Gvildenu | Mintys / 20230406VilniausSportoRūmųLikimas

Who will tend to the fate of the Vilnius Sports Palace?

Dear First Deputy Chancellor of the Government Rolandas Kriščiūnas,

I read in the press and heard from Lina Saulėnaitė-Višinskienė, an employee of the International Relations and European Union Group of the Office of the Government of the Republic of Lithuania, that a "special commission of Lithuanian and world scientists, rabbis, historians, public figures" is being formed to prepare the concept of a place of memory so that the Vilnius Sports Palace "could become a museum or memorial dedicated to the history of Lithuanian Jews". https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/simonyte-zydu-memorialo-ikurimas-vietoj-vilniaus-sporto-rumu-ilgas-procesas.d?id=91841241

Who is in charge of the formation of this commission? Who can I talk to about this? As far as I understood from Lina Saulėnaitė-Višinskienė, you are the person responsible for this commission, so I am writing to you.

I, a Lithuanian, am interested in expressing to our state in a benevolent way what Litvaks desire, those who may end up heard only by God. After all, there are Litvaks, as well as their Lithuanian friends, for whom the Vilnius Sports Palace is completely incompatible with the oldest Jewish cemetery in Vilnius, which the Soviets desecrated with this palace. There are Litvaks who will pray as long as the palace stands, until we dismantle it, until the palace itself collapses.

Laima Kalinauskienė, head of the State Assets Management Policy Department of the State Assets Management Department of the Ministry of Finance, supervises the Vilnius Sports Palace as an Important State Project, as this project is taken care of by Turto bankas, which is under the Ministry of Finance. She explained to me that this Important State Project, to install a congress hall at the Vilnius Sports Palace, is being reassessed for risk factors. And the first risk factor is that the palace is built in the Vilnius Jewish cemetery.

However, I would say, there is a much more important risk factor. Maybe there is a God who loves us all, who will listen to the Litvaks praying to Him to destroy the Vilnius sports palace built in a holy place? I think if it wasn't for God, apartments would have been built on this placea long time ago. I imagine that God made sure that the Vilnius Sports Palace was included in the Registrar of Cultural Heritage, so that it was temporarily preserved. He made sure the bankruptcy of UAB "Ūkio bankos investicinė grupė". He made sure the termination of the contractor's tender due to possible corruption. He made sure that 53,000 people sign a petition not to install a congress hall in the Vilnius Sports Palace, that members of the "Gerbkime kapines" (Respect Cemeteries) society would protest the idea every month, and that a hundred luminaries write letters, first to the Seimas Budget Committee, then to the Speaker of the Seimas, and finally to the Prime Minister. He made sure that the Prime Minister resolved to remove the funding. https://defendinghistory.com/lithuania-hears-pleas-and-for-now-cancels-funding-for-convention-center-project-in-old-jewish-cemetery/104576

The Prime Minister's idea to install a Jewish museum and memorial in the Vilnius Sports Palace is understandable in a political sense. She thereby acknowledged the most important thing, that this building cannot be separated from the oldest Jewish cemetery in Vilnius, which it desecrated. However, it remains to take a consistent and correct final step, that this building cannot exist at all.

I propose, in the name of the harmony of Lithuanians and Litvaks, in the name of the appeasement of our God, that the Head of the Litvak nation, the Heart of the nation, the Conscience of the nation, the Voice of the nation, the Spirit of the nation, the Hands of the nation, the Feet of the nation and not only the Seat of the nation should participate in the Commission discussing the fate of this holy place. The commission should include:

A representative of the Vilnius Jewish community. After all, the Soviets took the cemetery from the Vilnius Jewish community.
A believer from among Vilnius Jews who would help to understand the attitude of an ordinary person as to the sanctity of this place.
A rabbi serving the Jews of Vilnius.
A member of the "Gerbkime kapines" society.
An expert on the history of the Vilnius Jewish cemetery.
A representative of the Litvak diaspora who defended the Vilnius Jewish cemetery.

If two or three such defenders of the Vilnius Jewish Cemetery were to participate in the Commission, I think the members of the Commission would be able to appreciate and understand the sanctity of the Vilnius Jewish Cemetery, they would be able to calm the defenders of the Vilnius Jewish Cemetery and the God who listens to them.

I am worried that there will not be a single defender of the Vilnius Jewish cemetery in the Commission, who urged to abandon this Important State Project to install a congress hall in the Vilnius Sports Palace. I can imagine that in the Commission there will be those Litvaks who wrongly claimed that Lithuanians are insensitive, that it is impossible to dissuade them from this shameful idea, and on the basis of this assertion included non-Lithuanian rabbis who would supervise the implementation of this shameful idea, and for such work would furthermore receive a fee from the Lithuanians. All I do know is that the defenders of the Vilnius Jewish cemetery have not been contacted, and the Commission is being formed secretly and will be announced only after its formation. Wouldn't it be wise to discuss the formation of the Commission with the defenders of the Vilnius Jewish cemetery?

The Seat of the Litvak nation, along with its Fat and Hair, is an important and large part of the nation, but it cannot rise by its own power. It can only lead downwards. It is understood that the Seat participates where it is possible to sit down. Will all the chairs go to Her and Her subordinates and admirers?

That downward path, which is not opposed, leads to the revival of the Vilnius Sports Palace as a Jewish museum and memorial. This is a misunderstanding. The Temple of Soviet Culture, built as a hockey arena, will be presented as the sum of Jewish culture. Yet these are completely unrelated things. The conclusion of such a strange equation is that "Bolshevism and the Jews are one and the same inseparable thing" because for the Bolsheviks' henchmen, the Jews, "communism was the best means of exploiting others and ruling", as the first issue of "Į laisvę", the newspaper of the Lithuanian activist front, declared on June 24, 1941. Children from all over Lithuania will be led to ascertain this from an early age. And what will the ambassadors and representatives of the USA, Europe and Israel say, will they agree to visit such a palace? What prayers will the pilgrims say near this palace? Will there be rabbis willing to step inside? All this is not being done for Litvaks, not for Lithuanian Jews, not for Jews of the world, not for their friends, but for those Lithuanians who, while dying out, are still attached to their Soviet heritage. With Russia invading Ukraine, it's hard to find fans of that era and its heritage. Nevertheless, the idea is to preserve this heritage on the hide of Lithuanian Jews, because they were exterminated, and their remnants are simply too downtrodden to resist.

If at least two or three defenders of the oldest Jewish cemetery in Vilnius participated in the Commission, then it would be possible for this holy place to enrich and extol Lithuania as do the Hill of Crosses, the Nida Dunes and the Castle of Gediminas. It is not for me to decide, but for the sake of understanding I can state what follows from the sanctity of this place.

The cemetery must be surrounded by a wall so that outsiders do not cross its territory. The most important thing to realize is that this area is one of the "dead zones" of the city, where no extraneous activity takes place. Such areas are very important for the life of the city, for the distinction of its neighborhoods. Let us appreciate how inappropriate it would be to build houses on Kalnu Park, and how this restriction contributes to the distinctiveness and attractiveness of the Old Town, Užupis and Antakalnis neighborhoods.

The wall around the cemetery must be built where it stood before the Second World War. The gate that stood in the northwest should be rebuilt according to Sholom Zelmanovich's drawing. The house of chief caretaker Meir Zelmanovičius, which stood next to the gate, should be restored. A museum should be established there. The wall of the cemetery should be high, at least three meters, so that outsiders do not worry whether the territory is tidy or not. The wall could be even six meters high. It would be a kilometer long and its exterior, from the outside, would be a wonderful place for artists to present the history of Lithuanian Jews, including their rescue. I think such a wall could become famous throughout Europe. And it would cost very little compared to the adaptation of the Sports Palace for any activity. The views of pilgrim guides should be heard so that it makes sense for pilgrims and tourists to walk around the entire wall from the outer side.

With a high wall, it would be easy to take care of the order and peace of the cemetery area. Only people who value the cemetery itself would go into the territory. Next, there would be the question of the fate of the Vilnius Sports Chamber. No activity in it is compatible with the cemetery. The Vilnius Jewish community could work with rabbis on how to abandon the palace as tranquilly as possible, without disturbing the people buried nearby. I imagine they could let the building collapse on its own, that is, dismantle it bit by bit, only as necessary. We would be left with Soviet imperial ruins, which could grow meaningful with the passage of time. Or they could promptly dismantle everything, as peacefully as possible. This is really a question for rabbis, who I think should be chosen by the Vilnius Jewish community. Sooner or later, there would remain the foundations of the palace, which are deep and do not rest on remains. I imagine that on those foundations it would be possible to reconstruct from photos the tombstones that stood there. After all, the tombstones of the most famous rabbis stood exactly where the foundations are now. In time, it could be an impressive place. This entire area would be visible from Gediminas Castle, as it was to the Grand Dukes of Lithuania.

I envisage how to pursue the rejection of the Sports Palace. First of all, the Lithuanian Genocide and Resistance Research Center should invite the public to investigate and determine whether the Soviet authorities committed a crime against humanity by desecrating the oldest Jewish cemetery in Vilnius and building the Vilnius Sports Palace in its place? This would be an opportunity to review the "spiritual genocide" that took place in Lithuania, the taking away of national identity, the belittling of the symbols of national self-respect, the destruction and erasure of heritage, the disruption of rites, the restriction of religion, the obstruction of the expression of the nation's will and the implementation of its right to self-determination, the killing, deportation, confinement of individual leaders, the closure, subversion, coopting, infiltration of organizations. It is important to understand the significance of religion, because religion is the basis for the significance of symbols, and the nation is based on symbols. The Genocide Center restores historical truth and justice, and investigates not only physical but also spiritual genocide. The Criminal Code names the destruction of protected objects and the looting of national treasures (Article 106) among crimes against humanity and war crimes (Chapter XV). In general, Lithuania could use its painful experience to develop the concept of spiritual genocide, to advance the treatment of its wounds. It would be very healthy for us and the world.

Individuals or organizations and even the Commission itself could apply to the Department of Cultural Heritage of the Ministry of Culture to remove the Vilnius Sports Palace from the Registrar of Cultural Heritage with a certificate indicating the criminal purpose of the Vilnius Sports Palace to disparage our Litvaks, and at the same time the whole of Lithuania, or even without such a certificate, so that there would be no obstacle to the removal of the sports palace. On the same occasion, it would be appropriate to apply to give the oldest Jewish cemetery in Šnipiškės the highest - national - level of significance, taking into account the exceptional historical and religious importance of the cemetery and the international concern about its fate. The Department would refer the matter to its evaluation board, and then the Ministry of Culture would refer the matter to the Cultural Heritage Commission. I believe experts would reconsider whether it is appropriate for us to ground ourselves in the values of a Soviet person as to what is healthy, humane, progressive and creative? Indeed, we could listen to the teachings of the architect Christopher Alexander, the author of "The Timeless Way of Building", as to whether standing next to this building we feel that it rejuvenates us, gives us fullness, peace, life, or does it wear us down, annoy us, belittle us, bring us down? The word "brutalism" says it all, and such a building should have no place even in Siberia.

If the Vilnius Sports Palace is struck from the Registrar of Cultural Values, then it could be dismantled. The Government should cancel the installation of the Vilnius congress hall in the Vilnius Sports Palace, as an Important State Project. The Commission could propose this.

