• Žmonėms svarbu: Kas Dievas galėtų būti?
• Žmogaus savybės nusako koks jisai atrodo. Tad ar gali savybės būti tikslu? Tačiau savybėmis permąstymas (savybių pastebėjimas) pranoksta vykdymą (savybių išreiškimą). Tad gal savybės sutampa su buvimu, su nusistatymu?

• Susipažinti su Ritos Žukauskienės vadovėliu "Raidos psichologija".

• Kaip branda glūdi vyksme -1 ? Neapibrėžtumo trejybė ir taip toliau.
• Branda vyksta tarpe tarp reikšmių išsiskleidimo gilyn ir požiūrių išsiskleidimo platyn. Branda tarpe keičia pilną išsiskleidimą (meile tobulam) amžinai smulkėjančiais daliniais išsiskleidimais (meile netobulam), taip kad tiesa tampa vis labiau prieinama, vis artimesnė, apčiuopiamesnė, smulkesnė, dalykiškesnė, gyvenimiškesnė.

• Ar būtent tada esame sąmoningi kuomet tveriame savastį už trejybės rato?

• Gyvendami ant ribos, ant klaustuko, kur reikalinga Dievo pagalba, kur atrandame ryšį su juo.

Ar bręstame?

• Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).

Amžina branda ir amžinas sąstingis

• Danguje turėtų vykti amžina branda.
• Pragaras yra tos aplinkybės kuriose branda nevyksta - niekas nesikeičia, nieko neišmokstama.
• Ar amžinos brandos galimybė sąlygoja amžino sąstingio galimybę?

Renkasi bręsti, susitelkia į brandos tašką

• Jeigu atisakome sąmoningai save brandinti, galime priešingai vengti save brandinti, galime įtvirtinti blogus įpročius ar netgi tyčia puoselėti blogį.

Skiriame ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime.

• Sąmoningumu renkamės kada turime ryšį su Dievu, mus mylinčiu labai negu mes patys save, tad privalėtų jo klausytis, ir kada neturime ryšio, tad mums belieka patiems tikrintis trejybės ratu: nusistatyti, vykdyti, permąstyti.

Kodėl ir kaip brandinti save?

Laisvė pačiam brandinti save ar būti brandinamam

• Dvasiškai, žmogus gali rinktis, ar pačiam brandinti save, ar būtų įvykių brandinamu, kad jisai augtų sąmoningesnis.

Laisvė asmenybe įsipaišyti į bendrystę (tiek pasąmone, tiek sąmone, tiek sąmoningumu)

Žmogaus saviugdos prasmė Dievo kampu

• Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.

Žmogaus saviugdos prasmė žmogaus kampu

Puoselėjame savo laisvčę

• Ryšys su Dievu leidžia tikinčiajam gyventi arčiau ribos, labiau išeiti už savęs, labiau rūpintis kitais, labiau pasitikėti, kad jisai globojamas, labiau gyventi širdies tiesa, be patirties.

Išskiriame Dievo tikslą (gyventi Kitu) ir savo tikslą (gyventi Savimi)

• Patirtis bendraujant su gaujomis. Ryšys su Dievu leidžia man atsiremti į pasąmonę, atjungti sąmonę, būti lankstesniam, apsispręsti, neprisirišti prie savęs ir savo tikslų, o įsijausti į kitą.

Dievas suteikia mums laisvę, kad jisai iškiltų mumyse

Laisvė su Dievu turėti ryšį arba jo neturėti

Laisvė sąmoningumu rinktis ar nežinoti sąmone ar žinoti pasąmone

Laisvė asmenybe įsipaišyti į bendrystę

Gyvenimas brandina

Kūnas sustatytas brandai

• Žmogus yra savo kūnu taip sustatytas, gamtos raidos išdėstytas, kad jisai augtų ir atitinkamai bręstų visuomenėje.
• Kūniškai žiūrint, branda yra dauginimosi grandinei reikalinga grandis, kuria padaugintasis tampa daugintuoju. Tad kūniškai branda yra laikinas reiškinys, kaip ir pats gyvenimas.

Gyvenimas verčia bręsti

• Daugelis brandina save nes juos tiesiog gyvenimas verčia. Jie žlunga eidami žalingu keliu ir jiems rūpi išsigelbėti.

Aplinka mus įtakoja bangomis.

• Kartais įvykiai mus pribloškia ir tiesiog verčia atsiliepti. O kartais mus palieka ramybėje.
• Atsiskleidžiame ir vienu ir kitu atveju. Kai neturime ką veikti, ar patys susirandame ką veikti? Ar pamąstome plačiau, pasirengiame ateičiai, gyvename sąmoningai, ugdome save? Kada mus užklups nelaimės, sunkumai, iššūkiai ar galimybės, atsiskleisime, kaip pasirengėme, ką sugebame. Galėsim pasimokyti iš savęs, kokios mūsų pastangos pasiteisino ir kokios ne.

Dievo kampu

Dievui reikia, kad save patys patikslintumėme, sandarai, asmeniškai

• Kam to reikia? Mes kartais patys tiksliname save geriau negu kitas ar netgi Dievas mus patikslintų. Įsivaizduokime, kad kokia nors dieviška ranka bandytų mus patobulinti. Betgi jai reikėtų kaip nors prie mūsų prilįsti. O jeigu patys susitvarkome, be jokios pašalinės rankos, galime sandarai, tad tobulai susitvarkyti. Tai ypač svarbu atsisakant savęs. Juk tik mes patys galime savęs atsisakyti.

Patys brandiname save

Atsiveria galimybė, tarpas

• Aplinkybės skatina mus susigaudyti. Mes jose patekome nesąmoningai. Ką mums daryti? Tai išplaukia iš to, kas mes esame? Ar mes esame tik dabar, ar dar būsime ateityje? Ar mums rūpintis, kas mes būsime ateityje? Kas mus sieja su tuo kas mes būsime? Kas mums svarbiausia? Kokia vertybė mus atstoja? Ir kuria prasme mums tenka ją pranokti?

Atsakome už save

• Brandiname save nes atsakome už save.

Renkasi bręsti, susitelka į brandos tašką

• Einantys teisingu keliu ir gyvenantys dvasios pertekliumi gyvena ant ribos, ant klaustuko, naujai susiduria su panašiais iššūkiais, pamato savo asmeniškus trūkumus ir ribotumus. Dar kiti savo tikslo siekia ramiai, kryptingai, darbingai, tačiau tuomet jiems tenka patiems rūpintis savo tolimesne branda.

Puoselėjame gyvenimo tikslą (asmenišką kodėl - ar) ir kryptį link tikslo (asmenišką kaip - koks)

• Brandos esmė - brandinti ir tikslinti savo gyvenimo tikslą - puoselėti brandos kryptį.

Įžvelgiame Dievo dalyvavimą, įsivaizduojame jo tikslą

• Susigaudydami suprantame Dievo galimybę, ir įžvelgiame ir palaikome jo tyrimą, ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų jeigu jo nebūtų? Ir mūsų atžvilgiu, ko

Išskiriame Dievo tikslą ir savo tikslą

Dievas suteikia mums laisvę, kad iškiltų mumyse

Puoselėjame gyvenimo tikslą (asmenišką kodėl) ir kryptį link tikslo (asmenišką kaip)

• Brandos esmė - brandinti ir tikslinti savo gyvenimo tikslą - puoselėti brandos kryptį.

Dievo branda - Dievo nebūtinumu

Žmogaus branda - Dievo būtinumu - augame vis labiau

• Tobuli, gyvenantys Dievu

• Suprantame santykį tarp dvasios ir pasaulio.
• Renkamės gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.
• Sugebame pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskiriame Dievą nuo savęs, atskiriame Dievą už savęs nuo Dievo savyje.

• Gyvename Dievu.
  • Branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
  • Branda gyvename Dievo rūpesčiais.
  • Žmogaus branda (ir suvokimo lygmenys) veda iš Kito (už trejybės) į Tave (už dvejybės) į Mane (už vienybės) į Dievą (už nulybės). Asmenimis krypstame į Dievą, į jo būtinumą.
  • Branda tampame dieviški, trokštantys: kūnu savarankiški, protu užtikrinti, širdimi ramūs, valia mylintys.
  • Mes galime nebūti Dievu tačiau troškimais, jų vieningumu, galime savo esme - meile - prilygti Dievui, jo esmei, taip būti viena su juo. Tam ir yra esmė.

• Atsisakantys savęs
  • Gyvi, jautrūs pasąmone, atsakingi sąmone, sąmoningi
    • Išorinius požiūrius įsisaviname vidiniais požiūriais
    • Įsisavindami pakeičiame save
    • Įsisaviname išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris tvirtina, kad gyvenimas yra teisingas arba neteisingas. Pareiga apibrėžiama iš lauko (sandara), tai požiūris į požiūrį. Vidiniu požiūriu gyvename tiesiogiai. Rūpestis apibrėžiamas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį. Branda susijusi su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtimi X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.
    • Gyva savastis
  • Sąmoningėjame
    • Branda yra sąmoningas atsiskleidimas.
    • Branda išreiškia susivokimą, tad atskleidžia Sūnaus (bendro žmogaus) būklę.
    • Bręstame įsisąmonydami, kad gyvenimas neteisingas, sugebėdami tą priimti ir gyventi toliau nepaisant to.
    • Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.
    • Sugebame mažiau išteklių, dėmesio kreipti į pasaulį, į pasąmonę, kas mums žinoma, daugiau kreipti į savo veiklą, puoselėjamą gyvenimą, kas mums nežinoma.
    • Išsiplėčiame sandara.

• Prisiimantys save
  • Gyvybingi, tvarūs aplinkybėse
  • Tvirti savo dorybėmis, vertybėmis
    • Įamžiname dorybę.
    • Turtėjame vertybėmis.
    • Įamžindami atpažįstame save.
  • Naujai suprantame, pažįstame save.
    • Branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą.
    • Sąmoningiau vertiname nežinojimą, savo santykį su Dievu per nežinojimą.
    • Nesitenkiname daliniu žinojimu, užtat vertiname visko žinojimą kaip nežinojimo atitikmenį.
    • Susitapatiname su savimi, save išjaučiame, atjaučiame, pajuntame, įsijaučiame, tad augame; arba nesusitapatiname su savimi, tad silpniname ryši, kaip kad neuronų.

