• Egzistencializmas - pats sau klausi klausimus. Derrida - klausinėja kitus, o tai nerimta.
• Penkerybė: Atiskleidimas vyksta viduje, amžinai ryškinant, brandinant, ten ir reiškiasi laisvė - tai yra sąlygų, sąvokų kūryba. Veikla vyksta riboje tarp išorinio "buvimo" (už mūsų) ir vidinio "mąstymo" (mumyse).
• Heidegeris iškreipia (dabarties) veikimą jį pakeisdamas (Būtimi). Betgi tai yra trejybės posūkis nuo buvimo į Būtį=veikimą. Užtat sąmoningumu būtent reiškiasi +3, trejybės posūkis.
• Penkerybė yra (sąmoningo) Būties klausimo laukas. Tad sąmoningumas yra klausimo lauko įjungimas ir išjungimas. Būties klausimas atveria erdvę (čia) kur estantysis (čia-būtis) atskleidžia Būtį. ps.156 Išsako vienoje vietoje "Buvimą čia", metafizikos įvado pavadinimą "Buvimas ir mąstymas", ir pasakymas, kad "Būtis ir laikas" nurodo visiškai kitą klausimą. Būties pagrindas yra "buvojimas (Anwesenheit) - pabuvimas - pabuvimas šalia, čia pat - trynimasis aplinkui - čiapatumas - pastovus buvimas čia pat - pastovus prisistatymas"
• Laikas (ir erdvė) yra to trynimosi pagrindas. Bet kas yra laiko pagrindas? Ir kaip gali laikas atsiskleisti (jei ne laike?)?) Būtis (kaip užrankiškumas) grindžia laiką "dabartimi", pabuvimo
• "Būtis ir laikas" yra uždavinys. Ir to uždavinio tikrumas yra nežinojime (!), o tai, kad žinome neapsimestinai, kaip uždavinį, tai tik gvildendami klausimą. Klausti, tai laukti - teisingo, tinkamo laiko. O tiems, kas tikra tiktai tai kas abiem rankom apčiuopiama (paranku!) ir apskaičuotina (pelnu) negvildena klausimo.
• Klausimo gvildenimas vyksta viduje, tuo tarpu, žmonės apčiuopia tai, kas išorėje.
• Laikas, erdvė išverčia nežinomumą, taip kad jis plėtojamas mumyse, ne už mūsų.
• Būties reikšmė = būties atvirumas.
• Esantysis suvokia Būtį - nebūtinai pilnai - betgi suvokdamas atveria sąlygas Būčiai - ją sutalpina jose - užtat suvokia. Tai Esančiojo ypatumas. Tai vyksta sąvoka, netgi žodžiu. Ir Būtis yra pats tuščiausias žodis, pati tuščiausia sąvoka, mažiau pasakanti net nei žodis Dievas arba Niekas.
• "Uncanny" (ps.112-126) kaip priešingybė mąstymui (Thinking). Tad koks ryšys tarp mąstymo ir tiesos?
• Ketverybėje: Klausimas: Kodėl yra kažkas ir ne niekas? palyginti: Kokia būties reikšmė? "Koks" iškyla pradedant nuo atsakymų, o "Kodėl" nuo klausymų.
• Suvokimas (sąlygose) sąvokai (ar reiškiniui) sustato buvimą (kaip esantį jame).

Heidegerio lygtis 2+3=5

Šiaip klausimas (sąlygiškumas (jeigu) - užrankiškumas) yra pirminis požiūris, o būtis (besąlygiškumas - atsakymas - parankiškumas) yra antrinis požiūris. Tačiau suvokiant buvimą visuose keturiuose atvaizduose, buvimas iškyla svarbiausiu - dabartimi.

Sąlygos

• Dievas laukia nes jis neturi jokios aplinkos. Žmogus turi aplinką, tad jisai sulaukia ir išgyvena laiką.
• Dievas lemia kažką (he wills it), vadinas, jisai trokšta (he wishes it).
• Pasikeitimai vyksta tam tikrame laike, erdvėje, sąlygose, už kurių yra besąlygiškumas.