I ask you to respect the tens of thousands of people who patiently called to abandon the pointless idea of giving meaning to the Vilnius Sports Palace, which does not exist and will not, because it desecrates the Vilnius Jewish cemetery. These are incompatible things. Please understand that these people saved the state at least 29 million euros, and in fact, 64 million euros or more, as can be seen from the budget made public by journalist Skirmantas Malinauskas. Please make sure that there are two or three people in the Commission who are able to oppose the existing idea of turning the Vilnius Sports Palace into a Jewish museum and memorial.

Is there reason to believe that the Prime Minister's good heart will implement a truly beautiful idea, unlike the one pursued so far? If the state will no longer heed the tens of thousands of people, if it will not include in the Commission any people representing them, then I will explain what I envisage will happen next. There will be the same prayers, the same clamor internationally, as before, but I think there will also be a feeling that history is repeating itself and something more is needed. Maybe it's time not to let one person rule the Lithuanian Jewish Community for twenty years. It is time to review all of the activities of the Goodwill Fund down to the smallest details. It is time to investigate and reveal the strange Lithuanian and Jewish cultural apparatus. It's time to be concerned about the cult of Captain Jonas Noreika, his mendacious defenders, Minister of National Defense Arvydas Anušauskas, Chairman of the Seimas Committee for National Security and Defense Laurynas Kasčiūnas, and Vilnius City Council member Vytautas Sinica. It is time to rouse the government fundamentally, not only the Seat of the Litvaks, but also the Seat of the Lithuanians. Time to ban people from working as public officials for more than twenty years. Then public officials would be new, free, healthy people. The defense of a holy place can fundamentally transform our entire country so that it shines bright.

However, the simplest thing would be for the Prime Minister's good-hearted ideas to be clarified by the people she cares about.

Please, could I know more about who is organizing the Commission that will tend to the fate of the Vilnius Sports Chamber?

I await your answer,

Andrew

Andrius Kulikauskas math4wisdom@gmail.com +370 607 27 665 Vytauto st. 15 Eičiūnai km Alytus district

Kas rūpinsis Vilniaus sporto rūmų likimu?

Gerbiamas Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojai Rolandai Kriščiūnai,

Skaičiau spaudoje ir girdėjau iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Tarptautinių santykių ir Europos Sąjungos grupės darbuotojos Linos Saulėnaitės-Višinskienės, kad sudaroma "speciali komisija iš Lietuvos ir pasaulio mokslininkų, rabinų, istorikų, visuomenininkų" rengti atminties vietos koncepciją, kad Vilniaus sporto rūmai "galėtų tapti muziejumi ar memorialu, skirtu Lietuvos žydų istorijai". https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/simonyte-zydu-memorialo-ikurimas-vietoj-vilniaus-sporto-rumu-ilgas-procesas.d?id=91841241

Kas rūpinasi šios komisijos sudarymu? Su kuo galėčiau pakalbėti šiuo klausimu? Kiek supratau iš Linos Saulėnaitės-Višinskienės, jūs esate žmogus, atsakantis už šią komisiją, tad jums ir rašau.

Man, lietuviui, rūpi geranoriškai išdėstyti mūsų valstybei, ko trokšta litvakai, kurie gali likti išgirsti nebent Dievo. Juk yra litvakų, taipogi jų draugų lietuvių, kuriems Vilniaus sporto rūmai yra visiškai nesuderinami su seniausiomis Vilniaus žydų kapinėmis, kurias sovietai šiais rūmais išniekino. Yra litvakų, kurie melsis tol kol rūmai stovės, kol jų neišardysime, kol rūmai patys nesugrius.

Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė kuruoja Vilniaus sporto rūmus kaip Valstybei svarbų projektą, nes jais rūpinasi finansų ministerijai pavaldus Turto bankas. Ji man paaiškino, kad Valstybei svarbus projektas, Vilniaus sporto rūmuose įrengti kongresų rūmus, yra naujai vertinimas dėl rizikos faktorių. O pirmas rizikos faktorius yra, kad rūmai pastatyti Vilniaus žydų kapinėse.

Betgi, sakčyiau, yra daug svarbesnis rizikos faktorius. Gal yra mus visus mylintis Dievas, kuris išklausys litvakus meldžiančius Jį sunaikinti šventoje vietoje pastatytus Vilniaus sporto rūmus? Manau, jeigu ne Dievas, tai šią vietą seniai būtų užstatę butais. Įsivaizduoju, Dievas pasirūpino, kad Vilniaus sporto rūmai būtų įtraukti į Kultūros vertybių registrą, tad laikinai išsaugoti. Pasirūpino, UAB „Ūkio banko investicinė grupės“ bankrotu. Pasirūpino, rangovo konkurso nutraukimu dėl galimos korupcijos. Pasirūpino, kad 53,000 žmonių pasirašytų peticiją Vilniaus sporto rūmuose neįrengti kongresų rūmų, kad "Gerbkime kapines" draugijos nariai kas mėnesį protestuotų sumanymą, kad šimtas šviesuolių rašytų laiškus, pirmiausia Seimo biudžeto komisijai, paskui Seimo pirmininkei, galiausiai Ministrei pirmininkei. Pasirūpino, kad Ministrė pirmininkė ryžtųsi išbraukti finansavimą. https://defendinghistory.com/lithuania-hears-pleas-and-for-now-cancels-funding-for-convention-center-project-in-old-jewish-cemetery/104576

Ministrės pirmininkės sumanymas Vilniaus sporto rūmuose įrengti žydų muziejų ir memorialą yra suprantamas politine prasme. Ji tuomi pripažino svarbiausią dalyką, kad šis pastatas negali būtų atsiejamas nuo seniausių Vilniaus žydų kapinių, kurias jis išniekino. Tačiau lieka žengti nuoseklų ir teisingą paskutinį žingsnį, kad šito pastato iš viso negali būti.

Siūlau, vardan lietuvių ir litvakų sugyvenimo, vardan mūsų Dievo nuraminimo, kad Komisijoje, aptariančioje šios šventos vietos likimą, dalyvautų litvakų tautos galva, tautos širdis, tautos sąžinė, tautos balsas, tautos dvasia, tautos rankos, tautos kojos ir ne tik tautos sėdynė. Komisijoje turėtų dalyvauti:

Vilniaus žydų bendruomenės atstovas. Juk sovietai atėmė kapines būtent iš Vilniaus žydų bendruomenės.
Vilniaus žydų tikintysis, kuris padėtų suprasti paprasto žmogaus požiūrį į šios vietos šventumą.
Vilniaus žydus aptarnaujantis rabinas.
"Gerbkime kapines" draugijos narys.
Vilniaus žydų kapinių istorijos žinovas.
Vilniaus žydų kapines ginusios litvakų išeivijos atstovas.

Jeigu Komisijoje dalyvautų du trys tokie Vilniaus žydų kapinių gynėjai, tai manau Komisijos nariams pavyktų įsiklausyti ir suprasti Vilniaus žydų kapinių šventumą, pavyktų nuraminti Vilniaus žydų kapinių gynėjus ir juos išklausiantį Dievą.

Mane neramina, kad Komisijoje nebus nė vieno Vilniaus žydų kapinių gynėjo, raginusio atsisakyti Valstybei svarbaus projekto Vilniaus sporto rūmuose įrengti kongresų rūmus. Įsivaizduoju, Komisijoje bus tie litvakai, kurie klaidingai tvirtino, kad lietuviai nejautrūs, jų neįmanoma atkalbinti nuo šio gėdingo sumanymo, ir būtent tokio tvirtinimo pagrindo įtraukė nelietuvius rabinus, kurie prižiūrėtų gėdingo sumanymo vykdymą, o už tokį darbą dargi gautų iš lietuvių mokestį. Žinau tik tiek, kad nesusisiekta su Vilniaus žydų kapinių gynėjais, o Komisija sudaroma slaptai ir bus paskelbta tik po jos sudarymo. Ar nebūtų protinga Komisijos sudarymą aptarti su Vilniaus žydų kapinių gynėjais?

