• Lori: Visas gerumas kyla iš Dievo.

• Gerumas yra vaizduotės vienumo dvasia, tad laisvumo dvasia.

• Gerumas yra dvasia, jo sandara yra laisvumas. Laisvumo atvaizdai, tai 2 tapatumai: didėjantis laisvumas ir mažėjantis laisvumas. Jų vieningumas tai tobulumas.
• Gerumas yra Dievas sąlygose. Gerumas yra laisvumo dvasia, o laisvumas yra gerumo sandara.
• Gerumas yra tada kada Dievas visiškai išėjęs už savęs - jisai mylintis, o mes gyvename vertybėmis - gerumu. O gėrio kryptys iškyla tada kada Dievas nevisiškai išėjęs už savęs, užtat tai tėra gėrio kryptys, ne pats gerumas. Geroji naujiena yra gerumo gerumas.
• Gerumas kaip toks iškyla ne Dievo šokyje, o gyvenimo lygtimi - susivokiančiojo požiūriu. Gerumas yra itin sąlygiškas ir nėra besąlygiško gerumo.

Gyvenimo lygtis, Dievas, Blogis, Prasmė

• Žinojimas, sąmoningumas visada išbraukia (įgimtą ar pasąmonės) gerumą (juk darai iš anksto žinodamas, kas gera), bet visada išplėčia nežinomumą, gerumo lauką, tad nereikia dėl to nusiminti. Dorybės irgi gerumą verčia nežinomu, nesąmoningu.

Gerumas nušviečia Dievo ir mūsų santykį.

• Gerumas parodo, kad nors mes nesiekiame Dievo, tačiau jisai siekia mus. Dievas gali būti sąlygiškas Dievas. Jisai yra.

Gerumas ir sąmoningumas

• Žinojimas, sąmoningumas visada išbraukia gerumą (juk darai iš anksto žinodamas, kas gera), bet visada išplėčia nežinomumą, gerumo lauką, tad nereikia dėl to nusiminti. Dorybės irgi gerumą verčia nežinomu, nesąmoningu.

• Blogis dirbtinai neigia ryšį.

• Dievas yra atviras, o velnias yra sandarumas. O teisingas, visapusiškas sandarų pažinimas įveikia jų sandarumą, leidžia pranokti vaizduotę.
• Besąlygiškame grožyje negali būti blogio nes žavesyje nėra vidaus, ogi blogis - šėtonas - užsandarina žmogų.

• Gerumas yra vaizduotės vienumo dvasia, tad laisvumo dvasia.

Gyvenimo lygtis, Dievas, Prasmė

• Dievo tikslas yra gerumas. Dievas nebūtinai geras, bet jo tikslas yra gerumas.

Gyvenimo lygtis

Blogis

• Blogis yra pasekmė gerumo sąlygiškumo. Atsisakyk sąlygų ir nebebus blogumo. Jėzus tokiu būdu nugali velnią.

Gyvenimo lygtis, Blogis

Gerumas ir sąmoningumas

• Žinojimas, sąmoningumas visada išbraukia gerumą (juk darai iš anksto žinodamas, kas gera), bet visada išplėčia nežinomumą, gerumo lauką, tad nereikia dėl to nusiminti. Dorybės irgi gerumą verčia nežinomu, nesąmoningu.

• Aštuongubu keliu žengiame nuo Dievas yra Dievas ligi Dievas yra geras.

Kas yra gerumas?

• Gerumas yra Dievas sąlygose, santvarkoje.
• Gerumas yra laisvumo dvasia, o laisvumas yra gerumo santvarka.
• Gerumas yra didėjantis laisvumas, o blogumas yra mažėjantis laisvumas. Gerumas nebaigtinis, o blogumui gręsia baigtumas.
• Gerumas yra pažymėta priešingybė Dievo atžvilgiu (už sąlygų), ir nepažymėta priešingybė blogumo atžvilgiu (sąlygose).
• Gerumas yra išėjimas už savęs. Blogumas yra neišėjimas už savęs, apsiribojimas savimi.
• Dievas yra teigiamumo išraiška, o gerumas yra neigiamumo išraiška.
• Platonas: Gerumo klausimu niekas nesitenkina tuo, kas tik atrodo gera (nekaip su teisingumu, grožiu ir t.t.)

2004.11.10 A: Kaip mes renkamės gerumą vietoj gyvenimo?

D: Jūs pastebite mūsų ryšį - mūsų susikalbėjimą - išliekantį visuose jo lygmenyse. Aš jus tuo ir myliu, savo išliekančiu vieningumu.

Gyvenimo lygtis

Gerumas yra laisvumo dvasia. Laisvumas yra gerumo sandara.

Gerumas apibrėžia sandarą, ko reikia suvokti ją, kiek jinai išsivysčiusi:

• Gerumas yra Dievo strimagalviškumas, jo išėjimas už savęs, širdingas dalyvavimas santvarkoje.
• Nukrypimas (divergences) yra "mano" laisvumas santvarkoje, apibrėžiantis visaregį. (trokštu išmanyti)
• Išskyrimas (distinctions) yra "tavo" sutapimas (su Dievu) santvarkoje, apibrėžiantis pirmines sandaras.
• Padalinimai (divisions) yra "kito" tobulumas, antrinių sandarų sandarumas ir savarankiškumas, save savimi pilnai apibrėžiantis.

Asmenys (Dievas, aš, tu, kitas) yra apibrėžimo išeities taškas. Apibrėžimai glūdi sandarų išsivystyme, o akivaizdžiai, išreikštai suveikia jų suvedime.