See also the story Puss in Boots where the cat tricks the dragon to turn into a mouse because it can.

• Dievas iškyla kaip visko išjungimas. Tai panaši priešprieša kaip pasąmonės ir sąmonės. Sąmonė yra pasąmonės išjungimas.
• Dievas tampa suprantamu jį apibendrinus - jam išėjus už savęs - atsivėrus pasauliui be Dievo. (Richard Southwell: You don't understand a structure until you've generalized it. As with Euclidean geometry.)

is alive.

See also the story Puss in Boots where the cat tricks the dragon to turn into a mouse because it can.

Raimundas Vaitkevičius: Ar Dievas gali išnykti?

• Būtinas buvimas remiasi keturiais žinojimo lygmenimis: kodėl, kaip, koks, ar yra. Tai sąmoningas buvimas.

RaimundasVaitkevicius: Is God mortal?

If God is almighty than He could create such a world that could exist without Him. Then He could destroy Himself (because He is almighty). If yes, how can we be sure that He hadn't done this?

What's wrong in this reasoning?

Andrius: I think there is nothing wrong with this reasoning. I think it is in fact the truth.

This is the natural challenge for an almighty God. Not merely to be, but to be necessarily. This means that God would exist even if he were not to exist.

I think the physical world is like this. It appears like an arena that was created without a God. But I imagine that ultimately God emerges from this. It is like a chess game where the total victory becomes more and more certain as the many variations report their outcomes.

God is prior to logic. He can pursue multiple lines simultaneously. So we also imagine there is a spiritual world where God always is. But the interesting developments I think are in the physical world.

God is closely related to everything. I think all things are true of everything. It is alive. It is dead. It is mortal. It is immortal. There is no internal structure to constrain it. I think that with God there are things that we can say are true and not, for God is not exactly everything, but the unity of the representations of everything, which can be taken as the coherence of everything. In this sense, I think the ultimate truth of this coherence is that God is alive.

Man rūpi kaip susiveda. Yra keturi lygmenys kaip susiveda. O yra šeši lygmenys kaip nesusiveda, tai nesusivedimai, paradoksai ir nesusiveda dėl to, kad du lygmenys supainiojami.

• Būtinas buvimas remiasi keturiais žinojimo lygmenimis: kodėl, kaip, koks, ar yra. Tai sąmoningas buvimas.

• Išsivertimai, Nebūtinas, Tikėjimas, Amžinas gyvenimas, Kalbos

Pirmapradis Dievas

• Dievas yra pirmesnis už visas prielaidas, užtat jas visas prileidžia, visas kartu ir taip pat palaipsniui. Dievas vienų vienas. Dievas išgyvena betarpiškai. Dievas mąsto ir daro išvien, prileisdamas. O visa, ką jis prileidžia, yra savarankiška, nes lieka be jo.

Dievas nebūtinas!

Manau, kad šitaip galim išvesti visas mano pastebėtas sandaras. Tačiau tuomet Dievas kaip Kitas yra ne viskas, užtat Dievas (iš ko belieka Meilė) nėra būtina sąvoka. Tad kaip suprantam Dievą?

Pasiklydęs vaikas ir susikalbėjimas

• Štai pilnai išplėstas mūsų suvokimas - vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia - ir juo išmanom, kad būtent mes esam vaikai, o to užtenka susikalbėti su tėvais.

Dievo požiūris ir visko požiūris

• Dievas prileidžia viską, užtat Dievas nebūtinas. O viskas prileidžia Dievą, užtat Dievas būtinas.

Dievo klausimas

• Ar Dievas būtų net jei ir nebūtų? Dievas pasitraukia ir tuomi sukuria viską, pasaulį, santvarką, kurioje menkiausia galimybė, kad jisai yra.

Dievo išvertimai

• Dievas išeidamas už savęs kuria sandaras. Išverčiant jo kūrybą, iškyla asmenys, nuo jo atitolę, atskirti.

Dievas, buvimas ir apimtys

• Buvimas vyksta apimtyje, tad viskame, betkame, kažkame ar niekame. O Dievas betarpiškas, tad turėtų sutapti su visa apimtimi, su jos visuma. Paaiškės, kad Dievo nėra viskame, betkame, kažkame ar niekame, mat jis nėra viskas, betkas, kažkas ar niekas.

• Ar kam nors be Dievui iškyla klausimas, ar Aš būtinas ar nebūtinas? Ar Tu, ar Kitas?

Dievo tyrimas, ar Dievas būtinas?

• Dievas svarsto, ar jisai būtinas ar nebūtinas? Išaiškėja, jisai nebūtinas, o tuo pačiu ir būtinas. Savimi nebūtinas, o mumis, tai būtinas.

Man rūpi kaip susiveda. Yra keturi lygmenys kaip susiveda. O yra šeši lygmenys kaip nesusiveda, tai nesusivedimai, paradoksai ir nesusiveda dėl to, kad du lygmenys supainiojami.

• Žinynas, Dievas

Dievo būtinumas ir nebūtinumas

Dievo būtinumas

• Dievas Tėvas yra Dievo būtinumas, Dievas Sūnus yra Dievo tikrumas, Dievo Dvasia yra Dievo galimumas.

Dėsningumai, tai Dievo būtinumas.

• Ieškoti dėsningumų, tai rūpėti (pasakojimas?)
• Įžvelgti dėsningumą, jo laikytis, jį puoselėti, tai įtikėti (įvardijimas?)
• Vadovautis dėsningumais, juos priimti, jais gyventi, tai paklusti (pagrindimas?)