Tautos sėdynė, jos riebalai ir plaukai yra svarbi ir didelė tautos dalis, kuri tačiau negali savo jėgomis pakilti. Ji gali vesti tik žemyn. Suprantama, kad ji dalyvauja ten, kur galima prisėsti. Nejaugi visos kėdės teks jai ir jos pavaldiniams bei gerbėjams?

O tas kelias žemyn, kuriam neprieštaraujama, veda į Vilnius sporto rūmų atgaivinimą, kaip žydų muziejų ir memorialą. Tai yra nesusipratimas. Sovietų kultūros šventykla, pastatyta kaip ledo ritulio arena, bus pristatoma kaip žydų kultūros visuma. O tai visiškai nesusiję dalykai. Tokios keistos lygties išdava yra, kad "bolševizmas ir žydai yra vienas ir tas pats neperskiriamas dalykas" nes bolševikų sėbrams žydams "komunizmas buvo geriausioji priemonė išnaudoti kitus ir valdyti", kaip skelbė Lietuvos aktyvistų fronto laikraščio "Į laisvę" pirmasis numeris, 1941 metų birželio mėn. 24 d. Vaikai iš visos Lietuvos nuo pat mažens bus vedami tuo įsitikinti. O ką pasakys JAV, Europos ir Izraelio ambasadoriai ir atstovai, ar sutiks tokius rūmus lankyti? Kokias maldas piligrimai kalbės šalia rūmų? Ar bus rabinų, sutinkančių žengti į vidų? Visa tai daroma ne litvakams, ne Lietuvos žydams, ne pasaulio žydams, ne jų bičiuliams, o daroma beišmirštantiems lietuviams, tebeprisirišusiems prie tarybinio paveldo. Nors Rusijai užpuolus Ukrainą, sunku berasti to laikmečio ir jo paveldo gerbėjų. Visgi galvojama tai išsaugoti Lietuvos žydų kailiu, nes jie išžudyti, jų likučiai tiesiog per daug užguiti priešintis.

Jeigu Komisijoje dalyvaus bent du trys seniausių Vilniaus žydų kapinių gynėjai, tuomet bus įmanoma, kad ši šventa vieta Lietuvą praturintų ir išgarsintų taip kaip Kryžių kalnas, Nidos kopos ar Gedimino pilis. Ne man spręsti, bet vardan supratimo galiu išdėstyti tai, kas išplaukia iš šios vietos šventumo.

Kapines turi supti sieną, kad pašaliniai nekirstų jos teritorijos. Svarbiausia įsisąmoninti, kad tai yra viena iš miesto "negyvų zonų", kurioje jokia pašalinė veikla nevyksta. Tokios vietos labai svarbios miesto gyvybei, jo kvartalų išsiskyrimui. Supraskime, kad nedera Kalnų parką užstatyti, o tai prisideda prie Senamiesčio, Užupio ir Antakalnio kvartalų išsiskyrimo ir patrauklumo.

Siena apie kapines turi būti pastatyta ten kur ji stovėjo iki Antrojo pasaulinio karo. Turėtų būti atstatyti šiaurės vakaruose stovėję vartai pagal Šolomo Zelmanovičiaus piešinį. Reikėtų atkurti šalia vartų stovėjusį vyriausiojo prižiūrėtojo Meiro Zelmanovičiaus namą. Jame derėtų įkurti muziejų. Kapinių siena turėtų būti aukšta, bent kokių trijų metrų, kad pašaliniai nesijaudintų, ar ta teritorija sutvarkyta ar nesutvarkyta. Siena galėtų būti net ir šešių metrų aukščio. Ji būtų kilometro ilgio ir jos išorė, iš lauko pusės, būtų nuostabi vieta menininkams pristatyti Lietuvos žydų istoriją, įskaitant ir jų gelbėjimą. Manau, tokia siena galėtų išgarsėti visoje Europoje. O ji kainuotų labai nedaug palyginus su Sporto rūmų pritaikymui bet kokiai veiklai. Reikėtų įsiklausyti į piligrimų vadovų pastabas, kad piligrimams ir turistams būtų prasminga apeiti visą sieną iš lauko pusės.

Esant aukštai sienai, būtų paprasta rūpintis kapinių teritorijos tvarka ir ramybe. Į teritoriją eitų tiktai žmonės, kuriems svarbios pačios kapinės. Toliau sektų Vilniaus sporto rūmų likimo klausimas. Jokia veikla joje nesuderinama su kapinėmis. Vilniaus žydų bendruomenė galėtų su rabinais išspręsti, kaip rūmų atsisakyti ko ramiau, nesudrumsti šalia palaidotų žmonių. Įsivaizduoju, galėtų leisti pastatui savaime po valiai griūti, tai yra, ardyti jį po truputį, tik reikalui esant. Liktų sovietų imperijos griuvėsiai, kas laikui bėgant galėtų mums būti visai prasminga. Arba galėtų iš karto išardyti visą, ko ramiau. Čia jau tikrai klausimas rabinams, kuriuos manau turėtų parinkti Vilniaus žydų bendruomenė. Ankščiau ar vėliau beliktų rūmų pamatai, kurie gilūs ir nestovi ant palaikų. Užtat įsivaizduoju, kad ant tų pamatų būtų galima pagal nuotraukas atkurti ten stovėjusius paminklus. Juk pačių žymiausių rabinų paminklai stovėjo būtent ten kur dabar pamatai. Su laiku tai galėtų būti įspūdinga vieta. Visa tai būtų matoma iš Gedimino pilies, kaip kadaise matydavo Lietuvos didieji kunigaikščiai.

Numatau, kaip siekti rūmų atsisakymo. Pirmiausia, reikėtų per Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, sukvietus visuomenę, ištirti ir išsiaiškinti, ar sovietų valdžia nusikalto žmonijai išniekindama seniausias Vilniaus žydų kapines, jų vietoje pastatydama Vilniaus sporto rūmus? Tai būtų proga apžvelgti Lietuvoje vykusį "dvasinį genocidą", nutautinimą, tautos savigarbos ženklų sumenkinimą, paveldo naikinimą ir ištrynimą, apeigų sutrukdymą, tikybos varžymą, tautos valios išraiškos ir jos apsisprendimo teisės įgyvendinimo trukdymą, pavienių vadovų nužudymą, ištrėmimą, suvaržymą, organizacijų uždarymą, sužlugdymą, kooptavimą, infiltravimą. Svarbu suvokti tikybos svarbą, juk tikyba yra ženklų reikšmės krūvio pagrindas, o tauta laikosi ženklų pagrindu. Genocido centras atkuria istorinę tiesą ir teisingumą, tiria ne tik fizinį bet ir dvasinį genocidą. Baudžiamasis kodeksas vardija tarp nusikaltimų žmonijai ir karo nusikaltimų (XV Skyrius) saugomų objektų naikinimą ir nacionalinių vertybių grobstymą (106 straipsnis). Bendrai, Lietuva savo skaudžia patirtimi galėtų išplėtoti dvasinio genocido sąvoką, išvystyti jos žaizdų gydymą. Mums ir pasauliui tai būtų labai sveika.

Su pažyma, nurodančią Vilniaus sporto rūmų nusikalstamą tikslą niekinti mūsų litvakus, o kartu ir visą LIetuvą, ar net ir be tokios pažymos, pavieni asmenys arba organizacijos ir netgi pati Komisija galėtų kreiptis į Kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamentą pašalinti Vilniaus sporto rūmus iš Kultūros vertybių registro, kad nebūtų jokios kliūties rūmų atsisakyti. Ta pačia proga derėtų kreiptis suteikti seniausioms Vilniaus žydų kapinėms Šnipiškėse aukščiausią - nacionalinį - reikšmingumo lygmenį, atsižvelgiant į išskirtinę jų istorinę bei religinę svarbą ir tarptautinį susirūpinimą jų likimu. Departamentas perduotų šį klausimą vertinimo tarybai, o paskui Kultūros ministerija perduotų Kultūros paveldo komsijai. Tikiu, žinovai naujai permąstytų, ar mums dera remtis tarybinio žmogaus vertybėmis, kas yra sveika, žmoniška, pažangu ir kūrybinga? Juk galėtumėme paisyti "Amžino statybos būdo" autoriaus architekto Christopher Alexander pamokymų įsiklausyti, ar šalia pastato stovėdami jaučiame, kad jis mus gaivina, teikia pilnatvę, ramybę, gyvybę, ar jis mus alina, erzina, menkina, smukdo? Žodis "brutalizmas" viską pasako, ir tokiam pastatui net ir Sibire neturėtų būti vietos.

Išbraukus Vilniaus sporto rūmus iš Kultūros vertybių registro, būtų galima jo atsisakyti. Reikėtų, kad Vyriausybė atšauktų Vilniaus kongresų rūmų įkurdinimą Vilniaus sporto rūmuose, kaip Valstybei svarbų projektą. Komisija galėtų tai pasiūlyti.

Prašau jūsų gerbti dešimtis tūkstančius žmonių, kurie kantriai ragino atsisakyti beprasmiško sumanymo įprasminti Vilniaus sporto rūmuose prasmę, kurios nėra ir nebus, nes jos niekina Vilniaus žydų kapines. Tai yra nesuderinami dalykai. Prašau suprasti, jog šie žmonės sutaupė valstybei bent 29 milijonus eurų, o iš tiesų, 64 milijonus eurų ar daugiau, kaip matyti iš žurnalisto Skirmanto Malinausko paviešintos sąmatos. Prašau pasirūpinti, kad Komisijoje būtų du trys žmonės sugebantys pasipriešinti esamam sumanymui Vilniaus sporto rūmus paversti žydų muziejumi ir memorialu.

Ar yra pagrindas manyti, kad Ministrės pirmininkės gera širdis įgyvendins iš tiesų gražų sumanymą, ne tokį kaip lig šiol? Jeigu valstybė nebepaisys dešimčių tūkstančių žmonių, neįtrauks į Komisiją jiems atstovaujančių žmonių, tai paaiškinsiu, kaip įsivaizduoju bus toliau. Bus tos pačios maldos, tas pats triukšmas tarptautiniu mąstu, bet manau, taip pat bus pamanyta, kad istorija kartojasi ir reikia kažko daugiau. Gal laikas neleisti vienam žmogui valdyti Lietuvos žydų bendruomenę dvidešimt metų. Laikas peržiūrėti iki pagrindų visą Geros valios fondo veiklą. Laikas ištirti ir atskleisti keistą lietuvių ir žydų kultūros aparatą. Laikas susirūpinti kapitono Jono Noreikos kultu, jo melagingais gynėjais Krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu, Vilniaus miesto tarybos nariu Vytautu Sinica. Laikas judinti valdžią iš esmės, ne tik litvakų bet kartu ir lietuvių tautos sėdynę. Laikas uždrausti žmonėms dirbti valstybės pareigūnais daugiau negu dvidešimt metų. Tada valstybės pareigūnai bus nauji, laisvi, sveiki žmonės. Šventos vietos gynyba gali iš pagrindų perkurti šviesuoju visą mūsų šalį.

Visgi, paprasčiausia būtų, kad Ministrės pirmininkės geros širdies sumanymus galėtų patikslinti jai rūpimi žmonės.

Prašau, ar galėčiau daugiau sužinoti, kas sudarinėja Komisiją, kuri rūpinsis Vilniaus sporto rūmų likimu?

Laukiu jūsų atsakymo,

Andrius

Andrius Kulikauskas math4wisdom@gmail.com +370 607 27 665 Vytauto g. 15, Eičiūnų km, Alytaus raj