Kuris pasirinkimas esminis? Mūsų gyvenime esminis pasirinkimas yra ketverybės žmogiškasis poslinkis vedantis iš Manęs (Koks) į Tave (Kaip).

• Kas yra požiūrių grandinė (asmens požiūris)?
• Kaip požiūrių grandinė papildoma nauju požiūriu, tai yra, kaip pereinama iš vieno asmens į kitą?
• Naujai permąstyti Dievo požiūrio (nežinojimo) ir žmogaus požiūrio (žinojimo) grandines, kaip jos galėtų sieti nežinojimą ir žinojimą, ką tai reiškia, kaip tai išreiškia besąlygiškumą ir sąlygiškumą, jų įmanomus santykius, kaip jie išsivysto.
• P (padalinimai) - realieji skaičiai, P2 (vaizduotė - atvaizdai, aplinkybės) - kompleksiniai skaičiai, P3 (kalbos) - kvaternionai.

• Visaregis: Ar iš viso pripažintina tokia sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?

• Koks mūsų pasirinkimai seka vienas kitą?

• Kaip išgyvenimo apytaka sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?
• Kaip išgyvenimo apytaka susijusi su pasirinkimais?

Kokius pasirinkimus išgyvename? Mūsų pasirinkimus išdėsto išgyvenimo apytaka.

Dorovės tyrimu apibrėžiamas sąmoningėjimas, kaip sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Išgyvenimo apytaka ištisai išgyvename sąmonės ir pasąmonės išskyrimą, ir atitinkamai, Dievo ir žmogaus išskyrimą. Išgyvenimo apytaka tiria, Koks yra Dievas? Užtat tiria, Kas aš esu? Dievas ar ne Dievas? Kuom skiriuosi nuo Dievo?

Dorovės esmė - išgyvenimo apytakos esmė - yra išskyrimas kažko nežinojimas ir žinojimas, būtent savęs nežinojimas ir žinojimas. Atitinkamai, Dievą suvokiame, kaip priešpriešą mūsų būklei. Ryšium su mūsų vidumi, Dievas yra už mūsų. Ryšium su mūsų pasauliu, kuriame esame, Dievas yra mumyse visuose, kiek mes laisvi nuo pasaulio.

Išgyvenimo apytaka išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.

Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (išgyvenimo apytaką) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (meilės mokslą), tad į vienumą. Be sąlygų viskas remiasi trejybe. Būtent sąlygose pasireiškia grynasis vienumas - esmė - nulybė.

Tokiu būdu neigimu-apvertimu plėtojami vis nauji išgyvenimo apytakos lygmenys.

• Suvokti išgyvenimo apytaką ir dorovės tyrimą santykyje su suvestine, kaip Dievas tiria mumis, kaip išsiskiria nežinojimas kažko ir žinojimas kažko, kaip renkamės gyventi ne savimi, asmenybe, o bendru žmogumi, asmeniu.

Išgyvenimo apytaka, Suvestinė, Gvildenu, Dorovė, Dorovės pavyzdžiai, Elgesys, Holokaustas, Sąmoningėjimas, Gyvenimo būdas

• Suvokti išgyvenimo apytaką ir dorovės tyrimą santykyje su suvedimu?, kaip Dievas tiria mumis, kaip išsiskiria nežinojimas kažko ir žinojimas kažko, kaip renkamės gyventi ne savimi, asmenybe, o bendru žmogumi, asmeniu.

• Ką konferencijoje "Gyvenimo būdas ir stilius" išsakytos sąvokos gali pasakyti apie elgesį ir dorovę?

• Ką konferencijoje "Gyvenimo būdas ir stilius" išsakytos sąvokos gali pasakyti apie elgesį ir dorovę?

Kaip gyventi?

Dievo šokis naujai suprantamas, kaip vienas iš keturių apytakų (tai sandaros). Toliau žinojimo rūmai remiasi šešiomis tų apytakų poromis (tai atvaizdai). Galiausiai, meilės mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę (tai vieningumas ir esmė).

• Dievas įsikūnija gerumu bet kokiose sąlygose, tad besąlygiškai įsikūnija. Meilės mokslas išsako gerumo gyvavimą.

Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (pasirinkimų malūną) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (meilės mokslą), tad į vienumą. Be sąlygų viskas remiasi trejybe. Būtent sąlygose pasireiškia grynasis vienumas - esmė - nulybė.

Dorovės žinojimo rūmai

• Išmąstyti žinojimo rūmus dorovėms išsiaiškinimo būdams, taip pat teisei. Tai padėtų išmąstyti 10 Dievo įsakymų, Dievo šokį, dorovę.

• Požiūrių grandinė bene susijusi su aritmetine hierarchija rekursyvinių funkcijų teorijoje - yra ir visiems - ir tai susietina su kategorijų teorijos adjoint functors.

Suvokimo lygmenis išreiškia netroškimų atliepimų nulinis požiūris:

• Suvokimas - būk tobulas
• Savęs suvokimas - ko iš tikrųjų noriu?
• Bendras suvokimas - atsiliepti ramybės būsenoje
• Susikalbėjimas - mane myli labiau kaip aš pats save, tad...

Suvedimas?, Gvildenu, Dorovė, Dorovės pavyzdžiai, Elgesys, Holokaustas, Pasirinkimų malūnas?, Sąmoningėjimas, Gyvenimo būdas ir stilius

Suvedimas?, Gvildenu, Dorovė, Elgesys, Holokaustas, Pasirinkimų malūnas?, Sąmoningėjimas, Gyvenimo būdas ir stilius

Sąmoningumo lygmenys yra suvokimo lygmenys. Jais valios išsiskiria ir susiveda.

Kaip dorovė grindžia sąmoningėjimą?

Kaip dorovė grindžia sąmoningėjimą?

Kaip dorovė grindžia sąmoningėjimą?

Kuris pasirinkimas esminis?? Mūsų gyvenime esminis pasirinkimas yra ketverybės žmogiškasis poslinkis vedantis iš Manęs (Koks) į Tave (Kaip).

Kuris pasirinkimas esminis?? Mūsų gyvenime esminis pasirinkimas yra ketverybės žmogiškasis poslinkis vedantis iš Manęs (Koks) į Tave (Kaip).

Kokius pasirinkimus išgyvename?? Mūsų pasirinkimus išdėsto pasirinkimų malūnas.

[[PasirinkimųMalūnas#Variklis | Kuris pasirinkimas esminis? Mūsų gyvenime esminis pasirinkimas yra ketverybės žmogiškasis poslinkis vedantis iš Manęs (Koks) į Tave (Kaip).

Kaip išgyvenimais susiveda sandaros? Pagrindinės sandaros yra žmogaus ir Dievo trejybes, šešerybė, aštuongubas kelias, kiti netroškimai, padalinimai, atvaizdai, aplinkybės, trys kalbos, Sūnaus aštuonerybę ir dešimt Dievo įsakymų.

Kas yra dorovė?

Kokia dorovės esmė? Reikalinga santrauka.

Kaip tirti dorovę?

Tirdamas dorovę susiduriu su šiais klausimais:

Kas yra dorovė?

Kokia dorovės esmė? Reikalinga santrauka.

Kaip išgyvename dorovę?

Kokius pasirinkimus išgyvename?

Kuris pasirinkimas esminis?

Kaip dorovė grindžia sąmoningėjimą?

Kaip išgyvenimais susiveda sandaros?

Mąstau, kokia dorovės esmė? ir kaip tą esmę išreikšti pasirinkimų malūnu? Koks yra pasirinkimų malūno variklis? Kaip jisai suveda pagrindines sandaras: žmogaus ir Dievo trejybes, aštuonerybę ir dešimt Dievo įsakymų?

Įsivaizduoju, pasirinkimų malūno varomoji jėga yra mūsų rūpesčiai ir jų santykis su Dievo rūpesčiais, vadinasi, su mūsų branda.

Mes galime gyventi Dievu (mylėti besąlygiškai, mylėti Dievą, gyventi nežinojimu, sąmone) arba gyventi savimi (mylėti sąlygiškai, mylėti save, gyventi žinojimu, pasąmone). Dorovės klausimas iškyla kuomet gyvename savimi. Tuomet iškyla klausimas, ar mylėsime kitą, ir būtent savo artimą, kaip kad mylime save? Vadinas, ar sąlygose mylėsime besąlygiškai?

Kada gyvename Dievu, kitaip tariant, kada gyvename Dievo valia, tada savaime susidėlioja Dievo tyrimai (Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas būtinas?) ir atitinkami Dievo valios lygmenys: amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia. Tai grindžia keturi teigiami Dievo įsakymai. Kada gyvename savimi, asmenimis, savo valia, tuomet patys privalome sudėlioti asmenų tyrimus (Ar Dievas yra? Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?) ir atitinkamus lygmenis: gyvenimą, betką, pasirinkimus, valią. Dorovė yra privalėjimas šiuos lygmenis teisingai sudėlioti. Kartu teisingai susidėlioja vienumo sampratos. Šį susidėliojimą grindžia šeši neigiami Dievo įsakymai. Užtat dorovei rūpi sąmoningėjimas. Tai grindžia sąžiningą tyrimą.

Iš tiesų, būtent šis elgesio ir dorovės tyrimas ir išskyrimas yra esminė žmogaus veikla, jo nuolatinė galimybė sąmoningai pasižiūrėti į save ir savo elgesį. Šio sąmoningėjimo galimybes nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.

Dorovės tyrimu apibrėžiamas sąmoningėjimas, kaip sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Pasirinkimų malūnu? ištisai išgyvename sąmonės ir pasąmonės išskyrimą, ir atitinkamai, Dievo ir žmogaus išskyrimą. Pasirinkimų malūnas tiria, Koks yra Dievas? Užtat tiria, Kas aš esu? Dievas ar ne Dievas? Kuom skiriuosi nuo Dievo?

Valia yra atsakymas į klausimą, Kas aš esu?

Būtent Dievo Sūnaus požiūriu iškyla (Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus) sutapimas požiūriais, tad išėjimo už savęs pakopomis, tad žinojimu. Tokiu būdu požiūriai išreiškia jų bendrą suvokimą (bendrai suvoktą Dievo Dvasią). O tai vyksta Dievo Sūnaus požiūriu, tad jau esant savasčiai. Požiūris remiasi būtent savastimi, tad išėjimą už savęs išsako būtent mūsų santykiu su tuo, kas už mūsų.

Dorovės esmė

Dorovės esmė - pasirinkimų malūnų esmė - yra išskyrimas kažko nežinojimas ir žinojimas, būtent savęs nežinojimas ir žinojimas. Atitinkamai, Dievą suvokiame, kaip priešpriešą mūsų būklei. Ryšium su mūsų vidumi, Dievas yra už mūsų. Ryšium su mūsų pasauliu, kuriame esame, Dievas yra mumyse visuose, kiek mes laisvi nuo pasaulio.

Dorove mylime save, užtat sau renkamės platesnę apimtį, užtat sąmoningėjame.

Sąmoningėjimo lygmenys

Dorovės tyrimas išskiria sąmoningėjimo lygmenis. Yra keturi sąmoningumo lygmenys ir trys perėjimai.

Dievo šokis naujai suprantamas, kaip vienas iš keturių apytakų (tai sandaros). Toliau žinojimo rūmai remiasi šešiomis tų apytakų poromis (tai atvaizdai). Galiausiai, maldos mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę (tai vieningumas ir esmė).

Sąmoningėjimo esmė

• Sąmonė pagimdo pasąmonę ir ją taip išugdo, kad ji sąmonei prilygtų, ir tokiu būdu įkūnija ir įtvirtina sąmonę, kaip būtiną. Panašiai pasiklydęs vaikas sutampa su savo tėvais.
• Dievas bręsta būtent žmonėmis. Žmonių elgesyje iškyla dorovė. Užtat savarankiškas Dievas išauga mylintis Dievas.
• Dievas įsikūnija gerumu bet kokiose sąlygose, tad besąlygiškai įsikūnija. Maldos mokslas išsako gerumo gyvavimą.

Sąmoningėjimo apžvalgos

Pasirinkimų malūnas išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.

Esmė - visko žinojimas. Vis išlaikyti pasirinkimo galimybę. Pirminės sandaros skiria: savastį ir Dievą. Pavyzdžiui, poreikių tenkinimas taikosi savasties ar Dievo. Vis išlaikyti skirtumą tarp sąmonės ir pasąmonės.

Amžinas gyvenimas yra sąmonės ir pasąmonės išskyrimas. Užtat yra sveika įsimylėti nes būtent pasąmonė įsimyli. Gyvenimo tikslas - gyvenimo reikalas - yra vis naujai išskirti sąmonę ir pasąmonę, nežinojimą ir žinojimą, sugebėti gyventi vis naujais klausimais. Meilė yra tasai teisingas papildymo santykis tarp sąmonės ir pasąmonės. Meilė išplečia laisve gryną priešpriešą tarp nežinojimo ir žinojimo.

Užtat gyvenimas yra žiaurus. Nes sąmonė yra tobula, o pasąmonė yra netobula. Dargi pasąmonė jas lengvai supainioja. O Dievas myli netobulą.

Sąmoningėjimo keturios pakopos

Žmogus turi susigaudyti, kas per klausimas. Yra trys bendri klausimai: Ką derėtų veikti? Kaip derėtų veikti? Kodėl derėtų veikti? Kitais šešiais klausimais lyginame vienumo sampratas.

Vienumo sampratos

• visuomenės dalia
• asmenų dalia
• asmenų troškimai
• trokštama visuomenė
• Gryna sąmonė - (Dievo) trejybė
• pasąmonė - atsiranda antrinė sąmonė - šešerybė
• pasąmonė atveria sąmonę - septynerybė (septintas požiūrius, juos derinantis)
• sąmonei prilygsta pasąmonė - aštuonerybė

Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (pasirinkimų malūną) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (maldos mokslą), tad į vienumą. Be sąlygų viskas remiasi trejybe. Būtent sąlygose pasireiškia grynasis vienumas - esmė - nulybė.

• Dievo šokis. Jeigu gyventi vienareikšmiškai, tada gyventi gryna sąmone - klausimais.
• Elgesys. Atsiranda antras požiūris - pasąmonė.
• Dorovė. Visgi, sąmonė yra svarbesnis požiūris.
• Galiausiai, pasąmonė paklusdama sąmonei jai prilygsta.

Priešpriešos

• Dievas vs. ne Dievas (Dievo šokyje)
• yra vs. nėra
• nežinojimas vs. žinojimas (apversta - Ne)
• sąmonė vs. pasąmonė (vėl apversta - Ne)

Tokiu būdu neigimu-apvertimu plėtojami vis nauji pasirinkimų malūno lygiai.

Užuojauta (sympathy), kaip dorovės pagrindas remiasi širdimi, lūkesčiais. Visgi, iš viso yra keturi pagrindai: kūnas, protas, širdis, valia.

Dvejopas sąmoningėjimo išgyvenimas: Elgesiu ir dorove

Matematikos žinojimo rūmai dvejaip išsako sąmoningėjimo pakopas: algebra ir analize. Iš lauko jas sieja aštuonerybė. O iš vidaus jas turėtų sieti trejybė.

Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).

Elgesiu (gyvenimu) pasąmonė puoselėja sąmonę. O dorove (amžinu gyvenimu) sąmonė puoselėja pasąmonę.

• Žmogaus elgesio (pasąmonės) esmė: jisai kaupia žinojimą. O dorovės (sąmonės) esmė yra susitelkti į nežinojimą.
• Elgesiu sutampa, yra vienareikšmiška: Susigaudome kodėl - kodėl susigaudome. Renkamės kaip - kaip renkamės. Kuriame ką - ką kuriame. O dorovė bene išskiria tą, kuris klausia, ir tą, apie kurį klausiamą.

Teigiamų jausmų įamžinimas dorybėmis tveria pasąmonę. O sąmonė pasireiškia išorinį požiūrį įsisavindama vidiniu požiūriu. Tai yra sąmoningas pasąmonės puoselėjimas. O pasąmonė ir šiaip savaime plečiasi. Tad reikia ieškoti santykio tarp savaiminės pasąmonės ir išugdytos pasąmonės. Yra bendrystė ir vienu pagrindu ir kitu pagrindu ir renkamės tarp jų. Tai pasirinkimas tarp šiaip gyvenimo ir amžino gyvenimo.

Prasminga atskirti žmogaus ištakos ir dorovės ištakos klausimus. Dorovė iškyla dėl to, kad žmogus gali nusižaisti savo žmoniškumu, gali atitrūkti nuo žaidimo prasmės, pervertinti žaidimą ir gyventi vien dėl jo. Kūniška prievarta yra nusižaidimo ženklas.

Dievo ir žmogaus santykį pirmiausiai išsako Dešimt Dievo įsakymų 4 teigiamais dieviškais įsakymais, išsakantys Dievą, ir 6 neigiamais žmoniškais įsakymais, išsakantys žmogų ir gerumą, laisvumą. Toliau Dievo ir žmogaus santykį lygesniu pagrindu išreiškia aštuongubas kelias ir juo labiau šešerybė. Tokiu būdu Dievo trejybė sulyginama su ją išplečiančia žmogaus trejybe. Tai ir yra Dievo ir žmogaus santykių esmė - Dievas eina į gyvenimą, į pasąmonę, į atsakymą.

Noriu viską žinoti. Tad noriu mąstyti Dievo požiūrį. Tačiau mane ištisai varžo žmogaus požiūris. Kaip man atsisakyti savo požiūrio ir mąstyti Dievo požiūrį? Kada mąstau žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį - tai yra, kada vyksta susikalbėjimas - ir jeigu Dievas palaiko mane - tuomet mano mąstymas gali išsakyti Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį. O tai yra, iš esmės, visko žinojimas žmogaus sąlygose. Juk aš tokiu būdu suvokiu, kaip Dievas priima mano jo suvokimą.

Kaip tirti dorovę?

Tirdamas dorovę susiduriu su šiais klausimais:

Kas yra dorovė?

Kokia dorovės esmė? Reikalinga santrauka.

Kaip išgyvename dorovę?

Kokius pasirinkimus išgyvename?

Kuris pasirinkimas esminis?

Kaip dorovė grindžia sąmoningėjimą?

Kaip išgyvenimais susiveda sandaros?

Užuojauta (sympathy), kaip dorovės pagrindas remiasi širdimi, lūkesčiais. Visgi, iš viso yra keturi pagrindai: kūnas, protas, širdis, valia.

Žmogus turi susigaudyti, kas per klausimas. Yra trys bendri klausimai: Ką derėtų veikti? Kaip derėtų veikti? Kodėl derėtų veikti? Kitais šešiais klausimais lyginame vienumo sampratas.

Dorove mylime save, užtat sau renkamės platesnę apimtį, užtat sąmoningėjame.

Kaip dorove mylime save ir sąmoningėjame?

Kada gyvename Dievu, kitaip tariant, kada gyvename Dievo valia, tada savaime susidėlioja Dievo tyrimai (Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas būtinas?) ir atitinkami Dievo valios lygmenys: amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia. Tai grindžia keturi teigiami Dievo įsakymai. Kada gyvename savimi, asmenimis, savo valia, tuomet patys privalome sudėlioti asmenų tyrimus (Ar Dievas yra? Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?) ir atitinkamus lygmenis: gyvenimą, betką, pasirinkimus, valią. Dorovė yra privalėjimas šiuos lygmenis teisingai sudėlioti. Kartu teisingai susidėlioja vienumo sampratos. Šį susidėliojimą grindžia šeši neigiami Dievo įsakymai. Užtat dorovei rūpi sąmoningėjimas. Tai grindžia sąžiningą tyrimą.

Mes galime gyventi Dievu (mylėti besąlygiškai, mylėti Dievą, gyventi nežinojimu, sąmone) arba gyventi savimi (mylėti sąlygiškai, mylėti save, gyventi žinojimu, pasąmone). Dorovės klausimas iškyla kuomet gyvename savimi. Tuomet iškyla klausimas, ar mylėsime kitą, ir būtent savo artimą, kaip kad mylime save? Vadinas, ar sąlygose mylėsime besąlygiškai?

Kada gyvename Dievu, kitaip tariant, kada gyvename Dievo valia, tada savaime susidėlioja Dievo tyrimai (Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas būtinas?) ir atitinkami Dievo valios lygmenys: amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia. Tai grindžia keturi teigiami Dievo įsakymai. Kada gyvename savimi, asmenimis, savo valia, tuomet patys privalome sudėlioti asmenų tyrimus (Ar Dievas yra? Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?) ir atitinkamus lygmenis: gyvenimą, betką, pasirinkimus, valią. Dorovė yra privalėjimas šiuos lygmenis teisingai sudėlioti. Kartu teisingai susidėlioja vienumo sampratos. Šį susidėliojimą grindžia šeši neigiami Dievo įsakymai.

Valia yra atsakymas į klausimą, Kas aš esu?

Kaip valia pasireiškia dorove?

Kaip dorovė remiasi svarbos nustatymu?

Vienumo sampratos

• visuomenės dalia
• asmenų dalia
• asmenų troškimai
• trokštama visuomenė

0) 1) 2) 3) Veiksmu +1 išsivysto (Dievo) sąmonė - suvokėjas, suvokimas, suvoktasis - yra sandaros pagrindas, visko padalinimus. Sąmonė išbaigta trimis požiūriais, tačiau veiksmas +1 taikomas toliau. Visuma vis naujai suvokiama kaip papildomas požiūris (palyginti su simpleksų židiniu).

Visumos apžvalga

0) 1) 2) 3) Išsivysto (Dievo) sąmonė - suvokėjas, suvokimas, suvoktasis - There is first a unified outlook (such as God) which unfolds the perspectives that are the basis for Structure, for the DivisionOfEverything. We may think of this unfolding as an operation [AddOne +1] which keeps reinterpreting the whole as an additional perspective. When there are three perspectives, then the structure for the original outlook is complete: it can understand, come to understanding, and be understood. However, the operation +1 continues.

4) 5) 6) Therefore a new outlook awakens and finds itself as such within the structural situation unfolded by the original outlook. We may think of this as a "godlet" which may not be God, but is otherwise in the situation of God. There is now a disconnect between Structure and Activity. Structure may or may not channel activity. Activity may or may not evoke structure. The feedback between structure and activity may be thought of as an operation [AddTwo +2]: the evoking of structure is linked to the arisal of activity. We may think of the godlet as a perturbation that opens up angles: Representations upon the whole, and Topologies from out of the parts. I think that this is where the "algebra of views" is defined. The give and take between activity and structure introduces a slack which allows one to take up a perspective, thus integrating whole and parts.

7) Then the new outlook comes to understand itself with regard to the original outlook as a perturbation of an ideal outlook that links both outlooks. All three outlooks are characterized by their three-cycles: taking a stand, following through, reflecting. And these rotations may be thought of as an operation [AddThree +3]. I think here is where the dynamic languages of life come into play: argumentation, verbalization, narration. I suppose they are expressions of the "algebra of views". Here the ideal outlook serves as a mediator which allows us to localize the slack so that we know where it is within a three-cycle. This makes the algebra definite.

8=0) Then the new outlook understands itself as subordinate to the original outlook. At the core of the new outlook is always the original outlook which went beyond itself and thereby generated the new outlook. Everything is always collapsing back into the original outlook. The views of the new outlook and the original outlook coincide by way of that collapsing.

This is extremely helpful for me because it places the "algebra of views" within the big picture. It suggests that the algebra of views becomes defined with the divisions of everything into four, five and six perspectives. And that its applications through argumentation, verbalization, narration arise with the division of everything into seven perspectives. And, finally, the coinciding of views is related to the collapse of structure, which is perhaps the key point about mathematical systems in general. It's the collapse of structure which makes mathematics interesting.

• Visumos apžvalga "Big picture"

Jėzus kalbėjo kaip jisai prisikels po trijų dienų ir trijų nakčių. Gal tai susiję su požiūrių grandine, su perėjimais tarp Dievo ir žmogaus požiūrių.

Suvedimas?, Gvildenu, Dorovė, Elgesys, Holokaustas, Pasirinkimų malūnas?, Sąmoningėjimas

Dorovės tyrimu apibrėžiamas sąmoningėjimas, kaip sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Pasirinkimų malūnu? ištisai išgyvename sąmonės ir pasąmonės išskyrimą, ir atitinkamai, Dievo ir žmogaus išskyrimą. Pasirinkimų malūnas tiria, Koks yra Dievas? Užtat tiria, Kas aš esu? Dievas ar ne Dievas? Kuom skiriuosi nuo Dievo?

Dorovės esmė

Dorovės esmė

Dorovės esmė

Dorovės esmė - pasirinkimų malūnų esmė - yra išskyrimas kažko nežinojimas ir žinojimas, būtent savęs nežinojimas ir žinojimas. Atitinkamai, Dievą suvokiame, kaip priešpriešą mūsų būklei. Ryšium su mūsų vidumi, Dievas yra už mūsų. Ryšium su mūsų pasauliu, kuriame esame, Dievas yra mumyse visuose, kiek mes laisvi nuo pasaulio.

• Suvokti pasirinkimų malūną? ir dorovės tyrimą santykyje su suvedimu?, kaip Dievas tiria mumis, kaip išsiskiria nežinojimas kažko ir žinojimas kažko, kaip renkamės gyventi ne savimi, asmenybe, o bendru žmogumi, asmeniu.

Šiame puslapyje apžvelgiu, kaip tiriu elgesį ir dorovę. Manau jie atitinkamai susiję su pasąmonės žinojimu ir sąmonės nežinojimu. Tai esminis pasirinkimas, kiekviename žingsnyje gyventi sąmoningai, nežinojimu.

Šiame puslapyje apžvelgiu, kaip tiriu elgesį ir dorovę. Manau jie atitinkamai susiję su pasąmonės žinojimu ir sąmonės nežinojimu. Tai esminis pasirinkimas, kiekviename žingsnyje gyventi sąmoningai, nežinojimu.

Manau tai atitinkamai susiję su pasąmonės žinojimu ir sąmonės nežinojimu. Tai esminis pasirinkimas, kiekviename žingsnyje gyventi sąmoningai, nežinojimu.

• Nagrinėti, kaip Lietuvoje tapo priimtina ar nepriimtina žydus skriausti ar gelbėti. Tirti visuomeninius klausimus.

• Žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė Ž->D->Ž->D->Ž gali sutapti su grandine D->Ž->D. Panašiai, Ž->D->Ž gali sutapti su D, bet tada nėra žmogaus, tai atitrūkimas nuo žmogaus, o gal žmogaus atsisakymas savęs. O D->Ž->D išsako Dievo požiūrį, būtent žmogumi.

Mąstau, kokia dorovės esmė? ir kaip tą esmę išreikšti pasirinkimų malūnu? Koks yra pasirinkimų malūno variklis? Kaip jisai suveda pagrindines sandaras: žmogaus ir Dievo trejybes, aštuonerybę ir dešimt Dievo įsakymų?

Kaip tirti dorovę?

Mąstau, kokia dorovė esmė? ir kaip tą esmę išreikšti pasirinkimų malūnu? Koks yra pasirinkimų malūno variklis? Kaip jisai suveda pagrindines sandaras: žmogaus ir Dievo trejybes, aštuonerybę ir dešimt Dievo įsakymų?

Įsivaizduoju, pasirinkimų malūno varomoji jėga yra mūsų rūpesčiai ir jų santykis su Dievo rūpesčiais, vadinasi, su mūsų branda.

• Lyginti su aritmetine hierarchija.

1. Grandine

Antrinės sandaros yra:

• požiūriai (padalinimai)
• požiūriai į požiūrius (atvaizdai, aplinkybės) ir
• požiūriai į požiūrius į požiūrius (trys kalbos).

Pasiklydęs vaikas

• Pavyzdys iš komunikacijos teorijos ir rinkodaros: A intends [communicative intention] that R believes that A intends [informative intention] that R believes that p.

Galimos ir lygmenų poros.

Požiūrių grandinė

• Nežinojimas: Dievo požiūris, žinojimas: žmogaus požiūris, ir galima kurti grandines: žinau, kad nežinai, kad žinau, kad nežinai ir t.t.
• Mūsų vienumui netrukdo skirtingi požiūriai, tačiau jie turi būti aiškūs, tikri, atviri, skaidrūs. Mūsų požiūrius sieja aukštesnis požiūris, kurio platesnį žvilgsnį išgyvename savuoju siauresniu požiūriu. Požiūrių vieningumas turi iškilti kaip pasėkmė, jų neatitikimas yra ženklas mūsų nevieningumo, tad nenuslėptinas. Dorovė iškelia požiūrių neatitikimą. Požiūriai sutampa jei apimtyse sutampame, tad svarbu paklusti Dievui, jis apimties nevaržomas.

Vaisingų prielaidų svarba norint atsisakyti savo požiūrio ir viską žinoti

• Vaisingomis prielaidomis galime pereiti iš "žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį" (kokia vaisinga prielaida?) į "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį" (ir vaisinga prielaida, Dievui sutampant, tai yra, mums teisingai suprantant Dievą) galime išgauti "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį".
• The great challenge is that, as humans, we are bound by our own view, so that we are unable to escape it, at least as humans. However, it is possible that God may be able to escape his point of view and take up ours. This is a ConstructiveHypothesis that we take. It acknowledges a difference between God and us. We may then leverage this difference to open up our view. It may also be that our human view is sufficient for direct access to all knowledge - where perhaps the directness is understood with regard to the nature of our minds.
• The aim is to describe God's view of human's view. What is the fullest experience of the human view? How does an unrestricted view experience a view that can't escape itself?
• In my account, I am attempting to express God's view of a human's view. By human I mean myself and all whose perspective I might possibly admit. I am thus attempting to take up and make available the Absolute complete potential of my perspective.
• I have my own human view, but I am attempting to take up God's view. How can I take up God's view directly rather than through my own view?
• This is possible if my view and God's view coincide. This may depend on factors beyond my control. Yet I may position myself with regard to such factors to enable such coinciding to the extent that I am able to control. Even so, on what basis may it be that indeed my view and God's view coincide?

The chain of views lets us separate out all concepts, any concept, a concept, no concept (be one with) - by establishing the distance from the viewer. Tad ketverybę.

Esmė - visko žinojimas. Vis išlaikyti pasirinkimo galimybę. Pirminės sandaros skiria: savastį ir Dievą. Pavyzdžiui, poreikių tenkinimas taikosi savasties ar Dievo. Vis išlaikyti skirtumą tarp sąmonės ir pasąmonės.

Amžinas gyvenimas yra sąmonės ir pasąmonės išskyrimas. Užtat yra sveika įsimylėti nes būtent pasąmonė įsimyli. Gyvenimo tikslas - gyvenimo reikalas - yra vis naujai išskirti sąmonę ir pasąmonę, nežinojimą ir žinojimą, sugebėti gyventi vis naujais klausimais. Meilė yra tasai teisingas papildymo santykis tarp sąmonės ir pasąmonės. Meilė išplečia laisve gryną priešpriešą tarp nežinojimo ir žinojimo.

Užtat gyvenimas yra žiaurus. Nes sąmonė yra tobula, o pasąmonė yra netobula. Dargi pasąmonė jas lengvai supainioja. O Dievas myli netobulą.

Priešpriešos

• Dievas vs. ne Dievas (Dievo šokyje)
• yra vs. nėra
• nežinojimas vs. žinojimas (apversta - Ne)
• sąmonė vs. pasąmonė (vėl apversta - Ne)

Tokiu būdu neigimu-apvertimu plėtojami vis nauji pasirinkimų malūno lygiai.

Būtent Dievo Sūnaus požiūriu iškyla (Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus) sutapimas požiūriais, tad išėjimo už savęs pakopomis, tad žinojimu. Tokiu būdu požiūriai išreiškia jų bendrą suvokimą (bendrai suvoktą Dievo Dvasią). O tai vyksta Dievo Sūnaus požiūriu, tad jau esant savasčiai. Požiūris remiasi būtent savastimi, tad išėjimą už savęs išsako būtent mūsų santykiu su tuo, kas už mūsų.

• Ir kaip turėtų elgtis?

Iš tiesų, būtent šis elgesio ir dorovės tyrimas ir išskyrimas yra esminė žmogaus veikla, jo nuolatinė galimybė sąmoningai pasižiūrėti į save ir savo elgesį. Šio sąmoningėjimo galimybes nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.

Dorovės tyrimu apibrėžiamas sąmoningėjimas, kaip sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Pasirinkimų malūnu? ištisai išgyvename sąmonės ir pasąmonės išskyrimą, ir atitinkamai, Dievo ir žmogaus išskyrimą. Pasirinkimų malūnas tiria, Koks yra Dievas? Užtat tiria, Kas aš esu? Dievas ar ne Dievas? Kuom skiriuosi nuo Dievo?

• Kaip požiūrių grandine susieti su keturių asmenų šešiais pokalbiais ir su tuo, kaip asmeniniais požiūriais išgauti besąlygišką Dievo požiūrį?

• Kuria prasme požiūrių grandinė sutampa ir su Dievo požiūriu, kaip yra, ir yra netgi dalis jo požiūrio?

• Kuria prasme požiūrių grandinė sutampa ir su Dievo požiūriu, kaip yra?

Žr. Suvedimas?, Gvildenu, Dorovė, Elgesys, Holokaustas

• Kaip požiūrių grandinė išdėlioja visko žinojimą?

• Kas yra sąlygiškumas ir kaip jisai vystosi požiūrių grandine?
• Kaip požiūrių grandinė išreiškia ne tik mano, kaip paskiro žmogaus, bet visų žmonių būklę?

Sandarų atžvilgiu, visko žinojimą išsako požiūrių grandinė, nes visos sandaros iš jos išplaukia. Požiūrių grandinė išsako, kaip visko žinojimas išsidėlioja žmogaus akimis. Visko žinojimas yra Dievo požiūris į žmogaus požiūrį, tad sąmonės įsijautimas į nesąmonę, nesąmoningumą. Žmogaus požiūris išsako mūsų nesąmoningą žinojimą, o Dievo požiūris išsako sąmoningą nežinojimą.

Dorovės tyrimo lygmenys

Įvairiai esu aptikęs dorovės tyrimo lygmenis:

• Suvokimo lygmenys
• Apžvalga "Big picture"
• Požiūrių grandinė

Suvokimas

• Suvokimas, tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį
• Savęs suvokimas, tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį
• Bendras suvokimas, tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį
• Susikalbėjimas, tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį

Suvesti dorovės tyrimui susijusius puslapius apie požiūrių grandinę.

• Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Pasiklydęs vaikas

Dievo šokis naujai suprantamas, kaip vienas iš keturių apytakų (tai sandaros). Toliau žinojimo rūmai remiasi šešiomis tų apytakų poromis (tai atvaizdai). Galiausiai, maldos mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę (tai vieningumas ir esmė).

Dievo šokis naujai suprantamas, kaip vienas iš keturių apytakų. Toliau žinojimo rūmai remiasi šešiomis tų apytakų poromis. Galiausiai, maldos mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę.

Išskirti ir sutvarkyti tyrimo septynis puslapius.

• Išmąstyti, kokia sandara svarbiausia kiekvienai tyrimo pakopai?

Priešpriešos

• Dievas vs. ne Dievas (Dievo šokyje)
• yra vs. nėra
• nežinojimas vs. žinojimas (apversta - Ne)
• sąmonė vs. pasąmonė (vėl apversta - Ne)

Tokiu būdu neigimu-apvertimu plėtojami vis nauji pasirinkimų malūno lygiai.

Esmė - visko žinojimas. Vis išlaikyti pasirinkimo galimybę. Pirminės sandaros skiria: savastį ir Dievą. Pavyzdžiui, poreikių tenkinimas taikosi savasties ar Dievo. Vis išlaikyti skirtumą tarp sąmonės ir pasąmonės.

Amžinas gyvenimas yra sąmonės ir pasąmonės išskyrimas. Užtat yra sveika įsimylėti nes būtent pasąmonė įsimyli. Gyvenimo tikslas - gyvenimo reikalas - yra vis naujai išskirti sąmonę ir pasąmonę, nežinojimą ir žinojimą, sugebėti gyventi vis naujais klausimais. Meilė yra tasai teisingas papildymo santykis tarp sąmonės ir pasąmonės. Meilė išplečia laisve gryną priešpriešą tarp nežinojimo ir žinojimo.

Užtat gyvenimas yra žiaurus. Nes sąmonė yra tobula, o pasąmonė yra netobula. Dargi pasąmonė jas lengvai supainioja. O Dievas myli netobulą.

Amžinas gyvenimas yra sąmonės ir pasąmonės išskyrimas. Užtat yra sveika įsimylėti nes būtent pasąmonė įsimyli. Gyvenimo tikslas - gyvenimo reikalas - yra vis naujai išskirti sąmonę ir pasąmonę, nežinojimą ir žinojimą, sugebėti gyventi vis naujais klausimais.

Dievas: Ar esu ar nesu? Aš: Koks esu ar nesu? Tu: Kaip esu ar nesu? Kitas: Kodėl esu ar nesu? Buvimas, tai žinojimo. Nebuvimas, tai nežinojimo.

dŽr. Gvildenu, Dorovė, Elgesys, Holokaustas

Dievas: Ar esu ar nesu? Aš: Koks esu ar nesu? Tu: Kaip esu ar nesu? Kitas: Kodėl esu ar nesu?

Dievas: Ar esu? Aš: Koks esu? Tu: Kaip esu? Kitas: Kodėl esu?

Dievas yra strimagalvis, o man išsiskiria trejybės ratas: buvimas, veikimas, mąstymas. Atsakymas - esu, ir klausimas - bet ar veikiu?

Pasirinkimų malūnas tiria, Koks yra Dievas?

Užtat tiria, Kas aš esu? Dievas ar ne Dievas? Kuom skiriuosi nuo Dievo?

Dievas yra strimagalvis, o man išsiskiria trejybės ratas: buvimas, veikimas, mąstymas.

Pasirinkimų malūnas tiria, Koks yra Dievas? tai yra, Kas aš esu?

Pasirinkimų malūnas tiria, Koks yra Dievas? Kas aš esu?

Dvejopas sąmoningėjimo išgyvenimas: Elgesiu ir dorove

Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).

Sąmoningėjimo lygmenys

Dorovės tyrimas išskiria sąmoningėjimo lygmenis. Yra keturi sąmoningumo lygmenys ir trys perėjimai.

Sąmoningėjimo esmė

• Sąmonė pagimdo pasąmonę ir ją taip išugdo, kad ji sąmonei prilygtų, ir tokiu būdu įkūnija ir įtvirtina sąmonę, kaip būtiną. Panašiai pasiklydęs vaikas sutampa su savo tėvais.
• Dievas bręsta būtent žmonėmis. Žmonių elgesyje iškyla dorovė. Užtat savarankiškas Dievas išauga mylintis Dievas.
• Dievas įsikūnija gerumu bet kokiose sąlygose, tad besąlygiškai įsikūnija. Maldos mokslas išsako gerumo gyvavimą.

Sąmoningėjimo apžvalgos

Pasirinkimų malūnas išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.

Sąmoningėjimo keturios pakopos

• Gryna sąmonė - (Dievo) trejybė
• pasąmonė - atsiranda antrinė sąmonė - šešerybė
• pasąmonė atveria sąmonę - septynerybė (septintas požiūrius, juos derinantis)
• sąmonei prilygsta pasąmonė - aštuonerybė

Dvejopas sąmoningėjimo išgyvenimas

Matematikos žinojimo rūmai dvejaip išsako sąmoningėjimo pakopas: algebra ir analize. Iš lauko jas sieja aštuonerybė. O iš vidaus jas turėtų sieti trejybė.

Juo apibrėžiu sąmoningėjimą ir išryškinu pasirinkimų malūną?. Pasirinkimų malūnas turėtų išryškinti skirtumą tarp sąmonės ir pasąmonės ir kaip vystosi jų santykis.

Matematikos žinojimo rūmai dvejaip išsako sąmoningėjimo pakopas: algebra ir analize. Iš lauko jas sieja aštuonerybė. O iš vidaus jas turėtų sieti trejybė.

Juo apibrėžiu sąmoningėjimą ir išryškinu pasirinkimų malūną?.

Pasirinkimų malūnas išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.

Pasirinkimų malūnas išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine.

Teigiamų jausmų įamžinimas dorybėmis tveria pasąmonę. O sąmonė pasireiškia išorinį požiūrį įsisavindama vidiniu požiūriu. Tai yra sąmoningas pasąmonės puoselėjimas. O pasąmonė ir šiaip savaime plečiasi. Tad reikia ieškoti santykio tarp savaiminės pasąmonės ir išugdytos pasąmonės. Yra bendrystė ir vienu pagrindu ir kitu pagrindu ir renkamės tarp jų. Tai pasirinkimas tarp šiaip gyvenimo ir amžino gyvenimo.

Teigiamų jausmų įamžinimas dorybėmis tveria pasąmonę. O sąmonė pasireiškia išorinį požiūrį įsisavindama vidiniu požiūriu. Tai yra sąmoningas pasąmonės puoselėjimas.

Teigiamų jausmų įamžinimas dorybėmis tveria pasąmonę. O sąmonė pasireiškia išorinį požiūrį įsisavindama vidiniu požiūriu.

Juo išryškinu pasirinkimų malūną?.

Juo išryškinu pasirinkimų malūną.

• Kaip keturios apytakos išplaukia iš Dievo šokio?

• Kaip keturios apytakos šešiais pokalbiais susiveda į vienumą?

• Kas yra vienumas? Kaip esame viena?

Dorovės tyrimo lygmenys

Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (pasirinkimų malūną) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (maldos mokslą), tad į vienumą. Be sąlygų viskas remiasi trejybe. Būtent sąlygose pasireiškia grynasis vienumas - esmė - nulybė.

• Kas yra sąlygiškumas ir kaip jisai vystosi požiūrių grandine?
  • Kas yra požiūris?

• Kas yra sąlygiškumas ir kaip jisai vystosi?

• Gryna sąmonė - (Dievo) trejybė
• pasąmonė - atsiranda antrinė sąmonė - šešerybė
• pasąmonė atveria sąmonę - septynerybė (septintas požiūrius, juos derinantis)
• sąmonei prilygsta pasąmonė - aštuonerybė

Noriu viską žinoti. Tad noriu mąstyti Dievo požiūrį. Tačiau mane ištisai varžo žmogaus požiūris. Kaip man atsisakyti savo požiūrio ir mąstyti Dievo požiūrį? Kada mąstau žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį - tai yra, kada vyksta susikalbėjimas - ir jeigu Dievas palaiko mane - tuomet mano mąstymas gali išsakyti Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį. O tai yra, iš esmės, visko žinojimas žmogaus sąlygose. Juk aš tokiu būdu suvokiu, kaip Dievas priima mano jo suvokimą.

Požiūrių grandinė

The great challenge is that, as humans, we are bound by our own view, so that we are unable to escape it, at least as humans. However, it is possible that God may be able to escape his point of view and take up ours. This is a ConstructiveHypothesis that we take. It acknowledges a difference between God and us. We may then leverage this difference to open up our view. It may also be that our human view is sufficient for direct access to all knowledge - where perhaps the directness is understood with regard to the nature of our minds.

The aim is to describe God's view of human's view. What is the fullest experience of the human view? How does an unrestricted view experience a view that can't escape itself?

In my account, I am attempting to express God's view of a human's view. By human I mean myself and all whose perspective I might possibly admit. I am thus attempting to take up and make available the Absolute complete potential of my perspective.

I have my own human view, but I am attempting to take up God's view. How can I take up God's view directly rather than through my own view?

This is possible if my view and God's view coincide. This may depend on factors beyond my control. Yet I may position myself with regard to such factors to enable such coinciding to the extent that I am able to control. Even so, on what basis may it be that indeed my view and God's view coincide?

We take up God's view because that opens up a vantage point that he might take up so that our views might coincide. And by taking up, alternatively, his view upon our view and ours upon his, ever deeper, the idea is that we do not diminish or close our view at all, but instead enrich it by exposing it to God's and our view through it. Finally, the Other is very important as the vehicle for shared understanding, in that the way that we treat others is the way that God may treat us, as we allow God to use us as a vehicle in reaching out to others. We may not be absolutely transparent like God, but yet we might be transparent for the purpose of him reaching out to others. And this transparency may be what is relevant in our view coinciding with God's.''

The main idea in all of this, perhaps, is how God makes available his Godly perspective to all of those beyond him, which is an increasing challenge until it reaches the stretching point. In this sense God shares perspective, and even more, goes beyond that to all those who might position themselves for his perspective - and through them others may be reached just as through him - it starts from them as it did with him.

Therefore we have all, any, a and no perspectives. These are four increasingly focused LevelsOfUnderstanding. Understanding is the keeping separate of Concepts. (A concept is that which is with itself). It is also the distinction of one perspective (anything) upon another perspective (everything) (and of that perspective from slack). (To have a perspective is to go beyond oneself). This allows for a sequence of ever deeper (ever closer) Scopes which may be shared. Love is the sharing of a scope. We therefore have a sequence of ever deeper levels of love. They ground the ever greater Independence of the one who is loved (and understood): Self, Other, God. At the fourth level, LoveGod, God's view and human's view coincide (love absolutely) regarding the Good, so that both share the same view of God's view of human's view of God's view of human's view. All of the Structure that I am aware of rests in one of these four levels.

The chain of views lets us separate out all concepts, any concept, a concept, no concept (be one with) - by establishing the distance from the viewer.

The chain of views apparently arises from the fact that the definite view has decreasing slack in scope and is thus ever more defined, whereas the indefinite view has increasing slack in scope and is thus ever less defined.

Iš ankščiau

Suvokimo lygmenys

Think of understanding:

• God's view as understanding
• God's view of human's view as self-understanding
• God's view of human's view of God's view as shared understanding
• God's view of human's view of God's view of human's view as good understanding

Where each of these are described in the Overview. So understanding may be God's view, as in eternal life is the understanding that God is good.

The Algebra of Views & The Big Picture

It seems that all of this is rolled out as follows:

0) 1) 2) 3) There is first a unified outlook (such as God) which unfolds the perspectives that are the basis for Structure, for the DivisionOfEverything. We may think of this unfolding as an operation [AddOne +1] which keeps reinterpreting the whole as an additional perspective. When there are three perspectives, then the structure for the original outlook is complete: it can understand, come to understanding, and be understood. However, the operation +1 continues.

4) 5) 6) Therefore a new outlook awakens and finds itself as such within the structural situation unfolded by the original outlook. We may think of this as a "godlet" which may not be God, but is otherwise in the situation of God. There is now a disconnect between Structure and Activity. Structure may or may not channel activity. Activity may or may not evoke structure. The feedback between structure and activity may be thought of as an operation [AddTwo +2]: the evoking of structure is linked to the arisal of activity. We may think of the godlet as a perturbation that opens up angles: Representations upon the whole, and Topologies from out of the parts. I think that this is where the "algebra of views" is defined. The give and take between activity and structure introduces a slack which allows one to take up a perspective, thus integrating whole and parts.

7) Then the new outlook comes to understand itself with regard to the original outlook as a perturbation of an ideal outlook that links both outlooks. All three outlooks are characterized by their three-cycles: taking a stand, following through, reflecting. And these rotations may be thought of as an operation [AddThree +3]. I think here is where the dynamic languages of life come into play: argumentation, verbalization, narration. I suppose they are expressions of the "algebra of views". Here the ideal outlook serves as a mediator which allows us to localize the slack so that we know where it is within a three-cycle. This makes the algebra definite.

8=0) Then the new outlook understands itself as subordinate to the original outlook. At the core of the new outlook is always the original outlook which went beyond itself and thereby generated the new outlook. Everything is always collapsing back into the original outlook. The views of the new outlook and the original outlook coincide by way of that collapsing.

This is extremely helpful for me because it places the "algebra of views" within the big picture. It suggests that the algebra of views becomes defined with the divisions of everything into four, five and six perspectives. And that its applications through argumentation, verbalization, narration arise with the division of everything into seven perspectives. And, finally, the coinciding of views is related to the collapse of structure, which is perhaps the key point about mathematical systems in general. It's the collapse of structure which makes mathematics interesting.

Užrašai

• Dievo šokis. Jeigu gyventi vienareikšmiškai, tada gyventi gryna sąmone - klausimais.
• Elgesys. Atsiranda antras požiūris - pasąmonė.
• Dorovė. Visgi, sąmonė yra svarbesnis požiūris.
• Galiausiai, pasąmonė paklusdama sąmonei jai prilygsta.

Koks ryšys tarp padalinimų ir dorovės tyrimo septynių pakopų?

• Tarp sąmonės (porinių padalinimų) ir pasąmonės (neporinių padalinimų)?

• Sąmonė pagimdo pasąmonę ir ją taip išugdo, kad ji sąmonei prilygtų, ir tokiu būdu įkūnija ir įtvirtina sąmonę, kaip būtiną. Panašiai pasiklydęs vaikas sutampa su savo tėvais.

• Elgesiu sutampa, yra vienareikšmiška: Susigaudome kodėl - kodėl susigaudome. Renkamės kaip - kaip renkamės. Kuriame ką - ką kuriame. O dorovė bene išskiria tą, kuris klausia, ir tą, apie kurį klausiamą.

Elgesiu (gyvenimu) pasąmonė puoselėja sąmonę. O dorove (amžinu gyvenimu) sąmonė puoselėja pasąmonę.

• Kaip iš gyvenimo nežinojimu išplaukia gyvenimas Dievui ir gyvenimas klausimais?

Elgesiu (gyvenimu) pasąmonė puoselėja sąmonę. O dorove (amžinu gyvenimu) sąmonė puoselėja pasąmonę.

• Žmogaus elgesio (pasąmonės) esmė: jisai kaupia žinojimą. O dorovės (sąmonės) esmė yra susitelkti į nežinojimą.

Elgesiu (gyvenimu) pasąmonė puoselėja sąmonę. O dorove (amžinu gyvenimu) sąmonė puoselėja pasąmonę.

Šiame puslapyje apžvelgiu savo tyrimą.

Pagrindinės mintys

• Dievas bręsta būtent žmonėmis. Žmonių elgesyje iškyla dorovė. Užtat savarankiškas Dievas išauga mylintis Dievas.
• Dievas įsikūnija gerumu bet kokiose sąlygose, tad besąlygiškai įsikūnija. Maldos mokslas išsako gerumo gyvavimą.

Visuminiai klausimai

• Kaip skiriasi gyvenimas Dievu nuo gyvenimo klausimais?

Dievas įsikūnija gerumu bet kokiose sąlygose, tad besąlygiškai įsikūnija. Maldos mokslas išsako gerumo gyvavimą.

Pagrindinė mintis: Dievas bręsta būtent žmonėmis. Žmonių elgesyje iškyla dorovė. Užtat savarankiškas Dievas išauga mylintis Dievas.

Dievas įsikūnija gerumu bet kokiose sąlygose, tad beąlygiškai įsikūnija.

• Kaip dorovės raidoje iškyla vienumo sąvoka? ir įvairios sandaros, siejančios Dievo trejybę ir žmogaus trejybės ratą?
• Kokį vienumą grindžia Dievas, meilė, asmuo, požiūriai, kitas, bendrystė? Kaip žinyne apibrėžtinos susijusios sąvokos?

Dievo ir žmogaus santykį pirmiausiai išsako Dešimt Dievo įsakymų 4 teigiamais dieviškais įsakymais, išsakantys Dievą, ir 6 neigiamais žmoniškais įsakymais, išsakantys žmogų ir gerumą, laisvumą. Toliau Dievo ir žmogaus santykį lygesniu pagrindu išreiškia aštuongubas kelias ir juo labiau šešerybė. Tokiu būdu Dievo trejybė sulyginama su ją išplečiančia žmogaus trejybe. Tai ir yra Dievo ir žmogaus santykių esmė - Dievas eina į gyvenimą, į pasąmonę, į atsakymą.

Dievo ir žmogaus santykį pirmiausiai išsako Dešimt Dievo įsakymų 4 teigiamais dieviškais įsakymais, išsakantys Dievą, ir 6 neigiamais žmoniškais įsakymais, išsakantys žmogų ir gerumą, laisvumą. Toliau Dievo ir žmogaus santykį lygesniu pagrindu išreiškia aštuongubas kelias ir juo labiau šešerybė. Tokiu būdu Dievo trejybė sulyginama su ją išplečiančia žmogaus trejybe. Tai ir yra Dievo ir žmogaus santykių esmė.

Prasminga atskirti žmogaus ištakos ir dorovės ištakos klausimus. Dorovė iškyla dėl to, kad žmogus gali nusižaisti savo žmoniškumu, gali atitrūkti nuo žaidimo prasmės, pervertinti žaidimą ir gyventi vien dėl jo. Kūniška prievarta yra nusižaidimo ženklas.

Prasminga atskirti žmogaus ištakos ir dorovės ištakos klausimus. Dorovė iškyla dėl to, kad žmogus gali nusižaisti savo žmoniškumu, gali atitrūkti nuo žaidimo prasmės, pervertinti žaidimą ir gyventi vien dėl jo.

• Išaiškinti tapatybės kaitos lygčių gramatiką.

Mokytis iš savo gyvenimo:

• Kaupti ir nagrinėti daugiau pavyzdžių iš savo gyvenimo, kaip keitėsi mano tapatybė. Ieškoti pavyzdžių su Dievu, šeima, mylimąja. Ar jungiasi tapatybės?
• Kaupti ir tirti, kas man rūpi, kaip ima rūpėti.
• Pamąstyti, kodėl man rūpi Holokaustas Lietuvoje?

• Toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).

Rinkti pavyzdžius:

• Rinkti iš žmonių atsakymus į savo apklausą (apie žydų kapines) ir rasti su kuo galėčiau pakalbėti, kaip jie grindžia savo nuostatas, kokios galimybės jas keisti.
• Nubrėžti, kaip žmonės grindžia savo nuostatas Sporto rūmų likimo klausimu. Brėžinį palyginti su Minčių sodo nuostatų brėžiniu.

Išryškinti išdavas:

• Rūpesčių rūšis, tapatybių kaitą aplinkybėmis, savęs klausinėjimą.

Rinkti pavyzdžius:

• Apklausos duomenimis ištirti ryšį tarp žmogaus nuostatų ir elgesio ir aplinkybių, tarp jo laisvės ir jo susitapatinimu su bendrija. Išpuoselėti nuklydimo sąvoką.

Išryškinti išdavas:

• Brandos rūšis

Išryškinti išdavas:

• Komunikacijos mokyklas, tiesos teorijas.

• Dorovę tirti pavyzdžiais iš Holokausto.

• Pertvarkymai, Ženklų savybės
• Išryškinti paskiras Dievo raiškas ir jomis išryškinti visą Dievo šokį.

• Savastis
• Visaregis: Ar iš viso pripažintina tokia sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir netroškimais?

Nagrinėti sandaras:

• Kaip pasirinkimų malūnas sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?
• Kaip pasirinkimų malūnas susijęs su pasirinkimais?
• Kaip sandaromis išsakyti pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo? Tarp 6 betko atvaizdų ir 8 išminties atvaizdų? Kaip juos suderina aštuongubas kelias?
• Kaip sąvokas grindžia sąlygos, tarpas ir riba, nežinojimas bei žinojimas, besąlygiškumas bei sąlygiškumas?
• Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
• Kaip tai, kas mums svarbiausia, susiję su dėmesiu, sąmoningumu, sąvokomis ir trimis kalbomis?
• Kaip tarpusaviai susiję gyvenimo duomenys su tuo, kaip turėtumėme gyventi: vertybės, klausimai, rūpesčiai, klaidos, išgyvenimai?

Tirti sąvokas:

Nagrinėti sandaras:

• Kaip šešios antrinės sandaros išplaukia iš troškimų ir netroškimų porų?
• Kaip lygmenų poros, permainos ir ženklų savybės susijusios su pertvarkymais?
• Kaip ženklų savybės susijusios su dešimt Dievo įsakymų?
• Šeši pertvarkymai palaiko trejybės kryptį, dvi kitas jos kryptis, ir taip pat tris priešingas kryptis. Kaip suprasti?
• Iš lūkesčių, jaudulių, gėrio krypčių, geros valios kildinti atvaizdus ir aplinkybes.
• Iš aštuongubo kelio išvesti tris kalbas.
• Ką visos trys kalbos turi bendro?
• Kaip trimis kalbomis renkamės širdį vietoj pasaulio?
• Kaip pagrindimo kalba ima rūpėti?
• Kaip tapatybės kaitos sąvokos susijusios su aplinkybėmis?

Tirti sąvokas:

• Atjautos, Išgyvenimai, Išgyvenimų rūšys, Padalinimai, Kalbos, Pagrindimas Tarpas, Požiūriai, Sąmoningumas, Dėmesys?

Nagrinėti sandaras

• Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?
• Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?
• Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?
• Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?
• Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?
• Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?
• Kodėl veikiame - vertybės, kaip veikiame - lūkesčiai (Jėzus: esame viena), ką veikiame... nusako abejonės? (patinka, reikalinga, tikra, keblu, protinga, neteisinga). Tad kaip su poreikiais?

Tirti sąvokas:

• Klaidos, Netroškimai, Poreikiai, Dorovės rėmai, Lūkesčiai, Gera valia, Aštuonerybė, Vertybės

Mokytis iš savo gyvenimo

• Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip esu rodęs gerą valią ir kaip kiti man ją yra rodę.

Rinkti pavyzdžius

• Rinkti pavyzdžius iš Šventojo Rašto, kaip Dievas ir Jėzus yra rodę gerą valią.

Mokytis iš savo gyvenimo:

• Kaupti ir nagrinėti savo brandos pavyzdžius.
• Kokiais asmeniškais dėsniais? rėmiausi ir remiuosi?

Tirti sąvokas:

Tirtinos sąvokos:

• Išgyvenimai, Išgyvenimų rūšys, Padalinimai, Kalbos, Pagrindimas Tarpas, Požiūriai, Sąmoningumas, Dėmesys?

Rinkti pavyzdžius:

• Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip pasijuntu ir esu nelaisvas, koks pasijuntu ir būnu laisvas.

Tirtinos sąvokos:

• Kaip gyventi?, Šešerybė

Pavyzdžių rinkimas:

• Nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, kaip žmonės teigiamai ar neigiamai elgėsi, kaip turėjo elgtis dorovės liūne.

Tirtinos sąvokos: Klaidos, Atjautos, Netroškimai, Poreikiai, Dorovės rėmai, Lūkesčiai, Gera valia, Aštuonerybė, Vertybės

Tirtinos sąvokos: Išgyvenimai, Išgyvenimų rūšys, Padalinimai, Kalbos, Pagrindimas Tarpas, Požiūriai, Sąmoningumas, Dėmesys?

• Savastis, Visaregis: Ar iš viso pripažintina tokia sandara?

Tirtinos sąvokos: Išgyvenima?, Išgyvenimų rūšys, Padalinimai, Kalbos, Pagrindimas Tarpas, Požiūriai, Sąmoningumas, Dėmesys?

Dievo šokis

• Dešimt Dievo įsakymų išsako ko reikėtų laikytis.
• Pertvarkymai, Ženklų savybės

Tirtinos sąvokos:

• Visaregis: Ar iš viso pripažintina tokia sandara?

Tirtinos sąvokos: Išgyvenima?, Išgyvenimų rūšys, Padalinimai, Kalbos, Pagrindimas

Tirtinos sąvokos: Klaidos, Atjautos

Tirtinos sąvokos: Kaip gyventi?, Šešerybė

Tirtinos sąvokos: Išgyvenima?, Išgyvenimų rūšys

• Kaip viskas išsivysto?

• Koks dorovės ratas?
• Koks mūsų pasirinkimų malūnas?
• Kokios Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovės?

Viena

• Kaip viskas susiklauso?
• Kaip viskas susiveda?

• Kas yra žmogus?
• Kokia žmogaus būklė?

• Kaip elgiamės?
• Ar, ką, kaip, kodėl išgyvename?

• Kaip atsiranda privalėjimas?
• Kaip iškyla dorovė?

• Kaip turėtumėme elgtis?
• Kaip žmogus puoselėja dorą?
• Kas jam trukdo dorai elgtis?
• Ar, ką, kaip, kodėl amžinai bręstame?
• Ką, kaip, kodėl derėtų veikti?

Dievo šokio išdavos

• Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau?

Žmogus

Elgesys

Dorovės ištakos

Dorovė

Dorovės ratas

Viena||

Pagrindinė mintis: Dievas bręsta būtent žmonėmis. Žmonių elgesyje iškyla dorovė. Užtat savarankiškas Dievas išauga mylintis Dievas.

Pagrindinė mintis: Dievas bręsta būtent žmonėmis. Žmonių elgesyje iškyla dorovė. Užtat savarankiškas Dievas išauga į mylintį Dievą.

||Dievo šokio išdavos||Žmogus||Elgesys||Dorovės ištakos||Dorovė||Dorybės ratas?||Viena||

Išskirti ir sutvarkyti tyrimo puslapius.

• Patvarkyti papildomus puslapius: Kaip gyventi?, Vieningumas

Išskirti tyrimo puslapius: Dievo šokio išdavos, Žmogus, Elgesys, Dorovės ištakos, Dorovė, Dorybės ratas?, Viena

Patvarkyti papildomus puslapius: Kaip gyventi?, Vieningumas

• Kaip dorovės klausimai tarpusavyje susiję?

• Kokie pagrindiniai dorovės klausimai?
• Kaip dorovės klausimai tarpusavye susiję?
• Kaip iškyla dorovės klausimai?

• Apžvelgti visą savo tyrimą.
  • Išmąstyti ir aprašyti tyrimą.
  • Tobulinti brėžinį klausimų.
  • Suskaidyti tyrimą į puslapius.
  • Susieti tyrimą su straipsniais kuriuos rašysiu.
  • Parengti klausimų Dievui.
• Sutvarkyti pagrindinius puslapius: Dorovė, Elgesys, Kaip gyventi? ir toliau Šešerybė, Vertybės, Kalbos, Pagrindimas

• Svetaine pristatyti duomenis, juos kaupti toliau ir naudoti tyrimams.

Tyrimo darbai

• Kaip žmogus susigaudo jog reikia keisti kryptį? Ieškok nulybės atvaizdų ryšio su nežinojimo keliu.

Kaip atsiranda privalėjimas?

• Kuom skiriasi elgesys ir dorovė?
• Kas yra žmogus?
• Kaip išsiskiria ketverybės du atvaizdai?
• Iš Dievo šokio išvesti žmogų, jo gyvybę, gyvenimą (išgyvenimus), elgesį (kaip gali gyventi) ir dorovę (kaip derėtų gyventi).
• Kaip žmogus iškyla? Ar iš Dievo šešeriopo atitrūkimo?
• Iš kur kyla žmogaus laisvė? Ar iš Sūnaus ir Tėvo nesutarimo?
• Kaip ženklų savybės grindžia tarpą?

Kaip viskas susiveda?

Kaip susiję kodėl, kaip ir ką turėtumėme veikti?

• Koks mūsų pasirinkimų malūnas?
• Kokia pasirinkimo malūno prasmė Dievui?
• Ištirti dorovinių klausimų ratą. Jį susieti su pasirinkimų malūnu ir su Dievo šokiu.
• Kuria prasme pasirinkimų malūnas yra paskirų asmenų susitelkimo atvaizdai?
• 4 pirmines sandaras išnagrinėti Dievo ir žmogaus santykio atžvilgiu.
• Kaip ir kodėl aštuonerybė tampa rūpesčių, brandos ir klaidų rūšių sandara?
• Apibrėžti gyvybę, kaip tai, kas gali patirti naudą.

Kaip žmogus, elgesys ir dorovė išsivysto iš Dievo šokio?

Kaip elgiamės?

• Ar, ką, kaip, kodėl išgyvename?

Kaip turėtumėme elgtis?

• Ar, ką, kaip, kodėl amžinai bręstame?

Tiriu:

• Kaip žmonės elgiasi?
• ir kaip turėtų elgtis?

Šiame puslapyje apžvelgiu šį savo tyrimą ir išdėstau susijusias sąvokas.

Esmės klausimai:

• Ar, ką, kaip, kodėl išgyvename?
• Ar, ką, kaip, kodėl amžinai bręstame?

Esmės klausimai: Ar, ką, kaip, kodėl išgyvename?

• Kuria prasme pasirinkimų malūnas yra paskirų asmenų susitelkimo atvaizdai?

• Apžvelgti visą savo tyrimą.
• Sutvarkyti pagrindinius savo puslapius.
• Išdėlioti savo klausimus. Sukurti brėžinį. Suskaidyti tyrimą į puslapius ir juos sutvarkyti.
• Surašyti, ką išmokau dėstydamas etiką.

• Mokytis entropijos - suvokti malonę ir teisingumą.

Asmeniška patirtis

Mokytis iš savo gyvenimo:

• Kokiais asmeniškais dėsniais? rėmiausi ir remiuosi?

Ką išgyvename?

• Kaip išgyvename padalinimų rato veiksmus?
• Kaip kalbomis išgyvename?

Ką turėtumėme veikti?

• Kaip įsipareigojame būti viena?
• Kaip mums būti viena?
• Išvystyti Dvasios dorovę liūne.
• Kaip esame viena?
• Palyginti Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves - santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo.

Kas mums trukdo veikti ką turėtumėme?

• Kas yra blogis?
• Kaip Dievas įprasmina blogį, išardo, pritaiko ir sieja su gerumu?
• Ar gali žmogus ar būtybė žinodami tyčia rinktis blogį sau ar kitam? Tyčia rodyti blogą valią? Kaip ir kodėl?

• Kaip mus veikia aplinka ir kaip ją veikiame?
• Kaip pasąmonė išplečia sąmonę?
• Kaip atmintis išplečia protą?
• Kaip kalbos tveria atmintį ir sąvokas?
• Kaip mus įtakoja mūsų pažįstami, pavyzdžiui, kad naudotumėme svaigalus?

Kaip atsiranda privalėjimas?

• Kuom skiriasi elgesys ir dorovė?
• Kas yra žmogus?
• Kaip išsiskiria ketverybės du atvaizdai?

Kaip susiję kodėl, kaip ir ką turėtumėme veikti?

• Koks mūsų pasirinkimų malūnas?

Kodėl turėtumėme veikti?

• Kas mums svarbu?

Kaip turėtumėme veikti?

Ką turėtumėme veikti?

Netroškimai

• Kodėl veikiame - vertybės, kaip veikiame - lūkesčiai (Jėzus: esame viena), ką veikiame... nusako abejonės? (patinka, reikalinga, tikra, keblu, protinga, neteisinga). Tad kaip su poreikiais?

Atjautos?

Asmeniška patirtis

• Mokytis iš savo gyvenimo: Kokie mano pirminiai dėsniai? Būti atviram. Būti sąmoningam. (Užtat gyventi tiesa.)

Kaip mus veikia aplinka ir kaip ją veikiame?

Žr. Gvildenu, Dorovė, Elgesys, Holokaustas

• Ištirti dorovinių klausimų ratą. Jį susieti su pasirinkimų malūnu ir su Dievo šokiu.
• Kaip žmogus susigaudo jog reikia keisti kryptį? Ieškok nulybės atvaizdų ryšio su nežinojimo keliu.

• Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?

Lavintis

• Susipažinti su smegenų mokslu bei smegenų anatomija ir jų pagrindu pasiūlyti elgesio modelį.
• Susipažinti su Toulmin? ir dorovės rėmus, protavimo sąsajas su dorove.
• Susipažinti su Bourdieu? sąvokomis ir bandyti jas pritaikyti apibūdinant visuomenės įtaką dorovei.
• Susipažinti su Foucault mintimis apie tiesos režimus ir bandyti jas pritaikyti.

Šalutiniai tyrimai

• Susipažinti su smegenų mokslu bei smegenų anatomija ir jų pagrindu pasiūlyti elgesio modelį.
• Susipažinti su Toulmin? ir dorovės rėmus, protavimo sąsajas su dorove.
• Susipažinti su Bourdieu? sąvokomis ir bandyti jas pritaikyti apibūdinant visuomenės įtaką dorovei.
• Susipažinti su Foucault mintimis apie tiesos režimus ir bandyti jas pritaikyti.
• Humorą susieti su nuotaikom, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su lūkesčiais.
• Skausmą, kančia susieti su nuotaikom.

• Iš Dievo šokio išvesti žmogų, jo gyvybę, gyvenimą (išgyvenimus), elgesį (kaip gali gyventi) ir dorovę (kaip derėtų gyventi).

• Apklausos duomenimis ištirti ryšį tarp žmogaus nuostatų ir elgesio ir aplinkybių, tarp jo laisvės ir jo susitapatinimu su bendrija. Išpuoselėti nuklydimo sąvoką.

Rūpestį

• Kaupti ir tirti, kas man rūpi, kaip ima rūpėti.
• Kodėl man rūpi Holokaustas Lietuvoje?

• Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?

• Kaip trimis kalbomis renkamės širdį vietoj pasaulio?
• Kaip pagrindimo kalba ima rūpėti?

• Laiką, erdvę ir sąmoningumą. Sieti su kalba.

Dievo šokis

Pasirinkimų malūnas

• Kaip sandaromis išsakyti pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo? Tarp 6 betko atvaizdų ir 8 išminties atvaizdų? Kaip juos suderina aštuongubas kelias?

• Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
• Kaip tai, kas mums svarbiausia, susiję su dėmesiu, sąmoningumu, sąvokomis ir trimis kalbomis?
• Kaip tarpusaviai susiję gyvenimo duomenys su tuo, kaip turėtumėme gyventi: vertybės, klausimai, rūpesčiai, klaidos, išgyvenimai?

Pirminės sandaros

• Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?

• Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?
• Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?

Antrinės sandaros

• Kaip šešios antrinės sandaros išplaukia iš troškimų ir netroškimų porų?
• Kaip lygmenų poros, permainos ir ženklų savybės susijusios su pertvarkymais?
• Kaip ženklų savybės susijusios su dešimt Dievo įsakymų?
• Šeši pertvarkymai palaiko trejybės kryptį, dvi kitas jos kryptis, ir taip pat tris priešingas kryptis. Kaip suprasti?
• Iš lūkesčių, jaudulių, gėrio krypčių, geros valios kildinti atvaizdus ir aplinkybes.
• Iš aštuongubo kelio išvesti tris kalbas.
• Ką visos trys kalbos turi bendro?
• Kaip tapatybės kaitos sąvokos susijusios su aplinkybėmis?

Padalinimų ratas

• Išmąstyti padalinimų rato veikseną, veiksmus ir lygtis, ryšį su aštuonerybe.
• Kaip sąvokos iškyla lygtimi 2+3=5 ?

Ir tirti toliau: Dievą

Brandą

Elgesį

• Nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, kaip žmonės teigiamai ar neigiamai elgėsi, kaip turėjo elgtis dorovės liūne.

Gerą valią

Pagrindimą

• Kaupti ir nagrinėti daugiau pavyzdžių iš savo gyvenimo, kaip keitėsi mano tapatybė. Ieškoti pavyzdžių su Dievu, šeima, mylimąja. Ar jungiasi tapatybės?
• Išaiškinti tapatybės kaitos lygčių gramatiką.
• Rinkti iš žmonių atsakymus į savo apklausą (apie žydų kapines) ir rasti su kuo galėčiau pakalbėti, kaip jie grindžia savo nuostatas, kokios galimybės jas keisti.
• Nubrėžti, kaip žmonės grindžia savo nuostatas Sporto rūmų likimo klausimu. Brėžinį palyginti su Minčių sodo nuostatų brėžiniu.
• Toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).

Esmės

• Klaidos

Sandaros

• Šešerybė
• Dešimt Dievo įsakymų išsako ko reikėtų laikytis.

• Netroškimai, Poreikiai, Dorovės rėmai, Lūkesčiai, Gera valia, Aštuonerybė, Vertybės

Sąvokos

• Savastis
• Tarpas

• Dorovės rėmai

Kas yra žmogus?

Koks mūsų pasirinkimų malūnas?

Kas mums svarbu?

Kas yra blogis?

Kaip mums būti viena?

Ką išgyvename?

Kas mus veikia aplinka ir kaip ją veikiame?

• Kaip žmogus iškyla? Ar iš Dievo šešeriopo atitrūkimo?
• Iš kur kyla žmogaus laisvė? Ar iš Sūnaus ir Tėvo nesutarimo?
• Kaip ženklų savybės grindžia tarpą?

• 4 pirmines sandaras išnagrinėti Dievo ir žmogaus santykio atžvilgiu.
• Kaip ir kodėl aštuonerybė tampa rūpesčių, brandos ir klaidų rūšių sandara?
• Apibrėžti gyvybę, kaip tai, kas gali patirti naudą.

• Kaip dorovė ima rūpėti?
• Kokie išminties pamokymai?
• Susieti dorovės rėmus ir gėrio kryptis.
• Poreikiais pagrįsti dorovės rėmus, kaip įvairiai suprantame gerumą?

• Kaip esame viena?

• Kaip išgyvename padalinimų rato veiksmus?
• Kaip kalbomis išgyvename?

• Kaip kalbos tveria atmintį ir sąvokas?

Esmės klausimai

• Kokia pasirinkimo malūno prasmė Dievui?
• Kas mums svarbiausia ir kodėl?
• Kaip žmogus susigaudo, jog reikia keisti kryptį?
• Kaip Dievas įprasmina blogį, išardo, pritaiko ir sieja su gerumu?
• Ar gali žmogus ar būtybė žinodami tyčia rinktis blogį sau ar kitam? Tyčia rodyti blogą valią? Kaip ir kodėl?
• Išvystyti Dvasios dorovę liūne.
• Palyginti Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves - santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo.
• Kaip pasąmonė išplečia sąmonę?
• Kaip atmintis išplečia protą?
• Kaip mus įtakoja mūsų pažįstami, pavyzdžiui, kad naudotumėme svaigalus?
• Kaip ir kodėl aštuonerybė tampa rūpesčių, brandos ir klaidų rūšių sandara?
• 4 pirmines sandaras išnagrinėti Dievo ir žmogaus santykio atžvilgiu.
• Kaip ženklų savybės grindžia tarpą?
• Kaip žmogus iškyla? Ar iš Dievo šešeriopo atitrūkimo?
• Iš kur kyla žmogaus laisvė? Ar iš Sūnaus ir Tėvo nesutarimo?
• Apibrėžti gyvybę, kaip tai, kas gali patirti naudą.
• Kaip išgyvename padalinimų rato veiksmus?
• Kaip esame viena?
• Poreikiais pagrįsti dorovės rėmus, kaip įvairiai suprantame gerumą?
• Susieti dorovės rėmus ir gėrio kryptis.
• Kaip kalbomis išgyvename?
• Kaip kalbos tveria atmintį ir sąvokas
• Kaip dorovė ima rūpėti?
• Kokie išminties pamokymai?

• Netroškimai, Poreikiai, Lūkesčiai, Gera valia, Aštuonerybė, Vertybės

• Kaip sąvokas grindžia sąlygos, tarpas ir riba, nežinojimas bei žinojimas, besąlygiškumas bei sąlygiškumas?
• Kaip sąvokos iškyla lygtimi 2+3=5 ?
• Kaip sandaromis išsakyti pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo? Tarp 6 betko atvaizdų ir 8 išminties atvaizdų? Kaip juos suderina aštuongubas kelias?
• Šeši pertvarkymai palaiko trejybės kryptį, dvi kitas jos kryptis, ir taip pat tris priešingas kryptis. Kaip suprasti?
• Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?

• Kaip kalbomis išgyvename?
• Kaip kalbos tveria atmintį ir sąvokas
• Kaip dorovė ima rūpėti?
• Kokie išminties pamokymai?

• Požiūriai

• Dorovės rėmai

• Kaip pasirinkimų malūnas susijęs su pasirinkimais?

• Kaip esame viena?
• Poreikiais pagrįsti dorovės rėmus, kaip įvairiai suprantame gerumą?
• Susieti dorovės rėmus ir gėrio kryptis.

• - poreikiais grįsti - kaip suprantame gerumą - kaip dorovė įvyksta

• Kaip gyventi? - pasirinkimų malūnas, jo sandara, kaip laisvai renkamės

• Sąmoningumas
• Dėmesys? - įtampos, kalbos vienetų, sąmoningumo pagrindas
• Sąmoningumo rėmai

• Kaip pasirinkimų malūnas sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?

• Išvystyti Dvasios dorovę liūne.
• Palyginti Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves - santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo.
• Kaip išgyvename padalinimų rato veiksmus?
• Kokia pasirinkimo malūno prasmė Dievui?

• Pasirinkimų malūnas - k

• Kaip pasąmonė išplečia sąmonę?
• Kaip mus įtakoja mūsų pažįstami, pavyzdžiui, kad naudotumėme svaigalus?
• Kaip atmintis išplečia protą?

• Kaip tarpusaviai susiję gyvenimo duomenys su tuo, kaip turėtumėme gyventi: vertybės, klausimai, rūpesčiai, klaidos, išgyvenimai?
• Kaip tai, kas mums svarbiausia, susiję su dėmesiu, sąmoningumu, sąvokomis ir trimis kalbomis?

• Kaip Dievas įprasmina blogį, išardo, pritaiko ir sieja su gerumu?
• Ar gali žmogus ar būtybė žinodami tyčia rinktis blogį sau ar kitam? Tyčia rodyti blogą valią? Kaip ir kodėl?
• Kas mums svarbiausia ir kodėl?

• Mokytis entropijos.

• Laiką, erdvę ir sąmoningumą. Sieti su kalbą.

• Nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, kaip žmonės teigiamai ar neigiamai elgėsi, kaip turėjo elgtis dorovės liūne.

• Kaip žmogus iškyla? Ar iš Dievo šešeriopo atitrūkimo?
• Iš kur kyla žmogaus laisvė? Ar iš Sūnaus ir Tėvo nesutarimo?

• Rinkti dorovės mąstytojų mintis ir jas išsakyti atsakymais į tris dorovės klausmus.

• Atjautos, Padalinimai, Kalbos, Pagrindimas

• Kaupti ir nagrinėti savo brandos pavyzdžius.
• Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip pasijuntu ir esu nelaisvas, koks pasijuntu ir būnu laisvas.
• Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip esu rodęs gerą valią ir kaip kiti man ją yra rodę.
• Rinkti pavyzdžius iš Šventojo Rašto, kaip Dievas ir Jėzus yra rodę gerą valią.

• Išmąstyti padalinimų rato veikseną, veiksmus ir lygtis, ryšį su aštuonerybe.

• Kaip šešios antrinės sandaros išplaukia iš troškimų ir netroškimų porų?
• Iš lūkesčių, jaudulių, gėrio krypčių, geros valios kildinti atvaizdus ir aplinkybes.
• Iš aštuongubo kelio išvesti tris kalbas.

• Atjautos
  • Lūkesčiai
  • Kalbos

• Visaregis - ar iš viso pripažintina tokia sandara?

• Tarpas
• Pertvarkymai, Ženklų savybės
• Netroškimai, Poreikiai, Lūkesčiai, Aštuonerybė, Vertybės
• Kalbos, Pagrindimas

• Išryškinti paskiras Dievo raiškas ir jomis išryškinti visą Dievo šokį.

• Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir netroškimais?
• Kaip ženklų savybės susijusios su dešimt Dievo įsakymų?
• Kaip lygmenų poros, permainos ir ženklų savybės susijusios su pertvarkymais?
• Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?

• Kaip ir kodėl aštuonerybė tampa rūpesčių, brandos ir klaidų rūšių sandara?
• Kaip ženklų savybės grindžia tarpą?
• Apibrėžti gyvybę, kaip tai, kas gali patirti naudą.
• 4 pirmines sandaras išnagrinėti Dievo ir žmogaus santykio atžvilgiu.

• Parengti klausimų Dievui.

• Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?

Esmės klausimai

• Kaip žmogus susigaudo, jog reikia keisti kryptį?

• Kalbos
• Pagrindimas
• Vertybės
• Lūkesčiai

Ir tirti toliau:

• Kaupti ir nagrinėti daugiau pavyzdžių iš savo gyvenimo, kaip keitėsi mano tapatybė. Ieškoti pavyzdžių su Dievu, šeima, mylimąja. Ar jungiasi tapatybės?
• Išaiškinti tapatybės kaitos lygčių gramatiką.
• Rinkti iš žmonių atsakymus į savo apklausą (apie žydų kapines) ir rasti su kuo galėčiau pakalbėti, kaip jie grindžia savo nuostatas, kokios galimybės jas keisti.
• Nubrėžti, kaip žmonės grindžia savo nuostatas Sporto rūmų likimo klausimu. Brėžinį palyginti su Minčių sodo nuostatų brėžiniu.
• Toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).

• Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?
• Kaip tapatybės kaitos sąvokas susijusios su aplinkybėmis?

Tyrimais grįsti straipsnius ir pranešimus

• Jausmus išreiškiančius žodžius, ypač dorovinius ir bendruomeninius.
• Kodėl žmonės keistų savo nusistatymus Lietuvos žydų klausimais.
• Kaip keičiasi mūsų tapatybė.
• Ramybės pavadinimus, derinių kalbas, gyvybės savybes.
• Kaip veikia padalinimų rato veiksmai.
• Kaip žmogaus smegenys grindžia mūsų išgyvenimus.
• Nuotaikų tyrimas eilėraščiais.
• Prielinksnių tyrimas lietuvių, kinų ir kitų kalbose.
• Kinų ženklų sudėties tyrimas.

Ryškintinos sandaros

Sietinos sandaros

• Kaip antrinės sandaros iškyla iš lygmenų porų?
• Ką visos trys kalbos turi bendro?
• Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?

• Apžvelgti visą savo tyrimą. Išdėlioti savo klausmus. Sukurti brėžinį. Suskaidyti tyrimą į puslapius ir juos sutvarkyti.

Sietinos sąvokos

• Kaip antrinės sandaros iškyla iš lygmenų porų?
• Ką visos trys kalbos turi bendro?
• Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?

• Svetaine pristatyti duomenis ir juos kaupti toliau.

Įsisavinti tai, ką betirdamas išsiaiškinau.

• Rūpesčių rūšis, brandos rūšis, tapatybių kaita aplinkybėmis, savęs klausinėjimą, komunikacijos mokyklas, tiesos teorijas.

Svarbiausia

Ištirti dorovinių klausimų ratą. Jį susieti su pasirinkimų malūnu ir su Dievo šokiu.

Taip pat:

• Apžvelgti visą savo tyrimą. Sukurti brėžinį. Suskaidyti tyrimą į puslapius ir juos sutvarkyti.
• Parengti klausimų Dievui.
• Dievo pamokymus susieti su puslapiais ir juos permąstyti.
• Sutvarkyti užrašus.

• Savastis

Tyrimai

• Klausimai Dievui Atrinkti vis naujus klausimus Dievui, svarbiausius tiriant elgesį ir dorovę.
  • Kaip žmogus susigaudo, jog reikia keisti kryptį?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
• Sandaras ryškinti
  • Dievo šokis Išryškinti paskiras Dievo raiškas, visą Dievo šokį, trejopą meilę, kaip trys sandaros suderina po du požiūrius, Sūnaus aštuonerybę, Dvasios dešimt įsakymų.
    • Aštuonerybė Išryškinti aštuonerybę.
      • Kaip ir kodėl jinai tampa rūpesčių, brandos ir klaidų rūšių sandara?
      • Visaregis Kaip aštuonerybė ir netroškimai susijusios su visaregiu?
    • Ženklų savybės Kaip ženklų savybės susijusios su dešimt Dievo įsakymų?
      • Tarpas Kaip ženklų savybės grindžia tarpą?
      • Pertvarkymai Kaip lygmenų poros, permainos ir ženklų savybės susijusios su pertvarkymais?
  • Netroškimai Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?
    • 4 pirmines sandaras išnagrinėti Dievo ir žmogaus santykio atžvilgiu.
    • Poreikiai Apibrėžti gyvybę, kaip tai, kas gali patirti naudą
    • Lūkesčiai Išmąstyti jaudulius ir nuotaikas.
  • Atjautos Kaip šešios antrinės sandaros išplaukia iš troškimų ir netroškimų porų?
    • Lūkesčiai Iš lūkesčių, jaudulių, gėrio krypčių, geros valios kildinti atvaizdus ir aplinkybes.
    • Kalbos Panašiai, iš aštuongubo kelio išvesti tris kalbas.
  • Padalinimai Išmąstyti padalinimų rato veikseną, veiksmus ir lygtis, ryšį su aštuonerybe.
• Kaupti ir nagrinėti duomenis
  • Kaupti ir nagrinėti savo brandos pavyzdžius.
  • Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip pasijuntu ir esu nelaisvas, koks pasijuntu ir būnu laisvas.
  • Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip esu rodęs gerą valią ir kaip kiti man ją yra rodę.
  • Rinkti pavyzdžius iš Šventojo Rašto, kaip Dievas ir Jėzus yra rodę gerą valią.
• Elgesį ir dorovę tirti iš įvairiausių kampų
  • Sąmoningumas
    • Dėmesys - įtampos, kalbos vienetų, sąmoningumo pagrindas
  • Sąmoningumo rėmai
    • Kaip klausimai susiję su vertybėmis
    • Gera valia - lūkesčiais grįsta - kaip dorovė ima rūpėti
    • Išmintis - pamokymai - kaip dorovė reiškiasi
    • Dorovės rėmai - poreikiais grįsti - kaip suprantame gerumą - kaip dorovė įvyksta
  • Pasirinkimai
    • Pasirinkimų malūnas - kaip laisvai renkamės - išsiaiškinti malūno sandarą, malūno prasmę Dievui, kaip malūnas sieja Dievo ir žmogaus požiūrius
  • Kaip pasąmonė išplečia sąmonę
    • Svaigalų naudojimas - kaip mus įtakoja mūsų pažįstami
    • Kaip atmintis išplečia protą
    • Kaip išsivysto matematika, logika, muzika, išsiaiškinimai.
  • Kaip esame viena
    • Požiūrių apibrėžimas
  • Dvasios dorovė liūne
    • palyginti Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves - santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo
    • Nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, kaip žmonės teigiamai ar neigiamai elgėsi, kaip turėjo elgtis dorovės liūne
  • Kiti požiūriai
    • Apžvelgti dorovės teorijas filosofijos istorijoje.
• Kaupti ir nagrinėti daugiau pavyzdžių iš savo gyvenimo, kaip keitėsi mano tapatybė. Ieškoti pavyzdžių su Dievu, šeima, mylimąja. Ar jungiasi tapatybės?
• Išryškinti tapatybės kaitos sąvokas, susieti su aplinkybėmis.
• Išaiškinti tapatybės kaitos lygčių gramatiką.

Klausimai

• Iš kur kyla gyvenimo lygtis?
• Kaip kalbomis išgyvename, kaip ima rūpėti, reikšti, kaip įvyksta?
  • Kaip išgyvename padalinimų rato veiksmus?
• Kaip kalbos tveria atmintį ir sąvokas?
  • Kaip sąvokas grindžia sąlygos, tarpas ir riba, nežinojimas bei žinojimas, besąlygiškumas bei sąlygiškumas?
  • Kaip sąvokos iškyla lygtimi 2+3=5 ?
  • Kaip tarpusaviai susiję gyvenimo duomenys ir su tuo, kaip turėtumėme gyventi: vertybės, klausimai, rūpesčiai, klaidos, išgyvenimai?
• Kaip Dievas įprasmina blogį, išardo, pritaiko ir sieja su gerumu?
• Ar gali žmogus ar būtybė žinodami tyčia rinktis blogį sau ar kitam? Tyčia rodyti blogą valią? Kaip ir kodėl?
• Kas mums svarbiausia ir kodėl? Kaip tai susiję su dėmesiu, sąmoningumu, sąvokomis ir trimis kalbomis?
• Kaip sandaromis išsakyti pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo? Tarp 6 betko atvaizdų ir 8 išminties atvaizdų? Kaip juos suderina aštuongubas kelias?
• Šeši pertvarkymai palaiko trejybės kryptį, dvi kitas jos kryptis, ir taip pat tris priešingas kryptis. Kaip suprasti?

Išplėtotini teiginiai

• Žmogus iškyla iš Dievo šešeriopo atitrūkimo.
• Žmogaus laisvė kyla iš Sūnaus ir Tėvo nesutarimo.

Seni užrašai

Apsitvarkyti

• Tikslas: apžvelgti visą savo tyrimą, kad galėčiau apie tai mąstyti bendraudamas su Dievu, bedirbdamas visus darbus ir bekeliaudamas.
  • Sukurti savo tyrimo brėžinį.
• Sutvarkyti brėžinius, ką mane Dievas moko.
• Sutvarkyti puslapius: Gvildenu, Elgesys, Dorovė, Savastis, Dievo šokis, Užrašai
• Įsisavinti tai, ką betirdamas išsiaiškinau.
  • Rūpesčių rūšis, brandos rūšis, tapatybių kaita aplinkybėmis, savęs klausinėjimą, komunikacijos mokyklas, tiesos teorijas.
• Išryškinti tai, ką norėčiau naujai išmąstyti, rašant straipsnius.
  • Dievo šokį, gyvybės savybes, atsakomybės tyrimą, logikos pagrindus, laiką ir erdvę, entropiją.
• Sukurti svetainę pristatyti ir rinkti pavyzdžius.

Pasirengimas tyrimams

• Nubrėžti, iš ko susideda elgesio ir dorovės klausimai, kaip jie išplaukia iš Dievo šokio.
  • Brėžinį papildyti visais kampais, kuriais tiriu elgesį ir dorovę, ir visų surinktų minčių apie tai skyreliais.
• Nagrinėti Dievo atsakymus man. Kurti brėžinį jo minčių.
• Aprėpti ir sutvarkyti savo mintis apie elgesį ir dorovę.
  • Sudėlioti savo klausimus apie elgesį ir dorovę.
  • Ištirti kaip antrinės sandaros iškyla iš lygmenų porų
  • Ištirti ką visos trys kalbos turi bendro
    • Ieškoti vertybių klausimų ir kaip juos plėtojame meile.
  • Ištirti pagrindimo kalbą
    • Ieškoti kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)
    • Kaupti ir nagrinėti daugiau pavyzdžių iš savo gyvenimo, kaip keitėsi mano tapatybė. Ieškoti pavyzdžių su Dievu, šeima, mylimąja. Ar jungiasi tapatybės?
    • Išryškinti tapatybės kaitos sąvokas, susieti su aplinkybėmis.
    • Išaiškinti tapatybės kaitos lygčių gramatiką.
    • Rinkti iš žmonių atsakymus į savo apklausą ir rasti su kuo galėčiau pakalbėti, kaip jie grindžia savo nuostatas, kokios galimybės jas keisti.
    • Nubrėžti, kaip žmonės grindžia savo nuostatas Sporto rūmų likimo klausimu. Brėžinį palyginti su Minčių sodo nuostatų brėžiniu.
    • Savo dviems pranešimams apie Minčių sodą, toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).
    • Surasti, kokius tinkinimo būdus radau betirdamas meno taisykles. Susieti su ramybės puoselėjimu.
  • Sutvarkyti savo puslapius apie tris kalbas, pagrindimą, vertybes, lūkesčius ir šešerybę.

Žr. Gvildenu, Dorovė, Elgesys

Tiriu: Kaip žmonės elgiasi? ir kaip turėtų elgtis?

Šiame puslapyje apžvelgiu šį savo tyrimą ir išdėstau susijusias sąvokas.

Tirtinos sąvokos

• Dorovė
• Elgesys
• Šešerybė
• Klaidos
• Kaip gyventi? - pasirinkimų malūnas
• Dievo šokis Elgesį ir dorovę reikėtų kildenti iš Dievo šokio.
• Dešimt Dievo įsakymų išsako ko reikėtų laikytis.