Palyginti su poreikių dėsniais

Dievo būtinumas ir nebūtinumas

• Dievo nebūtinumą išsako asmenų lygtis. Ją išplėtojus, iškyla antrinės sandaros. Dievo nebūtinumą išsako platesnis lygmuo (širdis), užtat jo būtinumą išsako siauresnis lygmuo (pasaulis), tai vyksta kalbomis: pagrindimu, įvardijimu ir galiausia, pasakojimu.

Būtinumas ir nebūtinumas

Būtinumas

Nebūtinumas

• Dievo nebūtinumas išreiškiamas aštuongubame kelyje nulybės atvaizdų ir vienybės atvaizdų paneigimu, užtat atjautomis.

Dievas išgyvena asmenų vienumu, tad Dievas-Dvasia-Visi, Aš-Sandara-Betkas, Tu-Atvaizdai-Kažkas, Kitas-Vienumas-Niekas. Tai keturi teigiami lygmenys.

• Realizmas ir konstruktyvizmas. Skiriasi du požiūriai: iš Dievo požiūrio (kuomi jis tampa nebūtinas) ir iš esamo pasaulio (kuomi jis pasirodo būtinas). Tai labai susiję su kalbomis, su vertybėmis.

• Visaregis yra Dievo žinojimo rūmai. Jie permąstomi, iškraipomi Jėzaus žinojimo rūmais, netobulo žmogaus žinojimo rūmais, įvairiausių sričių suvokimo rūmais, galiausia sričių galimybių, matematikos žinojimo rūmais.

Žinojimo rūmai

• Ar žinojimo rūmai yra suvokimo rūmai?
• Žinojimo rūmai, tai Kito aplinka. Jinai gali būti labai ir labai įvairi. Jinai grindžia visas sandaras, kaip jos Kitam iškyla. Kalbos iškyla paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Sandaros bene suvedamos pašnekovu (simetrija). Aštuongubas kelias (už santvarkos) palyginamas, pavyzdžiui, su vienu iš keturių lygmenų.

Visaregis

• Visaregis yra Dievo žinojimo rūmai. Jie permąstomi, iškraipomi Jėzaus suvokimo rūmais, netobulo žmogaus suvokimo rūmais, įvairiausių sričių suvokimo rūmais, galiausia sričių galimybių, matematikos suvokimo rūmais.

Suvokimo rūmai

• Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas. Dievas išgyvena visuminį žinojimą, o Kitas išgyvena dalinį žinojimą. Aš ir Tu išgyvename tarpinius žinojimus.

Požiūriai

• Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe?

Ženklų savybės

• Šešios ženklų savybės poruoja keturis lygmenis, sieja nulybės ir vienybės atvaizdus.

Viena

• Vienumas įvairiai suvokiamas skirtingose apimtyse. Visakame - pilnas, betkame - neužstotas, kažkame - savas, niekame - vieningas. Ir tai suvokiame, atitinkamai, kaip Dievo požiūrį, mūsų priėmimą jo požiūrio (viską žinoti), jo priėmimą mūsų požiūrio (gražiai taikyti), ir savo požiūrį. O tai bene sietina su Dievu, Manimi, Tavimi bei Kitu. (Pavyzdžiui, pirminės sandaros tai gražus taikymas.)
• Vienumas (su savimi) tad reiškiasi apimtimis (vienumas savyje) ir taip tapatumu (vienumas su savimi) kuris gali būti didėjantis ar mažėjantis (kaip kad laisvumas). Tad vienumas išreiškiamas visais šešiais atvaizdais. Tai susiję su pasirinkimais, tarp jų ir troškimais, kas ir yra atvaizdai.

Žinojimo rūmai

• Žinojimo rūmai išsako sandarą santvarkoje ir už jos, jas suderina, sutapatina trejybe.

Vienumas - santvarka

• Vienumas vyksta ne Viskuo o Betkuo. Betkas turi šešis atvaizdus (pasirinkimai - rinktis: taip, ne ne, ne taip, ne, rinktis, nesirinkti), tiek visko keturis atvaizdus (troškimai: visko, betko, kažko, nieko), tiek laisvumo du atvaizdus (susitapatinimai: didėjantis, mažėjantis laisvumas).

Aštuongubas kelias

• Aštuongubas kelias padaugina keturis visko atvaizdus ir dvejus laisvumo atvaizdus. Jo stuburas yra šešių laipsnių laipsnynas, susidarantis iš vienumo laipsnių, ir dalyvaujantis visaregyje.

Viena

• Laipsnyną sudaro šeši vienumo pagrindai: Dievas, Aš/Tu, Kitas; Meilė, Požiūriai, Bendrystė.

• Būtinumą suprasiu tirdamas saviraidą (evoliuciją), kuri vyksta trijų kalbų apibrėžtume.

Būtinumas

• Dievas būtinas, kad jis galėtų būti nebūtinas. Tik Dievas įstengia taip visiškai pasistraukti.
• Susivedimas tai būtinumo eiga. Jis prasideda trimis skirtingomis kalbomis: kas rūpi, reiškia ir įvyksta. Kitas prileidžia trejybę lygtimis X -> Y kur strėlė -> ir yra Kitas. Pereina iš Kito į Tave, Mane, Dievą atitinkamomis lygtimis. Atranda, išaiškina netobulumą (pasaulio klaidas, klystkelius), blogą valią (Tu), blogį (Aš).

Branda

• Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.

