神的调查
- Atrinkti pagrindinius puslapius svarbius Dievo tyrimui.
- Ką reiškia būti Dievu?
- Kaip keturi asmenų tyrimai susiję su keturiomis vienumo sampratomis?
- Kaip šeši vienumo pagrindai suporuoja keturis asmenų tyrimus?
Dievas tiria klausimus:
- Ar Dievas yra? Ar Dievas būtinas?
- Koks Dievas yra? Ar Dievas būtinai geras? Koks Aš esu asmuo?
- Kaip Dievas yra? Kaip Dievui kiekvieną pasiekti? Kaip Tu esi daugis?
- Kodėl Dievas yra? Kaip mums vienas kitą labiau mylėti? Kodėl Kitas mąsto?
Klausimai reiškiasi trejybės atvaizdais.
Klausimai apie Dievą atsiremia į asmenis, tad tampa klausimais apie asmenis, kuriuos Dievas tiria būtent tais asmenimis. Dievo klausimai tampa asmenų klausimais apie Dievo turėjimą.
- Ar Dievas turi amžiną Dievą?
- Kokį Aš turiu išmintingą Dievą?
- Kaip Tu turi geravališką Dievą?
- Kodėl Kitas turi valingą Dievą?
Asmenys savo šiuos klausimus tiria atitinkamais netroškimais.
Tad Dievas (paskirų asmenų šaltinis) paskirais asmenimis tiria, kaip turėti Dievą, o žmogus (paskirų asmenų suvestis) paskirais asmenimis tiria, kaip gyventi Dievu.
Dievas savo klausimus atitinkamai tiria
- Dievo šokiu: Dievu: Amžinu gyvenimu
- Išgyvenimo apytaka: Manimi: Išmintimi
- Žinojimo rūmais: Tavimi: Gera valia
- Meilės mokslu: Kitu: Dievo valia
Tyrėjas savaip supranta tyrimo išeities taškas atitinka žinojimo lygmenį:
- savyje tiriu Dievo išeities tašku.
- klausiu savo išeities tašku.
- tiriu atsigręždamas į save.
- tiriu apie save pasižiūrėdamas iš aukšto.
Tyrimui reikalinga atitinkamo ilgio požiūrio grandinė.
Kiekvienoje apytakoje tyrimas vyksta keturiose asmenų pakopose, Dievui išeinant už savęs į save.
- Ar? Dievo šokyje tyrimas išsakomas jokiu požiūriu, tad Dievu.
- Koks? Išgyvenimo apytakoje tyrimas išsakomas vienu požiūriu, Manimi. Požiūrį apibrėžia netroškimas. Keturias pakopas išreiškia atvaizdai.
- Kaip? Žinojimo rūmuose tyrimas išsakomas dviem požiūriais, Tavimi. Požiūrį į požiūrį išsako dvejybės atvaizdas. Keturias pakopas išreiškia padalinimai.
- Kodėl? Meilės mokslas tyrimas išsakomas trimis požiūriais, Kitu. Požiūrį į požiūrį į požiūrį išsako trejybės atvaizdas. Keturias pakopas išreiškia aplinkybės. Trejybės atvaizdai išreiškia trejybės ratą, Dievo sąmoningumą, į kurį susiveda visos apytakos, visi tyrimai.
Dievo tyrimo ypatumai
Dievas tiria buvimą Dievu
- Dievo buvimo klausimą
- vadinas, Dievo turėjimo klausimą, nes Dievas yra vaidmuo
- Dievą galinčiais turėti asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu
- ketverybės lygmenimis: Ar? Koks? Kaip? Kodėl?
- trejybės atvaizdais: būtinas, asmuo, daugis, mąstymas
- klausimais apie asmenis: Ar Dievas būtinas? Koks Aš asmuo? Kaip Tu daugis? Kodėl Kitas mąsto?
- apie jų Dievą: Dievo Dievą, Mano Dievą, Tavo Dievą, Kito Dievą
- kodėl asmuo turi Dievą turintį atitinkamą Dievo savybę: amžiną gyvenimą, išmintį, gerą valią, Dievo valią
- apytakomis: mokslais apie Dievą, apie viską, apie troškimus, apie meilę
- Dievas yra asmens Dievas, kieno nors Dievas.
- Dievas tiria, tuomi atveria tyrimo sąlygas, tiria jų tyrėją, ar jam reikalingas Dievas, ar jis iššaukia Dievą.
- Kiekvienoje apytakoje tyrimas vyksta keturiose pakopose ir šešiose jų porose.
- Ketverybės klausimai sieja asmenis su Dievu, tiriant jo buvimą. Klausimai Ar Dievas? Koks Aš? Kaip Tu? Kodėl Kitas? asmenis sieja su Dievu, ieško asmenų pagrindo Dieve, tad asmenimis tiria Dievo buvimą, jo būtinumą. Klausimai sieja nagrinėtiną asmens lygmenį su išvestiniu Dievo lygmeniu.
- Gyvenime turininga, prasminga yra tai, kas prasminga, turininga Dievui, jo tyrimui, tad ir asmenų tyrimams.
- Dievo klausimais susitelkia sąmoningumas į aplinkybę. Manimi sąmoningumas reiškiasi asmeniu, Tavimi - daugio dėsningumu, Kitu - mąstymu.
- Kiekvienu atveju yra keturios pakopos ir šešios jų poros.
Paskiri Dievo tyrimai
- Klausimu Ar? kreipiuosį į Dievą, Koks? - į Save, Kaip? - į Tave, Kodėl? - į Kitą
- Buvimas Dievu vyksta dvasios klodais: Dievu, viskuo, troškimais, meile.
Ar Dievas yra? Ar Dievas būtinas?
- Lygmenyje Ar Dievas žiūri pro mane be jokio požiūrio, gyvena manimi.
- Dievo šokyje keturiose pakopose vyksta tyrimas jokiu požiūriu.
- Dievo šokyje tyrimai vyksta keturiais teigiamais įsakymais ir jų poromis, šešiais neigiamais įsakymais.
Koks Dievas yra? Ar Dievas būtinai geras?
- Išgyvenimo apytakoje požiūris kyla iš troškimo neigimo, tad iš netroškimo, kuriuo Dievas pasitraukia. Dievas naujai iškyla troškimu prisiimdamas netroškimą. Tai tyrimo išsakymas vienu požiūriu keturiose pakopose, Dievui išeinant už savęs į save.
Kaip Dievas yra? Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
Kodėl Dievas yra? Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
- Dievo valia Dievas žiūri, gyvena, tiria mumis.
- Jeigu nori suprasti kodėl, turi mąstyti apie save kaip apie Kitą.
Užrašai
Dievo išsiskleidimas
Dievas išsiskleidžia trimis protais
Dievas išsiskleidžia trimis protais
- Veiksmu +1 jisai savo būtinumo tyrimu vysto visko padalinimus į požiūrius.
- Veiksmu +2 jisai atvaizdais ir aplinkybėmis (požiūriais į požiūrius) vysto trijų protų raiškas.
- Veiksmu +3 jisai turėtų suderinti veiksmus +1 ir +2.
Dievo išsiskleidimas veiksmu +2
Apimtis nusako kiek Dievas yra suvaržytinas. O tai priklauso nuo to kiek Dievas pats susivaržo.
- Jeigu Dievas yra dvasia, tai jisai nesivaržo, tad kaip toks turi būti visiškai suvaržytas nieko apimtyje, o kaip toks jisai yra pirmapradis Dievas iš kurio viskas kildenama.
- Jeigu Dievas yra dvasios sandara, tad viskas, tai jisai pats save varžo pasitraukdamas, tad gali būti laikomas kažkuo, į kurį atsiremia žmogus.
- Jeigu Dievas yra dvasios sandaros atvaizdas, tad troškimu, tai jisai toliau save varžo, atitikdamas paskirą pažinovą, tai jis gali reikštis betkame, bet kokiame moksle arba bet kuriai asmenybei.
- Jeigu Dievas yra esmė, dvasios sandaros atvaizdų vieningumas, tai jisai pats save visiškai suvaržo nieko apimtyje, užtat jisai gali valdyti, įtakoti, palaikyti viską, būtent kaip pasitraukianti meilė.
Visa tai parodo, kad Dievas yra tas pats nesivaržantis Dievas nepaisant apimties, užtat jis tikrai yra visuotinis Dievas.
Trys kryptys - nepaneigiamumas, nešališkumas, besąlygiškumas - yra pagrindai, kuriais Dievas įveikia apimtis.
- Nepaneigiamumas veda už nieko (Dievo) į kažką (Mane).
- Nešališkumas veda už kažko (Manęs) į betką (Tave).
- Besąlygiškumas veda už betko (Tavęs) į viską (Kitą).
Tai grindžia tris protus.
Išėjimas už savęs į save
Išėjimas už savęs į save yra:
- Dievo veikla
- įsijautimas į vaizduotę
- apibrėžimas, kaip kad teorijai (įžvalgai, dvasiai) išeinant už savęs į apimtį.
- itin paprasta ir keista sąvoka, kurstanti viso žinojimo išsiplėtojimą. Jo pilnatvė yra sutapimas išeinančio už savęs, tos savasties už kurio išeina, ir kito už savęs į kurį išeina. Toks sutapimas išreiškia Dievo išėjimą už savęs.
2022.10.26 A: Kokius klausimus tu, Dieve, tiri asmenimis?
D: Aš pakartotinai išeinu už savęs klausimais - ar, koks, kaip, kodėl aš esu - ir atitinkamose būklėse, apimtyse tai tampa atitinkamų asmenų klausimais - Ar Dievas būtinas? Koks Aš esu? Kaip Tu daugis? Kodėl Kitas mąsto? O kiekvienu atveju klausimas atitinkamame lygmenyje grindžia asmens galimybes klausti ir tuo pačiu išeiti už savęs. Tad Aš klausdamas esu asmuo, Tu klausdamas esi daugis, Kitas klausdamas mąsto. Tokiu būdu išryškėja klausimo sandara, taip kad pats klausimas yra visais lygmenimis, o tuo pačiu yra asmenų veikla ir jiems bendra Dievo veikla. Užtat klausimo pagrindu iškyla žmogaus klausimai kylantys iš asmenų bei klausimų pagrindimo žmogaus pasirinkimų atžvilgiu, ar žmogus renkasi save ar Dievą. Tad Dievo klausimai grindžia žmogaus klausimus ir atvirkščiai. Bet pirmiausia yra Dievo klausimai. Užtat Dievas yra būtinas.