Gvildenu | Mintys / GyvenimoBūdasIrStilius

Dorovė, Išgyvenimo apytaka

Ką konferencijoje "Gyvenimo būdas ir stilius" išsakytos sąvokos gali pasakyti apie elgesį ir dorovę?

Susieti su įvairiausiomis dorovės mokyklomis.

Gyvenimo būdo dėlionė

Filosofinis gyvenimo būdas XXI a. | Jonas ČIURLIONIS
- Viskam mirus, post. Dvi mokyklos. Dėl ko verta mirti? Dėl faktų, dėl jų interpretacijų? Filosofija nėra kurios nors sfero išmanymas, bet bendras žinojimas apie viską. Domėjimasis viskuo, ne tik mokslu bet ir kas už mokslo ribų. O būtis irgi įeina. Nereikia taip siauros srities filosofijos mokslininku. Fizikai domisi metafizikos klausimais. XXI amžius, tai sofistinis amžius. Ar gyvena klasikine prasme?
Praxis ir technē tyrimas: heidegeriškoji Aristotelio (etikos) sąvokų rekonstrukcija | Nerijus STASIULIS
- 1. "Gyvenimas" vyksta ne vakuume, o būdamas įmestas į ontologinę situaciją, kurios apmąstymas nūnai yra technikos esmės apmąstymas.
- 2. Technē samprata esminė tiek Aristotelio teorinei, tiek jo praktinei žiūrai ir nurodo teōria ir praxis vienį.
- 3. Teisingas praxis numano dorybės vienį, o sykiu ir visų (proto ir būdo) dorybių vienį, t.y. praxis vienį su teorine žiūra.
- 4. Praxis yra vienyje su teōria, todėl skirtingas praxis galimybes atitinka skirtingos teorijos galimybės, taigi ir skirtingos technikos (esmės) atvertys.
- 5. Būties ir laiko egzistencijos samprata numano praxis ir teōria vienį, o joje pateiktos parankiškumo ir ekstatinio laiko analizės rekonstruoja šį vienį nurodančią Aristotelio technē ir energeia sampratą.
- Ar būtis perskaitoma, ar tai gali esmingai vykti skaitant Heidegerį, Aristotelį, Hoderlingą, (palyginti su mano išsišokimais), Nuolat pakartojant... (Christopher Alexander - iškyla esmė, sandara), savarankiškai bandai tuos dalykus apmąstyti, pasąmonė ir sąmonė, praktika jau grindžia struktūrą, būties atvėrimą, ji lemia praktiką ir atvirkščiai, teorija ir praktika.
Tiesiog gyvenimas... | Arvydas MATULIONIS
- Aukos klausimas. Visa istorija - žmonių gyvenimų aukojimo istorija. Ne aukojimosis, bet kitų aukojimo. Būtent valstybė mus aukoja.
- Kodėl mes nenagrinėjame gyvenimo vertę? Nes ji bereikšmė.
- Susidvejinęs gyvenimas: fizinis ir psichinis. Negalios žmonių skaičius tebėra ženklus.
- Virtualus, sukurtasis, patrauklusis pasaulis neprasidėjo internetu. Kompiuteriu nepavyko pasiekti amžinybės.
- Savižudžiai: statistika iškreipta. Estijoje ir Latvijoje staigiai sumažėjo.
- Tačiau viltis ir tikėjimas būdingi žmogui. Pomirtinis gyvenimas.
- Islamas - susisprogdintojai. Kultūrų vertinimas?
- Nuotraukos: Kiekvienas individas gyvena savo gyvenimą. Tėvo sėdėjimas šalia berniuko. Gilus ryšys.
- Atitrūkimas. Kryme 1989 m. Mes viename pasaulyje, o jie kitame.
Dorybės ir vertybės kaip elgesį sąlygojančios prielaidos | Albinas PLĖŠNYS
- Vertybės aiškina elgesį.
- Vertinga todėl, kad yra gera.
- Valia siekia tai, ką protas vertina kaip gera.
- Geras žodis lieka pastovus.
- Gerumas nevienaprasmiškas: Geriausias kelias (santykine prasme). Ta susijęs su tam tikrais faktais ir siekiamo tikslo. Gali būti išreikštas faktiniais teiginiais.
- Moraline prasme: žaisti tenisą prastai leistina, o nenorėti būti doru neleistina. "Privalai."
- Čia negalime suvesti su faktiniais teiginiais.
- Humo perskyra: "yra" (faktinis) ir "turi būti" (normatyvinis). Nejučia pereinam iš vieno į kitą.
- Kognityvinės vertybės.
- Kultūrinį dialogą. Dorybės išugdymas. Ugdyti žmogaus dorumą.
- Empiricizmo įsigalėjimas - nepateisina dorybės sąvokos naudojimą. Dorybės: esmiškai geri.
- Išmintis, supratimas, mokytumas.
- Moralinės ir intelektualinės dorybės. Spekuliatyvus svarsto grynasis protas.
- Praktinis protas, dorybės yra meistrystė, supratingumas (prudencia), sąžinė, veikia kaip moralinė jėga. Jeigu užsiimi moksline veikla jau protas veikia kaip praktinis protas. Naudojasi gėrio samprata.
- Tiktai kur vertybės sutampa, siauroje srityje gali bendrauti.
- Neįmanoma vienai vertybinei orientaciją sulyginti su kita - pabėgėliai getuose
Conditio humana: dvasinga niekšybė. Idėjos ištakos. | Gintautas MAŽEIKIS
- Antanas Maceina. Niekšybės paslaptis. Reakcija į pasaulinio karo iššūkius.
- Hannah Arendt. Blogio banalumas. Taip pat Balys Sruoga. Marksizmas pabrėžia suinstrumentinimu, žmogiškumo išnykimu, sunaikinimu. Hannah Arendt gynė Heidegerį visą gyvenimą.
- André Malraux. Conditio humana.
- Šaliamonas: Begaliis šaltis, miego nebuvimas, badas, mušimas ir psichinis teroras paverčia žmogų bestija.
- Žmogaus būtis? ar būklė?
- Maceina: niekšybė. Išmintinga niekšybė. Kilniais drabužiais. Išmano poeziją. Sloterdyk "ciniško proto kritika". Didysis inkvizitorius. Mefistofelis auklėjo Faustą.
- Nejudrių akropolių pavidalas - nesvarbu ar islamistas. Giria totalines sistemas, dvasines totalines sistemas. Jūs būsite dvasiškai visiškai sveiki.
- Ekcentriškumą - priversti vieną su kitu tartis.
- Maceina pasirodė gilesnis nei Arendt. Savo metaforomis ku kas rimtesnių dvasinės niekšybės tema. Ne apie prisiplakėlius, o blogio kūrėjus.
- Rėmiausi keliamais klausimais, ne atsakymais - man kelia abejonės kristologinė diskusija, religinės filosofijos išvadas, kelia abejonę.
Jeremy Benthamas: didžiausio žmonių skaičiaus Didžiausios laimės principas | Dalia EIDUKIENĖ
- Laimė, žmogaus interesai. O kitus liberalus labiau domino laisvė.
- Jo idėjos „padėjo suabejoti pagrįstumu tuo metu viešpatavusių etinių ir politinių doktrinų, tokių kaip moralinis intuityvizmas, visuomenės sutartis, prigimtinis būvis ir prigimtinė teisė“
- Albertas Schweitzeris jį vadino naudos fanatiku. „drąsa materialines gėrybes traktuoti kaip dvasinių gėrybių pagrindą“
- aršus prigimtinės teisės priešininkas - prigimtinių teisių, egzistuojančių iki valstybinių ir iki pozityviųjų įstatymų, iš viso nėra - vaizduotės chimera
- žmogaus laimę, kuri jam – aukščiausia vertybė ir dorovės kriterijus (o manau, tai irgi: lūkesčių chimera - esmė, tai laukti, to ko trokšti)
- laimė vertinga pati savaime, o visa kita vertinga tiek, kiek prisideda prie jos pasiekimo. (o ko verti "vertė", "vertinimas"?)
- gėris – malonumas arba malonumo priežastis, blogis – skausmas arba skausmo priežastis
- Prigimtis padarė žmoniją pavaldžią dviem aukščiausiesiems valdovams – skausmui ir malonumui.
- Žmogus privalo „daryti save savo naudos teisėju <...> kitaip žmogus nebūtų protingai veikianti būtybė“. Tad žmogus sąmoningas.
- Naudos principas: galimai didžiausia laimė didžiausiam galimam žmonių skaičiui principu.
- Dorovė: menas nukreipti žmones siekti visuomenės intereso. Tai vyksta įstatymais ir kitais asmenimis. Auklėjimo menas.
- Per atjautą: egoizmas įgauna geranoriškumą. Kitų skausmas mums nėra malonus. Atjauta, tai vaizduotės padarinys. Lygybė tarp aukojamo malonumo ir gaunamo malonumo. Kitaip tai yda.
- Įstatymas priverčia individą suvokti nuosavos gerovės priklausomybę nuo visuomeninės gerovės. Asmens ir visuomenės interesų derinimas.
- Žmonės nepriaugę - auklėjimu būdu. Asmeninius interesus aukoja.
- Inkstą duoti žmogui, kuris visų mėgstamas, ar bjauriam žmogui, atsiskyrėliui?
- Asmens interesas ir visuomenės interesas. Visuomenė nėra organiška, jos interesas tėra individualių interesų suma.
Cura cum fluvium transiret. Gyvenimo mitai | Lina VIDAUSKYTĖ
- Hans Blumenbergas. Ką mitas sieka išspręsti. Mitas sukuria erdvę kurioje galima kvėpuoti.
- Med...l. Tiesa padaro gyvenimą pakenčiama.
- Iš tų tiesų išsivaduoti neįmanoma nėra išėjimo anapus mirties.
- Anekdotai leidžia suprasti filosofus, kaip savo amžininkus
- Biologinė.
- Būtis ir laikas. Mitas. Dasein: Kodėl.
- Persikelia per upę. Žiūrėti į save.
- Prometėjui priešprieša formuojasi. Klaidingai suprasti mitą.
- Blūmenbergas: Gyvenimas, kaip kelionė jūroje.
Mokymasis mirti ir savižudybės vartotojų visuomenėje | Tomas KAČERAUSKAS
- Mirtis svarbiausias dalykas gyvenime (paradoksas).
- Epikūras: nebijoti mirties. Kai ji yra, mūsų nėra.
- Stoikai: turime būti pasiruošę mirti kiekvieną akimirką.
- Ciceronas: kas nesiruošia mirti, nemoka gyventi.
- Jacob Boehme - kas nemiršta prieš numirdamas sugėdina mirties akimirką.
- Freudas - mirties instinktas.
- Mirtis - nejauki tema (nevertinama).
- [Senelė, popiežius - grakštus senėjimas, mirtis]]
- Mirčių statistika - būdas mirtį neutralizuoti.
- Neregėto mąsto savižudybių statistika.
- Antikinė "mokymosi mirti" idėja - savižudybių profilaktika. Kūrybingumas, kaip savižudybių prevencija.
- Gintautas Mažeikis: Kaip mums naudoti žodį "mirtis" jeigu ja neutralizuojama tikroji mirtis. Jos įvardijimą. Abortas - gydytojas nepadarys nužudymo. Tas pats fenomenas skirtingi terminai, skirtingos sąsajos.
- Heidegerio buvimo idėja - maitinama mirties temos.
- Levinas apie senatvę.
Milonguer(o/a) kaip gyvenimo būdas ir stilius | Agnieška JUZEFOVIČ
- Susižiūrėjimas, žvilgsnis - Sartre, Buberis, dialogas be žodžių
- išreikšti melancholiją - žanrų sąsajos
- keičiasi kodai: graikai gulėtų
- pabūti damomis ir džentelmenais, apsimetimas, praplėsti kasdienybę
Autoironiškasis hipsterių ars vivendi ir viešosios erdvės transformacijos | Nida VASILIAUSKAITĖ
- Subkultūra Pranašumo jausmų. Klubo ženklas.
- Autoironiška distancija. Poza lemianti tikrovę.
- Tikrovė su kabutėmis - ne mažiau tikra.
- Slavojus Žižekas: šaipymasis yra socialiai priimtinas būdas tikėti toliau šaipomaisiais dalykais.
- "Tikroji" laikysena - konservatyvi
- Autoironiškas gyvenimo menas: aš taip manantis, rengiantis
- Suskyla žmogus - už viską aukštesnis (absoliutus vertintojas), save teisinantis
- Status quo būdas išsaugoti save
- Skirtumas nuo autoironijos neišsisklaido, įgauna "antrą kvėpavimą"
Gatvės mada: iššūkis mados teorijoms? | Viktorija ŽILINSKAITĖ-VYTIENĖ
- Kas diktuoja madą? Šeimos galingos.
- Aukščiausioji klasė. Vidurinioji klasė. Žemiausioji klasė.
- Plinta iš viršaus.
- Nori atrodyti, kaip esantys aukščiau.
Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės | Andrius KULIKAUSKAS
Šventumos vertybė archainio žmogaus gyvenime | Laima Monginaitė
- sakrali vertybė
- negalime suvokti vertybės ją negyvenę
- Lygmenys transcendentinis išsiveržimas
- Gamtinis lygmuo
- Pasaulio ašies mitas. Apjungimas. Dangus Kūrėjas. Žmogus. Žemės bamba, kalnas su požemiu.
- Kaip skirtingose religijose suprantama vertybė.
- Sinkretiškas apibendrinimas.
- Mes skiriame: vaizdas, garsas, judesys. O ten sujungta su aukštesnėm dimensijom.
Integralaus mąstymo rekonstrukcija: senlietuvio gyvenimo būdas | Žilvinas SVIGARIS
- archainiai lietuvių protėviai
- mitopoetinis
- teigiamą santykį
- derinantys veiksmai
- dovanos
- švenčių metu
- muzikalumas, garsas, sieja su pasauliu
- švelnumas - motiniškas, stiprą moterišką pradą
- kaip suvokti vaidilučių deginimą?
- karo dainos labai švelnios
- nepavyko pykčiu priešo atžvilgiu
- nekonstruodavo, negerbdavo "negyvą" sistemą
- neteisinga žvėris nugalėti ginklais
- mąstyti sistemomis
- gyvate vadinama paukštytė
- betarpiškumas, sistemos nebuvimas