Gamtos raida

• Saviraidoje dalyvaujančios būtybės, tvarkydamos savo vidinį gyvenimą, suvokia jog jos yra simuliacijoje, kad yra kažkas daugiau, kaip pasaulis, į ką atsiremia jų vidinio gyvenimo simuliavimai. Pasaulio nepakankumą išsako pertvarkymai, vaizdavimai, jų šešios rūšys.

Asmenys

• Asmenys išsiskirsto nesant suvokimui, tai Dievo pakaitalai neigiant jo savybes. Asmenys vienijasi lygtimi.

Žinojimas

• Žinojimas sieja (pavzydžiui, Dievą ir gerumą) o suvokimas atskiria.

Tikslas

• Tikslas yra įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai. Ja esame viena, susitapatiname, širdingai bendraujame, amžinai plečiam bendrystę.

Įvardijimas

• Širdis jau iš anksto viską žino. Viskas išsakyta širdies tiesomis. Įvardijimas išsako širdies tiesas ir pasaulio klaidas, ar tiksliau, antrines tiesas.

• Nebūtinas, Tikėjimas, Amžinas gyvenimas, Kalbos

• Koks ryšys tarp nulybės ir vienybės atvaizdų? tai yra, nuo Dievo ir visko savybių?
• Ir vėliau, išsakius troškimus, koks ryšys tarp visko atvaizdų ir nulybės bei vienybės atvaizdų?

Būtinumui svarbios sąvokos

• Vykdyti Dievo valią - paklusti, tikėti, rūpėti.
• Asmens lygtis - tai suvokimo lygtis.

• Dievas Tėvas yra Dievo būtinumas, Dievas Sūnus yra Dievo tikrumas, Dievo Dvasia yra Dievo galimumas

Apžvalga, Būtinas, Žinynas, Dievas

Dievas svarsto, ar jisai būtinas ar nebūtinas? Išaiškėja, jisai nebūtinas, o tuo pačiu ir būtinas. Savimi nebūtinas, o mumis, tai būtinas.

O ar svarstoma, ar Aš būtinas ar nebūtinas? Ar Tu, ar Kitas?

Dievas išeidamas už savęs kuria sandaras. Išverčiant jo kūrybą, iškyla asmenys, nuo jo atitolę, atskirti.

Įžvalgos Mąstau, kaip išvesti visas aptiktas sandaras ir kalbas, kad jas teisingai suvokčiau ir naudingai taikyčiau.

Prielaidos Noriu prileisti ko mažiau, iš ko viskas išplauktų. (O kodėl?) Prielaida yra tai kas lieka kada atsisakom jos prileidžiančiojo.

Dievas Prileidžiu tiktai ko mažiau prileidžiantį Dievą, iš kurio viskas išplaukia. Dievas yra pirmesnis už visas prielaidas, užtat jas visas prileidžia, visas kartu ir taip pat palaipsniui. Dievas vienų vienas. Dievas išgyvena betarpiškai. Dievas mąsto ir daro išvien, prileisdamas. O visa, ką jis prileidžia, yra savarankiška, nes lieka be jo.

Ar Dievas būtinas?

Ar Dievas būtų net jei ir nebūtų? Dievas pasitraukia ir tuomi sukuria viską, pasaulį, santvarką, kurioje menkiausia galimybė, kad jisai yra.

Dievas prileidžia viską, užtat Dievas nebūtinas. O viskas prileidžia Dievą, užtat Dievas būtinas.

Buvimas vyksta apimtyje, tad viskame, betkame, kažkame ar niekame. O Dievas betarpiškas, tad turėtų sutapti su visa apimtimi, su jos visuma. Paaiškės, kad Dievo nėra viskame, betkame, kažkame ar niekame, mat jis nėra viskas, betkas, kažkas ar niekas.

Suvokimas

Viskas išskiria Dievą santvarkoje ir už santvarkos, vadinas, suvokia. Viskas ginasi, kad viskas nėra Dievas.

Aš

Dievas tad ne viskas ir prileidžia aplinką. Dievas atsitraukia nuo savęs kaip Aš, asmuo apsuptas 24 reikalų išskiriančios visaregystės.

Tu

Dievas kaip Aš yra ne viskas, tad prileidžia atranką. Dievas ir Aš sutampa Tavimi keturiomis dermėmis, kuriomis Dievas trokšta visko, betko, kažko ir nieko.

Kitas

Dievas kaip Tu yra ne viskas, tad prileidžia sandarą. Dievas kaip Kitas atsieja Mane ir Dievą. Šešios dermių poros mus atsieja padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, pagrindimu, įvardijimu bei pasakojimu.

Dievas nebūtinas!

Manau, kad šitaip galim išvesti visas mano pastebėtas sandaras. Tačiau tuomet Dievas kaip Kitas yra ne viskas, užtat Dievas (iš ko belieka Meilė) nėra būtina sąvoka. Tad kaip suprantam Dievą?

Tiesa

Dievo paneigimas mums primeta suvokimą, tiesą laikantį Dievu. Kitas yra visiškai laisvas, ir gali tiesa gyventi visų labui, susikalbėti, nelyg pasiklydęs vaikas suprasti, jog reikia eiti ten kur tėvai jo ieškos.

Pasiklydęs vaikas

Štai pilnai išplėstas mūsų suvokimas - vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia - ir juo išmanom, kad būtent mes esam vaikai, o to užtenka susikalbėti su tėvais.

Vienybės atvaizdų paneigimas?

Nulybės atvaizdų paneigimas

Kaip ir kodėl keičiasi asmuo? Ar jį keičia nulybės atvaizdų paneigimas? Ar tai sąlygoja perėjimą iš paklusimo į tikėjimą į rūpėjimą? Asmenų lygtis? Kaip sandarų šeimos apibrėžia asmenis? Kaip jos iš viso dalyvauja apibrėžime?

Kaip ir kodėl keičiasi apimtis?? Apimtį keičia vienybės atvaizdų, visko savybių paneigimas. Apimtis išsako lygmenį, jos apimtį, kiek jos nariai suvaržyti, apibrėžti, apibrėžimo lygį: dvasios-nulybės (viskas), sandaros (betkas), atvaizdų (kažkas), vienybės (niekas). Nulybės apimtis yra viskas, o vienybės yra niekas. Kaip tai siejasi su vienumu, su tai, kad Dievas yra vienų vienas?

Dievas išeina už savęs į savo požiūrį; Visaregyje Mano požiūris yra visuma būtent santvarkoje; pirminėse sandarose Tavo požiūrį gali priimti Dievo požiūris, gali sutapti; antrinėse sandarose Kito požiūris yra atitrūkęs nuo visumos, yra dalinis.

Septynerybė/aštuonerybė bene išreiškia asmens lygtį? susieja ir atskiria? ar tai susiję su išskyrimais (distinctions)?

Laisvumas sąlygoja aplinką; tapatumas sąlygoja aplinkos aplinką; tobulumas sąlygojas aplinkos aplinkos aplinką.

Savastis (Self) yra Asmuo. Tad galim paklausti ar Asmuo sutampa su Dievu? Dievas, išeidamas už savęs į Save, tampa Asmenimi, tarsi platesne sąvoka. O ar Asmuo yra Dievas? Jei ne, tai Dievas nebūtinas. Ar gali būti Kitas, atkirstas nuo Dievo? Ar tai tik laikina, sąlygiška? Malda "Tėve Mūsų" ir aštuongubis kelias išsako tą sąlygiškumą, ar turim ar neturim ryšio su Dievu? Ar esam ar nesam nuo jo atkirsti?

Dievas yra Dievas, o Visaregiu Dievas yra Aš, išgyvenantys tą patį; pirminėmis sandaromis Dievas yra Tu, su kuriuo galim bendrauti; antrinėmis sandaromis Dievas yra Kitas, kuris tomis pačioms sandaromis suprastas atskirai nuo mūsų.

Dievas Tėvas supranta dėl to, kad jo buvimo įrodyme išsiskiria prielaida (santvarkoje) ir išdava (už santvarkos), tad juos atskiria, save atskiria, save supranta. Įdomu, kaip tai palyginti su Dievo Sūnaus susivokimu? ir bendrai suprasta Dievu Dvasia? kaip tai yra tas pats suvokimas, bene prielaidų ir išdavų atskyrimas? Ir koks ryšys tarp prielaidos ir santvarkos? Ką tai reiškia, įsivaizduojant Dievą, kaip visų prielaidų prileidžiantįjį?

http://www.worknets.org/upload/AndriusKulikauskas/godandnotgod.jpg

Eiga

Ar Dievas būtinas?

Dievas paneigia save.

Dievas išeina už savęs į save.

Raida

• Išėjimas už savęs - gerumui
• Nukrypimai - laisvumui
• Išskyrimai - sutapatinimui
• Padalinimai - tobulumui
• Dievas - už santvarkos - priešinga veikla: išėjimas už savęs į save, į santvarką
• Aš - santvarkoje - priešinga veikla: nukrypimai
• Tu - junginys - priešinga veikla: išskyrimai
• Kitas - atskyrimas - priešinga veikla: padalinimai

Raidos dėsnis: asmuo pakeičiamas nuline veikla kuri ištęsiama nenuline veikla, paneigianti nulinę veiklą būtent apimtyje. Tai veiksmas +2.

Palyginti šią raidą su veiksmu +1. O kokia būtų +3 arba -1. Ir kaip tai susiję?

Dievo savybė yra vienumas, kuri reiškiasi, jam atstovauja, keturiose apimtyse, keturiais atvaizdais

• Dievas yra prasmingas, neaprėpiamas, tačiau tai išreikšdamas nuliniu veiksmu, išeina už savęs, užtat paneigdamas, išeina už savęs į save. Tuo paneigia, kad jo sandara neturi išorinio konteksto. Paneigus ir pašalinus viską, lieka betkas, viengubas kontekstas ir asmuo Aš.
• Dievas yra pastovus, tačiau tai išreikšdamas nuliniu veiksmu, tūno savyje, užtat sutampa su savimi išėjusiam į save, užtat nukrypsta. Tuo paneigia, kad jo sandara viską priima Paneigus ir pašalinus betką, lieka kažkas, dvigubas kontekstas ir asmuo Tu.
• Dievas yra tiesus ... Tuo paneigia, kad jo sandara neturi vidinės sandaros Paneigus ir pašalinus kažką, lieka niekas, trigubas kontekstas ir asmuo Kitas.
• Dievas yra teisus, akivaizdus ... Tuo paneigia, kad jo sandara yra būtina sąvoka. Paneigus ir pašalinus nieką, asmenys yra nebūtinos.

Koks ryšys tarp nulybės ir vienybės atvaizdų? tai yra, nuo Dievo ir visko savybių?

Ir vėliau, išsakius troškimus, koks ryšys tarp visko atvaizdų ir nulybės bei vienybės atvaizdų?

Visaregiu žiūrovas atsiplėšia nuo savo lauko. Pirminėm sandarom kitas į save žiūri mūsų akimis, tad neskiriam žiūrovo ir jo lauko, juos sulyginam. Antrinėm sandarom mes žiūrim į save kito akimis, tad skiriam žiūrovą ir savo lauką.

