Apimtys sieja Dievą su Dievu, esantįjį, asmenį, atsakantįjį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) su jo savastimi (Dievu, viskuo, troškimais, meile), tad jo būkle, jo apytaka, jo tyrimu, jo klausimu.

• Keturi visko padalinimai - nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė - gali visko atvaizdu būti suvokti kaip būtent visko padalinimai, pavyzdžiui, laisva valia ar likimu, arba buvimu, veikimu, mąstymu. Betko atvaizdu suvokiame betko padalinimą, kažko atvaizdu - kažko padalinimą, nieko atvaizdu - nieko padalinimą. O kaip su kitais keturiais visko padalinimais ir jų atvaizdais?

• Lęšiai kategorijų teorijoje: Požiūris atveria apimtį (duomenų bazėje) pasaulio įtakai.
• Dievo apimtis neribota. Žmogaus ribota. Žmogaus dalinis žinojimas.
• Apimtis nusako kiek esame pažeidžiami.

• Apimtis yra prasmė kuria prielaidos sutampa ar išsiskiria.
• Apimtis yra visko savybė, kad jinai būtina sąvoka.
• Apimtis nurodo lauką kuriame tiesa pasireiškia taip kad sutampa tai kaip yra ir kaip atrodo.

• Tiesa gali būti apie viską, betką, kažką, nieką. Meile esame viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Kaip šios apimtys siejasi su jaudulių lūkesčiais? Ir su savastimis?

• Apimtis nusako tam tikrą Dievo dvasios ir Dievo savasties atsiskyrimo pakopą
• Apimtis nusako Dievo dvasios (Dievo buvimo) ir Dievo savasties (Dievo nebuvimo) sutapimą: viskame, betkame, kažkame, niekame.
• Papildanti apimtis nusako Dievo dvasios (Dievo buvimo) ir Dievo savasties (Dievo nebuvimo) nesutapimą: niekame, kažkame, betkame, viskame.

Priėjimas prie Dievo

• We provide access to God to himself, either Everything, Anything, Something, Nothing. He is both within our system and beyond our system, and we provide him access to himself. The greater the access, the less he is separated from himself, accordingly by nothing, something, anything, everything. The amount of access gives the extent to which he coincides with us. As God and good he does not coincide with us, but as love and perfection he coincides with us completely.

• Kaip vienybės atvaizdai (visko savybės) neapibrėžia apimčių?

Kas yra apimtis

Apimčių turinys

• Kaip apimtys išsako meilę, Dievo esmę?

Apimčių kilmė

Vienumas su apimtimi

• Kas pridėtina apimčių apibrėžimams, kad būtumėme viena su apimtimi?

Paskiros apimtys

• Kaip ketverybės lygmenų poromis apibrėžti nieką?
• Kaip nieko apibrėžimas ketverybės lygmenų poromis užsklendžia trejybės ratą?

• Apimtys išreiškia sąlygas kuriose nėra arba yra.

Apimtis nusako tam tikrą Dievo dvasios ir Dievo savasties atsiskyrimo pakopą

• Apimtis nusako Dievo dvasios (Dievo buvimo) ir Dievo savasties (Dievo nebuvimo) sutapimą: viskame, betkame, kažkame, niekame.
• Papildanti apimtis nusako Dievo dvasios (Dievo buvimo) ir Dievo savasties (Dievo nebuvimo) nesutapimą: niekame, kažkame, betkame, viskame.

• Kas pridėtina apimčių apibrėžimams, kad būtumėme viena su apimtimi?
• Suprasti apimtį kaip santykį tarp pažinovo ir pažinimo lauko grindžiantį sąvokas kaip antai požiūrį, prielaidą, žvilgsnį, sąvoką.
• Ar apimtis sąlygiškai atstoja tai kas be apimties?
• Kaip neigimas įveda apimtį?

Kaip apimtys išreiškia išėjimo už savęs pakopas?

范围

• Skirtumas tarp kažko ir betko yra niekas. Nes niekas susidaro iš visų įmanomų neiginių, juos visus sutapatinant. Tad betkas yra visi įmanomi kažkai.

Wikipedia: Cognitive-Theoretic Model of the Universe, ChristopherLangan: The CTMU treats the origin of reality in the context of freedom and constraint. Concepts are defined by constraints specifying their structure, and structure requires explanation. Consequently, Langan argues, the only concept not in need of structural explanation is the "terminal concept" with no constraints, and no structure to explain. In the CTMU, this "ontological groundstate" is called "Unbound Telesis" or UBT. Because UBT is a medium of pure potential, everything is possible within it, and this means that what can exist, does exist. However, the requirements for existence are, asserts Langan, more stringent than is normally supposed. Because UBT is unstructured, the only possibilities which can actualize from it are those with sufficient internal structure to create and configure themselves. So in the CTMU, reality, rather than being uncaused or externally caused, is self-caused, and constrained by the structure it needs to create and configure itself, that of SCSPL. The above reasoning, holds Langan, resolves the ex nihilo or "something-from-nothing" paradox. The paradox arises when "nothing" is taken to exclude not just "something", but the potential for "something". Because exclusion of potential is a constraint, "nothing" in this sense requires its own explanation, and cannot serve as an ontological groundstate. But when "nothing" is viewed as unconstrained potential or UBT, asserts Langan, reality arises inevitably from it.

Žr. Atvaizdai, Savastis, Viskas, Betkas, Visaregis, Dievo šokis, Požiūriai

Žr. Atvaizdai, Savastis, Viskas, Betkas,Visaregis, Dievo šokis, Požiūriai

[http://en.wikipedia.org/wiki/Cognitive-Theoretic_Model_of_the_Universe from Wikipedia], ChristopherLangan: The CTMU treats the origin of reality in the context of freedom and constraint. Concepts are defined by constraints specifying their structure, and structure requires explanation. Consequently, Langan argues, the only concept not in need of structural explanation is the "terminal concept" with no constraints, and no structure to explain. In the CTMU, this "ontological groundstate" is called "Unbound Telesis" or UBT. Because UBT is a medium of pure potential, everything is possible within it, and this means that what can exist, does exist. However, the requirements for existence are, asserts Langan, more stringent than is normally supposed. Because UBT is unstructured, the only possibilities which can actualize from it are those with sufficient internal structure to create and configure themselves. So in the CTMU, reality, rather than being uncaused or externally caused, is self-caused, and constrained by the structure it needs to create and configure itself, that of SCSPL. The above reasoning, holds Langan, resolves the ex nihilo or "something-from-nothing" paradox. The paradox arises when "nothing" is taken to exclude not just "something", but the potential for "something". Because exclusion of potential is a constraint, "nothing" in this sense requires its own explanation, and cannot serve as an ontological groundstate. But when "nothing" is viewed as unconstrained potential or UBT, asserts Langan, reality arises inevitably from it.

[http://en.wikipedia.org/wiki/Cognitive-Theoretic_Model_of_the_Universe from Wikipedia], ChristopherLangan: The CTMU treats the origin of reality in the context of freedom and constraint. Concepts are defined by constraints specifying their structure, and structure requires explanation. Consequently, Langan argues, the only concept not in need of structural explanation is the "terminal concept" with no constraints, and no structure to explain. In the CTMU, this "ontological groundstate" is called "Unbound Telesis" or UBT. Because UBT is a medium of pure potential, everything is possible within it, and this means that what can exist, does exist. However, the requirements for existence are, asserts Langan, more stringent than is normally supposed. Because UBT is unstructured, the only possibilities which can actualize from it are those with sufficient internal structure to create and configure themselves. So in the CTMU, reality, rather than being uncaused or externally caused, is self-caused, and constrained by the structure it needs to create and configure itself, that of SCSPL. The above reasoning, holds Langan, resolves the ex nihilo or "something-from-nothing" paradox. The paradox arises when "nothing" is taken to exclude not just "something", but the potential for "something". Because exclusion of potential is a constraint, "nothing" in this sense requires its own explanation, and cannot serve as an ontological groundstate. But when "nothing" is viewed as unconstrained potential or UBT, asserts Langan, reality arises inevitably from it.

Kas yra niekas?

Niekas yra:

• ne Betkas
• uždaras ir neribotas
• tarpas tarp pažinovo ir pažintojo
• tarpas tarp ženkų savybės dviejų lygmenų

2004.12.13 A: Kaip keturi atvaizdai susiję su susikalbėjimu?

D: Aš noriu būti su visais, būti vienas su jais, juos mylėti. Tad tai yra meilės sąlygos.

Kaip suprasti, meilės sąlygos?

D: Meilei reikia, kad galėtumėme gyventi vienas kitame.

O ką tai reiškia?

D: Išeiti iš savęs, ir iš savęs į kitą, ir iš kito į save, ir iš kito.

2004.11.12 A: Koks ryšys tarp sąmoningėjimo ir nulybės atvaizdų?

D: Aš galiu būti jumyse įvairiai, priklausomai nuo to kaip mes bendraujame.

2004.11.04 A: Koks nulybės atvaizdų ir trejybės atvaizdų vaidmuo tau susikalbant su mumis?

D: Mes žiūrime į vienas kitą iš šalies ir dalyvaujam tiesiogiai, tad atvaizdai tai sujungia.

Žr. Atvaizdai, Savastis, Viskas, Betkas, Niekas?, Visaregis, Dievo šokis, Požiūriai

Yra keturios apimtys: Viskas, betkas, kažkas, niekas. Jos yra keturios iš šešių atvaizdų. Tai yra Visko atvaizdai, užtat kartu ir nulybės, vienybės, dvejybės bei trejybės atvaizdai.

Keturios apimtys išplaukia iš visko savybių

Mąstymas be jokio požiūrio

Visko savybes taip išdėsčius, galime aptarti visko žinojimą ir būtent jo santykį su požiūriais. Savybė S0 (Viskas neturi išorinių aplinkybių) tvirtina, jog visko nevaržo joks požiūris, tad visko žinojimas yra, pirmiausiai, žinojimas be jokio požiūrio, kas mums labai nebūdinga. Mes ištisai mąstome požiūriais, tad mums tenka įsivaizduoti, ką reikštų gyventi be jų, ir bandyti ištisai jų atsisakyti.

Tačiau mąstymas be jokio požiūrio tėra visko žinojimo pagrindas. Juk taip mąstydami, kaip kad Dievas mąsto, vis dėl to galime mąstyti ir požiūriu, tarsi užsidėdami akinius, ir žiūrėdami į viską per lęšį. Galime mąstyti požiūriu į požiūrį, ir netgi požiūriu į požiūrį į požiūrį.

Požiūriu, Aš mąstau betką.

Būtent Aš mąstau viską savo požiūriu, užtat mąstau betką. Betką nusako trys savybės: S1, S2, S3. Betkas neturi atrankos, vadinas, jo nevaržo požiūris į požiūrį.

• S1) Betkas neturi atrankos, yra paprasčiausia taisyklė.
• S2) Betkas neturi vidinės sandaros.
• S3) Betkas yra būtina sąvoka.

Požiūriu į požiūrį, Tu mąstai kažką.

Tu, kaip toks, esi apibrėžtas Mano požiūrio pagrindu. Tavimi save varžau. Tavimi pripažįstu požiūrį į požiūrį, išgyvenu savo požiūrį į tavo požiūrį, ir pripažįstu tavo požiūrį į mano požiūrį. Tokiomis sąlygomis mąstau ir žinau kažką. Kažką nusako dvi savybės: S2, S3. Kažkas neturi vidinės sandaros, tai yra, neturi savyje galimybės save paneigti.

• S2) Kažkas neturi vidinės sandaros.
• S3) Kažkas yra būtina sąvoka.

Požiūriu į požiūrį į požiūrį, Kitas mąsto nieką.

Kitas, kaip toks, yra apibrėžtas Tavo požiūrio pagrindu. Kitas varžo Tave, kaip ir Mane. Kitu pripažįstame požiūrį į požiūrį į požiūrį, tiek jo požiūrį į mūsų požiūrius, tiek mūsų požiūrius į jo požiūrį. Tokiomis sąlygomis mąstau ir žinau nieką, tai ko nėra, tai kas negali būti. Nieką nusako vienintelė savybė: S3. Niekas yra būtina sąvoka, kurios negalime atsisakyti, kuri tačiau neturi jokio turinio. Niekas yra būtent ta sąvoka, kuri be jokio turinio, tad kuri parodo, kad sąvokai turinys nebūtinas, kad ji gali būti tiesiog neteisinga. Žodžiu, yra tai, kas būtinai nebūtina, būtent nieko sąvokos turinys, neteisingumas. Tuom ir išsibaigia žinojimas. Taip ir prieiname prie žinojimo galo.

Viskas, betkas, kažkas, niekas. Dievas, Aš, Tu, Kitas.

Užtat visko žinojimas susideda iš žinojimo be jokio požiūrio, ir taip pat iš žinojimu požiūriu, žinojimu požiūriu į požiūrį, ir žinojimu požiūriu į požiūrį į požiūrį. Vadinas, Dievu mąstome viską, Manimi betką, Tavimi kažką ir Kitu nieką. Kažkas apima nieką, betkas apima juos abu, o viskas apima visus ir dargi save.

Yra keturios apimtys: Viskas, Betkas, Kažkas?, Niekas?. Jos yra keturios iš šešių atvaizdų. Tai yra Visko atvaizdai, užtat kartu ir nulybės, vienybės, dvejybės bei trejybės atvaizdai.

Žr. Atvaizdai, Savastis, Viskas, Betkas, Kažkas?, Niekas?, Visaregis, Dievo šokis, Požiūriai

• Tai ką savastis apima, skirtumas tarp to kas mums sava, artima ir to kas mums svetima.
• Tam tikra požiūrių visumos dalis.

• Extent is what is not equal.
  • Negating the null action is negating the grounds of God, thus God must be in the Extent.

When an Observer observes themselves, this relationship characterizes the ObservationalPlane between them. These are four scopes of access.

• If the observational plane coincides with both observer and observed, then they coincide, it lets through all perspectives, and is Everything
• If the observational plane coincides with the observer but not the observed, then it is a stepping in, and lets through any perspective, and is Anything
• If the observational plane coincides with the observed but not the observer, then it is a stepping out, and lets through a perspective, and is Something
• If the observational plane coincides with neither the observed nor the observer, then they are separate, it lets through no perspectives, and is Nothing

This relationship is completely formal. It gives the amount of opaqueness that separates the observer and the observed, the amount of perspective that is filtered out by self-reflection, by which the observer sees less than the observed. Note that the observer may, in a sense, see more by seeing less.

This yields the following properties:

• If the observer coincides with the observational plane, then the plane is Unevaluated
• If the observer is separate from the observational plane, then the plane is Evaluated
• If the observed coincides with the observational plane, then the plane is Indefinite
• If the observed is separate from the observational plane, then the plane is Definite

We may also think of Indefinite as unbounded, Definite as bounded, Evaluated as closed, Unevaluated as open. Therefore:

• Everything is Unevaluated and Indefinite
• Anything is Unevaluated and Definite
• Something is Evaluated and Definite
• Nothing is Evaluated and Indefinite

Evaluated refers to the full or partial calculation that has taken place, as for a function. Evaluation is an obstacle to applying the Associative rule of CategoryTheory to the CompositionOfViews.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/scopes.jpg

Another way to think about this is:

• Everything is the unlimited observer
• Anything is the limited observer
• Something is the limited observed
• Nothing is the unlimited observed

This is especially helpful in considering Christopher Alexander's PrinciplesOfLife, which is to say, the Topologies.

The four scopes may also be understood as:

• Whole = all perspectives = Everything
• Part = any perspective = Anything
• Perspective = a perspective = Something
• Slack = no perspectives = Nothing

Where they refer to the role of the observational plane that is between the observer and the observed. These terms are helpful in considering the Secondary Structures as generated by their relationships, and I should think more about that.

Niekas turi vidinę sandarą, tai tuštuma, tai nulybė.

Apdorotojų apimtys: outlook, talk, work, life

2003.05.31

• Tiesos aplinkybės, ką tiesa gali reikšti, nuo "visi teiginiai teisingi" iki "teiginys teisingas arba neteisingas".

Kas yra apimtis?

Keturių apimčių pagrindimas

A whole is the Scope of all perspectives: Everything

• Everything indefinite, unspecified
• Anything definite, unspecified
• Something definite, specified
• Nothing indefinite, specified

Tiesa apimtyje

Žr. Atvaizdai, Viskas, Betkas, Kažkas?, Niekas?, Visaregis, Dievo šokis, Požiūriai

• Kas mums rūpi.

• The four scopes are what is necessary for us to be able to have an observational plane, which is to say, to be able to clear everything away from it.