Kaip brandinti save?

• Išsiskleidimas
  • Branda yra atvertis, atsivertimas, atsiskleidimas, išsivystymas.
• Tobulėjimas
  • Ėjimas link tikslo, kuris gali būti nepasiekiamas, arba priartėjimas prie siekio, kuris gali būti tikslo viena dalis, taip kad galime net jį pasiekti.
• Vieningumo pirmavaizdis
  • Branda yra tai kuomi sutampa visos apimtys Ar, Koks, Kaip, Kodėl (bręstame). Branda yra vieningumo pirmavaizdis apimtyse.

• Reikšmės kyla iš Dievo, iš jo nebūtinumo.

• Suprantame santykį tarp dvasios ir pasaulio.
  • Susitapatiname su savimi, save išjaučiame, atjaučiame, pajuntame, įsijaučiame, tad augame; arba nesusitapatiname su savimi, tad silpniname ryši, kaip kad neuronų.
  • Gyva savastis.
  • Išsiplėčiame sandara.
  • Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.
  • Sugebame mažiau išteklių, dėmesio kreipti į pasaulį, į pasąmonę, kas mums žinoma, daugiau kreipti į savo veiklą, puoselėjamą gyvenimą, kas mums nežinoma.
  • Įsisaviname, kad Dievas nebūtinai geras.
  • Renkamės gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.
  • Sugebame pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskiriame Dievą nuo savęs, atskiriame Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
• Tvirtėjame.
  • Įamžiname dorybę.
  • Turtėjame vertybėmis.
  • Įsisaviname išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris tvirtina, kad gyvenimas yra teisingas arba neteisingas. Pareiga apibrėžiama iš lauko (sandara), tai požiūris į požiūrį. Vidiniu požiūriu gyvename tiesiogiai. Rūpestis apibrėžiamas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį. Branda susijusi su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtimi X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.

• Žmogaus branda (ir suvokimo lygmenys) veda iš Kito (už trejybės) į Tave (už dvejybės) į Mane (už vienybės) į Dievą (už nulybės). Asmenimis krypstame į Dievą, į jo būtinumą.

• Tobulėjimas, ėjimas link tikslo, kuris gali būti nepasiekiamas, arba priartėjimas prie siekio, kuris gali būti tikslo viena dalis, taip kad galime net jį pasiekti.
• Branda yra atvertis, atsivertimas, išsiskleidimas, išsivystymas.
• Branda yra tai kuomi sutampa visos apimtys Ar, Koks, Kaip, Kodėl (bręstame). Branda yra vieningumo pirmavaizdis apimtyse.
• Branda (ir suvokimo lygmenys) veda iš Kito (už trejybės) į Tave (už dvejybės) į Mane (už vienybės) į Dievą (už nulybės). Asmenimis krypstame į Dievą, į jo būtinumą. O reikšmės kyla iš Dievo, iš jo nebūtinumo.

• Sąmoningėjame
  • Branda yra sąmoningas atsiskleidimas.

• Bręstame įsisąmonydami, kad gyvenimas neteisingas, sugebėdami tą priimti ir gyventi toliau nepaisant to.

Branda

• Atsiskleidimas
• Tobulėjimas

Dievo branda

• Branda yra sąmoningas atsiskleidimas.
• Bręstame įsisąmonydami, kad gyvenimas neteisingas, sugebėdami tą priimti ir gyventi toliau nepaisant to.
• Branda yra tai kuomi sutampa visos apimtys Ar, Koks, Kaip, Kodėl (bręstame). Branda yra vieningumo pirmavaizdis apimtyse.
• Branda (ir suvokimo lygmenys) veda iš Kito į Tave į Mane į Dievą. Asmenimis krypstame į Dievą, į jo būtinumą. O reikšmės kyla iš Dievo, iš jo nebūtinumo.
• Branda yra atvertis, atsivertimas, išsiskleidimas, išsivystymas.

Kodėl bręstame?

Kodėl bręstame

• Brandos esmė - brandinti ir tikslinti savo gyvenimo tikslą - puoselėti brandos kryptį.
• Jeigu Dievas už mūsų priverčia mus, tai Dievas negali iškilti mumyse. Dievas mumyse iškyla mums save tikslinant trejybės ratu. Tikslinimu bendras žmogus (asmuo - Dievas mumyse) vis naujai atsiskiria nuo savo atvaizdo (asmenybės), nors jie susieti ko tampriau. Būtent branda juos sieja ko tampriau ir tikriau. Galimybė save tikslinti atveria galimybę savęs netikslinti, save bukinti ir netgi sąmoningai kitus bukinti, klupdyti mažuosius, kaip Jėzus sakė.
• Branda vyksta Dievui-sąmoningumui derinant asmenį-sąmonę ir asmenybę-pasąmonę, kad sąmonė bendrumo kalba teisingai išreikštų pasąmonės paskirą liudijimą, kad pasąmonė būti suprasta ir neiškreipta.
• Brandos tikslas yra kad galėčiau su Dievu turėti ryšį arba jo neturėti, ir taip ir taip. Panašus brandos tikslas yra tėvams auginant vaikus.
• Augdami supratingi, išlaikome vaikišką požiūrį, nežinojimą, neapibrėžtumą, labiau atsparūs pasauliui, žinojimui, apibrėžtumui.
• Atsakome už paskiros asmenybės brandą, kaip ji įsipaišys į bendrystę.
• Kūniškai žiūrint, branda yra dauginimosi grandinei reikalinga grandis, kuria padaugintasis tampa daugintuoju. Tad kūniškai branda yra laikinas reiškinys, kaip ir pats gyvenimas.
• Dvasiškai, žmogus gali rinktis, ar pačiam brandinti save, ar būtų įvykių brandinamu, kad jisai augtų sąmoningesnis.
• Ryšys su Dievu leidžia tikinčiajam gyventi arčiau ribos, labiau išeiti už savęs, labiau rūpintis kitais, labiau pasitikėti, kad jisai globojamas, labiau gyventi širdies tiesa, be patirties.
• Patirtis bendraujant su gaujomis. Ryšys su Dievu leidžia man atsiremti į pasąmonę, atjungti sąmonę, būti lankstesniam, apsispręsti, neprisirišti prie savęs ir savo tikslų, o įsijausti į kitą.
• Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.

Kodėl brandiname save?

Šitą klausimą galime suprasti iš savo kampo ir taip pat iš Dievo kampo.

Kodėl ir kaip reikėtų brandinti save?

Daugelis brandina save nes juos tiesiog gyvenimas verčia. Jie žlunga eidami žalingu keliu ir jiems rūpi išsigelbėti. Kiti eina teisingu keliu ir gyvendami dvasios pertekliumi gyvena ant ribos, ant klaustuko, naujai susiduria su panašiais iššūkiais, pamato savo asmeniškus trūkumus ir ribotumus. Dar kiti savo tikslo siekia ramiai, kryptingai, darbingai, tačiau tuomet jiems tenka patiems rūpintis savo tolimesne branda.

Brandiname save nes atsakome už save.

Aplinka mus įtakoja bangomis. Kartais įvykiai mus pribloškia ir tiesiog verčia atsiliepti. O kartais mus palieka ramybėje.

Atsiskleidžiame ir vienu ir kitu atveju. Kai neturime ką veikti, ar patys susirandame ką veikti? Ar pamąstome plačiau, pasirengtiame ateičiai, gyvename sąmoningai, ugdome save? Kada mus užklups nelaimės, sunkumai, iššūkiai ar galimybės, atsiskleisime, kaip pasirengėme, ką sugebame. Galėsim pasimokyti iš savęs, kokios mūsų pastangos pasiteisino ir kokios ne.

Tad aplinkybės skatina mus susigaudyti. Mes jose patekome nesąmoningai. Ką mums daryti? Tai išplaukia iš to, kas mes esame? Ar mes esame tik dabar, ar dar būsime ateityje? Ar mums rūpintis, kas mes būsime ateityje? Kas mus sieja su tuo kas mes būsime? Kas mums svarbiausia? Kokia vertybė mus atstoja?

Ir kuria prasme mums tenka ją pranokti?

Susigaudydami suprantame Dievo galimybę, ir įžvelgiame ir palaikome jo tyrimą, ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų jeigu jo nebūtų? Ir mūsų atžvilgiu, ko

Kam to reikia? Mes kartais patys tiksliname save geriau negu kitas ar netgi Dievas mus patikslintų. Įsivaizduokime, kad kokia nors dieviška ranka bandytų mus patobulinti. Betgi jai reikėtų kaip nors prie mūsų prilįsti. O jeigu patys susitvarkome, be jokios pašalinės rankos, galime sandarai, tad tobulai susitvarkyti. Tai ypač svarbu atsisakant savęs. Juk tik mes patys galime savęs atsisakyti.

Sąmoningumu renkamės kada turime ryšį su Dievu, mus mylinčiu labai negu mes patys save, tad privalėtų jo klausytis, ir kada neturime ryšio, tad mums belieka patiems tikrintis trejybės ratu: nusistatyti, vykdyti, permąstyti.

Jeigu atisakome sąmoningai save brandinti, galime priešingai vengti save brandinti, galime įtvirtinti blogus įpročius ar netgi tyčia puoselėti blogį.

Kaip bręsti

• Kai neturi su kuo bendrauti, kai neturi sau lygių ar panašių, kai nėra kas padėtų įsijausti ir atsitokėti, kas pamylėtų ir ugdytų sąmoningumą, tuomet visgi lieka Dievas, kurio pagrindu galima atsitokėti nuo savęs ir įsijausti į save. Ir tai galime daryti aštuongubu keliu, kad ir malda Tėve mūsų.
• Savęs pasitikslinimas: Galima pasimokyti iš savo klaidų. Tokiu būdu galima trejybės ratu išbandyti du skirtingus požiūrius, viena po kitos, vietoj kad abu iš karto, kaip kad Dievas. Ir tokiu būdu trejybės ratas savo apsisukimais grindžia padalinimus. Aštuonis kartus apėjus trejybės ratą išsakomi visi padalinimai. Svarbu nuoširdžiai mokytis savo kailiu.
• Klausimas Ką veikti su savo gyvenimu? padeda žmogui bręsti.
• Gyvenimas asmenybe kyla iš vienų vienumo, gyvenimas asmeniu iš bendražmogiškumo, gyvenimas Dievu iš dvasios plazdenimo. Tai brandos sąlygos.

Bręstame brandos šuoliu

• Galiu bręsti tiktai pripažindamas save kaip nepilnai atsiskleidusį. Pripažįstu savo ribą ir pripažįstu visumą už mano ribos.
• Atsisakome savo požiūrio.
• Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
• Tad taikome ir išplečiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
• Laikomės požiūrio. Apytakoje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio.
• Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.

• Palyginti vaiko kognityvinę brandą su sugebėjimu suvokti, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas.

Kaip branda atrodo iš įvairių kampų?

• Iš šalies žiūrint, savarankiškas mąstymas dėsningai veda tam tikru brandos keliu. Iš vidaus žiūrint, kaip tai išgyvename?
• Kaip branda atrodo Dievui, Man išgyventojui asmeniui, Tau savasčiai asmenybei, Kitam pasauliui?

Kaip bręsti

• Kai neturi su kuo bendrauti, kai neturi sau lygių ar panašių, kai nėra kas padėtų įsijausti ir atsitokėti, kas pamylėtų ir ugdytų sąmoningumą, tuomet visgi lieka Dievas, kurio pagrindu galima atsitokėti nuo savęs ir įsijausti į save. Ir tai galime daryti aštuongubu keliu, kad ir malda Tėve mūsų.
• Savęs pasitikslinimas: Galima pasimokyti iš savo klaidų. Tokiu būdu galima trejybės ratu išbandyti du skirtingus požiūrius, viena po kitos, vietoj kad abu iš karto, kaip kad Dievas. Ir tokiu būdu trejybės ratas savo apsisukimais grindžia padalinimus. Aštuonis kartus apėjus trejybės ratą išsakomi visi padalinimai. Svarbu nuoširdžiai mokytis savo kailiu.
• Klausimas Ką veikti su savo gyvenimu? padeda žmogui bręsti.

• Palaikyti kito brandą, tai leisti jam pačiam patikslinti save trejybės ratu, ir parodyti jam besąlygišką atgarsį, besąlygišką meilę. Kaip kad šešerybe ir aštuongubu keliu.

• Bręstame įsisąmonydami, kad gyvenimas neteisingas, sugebėdami tą priimti ir gyventi toliau nepaisant to.

• Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.

• Ar žmonės įgimtai bręsta ar jie renkasi sąmoningai bręsti?

Kaip bręsti

Kas yra brandos palaikymas

• Brandos palaikymas yra pirmiausiai asmens laisvės, valios palaikymas, nes branda yra sąmoningas atsiskleidimas. Įsijautimu ir atsitokėjimu nurodome pagarbą žmogui, jo riboms, taip pat savo riboms.

Kas yra branda

• Branda yra sąmoningas atsiskleidimas.

Kodėl bręsti

• Ryšys su Dievu leidžia tikinčiajam gyventi arčiau ribos, labiau išeiti už savęs, labiau rūpintis kitais, labiau pasitikėti, kad jisai globojamas, labiau gyventi širdies tiesa, be patirties.
• Patirtis bendraujant su gaujomis. Ryšys su Dievu leidžia man atsiremti į pasąmonę, atjungti sąmonę, būti lankstesniam, apsispręsti, neprisirišti prie savęs ir savo tikslų, o įsijausti į kitą.

• Gilintis į mokslą apie brandą, raidą, ugdymą, pavyzdžiui, Piaget, Habermas, Rousseau, Rudolf Steiner - Waldorf.
  • Susipažinti su Ritos Žukauskienės vadovėliu "Raidos psichologija".

Rudolf Steiner. Strengthening the Will: The Review Exercises Pratimai peržiūrėti savo elgesį.

• Suvestinė Kokios brandos ištakos.

• Brandos tyrimas, Išgyvenimų nagrinėjimas Kaip asmeniškai brendau.
• Saviugda, Lavintis Kaip man brandinti save.

• Amžinas gyvenimas Kas yra branda.
• Dievo branda Kaip Dievas bręsta.
• Išgyvenimai, Rūpesčiai Kaip bręstame.
• Brandos tyrimas
• Meilės mokslas, Meilė Kaip palaikyti kitų brandą.
• Saviugda Kaip man brandinti save.

Kas bręsta?

• Ar bręsta gamta? visuomenė? asmuo? Dievas?

Kaip Dievas bręsta?

• Kaip Dievas bręsta troškimais?
• Kaip Dievo išeities tašku suprasti netroškimus?
• Kaip Dievui skiriasi troškimai ir jo išeities kampu išgyventi netroškimai?

Kaip žmogui bręsti?

• Kaip bręsti dvasiškai?
• Kaip bręsti netroškimais?
• Kaip netroškimais remtis į Dievą, į jo požiūrį?
• Kaip ugdyti save ir ypač savo valią?
  • Išpuoselėti santykį su savimi pageidautinas dorybes įtvirtinti ir lavinti.
  • Rasti veiklų, kuriomis atsipalaiduoju ir puoselėju šias dorybes.
  • Kaip palaikyti savo pasąmonę, iš jos semtis ir ją gražiai puoselėti?
  • Kaip dorybių puoselėjimu ugdyti savo valią?
• Kaip artimiau bendrauti su Dievu?
  • Puoselėti save brandinančius santykius su Dievu ir su kitais.
  • Palaikyti Dievo ir kitų bendravimą.

Kodėl brandiname save?

Šitą klausimą galime suprasti iš savo kampo ir taip pat iš Dievo kampo.

Daugelis brandina save nes juos tiesiog gyvenimas verčia. Jie žlunga eidami žalingu keliu ir jiems rūpi išsigelbėti. Kiti eina teisingu keliu ir gyvendami dvasios pertekliumi gyvena ant ribos, ant klaustuko, naujai susiduria su panašiais iššūkiais, pamato savo asmeniškus trūkumus ir ribotumus. Dar kiti savo tikslo siekia ramiai, kryptingai, darbingai, tačiau tuomet jiems tenka patiems rūpintis savo tolimesne branda.

Brandiname save nes atsakome už save.

Aplinka mus įtakoja bangomis. Kartais įvykiai mus pribloškia ir tiesiog verčia atsiliepti. O kartais mus palieka ramybėje.

Atsiskleidžiame ir vienu ir kitu atveju. Kai neturime ką veikti, ar patys susirandame ką veikti? Ar pamąstome plačiau, pasirengtiame ateičiai, gyvename sąmoningai, ugdome save? Kada mus užklups nelaimės, sunkumai, iššūkiai ar galimybės, atsiskleisime, kaip pasirengėme, ką sugebame. Galėsim pasimokyti iš savęs, kokios mūsų pastangos pasiteisino ir kokios ne.

Tad aplinkybės skatina mus susigaudyti. Mes jose patekome nesąmoningai. Ką mums daryti? Tai išplaukia iš to, kas mes esame? Ar mes esame tik dabar, ar dar būsime ateityje? Ar mums rūpintis, kas mes būsime ateityje? Kas mus sieja su tuo kas mes būsime? Kas mums svarbiausia? Kokia vertybė mus atstoja?

Ir kuria prasme mums tenka ją pranokti?

Susigaudydami suprantame Dievo galimybę, ir įžvelgiame ir palaikome jo tyrimą, ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų jeigu jo nebūtų? Ir mūsų atžvilgiu, ko

Kam to reikia? Mes kartais patys tiksliname save geriau negu kitas ar netgi Dievas mus patikslintų. Įsivaizduokime, kad kokia nors dieviška ranka bandytų mus patobulinti. Betgi jai reikėtų kaip nors prie mūsų prilįsti. O jeigu patys susitvarkome, be jokios pašalinės rankos, galime sandarai, tad tobulai susitvarkyti. Tai ypač svarbu atsisakant savęs. Juk tik mes patys galime savęs atsisakyti.

Sąmoningumu renkamės kada turime ryšį su Dievu, mus mylinčiu labai negu mes patys save, tad privalėtų jo klausytis, ir kada neturime ryšio, tad mums belieka patiems tikrintis trejybės ratu: nusistatyti, vykdyti, permąstyti.

Jeigu atisakome sąmoningai save brandinti, galime priešingai vengti save brandinti, galime įtvirtinti blogus įpročius ar netgi tyčia puoselėti blogį.

Kodėl bręsti? Suvokti brandos vaidmenį.

• Suprasti kaip branda susijusi su dorove.
• Suprasti kaip branda susijusi su Dievo rūpesčiais.
• Apžvelgti meilės mokslo visumą, ką ir kaip meilė brandina, kas meilė palaiko amžiną brandą.

• Bręsti suvokti, kad gyvenimas neteisingas. Sugebėti tą priimti ir gyventi toliau nepaisant to.

• Branda (ir suvokimo lygmenys) veda iš Kito į Tave į Mane į Dievą. Asmenimis krypstame į Dievą, į jo būtinumą. O reikšmės kyla iš Dievo, iš jo nebūtinumo.
• Žmonės įgimtai bręsta ar renkasi sąmoningai bręsti?
• Klausimas Ką veikti su savo gyvenimu? padeda žmogui bręsti.

• Gyvenimas asmenybe kyla iš vienų vienumo, gyvenimas asmeniu iš bendražmogiškumo, gyvenimas Dievu iš dvasios plazdenimo. Tai brandos sąlygos.
• Meilė palaiko gyvenimą puoselėdama sąmoningumą, tad vidinį gyvybės išgyvenimą.
• Atvertis

Amžinas gyvenimas, Saviugda, Dievo branda, Brandos tyrimas, Išgyvenimai, Rūpesčiai, Meilė, Meilės mokslas

• Iš šalies žiūrint, savarankiškas mąstymas dėsningai veda tam tikru brandos keliu. Iš vidaus žiūrint, kaip tai išgyvename?

• Kaip branda atrodo Dievui, Man išgyventojui asmeniui, Tau savasčiai asmenybei, Kitam pasauliui?

• Savęs pasitikslinimas: Galima pasimokyti iš savo klaidų. Tokiu būdu galima trejybės ratu išbandyti du skirtingus požiūrius, viena po kitos, vietoj kad abu iš karto, kaip kad Dievas. Ir tokiu būdu trejybės ratas savo apsisukimais grindžia padalinimus. Aštuonis kartus apėjus trejybės ratą išsakomi visi padalinimai. Svarbu nuoširdžiai mokytis savo kailiu.

• Dievo branda yra trejopai palaikoma:
• galimybių išsiskyrime
• galimybės akistatoje
• galimybių suderinime

Kiekvienu atveju Dievas bręsta. Tai yra būtent Dievo brandos reikšmės.

Kaip palaikyti kitų brandą?

• Rudolf Steiner. Strengthening the Will: The Review Exercises
• Gilintis į mokslą apie brandą, raidą, ugdymą, pavyzdžiui, Piaget, Habermas, Rousseau, Rudolf Steiner - Waldorf.
• Palaikyti kito brandą, tai leisti jam pačiam patikslinti save trejybės ratu, ir parodyti jam besąlygišką atgarsį, besąlygišką meilę. Kaip kad šešerybe ir aštuongubu keliu.

• Patirtis bendraujant su gaujomis. Ryšys su Dievu leidžia man atsiremti į pasąmonę, atjungti sąmonę, būti lankstesniam, apsispręsti, neprisirišti prie savęs ir savo tikslų, o įsijausti į kitą.
• Kai neturi su kuo bendrauti, kai neturi sau lygių ar panašių, kai nėra kas padėtų įsijausti ir atsitokėti, kas pamylėtų ir ugdytų sąmoningumą, tuomet visgi lieka Dievas, kurio pagrindu galima atsitokėti nuo savęs ir įsijausti į save. Ir tai galime daryti aštuongubu keliu, kad ir malda Tėve mūsų.
• Ryšys su Dievu leidžia tikinčiajam gyventi arčiau ribos, labiau išeiti už savęs, labiau rūpintis kitais, labiau pasitikėti, kad jisai globojamas, labiau gyventi širdies tiesa, be patirties.
• Brandos palaikymas yra Dievo valios palaikymas. Nes Dievo valia yra amžinas gyvenimas, amžina branda. Pomirtinis gyvenimas išplaukia iš mūsų brandos čia ir dabar.
• Branda yra sąmoningas atsiskleidimas. Brandos palaikymas yra tad pirmiausiai asmens laisvės, valios palaikymas. Įsijautimu ir atsitokėjimu nurodome pagarbą žmogui, jo riboms, taip pat savo riboms.

• Svarbu valią ugdyti nes jos pagrindu galiu leisti pasąmonei reikštis ir nereikia su ja kovoti. Valios ugdymu teisingai sustatau pasąmonę, diegiu įpročius, įamžinu dorybes.

Pasirengdami

• Brandinu save pasirengdamas brandos akimirkai. Kitaip teks bręsti po akimirkos, jos įtakoje. Tad akimirka yra likimas, o mano pasirengimas ar nepasirengimas yra laisva valia. Ar einu pas Dievą ar jisai manęs ieškos?

Užrašai

Bręstame brandos šuoliu

• Galiu bręsti tiktai pripažindamas save kaip nepilnai atsiskleidusį. Pripažįstu savo ribą ir pripažįstu visumą už mano ribos.
• Atsisakome savo požiūrio.
• Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
• Tad taikome ir išplečiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
• Laikomės požiūrio. Apytakoje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio.
• Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
• Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.

Išmokdami už save atsakyti, save valdyti, tikslinti

• Amžinai bręstame pakaitomis įsijausdami ir atsitokėdami ir rasdami, puoselėdami, išryškindami, valdydami virsmo tašką.
• Pasaulio svyravimas - jis mus pakaitomis tampo ir palieka ramybėje - suteikia galimybe rūpintis ateitimi, ar ja nesirūpinti. Tad išorinis svyravimas tarp dviejų kraštutinumų grindžia vidinę trejybės rato galimybę.
• Bręstame tikslindami save, kai įmanoma - laikydamiesi Dievo požiūrio, o kai ne - patys save tikslindami.
• Brandos eiga. Kertinė vertybė padeda savęs atsisakyti nes mus suveda į tašką, nieko apimtyje, kuriame galima viską naujai išversti, naujai priimti. Nes mes esame jau atsiradę aplinkoje, tad turime savęs atsisakyti, kad galėtumėme save naujai priimti.

• Ryškindami ir pranokdami savo kertinę vertybę. Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.

Išsiplėsdami

• Įsisavindami savo gebėjimus mylėti kaip bendras, besąlygiškas taisykles.

Asmenybę pakeisdami asmeniu

• Tiek Dievas, tiek mes bręstame išgyvenimo apytaka, tad Dievo Sūnumi, Jėzumi, bendru žmogumi.
• Išorinį požiūrį įsisavindami vidiniu požiūriu.

Atsiremdami į Dievą, į meilę, į nežinojimą

• Brandai reikia atsiremti į Dievo požiūrį - į tėvo požiūrį į vaiką. Nes vaikas savaime bręsta, ogi tėvai jį brandina.

Teisingai susirikiuodami

• Amžinai bręstame vis labiau mylėdami asmenybes, asmenį - bendrą žmogų - Jėzų, Dievą.
• Mąstydami savarankiškai renkamės ne pasaulį, o asmenybę. Šviesiai draugaudami renkamės asmenį, ne asmenybę. Kalbindami Dievą renkamės jį, ne asmenį.
• Brandos kelias - abejingame pasaulyje išvystyti asmenybę kuriam rūpi, asmenybei tikėti asmeniu - bendru žmogumi, o asmeniui paklusti jam pranokstančiam Dievui. Svarbiausia yra tarpinė grandis - teisingai sustatyti asmenybę ir asmenį.
• Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu
• Jėzaus palyginimas apie sėjėją ir sėklą - keturi lygmenys kuriais reikia rūpintis.

Išgyvenimais, pribrendus aplinkybėms

• Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę.
• Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas, nulybė). Prasmė yra ryšys tarp (nekintamų) sąlygų ir (atitinkamos) brandos. Jei sąlygos bus išlaikytos, brandos sulauksime. Branda įvyksta suvokimu, jo virsmu, įsisavinant požiūrį. Užtat, savo ruožtu, jausmai įamžinami, išverčiami vertybėmis.

Suvesdami dvasią trimis kampais

• Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios).
• Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.

Brandos pavyzdžiai

• Rinkti pavyzdžius iš Fresh Air - kaip žmonės brendo - pavyzdžiui, Neil Conan.

• Branda išreiškia susivokimą, tad atskleidžia Sūnaus (bendro žmogaus) būklę.

• Tiek Dievas, tiek mes bręstame išgyvenimo apytaka, tad Dievo Sūnumi, Jėzumi, bendru žmogumi.

Teisingai susirikiuodami

• Amžinai bręstame vis labiau mylėdami asmenybes, asmenį - bendrą žmogų - Jėzų, Dievą.
• Mąstydami savarankiškai renkamės ne pasaulį, o asmenybę. Šviesiai draugaudami renkamės asmenį, ne asmenybę. Kalbindami Dievą renkamės jį, ne asmenį.

• Bręstame tikslindami save, kai įmanoma - laikydamiesi Dievo požiūrio, o kai ne - patys save tikslindami.

Išmokdami save valdyti

• Amžinai bręstame pakaitomis įsijausdami ir atsitokėdami ir rasdami, puoselėdami, išryškindami, valdydami virsmo tašką.
• Brandos eiga. Kertinė vertybė padeda savęs atsisakyti nes mus suveda į tašką, nieko apimtyje, kuriame galima viską naujai išversti, naujai priimti. Nes mes esame jau atsiradę aplinkoje, tad turime savęs atsisakyti, kad galėtumėme save naujai priimti.
• Amžinai bręstame plėtodami gyvybės savybių abėcėlę.
• Amžinai bręstame atsakomybe kai įtakojame kitus.
• Bręstame atviraudami kaip vaikai atvirauja. Paaugliai nustoja atvirauti, tad nutrūksta ryšys su jais, su jų vidumi. Palaikome kitų brandą palaikydami atviravimą.

Kodėl bręstame

• Brandos esmė - brandinti ir tikslinti savo gyvenimo tikslą - puoselėti brandos kryptį.
• Jeigu Dievas už mūsų priverčia mus, tai Dievas negali iškilti mumyse. Dievas mumyse iškyla mums save tikslinant trejybės ratu. Tikslinimu bendras žmogus (asmuo - Dievas mumyse) vis naujai atsiskiria nuo savo atvaizdo (asmenybės), nors jie susieti ko tampriau. Būtent branda juos sieja ko tampriau ir tikriau. Galimybė save tikslinti atveria galimybę savęs netikslinti, save bukinti ir netgi sąmoningai kitus bukinti, klupdyti mažuosius, kaip Jėzus sakė.
• Branda vyksta Dievui-sąmoningumui derinant asmenį-sąmonę ir asmenybę-pasąmonę, kad sąmonė bendrumo kalba teisingai išreikštų pasąmonės paskirą liudijimą, kad pasąmonė būti suprasta ir neiškreipta.
• Brandos tikslas yra kad galėčiau su Dievu turėti ryšį arba jo neturėti, ir taip ir taip. Panašus brandos tikslas yra tėvams auginant vaikus.
• Augdami supratingi, išlaikome vaikišką požiūrį, nežinojimą, neapibrėžtumą, labiau atsparūs pasauliui, žinojimui, apibrėžtumui.
• Atsakome už paskiros asmenybės brandą, kaip ji įsipaišys į bendrystę.
• Kūniškai žiūrint, branda yra dauginimosi grandinei reikalinga grandis, kuria padaugintasis tampa daugintuoju. Tad kūniškai branda yra laikinas reiškinys, kaip ir pats gyvenimas.
• Dvasiškai, žmogus gali rinktis, ar pačiam brandinti save, ar būtų įvykių brandinamu, kad jisai augtų sąmoningesnis.

Ar bręstame?

• Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).
• Pragaras yra tos aplinkybės kuriose branda nevyksta - niekas nesikeičia, nieko neišmokstama. Danguje turėtų vykti amžina branda.

• Kai nustoji mokytis, pradedi mirti. Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein.

• Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis.

• Nėra žmogaus, kuris būtų toks geras, kad negalėtų būti geresnis.
• Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome. It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière.

• „Dvasinis augimas – laikas nuo laiko sumažėti“ – iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
• Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti. What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
• Jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер.

• Geriau klaidą ar trūkumą pastebėti pačiam, nei laukti kol kas pasakys. O gali ir nepasakyti.
• Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti. "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei.
• Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas. “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson.

Užrašai

• Amžinai bręstame plėtodami gyvybės savybių abėcėlę.
• Amžinai bręstame vis labiau mylėdami asmenybes, asmenį - bendrą žmogų - Jėzų, Dievą.
• Amžinai bręstame atsakomybe kai įtakojame kitus.
• Tiek Dievas, tiek mes bręstame išgyvenimo apytaka, tad Dievo Sūnumi, Jėzumi, bendru žmogumi.
• Branda išreiškia susivokimą.
• Atsakome už paskiros asmenybės brandą, kaip ji įsipaišys į bendrystę.
• Branda vyksta Dievui-sąmoningumui derinant asmenį-sąmonę ir asmenybę-pasąmonę, kad sąmonė bendrumo kalba teisingai išreikštų pasąmonės paskirą liudijimą, kad pasąmonė būti suprasta ir neiškreipta.
• Pragaras yra tos aplinkybės kuriose branda nevyksta - niekas nesikeičia, nieko neišmokstama. Danguje turėtų vykti amžina branda.
• Brandos eiga. Kertinė vertybė padeda savęs atsisakyti nes mus suveda į tašką, nieko apimtyje, kuriame galima viską naujai išversti, naujai priimti. Nes mes esame jau atsiradę aplinkoje, tad turime savęs atsisakyti, kad galėtumėme save naujai priimti.
• Brandos tikslas yra kad galėčiau su Dievu turėti ryšį arba jo neturėti, ir taip ir taip. Panašus brandos tikslas yra tėvams auginant vaikus.
• Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).
• Bręstame atviraudami kaip vaikai atvirauja. Paaugliai nustoja atvirauti, tad nutrūksta ryšys su jais, su jų vidumi. Palaikome kitų brandą palaikydami atviravimą.

Brandos pavyzdžiai

• Rinkti pavyzdžius iš Fresh Air - kaip žmonės brendo - pavyzdžiui, Neil Conan.

Kodėl bręsta ir kaip bręsta

Kodėl bręsta ir kokiu bręsta

• Bet kuris tavo poelgis lieka tavyje ir yra žinomas bent vienam žmogui – tau pačiam.

Kodėl bręsta ir ar bręsta

• Tikrasis žmogaus turtas yra jo vidinė vertė. Omnia mea mecum porto. Graikų filosofas Biantas.

Kaip bręsta ir kokiu bręsta

• Skaitymas padaro žmogų visapusišku, išbaigtu, bendravimas pasiruošusiu, rašymas tiksliu. Reading maketh a full man, conference a ready man, and writing an exact man. F. Bacon.
• Menas būti išmintingam – tai žinoti, į ką nereikia kreipti dėmesio. V. Džeimsas.
• Pasėsi poelgį, pjausi įprotį. Pasėsi įprotį, pjausi charakterį. „Sow an act, and you reap a habit. Sow a habit and you reap a character. Sow a character, and you reap a destiny.“ Iš: https://quotepark.com/quotes/1946158-heraclitus-character-is-destiny/ Priskiriamas William Thackeray ir kitiems autoriams. Pirminis šaltinis neaiškus.

Kaip bręsta ir ar bręsta

• Sunkiausias kelias yra tas, kuris veda į viršų.

Kaip bręsta

• Patyrimas – geriausias mokytojas.

Kaip nebręsta

• Gerais norais pragaras grįstas. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
• Daug kas turi dorumo skeletą, bet neturi raumenų. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.

Andrius Kulikauskas: Raimundo vertimus perkėliau į pradžią.

• Tikrasis žmogaus turtas yra jo vidinė vertė. Omnia mea mecum porto. Graikų filosofas Biantas.

• Skaitymas padaro žmogų visapusišku, išbaigtu, bendravimas pasiruošusiu, rašymas tiksliu. Reading maketh a full man, conference a ready man, and writing an exact man. F. Bacon.

• Pasėsi poelgį, pjausi įprotį. Pasėsi įprotį, pjausi charakterį. „Sow an act, and you reap a habit. Sow a habit and you reap a character. Sow a character, and you reap a destiny.“ Iš: https://quotepark.com/quotes/1946158-heraclitus-character-is-destiny/ Priskiriamas William Thackeray ir kitiems autoriams. Pirminis šaltinis neaiškus.
• Likimo skriauda yra Dvasios egzaminas. „Обида судьбы есть экзамен Духа" (В.Леви).

• Žmogus atsiskleidžia, yra „išmatuojamas“, kai susiduria su kliūtimi. L‘homme se découvre, quand il se measure avec l‘obstacle. Antoine de Saint-Exupery.

• Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti. What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
• Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti. "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei.
• Jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер.
• Kai nustoji mokytis, pradedi mirti. Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein.
• Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas. “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson.
• Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome. It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière.

Brandos posakių surūšiavimas

• Tikrasis žmogaus turtas yra jo vidinė vertė. Omnia mea mecum porto. Graikų filosofas Biantas.
• Patyrimas – geriausias mokytojas.
• Skaitymas padaro žmogų visapusišku, išbaigtu, bendravimas pasiruošusiu, rašymas tiksliu. Reading maketh a full man, conference a ready man, and writing an exact man. F. Bacon.
• Menas būti išmintingam – tai žinoti, į ką nereikia kreipti dėmesio. V. Džeimsas.
• Gerais norais pragaras grįstas. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
• Daug kas turi dorumo skeletą, bet neturi raumenų. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
• Bet kuris tavo poelgis lieka tavyje ir yra žinomas bent vienam žmogui – tau pačiam.
• Viešpatavimas valandėlei yra viešpatavimas gyvenimui. J.V.Gėtė.
• Pasėsi poelgį, pjausi įprotį. Pasėsi įprotį, pjausi charakterį. „Sow an act, and you reap a habit. Sow a habit and you reap a character. Sow a character, and you reap a destiny.“ Iš: https://quotepark.com/quotes/1946158-heraclitus-character-is-destiny/ Priskiriamas William Thackeray ir kitiems autoriams. Pirminis šaltinis neaiškus.
• Likimo skriauda yra Dvasios egzaminas. „Обида судьбы есть экзамен Духа" (В.Леви).
• Sunkiausias kelias yra tas, kuris veda į viršų.
• Žmogus atsiskleidžia, yra „išmatuojamas“, kai susiduria su kliūtimi. L‘homme se découvre, quand il se measure avec l‘obstacle. Antoine de Saint-Exupery.
• Kas nemato savo trūkumų ir klaidų, tas nieko nepasieks.
• Geriau klaidą ar trūkumą pastebėti pačiam, nei laukti kol kas pasakys. O gali ir nepasakyti.
• „Dvasinis augimas – laikas nuo laiko sumažėti“ – iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
• Išsilaisvinimas nuo darbo yra nusikaltimas. Levas Tolstojus.
• Dykinėjimas – visų ydų motina. P. Holbachas.
• Nėra žmogaus, kuris būtų toks geras, kad negalėtų būti geresnis.
• Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis.
• Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti. What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
• Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti. "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei.
• Jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер.
• Kai nustoji mokytis, pradedi mirti. Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein.
• Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas. “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson.
• Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome. It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière.

Raimundas Vaitkevičius, 2021 m. rugpjūčio mėn. 29 d.: Mintys apie brandą. Šios mintys - tai įžymių žmonių posakiai ir aforizmai, liaudies išmintis, taip pat mano asmeninės patirties apibendrinimai.

• „Dvasinis augimas – laikas nuo laiko sumažėti“ – iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
• Išsilaisvinimas nuo darbo yra nusikaltimas. Levas Tolstojus.
• Dykinėjimas – visų ydų motina. P. Holbachas.
• Nėra žmogaus, kuris būtų toks geras, kad negalėtų būti geresnis.
• Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis.
• What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson.
• Mano vertimas: Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti.
• "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei. Mano vertimas: Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti.
• Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер. Mano vertimas: jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.
• Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein. Mano vertimas: kai nustoji mokytis, pradedi mirti.
• “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson. Mano vertimas: Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas.
• It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière. Mano vertimas: Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome.

Raimundo rinkinys minčių apie brandą

Raimundas Vaitkevičius: Mintys apie brandą. Šios mintys - tai įžymių žmonių posakiai ir aforizmai, liaudies išmintis, taip pat mano asmeninės patirties apibendrinimai.

• Omnia mea mecum porto (graikų filosofo Bianto posakis) – tikrasis žmogaus turtas yra jo vidinė vertė.
• Patyrimas – geriausias mokytojas.
• Reading maketh a full man, conference a ready man, and writing an exact man (F. Bacon).
• Apytikslis mano vertimas: skaitymas padaro žmogų visapusišku, išbaigtu, bendravimas pasiruošusiu, rašymas tiksliu.
• Menas būti išmintingam – tai žinoti, į ką nereikia kreipti dėmesio. V. Džeimsas.
• Gerais norais pragaras grįstas. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
• Daug kas turi dorumo skeletą, bet neturi raumenų. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
• Bet kuris tavo poelgis lieka tavyje ir yra žinomas bent vienam žmogui – tau pačiam.
• Viešpatavimas valandėlei yra viešpatavimas gyvenimui. J.V.Gėtė.
• „Sow an act, and you reap a habit. Sow a habit and you reap a character. Sow a character, and you reap a destiny.“ Iš: https://quotepark.com/quotes/1946158-heraclitus-character-is-destiny/
• Priskiriamas William Thackeray ir kitiems autoriams. Pirminis šaltinis neaiškus.
• Mano vertimas: Pasėsi poelgį, pjausi įprotį. Pasėsi įprotį, pjausi charakterį. Pasėsi charakterį, pjausi likimą.
• „Обида судьбы есть экзамен Духа" (В.Леви). Mano vertimas: Likimo skriauda yra Dvasios egzaminas.
• Sunkiausias kelias yra tas, kuris veda į viršų.
• L‘homme se découvre, quand il se measure avec l‘obstacle. Antoine de Saint-Exupery. Apytikslis vertimas: žmogus atsiskleidžia, yra „išmatuojamas“, kai susiduria su kliūtimi.
• Kas nemato savo trūkumų ir klaidų, tas nieko nepasieks.
• Geriau klaidą ar trūkumą pastebėti pačiam, nei laukti kol kas pasakys. O gali ir nepasakyti.

„Dvasinis augimas – laikas nuo laiko sumažėti“ – iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“. Išsilaisvinimas nuo darbo yra nusikaltimas. Levas Tolstojus. Dykinėjimas – visų ydų motina. P. Holbachas. Nėra žmogaus, kuris būtų toks geras, kad negalėtų būti geresnis. Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis. What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson. Mano vertimas: Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti. "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei. Mano vertimas: Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti. Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер. Mano vertimas: jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater. Once you stop learning, you start dying. Albert Einstein. Mano vertimas: kai nustoji mokytis, pradedi mirti. “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson. Mano vertimas: Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas. It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière. Mano vertimas: Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome.

Raimundas Vaitkevičius 2021 rugpjūčio 29

Kritinio mąstymo vystymo pakopos

Kritino mąstymo vystymo pakopos

• Linda Elder, Foundation for Critical Thinking
• Linda Elder
• Jos bendradarbis Gerald Nosich vedė dirbtuves Lietuvoje.

Dave Gray

Stage theory of critical thinking development.

• Psychologists Linda Elder and Richard Paul.
• How to think effectively: Six stages of critical thinking Thinkers: Unreflective, challenged, beginner, practiced, advanced, master.

Dave Gray

• Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur, tad su mumis išgyvena viską kartu.

>>bgcolor=

How to think effectively: Six stages of critical thinking Thinkers: Unreflective, challenged, beginner, practiced, advanced, master.

Brandos rūšis reikėtų papildyti aštuonerybe (siejančia išorę ir vidų) ir keturių lygmenų šešiomis poromis (lygmenis teisingai rikiuojančiomis).

Brandos rūšis reikėtų papildyti aštuonerybę (siejančią išorę ir vidų) ir keturių lygmenų šešiomis poromis (lygmenis teisingai rikiuojančias).

• Ar būtent tada esame sąmoningi kuome tveriame savastį už trejybės rato?
• Ar esame sąmoningi kuomet gyvename trejybės poslinkiais?
• Ar trejybės poslinkius įamžiname būtent savasties tvėrimu?

• Pasaulio svyravimas - jis mus pakaitomis tampo ir palieka ramybėje - suteikia galimybe rūpintis ateitimi, ar ja nesirūpinti. Tad išorinis svyravimas tarp dviejų kraštutinumų grindžia vidinę trejybės rato galimybę.

Jeigu Dievas už mūsų priverčia mus, tai Dievas negali iškilti mumyse. Dievas mumyse iškyla mums save tikslinant trejybės ratu. Tikslinimu bendras žmogus (asmuo - Dievas mumyse) vis naujai atsiskiria nuo savo atvaizdo (asmenybės), nors jie susieti ko tampriau. Būtent branda juos sieja ko tampriau ir tikriau. Galimybė save tikslinti atveria galimybę savęs netikslinti, save bukinti ir netgi sąmoningai kitus bukinti, klupdyti mažuosius, kaip Jėzus sakė.

Išorinių santykių keturis lygmenis galime suprasti kaip mus sužadinančius, prakalbančius muzikos instrumentus. Išgyvenimai prasideda priėmimu. O taip pat paskui priimame iš savęs, iš savo savasties, iš to ką sukaupėme išgyvenimuose. Atvaizdai leidžia žinias pasiimti vėliau.

Brandą palaikantys leidžia tverti savo įvaizdį. Savastis yra įvaizdis. Asmenybė yra asmens atvaizdas.

Save patikriname kitais - savo asmenybę kitų asmenybėmis.

Trejybės ratu kopiam trimis laipteliais, iš pasaulio į asmenybę, iš asmenybės į asmenį, iš asmens į Dievą. Ir pasiekus Dievą, jisai atsiliepia dingdamas, naujai atverdamas mums trejybės ratą.

Širdies tiesa mumyse jau yra. Mes bręstame:

• išmokdami, kad pasaulyje gali būti priešingai pasaulio tiesa
• išmokdami, kad pasaulyje taip pat gali pasitvirinti širdies tiesa
• išmokdami teisingai suderinti, teikiant pirmumą širdies tiesai

Tokiu būdu gyvenimu įsisaviname mumyse glūdinčią širdies tiesą.

成熟

Brandos rūšys

Išgyvenimo apytaką ir susijusius išgyvenimus išgyvena asmuo (bendras žmogus), ne asmenybė. Tačiau asmuo savęs nemato tiesiogiai, o mato per atvaizdus, įskaitant asmenybę. Tad asmens savastis yra asmenybė.

Asmuo bręsta skirtingais būdais.

• Viduje jisai tvarkosi amžinai trejybės ratu tobulinama gija, taip pat ateičiai kaupiamomis žiniomis (informacija), kuri gali ateityje paveikti asmens raišką.
• Išorėje jisai tveria santykius keturiais lygmenimis su Dievu, su savo asmenybe, su kitų asmenybėmis, ir su pasauliu.

Amžinas gyvenimas, Saviugda, Brandos tyrimas, Išgyvenimai, Rūpesčiai, Meilė, Meilės mokslas

Kūniškai žiūrint, branda yra dauginimosi grandinei reikalinga grandis, kuria padaugintasis tampa daugintuoju. Tad kūniškai branda yra laikinas reiškinys, kaip ir pats gyvenimas.

Dvasiškai, žmogus gali rinktis, ar pačiam brandinti save, ar būtų įvykių brandinamu, kad jisai augtų sąmoningesnis.

Kūniškai žiūrint, branda yra dauginimosi grandinei reikalinga grandis, kuria padaugintasis tampa daugintuoju. Tad kūniškai

Kodėl bręstame?

Amžinas gyvenimas, Saviugda, Išgyvenimai, Rūpesčiai, Meilė, Meilės mokslas

Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu

• Brandos esmė - brandinti ir tikslinti savo gyvenimo tikslą - puoselėti brandos kryptį.

• Brandos kelias - abejingame pasaulyje išvystyti asmenybę kuriam rūpi, asmenybei tikėti asmeniu - bendru žmogumi, o asmeniui paklusti jam pranokstančiam Dievui. Svarbiausia yra tarpinė grandis - teisingai sustatyti asmenybę ir asmenį.

• Nesitenkiname daliniu žinojimu, užtat vertiname visko žinojimą kaip nežinojimo atitikmenį.

Atsiremdami į Dievą, į meilę, į nežinojimą

• Sąmoningiau vertiname nežinojimą, savo santykį su Dievu per nežinojimą.

• Įsisaviname, kad Dievas nebūtinai geras.

• Sugebame pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskiriame Dievą nuo savęs, atskiriame Dievą už savęs nuo Dievo savyje.

• Įsisaviname išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris tvirtina, kad gyvenimas yra teisingas arba neteisingas. Pareiga apibrėžiama iš lauko (sandara), tai požiūris į požiūrį. Vidiniu požiūriu gyvename tiesiogiai. Rūpestis apibrėžiamas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį. Branda susijusi su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtimi X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.

• Augdami supratingi, išlaikome vaikišką požiūrį, nežinojimą, neapibrėžtumą, labiau atsparūs pasauliui, žinojimui, apibrėžtumui.

• Įsisaviname, kad Dievas nebūtinai geras. Augame supratingi,

• Kokie brandos požymiai?

• Ar pereiname iš senos savasties į naują savastį dvigubu srautu, vidu ir išore?
• Ar perėjimas iš senos savasties į naują savastį panašus į Dievo išėjimą už savęs? Ar žmogus pranoksta save, ir tada suderina pasąmonę su sąmone?

Amžinas gyvenimas, Išgyvenimai, Rūpesčiai, Meilė, Meilės mokslas

• Kaip įmanoma mokytis?

• Kaip sulaukiame atgarsių trejybe?

Koks išgyvenimo ir savasties vaidmuo?

• Kaip išgyvenimu bręstame?

• Koks kalbų vaidmuo bręstant ar nebręstant?

• Kaip branda įmanoma?
• Iš lauko galima suprasti šviesuolio brandą kaip vykstančią dėsningomis pakopomis. O kaip jam pačiam jo branda atrodo iš vidaus? Kaip tai susiję su vidiniu požiūriu, su jo įsisavinimu?

Kaip Dievas bręsta?

Dievas šyla, atjaučia

• Dievas tampa šiltesniu, mylimu, sutampa su meile, su savo esme.
• Dievas troškimu išgyvena netroškimą.

• Dievo branda tai antrinių sandarų išsakytas tarpas tarp Dievo ir jo papildinio, tarp Dievo ir gerumo, tad jų atskyrimas.
• Dievas bręsta aštuongubu keliu iš tobulumo (mylėti priešą), besąlygiškumo į pakankamumą (mylėti artimą), ryšio su juo neturėjimą, sąlygiškumą, užtat laisvumą, gerumą mumyse. Gerumas suveda trejybę, jos galus suduria. Trejybė yra sandarumas, sandarų sandara, ir būtent gerumu, kuriuo trejybės atvaizdas eina ratu.

Dievas sąmoningėja

• Dievas susivokia - per Kristų, per Trejybę - ne vien strimagalvis.

Dievas atveria visas galimybes.

• Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur, tad su mumis išgyvena viską kartu.

Atsiremdami į Dievą, į meilę

Išgyvenimais

• Įsijausdami ir atsitokėdami. Žmonės atisakė laboratorijoje išvesti paskirus kaltinimus iš bendrų kaltinimų; bet sutiko išvesti bendrus iš paskirų. Vadinas, tai turi būti suasmeninta, išgyventa savo ar kitų asmeniškais pavyzdžiais. Tokiu būdu mokoma pasąmonė, kad ji galėtų atminti, atsiminti, iššaukti, išgauti.

Persirikiuodami

• Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.
• Jėzaus palyginimas apie sėjėją ir sėklą - keturi lygmenys kuriais reikia rūpintis.

Ryškindami ir pranokdami savo kertinę vertybę

• Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.

Suvesdami dvasią trimis kampais

• Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios).

Pribrendus aplinkybėms

• Renkamės gyventi dorai, dorove.

• Gyvename dorai, dorove.

• Sugebame mažiau išteklių, dėmesio kreipti į pasaulį, į pasąmonę, kas mums žinoma, daugiau kreipti į savo veiklą, puoselėjamą gyvenimą, kas mums nežinoma.

• Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.

• Branda - sugebėjimas pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskirti Dievą nuo savęs, atskirti Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
• Branda įsisaviname išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris tvirtina, kad gyvenimas yra teisingas arba neteisingas. Pareiga apibrėžiama iš lauko (sandara), tai požiūris į požiūrį. Vidiniu požiūriu gyvename tiesiogiai. Rūpestis apibrėžiamas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį. Branda susijusi su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtimi X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.

• Naujai suprantame, pažįstame save.
  • Branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą.
• Susidėliojame.
  • Žmogus bręsta poslinkiu nuo savęs (savasties) į žvilgsnį (tai kas išgyvena savastį), toliau poslinkiu į tai kas gyvena už savasties, toliau poslinkiu į savastį kaip į ribą tarp dvasios savastyje ir dvasios už savasties.
  • Augimą galima suprasti bene dvejopai: kaip ketveriopai teigiamą skylę-meilę (rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą) ar šešeriopai neigiamą slenkstį, skirtumą tarp savasčių.
  • Brandą išsako saviugdos laipsniai. Brandžiausi išgyvenimai skatinami nesiekiamybės nes ja savarankiškiausiai ugdomės.

• Augame atsparūs pasauliui, apibrėžtumui.
  • Suprantame santykį tarp dvasios ir pasaulio.
    • Susitapatiname su savimi, save išjaučiame, atjaučiame, pajuntame, įsijaučiame, tad augame; arba nesusitapatiname su savimi, tad silpniname ryši, kaip kad neuronų.
    • Gyva savastis.
    • Išsiplėčiame sandara.
  • Įsisaviname, kad Dievas nebūtinai geras.

• Renkamės gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.

• Tvirtėjame.
  • Įamžiname dorybę.
  • Turtėjame vertybėmis.

• Gyvename Dievu.
  • Branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
  • Branda gyvename Dievo rūpesčiais.
  • Branda tampame dieviški, trokštantys: kūnu savarankiški, protu užtikrinti, širdimi ramūs, valia mylintys.
  • Mes galime nebūti Dievu tačiau troškimais, jų vieningumu, galime savo esme - meile - prilygti Dievui, jo esmei, taip būti viena su juo. Tam ir yra esmė.
• Sąmoningėjame.
  • Žmogus bręsta poslinkiu nuo savęs (savasties) į žvilgsnį (tai kas išgyvena savastį), toliau poslinkiu į tai kas gyvena už savasties, toliau poslinkiu į savastį kaip į ribą tarp dvasios savastyje ir dvasios už savasties.

• Supratimas santykio tarp dvasios ir pasaulio.
  • Susitapatinti su savimi, save išjausti, atjausti, pajusti, įsijausti, tad augti; arba nesusitapatinti su savimi, tad silpninti ryšį, kaip kad neuronų.
• Įsisavina, kad Dievas nebūtinai geras.
  • Renkasi pačiam gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.

Amžinas gyvenimas, Rūpesčiai, Meilė, Meilės mokslas

Branda ir gyvenimo neteisingumas

• Gyvenimas neteisingas/teisingas: pareiga= apibrėžimas iš lauko (sandara), požiūris į požiūrį
• Gyvenimas tiesiogiai: rūpestis= apibrėžimas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį
• Tai sieja brandą su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtį X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.

• Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur, tad su mumis išgyvena viską kartu

• Atsparumas pasauliui, apibrėžtumui.

• Kaip savastys dalyvauja mūsų brandoje?
• Kaip vienos savasties atsisakome vardan kitos?

• Atsparumas pasauliui.
• Įsisavina, kad Dievas nebūtinai geras, tad renkasi pačiam gyventi Dievo troškimais, amžinai bręsti, ir ne šiaip gyventi.

• Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.
• Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę.
• Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas, nulybė). Prasmė yra ryšys tarp (nekintamų) sąlygų ir (atitinkamos) brandos. Jei sąlygos bus išlaikytos, brandos sulauksime. Branda įvyksta suvokimu, jo virsmu, įsisavinant požiūrį. Užtat, savo ruožtu, jausmai įamžinami, išverčiami vertybėmis.

Kas svarbu brandai?

• laisvumas (tarp būtybės ir aplinkos), kad būtų laisvė (rinktis būtybę) ir gali rinktis savo aplinkybę, keisti aplinką. O laisvės įrodymas yra, kad pasikeitė būtybė.
• rūpintis, tikėti, paklusti - tai susitapinti su aplinkybėm, su meile, vietoj kad su būtybėm Rūpintis, tikėti, paklusti, tai reiškia susitapatinti su savo aplinkybėm, su meile, o būtybė tai gyvybė. Rūpintis, tikėti, paklusti yra "derėti" (ne "būti"), ir tai susiję su išsiaiškinimais.
• Brandai apibrėžti reikalingos visos šešios išgyvenimų rūšys.

• Kaip branda susijusi su meile?

• Kaip branda vyksta?
• Kaip branda įmanoma?

• Branda - sugebėjimas pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskirti Dievą nuo savęs, atskirti Dievą už savęs nuo Dievo savyje.

Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę.

Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas, nulybė). Prasmė yra ryšys tarp (nekintamų) sąlygų ir (atitinkamos) brandos. Jei sąlygos bus išlaikytos, brandos sulauksime. Branda įvyksta suvokimu, jo virsmu, įsisavinant požiūrį. Užtat, savo ruožtu, jausmai įamžinami, išverčiami vertybėmis.

• Jėzaus palyginimas apie sėjėją ir sėklą - keturi lygmenys kuriais reikia rūpintis.

• Brandai reikia atsiremti į Dievo požiūrį - į tėvo požiūrį į vaiką. Nes vaikas savaime bręsta, ogi tėvai jį brandina.

Ką reiškia bręsti?

Kaip mes bręstame? ar nebręstame?

• Koks kalbų vaidmuo bręstant ar nebręstant?
• Kaip išgyvenimu bręstame?
• Ar įmanoma mokytis?
• Ar įmanoma sulaukti atgarsių (feedback) trejybe?

• branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
• branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą
• išsiplėčiame sandara
• įamžiname dorybę
• turtėjame vertybėmis
• Susitapatinti su savimi, save išjausti, atjausti, pajusti, įsijausti, tad augti; arba nesusitapatinti su savimi, tad silpninti ryšį, kaip kad neuronų.
• Augimą galima suprasti bene dvejopai: kaip ketveriopai teigiamą skylę-meilę (rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą) ar šešeriopai neigiamą slenkstį, skirtumą tarp savasčių.
• gyva savastis
• Brandą išsako saviugdos laipsniai. Brandžiausi išgyvenimai skatinami nesiekiamybės nes ja savarankiškiausiai ugdomės.
• Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.

Dievo branda

Kaip bręstame?

• Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.
• Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios).
• Žmonės atisakė laboratorijoje išvesti paskirus kaltinimus iš bendrų kaltinimų; bet sutiko išvesti bendrus iš paskirų. Vadinas, tai turi būti suasmeninta, išgyventa savo ar kitų asmeniškais pavyzdžiais. Tokiu būdu mokoma pasąmonė, kad ji galėtų atminti, atsiminti, iššaukti, išgauti.

Mano išgyvenimai yra mano brandos pavyzdžiai. Juos galiu apmąstyti ir rūšiuoti.

• Tikslinau valios, širdies, proto, kūno santykį.
  • Pasitaisiau svorį.
  • Kovojau su savimi neglamonėti savęs.
  • Nusprendžiau puoselėti draugystes.
• Keičiau požiūrį į Dievą, asmenį, asmenybę, pasaulį.
  • Supratau, kad nebūsiu vertinamas dėl to, kad aš geras.
  • Supratau, kad branda bendravime nevyksta pakopomis.
• Branda - sugebėjimas pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskirti Dievą nuo savęs, atskirti Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
• Kaip branda susijusi su meile?

2017 m. kovo mėn. 13 d. surengiau renginį rinkti ir rūšiuoti brandos pavyzdžius.

Dievo branda

• Iš lauko galima suprasti šviesuolio brandą kaip vykstančią dėsningomis pakopomis. O kaip jam pačiam jo branda atrodo iš vidaus?

2017.02.02 Asmeninė vertybė, ją ryškinantys klausimai ir mūsų gyvenimo rūpesčiai

• Branda tampame dieviški, trokštantys: kūnu savarankiški, protu užtikrinti, širdimi ramūs, valia mylintys. Mes galime nebūti Dievu tačiau troškimais, jų vieningumu, galime savo esme - meile - prilygti Dievui, jo esmei, taip būti viena su juo. Tam ir yra esmė.

• Branda tampame dieviški, trokštantys: kūnu savarankiški, protu užtikrinti, širdimi ramūs, valia mylintys.

• Branda tampame dieviški, trokštantys: savarankiški, užtikrinti, ramūs, mylintys.

Užrašai

• Šviesuolio brandos kelias. Žinau kaip atrodo iš lauko. O kaip atrodo iš vidaus?
• Amžina branda sąmonė vis kuria naujus šablonus, kurie vis yra nepakankami, taip kad tenka jų atsisakyti ir juos tikslinti.

Žmonės atisakė laboratorijoje išvesti paskirus kaltinimus iš bendrų kaltinimų; bet sutiko išvesti bendrus iš paskirų. Vadinas, tai turi būti suasmeninta, išgyventa savo ar kitų asmeniškais pavyzdžiais. Tokiu būdu mokoma pasąmonė, kad ji galėtų atminti, atsiminti, iššaukti, išgauti.

• Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.
• Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios).

• Kaip branda susijusi su meile?

Branda: išgyvenimų lygtis

Kaip bręstame? Kas yra branda?

• branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
• branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą
• išsiplėčiame sandara
• įamžiname dorybę
• turtėjame vertybėmis
• Dievo branda
• Susitapatinti su savimi, save išjausti, atjausti, pajusti, įsijausti, tad augti; arba nesusitapatinti su savimi, tad silpninti ryšį, kaip kad neuronų.
• Augimą galima suprasti bene dvejopai: kaip ketveriopai teigiamą skylę-meilę (rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą) ar šešeriopai neigiamą slenkstį, skirtumą tarp savasčių.
• gyva savastis
• Brandą išsako saviugdos laipsniai. Brandžiausi išgyvenimai skatinami nesiekiamybės nes ja savarankiškiausiai ugdomės.

Kaip branda vyksta? Kaip ji įmanoma?

Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę.

Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas, nulybė). Prasmė yra ryšys tarp (nekintamų) sąlygų ir (atitinkamos) brandos. Jei sąlygos bus išlaikytos, brandos sulauksime. Branda įvyksta suvokimu, jo virsmu, įsisavinant požiūrį. Užtat, savo ruožtu, jausmai įamžinami, išverčiami vertybėmis.

Kas svarbu brandai?

• laisvumas (tarp būtybės ir aplinkos), kad būtų laisvė (rinktis būtybę) ir gali rinktis savo aplinkybę, keisti aplinką. O laisvės įrodymas yra, kad pasikeitė būtybė.
• rūpintis, tikėti, paklusti - tai susitapinti su aplinkybėm, su meile, vietoj kad su būtybėm Rūpintis, tikėti, paklusti, tai reiškia susitapatinti su savo aplinkybėm, su meile, o būtybė tai gyvybė. Rūpintis, tikėti, paklusti yra "derėti" (ne "būti"), ir tai susiję su išsiaiškinimais.
• Brandai apibrėžti reikalingos visos šešios išgyvenimų rūšys.

Dievo branda

Kaip Dievas bręsta?

• Dievas bręsta aštuongubu keliu iš tobulumo (mylėti priešą), besąlygiškumo į pakankamumą (mylėti artimą), ryšio su juo neturėjimą, sąlygiškumą, užtat laisvumą, gerumą mumyse. Gerumas suveda trejybę, jos galus suduria. Trejybė yra sandarumas, sandarų sandara, ir būtent gerumu, kuriuo trejybės atvaizdas eina ratu.
• Dievo branda, tai jo išėjimas už savęs, tad Dievui rūpi, jis tiki, paklūsta. Jis priima netroškimą visko, o trokšti visko tai lygu priimti nesąmonę, kaip kad tėvas rimtai priima vaiko pramanytas nesąmones.
• Dievo branda iškyla tarpe -> kitas -> suvokimas -> persitvarkymas irgi iškyla tarpu -> viena sandara iš viršaus (bene padalinimas, atvaizdas ar aplinkybė) o kita sandara iš apačios (taipogi?)
• Dievo branda, tai antrinių sandarų išplaukimas iš Dievo troškimo platesniame netroškime, išsakančio jų tarpą. Taip ir kyla šešios brandos rūšys, šeši prasmingi išgyvenimai.
• Dievo branda tai antrinių sandarų išsakytas tarpas tarp Dievo ir jo papildinio, tarp Dievo ir gerumo, tad jų atskyrimas
• Dievas tampa šiltesniu, mylimu, sutampa su meile
• Dievas susivokia - per Kristų, per Trejybę - ne vien strimagalvis
• Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur, tad su mumis išgyvena viską kartu

Brandos lygtis

• Gyvenimas neteisingas/teisingas: pareiga= apibrėžimas iš lauko (sandara), požiūris į požiūrį
• Gyvenimas tiesiogiai: rūpestis= apibrėžimas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį

Tai sieja brandą su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtį X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.

Kaip savastys dalyvauja mūsų brandoje? Kaip vienos savasties atsisakome vardan kitos?

• Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.

Kaip išgyvenimu bręstame?

Ar įmanoma mokytis? Ar buvo įmanoma sulaukti atgarsių (feedback) trejybe?

Žmonės atisakė laboratorijoje išvesti paskirus kaltinimus iš bendrų kaltinimų; bet sutiko išvesti bendrus iš paskirų. Vadinas, tai turi būti suasmeninta, išgyventa savo ar kitų asmeniškais pavyzdžiais. Tokiu būdu mokoma pasąmonė, kad ji galėtų atminti, atsiminti, iššaukti, išgauti.

• Supratau, kad branda bendravime nevyksta pakopomis.
• Branda - sugebėjimas pakelti neteisybę, tad padėti Dievui. Atskirti Dievą nuo savęs, atskirti Dievą už savęs nuo Dievo savyje.
• Kaip branda susijusi su meile?

Kaip bręstame išgyvenimais?

Kas yra branda? Kaip bręstame išgyvenimais?

Žr. Amžinas gyvenimas, Rūpesčiai, Meilė, Meilės mokslas

Kas yra branda?

Žmogaus branda

• Žmogus bręsta poslinkiu nuo savęs (savasties) į žvilgsnį (tai kas išgyvena savastį), toliau poslinkiu į tai kas gyvena už savasties, toliau poslinkiu į savastį kaip į ribą tarp dvasios savastyje ir dvasios už savasties.
• Human increasingly identifies with senstivity rather than responsivity, so that the latter is attributed to God beyond us and within us, and we simply clear the way for him (this is morality, by which we identify with an other, more general than us). In doing so, we separate ourselves from our selves, and we acknowledge something broader than us, namely, God, and we go beyond ourselves, as God does. We determine a gradation from God is God to God is good. Eternal life is when we identify ourselves with our view. We thereby distinguish between God beyond us and God within us. Also, in this way, we have understanding.

Brandos pavyzdžiai

Surengiau renginį rinkti ir rūšiuoti brandos pavyzdžius.

Sulyginau Dievo rūpesčius ir mūsų brandos rūšis

• Sąlygiškumas: Auka. Pasipildymas sąlygomis. Staigus - prieš vidutinio ilgio laiką.

Renku savo brandos pavyzdžius

Renku savo brandos pavyzdžius.

• Pasitaisiau svorį.
• Kovoju su savimi, neglamonėti savęs.
• Nusprendžiau puoselėti draugystes.
• Supratau, kad nebūsiu vertinamas dėl to, kad aš geras.
• Supratau, kad branda bendravime nevyksta pakopomis.

• Perversmas - Dievas myli - Dievas manyje, esmė

• Niekas: Perversmas. Staigus.
• Kažkas: Ilgalaikis nubudimas. Daug trumpų įvykių per ilgą laiką.
• Betkas: Bendro ryšio atpažinimas. Daug vidutinio ilgio įvykių per ilgą laiką.
• Viskas: Subrendimas. Išskyrimas. Vidutinio ilgio įvykis, paveikė ilgam.
• Klausimas: Dievo balso - pataisymas. Susiprotėjimas - elgesio apgenėjimas. Staigus - po vidutinio ilgio elgesio - ir tarsi iš begalybės.
• Atsakymas: Naujas požiūris. Pasipildymas kitų požiūriais. (Po) ilgo laiko gyvenimo, ir per vidutinio ilgio laiko permąstymo.
• Sąlygiškumas: Auka. Pasipildymas sąlygomis. Staigus - prieš vidutinio ilgio laiką.

• Išsigryninimas. Abu tėvai mirė kai ji buvo jauna. Ji buvo mamos palepinta, įnoringa, vienintelis vaikas mamai. Kančia ir susitaikymas. Ego menko. Teko priimti Dievo valią. Visa tai padėjo sustiprinti tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu, nors ir po to buvo visokių klystkelių. Kai kurie žmonės labai, labai padėjo - ateitininkai, kaip Dievo siųsti, ir tėvas Saulaitis. Liko begalinis trapumas, taip pat įžvelgė, kad daug kas gyvenime yra tuščia. Nepaisant, kad jos tikėjimas sustiprėjo, ji nenorėjo, kad jie numirtų, ir viską padarytų, kad jie būtų gyvi.
• Nubudimas. Iš įvairių įvykių išaugo supratimas, kad kažkas gali pasikeisti staigiai, yra dalykų laikinumas. Tai įvykių seka, daug refleksijos, protavimo įvykiai. Nėra prasmės pyktis, nėra prasmės savintis. Suabejoti "Aš". Seneliai tikintys, pajuto belydinčią Dievo pajautą. Viskas yra dieviška, o aš sąlygiškas. Viskas skleidžiasi spontaniškai. Mumyse Dievas reiškiasi.

• Subrendimas. Septynerių metų amžiaus, ligoninėje, stebėjo, kaip vaikai miršta, kaip jais nesirūpinama. Ryžosi vieną gelbėti, maitinti.

Dievo rūpesčiai - mūsų branda. Senasis Aš ir Naujasis Aš ryšium su kitais.

• Besąlygiškumas: Išsigryninimas. Atmesti visa, kas ne esmė. Ilga eiga (per)

• Iš įvairių įvykių išaugo supratimas, kad kažkas gali pasikeisti staigiai, yra dalykų laikinumas. Tai įvykių seka, daug refleksijos, protavimo įvykiai. Nėra prasmės pyktis, nėra prasmės savintis. Suabejoti "Aš". Seneliai tikintys, pajuto belydinčią Dievo pajautą. Viskas yra dieviška, o aš sąlygiškas. Viskas skleidžiasi spontaniškai. Mumyse Dievas reiškiasi.
• Perversmas - Dievas myli
• Dievo balsas - pasižiūrėk į save - kaip nesidomi kitais - įsiterpė balsas į šį pasaulį
• Perskaitė Čechovo apysaką, suprato kažką. Perskaitė Plechanovo estetiką, pradėjo vaikščioti su protingais žmonėmis. Kūryba tapo kūrėjų rato žmogumi. Kartą tėvą išbariau, o tėvas tylėjo, supratau, kad jis bręsta.

Renku savo brandos pavyzdžius.

Apmąstau ir kitų brandos pavyzdžius, tik tai labai asmeniška.

• Abu tėvai mirė kai ji buvo jauna. Ji buvo mamos palepinta, įnoringa, vienintelis vaikas mamai. Kančia ir susitaikymas. Ego menko. Teko priimti Dievo valią. Visa tai padėjo sustiprinti tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu, nors ir po to buvo visokių klystkelių. Kai kurie žmonės labai, labai padėjo - ateitininkai, kaip Dievo siųsti, ir tėvas Saulaitis. Liko begalinis trapumas, taip pat įžvelgė, kad daug kas gyvenime yra tuščia. Nepaisant, kad jos tikėjimas sustiprėjo, ji nenorėjo, kad jie numirtų, ir viską padarytų, kad jie būtų gyvi.

Renku savo brandos pavyzdžius. Galėčiau apmątyti ir kitų brandos pavyzdžius, tik tai labai asmeniška.

• Pasitaisiau svorį.
• Kovoju su savimi, neglamonėti savęs.
• Nusprendžiau puoselėti draugystes.
• Supratau, kad nebūsiu vertinamas dėl to, kad aš geras.
• Supratau, kad branda bendravime nevyksta pakopomis.