Gvildenu | Mintys / Gerumas

Gyvenimo lygtis, Dievas, Blogis, Prasmė

Kaip gerumas sieja žmones ir Dievą?

Kas yra gerumas?

Gerumas yra Dievas sąlygose, santvarkoje.
Dievo tikslas yra gerumas. Dievas nebūtinai geras, bet jo tikslas yra gerumas.
Gerumas yra vaizduotės vienumo dvasia, tad laisvumo dvasia.
Gerumas yra laisvumo dvasia, o laisvumas yra gerumo santvarka.
Gerumas yra didėjantis laisvumas, o blogumas yra mažėjantis laisvumas. Gerumas nebaigtinis, o blogumui gręsia baigtumas.
Gerumas yra pažymėta priešingybė Dievo atžvilgiu (už sąlygų), ir nepažymėta priešingybė blogumo atžvilgiu (sąlygose).
Gerumas yra išėjimas už savęs. Blogumas yra neišėjimas už savęs, apsiribojimas savimi.
Dievas yra teigiamumo išraiška, o gerumas yra neigiamumo išraiška.
Platonas: Gerumo klausimu niekas nesitenkina tuo, kas tik atrodo gera (nekaip su teisingumu, grožiu ir t.t.)
Aštuongubu keliu žengiame nuo Dievas yra Dievas ligi Dievas yra geras.
Gerumas yra dvasia, jo sandara yra laisvumas. Laisvumo atvaizdai, tai 2 tapatumai: didėjantis laisvumas ir mažėjantis laisvumas. Jų vieningumas tai tobulumas.
Gerumas yra Dievas sąlygose. Gerumas yra laisvumo dvasia, o laisvumas yra gerumo sandara.
Gerumas yra tada kada Dievas visiškai išėjęs už savęs - jisai mylintis, o mes gyvename vertybėmis - gerumu. O gėrio kryptys iškyla tada kada Dievas nevisiškai išėjęs už savęs, užtat tai tėra gėrio kryptys, ne pats gerumas. Geroji naujiena yra gerumo gerumas.
Gerumas kaip toks iškyla ne Dievo šokyje, o gyvenimo lygtimi - susivokiančiojo požiūriu. Gerumas yra itin sąlygiškas ir nėra besąlygiško gerumo.

Gerumas nušviečia Dievo ir mūsų santykį.

Gerumas parodo, kad nors mes nesiekiame Dievo, tačiau jisai siekia mus. Dievas gali būti sąlygiškas Dievas. Jisai yra.

Gerumas ir sąmoningumas

Žinojimas, sąmoningumas visada išbraukia (įgimtą ar pasąmonės) gerumą (juk darai iš anksto žinodamas, kas gera), bet visada išplėčia nežinomumą, gerumo lauką, tad nereikia dėl to nusiminti. Dorybės irgi gerumą verčia nežinomu, nesąmoningu.

Gerumas apibrėžia sandarą, ko reikia suvokti ją, kiek jinai išsivysčiusi:

Gerumas yra Dievo strimagalviškumas, jo išėjimas už savęs, širdingas dalyvavimas santvarkoje.
Nukrypimas (divergences) yra "mano" laisvumas santvarkoje, apibrėžiantis visaregį. (trokštu išmanyti)
Išskyrimas (distinctions) yra "tavo" sutapimas (su Dievu) santvarkoje, apibrėžiantis pirmines sandaras.
Padalinimai (divisions) yra "kito" tobulumas, antrinių sandarų sandarumas ir savarankiškumas, save savimi pilnai apibrėžiantis.

Asmenys (Dievas, aš, tu, kitas) yra apibrėžimo išeities taškas. Apibrėžimai glūdi sandarų išsivystyme, o akivaizdžiai, išreikštai suveikia jų suvedime.

Gerumas yra vaizduotės vienumo dvasia, tad laisvumo dvasia.
Lori: Visas gerumas kyla iš Dievo.

2004.11.10 A: Kaip mes renkamės gerumą vietoj gyvenimo?

D: Jūs pastebite mūsų ryšį - mūsų susikalbėjimą - išliekantį visuose jo lygmenyse. Aš jus tuo ir myliu, savo išliekančiu vieningumu.