Estetika, meno filosofija ir religinės sąmonės raiškos formos

Gegužės 21 d., penktadienį.

Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų.

Klausimai ir išeities taškas

Pagrindiniai klausimai

• Kas yra dieviškas suvokimas?
• Kaip žmogiška vaizduotė priima dievišką suvokimą?
• Kaip pranokstame savo vaizduotę?
• Kaip netroškimai pranoksta laipsnynus?
• Kaip menais ją pranokstame?

Daugiau klausimų

• Kaip atskirti, ką galime įsivaizduoti ir ko negalime?
• Kas yra suvokimas?
• Kas yra vaizduotė?
  • Kaip įvairiai įsivaizduojama?
• Kas yra Nesuvokiamasis?
• Kas yra Neįsivaizduojamasis?
• Kaip vyksta dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės pokalbis?
  • Kaip jie susikalba?
  • Arba kaip jie nesusikalba?
• Kaip visa tai susiję su meno klausimais?
  • Koks kalbų vaidmuo išsakant sąmoningumą?
  • Kaip menas kuriamas kalbomis?

Vaizduotė ir Neįsivaizduojamasis

• Meno filosofijai, ypač religinės sampratos raiškos klausimais, yra prasminga apmąstyti vaizduotės santykį su Neįsivaizduojamuoju.

Mano išeities taškas

• Mano užmojis viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
• Tiriu vaizduotės ribas, renku sandaras, bandau jas įžvalgomis paaiškinti.

Tyrimo būdas: Vaizduotės ribų pažinimas.

• Viskas.
• Padalinimai. - Ypatingas dėmesys ketverybei, skirtumui tarp dieviško ir žmogiško žinojimo.
• Atvaizdai.
• Aplinkybės.
• Trys kalbos.
• Padalinimų ratas.
• Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
• Troškimai ir netroškimai.

Vaizduotės galia

Žmogaus vaizduotę pristatau kaip ženklų valdovę, jų rūšių bei savybių žinovę. Ženklais išsirūšiuoja keturi žinojimo lygmenys: tariami daiktai ir juos žymintys ikonos, indeksai, simboliai. Vaizduotė mezga ryšius tarp šių lygmenų. Jinai daiktus atkartoja ikonomis, daiktus kaitalioja indeksais, ikonas stumdo indeksais. Tai K.Saboliaus aptartos, E.Husserlio išskirtos prezentifikacija, modifikacija, neutralizacija. Vaizduotė taipogi veikia ir tveria žmogų. Jinai simboliais įsimena indeksus, simboliais sureikšmina ikonas, simboliais įprasmina daiktus.

Vaizduotė – gebėjimas atgręžti požiūrį į požiūrį, juos abu sudurti ir taip viską priimti ir atkurti, savaip ir sandarai – yra ta galia kuri valdo visas žmogaus sąlygas, tvarko visus jo ryšius.

Pradžiai, kas yra ir nėra vaizduotė

• Pavyzdys: neaiškios miglos... iš kurių paaiškėja lygtis xy=10... matematiškai kalbant, tai dar ne vaizduotė, labai blanki - jūs neįsivaizduojate ką turiu mintyje - nėra turinio, tai raiška be turinio
• Brėžinys xy=10 langeliais - tai jau yra vaizduotė, labai ryški, nes galite įsijausti, galite išgyventi galimybes
• išplėsti - 10 kiaušinių - tai yra vaizduotė
• 12 kiaušinių - išskirti amerikietiškus kiaušinius
• 8 kiaušiniai - voro kiaušiniai, aštuonkojo kiaušiniai
• Ketverybė - galiu įsivaizduoti atvaizdus bet ne padalinimą
• Ženklų rūšys Peirce, AI, - Husserlio, iš Saboliaus
• lankstumas - prezentifikacija
• pakitumas - modifikacija
• judumas - neutralizacija

prie jų prisideda santykis su įsivaizduotoju - įsimintinumas, reikšmingumas, prasmingumas

Vaizduotė

• Vaizduotė yra žmogaus narvas, žmogaus sąlygos.
  • Ar žmogus gali būti laisvas tame narve?
• Vaizduotė remiasi požiūriu į požiūrį.
  • Vaizduotė išreiškia atsitokėjimą 6 atvaizdais, vienumo pagrindais.
    • Nešališkumas remiasi atsitokėjimu.
  • Vaizduotė išreiškia įsijautimą 12 aplinkybių.
  • Vaizduotė tvarko ryšius.
  • Vaizduotė įžvelgia kažką kaip ryšį tarp visko ir betko.
• Vaizduotė aprėpia tarsi viską.
  • Viską priimame per vaizduotę.
• Vaizduote (vienumo pagrindais) Neįsivaizduojamasis vis labiau įsivaizduojamas.
  • Vaizduotė tarsi bręsta, vis labiau prasiturtindama.
  • Visgi, vaizduotė remiasi sąlygiškumu.
  • Sąlygiškumu galima pagrįsti vaizduotės algebrą.
• Atvaizdavimas vyksta ženklais, ženklų rūšių poromis, ženklų savybėmis.
  • Dievas prasmingas, Kitas reikšmingas, Asmuo įsimintinas. Požiūris lankstus, Bendrystė pakiti, Meilė judi.
  • Vaizduotę grindžia asmenys ir apimtys.

Žmogus

• Dievo šokyje, Sūnaus eigoje, galime įžvelgti tarpą, kuriame reiškiasi žmogus.
• Žmogus yra Nesuvokiantysis.
• Žmogus remiasi sąlygiškumu.
• Žmogus Nesuvokiamąjį laiko vienumu.
• Žmoguje yra amžinai atsiskleidžiantis grūdas. Tikslas yra kiekvienam sukurti sąlygas, jas suderinti, kuriose jisai galėtų laisvai, savavališkai, pilnai, amžinai atsiskleisti.

Vaizduotės galia

• išskiriama vaizdinio dalis, jinai atsiejama ir pakeičiama (sulaužoma, pamainoma) (priekaktinė analizė - prefrontal analysis)
• paskiros dalys sujungiamos į vienetą (priekaktinė sintezė - prefrontal synthesis)
• paskiri požiūriai plėtojami lygiagrečiai (ryšio nebuvimo pagrindu, atskyrimo pagrindu, trejybės rato pagrindu) - suvoki neturėjimą ryšio, atitrūkimą, savarankiško gyvenimo plėtojimą, nebūtinai sąlygišką, neriboto sąlygiškumo - tai reiškiasi vienų vienumu, bendru žmogumi, dvasios plazdenimu - sudarantys trejybės ratą - už kurių slypi meilė
• palyginti su analitine-sintetine a priori-a posteriori teiginius.

Vaizduotės algebra

• Vaizdinį priimti kaip kopiją, pilnavertę arba dalinę.
• Du skirtingus dalykus sujungti, kaip kad metafora.
• Išgauti nuotaiką.

Twelve Conceptions of Imagination

• L. Stevenson, Published 2003, Psychology, British Journal of Aesthetics
• (1) The ability to think of something not presently perceived, but spatio-temporally real. (2) The ability to think of whatever one acknowledges as possible in the spatio-temporal world. (3) The liability to think of something that the subject believes to be real, but which is not. (4) The ability to think of things that one conceives of as fictional. (5) The ability to entertain mental images. (6) The ability to think of anything at all. (7) The non-rational operations of the mind, that is, those explicable in terms of causes rather than reasons. (8) The ability to form perceptual beliefs about public objects in space and time. (9) The ability to sensuously appreciate works of art or objects of natural beauty without classifying them under concepts or thinking of them as useful. (10) The ability to create works of art that encourage such sensuous appreciation. (11) The ability to appreciate things that are expressive or revelatory of the meaning of human life. (12) The ability to create works of art that express something deep about the meaning of life.

Kristupas Sabolius

• Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija.
• Sabolius K. 2013. Įsivaizduojamybė.

Vaizduotės pranokimas

Ar žmogus yra kažkas daugiau nei vaizduotė? Ar jisai tėra, A.Danto žodžiais, "atvaizdavimo sistema"? Ar vaizduotė valdo žmogų? Ar žmogus gali ją valdyti?

Žmogus valingai gyvena nusistatydamas, vykdydamas, permąstydamas. Išgyvenimais bręsta įtarimai, jog vaizduotei tiktai atrodo, o už jos tikrai esama. Vaizduotė išsiskleidžia savo sąlygiškumą, šališkumą, paneigiamumą. Už vaizduotės rėčio, už smegenų žievės primetamo simuliakro, tūno besąlygiškas, nešališkas, nepaneigamas Neįsivaizduojamasis, be jokio ryšio. Žmogus išgyvenimais vis naujai suvokia, kad jį palaiko meilė, be jokio ryšio, į kurią jisai atsiremia bebręsdamas, nuoširdžiai, drąsiai, viltingai atsiverdamas, atsisakydamas ankstyvesnės savasties, priimdamas naujesnę savastį. Vis naujai iškyla galimybė rinktis, ar gyventi vaizduotės rezgama savastimi, ar brandos akimirkomis atsiveriančia, mylinčio dangaus plytinčia platybe? Juk Dievas myli žmogų labiau negu žmogus pats save myli, labiau nei žmogus įsivaizduoja.

