai, kaip smurtininkai, karą pralaimėsią, o Lietuva po karų vėl bus laisva ir nepriklausoma. Be J. Noreikos, buvo dar pora kalbėtojų. Šiame mitinge buvo priimta J. Noreikos parengta rezoliucija, kurioje Telšių gyventojai sveikina sudarytą Lietuvos laikinąją vyriausybę, vadovaujamą prof. Ambrazevičiaus, ir reiškia jai pasitikėjimą. Visi organizacinio komiteto nariai, surinkę 300 parašų, nuvyko į Kauną įteikti šią rezoliuciją Lietuvos vyriausybei. Čia, sužinojęs apie nesutarimus tarp Lietuvių aktyvistų fronto ir Lietuvos nacionalistų partijos (LNP), J. Noreika pasiūlė rasti kompromisą ir susitaikyti. Tačiau užsispyrę LNP nariai nenorėjo daryti jokių nuolaidų. Kaune kpt. J. Noreika susitiko su Laikinosios vyriausybės vidaus reikalų ministru plk. Šlepečiu, kuris pasiūlė jam Šiaulių apskr. viršininko pareigas, ir 1941 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu buvo į jas paskirtas.

Rukšėnas

  • Rietavo pogrindininkams karo pradžios data pranešta prieš kelias die­nas. Įvyko posėdis, kuriame dalyvavo Juozas Dargis, P. Kaziulis, J. Rupšlaukis, Petrošius (Dargalių k. gyventojas). J. Rupšlaukis su Petrošiumi buvo ką tik atvykę iš Vokietijos ir sakė, kad karas kils birželio 17-18 d., o iki birželio 22 d. - neabejotinai.
  • 7 km nuo Rietavo, Laukuvos plente, buvu­sį Aitros tiltą saugojo 4 partizanai - moksleivis P. Dargis, jaun. pusk. Juozas Dargis, P. Liutkus ir Antanas Juočeris.

Kiti šaltiniai

Blynas:

  • ps.157 1941 m. rugpjūčio 30 d. "Vadovybės posėdyje... Išsikalbėjome apie žydų skerdynes." "...vėl sudėsim kunigijos "antisemitizmo" prieškarinio-pasireiškimus". "Tenekrenta jų metama kaltė vien ant mūsų. Kademai..." Blynas pripažįsta kaltę. Ir vertintų Noreikos pasireiškimus kaip antisemitizmą.

Pasisakymai apie Noreiką

  • Pro Patria: Stasys Yla ir Julius Šalkauskis apie Noreiką
  • Gyvybę ir duoną nešančios rankos, IV Jakovas Gurvičius
  • Plungė, Pakalniškis, 1980.
  • The Vanished World of Lithuanian Jews, edited by Alvydas Nikžentaitis, Stefan Schreiner, Darius Staliūnas - Mažvydo retų knygų skyriuje - žydų bibliotekoje?
  • Santarvės kaina : [memuarai]. - [2009]. - 217, [3] p., [88] iliustr. lap. - Petuchauskas, Markas (1931-)
  • Knygos apie Šiaulių žydų likimą
  • Žemaičių žemė, Nr.1
  • Noreika, Pakelk galvą, lietuvi!
  • Masinės žudynės Lietuvoje 1941-1944, d. 2, 1973. p. 282-283,286,418-419. 225–226
  • Zenonas Blynas. Karo metų dienoraštis.
  • Holokaustas Žemaitijoje. Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. 2016.
  • Žemaičių žemė Leido Lietuvių aktyvistų fronto miesto skyrius, Žemaičių kultūrinio veikimo centro vardu Kazys Mockus. Spausdino Telšių spaustuvė. Redagavo Kazys Mockus.
  • A. Pakalniškis, Per dvidešimtąjį amžių, Chicago, 1995, p. 119
  • Šiaulių getas: kalinių sąrašai 1942, Vilnius, 2002, p. 72–80
  • J. Matulionis, Neramios dienos, Torontas, 1975, p. 221
  • Vyskupo Staugaičio įsteigtas laikraštis "Žemaičių prietelis"
  • Noreika Penki broliai
  • Justinas Staugaitis, Mano atsiminimai
  • 7 [Knyga] 1941 metų birželio 21-25 dienų sukilėliai : Mardosų kuopa. - 2-asis papild. ir patais. leid. - 2005. - 33 p. - Kijauskas, Albinas (1929-)
  • Generolo "Vėtros" - Kpt. Jono Noreikos (1910 - 1947) archyvas : 1910-2000 : bibliografija. - [2000]. - 1 segtuvas ([214] lap.). - Riauka, Damijonas (1924-)

Neesminiai šaltiniai

  • Hitlerininkų penktoji kolona, ps.179, Šiauliuose nieko nėra, tik gimnazistai patriukšmauja.

LYA

  • Jono Šlepečio, Antano sūnus, gim. vasario 27 d., 1892 m.

LCVA-f1075-a2-b19-l3R Teisė nešioti ginklą

LCVA-f1075-a2-b6 Noreikos įsakymas

Mintys

20180531JonasNoreikaŠaltiniai


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Redaguoti - Istorija - Spausdinti Naujausi pakeitimai Ieškoti
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2024 sausio 31 d., 19:42