Gvildenu | Mintys / AlfonsasNykštaitis

Alfonsas Nykštaitis

https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/v-savukynas-jeigu-jie-ne-mes-tai-kas-mes.d?id=72260964 Virginijus Savukynas apie Seirijos žydų išžudymą, mergytę raudona skarele

Gintaras Lučinskas. Antisovietinis pasipriešinimas Dzūkijoje 1940-1941 metais

Pogrindinė „Geležinio Vilko“ organizacija Alytaus apskrityje (1940–1941)

Alfonsas Nykštaitis (Vytauto Budrio pseudonimu) „Lietuvių archyve“ (III tomas, 1942, p. 248) apie Seirijų valsčiaus pogrindininkų veiklą 1941 m. pavasarį rašė: „O vyrai tuo laiku nesnaudė. Tai šen, tai ten į pasienį skubantieji bolševikų sunkvežimiai ant vinių užvažiavę valandas prastovėdavo. Čia vienoje, čia kitoje vietoje, ypatingai pasieny, dažnas sargybinis negrįždavo. Kai kur net telegrafo stulpas vienas kitas nupjautas. Buvo ir kurjozų. Vieną tokį atsitikimą daug kas kaip anekdotą pasakoja. O buvo tai mūsų apylinkėje ir leiskime apie tai papasakoti buvusiam bolševikų kriminalinės milicijos Alytaus apskrities skyriaus viršininkui Balynui: <…> vieną kartą buvome kažin kokiais reikalais Seirijų milicijoje. Mums ten bebūnat Krikštonis, vykdomojo komiteto pirmininkas, atneša negyvą vištą ir su ja laišką. Radęs tą vištą su laišku medyje kabančią, o laiške rašoma: „Žmonės apsigalvokit; per savaitę aš galiu padėti 7 kiaušinius, o pagal planą iš manęs reikalaujate 8. Todėl, negalėdama įvykdyti plano, nutariau pasikarti.“ Kadangi tai jau buvo „priešvalstybinis“ reikalas, tai viską skubiausiai parvežę atidavėme NKGB skyriui, kuriame kilo didžiausias sujudimas; rodos, kad višta su visu laišku buvo išsiųsta į Kauną. Gegužės pabaigoje vėl vykstu pasižvalgyti į pasienį. Partizanai nerimsta: argi karo nebus?“

1941 m. birželio 22 d. prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, per pirmą savaitę „Geležinio Vilko“ organizacijos nariai, pasivadinę partizanais (šauliai-partizanai, lietuviai partizanai), visoje Dzūkijoje suorganizavo valsčių tautinius komitetus, savivaldą ir sukarintą policinę struktūrą – Tautinio darbo apsaugą (TDA). 361 buvęs „Geležinio Vilko“ organizacijos narys gavo pažymėjimus, kad sovietinės okupacijos metu dalyvavo organizuotoje veikloje prieš sovietų režimą. Dalis „Geležinio Vilko“ organizacijos narių įstojo į jau legaliai veikiančią LNP bei į 1941 m. rugpjūčio mėn. įkurtą „Aktyvistų sąjungą“. 1944 m. rugpjūčio 1 d. Seirijų mstl. gyventojas Jurgis Runta, užėjęs į Petrės Nykštaitienės (Kružaitės) butą, surado ir paėmė „Geležinio Vilko“ organizacĳos archyvą, saugotą Alfonso Nykštaičio, ir 1944 m. rugpjūčio 4 d. perdavė Raudonosios armijos III Baltarusĳos fronto 11-osios gvardĳos armijos „Smerš“ skyriui. Šio skyriaus vyr. tardytojas, kapitonas Mazalov pasirūpino išversti dokumentus į rusų kalbą, pavedęs tai atlikti Lietuvos rusui Konstantinui Zolotuchinui ir bėgliui iš Alytaus karo belaisvių stovyklos Aleksandr Klimkovič. Šie dokumentai dešimtims dzūkų patriotų atvėrė kelius į lagerius ir mirtį. „Geležinio Vilko“ organizacĳos dokumentų originalai (jie buvo naudojami operatyviniam darbui NKGB Alytaus apskrities skyriuje 1945 m. vasario 15 d. pradėtoje agentūrinėje byloje „Vilkai“ (rus. „Волки“) Nr. 128) iki šiol nerasti, o rusiški vertimai saugomi Lietuvos Ypatingajame archyve (LYA, f. K-1, ap. 58, b. Nr. P-16449, t. 4, l. 1–28).

Vokiečių okupacijos laikotarpiu tarnavęs Alytaus apskrities kriminalinės policijos viršininku Alfonsas Nykštaitis savo parodymuose (LYA, f. K-1, ap. 58, b. Nr. 46373/3, t. 4, l. 3/65) 1960 m. rašė, kad „Kaune gyveno Juozo Kvedaravičiaus pusbrolis buv. lakūnas, kuris piršosi į užakinius „Geležinio Vilko“ judėjimo vadus“. Pavyko nustatyti, kad minimas lakūnas – tai kapitonas Alfonsas Aušrūnas (iki 1940 m. Kvedaravičius, g. 1909 Simno vls., Ponkiškių k.), nuo 1932 m. tarnavęs Karo aviacijoje. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1941 m. sausio 1 d. paleistas į atsargą. Po reokupacijos A. Aušrūnas nebuvo represuotas, dirbo gydytoju, todėl manytina, kad jo veikla pogrindinėje „Geležinio Vilko“ organizacijoje buvo epizodinė.

Alfonsas Nykštaitis savo parodymuose (LYA, f. 3377, ap. 55, b. 93, l. 76) 1960 m. teigė: „Antitarybinė „Geležinio Vilko“ organizacija, kurią aš kūriau kovai prieš Tarybų valdžią, jokių skyrių neturėjo.“