Scope is where God is not, yet he arises. God's overcoming his negation is expressed by the RepresentationOfTheOnesome. Negating this RepresentationOfTheOnesome leads to a narrower Scope where he does not overcome. He must step inside by way of a RepresentationOfTheNullsome by which he goes beyond himself into Scope as ever present within it. This yields structure for a perspective and thus a Person. But negating God - negating NullActivity - distinguishes the Person from God and introduces an obstacle between them. Yet the Person overcomes the obstacle to God by the RepresentationOfTheOnesome, by choosing God over Self. Negating this overcoming, this ability to choose, this understanding, yields smaller Scope (of NotGod) and then a new Person.

He arises by way of a RepresentationOfTheNullsome by which he has always been there. Person is that which has the Perspective of God who has gone beyond himself. Thus Scope is wher

• Structural Family
• Suppose NotGod has negated Everything's property N-1 and so, in scope, God can't do Action N-1.
• God has property N and thus enters into Scope.
• God is one with God beyond Scope by Condition, by the NullActivity of Action from within Scope to beyond Scope to view Scope.
• God beyond Scope is identified with (..., an option of a Divergence at some level, a perspective in a Distinction at some level, a perspective in a Division).
• The Structure of the Structural Family is given by the (..., external contexts, filters, internal structure) placed in the Structural Family N-1 on the view of Scope N-1 even as it has Property of Everything.
• What does it mean to be beyond the system? Each context expresses this as one (..., Divergence, Distinction, Perspective) made among several.
• God goes beyond himself, beyond Scope into NotGod (God is Property of God, bridges across Scope).

(everything without external context; God pulls back by way of the Omniscope as Observer from ObservationalPlane in twenty-four ways; global God projects in by way of PrimaryStructures and engages local God on one of four planes; God is within the SecondaryStructures where other is completely surrounded by System but there is some part with which it can identify God who is beyond the system) as (God, Everything, Wishes, Love)

• Yielding God's position in context**(N-1).
• Dismissing N-1 Property of Everything.
• Presuming Action
• Yielding Person, the (N-1)st perspective
• Person is Property of BeingOneWith God applied to Level of BeingOneWith as (God's view; God's view of our view; our view of God's view; our view) of Condition
• Condition is Property of Everything.
• Everything accepts Scope.
• Truth about Scope offers Person's perspective with regard to System.
• Negate Person, the conduit of Scope that takes it beyond System
• Negate the null action of Property of Everything by attributing to NotGod the action of (having external context, filtering, dividing, ...) thus not (being-doing-thinking; all; subject;...)
• Negating a Property of Everything adds a pinch to the flow
• This N pinch, context, perspective defines N+1 Scope (unpinched relative to itself)
• The N+1 Actions are that there is a (context, filter, structure, ...) N context for which N+1 Scope has the Property of Everything
• The Structural Family N+1 is given by the (four contexts in which Anything may be defined; filters for the contexts; structures for each filter negating the null action of being a required concept then means that NotGod is not necessary, ...)

Each level defines a Structure that is given by a shift in the properties of NotGod. Structure is driven by its purpose of allowing God to be both within and beyond system (for example, by diverging himself from himself, or distinguishing himself from himself, or dividing himself from himself). In each case, NotGod interferes with the structure and thus a new structure is needed.

Suppose NotGod has the same properties as God. NotGod is in the Scope of Everything. ... Yet he is one with God beyond scope by Good, by GoingBeyondOneself ...

... view Nothing (thus simply to have a view, a Perspective that is a Position). ...

dismissing required concept - presuming Separation - yielding All - All is BeingOneWith God by way of Experiencing ... the next structure Everything (whether knowledge) is given by the lack of necessity placed in the SecondaryStructures on the view of Nothing... thus allowing for the presumption of a unity of view across all levels.

Structure gives the difference between the expression of God (whose NullActivity is given by the RepresentationOfTheOnesome) and God in NotGod (whose NullActivity is given by the RepresentationOfTheNullsome). The latter has one Perspective and it changes along with Scope. Structure revolves around this perspective, which moves from God to I to You to Other with changes in scope. It is also the connection between Extent and Grounds. It is also expressing the Position of God. God is a companion for the Perspective (for example, I of the Omniscope) and his identifiying with this Perspective is the NullActivity which yields Structure and which is the activity of the persons of the Trinity (for example, Wisdom in the case of the Omniscope).

Note that Structure (RepresentationsOfTheOnesome) has Person go from within system to beyond system, yielding a Perspective. Whereas NullActivity (RepresentationsOfTheNullsome) has God seep from beyond system to within system, and that God's presence is given by the NullActivity (as what is significant; constant; direct; true; thus that there is something beyond system; thus if we deny all the properties that take us beyond the system, then we deny that there is a system within.

Man rūpi kaip susiveda. Yra keturi lygmenys kaip susiveda. O yra šeši lygmenys kaip nesusiveda, tai nesusivedimai, paradoksai ir nesusiveda dėl to, kad du lygmenys supainiojami.

Dievas išgyvena asmenų vienumu, tad Dievas-Dvasia-Visi, Aš-Sandara-Betkas, Tu-Atvaizdai-Kažkas, Kitas-Vienumas-Niekas. Tai keturi teigiami lygmenys.

Dievo nebūtinumas išreiškiamas aštuongubame kelyje nulybės atvaizdų ir vienybės atvaizdų paneigimu, užtat atjautomis.

• Nebūtinas, Tikėjimas, Amžinas gyvenimas

Dievo būtinumas

Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma?

Kaip Dievas ir žmogus bendrauja pirminėse sandarose, užtat ir antrinėse?

• Dievas savarankiškas, trokšta nieko - tai šuolis - juo kyla padalinimai, atvaizdai, pasakojimas
• Dievas užtikrintas, trokšta kažko - tai savastys, nariai - juo kyla aplinkybės, įvardijimas
• Dievas ramus, trokšta betko - tai tarpas? - juo kyla pagrindimas

Dėsningumai, tai Dievo būtinumas.

• Ieškoti dėsningumų, tai rūpėti (pasakojimas?)
• Įžvelgti dėsningumą, jo laikytis, jį puoselėti, tai įtikėti (įvardijimas?)
• Vadovautis dėsningumais, juos priimti, jais gyventi, tai paklusti (pagrindimas?)

Palyginti su poreikių dėsniais

Dievo nebūtinumą išsako asmenų lygtis. Ją išplėtojus, iškyla antrinės sandaros. Dievo nebūtinumą išsako platesnis lygmuo (širdis), užtat jo būtinumą išsako siauresnis lygmuo (pasaulis), tai vyksta kalbomis: pagrindimu, įvardijimu ir galiausia, pasakojimu.

GodTheFather is the Necessity of God

Realism vs Constructivism

See also: {{Languages}}

Skiriasi du požiūriai: iš Dievo požiūrio (kuomi jis tampa nebūtinas) ir iš esamo pasaulio (kuomi jis pasirodo būtinas). Tai labai susiję su kalbomis, su vertybėmis.

{{Andrius}}: I want to see what I can say, in general, about three conceptual "languages" by which I think we experience life:

• narration (how do things come to happen?)
• argumentation (how do things come to matter?)
• verbalization (how do things come to have meaning?).

{{Helmut}}: This maybe corresponds to what maybe typically are named as the "functions" of natural languages. There are various concepts in use, but maybe they can be made to fit.

reordered:

• (1) verbalization = simple communication (e. g. "HELP!" or "FOOD") this contains naming (defining) phenomena like "stone" or "dream" or "freedom" with all problems that come from chosing a definition.
  • (1a) partitioning of a space of meaning (constructivism) efficiently
  • (1b) identity of words and phenomena (realism)
• (2) narration = describing, here typically the concept of "truth" is seen to have its origin. (e. g. I may tell the story of a big shark I caught with my bare hands) The root of
  • (2a) entertainment, sharing of social context (constructivism)
  • (2b) learning by sharing experience, immitation (realism)
• (3) argumentation = causality, connecting pieces of world descriptions to understand about the past and project it into the future. The root of
  • (3a) rhetoric (constructivism)
  • (3b) "science" (realism)

Andrius, how do you see your theoretical work related to the issues of realism vs. constructivism? I remember you saying "I do not care much about reality" but I think that in a way you think to grasp reality by your theory. "living by truth" connects the real world ("living") with the theoretical world ("truth") of language.

I think there is a theoretical problem in this, because there is no way that a theory can reach out into the real world without some concept of "mapping" or "comparing" language elements (like "God") with what we find there. Like science compares predictions and results of experiments.

Jėzus pergyveno ne dėl savo gyvybės, bet dėl pasaulėžiūros, kuri jam buvo mielesnė, priimtinesnė, artimesnė

GodTheFather is the Necessity of God

Aštuongubas kelias padaugina keturis visko atvaizdus ir dvejus laisvumo atvaizdus. Jo stuburas yra šešių laipsnių laipsnynas, susidarantis iš vienumo laipsnių, ir dalyvaujantis visaregyje.

Žinojimo rūmai, tai Kito aplinka. Jinai gali būti labai ir labai įvairi. Jinai grindžia visas sandaras, kaip jos Kitam iškyla. Kalbos iškyla paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Sandaros bene suvedamos pašnekovu (simetrija). Aštuongubas kelias (už santvarkos) palyginamas, pavyzdžiui, su vienu iš keturių lygmenų.

Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.

Būtinumui svarbios sąvokos: Vykdyti Dievo valią - paklusti, tikėti, rūpėti. Asmens lygtis - tai suvokimo lygtis.

Asmenys išsiskirsto nesant suvokimui, tai Dievo pakaitalai neigiant jo savybes. Asmenys vienijasi lygtimi.

Žinojimas sieja (pavzydžiui, Dievą ir gerumą) o suvokimas atskiria.

Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai.

Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe? Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas. Dievas išgyvena visuminį žinojimą, o Kitas išgyvena dalinį žinojimą. Aš ir Tu išgyvename tarpinius žinojimus.

Visaregis yra Dievo suvokimo rūmai. Jie permąstomi, iškraipomi Jėzaus suvokimo rūmais, netobulo žmogaus suvokimo rūmais, įvairiausių sričių suvokimo rūmais, galiausia sričių galimybių, matematikos suvokimo rūmais.

Paklusimas?, Tikėjimas, Rūpėjimas, Amžinas gyvenimas

Būtinumą suprasiu tirdamas saviraidą (evoliuciją), kuri vyksta trijų kalbų apibrėžtume. Saviraidoje dalyvaujančios būtybės, tvarkydamos savo vidinį gyvenimą, suvokia jog jos yra simuliacijoje, kad yra kažkas daugiau, kaip pasaulis, į ką atsiremia jų vidinio gyvenimo simuliavimai. Pasaulio nepakankumą išsako pertvarkymai, vaizdavimai, jų šešios rūšys.

Būtinumą suprasiu tirdamas saviraidą (evoliuciją).

• Neturėti lūkesčių, nesivilti - paklusti

Paklūstantis yra Jėzus ant kryžiaus, sutraiškytas, kurį Dievas apleido, kuriam Dievas nebūtinas

Jėzus pergyveno ne dėl savo gyvybės, bet dėl pasaulėžiūros, kuri jam buvo mielesnė, priimtinesnė, artimesnė

Pasiklydusiu vaiku, jo mąstymo lygmenimis, suvokiame ir priimame Dievo valią.

• Neturėti poreikių - priimti kito poreikius - rūpintis
• Neturėti abejonių - tikėti
• Neturėti lūkesčių, nesivilti - paklusti

Dievas apibrėžiamas einant link būtinumo. Ar Kito Dievas yra suvokiantis, protaujantis, mums prilygstantis, kaip ir mes?

Pasiklydusiu vaiku, jo mąstymo lygmenimis, suvokiame ir priimame Dievo valią.

Žinojimo rūmai, tai Kito aplinka. Jinai gali būti labai ir labai įvairi. Jinai grindžia visas sandaras, kaip jos Kitam iškyla. Kalbos iškyla paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Sandaros bene suvedamos pašnekovu (simetrija). Aštuongubis kelias (už santvarkos) palyginamas, pavyzdžiui, su vienu iš keturių lygmenų.

Dievas bręsta atgal į Dievą, užtat apima viską, atsakys už viską. Jis leidžia bendrystę (ir taip, ir ne), leidžia, kad būtų kiti, bet visgi jis yra Dievas ir toks būdamas iškyla, kaip pirmapradis.

• Kito Dievas yra Amžinas Gyvenimas (paklusimo Dievas - antrinėmis sandaromis)
• Tavo Dievas yra Gyvenimas (tikėjimo Dievas - pirminėmis sandaromis)
• Mano Dievas yra Gerumas (rūpėjimo Dievas - visaregio reikalai)
• Dievo Dievas yra Dievas (kada net nerūpi, yra tik nuoširdumas, tiesa)

Dievas apibrėžiamas einant link būtinumo. Ar Kito Dievas yra suvokiantis, protaujantis, mums prilygstantis, kaip ir mes?

Dievas būtinas, kad jis galėtų būti nebūtinas. Tik Dievas įstengia taip visiškai pasistraukti.

Žr. Apžvalga, Nebūtinas, Aprašas?

Kaip žinojimo rūmai save išsiaiškina? ir taip toliau? kokie tokiu būdu išsiveda išsiaiškinimo lygmenys? ar tai (Dievo būtinumu) išverčia sandarų išsisklaidimo raidą (Dievo nebūtinumu)? Ar taip viskas susiveda link Dievo ir į Dievą?

Širdis jau iš anksto viską žino. Viskas išsakyta širdies tiesomis. Įvardijimas išsako širdies tiesas ir pasaulio klaidas, ar tiksliau, antrines tiesas. Susivedimas tai būtinumo eiga. Jis prasideda trimis skirtingomis kalbomis: kas rūpi, reiškia ir įvyksta. Kitas prileidžia trejybę lygtimis X -> Y kur strėlė -> ir yra Kitas. Pereina iš Kito į Tave, Mane, Dievą atitinkamomis lygtimis. Atranda, išaiškina netobulumą (pasaulio klaidas, klystkelius), blogą valią (Tu), blogį (Aš).

Kaip Dievas yra būtinas? Pradedant Kitu, kaip jisai iškyla susivokimu?

Ar žinojimo rūmai yra suvokimo rūmai? Ką tai reikštų? Kaip žinojimas ir suvokimas yra susiję? Žinojimas sieja (pavzydžiui, Dievą ir gerumą) o suvokimas atskiria. Ar man rūpi žinoti ar suvokti?

Vienumas įvairiai suvokiamas skirtingose apimtyse. Visakame - pilnas, betkame - neužstotas, kažkame - savas, niekame - vieningas. Ir tai suvokiame, atitinkamai, kaip Dievo požiūrį, mūsų priėmimą jo požiūrio (viską žinoti), jo priėmimą mūsų požiūrio (gražiai taikyti), ir savo požiūrį. O tai bene sietina su Dievu, Manimi, Tavimi bei Kitu. (Pavyzdžiui, pirminės sandaros tai gražus taikymas.)

Vienumas (su savimi) tad reiškiasi apimtimis (vienumas savyje) ir taip tapatumu (vienumas su savimi) kuris gali būti didėjantis ar mažėjantis (kaip kad laisvumas). Tad vienumas išreiškiamas visais šešiais atvaizdais. Tai susiję su pasirinkimais, tarp jų ir troškimais, kas ir yra atvaizdai.

Vienumo laipsniai

Vienumas įvairiai suvokiamas skirtingose apimtyse. Visakame - pilnas, betkame - neužstotas, kažkame - savas, niekame - vieningas. Ir tai suvokiame, atitinkamai, kaip Dievo požiūrį, mūsų priėmimą jo požiūrio (viska žinoti), jo priėmimą mūsų požiūrio (gražiai taikyti), ir savo požiūrį.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/summary.jpg

Kaip visos sandaros išplaukia iš žinojimo rūmų?

Kaip įvairiausiai sustatomi žinojimo rūmai? Kaip jie įvairiausiai išreiškia Kitą?

Kaip suvokimo rūmais iškyla Dievas?

Kaip Dievo būtinumui svarbios sąvokos glūdi jo nebūtinumo raidoje?

Kokios sąvokos svarbios Dievo būtinumui? Vykdyti Dievo valią - paklusti, tikėti, rūpėti. Asmens lygtis - tai suvokimo lygtis.

Koks ryšys tarp suvokimo ir asmens? Asmenys išsiskirto nesant suvokimui, tai Dievo pakaitalai neigiant jo savybes. Asmenys vienijasi lygtimi.

Kaip Dievo būtinumui svarbios sąvokos glūdi jo nebūtinumo raidoje?

Žr. Apžvalga, Nebūtinas

Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Kaip tai išreiškia veiksmą -1? Kaip tai sulygina nulybę ir vienybę? Ar tai siejasi su veiksmu +1 ? Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe? Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas. Dievas išgyvena visuminį žinojimą, o Kitas išgyvena dalinį žinojimą. Aš ir Tu išgyvename tarpinius žinojimus.

Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Kaip tai išreiškia veiksmą -1? Kaip tai sulygina nulybę ir vienybę? Ar tai siejasi su veiksmu +1 ? Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe? Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas.

Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Kaip tai išreiškia veiksmą -1? Kaip tai sulygina nulybę ir vienybę? Ar tai siejasi su veiksmu +1 ? Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe?

Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Kaip tai išreiškia veiksmą -1? Kaip tai sulygina nulybę ir vienybę? Ar tai siejasi su veiksmu +1 ?

Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Ar tai siejasi su veiksmu +1 ?

Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai.

Yra taip pat šešios ženklų savybės, poruojančios keturis lygmenis, siejančios nulybės ir vienybės atvaizdus.

Aštuongubis kelias padaugina keturis visko atvaizdus ir dvejus laisvumo atvaizdus. Jo stuburas yra šešių laipsnių laipsnynas, susidarantis iš vienumo laipsnių, ir dalyvaujantis visaregyje.

Vienumas vyksta ne Viskuo o Betkuo. Betkas turi šešis atvaizdus (pasirinkimai - rinktis: taip, ne ne, ne taip, ne, rinktis, nesirinkti), tiek visko keturis atvaizdus (troškimai: visko, betko, kažko, nieko), tiek laisvumo du atvaizdus (susitapatinimai: didėjantis, mažėjantis laisvumas).

Vienumas

Vienumas vyksta ne Viskuo o Betkuo. Betkas turi šešis atvaizdus (pasirinkimai), tiek visko keturis atvaizdus (troškimai), tiek laisvumo du atvaizdus (susitapatinimai).

Tikslas

Koks visako tikslas? Kaip taikyti visko žinojimą?

Tikslas yra įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai. Ja esame viena, susitapatiname, širdingai bendraujame, amžinai plečiam bendrystę.

Žinojimo rūmai išsako sandarą santvarkoje ir už jos, jas suderina, sutapatina trejybe.

Visaregis yra Dievo suvokimo rūmai. Jie permąstomi, iškraipomi Jėzaus suvokimo rūmais, netobulo žmogaus suvokimo rūmais, įvairiausių sričių suvokimo rūmais, galiausia sričių galimybių, matematikos suvokimo rūmais. Kaip tai išsivysto?

Žinojimo rūmai išsako sandarą santvarkoje ir už jos, jas suderina, sutapatina. Kaip?

Kaip iškyla suvokimo rūmai? Kaip jie susiję su kalbomis?

Kaip suvokimo rūmais iškyla Dievas?

Suvokimo rūmai?

Kaip iškyla žinojimo rūmai? Kaip jie susiję su kalbomis?

Kaip visos sandaros išplaukia iš žinojimo rūmų?

Kaip įvairiausiai sustatomi žinojimo rūmai? Kaip jie įvairiausiai išreiškia Kitą?

Aprėpiama vis plačiau. Susivokiant pirma iškyla paklusimas ir susikalbėjimas. Pradedama aukščiausiu laipsniu ir išsiplečiama vis žemesniais laipsniais: tikėjimu, rūpėjimu ir amžinu gyvenimu.

Bendri bruožai

Įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai.

Būti viena, susitapatinti, širdingai bendrauti.

Keturi lygmenys

Klausimai

Žr. Apžvalga

Paklusimas?, Tikėjimas, Rūpėjimas, Amžinas gyveniams?

Kaip Dievas yra būtinas? Pradedant Kitu, kaip jisai iškyla susivokimu?

Pamąstymai

Bendrystė įtvirtinama suvokimu iššaukiant, išplėčiant asmenis, Dievą per Mane ir Tave iš Kito:

• Padalinimu: Dievą iš Manęs. Požiūris.
• Atvaizdu: Dievą iš Tavęs. *Požiūris į Požiūrį.
• Aplinka: Mane iš Tavęs. Požiūris į *Požiūrį.
• Pagrindimas: Tave iš Kito. Požiūris į Požiūrį į *Požiūrį.
• Įvardijimas: Mane iš Kito. Požiūris į *Požiūrį į Požiūrį.
• Pasakojimas: Dievą iš Kito. *Požiūris į Požiūrį į Požiūrį.

Palyginti su ženklų savybėmis. Požiūris sieja dvi apimtis, likimo ir laisvos valios. Tai bene vietinės reikšmės (apimties) padalinimas. Požiūriu sugretinami paskiras, apibrėžtas požiūris (žmogaus) ir neapibrėžtas požiūris (tad, visi požiūriai kartu - Dievo).

Žinojimo rūmai, tai Kito aplinka. Jinai gali būti labai ir labai įvairi. Jinai grindžia visas sandaras, kaip jos Kitam iškyla. Kalbos iškyla paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Sandaros bene suvedamos pašnekovu (simetrija). Aštuongubis kelias (už santvarkos) palyginamas, pavyzdžiui, su vienu iš keturių lygmenų.