Suvokimas

• Iš Dievo šokio išplaukia suvokimas.
• Vienatinis išeities taškas
• Įsijautimas į vaizduotės ribas.
• Dievas tiriantis ar jisai būtinas, taip kad išsiskiria suvokiantis, susivokiantis ir jų bendrai suvoktasis.
• Ką reiškia suvokimas, atskyrimas, santvarkos atžvilgiu.
• Iškyla antras išeities taškas - sąlygiškas, santykinis, paneigiamas - dar nesusivokiantis. Tai žmogus. Jisai Nesuvokiantysis. Betgi tai sąlygiška, santykinė, paneigiama būklė, nes jisai gali tapti Suvokiančiu, tad būti Susivokiančiu. Tai santykinė būklė nes ją galima palyginti su pirmykščiąja.
• Tad papasakosiu kaip viskas išsivysto, kaip skiriasi ir deri šių dviejų išeities taškų raidos.
• Suvokimas yra dieviškas požiūris į santvarką, kaip kalbėjau, o vaizduotė yra žmogiškas požiūris į santvarką.

Didysis klausimas

• Žmogus renkasi tarp suvokimo ir vaizduotės.
• Nesuvokiantysis. Šališkas ("tarsi" nešališkas), atokus, neįsitraukiantis išeities taškas.
• Kuris yra iš tikrųjų nešališkas? tasai kuris yra nešališkas - Nesuvokiamasis? ar tasai kuris tarsi nešališkas? Nesuvokiantysis. Tai yra ketverybės - Dievo ir žmogaus ašių klausimas - kuris iškyla tarpu.
• Iš to kyla, ar Dievas būtinas.
• Šviesuolių bendrystės tikslas yra rinktis atsiremti į amžiną gyvenimą.
• Atskleisti dvasią kiekvienoje santvarkos smulkmenoje, kaip santvarka tarnauja dvasiai, nes dvasia viduj ir išorėj. Nėra santvarkos klodo be dvasios.
• Kurlink krypsta - Nesuvokiantysis tvirtina, kad Neįsvaizduojamasis tėra menamas, įsivaizduojamas, ne tikras. O paaiškėja, kad Nesuvokiantysis yra menamas, jo gali nebūti.

Vaizduotės pranokimas

• Kai supranti tikslą mylėti kiekvieną žmogų, kad jisai laisvai, pilnai, darniai atsiskleistų, tai vaizduotė, jos tikslas ir veikla kitaip atrodo.
• Poreikių septintas požiūris, gyvenimas bendru žmogumi, yra pagrindas mums. O už mūsų yra Dievas.
• Dievo išeities taškas - joks požiūris - mums neprieinamas, tad jį įvaizduojame neišreikštą suvokimu (ar supranta), susikalbėjimu (kodėl supranta) - mes nesuprantame ką ar kaip Dievas mato. O žmogaus suvesties taškas - žmogaus požiūris į Dievo požiūrį - turi vidinę sandarą, išreiškia tarpą, tad išsiskiria ką suprantame (saves suvokimas) ir kaip suprantame (bendru suvokimu).
• Neįsivaizduojame Neįsivaizduojamojo, užtat įsivaizduojame kaip jisai išeina už savęs į save pas mus, į mūsų vaizduotę.

Vaizduotės ir suvokimo pokalbis

• Dievo šokyje Susivokiantysis yra asmuo eigoje. Tuo tarpu Žmogus iškyla išskiriant būklę ir esantyjį, kaip kad sąlygiškai yra sąlygose. Žmogaus išeities taškas plėtojasi iš jo sąlygiškumo.
• Tad išsiskiria Dievo ir žmogaus išeities taškai: Vienumas yra Nesuvokiamasis, Išgyventojas, Nešališkasis. Šalia jo yra atokumas, nesuvokiantysis, Neišgyventojas.
• Išsiskiria (besąlygiškas) buvimas ir atkūrimas (nes sąlygiškas), nebūtis.
• Išsiskiria nepriklausomumas (be ryšio, nepaneigiamumas) ir ryšiai (paneigiami).
  • Vienumo atkūrimas nevienumo sąlygose - ryšiais
  • Kaip tai susiję su suvokimu?
• Išsiskiria asmenų lygmenys (nežinojimas) ir požiūrio lygtis (žinojimas, atkartojimas).
  • Asmuo yra tarp nulybės atvaizdo ir nulybės. Dievas tiesus, Aš betarpiškas, Tu pastovus, Kitas prasmingas.
  • Žinojimas yra susijęs su atkūrimu, su savimi, su pasąmone, o nežinojimas su sąmone, su savęs atsisakymu.
  • Žinojimas yra sąlygiškas suvokimas.
  • Žinojimas išplečia suvokimą. Suvokimas tampa savęs suvokimu.
  • Žinojimas grindžia pokalbį, susikalbėjimą.
  • Ar požiūrio lygtis išverčia suvokimą?
  • Žmogui Dievas yra vienybė, tad vienybė, dvejybė, trejybė sudaro trejybę. Keturi trejybės atvaizdai išsako 12 aplinkybių, kaip vaizduotė pristato paskirą požiūrį.
  • Ketverybe, žmogaus ir Dievo ašimis, iškyla klausimas ar nulybė yra vienybė, ar gali būti nulybė? Nes ketverybėje tarpas yra nulybė. Tad klausimas ar tas tarpas ką nors reiškia? Ar Aš esu visko išeities taškas?
  • Tarpo pagrindu parodyti nulybės tikrovę parodant meilę.
• Vienumo raidą išsako nešališkas, neišgyvenantis išeities taškas. Šališki išeities taškai išgyvena apytakomis, tyrimais, kaip antai Dievas išgyvena Dievo šokiu.

Atsiranda tarpas

• Išsiskiria išėjimas už savęs į save ir iš savęs.
  • Sąmonės tyrimu, išėjimu už savęs, savęs žinojimas tampa bendru suvokimu.
• Išsiskiria neįsivaizduojamasis ir vaizduotė. Juos sieja vienumo pagrindai. Dėl jų bene sutaria.
  • Sąmoningumo pokalbiu, vaizduote, bendras suvokimas tampa susikalbėjimu.
  • vaizduotė yra savitas pasaulio pasisavinimas
  • Vaizduotė yra santvarka skirianti suvokiantį ir susivokiantį, kaip tą santvarką supranta joje esantis, tad kaip save supranta, požiūriu į požiūrį, atvaizdais, iš įvairių kampų
  • kaip Dievas išeina už savęs į mūsų vaizduotę
  • kokia vaizduotės galimybių algebra, sąlygų algebra
  • kaip vaizduotė išsakoma požiūriu į požiūrį, ir ką reiškia požiūris
  • vaizduotė yra be suvokimo, be atskyrimo
  • Vaizduotė savo santykį su Neįsivaizduojamuoju pripažįsta kaip deramą klausimą.
  • Kiekvienu iš vienumo pagrindų galim grįsti pokalbį, galime kalbėti apie tą patį.
• Sutaria bene dėl apytakų. Išsiskiria būtinumo tyrimas (iš Dievo) ir išgyvenimai (į Dievą).
  • Pranokstame vaizduotę
  • vaizduotės lygmenys: Dievo šokis - neįsivaizduojamasis, išgyvenimo apytaka - paskira vaizduotė, žinojimo rūmai - bendra vaizduotė (mūsų), meilės mokslas - sąmoninga, nuovoki, suvokimo pažabota, suvokimo pilna, suvokianti vaizduotė (mūsų ir Dievo) pripažįstanti tiesą (skirianti tiesą ir netiesą, tad suvokianti).
  • vaizduotės lygmenimis išryškėja kas esame mes (ir mūsų Dievas) ir atsisakant savęs galime pripažinti bendrą vaizduotę (mūsų pasaulio), paskirų žmonių vaizduotes, ir jokią vaizduotę.
  • suvokimo lygmenys yra dieviški, nepagrįsti vaizduote, pakeičia vaizduotės lygmenis
  • Vaizduotės pranokimas, kaip toks, yra gerumas. O dar šalia to yra Dievas. Ir dėl to tenka Nesuvokiančiajam sutarti ir nebebūti Nesuvokiančiojo, atsisakyti savęs.
  • Vaizduotės lygmenų poros išreiškia vienumo sampratų poras, tad dorovinius pasirinkimus
  • Septynerybė tarpą supranta kaip trejybės ratą, tai Greimo kvadrato trys šonai, žinojimo ir nežinojimo ir jų priešpastatymo (sulyginimo ir padalinimo) - tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas (kuris padalina požiūrį)
  • Dievas atvaizdais parodo, kad už trejybės atvaizdų (viena kryptimi) slypi trejybės ratas (kita kryptimi).
  • Septynerybe iškyla klausimas, ką reiškia 6x4 ?
  • Žmogus gali skirti save ir Dievą, gali mąstyti, žiūrėti žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, gali atsisakyti savo požiūrio ir jį palaipsniui supaprastinti suvokimo lygmenų atžvilgiu.
  • žmogus gali išardyti vaizduotę pasirinkimais tuo kas yra už vaizduotės.
  • Nulybė yra už vaizduotės.
  • Išgyvenimai remiasi įsivaizdavimu, atjautimu, šališkumu.
• Iškyla Mes, Meilė. Neišėjimas už savęs?
  • 4 vienumo sampratos - 4 sampratos, kas esame "mes"
  • dorovė pagrįsta samprata "mes", kaip atsisakome pilnesio supratimo ir palaikome kad ir paprastesnį supratimą
  • tai vienumas pritaikyti sąlygose esančiajam (ir ne vien)
• 3=>0 ketverybės tarpas - Dievo šokis
• 2=>1 penkerybė, išėjimu už savęs, iš savasties - senosios ir naujosios, sąlygiškos ramybės, į besąlygišką ramybę riboje, tarpe, vienu nariu, išgyvenimo apytaka
• 1=>2 šešerybe, vienumo pagrindai - asmuo ir apimtis-meilė, iš ribą nusakančios santvarkos į įsisavinimą išorinio požiūrio vidiniu požiūriu, pasąmonės išsakymas sąmone, žinojimo rūmai
• 0=>3 septynerybė, iš nulybės atvaizdo ir trejybės atvaizdo į trejybės ratą, meilės mokslas

Vaizduotės pranokimas

• Vaizduotė neįsivaizduoja Neįsivaizduojamojo. Jo tarsi nėra.
• Vaizduotė neįsivaizduoja besąlygiškumo (artimumo), nešališkumo (grožio), nepaneigiamumo (meilės).
• Vaizduotė neįsivaizduoja tarpo
• Vaizduotė neįsivaizduoja požiūryje į požiūrį esančio tarpo.
• Šį tarpą iš šalies stebi sąmoningumas.
• Sąmoningumas renkasi ar tapatintis su atsitokėjimu ar įsijautimu.
• Tarpas plėtojasi padalinimuose: ketverybėje, penkerybėje, šešerybėje, septynerybėje.
• Netroškimuose pranokstame vaizduotę nuliniu ir septintuoju požiūriu.
• Troškimais asmuo išgyvena požiūrio į požiūrį apibrėžtą tarpą einant iš vieno į kitą, laikantis kažkurios apimties.
• Įsisavindami išorinį požiūrį (ryšius su Dievu, pasaulyje) gyvenime vidiniu požiūriu (be ryšių, be pasaulio). Išgirstame teigiamus jausmus (Dievo kryptis, už sąlygiškumų), suskambam dorybe (įveikiame trejybės trikdžius).
• Drąsa vykdome ką tikime, viltimi nusistatome permąstę, nuoširdumu permąstome ką vykdėme.
• Dorybės - lobyno skrynia - yra meno turinys, reikšmė.
• Pavyzdys: Rolling Stones žurnalo atrinkti albumai pasižymi nuoširdumu, taip pat drąsa ir viltimi.
• Drąsa gali pasireikšti naujovėmis arba smerktinų srovių puoselėjimu - sąlygiškumu sąlygiškume. Nuoširdumas gali pasireikšti asmenišku požiūriu į gyvenimą - šališkumu šališkume. Viltis gali pasireikšti geranoriškumu, bandymu įsipaišyti, rasti savo terpę - paneigimo paneigimas.
• Tautvydo Vėželio kertinė vertybė: nežinojimo dorybės - humoras (nežinojimo viltis), ironija (nežinojimo nuoširdumas), skeptiškumas (nežinojimo drąsa).
• Kūrėjas kažką (ryšį tarp visko ir betko) patikslina taip, kad liktų niekas. Tai yra meistriškumas, sugebėjimas pranokti mėgėjiškumą. Ir tai yra sąmoningumo pasitraukimas, papildantis pasąmonės pasitraukimą (iš visko į betką) ir sąmonės pasitraukimą (iš betko į kažką). Tai sąmoningumo atsisakymas. Ir tai derinio tobulas įgyvendinimas sąlygose, tai sąlygų pranokimas į jas tobulai įsijaučiant kaip jas pranokstantis išgyventojas.
• Paskiras aplinkybes priešpastatyti, išgauti trejybės atvaizdus, taip pat ketverybės lygmenis, tad atskleisti už aplinkybių slypinčius nulybės atvaizdus, ir už nulybės atvaizdų tūnojančią nulybę.
• Menininko tikslas yra menu atverti dviprasmybę tarp sąlygiškumo ir besąlygiškumo.
• Sąmoningumas iš šalies nukreipia trečią požiūrį. Ir sąmoningumu galima atsisakyti požiūrių ir prieiti prie jokio požiūrio.
• Vaizduotę išreiškiančios sandaros (trejybės atvaizdas - trys veiksmai, aštuonerybė - išgyvenama, dešimt įsakymų 4+6 pristato iš šalies) kryptimi iš Dievo į žmogų (asmuo ir asmens nulybė) ir priešinga kryptimi, ją pranokstančios sandaros (trejybės ratas - asmuo atsisako savęs).

Vienumo sampratos - kas mes esame?

• bendras likimas - niekieno "mes"
• paskiras likimas - kažkurio "mes"
• paskira svajonė - betkurio "mes"
• bendra svajonė - visų "mes"

Prieštaravimas

• Negali būti nesuvokiamumo, tai prieštaravimas.
• Dievas pradeda prieštaravimu ir atveria galimybę neprieštaravimui, septintajam požiūriui.
• Žmogus atmeta prieštaravimą, skiria būklę ir esantyjį, pripažįsta nesuvokiamąjį, tad vienumą. Dievą laiko vienumu. Užtat prieštaravimas atsiranda pabaigoje, nes Dievas nėra vienumas, o yra meilė už to vienumo, yra nulybė.
• išardant santvarką išaiškėja prieštaravimas, kad žmogaus išeišies tašką grindžiantis teiginys Dievas yra vienybė yra klaidingas, ir pereiti į Dievas yra meilė yra nulybė.
• klaidingas supratimas pasireiškia ten kur vienybė - vieningumas laikomas išeities tašku, o teisingas supratimas yra kur nulybė - meilė laikomas išeities tašku. Dievo šokis susieja šiuos du supratimus.
• Dievas yra tarsi neatidus, neskiria tarp asmens ir apimties, aplinkybių, tuo tarpu žmogus skiria.
• O mes esame skurdžiadvasiai, skeptikai Dievo atžvilgiu.
• Tad mūsų pokalbis prasideda tiek Dievui, tiek žmogui kaip ir nepripažįstant vienas kito.
• Žmogaus požiūris tariamai neprieštaringas, tačiau išaiškėja jį grindžiantis prieštaravimas.
• Žmogus bendrauja su vienumu bet reikia bendrauti su Dievu už vienumo.
• Dievo šokis yra teisingas išeities taškas. Žmogaus vaizduotė yra neteisingas išeities taškas savo prielaida (savo neigimu) jog nėra prieštaravimo, jog esantysis ir jo būklė yra skirtingi, negiminingi.
• Gimtoji nuodėmė, tai žmogaus prigimtinis prieštaravimas sau. Jis gali išeiti už savęs ir pripažinti prieštaravimą arba gali likti neprieštaravimo vergu.
• Sąvoka Mes yra šališka, jinai tampa nešališku vienumu.

Neįsivaizduojamojo suvokimas

• Nulybės atvaizdai - tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas
• Septynerybės atvaizdai - didėjantis ir mažėjantis laisvumas
• (Jie yra tie patys vaizduotės atvaizdai tiktai jų turinys yra neįsivaizduojamas)
• Keturi troškimai (savarankiškumas, užtikrintumas, ramybė, meilė) - tai išėjimai už savęs, tad tolydiai siejantys požiūrį į požiūrį.
• Keturios vienumo sampratos. Ar jų santykius įsivaizduojame?
• Keturi lygmenys Mes.
• Požiūrio atsisakymas.
• Trys meilės - požiūrių atsisakymai - slypinčios už trijų vienumų.
• Požiūris, bendrystė, meilė yra pagrindas bendrai svajonei, pagrindas "mums". O Dievas, Kitas, Asmuo yra pagrindai paskiriems asmenims.
• Asmenis, Dievą, Kitą, jų buvimą, įsikūnijimą išreiškia simboliai. Tačiau pats asmuo save valdo atsiplėšdamas nuo savęs, atsisakydamas savęs, tad būtent nebuvimu - požiūriu, bendryste, meile - save suprasdamas ne kaip asmenį, o kaip požiūrį, kuris išsiplečia bendryste, kurį išplečia meilė. Sulyginti su ženklų savybėmis.
• šiaip nepagaunamas, bet gali būti pripažintas, atskirtas, suvoktas, atpažįstamas, įsileidžiamas, kviečiamas. Įsidrąsėja pokalbis tarp dieviško Nesuvoktojo, neatskirtojo, ir žmogiško Nesuvokiančiojo, neatskiriančiojo, kuriam Dievas tėra vienumas.
• Iškyla pokalbis tarp to, kaip atrodo, ir to, kaip yra.

Meno vaidmuo

Šventose vietose, kuriomis domėjosi M.Elaide, išryškėja pasirinkimas atsiremti į vaizduotę ar verčiau į Neįsivaizduojamąjį tūnantį joje ir už jos. Dieviškas suvokimas skiria Dievą už santvarkos ir gerumą santvarkoje, bet žmogiška vaizduotė nepagauna nė vieno, nė kito, nes jinai pripažįsta tiktai savo rezgamą santvarką. Vis dėl to, žmogus savo kilme yra pirm vaizduotės. Jam visų kūrėjų kūriniuose suskamba dvilypumas, juk tai nežemiški įsiterpimai žemiškume. Pripažinti menininkai savo menais kalbina juos pripažįstančią santvarką. Valdžios savo ruožtu susirūpina globoti, įtakoti ir valdyti kokybišką meną, kaip vartus į Neįsivaizduojamąjį, kuriais derėtų žavėtis, užtat pro juos neiti. Didieji menininkai visgi savo kūrinius pakrauna nuoširdumu, drąsa, viltimi. Šiomis dorybėmis žmogus atsisako savęs, kartu ir išsilaisvina iš vaizduotės, taip kad žmogus valdo ją, o ne atvirkščiai.

Menas

• Menas yra veikla kuri būtų daroma nepaisant ar kas ją matytų.
• Meno sąvoka tai kas už santvarkos yra priimama į santvarką.
• Menas yra dėmesio traukos taškas - kuriame susitelkia sąlygiškas pasaulis ir besąlygiškas pasaulis, kur iškyla galimybė pereiti iš vieno pasaulio į kitą.
• Menas yra valdžios pastangos valdyti tą praėjimą, laikyti tas duris uždarytas, kad tas menas tėra sąlygiškas, kad už jį yra kažkas aukščiau yra valdžia.
• Meno tikslas yra, kad už bet kokio grožio yra aukštesnis grožis, kurį valdo valdžia, tad bet koks menas ar grožis tėra sąlygiškas valdžios atžvilgiu.
• Meno klausimas skiria kūrėjo veiklą ir sukurtą kūrinį. Kurinys gali sužadinti galimybę susimąstyti, susimąstymą. Tačiau jeigu rimčiau atsispirti pasauliui, reikia pačiam kurti, būti kurybos šaltiniu.
• O ta meninė kūryba yra veikla nesidairanti naudos, tad ryšių.
• Menas yra pokalbis tarp Neįsivaizdamojo ir vaizduotės atstovų. Kūrėjas tiesiog kuria, o menininkas bando įsipaišyti į esamą santvarką, joje įtvirtinti savo kūrybines vertybes, tuo tarpu santvarkos valdytojai bando menų kokybe įsitvirtinti valdžioje, išlaikyti valdžią.

Arthur Danto

• Arthur Danto
  • "Persons are essentially systems of representation."
  • "A problem is not a philosophical problem unless it is possible to imagine that its solution will consist in showing how appearance has been taken for reality."
  • "Art must have content or meaning."
  • "Art must embody that meaning in some appropriate manner."
  • Sakyčiau, reikšmė yra svarbi, kad galėtų būti dviprasmybė. O kaip su muzika? Kiekviena muzika turi savo nuotaiką ir aplinkybes. Tad muzika išplečia galimybes. Ypač užkrečianti muzika, kurią įsimename, kuri veikia pasąmonę, kuri iš jos išlenda netikėtose vietose. Muzika yra mūsų pasąmonės utelės.
• Art, Philosophy and the Philosophy of Art
  • "works of art are representations, not necessarily in the old sense of resembling their subjects, but in the more extended sense that it is always legitimate to ask what they are about"
  • Meno kūriniai nebūtina kažką atvaizduoja, bet jie būtinai kalbina vaizduotę, o vaizduotė būtinai įžvelgia atvaizdus.
  • Meno kūriniai tad gali atkreipti dėmesį į skirtumą tarp raiškos ir turinio, kad turinys gali būti ne atvaizdas, ne įsivaizduojamasis. Tad skiria dėmesį ir vaizduotę, ir atkreipia dėmesį į būtent tai, tad sužadina sąmoningumą, kad galime gyventi nebūtinai vaizduotės ribose.
  • Menas yra raiška kalbinanti vaizduotę taip, kad jinai vaizduotei kažką reikštų, kad vaizduotė galėtų savo algebra ją išrakinėti.

Kantas

Foucault

Mircea Eliade

• Šventyklos statomos ten kur žmogus jaučiau nerimą, siaubą, baimę.

Zhuang Ze

• Iš ko spręsti, kas yra geras menininkas?
• Žmogaus pastangos vaizduote išsakyti Neįsivaizduojamąjį. ... kūrėjas, menininkas... reikia atsiremti į besąlygiškumą...
• Kūryboje iškyla tas dviprasmiškumas, tai vartai
• Meno kūriniai tai išsako visuomenei, tai vartai
• Valdžios valdo tuos kūrinius,
• Tačiau menininkas savo vertybėmis, savo dorybėmis įsipaišo

Dennis Dutton

• Expertise or virtuosity. Humans cultivate, recognize, and admire technical artistic skills.
• Nonutilitarian pleasure. People enjoy art for art's sake, and do not demand that it keep them warm or put food on the table.
• Style. Artistic objects and performances satisfy rules of composition that place them in a recognizable style.
• Criticism. People make a point of judging, appreciating, and interpreting works of art.
• Imitation. With a few important exceptions like abstract painting, works of art simulate experiences of the world.
• Special focus. Art is set aside from ordinary life and made a dramatic focus of experience.

Kaip valiai valdyti protą ir širdį? Trejybės ratu atsiremia į besąlygiškumą, tad į gyvenimą.

Bendrai, vaizduotė išsako sąlygiškumą. Laipsnynas išsako sąlygiškumą, šališkumą, paneigiamumą. O trejybės ratu atsiremiame į besąlygiškumą, nešališkumą, nepaneigiamumą.

Požiūris - koks kaip, požiūris į požiūrį - kodėl ar.

Vaizduotė sieja paskirų ryšių įvairovę.

Menas kuria ryšius. Ar darytų net ir jei niekas nematytų? Kaip tokia veikla įmanoma?

Požiūris skiria viską (A) ir betką (ne-A). Požiūris į požiūrį papildomai skiria kažką ne-(A ir ne-A) - ribą tarp buvimo ir nebuvimo. Požiūris į požiūrį į požiūrį papildomai skiria nieką - ta riba išnyksta, tad nėra ryšio, yra be ryšio. Pavyzdžiui, buvimas ir nebuvimas vyksta lygiagrečiai, kaip kad padalinime, visiškai atskirti. Arba buvimas išvis be nebuvimo.

Atvaizdavimas vyksta ženklais, ženklų savybėmis.

3 vienumai ko? pasąmonės, sąmonės, sąmponingumo? sau (1), vienas kitam (2), visiems ({$\infty$})? Be ryšio (sau), ryšiai su savimi (vienas kitą), visi ryšiai (visiems).

Veiksmą +1 išreiškia požiūrių grandinė, požiūrių sudūrimas, o veiksmą +2 išreiškia žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė, tad požiūrių atsisakymas, sąmoningumo įsisavinimas. O kaip juos suderina veiksmas +3 ?

Vaizduotė veikia veiksmu +2, išsako žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, yra ypač požiūrio atsisakymą.

Jei vaizduotė reiškiasi veiksmu +2, tai kodėl ji neišsako klausimus, juk sąmonė veikia klausimais, padalinimais?

Keturi netroškimai yra būdai atsiplėšti nuo vaizduotės, nuo laipsnyno. Tarpe reiškiasi požiūriai:

• 0 - kūnu 3+3=6
• 1 - protu 4+3=7
• 2 - širdimi 5+3=0
• 3 - valia 6+3=1

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC