共情

Kas yra atjauta

• Atjauta yra (siauresnės apimties pritarimas (platesnės apimties) nepritarimui.
• Atjauta yra pakartotinas išgyvenimas, savęs išgyvenimas.
• Atjauta yra asmens supratimas. Netrokštantis asmuo visgi trokšta supratimo.
• Kiekvienas trokšta atjautos nes yra asmuo (bendras žmogus) asmenybės (paskiro žmogaus) būklėje. Tikisi atjauta bus suprastas kaip bendras žmogus, bus išlaisvintas.

Atjautos palaikymas

• Žaidimas yra atjautos palaikymas.
• Aplinkybės grindžia atjautą.

Atjautas vadindavau antrinėmis sandaromis, nes jos kyla iš netroškimų, kuriuos vadindavau pirminėmis sandaromis

Kas yra atjautos

• Atjautos yra Kito sąlygos. Kitas yra atitrūkime tarp Dievo ir Manęs. Netroškimai yra Tavo sąlygos, Visaregis yra Mano sąlygos, Apytakos yra Dievo sąlygos.
• Atjautos išsako kaip Dievas išgyvena Kitą kaip Mane (protu - padalinimais), Tave (širdimi - atvaizdais, aplinkybėmis), Kitą (valia - kalbomis).
• Atjautos yra triguba savastis, Kito savastis. O visaregio padalinimais išeinama už trigubos savasties.
• Atjautomis siauresnio lauko pažinovas sutampa su platesnio pažinovo pažinimo lauku.
• Atjautos yra netiesiogiai naudingos, išsako gyvenimo veiklas.
• Atjautos nusako trokštantį Dievą kaip išgyvenantį dalį netroškimo požiūrių. Tai jo buvimas ir nebuvimas. Dievo buvimas yra už santvarkos, o jo nebuvimas yra laisvumas santvarkoje. Užtat atitinka Dievo buvimas ir nebuvimas - jo nebuvimas yra būtent jojo.

Each of the six secondary structures may be thought of as the Coinciding of the Observer of a wider observational plane with an observer of a narrower observational plane.

• Atjautos apsuka netroškimus. They have us see through God's eyes, and God's eyes see through our eyes. This is because we see through the eyes of an Other who we take to be separate from ourselves, yet equal to ourselves, hence a broader version of ourselves. We therefore relate God to some observational plane that is strictly broader than our own.
• Each secondary structure arises through the injection of a wishing into a framework for not-wishing. Then the seventh perspective within that framework becomes a representation of anything, an expression of the will. Apparently, will is what allows for the injection of wishing into not-wishing.
• Each of the secondary structures serves as an interpolation between a property of God (a wishing) and a property of life (a willing) - between the horizon points outside and inside the system - between an identification of God with God and God with good.
• Atjautos išsako santykį tarp žinojimo ir nežinojimo, kaip sėkmingai išreiškia. Ženklų savybės - žinojimas yra ženklas.
• Atjauta išsako kaip žmoguje siauresnė (troškimo) apimtis išsiplečia į platesnę (netroškimo) apimtį. Tad tai žmoguje išreiškia Dievo išėjimo už savęs atkarpą, tik priešinga kryptimi, kadangi tai žmoguje. Tad tai yra atvaizdas.
• Troškimas išgyvena troškimą. Užtat nebūna tame pačiame lygmenyje. Išgyvena platesnės apimties. Užtat tai yra "not surjective", "exact not trivial". Bet trečiame lygmenyje lygu nulis tad exact.
• Atjautos išsako mūsų laisvę nes atjauta kyla laisvai priskiriant siauresnės apimties troškimą platesnės apimties netroškimui.
• Padalinimai - ketverybė dvejaip, aplinkybės - trejybė ketveriaip, tad atvaizdai turėtų būti dvejybė trejaip.
• Aplinkybės, tai veiksnys +3 nes prideda tris požiūrius; atvaizdai +2 nes sieja du požiūrius; o padalinimai +1.
• Netroškimai derina Dievą (jo troškimus) ir gerumą (mūsų netroškimus, mūsų išmąstymus). Atjautos skiria Dievą (jo troškimus) ir gerumą (mūsų netroškimus, mūsų išmąstymus). Atjautos sudaro galimybes savarankiškai trejybei, riktams, aklavietėms.
• Požiūris yra svarbus atjautose nes išsako ryšį tarp esmės ir pilnatvės, kuris Dievui svarbus jam išeinant už savęs - o požiūriais būtent mes išeiname už savęs, tai mūsų atitikmuo.
• The six secondary families are given by separating the primary families into properties of God and frameworks beyond God, and then injecting a property of God from a narrower level into a structural framework from a broader level.
• What can we do with our limitations? Representations of Anything When we attempt to equate distinct representations of Everything, then the futility of our attempt leaves behind auxiliary structure.

Ką atjautos išsako

• Atjautos išsako Dievo nebūtinumą.
• Atjautos išsako atitrūkimą tarp Dievo ir mūsų, tai yra, tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse.

Kaip atjauta veikia

• Atjauta savo dalimi priskiria tą visumą esančią už santvarkos, už sandaros. Tai laikoma nieku. Tas niekas reiškiasi požiūriu.

Dievas išjaučia mus, atjaučia mus, užjaučia mus šešiomis atjautomis. Išgyvenimai yra trejopas išjautimas (Tėvu, Sūnumi, Dvasia), išsakomi kalbomis; jausmais ir lūkesčiais įsijaučiama dvejopai (Tėvas, Sūnus); dvejonėmis įsijaučiama, įsimąstoma vieneriopai (Tėvas).

Atjautos išreiškia tarpą tarp Dievo ir Dievo, tai yra, tarp Dievo ir gerumo, tarp Dievo už santvarkos ir Dievo santvarkoje.

Atjautų sandaros ir apytakų sandaros

• 8 padalinimai - 8 aštuonerybė
• 6 atvaizdai - 6+4
• 12 aplinkybės - 4 x 3 trejybės atvaizdai

It seems positive to move as follows:

• from Anything to Everything, as in the DivisionsOfEverything, to shift from one Part to considering it as simply part of the Whole
• from Something to Anything, as in the Topologies, or the PrinciplesOfLife, to realize that we leave the plane by acknowledging the viewer
• from Everything to Something, as in the Representations, as when God goes beyond himself into the bounded, here to acknowledge that we conceive the whole by way of the view that we have upon it

Antrines sandaras išdėsčius aštuongubu keliu:

• pagrindimas 12->6 yra 8 padalinimų papildymas;
• įvardijimas 8->12 yra 6 atvaizdų papildymas;
• pasakojimas 6->8 yra 12 aplinkybių papildymas.

Tai homologijos ir kohomologijos ryšys. O papildymas (ir laipsnyno pora) skiriasi vienu lygmenu.

• Padalinimai yra orientuota ketverybė -> -> -> -> <- <- <- <-
• Atvaizdai yra dvi orientacijos ir keturi lygmenys
• Aplinkybės yra iš nulybės atvaizdo išplaukiantis trejopai (ne dvejopai) suprastas orientacijų santykis keturiuose lygmenyse
• Kaip visa tai kildinti?
• Ir kaip su trim kalbom?

3 apdorotuvai arba 3 pasirinkimai grindžia 4+6

• 24 = Aštuonerybė (nusako žmogaus būklę) x tris veiksmus.
• 24 = Asmens trejybė x 4 plotmes x 2 (išgyvenimai - dvi kryptys ir jų sąsajos - pavidalas (trejybės ratas) ir turinys (trys kampai))
• 24 = Vaizduotės (6 atvaizdai kuriais apimame visumą) x 4 taško supratimai (santykis su tikrove - požiūris, žvilgsnis, sąvoka, ... - išgyvename savo vaizduotę, atitinkamai yra tikrovės santykis su savimi, yra mūsų santykis su tikrove, tikrovės santykis su mumis )

Atjautos - 24

• Kada man pavyko išgvildenti pasakojimo kalbą, tada tikėjausi jo pagrindu greitai išaiškinti ir kitas dvi kalbas, pagrindimo ir įvardijimo. Pasakojimo kalba mus veda iš 6 balsų, keliančių įtampą, į 8 įmanomas pasakų rūšis. Pagalvojau, kad 6 balsai, tai 6 atvaizdai, o 8 pasakų rūšys, tai 8 padalinimai. Trys kalbos gali būti perėjimai tarp 8 padalinimų, 6 atvaizdų ir 12 aplinkybių: pagrindimas 12->6, įvardijimas 8->12 ir pasakojimas 6->8.
• Supratau, kad kalbas galima suvokti kaip sandaros nedalyvavimą - pagrindimas, tai padalinimų nedalyvavimas; įvardijimas, tai atvaizdų nedalyvavimas; o pasakojimas, tai aplinkybių nedalyvavimas. Pastebėjau, kad yra 2 x 4 padalinimai, 3 x 2 atvaizdai ir 4 x 3 aplinkybės. Vadinasi, šie skaičiai susideda iš skaičių 2, 3 ir 4. O 24 = 2 x 3 x 4. Galime tvirtinti, kad yra 24 / 3 padalinimai, 24 / 4 atvaizdai ir 24 / 2 aplinkybės. Tokiu būdu, įsivaizduotina, jog yra kažkokia gilesnė sandara 24 galimybių, kurioje dvejybę sulyginus su nuliu ji pasireikštų 12 aplinkybių, o sulyginus trejybę su nuliu ji pasireikštų 8 padalinimais, ir sulyginus ketverybę su nuliu ji pasireikštų 6 atvaizdais. Panašiai su kalbomis, galim įsivaizduoti, kad pasakojimas reiškiasi dvejybe vedančia iš 3 x 2 atvaizdų į 2 x 4 padalinimų, įvardijimas ketverybe vedančia iš 2 x 4 padalinimų į 4 x 3 aplinkybes, o pagrindimas trejybe vedančia iš 4 x 3 aplinkybių į 3 x 2 atvaizdus. Įsidėmėtina, jog dvejybė, trejybė, ketverybė yra, kiek patyriau, visame šių sandarų moksle dažniausiai aptinkamos sandaros, einamiausios. Taip pat, dvejybė, trejybė, ketverybė turi tris požiūrius daugiau nei, atitinkamai, laisvybė, nulybė ir vienybė (–1,0,1), vadinas, yra jų sąmoningas išgyvenimas.

Atjautos - kubas

• Kube (8,6,12) priešingi šonai galėtų būti du atvaizdai (didėjantis ir mažėjantis laisvumas) bet neaišku kaip sustatyti 8 kampus ir 12 briaunų.
• Kubas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kubas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 = 6 + 8 + 12 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3 x 4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą, tai yra, iš vienos kubo ypatybės į kitą?

Atjautų tikslai

• Atjautos mus atveria.
• Atjautos išsako žmogaus būklę, jo nežinojimą, atitrūkimą nuo Dievo.

Yra šešios atjautos: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės, pagrindimas, įvardijimas, pasakojimas.

Kas išsako atjautą

• Atjauta Man - požiūriui - padalinimai
• Atjauta Tau - požiūriui į požiūrį - atvaizdai ir aplinkybės
• Atjauta Kitam - požiūriui į požiūrį į požiūrį - pagrindimas (atjauta rūpėjimu - įsijautimu, užtikrintumu, protu), įvardijimas (atjauta tikėjimu - atitokėjimu, ramybe, širdimi), pasakojimas (atjauta paklusimu - sąmoningumu, meile, valia).
• Padalinimai - Vidinė sandara - posantvarkis - posistemis - santykiai su tuo kas už sistemos
• Atvaizdai, aplinkybės - Sietas - tad yra riba
• Kalbos - Išorinė aplinka - yra supersistema - tad yra tarpas

Atjautos veda iš platesnės apimties į siauresnę apimtį

• padalinimai: iš visko į betką (vienu požiūriu)
• atvaizdai: iš visko (per betką) į kažką (dviem požiūriais)
• aplinkybės: (iš visko) paskui iš bekto į kažką (dviems požiūriais)
• pagrindimas: (iš visko per betką) paskui iš kažko į nieką (trim požiūriais)
• įvardijimas: (iš visko) paskui iš betko (per kažką) į nieką (trim požiūriais)
• pasakojimas: iš visko (per betką ir kažką) į nieką (trim požiūriais)

Užtat padalinimai yra būtent visko padalinimai į požiūrius. O požiūris yra išėjimas už savęs iš platesnės apimties į siauresnę apimtį.

Dievo troškimas siauresnis už mūsų išgyvenimą:

• Dievas trokšta nieko (nešališkas, savarankiškas), mes išgyvenam kažką (turim požiūrį) - padalinimai
• Dievas trokšta nieko (nešališkas, savarankiškas), mes išgyvenam betką (aprėpiam visus požiūrius) - atvaizdai
• Dievas trokšta kažką (apibrėžtas, užtikrintas), mes išgyvenam betką (aprėpiam visus požiūrius) - aplinkybės
• Dievas trokšta betką, mes išgyvenam viską - pagrindimas (įžvelgiam santvarką)
• Dievas trokšta kažką (apibrėžtas, užtikrintas), mes išgyvenam viską (įžvelgiam santvarką) - įvardijimas
• Dievas trokšta nieko (nešališkas, savarankiškas), mes išgyvenam viską (įžvelgiam santvarką) - pasakojimas (iš nesąmonių kyla sąmonės)

Dievas pasąmonė, o mes tai sąmonė

Atjautos išsako pertvarkymus

• Padalinimai (požiūriai) raida
• Atvaizdai (požiūriai į požiūrius) žemėlapynas
• Aplinkybės vadovėlis
• Pagrindimas (požiūriai į požiūrius į požiūrius) metraštis - sąlygų gardelė - sieja vertybes ir lūkesčius
• Įvardijimas žinynas - sąvokų siejimas, apibrėžimas? skaidymas
• Pasakojimas kelionė - išvedžiojimas?

Atjautos rūšys išsako gyvenimo rūšis

• 8 Padalinimai - esamybes
• 6 Atvaizdai - galimybes
• 12 Aplinkybių - siekiamybes
• 12->6 Pagrindimas - nesamybes
• 8->12 Įvardijimas - negalimybes
• 6->8 Pasakojimas - nesiekiamybes

Kalbos išreiškia sąvokomis tai, ko nėra.

• padalinimai - savarankiškas Dievas prisiima dvejones - požiūris
• atvaizdai - savarankiškas Dievas prisiima gėrio kryptis - požiūris į požiūrį
• aplinkybės - užtikrintas Dievas prisiima gėrio kryptis - požiūris į požiūrį
• pagrindimas - ramus Dievas prisiima aštuongubį kelią - požiūris į požiūrį į požiūrį
• įvardijimas - užtikritnas Dievas prisiima aštuongubį kelią - požiūris į požiūrį į požiūrį
• pasakojimas - savarankiškas Dievas prisiima aštuongubį kelią - požiūris į požiūrį į požiūrį

Kitas (sąmoningumas - tarpas), Tu (sąmonė), Aš (pasąmonė), Dievas (sąsaja)

• padalinimai - Aš įtraukiu Dievą
• atvaizdai - Tu įtrauki Dievą
• aplinkybės - Tu įtrauki Mane
• pagrindimas - Kitas įtraukia Tave
• įvardijimas - Kitas įtraukia Mane
• pasakojimas - Kitas įtraukia Dievą

Keturi lygmenys atitinka Dievo troškimus ir mūsų netroškimus, pirmines sandaras. Antrinės sandaros išsako šių lygmenų poras.

• Padalinimai. Apibrėžia asmenį. Išgyvenimo apytaką išgyvena Dievo šokio Dievas.
• Atvaizdai. Apibrėžia asmenį. Žinojimo rūmus išgyvena Dievo šokio Dievas.
• Aplinkybės. Apibrėžia teiginį. Aplinkybės siejamos ne su mąstomu daiktu, o su juo pasauliu. Žinojimo rūmus išgyvena išgyvenimo apytakos Dievas.
• Pagrindimas tinklu apibrėžia pasaulį. Meilės mokslą išgyvena žinojimo rūmų Dievas.
• Įvardijimas medžiu apibrėžia teiginį. Meilės mokslą išgyvena išgyvenimo apytakos Dievas.
• Pasakojimas seka apibrėžia asmenį. Meilės mokslą išgyvena Dievo šokio Dievas.

Sluoksnių poros palygintinos su šešiais asmenų pokalbiais.

Sandaras galim sulyginti su asmenimis:

• Nebūtina sąvoka - Dvasia - Dievas
• Padalinimai - Sandara - Aš
• Atvaizdai - Atvaizdai - Tu
• Vienumas - Aplinkybės - Kitas

Tai vyksta Dievo požiūriu, asmenų vienumu, o Kito požiūriu gaunas perėjimai tarp lygmenų:

• Rūpėjimas - Pagrindimas
• Tikėjimas - Įvardijimas
• Paklusimas - Pasakojimas
• Pakankamas globėjas, Gerumas

Tad šitokiu būdu Aštuongubis kelias sulygina Dievą ir Kitą, ir iškyla, išsiveda "pakankamo globėjo" ir apskritai "pakankamumo" sąvoka, kas yra pagrindas žmoniškai kalbai, žmoniškam bendravimui, juk sukalbame dalinai, pakankamai, tad atsiveria laisvė tokiai kalbai, tokiam bendravimui, nevisiškam.

Sandaros bene išsako kalbų trūkumus:

• Padalinimai - nesutarimas (nepakankamas pagrindimas)
• Atvaizdai - nesusikalbėjimas (nepakankamas įvardijimas)
• Aplinkybės - neatjautimas (nepakankamas pasakojimas)

Sąlygos mus skiria nuo sąvokų.

• Aplinkybės yra sąvokų sąlygos.
• Atvaizdai yra mūsų sąlygos.
• Kalbomis sąvokos iškyla (rūpi), mainosi (reiškia), išnyksta (įvyksta).
• Padalinimais laviname išmintį, suvokimą, sąmoningumą, mokomės, kad Dievas nebūtinai geras
• Atvaizdais, aplinkybėmis rodome gerą valią
• Kalbomis (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu) vykdome Dievo valią, kaip?

Gali būti, kad

• padalinimus (vienu požiūriu) išsako 6 neigiami įsakymai;
• atvaizdus ir aplinkybes (du požiūrius) išsako papildžius 4 teigiamais įsakymais, išplėtus dviprasmybe;
• kiekviena kalba atitinka trejybės asmenį - suvokiantįjį, susivokiantįjį ar suvoktąjį; tris kalbas (tris požiūrius) išsako Dievo trejybė siejanti blogo ir gero vaiko mąstysenas, aštuongubo kelio puses.

Skylės viskam, betkam, kažkam.

• Aplinkybės yra kaip aplinka įrėminta skylė, "betkam". Atitinkamai, padalinimai, atvaizdai, pasakojimas įrėmintų skylę "viskam".

Atjautos išreiškia sąmoningumą, tad kyla iš trijų pirminių sandarų išsakančių troškimą-netroškimą kažko, betko ir visko. Tai yra lygtys 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1, grindžiantys -1, 0, 1 tad ir 2, 3, 4.

Veiksmai

• +1 - padalinimai,
• +2 - atvaizdai, aplinkybės,
• +3 - kalbos.
• Aš, visaregis - išsako vieną požiūrį, atsiplėšimą - jį išgyvename padalinimais
• Tu, santvarkos - išsako du požiūrius (trokštančio Dievo, netrokštančio žmogaus) - jį išgyvename dviem padalinimais (atvaizdais, aplinkybėmis)
• tu supranti kitą: padalinimas
• aš suprantu kitą: atvaizdai
• aš suprantu tave: aplinkybės
• Dievas supranta mane: pagrindimas (kaip ima rūpėti)
• Dievas supranta tave: įvardijimas (kaip ima reikšti)
• Dievas supranta kitą: pasakojimas (kaip įvyksta)

Troškimas išgyvena netroškimą:

• 1 požiūriu - padalinimus
• 2 požiūriais - atvaizdus, aplinkybes
• 3 požiūriais - trys kalbos

Atjautos remiasi dviprasmybėmis, pavyzdžiui, pagrindimas remiasi: kodėl (kūrybos tikslai) ir kaip (gyvybės dėsniai - meno taisyklės). O "kaip" gali būti nereikalinga, užtat gaunasi ramybė. Panašiai:

• padalinimai: koks ir ar - dingsta "ar", lieka savarankiškumas
• atvaizdai: kaip ir ar - dingsta "ar", lieka savarankiškumas
• aplinkybės: kaip ir koks - dingsta "koks", lieka užtikrintumas
• pagrindimas: kodėl ir kaip - dingsta "kaip", lieka ramybė
• įvardijimas: kodėl ir koks - dingsta "koks", lieka užtikrintumas
• pasakojimas: kodėl ir ar - dingsta "ar", lieka savarankiškumas

Kai svarstome:

• Kaip ir kodėl, tai pagrindimas
• Koks ir kodėl, tai įvardijimas
• Ar ir kodėl, tai pasakojimas
• Koks ir kaip, tai aplinkybės
• Ar ir kaip, tai atvaizdai
• Ar ir koks, tai padalinimai
• Anything chooses to Not Choose Divisions: ways of dividing Everything.
• Anything choose to Choose Criteria: ways of filtering Everything.
• Anything chooses to Wish for Everything Topologies: ways of contextualizing Everything.
• Anything chooses to Wish for Anything Argumentation: language by which Everything matters.
• Anything chooses to Wish for Something Verbalization: language by which Everything means.
• Anything chooses to Wish for Nothing Narration: language by which Everything happens.

We may think of the injections as relating God's view (eternal life) and our view (life):

• wisdom - life
• good will - life
• good will - anything
• God's will - choosing
• God's will - anything
• God's will - life

Paneigimai

Vienybės atvaizdų, visko savybių paneigimas iššaukia sandaras:

• Aplinkybės neigia neturėjimą išorinių aplinkybių.
• Atvaizdai neigia visko praleidimą, tai koštuvai.
• Padalinimai neigia neturėjimą vidinės sandaros.

Sąvokos nebūtinumas neigia sąvokos būtinumą.

O nulybės atvaizdų, Dievo savybių paneigimas iššaukia kalbas. Kartu, šie paneigimai išsako aštuongubį kelią.

Visko savybių paneigimas taip pat iššaukia sandarų šeimas:

• Visaregis neigia neturėjimą išorinių aplinkybių.
• Netroškimai neigia visko praleidimą, tai koštuvai.
• Atjautos neigia neturėjimą vidinės sandaros.

Toliau neigiamas Dievo būtinumas.

Statiškos atjautos (Independents) neigia visko savybes, vienybės atvaizdus.

• Independents themselves negate the property that everything is a required concept
• Divisions negate the property that everything has no internal structure
• Representations negate the property that everything is the simplest algorithm
• Topologies negate the property that everything has no external context

These may be applied to everything, but also to other concepts, hence they are independents. Perhaps Concepts are that which independents may be applied to.

The independents are perhaps related by the equation X is the unity of representations of structure of X. This equation is true if we consider the Beginning X and the End X to be the same (as in the human outlook) but not true if we consider them different (as in God's outlook). Here we may understand structure to mean division and unity to mean topology, in the general sense.

• 1 asmuo. Padalinimai. Kitas.
• 2 asmenys. Atvaizdai. Tu, Kitas.
• 1 asmuo. Aplinkybės. Tu.
• 1 asmuo. Pagrindimas. Tėve mūsų. Aš.
• 2 asmenys. Įvardijimas. Šv.Petro raktai į dangų. Aš, Tu.
• 3 asmenys. Pasakojimas. Palaiminimai. Aš (įtampos židinys), Tu (įtampos kūrėjas), Kitas (palaikytojas).

Atjautos kyla iš Dievo atjautos asmenims.

• Mažiau trokštantis Dievas išgyvena netroškimą platesnio troškimo.
• Dievas padalinimais išgyvena Mane, protą, kuris gyvena pažinovo ir pažintojo santykiais, tad dvejonėmis.
• Dievas atvaizdais ir aplinkybėmis išgyvena Tave, širdį, kuri nustato ribą tarp asmens ir pasaulio, taip kad jie vienas kitą papildo.
• Dievas trimis kalbomis išgyvena Kitą, valią, išreiškiantį tarpą tarp suvokiančio Dievo už sąlygų ir susivokiančio Dievo sąlygose. Tarpą užpildo kalbų sąvokos, ženklai. Sąmonės ir pasąmonės tarpą išsako pertvarkymai, tad pertvarkymai yra kalbų pagrindas. Pasakojimas remiasi seka, įvardijimas remiasi tinklus, pagrindimas remiasi medžiu.
• Visos sandaros išplaukia iš tarpo tarp Dievo ir žmogaus, iš jo papildančios atjautos. Už mūsų kažkas vis mus atjaučia. Ką mes išgyvename gali išgyventi kitas ir mus suprasti. "Įmintis".
• Atjautos kyla iš netroškimų skaidymo.

Atjautos kyla iš trijų veiksmų

• +1: dvejonės, padalinimai. +2: jauduliai? gėrio kryptys? (atvaizdai? aplinkybės?), +3: aštuongubo kelio 3 atmainos, 3 kalbos.
• Veiksmas +0 Everything Everything is the anchor concept by which we can work with absolutes. Think about: EverythingWishesForNothing. Consider the role of truth

SecondaryStructures arise from having everything, with a given scope of concern, go beyond itself to empathize with the experience of a primary structure.

The Observer sees less than the Observed, and yet we consider the observed to have a narrower view.

From the four PrimaryStructures it is possible to work out the details of the six SecondaryStructures that express the enormous variety that we find in life. These secondary structures express our seeing ourselves through the eyes of another. In particular, we may look through the eyes of God (as the default observer in the ObservationalPlane). Here, we consider God as having a strictly wider scope than we ultimately do. This makes for a shift in scopes, and so there are six possibilities. The following structures arise:

• We see through God (with access to everything) at ourselves (who have access to anything): this yields the eight DivisionsOfEverything. In each, the whole is divided into parts.
• We see through God (with access to everything) at ourselves (who have access to something): this yields the six Representations. For each, the whole is expressed by a vantage point.
• We see through God (with access to anything) at ourselves (who have access to something): this yields the twelve Topologies. For each, a part is expressed by a vantage point.
• We see through God (with access to something) at ourselves (who have access to nothing): this yields the language of Argumentation, how things come to matter, which leverages our doubts.
• We see through God (with access to anything) at ourselves (who have access to nothing): this yields the language of Verbalization, how things come to mean, which leverages our expectations.
• We see through God (with access to everything) at ourselves (who have access to nothing): this yields the language of Narration, how things come to happen, which leverages our commitments.

The secondary structures are generated by embedding the representations (everything wishes for nothing, something, anything) into the structural frameworks (not wishes). For example, the divisions of everything are generated by having "everything that wishes for nothing", that is self-sufficient, take up the counterquestions: "how does it seem to me?" yields onesome, "what else should I be doing?" yields twosome, etc. For each embedding, the seventh perspective gives one of the six expressions of the will, here it is "engaging". The expressions of the will are the representations of anything.

• +1 padalinimai, +2 atvaizdai ir aplinkybės, +3 kalbos (aštuongubas kelias)
• God empathizes with humans by taking up their boundedness, and reaching out beyond a definite boundary. This gives rise to the secondary structures.
• I suppose this is because God empathizes with the activity of life, which is recurrence. Recurrence has one go to a perspective further within. Whereas going beyond has one go to a perspective further out. Everything has a representation (God has a property) as a reference point for such going further within. The secondary frameworks therefore have God recur - go within himself - counter to his going beyond. Perhaps this is to reverse the direction from going forwards (keeping God and good separate) to going backwards (taking them as one related concept).
• I'm trying to understand the derivation of the secondary structures as God's empathy for human. I think they reflect God's growth. And in some sense they arise from human's negation of God's representations. Perhaps this kicks in when human's interpret God's empathy.
• The secondary structures come into play when the human chooses other over self. Then God may identify with the human, yielding a secondary structure, which the human may yet again identify with. Hence, the primary structures are most important, in that they are the framework for the choice before us, and yet the secondary structures indicate that the right choice has been made: other over self. (This is perhaps Spirit over Structure.) For example, the DivisionsOfEverything are evident only when we are able to rise above our own perspective and allow that it is one among a set of perspectives. We do so by taking up the Counterquestions and choosing other over self.
• In considering the injections, think of God as everything as being alone, and think of God as nothing as never alone, always with us. And God as anything and God as something would be somehow in between. For it is the God who is alone that yields the DivisionsOfEverything when he takes up the Counterquestions. This is an essential point of the injection! Consider the secondary structures as relating his being with us and not being with us, which is certainly important in the Languages and the EightfoldWay.
• I imagine, given the structure of the Sixsome, and the PrimaryStructures, that it is likewise positive to move to Nothing from Everything, Anything or Something.
• There are two representations of the foursome, fivesome, sixsome. One is from God's perspective, the other is from a person's perspective. Take the null from the person's perspective and reexpress it in terms of God's perspective. So God participates through the null in the person's perspective.
• In the threesome? Consider the sevensome (!)
• For the foursome, the human perspective is in terms of answers (situations), and God's perspective is in terms of questions (perspectives). The human null is Why. God takes this up as Why?
• For the fivesome, the human perspective is space, and God's perspective is time. The human null is unrestricted context and unrestricted configuration. For God this is the distant future and the distant past. ("Not every cause has had its effect".) The cause is God, and the effect is God is good.
• For the sixsome, the human perspective is cognition, and God's perspective is emotion. The human null is duty, loyalty, justice. For God this is intimacy vs. fear, love vs. hate, beauty vs. disgust.

• Dievas dvejoja, tai iššaukia padalinimus.
• Veiksmas +1 Everything and Anything God ever goes beyond himself, yielding the Divisions of everything. The first three make for completeness, yet the operation continues. The division of everything is the relationship between everything and anything, the whole perspective and the partial perspective. Think about: EverythingWishesForSomething and Understanding. Consider the role of required concept.

Dievo valia ir valia atskirti kaip visuma ir dalis.

Savarankiškas Dievas prisiima dvejones. Jas išgyvena padalinimais:

• Ko trokštu? Nulybė.
• Kaip man atrodo? Vienybė.
• Kaip kitaip? Dvejybė.
• Koks skirtumas? Trejybė.
• Kas nuo manęs priklauso? Ketverybė.
• Ar įstengiu svarstyti klausimą? Penkerybė.
• Ar taip turėtų būti? Šešerybė.
• Ką pats veikiu tuo klausimu? Septynerybė.
• Padalinimai išsako santykius tarp požiūrių.
• God generates the divisions by taking up the operation +1, which has him go through the Counterquestions. So +1 must determine the nature of the injection. This is Self-understanding.

Kalbos

• 1 asmuo. Pagrindimas. Tėve mūsų. Aš.
• 2 asmenys. Įvardijimas. Šv.Petro raktai į dangų. Aš, Tu.
• 3 asmenys. Pasakojimas. Palaiminimai. Aš (įtampos židinys), Tu (įtampos kūrėjas), Kitas (palaikytojas).

Kalbas išgyventų savarankiškas Dievas (Tėvas), užtikrintas Dievas (Sūnus), ramus Dievas (Dvasia). O mylintis Dievas yra mūsų Dievas - trejybė išsako to Dievo ištakas pirm mūsų, kad jisai savarankiškas, užtikrintas, ramus, visgi net ir toksai jisai mus atjaučia, net ir pirm mūsų. Kalbos taiko apibrėžimą, jam suteikia turinį, Dievo Tėvo veiklą padalinimais, užtat besąlygiškai įprasmina bet kurias sąlygas, įprasmina bet kurias vertybes, bet kurį požiūrį.

• Veiksmas +3 Something and Nothing, Anything and Nothing, Everything and Nothing. Now we have the three-cycle and so can consider slack. The three Languages (Argumentation, Verbalization, Narration) arise as relationships with nothing (by something, anything and everything). How does factoring come into play? We then reintepret this all in terms of PrimaryStructures and injections. Identify evertyhing with nothing yields the InversionEffect. Think about: EverythingWishesForEverything and SharedUnderstanding and GoodUnderstanding. Consider the role of necessary, actual and possible
• Ženklai (Peirce'o) sieja du ketverybės atvaizdus (daikto ir pažinovo) (tarsi per viduryj jų) ir tuo pačiu keturis lygmenis, tad 4 x 2, tuomi apverčia erdvę, sukuria santvarką su laisve, išgyvenamą viduje. Ir būtent vieną iš dviejų reikšmių. Tai aplinka kalboms, dviprasmybei, nesusivedimui, kintamiesiems - prasmei, reikšmei, atminčiai, vietai, vertei, paviršiui.
• Dievas savarankiškas (trokšta nieko), užtikrintas (trokšta kažko), ramus (trokšta betko), o mes netrokštame visko, išgyvename vertybes. Tad kyla kalbos, atitinkamai pagrindimo (rūpėjimo), įvardijimo (tikėjimo) ir pasakojimo (paklusimo).
• Kalbos iššaukiamos Dievui prisiimant aštuongubį kelią ir laipsnyną.
• Sulyginu su Padalinimais, Atvaizdas, Aplinkybėmis - Pagrindimas (Aplinkybės => Atvaizdai), Įvardijimas (Padalinimai => Aplinkybės), Pasakojimas (Atvaizdai => Padalinimai)
• Žodžiai (kalba) yra tai, kuo esame viena: mąstant (įvardijimas), esant (pagrindimas), veikiant (paklusimas).
• Muzikoje "melodija" yra gaidų kaita mažais žingsneliais. Evoliucija taipogi yra genų kaita mažais žingsneliais, tai melodija. Tai yra vienas iš toninės sistemos kriterijų. Kaip kiti kriterijai reiškiasi evoliucijoje? ir kalbose?
• Kitas, sandaros - išsako tris požiūrius (mano, Dievo, kito) - juos išgyvename kalbomis
• Kalbos yra žvilgsnis iš šalies į vaizduotę, vaizduotės nustatymas. Laipsnynai, vienumo pagrindai, išsako vaizduotės santykį su Neįsivaizduojamuoju.
• Kalbos veda iš vienos sandaros į kitą, tai jos kuria sandaras. Tai reikėtų nagrinėti kaip aštuongubas kelias permąstomas kuriant antrines sandaras, pavyzdžiui, kaip atvaizdai kuriami lūkesčiais ir savarankiškumu. Taip pat kaip aštuongubas kelias išgyvenamas savarankiško ir užtikrinto ir ramaus Dievo.
• Kalbos yra slankumo, kitumo sandaros
• Insignificants (prasmės neigėjai) are SecondaryStructures which are dynamic. They may be thought of as Languages. They are not significant, which is to say, they may be encompassed, and in that sense, they express what may be compressed and ignored. They may be thought of as Activity which complements the Structure provided by the Independent
• The three Languages as coming from +3. Extrapolating from above, in Narration, God has an Absolute perspective and takes one step forward. In Verbalization, God has a Relative perspective and takes two steps forward. In Argumentation, God has a Shared perspective and takes three steps forward. This is GoodUnderstanding.
• I think that key to the Languages is the set of all sets as ChristopherLangan deals with. For when God is inverted by the InversionEffect, I imagine that might be the point where sets come into play (people (narration), words (verbalization), qualities (argumentation)). And perhaps everything gets fleshed out as an infinite ladder, the set of all sets. And languages can operate on that ladder, perhaps like an infinite tape for various automata.

Kalbos neigia nulybės atvaizdus: tiesumą, betarpiškumą, pastovumą, prasmingumą.

• Argumentation allows for what is not true.
• Verbalization allows for what is not direct.
• Narration allows for what is not constant.
• Insignificants allow for what is not significant.
• Hence there are three injections, or versions, for the Eightfold way, and two for the emotional responses, and one for the counterquestions, and none for the operating principles. And the various gradations (Maslow's hierarchy of needs, Kiparsky's gradation of thematic roles, methods of mathematical proof) figure accordingly.

Pagrindimas

Dievas ramus. Įrodymų laipsnynas lygtyje "Dievas yra X" išreiškia lygtį. Nagrinėti "Tėve Mūsų".

Įvardijimas

Dievas užtikrintas. Linksnių laipsnynas lygtyje "Dievas yra X" išreiškia Dievą. Nagrinėti "Šv.Petro raktus į dangų".

Pasakojimas

Dievas savarankiškas. Linksnių laipsnynas lygtyje "Dievas yra X" išreiškia esmę X. Nagrinėti "Palaiminimus".

Iš atvaizdų (ir laipsnyno) į padalinimus.

Užrašai

Atjautos įgūdžiai

• veidrodinis atliepimas (mirroring)
• įsisąmonijimas žmogaus (mentalizing)
• rūpestingumas (consciousness: effectively caring)
• Atjautos išsako prarajų įveikimą, kaip Dievas vienos apimties įveikia prarają atjausti mūsų netroškimą kitos apimties.
• Sapnavau, kad vienumas - atjauta kitam - vyksta užpildant papildinį.
• Užtikrintas Dievas yra Dievo sąmonė.
• Ramusis Dievas yra Dievo sąmoningumas.
• Mylintis Dievas pranoksta Dievo protus, jo nuoseklumą, pasireiškia nenuoseklumu.

Atjautos yra:

• požiūriai (padalinimai)
• požiūriai į požiūrius (atvaizdai, aplinkybės) ir
• požiūriai į požiūrius į požiūrius (trys kalbos).

Attach:20130522kubas.png Δ

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC