Gvildenu | Mintys / ArūnasJabkevičius

Arūnas Jabkevičius

Kertinė vertybė: Gyvybingumas.

Gvildenamas klausimas:

Kalinamas iki gyvos galvos. Apie jo nusikaltimą 1999 m.

"Nusikaltimai, bausmės, policija, teismai ir politika." Istorikas Algis Kasperavičius.
"Studentė nuo žudikų gynėsi ... malda". Akistata, 1999 09 14, Nr. 70.

2019.05.28

2019.06.03

Mielas Arūnai,

Ačiū jums už laišką. Tikiu jus vėl aplankyti ne šią, o kitą savaitę, tai yra, tarp birželio mėn. 10 d. ir 14 d., kurią dieną, gal pirmadienį. Vėlgi kokia valandai.

Į jūsų laišką norėčiau taip atsiliepti, kad ir man ir jums būtų prasminga bendrauti. Gal mums kažkas pavyks.

Galvoju, iš savo pusės, ko aš noriu? Ko siekiu?

Gyvenu Eičiūnų kaime, maždaug 25 kilometrus į šiaurės rytus nuo Alytaus. Mūsų kaimo šviesuolės rūpinosi keturiais Silvijaus Pokšto vaikais. Vaikai gyvena globos namuose. Mano kaimynės juos pasiimdavo į svečius. Vienas berniukas buvo nekrikštytas, tai jį pakrikštijome, tapau jo krikšto tėvu. Sužinojau, kad jo tėvas Silvijus yra nuteistasis, tad prieš kokius trejus metus pradėjau su juo susirašinėti. Pernai jisai pasikvietė mane į jūsų pataisos namus vesti šviesuolių dirbtuves, kas man prie širdies. Dirbtuvių tikslas yra išmokti ir įprasti prasmingiau bendrauti, vienas kitam padėti pažinti save, savo kertinę vertybę, ir bręsti toliau, tirti įvairiausius mus dominančius klausimus. Iš viso esu buvęs tris kartus. Besirengiant trečiam kartui, resocializacijos skyriaus viršininkas Linas Šimkus pakvietė mane susitikti taipogi su jumis. Taip ir atsivėrė galimybė su jumis pabendrauti.

Arūnai, man daug reiškia, kad jūs sugebėjote įvardinti savo kertinę vertybę - gyvybingumą, ir taip pat klausimą - Kaip integruotis į visuomenę įkalinimo įstaigoje? Iš to sprendžiate, jūs esate pakankami brandus šviesuolis. O be to, man parašėte, ir būtent apie kliūtis, su kuriomis susiduriate. Tad man prasmingai bandyti su jumis toliau bendrauti.

Mano vertybė yra "gyventi tiesa". Vienas klausimas, kurį vis mąstau, yra kokia teigiama veikla padėti žmonėms bandyti susikalbėti, vienas kitą atjausti, neskaudinti, neatstumti, o bandyti ateitį kurti kartu?

Noriu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Po truputį suprantu, kad tas gražus taikymas yra plėtoti šviesuolių bendrystę, išmokti vienas kitą palaikyti, kiekvienam gvildenant savo klausimus. Mano noras yra puoselėti šviesuolių bendrystę, ar paprasčiau tariant, išsiaiškinti ir parodyti, kaip įmanoma išmokti sąmoningai bendrauti, kad tas bendravimas būtų prasmingas. Pavyzdžiui, manau dažnai yra labiau įdomu ir prasminga kalbėti ne apie tai, ką žinome, o apie tai, ko nežinome. Tai yra, kalbėti daugiau apie savo klausimus ir mažiau apie savo atsakymus.

Jūs rašote apie resocializavimą, tad iš esmės, tai labai panašus reikalas. Jūs nuteistieji esate atkirsti nuo visuomenės. O aš savo ruožtu visai kitais būdais irgi atsirandu visuomenės pakraštyje, paribyje. Tad bandžiau pasakyti, kad nors tuo atžvilgiu kartais gal susiduriame su panašiomis kliūtimis. Iš dalies ir dėl to įdomu pabendrauti. O gal labiausiai man įdomu su jumis bendrauti su tikslu pasimokyti to bendravimo, ir įsitikinti, kuria prasme mes esame tie patys žmonės, tie patys Dievo vaikai. Bet kokiu atveju, lankyti kalinius yra vienas iš šventų darbų, kuriuos Jėzus Kristus skatino daryti, kaip ir slaugyti ligonius, rūpintis vargšais, alkanais, beturčiais, padėti neįgaliems, rūpintis vaikais.

Ačiū, kad leidžiate mūsų susirašinėjimą skelbti. Aš mūsų laiškus tuo tarpu įkeliu į savo interneto svetainę www.ms.lt Jie prieinami, kaip dokumentai mūsų pastangų susikalbėti.

Jūs rašote rišliai ir protingai. Perskaičius kyla pora pastabų. Savo laiške rašote apie jus supančias neteisybes. Visgi, siūlau suabejoti, kiek dėmesio kreipti į neteisybes. Visos mano filosofijos išdava yra, "Dievas nebūtinai geras. Gyvenimas nebūtinai teisingas." Ir kai šitą suvokiu, pradedu mąstyti, kad man ne taip svarbu ar Dievas geras, ar pasaulis teisingas. Juk "Aš galiu būti geras."

Kiekvienas tų neteisybių išgyvena pakankamai daug. O jūsų skauduliai kažin ar bus man ar kitiems ypatingai svarbūs. Juk visada bus už jus labiau nuskriaustų. Pagalvokime, pirmiausiai, apie įvairiausius ligonius, tarp kurių yra baisias kančias išgyvenančių.

Siūlau bent mudviem bandyti pasižiūrėti truputį kitaip. Jūs norite bendravimo - resocializavimo - dalyvavimo visuomenėje. Kaip tą įsivaizduojate? Ko jūs norite? Kaip mums to siekti? Ne kažkokių teisių pagrindu, kurias valstybė galėtų pripažinti, o mes išreikalauti. O tiesiog bendražmogiškumo pagrindu, kuriuo aš ir kiti galėtumėme susidomėti.

Pavyzdžiui, jeigu norite ugdytis, aš galiu bandyti palaikyti. Ko norėtumėte mokytis? Jeigu norite su kitais bendrauti, gal irgi kažką galiu. Kokio bendravimo pageidaujate? Jeigu vis tiksliau suvoksite ir išsakysite ko norite, tada man ir kitiems ir pačiai santvarkai gali pasirodyti ne taip sunku padėti tai įgyvendinti. Gali būti mums visiems lengviau tenkinti jūsų pageidavimus, kad jūs pats galėtumėte rūpintis savimi, ir mums atpultų jūsų rūpesčiai, o gal ir sulauktumėme jūsų pagalbos..

Jūsų laiškas gal ne visiškai bet pakankamai savanaudiškas. Jus domina jūsų būklė. Bet jūs per daug nesidomite manimi, kas man rūpi. Tad pirmiausia tenka mudviem pamąstyti, kas mudviem būtų prasminga, tiek jum, tiek man. Visgi, jūs man parašėte, o aš to prašiau ir norėjau. Tai labai daug, juk jūs parodote savo pastangas ir gerą valią iš savo pusės. Užtat man ir rūpi atsiliepti.

Jūs, kaip ir aš, kaip ir daugelis, turite savo priešus, gal net nežinomus, jūsų atveju, kalinimo įstaigos sistemoje. Aš pasakojau, kaip valstybėje susiduriu su atkaklia, nesuprantama neatjauta žydams. Manau, mums, kaip taikdariams, reikia mylėti savo priešą, kaip Kristus mokino. O tai reiškia, kiek patyriau, reikia bandyti viską suprasti iš jų pusės. Ko jie nori iš mūsų? Ko jiems reikia? Dažnai jiems reikia pagarbos ar dėmesio ar atjautos.

Manau, svarbiausia ką mudu galėtumėme bandyti, kartu su jūsų likimo draugais, kitais nuteistaisiais, yra bandyti kažkam gerą daryti. Jeigu mes darysime gerą, tai pirmiausia bus prasminga mums, tai mums suteiks tikslą bendrauti ar net susidraugauti. Tai parodys mūsų laisvę. O ta vidinė laisvė duos daug vaisių, paveiks aplinkinius, paveiks įkalinimo santvarką, paveiks visuomenę. Aš norėčiau tai pabandyti.

O jeigu jūs darysite gerą, tad būtent visuomenei, būtent kalinimo įstaigai parūpės jums suteikti ko daugiau laisvės, jums pripažinti ko daugiau teisių, nesityčiojant iš jūsų, o nuoširdžiai gerbiant ir palaikant jus. Darykime gerą. Tai toks paprastas stebuklas, kuriuo laimėsite daug draugų, tiek įstaigoje tarp nuteistųjų, tarp darbuotojų, tarp viršininkų, tiek Lietuvos visuomenėje. Ką jūs gero norite ir galite daryti, nesuvokiu. Čia tiesiog mūsų vaizduotės klausimas.

Jeigu darysime gerą, tuomet susidursime su tom pačiom jus skaudinančiom kliūtim. Bet tos kliūtys jau bus kitaip nušviestos. Iškils ne jūsų savanaudiškumas, o jūsų geranoriškumas. Tokioje šviesoje paaiškės, kas yra mūsų priešas, ir kaip bandyti jį suprasti, suvokti, mylėti, užtat savo meile veikti.

Arūnai, aš pridedu pora savo mokslinių pranešimų. Nežinau, kiek tai bus suprantama. Bet tai kažkas iš mano pusės, kas mane domina. Šiuo metu labai domina taikdarystė.

Tuomkart rašau tiek,

Andrius

Andrius Kulikauskas Vytauto g. 15 Eičiūnų km Butrimonių pšt Alytaus raj

2019.07.11 Susitikome.

Kokiais būdais integruotis į visuomenę?

Tyrimo būdas: Patikslinti terminus. Ką reiškia visuomenė? (Sakė, tai valstybės pagrindas.) Ką reiškia integruotis?

Tyrimo būdas: Kyla papildomi klausimai, bandant terminus suprasti matematiškai, ką jie modeliuoja.

Ar visi žmonės lygiaverčiai integravę į visuomenę? Ar vieni mažiau? Ar kiti daugiau? Ir iš ko suprasti? Kas lemia?

Tyrimo būdas: 2x2 kvadratais tirti dėsningumus, ar dvi sąvokos priklausomos ar nepriklausomos?

Pavyzdžiui, hipotezė: Būtent tie žmonės integruoti į visuomenę, kurie labiau susigaudantys.

Ieškoti pavyzdžių daugiau ir mažiau susigaudančių žmonių. Pavyzdžiui, vaikai, kūdikiai. Iš lovos neišlipantys senukai, tie, kurie jau beveik be nuovokos.

Kaip mes žinome, kad kūdikis integruotas į visuomenę?

Jį gerbia.
Į jį atsiliepia, pavyzdžiui, kai jisai verkia.

Uždaviniai

Skaityti Platono Valstybę ir paskui kitus mąstytojus apie visuomenę, pavyzdžiui, Locke, Rousseau, Smith, Marksą.
Paišyti 2x2 kvadratus.
Susirašinėti su draugais.
Apmąstyti savo pažįstamus, nuteistuosius ir darbuotojus, juos apklausinėti.