---

• Apibrėžimai
• Besąlygiškos tiesos - pradėti nuo sąvokos Viskas
• Išgyvename besąlygiškumą kaip nežinojimą: Visko padalinimai - besąlygiškus klausimus apibrėžia požiūrių santykiais
• Išgyvename sąlygos kaip žinojimą: Atvaizdai plg. Daseino modusai
• Įsivaizduojame sąvokas kaip žinojimą: Aplinkybės plg. Kanto kategorijos, Heidegerio egzistencialai
• (Nežinojimo - Dievo) Nulybės atvaizdai ir (žinojimo - žmogaus) ketverybė

Panagrinėti

• Heidegger: The History of the Concept of Time
• Heidegger: Phenomenology...
• Husserl: The Phenomenology of Internal Time Consciousness
• Merleau-Ponty, Joseph Cockleman (Edmund Husserl's Phenomenology) Robert Sokolowski (Husserlian Meditations) on Husserl

Atsiremiant į gyvenimo lygties dvasios lygmenį, +1 plėtoja viską padalinimais (sandara), +2 plėtoja betką atvaizdais (atvaizdai), +3 plėtoja kažką aplinkybėmis (vieningumas). O trys kalbos atsiremia į gyvenimo lygties esmės lygmenį - į meilę.

Jėzus "Aš esu..."

Heidegeris neparašė antros dalies Būties ir laiko nes tai būtų buvę 5+3=0 Dievas, juk sąmoningas sprendimas yra iš nežinojimo taško, taigi iš Dievo taško. Dievo būklė yra laisvė, užtat -1 + 1 = 0 nes +1 išpildo būklę ją išgyvenančiu požiūriu.

Būties (kaip ženklo) savybės ir Esančiojo sąlygos:

• lankstumas
• pakitumas
• judumas
• įsimintinumas
• reikšmė
• prasmė
• Perskaityti Būtį ir laiką, palyginti su savo filosofija, su rūpesčiais, jauduliais, nuotaikomis, su laiko samprata.
• Sieti su Kantu, su kategorijomis ir transcendentaline dedukcija.
• Derinti visas mokyklas: būklės, išgyvenimo, gyvenimiškumo, sandaros ir t.t. Filosofai, technologai, mokslininkai.
• Išnagrinėti fenomenologijos privalumus ir trūkumus.
• Būties reikšmės nusakymas visko padalinimais

būties reikšmė ir prasmė - šių sąvokų dviprasmiškumas - visgi lietuvių kalba skiriasi veiksmažodžių reikšti ir prasti išeities taškai, pažintojo ir pažinovo.

yra tai, kas suprasta, o supratimas, suvokimas vyksta laike

ryšys tarp rūpesčių ir klausimų, ypač esančiojo klausimo, kas aš esu?

aš esu liudytojas. ir ko? apskritai visko, paliūdyto, tai yra būties. būtis yra paliudytas viskas

Išėjimas už savęs į save: atsirandama erdvėje, laike

Išeiname iš gyvenimo sąlygų (being in) kada nieko nežinome. Tuome jom nepriklausome ir esame besąlygiški. Esame gyvenimo sąlygose tiek, kiek kažką žinome.

Kad kažkas yra sąlygose (o sąlygas įsivaizduojame laike ir erdvėje) mes įsivaizduojame iš to, kad patys esame sąlygose. Sąlygos yra penkerybės (ir sprendimo) esmė. Sąlygas įsivaizduojame laiku arba erdve.

čiabūtis, tai suprastis

būties reikšmė vs. prasmė

Veiksmai +1, +2, +3 yra visi dalis 4 lygmenų tarpo: [3]+1, [2]+2, [1]+3, kurie sieja įžvalgos gilumą (kiek požiūrių) ir veiksmų suvokimo lygmenį (kiek požiūrių judama padalinimų ratu).

Egzistencializmo ištakos, Heidegeris, Kantas

Būties klausimas + Asmeninis sąmoningumas = Sprendimo klausimas.

Besąlygiškumas

Mano kertinė vertybė yra gyventi tiesa, būtent besąlygiška tiesa. Užtat daug metų gvildenu, kas yra besąlygiška? O šiuo metu mane labai domina, kaip iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas?

Nusakysiu, pirma, kaip aptarti besąlygiškumą, antra, kaip iš besąlygiškumo išplaukia sąlygiškumas, ir trečia, kaip apie tai kalbėjo Kantas kategorijomis ir transcendentaline dedukcija, ir kaip kalbėjo Heidegeris būties ir laiko klausimais.

Galime kiekvienas paskaityti Kanto "Grynojo proto kritiką" bei Heidegerio "Būtį ir laiką". Užtat aš bandysiu atskleisti, ką manau jie norėjo pasakyti, o dar pirmiau, kaip manau iš tikrųjų yra. Dėkoju profesoriui Antanui Andrijauskui, ir ypač daktarui Tautvydui Vėželiui bei profesoriui Tomui Kačerauskui, kuris šiandien negalės dalyvauti, sutikusiems man užleisti laiką numatytą jų pranešimui, "Heideggerio egzistencialiosios fenomenologijos posūkis", kuris šiandien neįvyks. O toliau konferencija vyks pagal esamą programą.

• apibrėžimo klausimas, vietoj kad būties klausimą - palyginti save su Heidegeriu kokia būties reikšmė? jisai pabrėžė būtį, bet gal dar labiau vaisingas būtų reikšmės klausimas
• kas yra laimė - 17 metų

trejybė ratas - ne žodžiai svarbūs, o požiūrių savaiminis santykis

• visko savybės

visko padalinimai: abėcėlė - dvejybė, trejybė, ketverybė

vidinė kalba kuri man seniai pažįstama - daug triūso įdėta - tikiu bus vaikų darželyje mokomi dalykai

kokiais būdais padalinimai pastebimi, apibrėžiami

Mano Mama kai pirmą kartą grįžau kalėdinių atostogų iš universiteto ir bandžiau papasakoti, kas yra dvejybė, trejybė, ketverybė. Ji man linkėjo ko greičiau persirgti šią ligą. Jūs galite pasijusti visai panašiai. Tačiau paaiškinsiu, kur ieškoti šitų sandarų.

visapusiškame

• ginčuose - Kantas tai vadina "kritika", įvairių požiūrių išskyrimą - pavyzdžiui, "laisva valia"/Likimas. Arba "tikslas pateisina priemones". Ar tikslas yra "ar"? ar "kodėl"?
• ryškių mąstytojų mąstysenose
• visapusiškame duomenų tyrime iškylančios rūšys: pavyzdžiui, Pierce'as nagrinėjo ženklų rūšis, arba Aristotelis nagrinėjo priežastis
• visapusiškame bet kokio dalyko tyrime - Kanto ar Heidegerio architektonika; Kantas taip pat kalba apie "Sistemą", kurią sudaro trys sistemos (teoretinė, praktinė, sprendžiamoji) turinčios tuos pačius keturis požiūrius
• introspekcija
• prieštaringoje, visapusiškoje, gyvenmiškoje veikloje: maldoje
• kertinėse vertybėse - kaip jos suderina skirtingas vertybes
• tai sandai sudėtingesnių sandarų
• šios sandaros naujai iškyla bemąstant jas

ketverybė ir jos atvaizdai

labai svarbu, kad tai būtų visko - besąlygiškai visko - padalinimas, ne šiaip visko kokiose nors sąlygose (pavyzdžiui, visko ant stalo). Tokiu atveju gaunasi empiricistų sąlygiškumas vietoj kad racionalistų besąlygiškumas. Užtat gaunasi iškreipimai, kaip antai Aristotelio keturios priežastys (juk tai sąlygos). Arba ko nors trūksta, kaip kad Peirce'ui. Užtat visko padalinimų žinojimu kaip tik ir galime susigaudyti, kur nukrypstama.

keturi žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl

galima papildomai remtis šiais padalinimais - vaizduotės ribomis - įsivaizduoti kitus požiūrius (ne savo) ir taip pat gyvenimą keliais požiūriais (visuma), kas mums gana svetima - ir taip pat įsivaizduoti požiūrį šių ribų Kūrėjo, kokie jo kūrybos tikslai

Ketverybė

• Platonas: išmintis, pagrįsta nuomonė, nepagrįsta nuomonė, nežinojimas
• Aristotelis: keturios priežastys? - tikslinė (buveinė), veikiamoji (statybininkai), formali (pavidalas), materiali (statybinės medžiagos)

hipotetinė - sąlygos gali keistis

racionalistai - mokomės iš proto, empiricistai - iš patirties, o aš: patirtimi mokytis iš proto

dvejybės atvaizdai - apsiverčia kryptis reflektuojant - būtent sąmoningumu - labai svarbu (ypač lygčiai)

• 4 dvejybės atvaizdai
• Heidegeris klysta pervertindamas mirties akistatą ir nuvertindamas žodinę būties lygmenį.
• Heidegeris domisi būties klausimu, vietoj kad apibrėžimo klausimu
• Parankiškumas: būties klausimas. Apibrėžimo klausimas: užrankiškumas.
• Dvejybė: Kai pasakome "Būtis", esame varomi, tarsi prievarta, sakyti: Būtis ir... Šis "ir" tai nereiškia tiesiog, kad papuolamai prijungiame kažką papildomo bet kad kalbame apie tai nuo ko išskiriame "Būtį": Būtis ir ne... Tačiau tuo pačiu šiais nuvalkiotais pasisakymais numanome kažką daugiau, kas kažkaip teisėtai priklauso Būčiai kaip kažkas išskirtas nuo Būties, tegul tik kaip Anas Būties atžvilgiu. (Įvadas į Metafiziką, Būties apribojimas ps.71)
• Ketverybė: Būtis apribojama keturiais susijusiais atžvilgiais. Du išskyrimai (buvimas (išlikimas) ir tapimas, buvimas (idėja) ir atrodymas) iškyla graikų filosofijos pačioje pradžioje. Buvimą ir mąstymą išskyrė Platonas ir Aristotelis, tačiau jisai labiau būdingas mūsų laikams, jisai "abejotiniausias", geriausia prasme. Skirtumas tarp buvimo ir derėjimo juo labiau svarbus modernybei, nuo 18-to amžiaus pabaigos. ps.72
• Apie buvimą ir mąstymą: Tai, kas yra, tėra vien tai, kas, kada teisinga mąstoma, atsilaiko prieš teisingą mąstymą. (ps.148) Mąstymas susijęs su tiesa, su nenuslepiamumu, su "present-at-hand", užrankiškumu, substancija, medžiagiškumu. (Palyginti su trejybės poslinkį iš mąstymo į buvimą.)
• Mąstymas yra tai kas išskiria buvimą, pavyzdžiui, nuo tapimo (išryškinant judėjimą), arba nuo atrodymo (atpažįstant iškreipimus), tad atveria derėjimą.
• Atrodymas skiriamas nuo buvimo (idėjos). Derėjimas yra idėjų idėja - gerumas - Ar, kas leidžia būčiai atsiskleisti. ps.150 O Dievas - kodėl, ir Dasein? - kaip?
• Pats buvimas tampa reiškiniu (Būtimi) kurį aprėpia mąstymas, o savo ruožtu buvimas (Būtis) aprėpia veikimą (ką derėtumėme). Taip atsiveria penkerybė - įtraukiant Būtį, kaip dabartį tarp mąstymo ir derėjimo. Tai penki veidrodžiai - žiūrime pirmyn į mąstymą, kuris žiūri atgal į mus. Žiūrime atgal į derėjimą (vertę), kuris žiūri pirmyn, kaip turėtų būti (užtat turi būti savarankiškas). Tie veidrodžiai išsako buvimo neapibrėžtumą, užtat laisvę tarpe. Tas laisvumas slypi būtent veidrodiškume, juk nuotolį į vieną ar kitą veidrodį galima pakeisti, atitinkamai, jų apimtį.
• O toliau vertę suprantame paskiromis vertybėmis, tai dorovės pagrindas. Bet buvimo supratimas vertybėmis yra labai savotiškas, juk ar jos tikrai parankiškos?
• Taip pat, parankiškumo/besąlygiškumo (dabarties) iškėlimas iš užrankiškumo/sąlygiškumo būtent sąmoningumu apsuka dvejybės kryptį.
• Trejybė: Šie skirtumai... persmelkia visą žinojimą, veikimą ir kalbėjimą...

Pirmapradiškai klausti Būties klausimą taip, kad apčiuoptumėme Būties esmės tiesos atsiskleidimo uždavinį, reiškia atsiverti nuosprendžiui dėl šiuose atskyrimuose paslėptų galių, ir reiškia jas parvesti į savo tiesą. (ps.153)

Būtis ir Būties suvokimas nėra užrankiškos esamybės. Būtis yra pagrindinis vyksmas, vienintelis pagrindas suteiktas istoriškam Esančiajam tarp visuma atsivėriusių būtybių. (ps.153)

• Buvimas, priešingai nei tapimas, yra išliekantis.
• Buvimas, priešingai nei atrodymas, yra išliekantis pavyzdys (prototipas), visuomet sau tapatus.
• Buvimas, priešingai nei mąstymas, yra pagrindas, parankiškumas.
• Buvimas, priešingai nei derėjimas, yra tai kas parankiška kiekvienu atveju kaip tai, kas derėtų tačiau dar neįgyvendinta, arba jau įgyvendinta (ps.154)
• išlikimas (pastovumas), tapatumas (betarpiškumas), parankiškumas (akivaizdumas), įrankiškumas (prasmingumas?)
• Kodėl ar ar? Mąstymas ar derėjimas? kaip atskirti?

Kaip yra su Būtimi kaip tokia? Kodėl iš viso yra būtybės ir ne šiaip niekas? (Ar Būtis tėra tuščias žodis?)

aplinkybės ir proto žaidimai

nulybes išvesti iš dvejybės atvaizdų aptarimo

• trejybės atvaizdai:
• kategorijos

matome "proto žaidimai" nusako įmanomus teiginio sudėtis: apriori (pirm patyrimo) / aposteriori (patyrimo), analitiniai (besąlyginiai) / sintetiniai (sąlyginiai)

• tai patikslina Kanto meilę loginei formai

Kantas širdingai tikėjo, jog yra būtent 12 kategorijų

Beveik neigimas: sąryšio atsiradimas

• daiktas - Inherence and Subsistence (substance and accident)
• eiga - Causality and Dependence (cause and effect)
• asmuo - Community (reciprocity)

Neigimo atsiradimas

• Kantas: teigimas (vienis), neigimas (visybė), ribotas (daugis);

Neigimas

• Aplinkybės: būtina, tikra, galima. Ar siejasi su priešingybėmis? Nebūtina, netikra, negalima.

aplinkybės apibrėžia nulybės atvaizdo pagrindu

nulybės ir vienybės atvaizdai - skirtumas tarp Dievo ir visko

penkerybė, šešerybė, septynerybė ir jų atvaizdai

šeši atvaizdai

• atvaizdai yra apibrėžimai Dievui išeinant už savęs
• esančiojo sąlygos (8 rūpesčių rūšys, 6 atvaizdai, taip pat sąlygiškumas ir besąlygiškumas)- Daseino buvimo būsenos

padalinimų ratas - 7+1=0

Padalinimo ratą pastebėjau kai buvau 24 metų amžiaus.

1=(Tvarkos) Apibrėžimo klausimas - palyginti su Heidegerio Būties klausimu - būtis yra tai, kas tenkina apibrėžimą

toliau: trys kalbos, kaip jos apibrėžia

Dievo išgyvenima, jo klausimas Ar Dievas būtinas? Veiksmas +1 ir išsikvėpimas septynerybe

Sūnaus (asmens) išgyvenima - Dievas nulybėje ir septynerybėje - veiksmas +2

Dvasios (asmenybės) išgyvenimas - mūsų sąmoningumas +3

Sąlygos, sąvokos, riba, tarpas

Sąsaja tarp sąmonės ir pasąmonės.

Pripažįstame ribą tarp savęs ir pasaulio. Būtent todėl galime įsivaizduoti pasaulyje esančius daiktus ir asmenis.

2+3=5

• kaip suprato lygtį 2+3=5 tapimas (žiūrėjimas pirmyn)-atrodymas (žiūrėjimas atgal); mąstymas (žiūrėjimas atgal)-buvimas (tarpe)-derėjimas (žiūrėjimas pirmyn)
• Būtis ir laikas
• rūpestis
• laikiškumas (temporality)

Dvejybė savaimingai veda iš sąlygiškumo į besąlygiškumą. O kaip, priešingai, iš besąlygiškumo išvesti sąlygiškumą? Iš sąlygiškumo išgaruoja papildoma energija, lieka Būtis, tai yra, besąlygiškumas glūdintis sąlygiškume. Tad dvejybė skiria "būtį" ir "Būtį". Būties klausimas priskirtas vienam dvejybės požiūriui, būtent "viskas visvien". Taip yra su kiekvienu padalinimu, juk jisai turi save priskirti kuriam nors požiūriui. Vėlgi, tai priklauso nuo to, kaip suprasime visumą, kokiu atvaizdu.

5+3=0

Each category presumes unity (of the concept). That unity is the representation of the nullsome from which it was derived.

Iš vaizduotės ribų galima pažinti - ne vien iš pažinimo, kaip tvirtina Kantas. Ir iš tų ribų (ir langų) išbaigtumo ir nuoseklumo galime suvokti ko tai santvarkai reikia. Iš nulybių atvaizdų (nes jų nepastebime, jos "pastovios" ir t.t., tiktai neigimais pažįstame.) Ir jų vieningumą kurio gyvenimiškumą suprantame gyvendami. 5+3=0.

5+3=0 apibrėžia nulybę vienijančią aplinkybes!

Suvedant: Pasekmės trims kalboms, dorovei, elgesiui

Toliau tiriu veiksmus +1, +2, +3. Kartu gvildenu, Kaip žmonės elgiasi? Kaip turėtų elgtis?

Tikslas yra bandyti susikalbėti sąvokų kalba.

---

Gyvenimiškumą kalbėt yra savo gyvenimą ir jų duomenų pagrindu.

Kiekviena sąmoninga mintis yra minties pakartojimas. Aš mąstau "ką aš darau". (re-flect) Kiekviena mintis yra "ką aš darau". Turi būti dėsningas pasikartojimas. Yra laike ir erdvėje nes sąvokai to reikia, atkarpos. Ir atsidavusiam mąstymui reikia to pasikartojimo. +2 = pasikartojimas, atsidavimas.

Jaučiamės dabartyje nes ten vyksta KOKS ryšys (teorija->praktika), kiti laikai vyksta KAIP. Sąmoningumas yra apvertimas poslinkio.

trejybės ratas: patvirtina laimę teiginyje "Aš mąstau ką darau"

sąžinė žiūri į dabartį

sąvokos dėžė tampa trejybės rato nariais

aplinkybės išlaiko sąsają su nulybės atvaizdais, tuom jos skiriasi nuo trejybės atvaizdų narių, ir taip pat dėl to aplinkybės gali būti bet kur įžvelgtos, ten kur yra nulybės atvaizdas, kur "nėra žinojimo"

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Ieškoti:

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC