• Gyvenimo lygtis (4x4) ir apytaka (4x6) kartu sudejus yra 4 x (4+6). Tad gyvenimo lygtis ketveriopai išsako 4 teigiamus įsakymus, o apytaka ketveriopai išsako 6 neigiamus įsakymus.

• Gyvenimo lentelė

Ketverybė ir gyvenimo lygtis

• Ketverybe sąmoningumas išgyvena vienybę (viską), 3+1=4, išsiskiria Dievas (pagrindas) ir trys protai (požiūrių sekos) - keturi asmenys. Gyvenimo lygtimi Dievas išgyvena pasąmonę, su ja susitapatina. Pasąmonė yra Dievas, sąmonė - gerumas, gyvenimas yra jų sutapatinimas (sąmoningumui atleidus stabdį), o amžinas gyvenimas yra jų nesutapatinimas (sąmoningumui įjungus stabdį).

Pasirinkimu susiaurėja atsakomybė

• amžinas gyvenimas - asmens galimybė
• išmintis - gerumas - išgyvenimo galimybė
• gera valia - gerumas gerume - pastangų galimybė
• Dievo valia - gerumas gerumo gerume - nusiteikimo galimybė (įsisavinimo svarba)

Užrašai

Gyvenimo lygtis

• Dievo valia - jį pakeičiantis įstatymas, kuriuo jisai gali būti nebūtinas - o mes galim paklūsti
• gera valia - tikėti paklūstančiu
• išmintis - rūpintis tuo, kas Dievui rūpi
• amžinas gyvenimas - patiems gyventi Dievu, jo akivaizdoje - mūsų pagrindu yra Dievas, jisai būtinas
• Trejybė: Dievas veda į amžiną gyvenimą (išėjimu už savęs į save; amžinas gyvenimas veda į gerumą; gerumas veda į Dievą (išėjimu už savęs iš savęs)
• Išmintis išskiria šešis (betko) atvaizdus - požiūrį ir būklę, Dievą, asmenį, asmenybę, pasaulį. Įmanomas Mano tyrimas.
• Gera valia plėtoja du lygiagrečius asmenis. Įmanomas Tavo tyrimas.
• Dievo valia sustato asmens trejopus santykius. Įmanomas Kito tyrimas.
• Gyvenimo lygtyje abi kryptys išsako suvokimo lygmenis. Keturi klodai (ketverybė) išsako kaip Dievas juos atveria asmenimis ir kaip mes juos priimame kaip savęs pranokimus Dievu. O požiūrio lygtis išsako kaip tai atrodo ne Dievui, iš šalies, tarsi santvarkos ribos išeities tašku. Jiems bendra yra keturi suvokimo lygmenys.

• Šv Jono Evangelija, Dievas nebūtinai geras

• Evangelija pagal Joną?, Dievas nebūtinai geras

• Požiūrio lygtis sustato požiūrį, jo sąlygas. Gyvenimo lygtis tą požiūrį pakartotinai plėtoja asmenimis, klodais, grandine.

Dievas bręsta atgal į Dievą, užtat apima viską, atsakys už viską. Jis leidžia bendrystę (ir taip, ir ne), leidžia, kad būtų kiti, bet visgi jis yra Dievas ir toks būdamas iškyla, kaip pirmapradis.

• Kito Dievas yra Amžinas Gyvenimas (paklusimo Dievas - antrinėmis sandaromis)
• Tavo Dievas yra Gyvenimas (tikėjimo Dievas - pirminėmis sandaromis)
• Mano Dievas yra Gerumas (rūpėjimo Dievas - visaregio reikalai)
• Dievo Dievas yra Dievas (kada net nerūpi, yra tik nuoširdumas, tiesa)

Dievas apibrėžiamas einant link būtinumo. Ar Kito Dievas yra suvokiantis, protaujantis, mums prilygstantis, kaip ir mes?

Kas yra gyvenimo lygtis

• Gyvenimo lygtis yra atsakymas į gyvenimo klausimą, keturi atsakymai į keturių apytakų tyrimus.
• Gyvenimo lygtis 4x4 išreiškia semantiką sintakse 4 lygmenimis ir išreiškia sintaksę semantika 4 lygmenimis.
• Gyvenimo lygtis iškyla išgyvenimo apytaka, išplečiant Dievo šokį ketverybe, žinojimu ir nežinojimu. Gyvenimo lygtis išryškina skirtumą tarp Dievo žinojimo ir žmogaus nežinojimo. Dievą naujai išreiškia pabrėžiant jo nežinojimą.

Ką veikia gyvenimo lygtis

• Gyvenimo lygtis išreiškia kaip buvimui atrodo nebuvimas, kaip Dievui atrodo meilė, kaip dvasiai atrodo vieningumas.
• Gyvenimo lygtis priima ryšio galimybes ir išsako kaip jas išgyvena apimties asmuo.
• Gyvenimo lygtimi pirma yra požiūris ir tik paskui yra jį išgyvenantis asmuo. Užtat asmens liudijimas yra prasmingas nes tai ką jisai liudija yra svarbiau už jį patį.
• Gyvenimo lygtis išsako vaizduotės neiškreiptą tikrovę, kad pirma yra ryšių galimybė ir tik tada yra apimties nusakytas asmuo. Užtat gyvenimo lygtis išsako neįsivaizduojamojo tikrovę.
• Keturi lygmenys nusako vienumo galimybes, kaip jisai gali būti išgyventas, koks gali būti santykis tarp vienumo ir jį išgyvenančio asmens: Dievas dvasia išgyvena tiesiogiai, Aš sandara išgyvenu netiesiogiai - už savęs, Tu atvaizdais neišgyveni tiesiogiai, Kitas vieningumu neišgyvena netiesiogiai.
• Meilė išsako Dievo tikslingumą nes jisai atsisako savęs vardan gerumo. O tobulumas išsako gerumo tikslingumą nes viskas susiveda į gerumą.

Kodėl yra gyvenimo lygtis

• Mes negalime įsivaizduoti paskiro Dievo nes jisai be ryšio, bet mes gyvenimo lygtimi galime įsivaizduoti Dievo santykį su gerumu, jam išėjus už savęs, tad gyvenimo ir amžino gyvenimo skirtumą, mūsų pasirinkimą.
• Mes negalime Neįsivaizduojamojo (Dievo) įsivaizduoti, tačiau galime įsivaizduoti kaip Dievas mus įsivaizduoja. Tai yra žmogaus požiūris į Dievo požiūrį. Užtat tai sutampa su jokiu požiūriu. Tad įsivaizduojame kaip Dievas išeina už savęs į save.

• Nuo dvasios atsiplėšia sandara. Atvaizdai juos sieja, o vieningumas skiria ir suderina.

• Tiek gyvenimas, tiek amžinas gyvenimas yra čia ir dabar, penkerybe, tad galim rinktis. Amžinas gyvenimas yra platesnis nes apima pradžią (artimą praeitį?) ir pabaigą (artimą ateitį?).
• Gyvenimas yra amžino gyvenimo paneigimas.
• Amžinu gyvenimu teisingai suprantame gerumą, jį suprantame plačiau, suprantame jo kilmę, kad jisai kyla iš Dievo, kuris nebūtinai geras.

• Human view of God's view is the recurring element for composing both the nature of love and the nature of life. It combines (human) life and (God's) love in the most atomic way.

Užrašai

• Amžinas gyvenimas vyksta dviprasmybėje, o gyvenimas vienareikšmiškas, tad veda į mirtį. Mirtis iškyla derinant gyvenimą ir amžiną gyvenimą.
• Gyvenimas sieja jautrumą ir atliepumą, o amžinas gyvenimas juos atskiria.
• Gyvenimas: jautrumas, tada atliepiamumas. Amžinas gyvenimas, tai atvirkščiai: nusistatymas, tada atsidavimas. Tai kūryba. Tai aštuntas požiūris. O gyvenimą apibrėžia septynerybė, septynios apytakos, kūno sistemos, tai tapatumai, besikartojanti veikla. O kūryba, tai netapatumas, tai nesikartoja, o plėtojasi.
• Dviprasmybė yra brandos sąlyga. Juk keičiamės ir išliekames tas pats. Palyginti su prasmingais išgyvenimais, su pradiniu ir galutiniu asmeniu ir su meile, kurios palaikomas asmuo gali atsisakyti savęs.
• Gyvenimas atskleidžia, amžinu gyvenimu atsiskleidžiama.

• Dievas yra dvasia. Sandara yra už dvasios. Gerumas yra dvasia sandaroje. Gyvenimas yra sutapimas dvasios už sandaros ir sandaroje. Kitaip tarus, gyvenimas yra reiškinys, kad Dievas yra geras.

Keturi stulpai

Dievo stulpas: Dievas, viskas, troškimai, meilė

• Meilė pagrįsta tvarka, o Dievas pagrįsta laisve. Laisvė yra galimybė pranokti betvarkę. Dievas duoda mums pasižiūrėti už savęs.

• Tvarka, betvarkė, laisvė
• Priėjimas, tapatumas

Skiriasi gyvenimas ir amžinas gyvenimas

• Meilė yra tas palaikymas kuriuo galime žiūrėti Dievo akimis. Gyvenimas yra tai ką tuomi matome, o amžinas gyvenimas yra tai, kuomi žiūrime.
• Esame tai, kuomi yra meilė ir gyvenimas, amžinas gyvenimas ir amžina meilė.

• Veiksmai +1, +2, +3 gali būti suprasti kaip požiūrio lygties dalys, vienanarė (-1), dvinarė (-2) ir trinarė (-3). Jos išreiškia veiklą, ne sandarą.

Požiūrio lygties - gyvenimo lygties kampai:

• tiesa (nesandarumas, antisandara) - Dievas
• sąvoka (sandarumas) - gerumas
• žvilgsnis - gyvenimas
• požiūris (atskyrimas, suvokimas) - amžinas gyvenimas

Meilė yra tai, kas diegia gerumą dar nesant santvarkai, tad nesant blogumui. Ir tas gerumas visada su Dievu.

Mūsų žvilsnio vieningumą išreiškia Dievas kaip pažinovas, o mūsų žvilgsnio pilnumą išreiškia Dievas kaip pažintasis. Juos sieja tai, kas mums pažįstama, ir jie išsiskiria nuo to, kas mums pažįstama, savo nevaržomumu. Mūsų vaidmuo yra atverti kelią tam, kas mums pažįstama. Pažinovo meilę ir pažintojo gyvenimą sieja priėjimo būdu, kurį parūpiname. Jie yra pilnai susiję kai toks priėjimas įmanomas visais būdais.

• The observer contributes Understanding, which is the nature of love and the practice of life. The observer ever goes beyond themselves by taking up a view outside itself. The observer's understanding holds these views all separate. In the chain of views, God's view stays the same, but human's view evolves.
• The observed contributes Structure, which is the nature of life and the practice of love. The observed is ever reinterpreted in a new way that coincides with all the previous ways. The observer's structure holds these views all together. In the chain of reinterpretations, human's view stays the same, but God's view evolves.
• Understanding keeps the views different as they unfold so that there can be access in every way. Structure holds together the different views as applying to the same life.

Priėjimo lygmenys

• There are four levels of access between God as Observer and God as Observed: nothing, something, anything and everything. God as Observer is the one beyond any system who derives Human as he goes beyond himself. So as this God enters the system we have: God, everything, wishing, love. But also, Human is God within system, and this Human pulls away from himself and thereby opens up room for God. As Human pulling away from himself, he is making separate, thus keeping separate God and good, thus allowing for God beyond system, and manifesting himself as God within system. This means that we can think of Human as beyond system as: God's will, good will, wisdom and eternal life. These all are expressions of Human who has gone beyond the system and hence is one with God. This sequence starts with complete deference and ends with complete coinciding of God and human. The complete deference to God's will shows that even when there is no access between God and human, it is possible for them to be connected by way of human's submission to God. Then the access opens up, so that good will is access by way of something - a channel for good, and wisdom is access by way of anything - a point to focus around, and finally eternal life is access by way of everything. Meanwhile, life (as the goodness of God) is the fact that Human can be as such within a system, and thus not comparable to God, but simply a creation of God. Whereas eternal life has him as a creator, a co-creator along with God. And good is the "system" which distinguishes these possibilities and relates God and human.
• Požiūrių grandinių sulyginimas priėjimo lygmenimis. We have human's view of God's view whereby human's view goes beyond themselves to take up God's view. We have God's view of human's view whereby God's view goes beyond himself to take up human's view. How can they coincide? We have four levels of access so that the two may be considered as seeing the same. God as Observer and God as Observed can be in harmony.

Požiūrio lygtis

Renkamės tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo

• Gyvenimo lygtis yra du atsakymai į klausimą: Ar Dievas ir gerumas sutampa? Gyvenimas tvirtina, kad sutampa, o amžinas gyvenimas, kad nebūtinai.
• Renkamės gyventi šiaip ar gyventi amžinai.

Gyvenimo lygtis apibūdina santykius su tuo, kas už vaizduotės

• Gyvenimo lygtis apibrėžia Dievą, gerumą, gyvenimą ir amžiną gyvenimą.

Esmė yra dvasios sandaros atvaizdų vieningumas

Žmogaus trejybė ir Dievo ketverybė

• Žmogaus požiūriu, dvasia ir vieningumas sutampa, nes dvasia yra vieningumas, tad gaunasi trejybės ratas.
  • Žmogaus požiūriu dvasia yra vieningumas, kuris apibrėžia save: vieningumas yra sandaros atvaizdų vieningumas.
  • Žmogaus požiūriu, Dievas yra meilė, gerumas yra tobulumas, gyvenimas yra valia, amžinas gyvenimas yra Dievo valia.
• Dievo požiūriu, dvasia ir vieningumas yra skirtingi.

Trys veiksmai

• Veiksmas +1 plėtoja sandarą.
• Veiksmas +2 plėtoja atvaizdus.
• Veiksmas +3 plėtoja vieningumą.

Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas

Gyvenimo lygties kilmė

Gyvenimo lygtis ir Dievo šokio aštuonerybė

Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį

• Human view of God's view is the recurring element for composing both the nature of love and the nature of life. It combines (human) life and (God's) love in the most atomic way.

Dievas kaip pažinovas ir kaip pažintasis

• It seems that the equations for eternal life are based on God as observed (through the omniscope, etc.) whereas the equations for life are based on God as observer (through divisions, etc.) Life is driven by static structures (divisions, representations, topologies) and eternal life is driven by dynamic structures (the three languages).
• Consider God as observed as chaos, and God as observer as order. So this is a relationship between chaos and order. And compare this with theater and the two Russian acting schools of Michail Chekhov (fantastical, logical) and Stanislovsky (psychological). (Thank you to Rimas Morkunas).
• When God is observer, then God coincides with good, he coincides with us, he goes beyond himself, into the bounded, and so this is life. He lives as the bounded. But when God is observed, then he is separate from good, we coincide with him, we go beyond ourselves to him, to the unbounded, and that is eternal life. We live as the unbounded. He waits for us.

Tvarka, betvarkė, laisvė

Meilė (tvarka) ir Dievas (laisvė)

• Love is based in order, whereas God is based in freedom. Freedom is the possibility to go beyond chaos. God has us look beyond ourselves.

Priėjimas, tapatumas

Šiaip gyvenimas ir amžinas gyvenimas

I would like to write more about "life" and "eternal life" as opposites, much like "decreasing slack" and "increasing slack". Briefly, we may think of life as the goodness of God (or structurally, anything is everything plus slack). But, as I read in the Gospel of John, eternal life is understanding the goodness of God. To understand the goodness of God is to keep the two concepts separate, to recognize good and God as independent concepts, and not to assume that they are related. Unfortunately, so often we presume that God is good. That is very harmful because it diminishes what God means to us. In our lives, we can testify to many injustices which have yet to be fixed. It is too early for us as witnesses to say that God is good. The facts aren't in yet! And to claim to know that God is good is to make him unreal. If we look forwards, outwards, then we think in terms of increasing slack, that yes, perhaps in the very end God is good, and yet there is an eternity of possibility for him to have that be so. God is not constrained by good, he does not have to be good, it is up to him whether he is. By presuming his goodness, we are constraining him, our narrow little minds are binding him to good, and we are therefore looking backwards. Our lives are finite, and we can explain away everything in them, until there is nothing left, and we have death.

I find it helpful to recognize that I, as a human, find it hard enough to wish for my own "life". In general, we tend to tune ourselves out, to diminish ourselves, to be unsuccessful, to dissipate ourselves, to walk away from our life. And so "eternal life" isn't even relevant. Scripture inspires me that it is not my wish, but God's wish that I live forever. If we define "love" as "support of life" (to love X = to support the life of X), then it is God's love for us that makes for eternal life. That is what God wants for us, not what we want for ourselves. If we understand life, if we understand the goodness of God, and if we disentangle the concepts of God and good, then we can look forwards, we can appreciate the reality of life so far, and we can be open to all the wrongs so far that may be yet redeemed, and all the many good things left that might come. We can and do live this "eternal life" now when we choose to allow for the open question of God's goodness and participate as a player - when we are sensitive, responsive, engaged. And we choose "death" when, alternatively, we consider it all closed and let that logic unravel any slack we have.

I liked very much Frank Mosca's letters. I think that the relation between "love" and "life" is very much that kind of give and take, that slack between structure and activity, which we may aesthetically ascribe to God with regard to us. And I am thinking that, just as we ought to shift from focusing on "life" to "eternal life" as I sketch above, but so we might shift from "love" (support of life as we might see it) to "God's love" (support of our life as the eternal life that he cares about).

If we live the open-ended outlook of eternal life, then I think that the CTMU might say that such an outlook can't be snapped by any physical events. Instead, we take our outlook with us, and all of our life which it connects to, into a broader reinterpretation that is open to connect with other such. Our life can be stopped only if we restrict ourselves to a closed outlook which, sadly, is the one that our society presumes upon us, and the one that would have us be reduced to nothing more than that which we have already been. The proof, so to speak, is that we are able to have an outlook "eternal life" which is not what we ourselves want, but what is given to us nonetheless, and which connects the unfolding future to our openness to it, so that it has a stake in our being ever alive, and we're able to drag the "real world" along with us, "uncollapsed" I suppose. The Psalmist clings to God's glory, for if his fate is tied to God's glory, then he will ever be alive.

In summary, I think that God would not be attractive if he might might forbid some good because it would also bring bad. I think that we, as systems, open ourselves and break out of evil by allowing for the question Whether? and the answer Why! as they naturally transcend us. Allowing for an answer Why! makes our question Why? meaningful, and allowing for a question Whether? makes our answer Whether! meaningful. We can thereby open ourselves to integration by that which is truly bigger than us, so that it might peer through us, see itself through us, and so live through us.

I think that the nature of life continuing openly, uncollapsed by physical events, is a question that we might apply the CTMU to, especially in defining further, what is life? We might be able to show what structures and activities in this world are actually relevant to that broader world. We might engineer bridges back and forth with that broader world, perhaps through prayer and good deeds. This might also have application to our health care systems. I look forward to exploring connections between the CTMU and my own quest "to know everything and apply that usefully". I'm especially stirred by Frank's letters on what I might think of as God's love. Here is my current attempt at an Overview of how everything unfolds.

• Dievas, Gerumas, Gyvenimas, Amžinas gyvenimas
• Viskas, Laisvumas, Betkas, Išmintis
• Troškimai, Tapatumai, Pasirinkimai, Gera valia
• Meilė, Tobulumas, Valia, Dievo valia

• Meilė, Tobulumas, Valia, Dievo valia

• Požiūrio lygtis, Suvokimas, Apibrėžimas
• Ketverybė, Ketverybės, Dvasia, Amžino gyvenimo pjūvis
• Aštuonerybė, Pasirinkimai

• Dievas, Gerumas, Gyvenimas, Amžinas gyvenimas
• Suvokimas, Apibrėžimas, Dvasia, Amžino gyvenimo pjūvis
• Požiūrio lygtis, Ketverybė, Ketverybės, Aštuonerybė, Pasirinkimai

Gyvenimas ir amžinas gyvenimas

• Kaip deri gyvenimas ir amžinas gyvenimas?

Amžinas gyvenimas ir gyvenimas

• Amžinas gyvenimas vyksta dviprasmybėje, o gyvenimas vienareikšmiškas, tad veda į mirtį. Mirtis iškyla derinant gyvenimą ir amžiną gyvenimą.
• Gyvenimas sieja jautrumą ir atliepumą, o amžinas gyvenimas juos atskiria.
• Gyvenimas: jautrumas, tada atliepiamumas. Amžinas gyvenimas, tai atvirkščiai: nusistatymas, tada atsidavimas. Tai kūryba. Tai aštuntas požiūris. O gyvenimą apibrėžia septynerybė, septynios apytakos, kūno sistemos, tai tapatumai, besikartojanti veikla. O kūryba, tai netapatumas, tai nesikartoja, o plėtojasi.
• Dviprasmybė yra brandos sąlyga. Juk keičiamės ir išliekames tas pats. Palyginti su prasmingais išgyvenimais, su pradiniu ir galutiniu asmeniu ir su meile, kurios palaikomas asmuo gali atsisakyti savęs.
• atsiskleisti

Amžiną gyvenimą (ir ypač šuolius bei sąmonės išsiskaidymus, vieningumus) išsako asmenų lygties lygmenys:

• Dievo valia: Šuolis tarp troškimo ir išgyvenimo lygmenų.
  • dešimt Dievo įsakymų? ženklų savybės? dvejonės (ir gvildenimai)? nesusivedimai? pertvarkymai?
  • kalbomis? išorinio požiūrio įsisavinimu vidiniu požiūriu, tad dangaus karalystės suvokimą žmoniškoje apimtyje
  • visumine santvarka? pertvarkymais
• gera valia, jos rodymu: Šuoliu, tarpu, tarp žmonių.
  • išgyvenimų rūšys, gėrio kryptys, Kristaus pamokymai?
• išmintimi: Šuoliu iš vienos savasties į kitą savastį per trečią savastį, papildinį
  • paskiras išgyvenimas, laipsnynas
• Tiek gyvenimas, tiek amžinas gyvenimas yra čia ir dabar, tad galim rinktis. Amžinas gyvenimas yra platesnis nes apima pradžią ir pabaigą.

• Gyvenimo lygtis grindžia požiūrius ir lygmenis.

• Gyvenimo lygties lygmenys visumą grindžia kaip sąvoką.

Kas yra gyvenimo lygtis

• Gyvenimo lygtis yra atsakymas į gyvenimo klausimą, keturi atsakymai į keturių apytakų tyrimus.

Ką veikia gyvenimo lygtis

• Gyvenimo lygtis išreiškia kaip buvimui atrodo nebuvimas, kaip Dievui atrodo meilė, kaip dvasiai atrodo vieningumas.
• Gyvenimo lygtis priima ryšio galimybes ir išsako kaip jas išgyvena apimties asmuo.
• Gyvenimo lygtimi pirma yra požiūris ir tik paskui yra jį išgyvenantis asmuo. Užtat asmens liudijimas yra prasmingas nes tai ką jisai liudija yra svarbiau už jį patį.
• Gyvenimo lygtis išsako vaizduotės neiškreiptą tikrovę, kad pirma yra ryšių galimybė ir tik tada yra apimties nusakytas asmuo. Užtat gyvenimo lygtis išsako neįsivaizduojamojo tikrovę.
• Keturi lygmenys nusako vienumo galimybes, kaip jisai gali būti išgyventas, koks gali būti santykis tarp vienumo ir jį išgyvenančio asmens: Dievas dvasia išgyvena tiesiogiai, Aš sandara išgyvenu netiesiogiai - už savęs, Tu atvaizdais neišgyveni tiesiogiai, Kitas vieningumu neišgyvena netiesiogiai.
• Meilė išsako Dievo tikslingumą nes jisai atsisako savęs vardan gerumo. O tobulumas išsako gerumo tikslingumą nes viskas susiveda į gerumą.

Kodėl yra gyvenimo lygtis

• Mes negalime įsivaizduoti paskiro Dievo nes jisai be ryšio, bet mes gyvenimo lygtimi galime įsivaizduoti Dievo santykį su gerumu, jam išėjus už savęs, tad gyvenimo ir amžino gyvenimo skirtumą, mūsų pasirinkimą.
• Mes negalime Neįsivaizduojamojo (Dievo) įsivaizduoti, tačiau galime įsivaizduoti kaip Dievas mus įsivaizduoja. Tai yra žmogaus požiūris į Dievo požiūrį. Užtat tai sutampa su jokiu požiūriu. Tad įsivaizduojame kaip Dievas išeina už savęs į save.

• Gyvenimo lygtis yra apibrėžimų pagrindas. Ja sutampa apibrėžimo pavidalas (požiūrio lygtis) ir apibrėžimo turinys (asmenų ketverybė).

Požiūrio lygtis

Požiūrio lygtis ir ketverybė

• Gyvenimo lygtis dvejaip (požiūrio lygtimi ir ketverybe) išsako asmenis (Dievą, Mane, Tave, Kitą) ir sieja tuos du išsakymus daugyba. Tuo tarpu juos sudeda aštuonerybė.

• Gyvenimo lygtis - 4 asmenų lygmenys sudaro trejybės ratą - tad galima įžvelti keturis trejybės atvaizdus, aplinkybes 4x3. Tai yra, kiekvienam požiūrio lygties nariui yra trejybės atvaizdas. Ogi trejybės atvaizdus dėlioja ketverybė. Tad kaip suprasti. Ar tokiu būdu yra ryšys tarp požiūrio lygtis ir ketverybės? Juk ketverybė susijusi su trejybės visuma, su nulybės atvaizdais, tad gal požiūrio lygtis apibūdina, kaip įsivaizduoti paskirus trejybės narius?

• Dvasia išgyvena bendrai, sandaros tarpais, aplamai tarpu, žmogaus galimybe, Kitu.

• Nuo dvasios atsiplėšia sandara. Atvaizdai juos sieja, o vieningumas skiria ir suderina.

Gyvenimo lygtis

• Gyvenimo lygtis 4x4 išreiškia semantiką sintakse 4 lygmenimis ir išreiškia sintaksę semantika 4 lygmenimis.
• Gyvenimo lygtis iškyla išgyvenimo apytaka, išplečiant Dievo šokį ketverybe, žinojimu ir nežinojimu. Gyvenimo lygtis išryškina skirtumą tarp Dievo žinojimo ir žmogaus nežinojimo. Dievą naujai išreiškia pabrėžiant jo nežinojimą.

• Išmintis skiria apibrėžtumą (žinomumą) ir neapibrėžtumą (nežinomumą). Išmintis atskiria viską (apibrėžtumą - visų apimčių visumą) ir laisvumą (neapibrėžtumą - didėjantį ir mažėjantį - suprantame kaip santvarkos laisvumą). Yra keturios apimtys: nežinomas nežinomumas, žinomas nežinomumas, nežinomas žinomumas, žinomas žinomumas.

• Galiu pabrėžti gyvenimo lygties asmenis, jų požiūrius: Dievo, Mano (gerumo), Tavo (gyvenimo - atgal į Dievą, bendravimą), Kito (amžino gyvenimo - lygiagrečiai, bendrystę, su Dievu).
• Vertybių kalbos lygmenys:
  • Asmenys (Dievas)
  • Jų (bendros, bendro asmens) aplinkybės, juos visus siejančias.
  • Paskiro (mano) asmens santykis su kitais asmenimis.
  • To santykio paryškinimas (pasaulyje).

• Vieningumai įvairiai išreiškia pritarimą, sutikimą, neprieštaravimą, tad meilę - tiek pačia meile, tiek valia, tiek Dievo valia, tiek tobulumu. Tobulumas, valia, Dievo valia išreiškia meilės santykį su sąlygomis, su nesutikimu, prieštaravimu, neigimu. Vieningumas išsako tai, kad pritarimas yra esmė nieko apimtyje palaikantis platesnę raišką įvairiausiose apimtyse, palaikantis visišką atsiskleidimą. Pritarimas yra palaikymas, prisidėjimas.

• Vieningumai įvairiai išreiškia pritarimą, sutikimą, neprieštaravimą, tad meilę - tiek pačia meile, tiek valia, tiek Dievo valia, tiek tobulumu.

• Dievo valia (gyventi Kitu) yra vieningumas
• geros valios (gyventi Tavimi) - jos įvairiausių krypčių - kuriomis ji puoselėja laisvumą, išsaugoja laisvę - Dievas gali gyventi už žmogaus, o žmogus žmogumi - atvaizduojančią
• išmintį (gyventi Manimi) - tai sandara, išreiškianti
• amžiną gyvenimą (gyventi Dievu, amžinai bręstančiu) kuri suvedama su pirmapradžiu Dievu

• Visame žinojime, koks ryšys tarp Dievo, amžino gyvenimo, gyvenimo ir gerumo? Kaip tai atsispindi sandarose? ir būtent Dievo ar mūsų požiūryje?

Atvaizdai

• Betkas turi šešis atvaizdus, pasirinkimus. O kiek jų turi išmintis? ir kas jie yra? (4 x 2)

Dievas, Suvokimas, Apibrėžimas, Dvasia, Amžino gyvenimo pjūvis, Amžinas gyvenimas, Požiūrio lygtis, Ketverybė, Ketverybės, Aštuonerybė

Tapatumas

• Kaip laisvumo atvaizdai išsako tapatumą?

Gyvenimo lygtis apibūdina santykius su tuo už vaizduotės

Sąmoningumas ir nesąmoningumas

• Suvokimas ir nesuvokimas pasireiškia suvokimo lygmenimis. Juos pavaizduoja pasiklydę vaikai, išmintingas ir paikas. Jie išsiplėtoja Dievo ir žmogaus požiūrių grandine.
  • Amžinas gyvenimas suvokia, gyvenimas nesuvokia.
  • Išmintis suvokia save, betkas nesuvokia savęs.
  • Gera valia suvokia bendrumą, pasirinkimas nesuvokia bendrumo.
  • Dievo valia susikalba, valia nesusikalba.

Požiūrio išgyvenimo taškai

• dvasia išgyvena visus požiūrius
• sandara išgyvena bet kurį požiūrį
• atvaizdas išgyvena kažkurį požiūrį
• vieningumas išgyvena jokį požiūrį

• Požiūrio lygtimi, Dievas išeina už savęs į Sūnų (gerumą), ir jie sutampa Dvasia (gyvenimu). Tuo tarpu ketverybe, amžino gyvenimo pjūviu, suvokiančio Dievo Tėvo trilypis požiūris reiškiasi Kitam, Dievo valia, susivokiančio Dievo Sūnaus dvilypis požiūris reiškiasi Tau, gera valia, suvoktos Dievo Dvasios vieningas požiūris reiškiasi Man, išmintimi. Juos jungia Dievo trejybė, jokiu požiūriu. Tad požiūrio lygtis išreiškia asmenų tiesioginį santykį ir apibrėžia požiūrį, jos vidinę sandarą, o ketverybė išreiškia požiūrių santykį su asmenimis ir apibrėžia asmenis, jų tarpusavio santykius.

• Dievas yra asmuo, sandarą išgyvenantis.

• Dvasia sukuria sandarą išeidama už savęs. Tačiau tuo pačiu dvasia įsodinama sandaroje, ji save aptinka sandaroje. Ta dvasia - mes ribotieji - privalo reikštis išeidama už savęs, ir už sandaros, į tai ką mes nuvokiame esant už mūsų. Tokiu būdu mes įveikiame sandarą kurioje save randame.

• Sandarą galime suprasti kaip dvasios nebuvimą.
• Sandara susijusi su padalinimais.
• Sandara yra tai, kas gaunasi, kada dvasia išeina už savęs į save, užtat dvasia pasitraukia, tad lieka sandara. Tad sandara yra dvasios nebuvimas.
• Sandaros yra sienos sudarančios turiningą geometriją kuria dvasia gali įvairiai su savimi sietis.
• Viskas yra sandara.

• Tapatumas: Jėzus jungia du įsakymus: Mylėti Dievą, mylėti artimą kaip save patį.
• Pasirinkimuose (betkame, gyvenime) yra dviprasmybė tarp troškimo (visko, Dievo) ir tapatumo (laisvumo, gerumo). Gerą valią sudaro aštuoni (4 apimtys x 2 laisvumo kryptys) atvaizdai (gėrio kryptys), tarp jų ir gera širdis, tad joks atvaizdas (vienetinis atvaizdas).
• Žinojimas turi keturis atvaizdus, o taikymas turi du atvaizdus. Tobulumas, susitapatinimas, laisvumas, gerumas - tai žinojimo taikymas. O meilė, troškimai, viskas, Dievas - tai žinojimas. Juos suveda betkas savo šešiais atvaizdais, o atskiria išmintis.

• Esmė apima visas savybes. Tad esmė yra savybių vieningumas, o savybės yra atvaizdai.
• Esmė yra taškas kuriuo, pavyzdžiui, Dievas išverčiamas, taip kad prieiname prie platesnio, Dievo sąlygose glūdinčio Dievo, kuriuo visi esame viena.
• Esmė yra įrodymas, jog Dievas išėjo už savęs, kaip tvirtina teigiami įsakymai.
• Vieningumas susijęs su aplinkybėmis.
• Coherence is unity of representations. We may think of coherence as necessity.
• Sena mintis: The fourth equation of life is: Will is the Essential in Love. (Here In is the opposite of Of in the first equation. Instead of going into the system, we extend outside of the system.)

• Dievas yra dvasia, jo sandara yra viskas. Visko atvaizdai yra 4 Dievo troškimai: jisai trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus) ir visko (mylintis). Tad meilė yra Dievo sandaros atvaizdų vieningumas, kitaip tariant, meilė yra Dievo esmė. O Dievo esmė yra, kad jis gali būti net tada kai jo nėra.

• Gerumas yra dvasia, jo sandara yra laisvumas. Laisvumo atvaizdai, tai 2 tapatumai: didėjantis laisvumas ir mažėjantis laisvumas. Jų vieningumas tai tobulumas.

• Gyvenimas yra dvasia, jo sandara yra betkas. Betko atvaizdai, tai 6 pasirinkimai. Jų vieningumas yra valia.

• Amžinas gyvenimas yra dvasia, jo sandara yra išmintis. Išminties atvaizdai, tai gera valia, kurią nusako 4x2 gėrio kryptys. Jų vieningumas yra Dievo valia.

• Neigimas įveda keturis lygmenis. Jie nusako santykį tarp pirminės aplinkos ir naujos aplinkos, ar jisai išsakytas ar ne, ar jie sutampa ar ne, ar jie teigiami ar neigiami.

• Dvasia yra veikla, pasikartojanti veikla.

• Sandara yra tai kas lieka pasitraukus dvasiai. Sandara yra dvasios nebuvimas, jos rėmai ir jos prielaidos. Užtat galime skirti besąlygišką dvasią už prielaidų ir sąlygišką dvasią prielaidose. Tokiu būdu galime atpažinti savo prielaidas ir jų atsisakyti.

• Eternal life is making evident the system that separates God outside of us, and God within us, and the gaps in between. This is when God within us and God beyond us observe each other. In order to observe each other, they must be separate from each other.
• Kristus išgydė neregį. Blogis yra dėl to, kad reikštųsi Dievo darbai.

Gyvenimo lygtis galioja keturiuose lygmenyse: dvasios, sandaros, atvaizdų ir vieningumo.

Gyvenimo lygties lygmenys

• Lygmenys yra išėjimo už savęs į save pakopos.
• Lygmenys nusako sąvokų apimtis.
• Kiekviename lygmenyje požiūrio lygtis išsako sąvokos sąlygas, to lygmens suvokėjo santykį su besąlygišku suvokėju, tad su Dievu.

• Dvasios sąvokų apimtis yra viskas.

• Sandaros sąvokų apimtis yra betkas.

• Atvaizdų sąvokų apimtis yra kažkas.

• Vieningumo sąvokų apimtis yra niekas.

• Mylėti netobulą: Atleisk mums mūsų kaltes... atleidžiam Dievui, kaip jis atleidžia mums.

Dievas, Suvokimas, Apibrėžimas, Dvasia, Amžino gyvenimo pjūvis, Amžinas gyvenimas

Dievas

• Meilė yra besąlygiška.

• Gerumas yra tada kada Dievas visiškai išėjęs už savęs - jisai mylintis, o mes gyvename vertybėmis - gerumu. O gėrio kryptys iškyla tada kada Dievas nevisiškai išėjęs už savęs, užtat tai tėra gėrio kryptys, ne pats gerumas. Geroji naujiena yra gerumo gerumas.
• Gerumas kaip toks iškyla ne Dievo šokyje, o gyvenimo lygtimi - susivokiančiojo požiūriu. Gerumas yra itin sąlygiškas ir nėra besąlygiško gerumo.

• Skiria: A, NE A, A IR NE A, A AR NE A. Čia tektų teisingai suprasti NE A, ar tai tiesiog B.
• Veiksniai +1, +2, +3 gali būti suprasti kaip požiūrio lygties dalys, vienanarė (-1), dvinarė (-2) ir trinarė (-3). Jos išreiškia veiklą, ne sandarą.
• Tiesa, Dievo supratimas.

• Mūsų supratimas, keturiais asmenimis, kuriais suprantame jų šešis pokalbius.

• Skiria: A, NE A, A IR NE A, A AR NE A.

• Keturi suvokimo lygmenys (suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas) išreiškia požiūrio lygtį (Dievas, Aš-gerumas, Tu-gyvenimas-sutapimas, Kitas-amžinas gyvenimas-išskyrimas) ir taip pat ketverybės lygmenis (Dievas, Aš-savastyje, Tu-sutapime, Kitas-tarpe). Suvokimo lygmenys tai išreiškia suvoktuoju, kuris yra požiūrio lygties nusakyta būklė, taip pat būklę išgyvenantis ketverybės asmuo. Keturios apytakos išplėtoja atitinkamus suvokimus, išreiškia ir puoselėja atitinkamo asmens klausimą ir tyrimą.

• Keturi suvokimo lygmenys (suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas) išreiškia požiūrio lygtį (Dievas, Aš-gerumas, Tu-gyvenimas-sutapimas, Kitas-amžinas gyvenimas-išskyrimas) ir taip pat ketverybės lygmenis (Dievas, Aš-savastyje, Tu-sutapime, Kitas-tarpe). Suvokimo lygmenys tai išreiškia suvoktuoju, kuris yra požiūrio lygties nusakyta būklė, taip pat būklę išgyvenantis ketverybės asmuo.

• Gyvenimo lygtis išsako visą, kas išsiveda iš Dievo, o būtent, savarankiškas požiūris. Turiniai - kas prieš apibrėžimą, kas išplaukia iš Dievo.

• Požiūrio lygtis nurodo Dievą už sąlygų su Dievu sąlygose ir juos priešpastato dviem santykiais. Ketverybės lygmuo panašiai asmenimis nurodo Dievą už sąlygų, toliau Dievą sąlygose - Mane, toliau jų sutapimą - Tave ir galiausiai jų išskyrimą - Kitą. Požiūrio lygtyje Dievo tikslas yra gerumas. Ketverybėje Dievo tikslas yra Kitas, žodžiu, amžinas gyvenimas. Požiūrio lygtį suprantame nešališkai, iš šalies. Ketverybę išgyvename Dievu, šališkai.

• If we presume that God is good, then goodness is prior to God, thus greater than God, so that God is simply the essence of goodness, and actually goodness is God. This is the view of Life: life is the fact that God is good.
• Dievo gerumas yra žinojimai išreiškiantys mūsų likimą: gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia.

• If we do not presume that God is good, then his goodness is simply his explicit nature within our context, and so God and good are separate, and we ourselves are raised above context, as in EternalLife.
• Amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia yra Dievo nežinojimai, juk atsiremia į mūsų laisvę.

Renkamės tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo

• Gyvenimo lygtis yra du atsakymai į klausimą: Ar Dievas ir gerumas sutampa? Gyvenimas tvirtina, kad sutampa, o amžinas gyvenimas, kad nebūtinai.
• Renkamės gyventi šiaip ar gyventi amžinai.

• Suvokimo lygtis sieja keturias apytakas. Keturios apytakos pasireiškia gyvenimo lygties lygmenimis. Kiekviena apytaka išreiškia suvokimo lygties narį, taip pat išreiškia kurio nors asmens (ir ketverybės nario) klausimą ir tyrimą.

• Atvaizdai, tai kas mes esame kitiems.

• Esmė, tai kas mes esame, kada mes vienų vieni.
• Mūsų esmė, tai mūsų atvaizdų vieningumas.
• Esmė (Dievo valia) yra atskirti meilę ir tobulumą, tad mylėti netobulą. Ta galimybė yra mūsų sąlygos, iš kurių kildiname Dievą.

Visuma

• Gyvenimo lygtis išsako, kas mes esame.
• Gyvenimo lygtis yra apibrėžimų pagrindas. Ja sutampa apibrėžimo pavidalas (požiūrių lygtis) ir apibrėžimo turinys (asmenų ketverybė).
• Išsako, kas yra viena, ir kas neviena. Tad išsako dvasią, taipogi atskyrimą, suvokimą.
• Skirtumas tarp Dievo ir visko. Gyvenimo lygtis pagrįsta Dievu, o sandaros pagrįstos viskuo, ne Dievu. Požiūris išlaiko šį skirtumą, tai skirtumas tarp požiūrio ir jo priėmimo, jo žvilgsnio.

• Gyvenimas yra Dievo gerumas, tai yra, gyvenimas yra sutapimas Dievo už sąlygų ir gerumo sąlygose. Pavyzdžiui, medis yra gyvas nes jame deri jį globojanti visuma ir jo viduje pasireiškiantis laisvumas.
• Žmogaus žvilgsnis (betko žinojimas) yra betkas, žmogaus požiūris (betko nežinojimas) yra pasirinkimai, žmogaus valia (betko įsisąmonijimas).

• Dievo žvilgsnis (visko žinojimas) yra išmintis, Dievo požiūris (visko nežinojimas) yra gera valia, Dievo valia (visko įsisąmonijimas).

Dvasios lygmuo

Sandaros lygmuo

Atvaizdų lygmuo

Vieningumo lygmuo

Gyvenimo lygties esmė

Požiūrių lygtis

• Dievo santykiai su savimi (besąlygiškas, sąlygiškas, sutampantis, atskirtas)
• Antisandara, nesandara, atvirumas, tiesa.
• Statiška.
• Nesandarumas, sandarumas, dviprasmybė, vienareikšmiškumas.
• Sandara yra žvilgsnis, atvaizdai yra požiūris, vieningumas yra valia.

Ketverybė

• Savasties santykiai su Dievu (asmenys)
• Dinamiška.
• Išsako kaip nesandarumas pasitraukia, taip kad lieka sandarumas; kaip tas pasitraukimas atrodo vienam vaidmeniui iš įvairių jo kampų; ir koks vieningas vaidmuo susiveda, tad kaip pasitraukimą išreiškia skirtingos lygties dalys, tad koks jų vaidmuo lygtyje, kaip lygtis visaip išreiškia pasitraukimą, nesandarumo pasitraukimą, kad būtų sandarumas, tad nesandarumo kūrybą.
• Aš esu Dievas santvarkoje. Tu sieji Dievą ir Mane. Kitas atskiria Dievą ir Mane.

• Suvokimas, tai atskyrimas ir išskyrimas.
• Atskirdami gerumą (sąlygose) ir Dievą (nebūtinai sąlygose) įžvelgiame Dievo pirmenybę gerumo atžvilgiu. Svarbiau, kad būtų Dievas, o ne gerumas.
• Mūsų sąlygose Dievas gali nebūti - jisai viską gali - ir galim su juo ryšio neturėti, kaip kad Kristus ant kryžiaus, kada kentė, "Dieve, kodėl mane apleidai?"
• Gerumo dažnai nėra, bet tai jau gal ne Dievo, o mūsų reikalas juo pasirūpinti.
• Kas aklai tvirtina, kad "Dievas yra geras", tas daug kam abejingas, tas šiaip gyvena ir miršta, o kas nuoširdžiai mato, jog dažnai kol kas anksti tvirtinti, koks Dievas, tas jau čia ir dabar amžinai bręsta, kad Dievas iš tiesų būtų geras.
• "Dievas nebūtinai geras; gyvenimas nebūtinai teisingas", tai, kiek žinau, sunkiausia ir prasmingiausia tiesa, apie kurią, manau, Jėzus kalbėjo, sakydamas, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti."

Keturi lygmenys

Kas yra gyvenimo lygtis

Gyvenimo lygtis apibūdina tai kas už vaizduotės

Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas

Gerumas

• Gerumas yra Dievas sąlygose. Gerumas yra laisvumo dvasia, o laisvumas yra gerumo sandara.

Gyvenimas

• Gyvenimas yra Dievo gerumas, tai yra, gyvenimas yra sutapimas Dievo už sąlygų ir gerumo sąlygose. Pavyzdžiui, medis yra gyvas nes jame deri jį globojanti visuma ir jo viduje pasireiškiantis laisvumas.

Amžinas gyvenimas

• Amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras.
• Amžinas gyvenimas yra Dievo ir gerumo atskyrimas. Nesutampa už santvarkos.

Amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Suvokimas, tai atskyrimas ir išskyrimas. Atskirdami gerumą (sąlygose) ir Dievą (nebūtinai sąlygose) įžvelgiame Dievo pirmenybę gerumo atžvilgiu. Svarbiau, kad būtų Dievas, o ne gerumas. O mūsų sąlygose Dievas gali nebūti - jisai viską gali - ir galim su juo ryšio neturėti, kaip kad Kristus ant kryžiaus, kada kentė, "Dieve, kodėl mane apleidai?" O gerumo dažnai nėra, bet tai jau gal ne Dievo, o mūsų reikalas juo pasirūpinti. Užtat kas aklai tvirtina, kad "Dievas yra geras", tas daug kam abejingas, tas šiaip gyvena ir miršta, o kas nuoširdžiai mato, jog dažnai kol kas anksti tvirtinti, koks Dievas, tas jau čia ir dabar amžinai bręsta, kad Dievas iš tiesų būtų geras. "Dievas nebūtinai geras; gyvenimas nebūtinai teisingas", tai, kiek žinau, sunkiausia ir prasmingiausia tiesa, apie kurią, manau, Jėzus kalbėjo, sakydamas, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti."

• Keturi priėjimo lygmenys: GodsWill means that God as Observer has access through us. GoodWill means that we open such access to God. EternalLife means that God as Observed has access through us. Wisdom means that we open such access to God.

The observer contributes Understanding, which is the nature of love and the practice of life. The observer ever goes beyond themselves by taking up a view outside itself. The observer's understanding holds these views all separate. In the chain of views, God's view stays the same, but human's view evolves.

The observed contributes Structure, which is the nature of life and the practice of love. The observed is ever reinterpreted in a new way that coincides with all the previous ways. The observer's structure holds these views all together. In the chain of reinterpretations, human's view stays the same, but God's view evolves.

The equation of EternalLife relates the two, the nature of love and of life, at four levels of access (Everything, Anything, Something, Nothing), which define the four primary structures. The secondary structures ensure that these primary structures are distinct. The four equations are:

Order, Chaos, Freedom

Access, Coinciding

We provide access to God to himself, either Everything, Anything, Something, Nothing. He is both within our system and beyond our system, and we provide him access to himself. The greater the access, the less he is separated from himself, accordingly by nothing, something, anything, everything. The amount of access gives the extent to which he coincides with us. As God and good he does not coincide with us, but as love and perfection he coincides with us completely.

Gyvenimo lygtis išsako tai kas yra už vaizduotės, ir būtent išsako dvi galimybes kuriomis galime gyventi, tai yra, į kurias galime atsiremti visu gyvenimu. Gyvenimo lygtį įsivaizduojame keturiais lygmenimis: dvasia, sandara, atvaizdais, vieningumais.

Gyvenimo lygtis išsako tai kas yra už vaizduotės, ir būtent išsako dvi galimybes kuriomis galime gyventi, tai yra, į kurias galime atsiremti visu gyvenimu.

• Gyvenimas yra amžino gyvenimo paneigimas.
• Amžinu gyvenimu teisingai suprantame gerumą, jį suprantame plačiau, suprantame jo kilmę, kad jisai kyla iš Dievo, kuris nebūtinai geras.

The Beginning looks Forwards and the End looks Backwards. But then the End recognizes the primacy of the Beginning and also looks Forwards.

Convergences

AndriusKulikauskas: I've always had trouble writing up my thoughts because they are murky, but even worse, they want to spin out in all directions.

• My starting point is God, and the related concept of everything.
• My ending point is life, as the fact that God is good. Life is the fact that God is good. Or more simply, Life is the goodness of God. Starting from just this one conclusion, I am able to explore Life, Good, God, Is, etc. and work Backwards, what do I mean? It's the conclusion that pulls everything together that I've been working on, and I find it attractive and natural. It leaves enormous room for clarification, elaboration. But it also works as a conclusion, in that I'm willing to take my stand here, and I'm able to confess my dogma, what I'll not retreat from. My [MinciuSodas/CoreValues core values], so to speak. This is a natural point of convergence, a conclusion from which I can work backwards and lead to all the structures that I know of.
• There is a greater assertion, which I have drawn from the Gospel of John: "Everlasting life is the understanding that God is good." I am finding that to work from "Life is the goodness of God" is to work backwards, whereas to work with "Endless life is understanding the goodness of God" is to work Forwards. Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?

Kitas svarbus net kai su juo neturime ryšio, net kai jis netobulas

• Dvasia yra buvimas, o jos esmė yra nebuvimas, tai yra, jos savasties nebuvimas.

Gyvenimo lygtis - aštuonerybė

• Ketverybė - Dievas, penkerybė - gerumas, šešerybė - gyvenimas, septynerybė - amžinas gyvenimas.

Gyvenimo lygtimi asmuo gali rinktis Dievą

• Žmogaus gyvenimo esmė yra jo amžina dviprasmybė tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo.
• Sąmoninga nulinė veikla yra įtampa be įtampos. Tai nulinis požiūris sutampantis su septintu požiūriu.
• Pavyzdžiui, ramybė sutampa su nerimu.
• Išeinama už savęs arba į save (nuline veikla) arba už savęs (nenuline veikla). Tad Man, Tau, Kitam nenulinė veikla sutampa su Dievo nuline veikla. Atsisakome savo nulinės veiklos vardan platesnės nulinės veiklos.
• Dievo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra asmeniui (Dievui, Man, Tau, Kitam) aukštesnis, sąmoningesnis, asmenį ugdantis lygmuo.
• Tai pasirinkimas tarp besąlygiškumo (nežinojimo, prielaidų) ir nešališkumo (žinojimo, išvadų).
• Tas pasirinkimas reiškiasi apytakose santvarkos išvertimu, kaip kad smegenų ir proto santykyje smegenų mokslo žinojimo rūmuose.
• Buvimo esmė yra išskyrimas savasčių ribomis daugybės lygiagretų gyvenimų, kuriuose klausimai Koks (nusakantis ribas) ir Kaip (tiriantis ribas) yra klausimo Kodėl atskirti (kad tyrimas galėtų vykti).
• Ar savastis yra mums (asmeniui, Dievui mumyse), ar savastis yra būčiai (Dievui už mūsų)? Viskas, visa savastis, yra Dievui už mūsų, o Dievas mumyse telieka asmuo būklėje. "Kas Cėzariaus Cėzariui, kas Dievo Dievui."
• Verčiau Dievo valia nė mano valia. Mano valia teturi dieviškumo. Dievo valios ir mūsų valios susivedimas (iš mūsų pusės). Tai meilė tiesai. Palyginti 4+6.

Dievas įvairiai plėtojasi gyvenimo lygtimi.

• Asmenų požiūriais: Dievas (joks požiūris), Aš (požiūris), Tu (požiūris į požiūrį), Kitas (požiūris į požiūrį į požiūrį). Tai iškylantis Dievas su savo buvimu.
  • Mes išgyvename Mane (atsitokėjimą) ir Tave (įsijautimą), žemiškus ketverybės lygmenis.
    • Kitas - tiesioginis gyvenimas
    • Tu - požiūris
    • Aš - požiūris į požiūrį
    • Dievas - požiūris į požiūrį į požiūrį
• Dievo savastis: Dievas (dvasia - joks požiūris), viskas (sandara - požiūris), troškimai (atvaizdai - požiūris į požiūrį), meilė (vieningumas, esmė, tarpas - požiūris į požiūrį į požiūrį). Tai Dievas su savo nebuvimu.
  • Seka "Dievas-Viskas-Troškimai-Meilė" taipogi veda iš Dievo į meilę. Tai seka iš nulybės (Dievo) į vienybę (Viską), į dvejybę (Troškimus) ir į trejybę (Meilę). Tai augantis požiūrių skaičius. Taip supranta Sūnus. Nors šiaip reikėtų suprasti atvirkščiai, iš Dievo nebūtinumo (meilės) į Dievo būtinumą (Dievą).
  • Meilė apibrėžiama kaip Dievo esmė, jo sandaros atvaizdų vieningumas. Tačiau šiluma nuo to nepriklauso. Trejybės atvaizdas būtinas-tikras-galimas yra šaltas kaip ir nulybės atvaizdas tiesa. Trejybės atvaizdas būti-veikti-mąstyti yra šiltas kaip ir nulybės atvaizdas prasmingumas.
  • Dievo vieningumas vyksta lygmenimis: Dievu, viskuo, troškimais, meile. Tie lygmenys nuasmenina Dievą, taip kad meilėje nelieka jokio asmens. Tad meilė yra tai, ką trejybė apibūdina, tuo tarpu ir Dievo trejybė apibūdina. Dievo trejybė, tai būtinumas, tikrumas ir galimumas, nes Dievas Tėvas yra būtinas, Dievas Sūnus yra tikras, o Dievas Dvasia yra galimas.
    • Dievo savybės, tai nulybės atvaizdai;
    • visko savybės, tai vienybės atvaizdai; tad manytina, jog
    • troškimų savybės yra dvejybės atvaizdai ir
    • meilės savybės yra trejybės atvaizdai, tai yra, aplinkybės.
• Savo santykiu su savimi: Dievas (besąlygiškas), gerumas (Dievas sąlygose), gyvenimas (Dievo ir gerumo sutapimas), amžinas gyvenimas (Dievo ir gerumo atskyrimas)
• Dievo esmė - Dievo vieningumas - meilė
• Mano esmė - gerumo vieningumas - tobulumas
• Tavo esmė - gyvenimo vieningumas - valia
• Kito esmė - amžino gyvenimo vieningumas - Dievo valia

Kitas svarbus net kai su juo neturime ryšio, net kai jis netobulas.

生命方程

• Gyvenimo lygtimi Tėvas supranta Sūnaus išėjimą (požiūrio lygtimi) kaip pasirinkimą vykstantį kiekvienoje pakopoje tarp sąvokos suvokėjo tame lygmenyje ir besąlygiško suvokėjo.
• Gyvenimo lygtis grindžia požiūrio lygtį kiekviename lygmenyje, tad grindžia padalinimų ratą kiekviename lygmenyje, tad grindžia tris veiksmus (tris pasirinkimus): Dievo šokis (+0), išgyvenimo apytaka - pasąmonė (+1), žinojimo rūmai - sąmonė (+2), meilės mokslas - sąmoningumas (+3).

Dievas, Suvokimas, Apibrėžimas, Dvasia, Amžino gyvenimo pjūvis

Sandara yra žvilgsnis, atvaizdai yra požiūris, vieningumas yra valia. Pavyzdžiui, Dievo žvilgsnis (visko žinojimas) yra išmintis, Dievo požiūris (visko nežinojimas) yra gera valia, Dievo valia (visko įsisąmonijimas). Žmogaus žvilgsnis (betko žinojimas) yra betkas, žmogaus požiūris (betko nežinojimas) yra pasirinkimai, žmogaus valia (betko įsisąmonijimas).

• Galima sieti: nulybė - dvasia, trejybė - sandara, šešerybė - atvaizdai, vienybė - vieningumas. O ką tuomet reiškia kiti padalinimai?
• Gera širdis - žmogaus įgimtas gerumas. Gera valia - gerumas įsakymo pagrindu.
• Dievo valią išreiškia aštuongubas kelias, gerą valią - gėrio kryptys, išmintį - dvejonės, amžiną gyvenimą - Jėzaus tvirtinimai "Aš esu"

• Ar sutapimas sutampa ar nesutampa su nesutapimu?

Dievas, Suvokimas, Apibrėžimas, Dvasia

Dievas ir gerumas

• Kaip santykis tarp Dievo ir gerumo susijęs su santykiu tarp nulybės ir septynerybės?

• Kaip gyvenimo lygtis sieja gyvenimą, betką, pasirinkimus ir valią su keturiais asmenimis, keturiomis apimtimis?

• Koks ryšys tarp sandarų ir atvaizdų? Dievo sandara viskas (palyginti su betkuo, kažkuo, niekuo). Gerumo sandara laisvumas (ir būtent didėjantis laisvumas - palyginti su mažėjančiu laisvumu). Gyvenimo sandara tai betkas.

Lygmenys

Apimtys

• Dievui atitinka sandara viskas. Gyvenimui atitinka sandara betkas. O kokia dvasia atitinka sandaroms kažkam ir niekam?

Požiūrio lygtis

• Kaip susiję suvokimas ir požiūrio lygtis, ką reiškia ketvirta sąvoka: nesutapimas?

Amžinas gyvenimas

• Dievo gerumas yra žinojimai išreiškiantys mūsų likimą: gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia. O amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia yra Dievo nežinojimai, juk atsiremia į mūsų laisvę.

Suvokimo lygmenys

• Keturi suvokimo lygmenys (suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas) išreiškia požiūrio lygtį (Dievas, Aš-gerumas, Tu-gyvenimas-sutapimas, Kitas-amžinas gyvenimas-išskyrimas) ir taip pat ketverybės lygmenis (Dievas, Aš-savastyje, Tu-sutapime, Kitas-tarpe).

• Kuria prasme viskas yra (Dievo) sandara ir tuo pačiu atvaizdas (apimtis)?

Ši lygtis galioja keturiuose lygmenyse: dvasios, sandaros, atvaizdų ir vieningumo.

Gyvenimo lygties lygmenys yra išėjimo už savęs į save pakopos. Šios pakopos nusako sąvokų apimtis: dvasios sąvokų apimtis yra viskas, sandaros sąvokų apimtis yra betkas, atvaizdų sąvokų apimtis yra kažkas, vieningumo sąvokų apimtis yra niekas. O kiekviename lygmenyje požiūrio lygtis išsako sąvokos sąlygas, to lygmens suvokėjo santykį su besąlygišku suvokėju, tad su Dievu.

• Tobulumas: buvimas ten kur turėtų būti, kaip kad gerasis vaikas.
• Tapatumą apibrėžia ženklų savybės, lygmenų poros. Nes tapatumas viename lygmenyje turi būti išreikštas netapatumu kitame lygmenyje. Tapatumas turi būti suvoktas ir įžvelgtas, įmanytas.
• Lygybė (meilės ir Dievo) yra metalygmens dingimas. O trejybėje nėra išorinio metalygmens (kodėl), tėra vidinis metalygmuo (ar).
• Lygybė, kaip antai X=X, prieštarauja sau, tai yra paprieštaravimo sandas. Lygybe dvi skirtingas sąvokas laiko ta pačia sąvoka.

• Naujai peržiūrėti Jėzaus mintis šv.Jono evangelijoje apie amžiną gyvenimą.

• Dievui atitinka sandara viskas. Gyvenimui atitinka sandara betkas. O kokia dvasia atitinka sandarai niekas? Ir kas atitinka kažkam?

Išsibaigia Kitu

• Kitas nuo dar Kito tesiskiria isomorfizmu, tai yra, jų sandara nėra kaip jųdviejų atskirti.

• Išeities taškai. Besąlygiškas, asmenimis (Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu), įsitraukiant į požiūrį, į sąlygiškumą: Mylėk Dievą. Sąlygiškas, pradedant vieningumu, atsiplėšiant nuo savęs, link besąlygiškumo, link savo prielaidų: Mylėk artimą.

• Dievo gerumas yra: gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia. Kuria prasme tai Dievo nežinojimai?

• Gyvenimo lygtis asmenimis išreiškia vidinių santykių ir išorinių santykių dvilypumą. Šį dvilypumą taip pat išreiškia matematika.
• Apibrėžimas <=> gyvenimo lygtis -> 3 veiksniai -> padalinimai <= Apibrežimas. Kaip gyvenimo lygtis reiškiasi pasirinkimų malūne.
• Gyvenimo lygtis - 4 asmenų lygmenys sudaro trejybės ratą - tad galima įžvelti keturis trejybės atvaizdus, aplinkybes 4x3. Tai yra, kiekvienam požiūrio lygties nariui yra trejybės atvaizdas. Ogi trejybės atvaizdus dėlioja ketverybė. Tad kaip suprasti. Ar tokiu būdu yra ryšys tarp požiūrio lygtis ir ketverybės? Juk ketverybė susijusi su trejybės visuma, su nulybės atvaizdais, tad gal požiūrių lygtis apibūdina, kaip įsivaizduoti paskirus trejybės narius?

• Kaip susiję suvokimas ir požiūrių lygtis, ką reiškia ketvirta sąvoka: nesutapimas?

Gyvenimo lygtis apibrėžia Dievą, gerumą, gyvenimą ir amžiną gyvenimą.

• Gyvenimas, tai Dievo gerumas - Dievo ir gerumo sutapimas. Sutampa santvarkoje.
• Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras - tai Dievo ir gerumo atskyrimas. Nesutampa už santvarkos.

Gyvenimo lygtis

• Dievas nebūtinai geras! Ši mintis sunki bet teisinga ir visų svarbiausia. Ji atveria galimybę ne šiaip gyventi ir mirti, o amžinai bręsti, vis naujai dalyvauti Dievo tyrime, ar jisai būtinas? Apie tai rašiau pranešimą, Amžinai bręsti ar šiaip gyventi.
• Gerumas yra Dievas sąlygose. Gerumas yra laisvumo dvasia, o laisvumas yra gerumo sandara. Gyvenimas yra Dievo gerumas, tai yra, gyvenimas yra sutapimas Dievo už sąlygų ir gerumo sąlygose. Pavyzdžiui, medis yra gyvas nes jame deri jį globojanti visuma ir jo viduje pasireiškiantis laisvumas. Tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Suvokimas, tai atskyrimas ir išskyrimas. Atskirdami gerumą (sąlygose) ir Dievą (nebūtinai sąlygose) įžvelgiame Dievo pirmenybę gerumo atžvilgiu. Svarbiau, kad būtų Dievas, o ne gerumas. O mūsų sąlygose Dievas gali nebūti - jisai viską gali - ir galim su juo ryšio neturėti, kaip kad Kristus ant kryžiaus, kada kentė, "Dieve, kodėl mane apleidai?" O gerumo dažnai nėra, bet tai jau gal ne Dievo, o mūsų reikalas juo pasirūpinti. Užtat kas aklai tvirtina, kad "Dievas yra geras", tas daug kam abejingas, tas šiaip gyvena ir miršta, o kas nuoširdžiai mato, jog dažnai kol kas anksti tvirtinti, koks Dievas, tas jau čia ir dabar amžinai bręsta, kad Dievas iš tiesų būtų geras. "Dievas nebūtinai geras; gyvenimas nebūtinai teisingas", tai, kiek žinau, sunkiausia ir prasmingiausia tiesa, apie kurią, manau, Jėzus kalbėjo, sakydamas, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti."

• Gyvenimo lygtis iškyla kartu su aštuonerybe. Tai pusė aštuonerybės, o ketverybė kita pusė.

• Gyvenimo lygtį sudaro:
  • Dievo santykiai su savimi (besąlygiškas, sąlygiškas, sutampantis, atskirtas) - tai antisandara, nesandara, atvirumas, tiesa
  • Savasties santykiai su Dievu (asmenys)

Požiūrių lygtis.

Dvasia ir sandara

• Koks skirtumas tarp dvasios ir sandaros? Viskas yra sandara. Dievas yra asmuo, sandarą išgyvenantis. Sandara yra tai, kas gaunasi, kada dvasia išeina už savęs į save, užtat dvasia pasitraukia, tad lieka sandara. Tad sandara yra dvasios nebuvimas.
• Sandaros yra sienos sudarančios turiningą geometriją kuria dvasia gali įvairiai su savimi sietis. Dvasia sukuria sandarą išeidama už savęs. Tačiau tuo pačiu dvasia įsodinama sandaroje, ji save aptinka sandaroje. Ta dvasia - mes ribotieji - privalo reikštis išeidama už savęs, ir už sandaros, į tai ką mes nuvokiame esant už mūsų. Tokiu būdu mes įveikiame sandarą kurioje save randame.

Dvasia santvarkoje:

• Dievas yra dvasia.
• Sandara yra už dvasios.
• Gerumas yra dvasia sandaroje.
• Gyvenimas yra sutapimas dvasios už sandaros ir sandaroje. Kitaip tarus, gyvenimas yra faktas, kad Dievas yra geras.

• Renkamės gyventi šiaip ar gyventi amžinai.
• If we presume that God is good, then goodness is prior to God, thus greater than God, so that God is simply the essence of goodness, and actually goodness is God. This is the view of Life: life is the fact that God is good. However, if we do not presume that God is good, then his goodness is simply his explicit nature within our context, and so God and good are separate, and we ourselves are raised above context, as in EternalLife.

Amžinas gyvenimas

• Eternal life is making evident the system that separates God outside of us, and God within us, and the gaps in between. This is when God within us and God beyond us observe each other. In order to observe each other, they must be separate from each other.
• Kristus išgydė neregį. Blogis yra dėl to, kad reikštųsi Dievo darbai.
• Mylėti netobulą: Atleisk mums mūsų kaltes... atleidžiam Dievui, kaip jis atleidžia mums.

• Vyksnys +1 plėtoja sandarą.
• Vyksnys +2 plėtoja atvaizdus.
• Vyksnys +3 plėtoja vieningumą.

Keturi lygmenys

• Keturi priėjimo lygmenys: GodsWill means that God as Observer has access through us. GoodWill means that we open such access to God. EternalLife means that God as Observed has access through us. {{Wisdom}} means that we open such access to God.
• Keturi lygmenys skirtingose apimtyse grindžia tiesą, nuo minkštų tiesų apie viską iki kietų tiesų apie nieką.

• Žinojimas turi keturis atvaizdus, o taikymas turi du atvaizdus. Tobulumas, susitapatinimas, laisvumas, gerumas - tai žinojimo taikymas. O meilė, troškimai, viskas, Dievas - tai žinojimas. Juos suveda betkas savo šešiais atvaizdais, o atskiria išmintis.

• Coherence is unity of representations. We may think of coherence as necessity.
• Sena mintis: The fourth equation of life is: Will is the Essential in Love. (Here In is the opposite of Of in the first equation. Instead of going into the system, we extend outside of the system.)

• Didėjantis laisvumas: Dievas nebūtinai geras. Mažėjantis laisvumas: Dievas būtinai geras.

• Laisvumas yra raiškos atskyrimas nuo to, kas yra, kaip kad tiesoje, tikrovėje.

• Gyvenimo lygtis sieja suvokimo lygtį (Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas) ir asmenų ketverybę (Dievas - dvasia, aš - santvarka, tu - atvaizdai, kitas - vieningumas).
• Dievo troškimai išsako jo santykį su savimi gyvenimo lygties lygmenimis (savarankiškas Dievas, užtikrintas viskas, ramus troškimais, mylintis meile). O asmenis išsako tai, kaip lygmenyse tas Dievas suvokiamas, išgyvenamas, ir tuo pačiu, kaip Dievas asmeniu reiškiasi: Dievu - Dievas, gerumu - Aš, gyvenimu - Tu, amžinu gyvenimu - Kitas.

• Gerumas kaip toks iškyla ne Dievo šokyje, o gyvenimo lygtimi - susivokiančiojo požiūriu. Gerumas yra itin sąlygiškas ir nėra besąlygiško gerumo. Tačiau yra besąlygiška meilė.

Skirtumai tarp lygmenų

• Koks skirtumas tarp dvasios ir sandaros? Viskas yra sandara. Dievas yra asmuo, sandarą išgyvenantis. Sandara yra tai, kas gaunasi, kada dvasia išeina už savęs į save, užtat dvasia pasitraukia, tad lieka sandara. Tad sandara yra dvasios nebuvimas.

Gerumo lygmenys

• Dieve iškyla tapatumo klausimas kadangi nevisai aišku, ar jisai sutampa su savimi kada jisai naujai iškyla. Laisvumas yra tapatumo sąlygos. Mažėjantis laisvumas, tai atsakymas, tai tapatumo didėjantis griežtumas, tikslumas, o didėjantis laisvumas, tai klausimas, tai tapatumo didėjantis turiningumas. Būti tapačiam, tai iš esmės yra prieštaravimas, tai nesusivedimas, tarpo buvimas, kaip kad ženklų savybėse, tarp vienos plotmės, kurioje yra dvi nuorodos ir kitos plotmės, kurioje yra vienas nurodomasis. Tapatumas reikalauja neprieštaringos santvarkos, kurioje būtų galima išsiaiškinti tapatumo klausimą. Gerumas tada yra iš esmės prieštaringas nes jisai yra Dievas - laisvumas - santvarkoje. Tai Dievo galimybė išsitekti santvarkoje.

• Gyvenimo lygtis kyla iš Dievo šokio aštuonerybės. Dievo šokio aštuonerybė jungia (gerojo vaiko) ketverybę ir (blogojo vaiko) gyvenimo lygtį. Gerasis vaikas pradeda nuo Dievo ir įsivaizduoja Dievo žinojimo plėtotę: Dievas žino nieko, kažką, betką, viską. O blogasis vaikas pradeda nuo gerumo, atskirto nuo Dievo. Užtat jisai kai vedžioja gerumą, gyvenimą, amžiną gyvenimą ir galiausiai Dievą, viskas subliukšta, nes toksai Dievas gali būti be mūsų.
• Yra tarpas tarp Dievo ir gerumo. Tas tarpas yra santvarka, aštuonerybė.

Gyvenimo lygtis ir dešimt Dievo įsakymų

• Gyvenimo lygtis sieja teigiamus įsakymus - keturias pakopas Dievo išėjimo už savęs į save, į esmę - keturiais lygmenimis, ir neigiamus įsakymus - šešeriopą atitrūkimą nuo Dievo - Dievo ir gerumo atskyrimu.

• Išsako, kas yra viena, ir kas neviena. Tad išsako dvasią, taipogi atskyrimą, suvokimą.

Skirtumas tarp Dievo ir visko

Kas išsiveda iš Dievo

Keturios apytakos

• Suvokimo lygtis sieja keturias apytakas. Keturios apytakos pasireiški gyvenimo lygties lygmenimis. Kiekviena apytaka išreiškia suvokimo lygties narį, taip pat išreiškia kurio nors asmens (ir ketverybės nario) klausimą ir tyrimą.

Kas mes esame

• Gyvenimo lygtis išsako, kas mes esame. Esmė, tai kas mes esame, kada mes vienų vieni. O atvaizdai, tai kas mes esame kitiems. Mūsų esmė, tai mūsų atvaizdų vieningumas.

Mylėti netobulą

• Esmė (Dievo valia) yra atskirti meilę ir tobulumą, tad mylėti netobulą. Ta galimybė yra mūsų sąlygos, iš kurių kildiname Dievą.

Gyvenimas ir amžinas gyvenimas

• Gyvenimo lygtis yra du atsakymai į klausimą: Ar Dievas ir gerumas sutampa? Gyvenimas tvirtina, kad sutampa, o amžinas gyvenimas, kad nebūtinai.

Požiūrių lygtis ir ketverybė

• Gyvenimo lygtis yra statiška, ją išsako nesandarumas, sandarumas, dviprasmybė, vienareikšmiškumas. O jos lygmenys yra dinamiškos, jos išsako, kaip nesandarumas pasitraukia, taip kad lieka sandarumas; kaip tas pasitraukimas atrodo vienam vaidmeniui iš įvairių jo kampų; ir koks vieningas vaidmuo susiveda, tad kaip pasitraukimą išreiškia skirtingos lygties dalys, tad koks jų vaidmuo lygtyje, kaip lygtis visaip išreiškia pasitraukimą, nesandarumo pasitraukimą, kad būtų sandarumas, tad nesandarumo kūrybą.

Gyvenimas ir amžinas gyvenimas

Keturios apytakos

Kas mes esame

Apibrėžimo pagrindas

• Gyvenimo lygtis yra apibrėžimų pagrindas. Ja sutampa apibrėžimo pavidalas (požiūrių lygtis) ir apibrėžimo turinys (asmenų ketverybė).

• Sandara susijusi su padalinimais.

• Tapatumas: Jėzus jungia du įsakymus: Mylėti Dievą, mylėti artimą kaip save patį.
• Pasirinkimuose (betkame, gyvenime) yra dviprasmybė tarp troškimo (visko, Dievo) ir tapatumo (laisvumo, gerumo). Gerą valią sudaro aštuoni (4 apimtys x 2 laisvumo kryptys) atvaizdai (gėrio kryptys), tarp jų ir gera širdis, tad joks atvaizdas (vienetinis atvaizdas).

• Vieningumas susijęs su aplinkybėmis.

Sandara

• Sandarą galime suprasti, kaip dvasios nebuvimą.

Atvaizdai

• Tapatumas: Jėzus jungia du įsakymus: Mylėti Dievą, mylėti artimą kaip save patį

Amžinas gyvenimas ir meilė

• Amžinas gyvenimas - pažinti Dievą,
• Išmintis - žinoti viską,
• Gera valia - žinoti troškimus,
• Dievo valia - pažinti meilę

• Aš esu Dievas santvarkoje. Tu sieji Dievą ir Mane. Kitas atskiria Dievą ir Mane.
• Asmenys išsako gyvenimo lygties klodus: Dievas gyvena dvasia, Aš - sandara, Tu - atvaizdais, Kitas - esme.

Gerumas

• Gerumas yra tada kada Dievas visiškai išėjęs už savęs - jisai mylintis, o mes gyvename vertybėmis - gerumu. O gėrio kryptys iškyla tada kada Dievas nevisiškai išėjęs už savęs, užtat tai tėra gėrio kryptys, ne pats gerumas. Geroji naujiena yra gerumo gerumas.

• Gyvenimo lygtis dvejaip (požiūrių lygtimi ir ketverybe) išsako asmenis (Dievą, Mane, Tave, Kitą) ir sieja tuos du išsakymus daugyba. Tuo tarpu juos sudeda aštuonerybė.

Gyvenimo lygtis tvirtina:

• Gyvenimas, tai Dievo gerumas - Dievo ir gerumo sutapimas.
• Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras - tai Dievo ir gerumo atskyrimas.

Gyvenimo lygtis tvirtina: Gyvenimas, tai Dievo gerumas - Dievo ir gerumo sutapimas. Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras - tai Dievo ir gerumo atskyrimas.

Gyvenimo lygtis pasireiškia keturiuose lygmenyse: dvasios, sandaros, atvaizdų ir vieningumo.

Gyvenimo lygtis

Gyvenimo lygties esmė

Gyvenimo lygties esmė

• Gyvenimo lygtis yra du atsakymai į klausimą: Ar Dievas ir gerumas sutampa? Gyvenimas tvirtina, kad sutampa, o amžinas gyvenimas, kad nebūtinai.
• Suvokimo lygtis sieja keturias apytakas. Keturios apytakos pasireiški gyvenimo lygties lygmenimis. Kiekviena apytaka išreiškia suvokimo lygties narį, taip pat išreiškia kurio nors asmens (ir ketverybės nario) klausimą ir tyrimą.
• Gyvenimo lygtis išsako, kas mes esame. Esmė, tai kas mes esame, kada mes vienų vieni. O atvaizdai, tai kas mes esame kitiems. Mūsų esmė, tai mūsų atvaizdų vieningumas.
• Gyvenimo lygtis yra statiška, ją išsako nesandarumas, sandarumas, dviprasmybė, vienareikšmiškumas. O jos lygmenys yra dinamiškos, jos išsako, kaip nesandarumas pasitraukia, taip kad lieka sandarumas; kaip tas pasitraukimas atrodo vienam vaidmeniui iš įvairių jo kampų; ir koks vieningas vaidmuo susiveda, tad kaip pasitraukimą išreiškia skirtingos lygties dalys, tad koks jų vaidmuo lygtyje, kaip lygtis visaip išreiškia pasitraukimą, nesandarumo pasitraukimą, kad būtų sandarumas, tad nesandarumo kūrybą.
• Pasirinkimuose (betkame, gyvenime) yra dviprasmybė tarp troškimo (visko, Dievo) ir tapatumo (laisvumo, gerumo). Gerą valią sudaro aštuoni (4 apimtys x 2 laisvumo kryptys) atvaizdai (gėrio kryptys), tarp jų ir gera širdis, tad joks atvaizdas (vienetinis atvaizdas).
• Gyvenimo lygtis pagrįsta Dievu, o sandaros pagrįstos viskuo, ne Dievu. Požiūris išlaiko šį skirtumą, tai skirtumas tarp požiūrio ir jo priėmimo, jo žvilgsnio.
• Esmė (Dievo valia) yra atskirti meilę ir tobulumą, tad mylėti netobulą. Ta galimybė yra mūsų sąlygos, iš kurių kildiname Dievą.
• Gyvenimo lygtis išsako visą, kas išsiveda iš Dievo, o būtent, savarankiškas požiūris. Turiniai - kas prieš apibrėžimą, kas išplaukia iš Dievo.
• Gyvenimo lygtis yra apibrėžimų pagrindas. Ja sutampa apibrėžimo pavidalas (požiūrių lygtis) ir apibrėžimo turinys (asmenų ketverybė).

• Asmenys išsako gyvenimo lygties klodus: Dievas gyvena dvasia, Aš - sandara, Tu - atvaizdais, Kitas - esme.
• Gyvenimo lygtis sieja teigiamus įsakymus - keturias pakopas Dievo išėjimo už savęs į save, į esmę - keturiais lygmenimis, ir neigiamus įsakymus - šešeriopą atitrūkimą nuo Dievo - Dievo ir gerumo atskyrimu.
• Yra tarpas tarp Dievo ir gerumo. Tas tarpas yra santvarka, aštuonerybė.
• Dieve iškyla tapatumo klausimas kadangi nevisai aišku, ar jisai sutampa su savimi kada jisai naujai iškyla. Laisvumas yra tapatumo sąlygos. Mažėjantis laisvumas, tai atsakymas, tai tapatumo didėjantis griežtumas, tikslumas, o didėjantis laisvumas, tai klausimas, tai tapatumo didėjantis turiningumas. Būti tapačiam, tai iš esmės yra prieštaravimas, tai nesusivedimas, tarpo buvimas, kaip kad ženklų savybėse, tarp vienos plotmės, kurioje yra dvi nuorodos ir kitos plotmės, kurioje yra vienas nurodomasis. Tapatumas reikalauja neprieštaringos santvarkos, kurioje būtų galima išsiaiškinti tapatumo klausimą. Gerumas tada yra iš esmės prieštaringas nes jisai yra Dievas - laisvumas - santvarkoje. Tai Dievo galimybė išsitekti santvarkoje.
• Gerumas kaip toks iškyla ne Dievo šokyje, o gyvenimo lygtimi - susivokiančiojo požiūriu. Gerumas yra itin sąlygiškas ir nėra besąlygiško gerumo. Tačiau yra besąlygiška meilė.
• Koks skirtumas tarp dvasios ir sandaros? Viskas yra sandara. Dievas yra asmuo, sandarą išgyvenantis. Sandara yra tai, kas gaunasi, kada dvasia išeina už savęs į save, užtat dvasia pasitraukia, tad lieka sandara. Tad sandara yra dvasios nebuvimas.
• Dievo troškimai išsako jo santykį su savimi gyvenimo lygties lygmenimis (savarankiškas Dievas, užtikrintas viskas, ramus troškimais, mylintis meile). O asmenis išsako tai, kaip lygmenyse tas Dievas suvokiamas, išgyvenamas, ir tuo pačiu, kaip Dievas asmeniu reiškiasi: Dievu - Dievas, gerumu - Aš, gyvenimu - Tu, amžinu gyvenimu - Kitas.
• Gerumas yra tada kada Dievas visiškai išėjęs už savęs - jisai mylintis, o mes gyvename vertybėmis - gerumu. O gėrio kryptys iškyla tada kada Dievas nevisiškai išėjęs už savęs, užtat tai tėra gėrio kryptys, ne pats gerumas.
• Geroji naujiena yra gerumo gerumas.

Gyvenimo lygtį sudaro:

• Dievo santykiai su savimi (besąlygiškas, sąlygiškas, sutampantis, atskirtas) - tai antisandara, nesandara, atvirumas, tiesa
• Savasties santykiai su Dievu (asmenys)

Pokalbiais dėsčiau asmenimis, tai mūsų supratimas, o Dievo supratimas, tai gyvenimo lygtimi - tiesa.

• Veiksniai +1, +2, +3 gali būti suprasti kaip gyvenimo lygties dalys, vienanarė (-1), dvinarė (-2) ir trinarė (-3). Jos išreiškia veiklą, ne sandarą.

Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas

Gyvenimo lygties lygmenys

Dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas

Vieningumas - esmė

• Esmė apima visas savybes. Tad esmė yra savybių vieningumas, o savybės yra atvaizdai.
• Esmė yra taškas kuriuo, pavyzdžiui, Dievas išverčiamas, taip kad prieiname prie platesnio, Dievo sąlygose glūdinčio Dievo, kuriuo visi esame viena.
• Esmė yra įrodymas, jog Dievas išėjo už savęs, kaip tvirtina teigiami įsakymai.

Meilė, tai laisvės palaikymas. Meilės palaikymas, tai pagarba laisvei:

• Dievo valia: Dievo pagarba laisvei
• gera valia: mano pagarba laisvei
• išmintis: tavo pagarba laisvei?
• amžinas gyvenimas: kito pagarba laisvei?

Žr. Dievas, Suvokimas, Apibrėžimas

永生

Žr. Dievas

• Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.

• Gyvenimas, tai Dievo ir gerumo sutapimas santvarkoje. Amžinas gyvenimas, tai jų nesutapimas už santvarkos.

Dvasia santvarkoje:

• Dievas yra dvasia.
• Sandara yra už dvasios.
• Gerumas yra dvasia sandaroje.
• Gyvenimas yra sutapimas dvasios už sandaros ir sandaroje. Kitaip tarus, gyvenimas yra faktas, kad Dievas yra geras.

Sandaros yra sienos sudarančios turiningą geometriją kuria dvasia gali įvairiai su savimi sietis. Dvasia sukuria sandarą išeidama už savęs. Tačiau tuo pačiu dvasia įsodinama sandaroje, ji save aptinka sandaroje. Ta dvasia - mes ribotieji - privalo reikštis išeidama už savęs, ir už sandaros, į tai ką mes nuvokiame esant už mūsų. Tokiu būdu mes įveikiame sandarą kurioje save randame.

• Gyvenimo lygtis išdėsto, įvairiuose lygmenyse: gyvenimas, tai Dievo gerumas, bet amžinas gyvenimas yra to teiginio suvokimas, tai yra, Dievo ir gerumo atskyrimas.
• Dievas nebūtinai geras! Ši mintis sunki bet teisinga ir visų svarbiausia. Ji atveria galimybę ne šiaip gyventi ir mirti, o amžinai bręsti, vis naujai dalyvauti Dievo tyrime, ar jisai būtinas? Apie tai rašiau pranešimą, Amžinai bręsti ar šiaip gyventi.
• Apibrėšiu gerumą, gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Gerumas yra Dievas sąlygose. Gerumas yra laisvumo dvasia, o laisvumas yra gerumo sandara. Gyvenimas yra Dievo gerumas, tai yra, gyvenimas yra sutapimas Dievo už sąlygų ir gerumo sąlygose. Pavyzdžiui, medis yra gyvas nes jame deri jį globojanti visuma ir jo viduje pasireiškiantis laisvumas. Tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Suvokimas, tai atskyrimas ir išskyrimas. Atskirdami gerumą (sąlygose) ir Dievą (nebūtinai sąlygose) įžvelgiame Dievo pirmenybę gerumo atžvilgiu. Svarbiau, kad būtų Dievas, o ne gerumas. O mūsų sąlygose Dievas gali nebūti - jisai viską gali - ir galim su juo ryšio neturėti, kaip kad Kristus ant kryžiaus, kada kentė, "Dieve, kodėl mane apleidai?" O gerumo dažnai nėra, bet tai jau gal ne Dievo, o mūsų reikalas juo pasirūpinti. Užtat kas aklai tvirtina, kad "Dievas yra geras", tas daug kam abejingas, tas šiaip gyvena ir miršta, o kas nuoširdžiai mato, jog dažnai kol kas anksti tvirtinti, koks Dievas, tas jau čia ir dabar amžinai bręsta, kad Dievas iš tiesų būtų geras. "Dievas nebūtinai geras; gyvenimas nebūtinai teisingas", tai, kiek žinau, sunkiausia ir prasmingiausia tiesa, apie kurią, manau, Jėzus kalbėjo, sakydamas, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti."

• Dievas yra dvasia, jo sandara yra viskas. Visko atvaizdai yra 4 Dievo troškimai: jisai trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus) ir visko (mylintis). Tad meilė yra Dievo sandaros atvaizdų vieningumas, kitaip tariant, meilė yra Dievo esmė. O Dievo esmė yra, kad jis gali būti net tada kai jo nėra.
• Gerumas yra dvasia, jo sandara yra laisvumas. Laisvumo atvaizdai, tai 2 tapatumai: didėjantis laisvumas ir mažėjantis laisvumas. Jų vieningumas tai tobulumas.
• Gyvenimas yra dvasia, jo sandara yra betkas. Betko atvaizdai, tai 6 pasirinkimai. Jų vieningumas yra valia.
• Amžinas gyvenimas yra dvasia, jo sandara yra išmintis. Išminties atvaizdai, tai gera valia, kurią nusako 4x2 gėrio kryptys. Jų vieningumas yra Dievo valia.

Dievas nebūtinai geras

• "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę." (Jn 16) Manau, tai ką apaštalai nebūtų pakėlę, tai būtent ta mintis: Dievas nebūtinai geras. Ši mintis, tai esmė mokslo, kurį pristatau.

Gyvenimo lygtis

Dievas nebūtinai geras! Ši mintis sunki bet teisinga ir visų svarbiausia. Ji atveria galimybę ne šiaip gyventi ir mirti, o amžinai bręsti, vis naujai dalyvauti Dievo tyrime, ar jisai būtinas? Apie tai rašiau pranešimą, Amžinai bręsti ar šiaip gyventi.

• Gyvenimo lygtis yra du atsakymai į klausimą: Ar Dievas ir gerumas sutampa? Gyvenimas tvirtina, kad sutampa, o amžinas gyvenimas, kad nebūtinai.

Gyvenimo lygtį galime įžvelgti kiekviename lygmenyje:

• Dvasios lygmenyje: Gyvenimas, tai Dievo gerumas. O amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras.
• Sandaros lygmenyje: Betkas, tai viskas per laisvumą. O išmintis, tai atskyrimas, suvokimas, kas išplaukia iš visko ir kas iš laisvumo.
• Atvaizdų lygmenyje: 6 pasirinkimai, tai 4 troškimai plius 2 tapatumai. O gera valia, tai atskyrimas, suvokimas, troškimų ir tapatumų. Vadinas, kiti gali trokšti to, ko pats netrokštu.
• Vieningumo lygmenyje: Valia myli tobulumą. Tačiau Dievo valia myli ir netobulumą.

Gyvenimo lygtis sieja suvokimo lygtį (Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas) ir asmenų ketverybę (Dievas - dvasia, aš - santvarka, tu - atvaizdai, kitas - vieningumas).

• Suvokimo lygtis sieja keturias apytakas. Keturios apytakos pasireiški gyvenimo lygties lygmenimis. Kiekviena apytaka išreiškia suvokimo lygties narį, taip pat išreiškia kurio nors asmens (ir ketverybės nario) klausimą ir tyrimą.

Gyvenimo lygtis yra apibrėžimų pagrindas. Ja sutampa apibrėžimo pavidalas (požiūrių lygtis) ir apibrėžimo turinys (asmenų ketverybė).

Žinojimas turi keturis atvaizdus, o taikymas turi du atvaizdus. Tobulumas, susitapatinimas, laisvumas, gerumas - tai žinojimo taikymas. O meilė, troškimai, viskas, Dievas - tai žinojimas. Juos suveda betkas savo šešiais atvaizdais, o atskiria išmintis.

Laisvė išsakyta Dvejybės atvaizdo pirmasis narys išsako laisvę, atitinkamai liudijančią gerumo lygmenį.

• Laisva valia: yra gerumas
• Išorė: yra laisvumas
• Įžvalga: yra sutapimas
• Tapatumas: yra tobulumas

Užrašai

Regarding God IS good: In what sense do I mean that it "is"? It "is" in that it is the unity of its properties. So you "are" only with regard to your own domain, where your properties extend, but you are "necessary" without any regard for domain, for here the unity is with regard to representations. In other words, existence is unity of the properties by which we see ourselves, and necessity is unity of the representations by which we are seen.

Esmė yra taškas kuriuo, pavyzdžiui, Dievas išverčiamas, taip kad prieiname prie platesnio, Dievo sąlygose glūdinčio Dievo, kuriuo visi esame viena.

Gyvenimo lygties kampai:

• tiesa (nesandarumas, antisandara) - Dievas
• sąvoka (sandarumas) - gerumas
• žvilgsnis - gyvenimas
• požiūris (atskyrimas, suvokimas) - amžinas gyvenimas

Amžinas gyvenimas - pažinti Dievą, išmintis - žinoti viską, gera valia - žinoti troškimus, Dievo valia - pažinti meilę

• Tapatumas: Jėzus jungia du įsakymus: Mylėti Dievą, mylėti artimą kaip save patį

• Sandaros išreiškia sandarumą, o gyvenimo lygtis - nesandarumą, antisandarą, tarpą.
• There is no other when Unity and Spirit are taken to be the same. This is the case from the perspective of the End.

Gyvenimo lygties esmė

Gyvenimo lygties esmė

• Gyvenimo lygtis išsako, kas mes esame. Esmė, tai kas mes esame, kada mes vienų vieni. O atvaizdai, tai kas mes esame kitiems. Mūsų esmė, tai mūsų atvaizdų vieningumas.
• Gyvenimo lygtis yra statiška, ją išsako nesandarumas, sandarumas, dviprasmybė, vienareikšmiškumas. O jos lygmenys yra dinamiškos, jos išsako, kaip nesandarumas pasitraukia, taip kad lieka sandarumas; kaip tas pasitraukimas atrodo vienam vaidmeniui iš įvairių jo kampų; ir koks vieningas vaidmuo susiveda, tad kaip pasitraukimą išreiškia skirtingos lygties dalys, tad koks jų vaidmuo lygtyje, kaip lygtis visaip išreiškia pasitraukimą, nesandarumo pasitraukimą, kad būtų sandarumas, tad nesandarumo kūrybą.
• Pasirinkimuose (betkame, gyvenime) yra dviprasmybė tarp troškimo (visko, Dievo) ir tapatumo (laisvumo, gerumo). Gerą valią sudaro aštuoni (4 apimtys x 2 laisvumo kryptys) atvaizdai (gėrio kryptys), tarp jų ir gera širdis, tad joks atvaizdas (vienetinis atvaizdas).
• Gyvenimo lygtis pagrįsta Dievu, o sandaros pagrįstos viskuo, ne Dievu. Požiūris išlaiko šį skirtumą, tai skirtumas tarp požiūrio ir jo priėmimo, jo žvilgsnio.
• Esmė (Dievo valia) yra atskirti meilę ir tobulumą, tad mylėti netobulą. Ta galimybė yra mūsų sąlygos, iš kurių kildiname Dievą.
• Gyvenimo lygtis išsako visą, kas išsiveda iš Dievo, o būtent, savarankiškas požiūris. Turiniai - kas prieš apibrėžimą, kas išplaukia iš Dievo.

Gyvenimo lygtį sudaro:

• Dievo santykiai su savimi (besąlygiškas, sąlygiškas, sutampantis, atskirtas) - tai antisandara, nesandara, atvirumas, tiesa
• Savasties santykiai su Dievu (asmenys)

Pokalbiais dėsčiau asmenimis, tai mūsų supratimas, o Dievo supratimas, tai gyvenimo lygtimi - tiesa.

• Veiksniai +1, +2, +3 gali būti suprasti kaip gyvenimo lygties dalys, vienanarė (-1), dvinarė (-2) ir trinarė (-3). Jos išreiškia veiklą, ne sandarą.

Amžinas gyvenimas

Iš gyvenimo į amžiną gyvenimą

Laisvė vs. tobulumas

Laisvė

Gera valia

Šališkumas ir nešališkumas

Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Ankstyvesnės mintys.

• Esmė yra tobula.

• suvokimas: gyvenimas ir amžinas gyvenimas
• savęs suvokimas betkas ir išmintis
• bendras suvokimas: pasirinkimas ir gera valia
• susikalbėjimas: valia ir Dievo valia

Sąmoningumo lygmenys. An outlook that separates:

• all perspectives is Spirit
• any perspective is Structure
• a perspective is Representation
• no perspective is Unity

In general, we may say "the unity of representations of structure of spirit". From a human point of view, the unity and the spirit are the same, which makes this cyclic. From God's point of view they are distinct. From a human point of view, for example, love and God are the same. So from a human point of view, spirit is the unity of representations. For example, God is the spirit of everything. Additionally, from the human point of view, God is the unity of the representations of everything. But God keeps unity and spirit distinct.

Perhaps:

• Structure is generated by the Operation [AddOne +1]
• Representations are generated by the Operation [AddTwo +2]
• Unity is generated by the Operation [AddThree +3]

Coherence is unity of representations. We may think of coherence as necessity.

Ši lygtis galioja keturiuose lygmenyse: dvasios, sandaros, atvaizdų ir vienybės.

Negation introduces four levels: Activity, Structure, Representation, Unity. They give the relation between an orginal context and a new context, whether or not they are explicit, whether or not they are the same, whether or not they are positive or negative.

Sandara yra tai kas lieka pasitraukus dvasiai. Sandara yra dvasios nebuvimas, jos rėmai ir jos prielaidos. Užtat galime skirti besąlygišką dvasią už prielaidų ir sąlygišką dvasią prielaidose. Tokiu būdu galime atpažinti savo prielaidas ir jų atsisakyti.

Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau. Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.

Bene sandara susijusi su padalinimais, o vieningumas su aplinkybėmis.

Sandarą galime suprasti, kaip dvasios nebuvimą.

Sandara ir dvasia

• Viskas yra Dievo sandara
• Laisvumas yra gerumo sandara
• Betkas yra gerumo sandara

The four levels also give the range of truth, from soft to hard.

Eternal life is making evident the system that separates God outside of us, and God within us, and the gaps in between. This is when God within us and God beyond us observe each other. In order to observe each other, they must be separate from each other.

Meilė ir gyvenimas

Meilė ir gerumas

Kas yra gyvenimo lygtis

Gyvenimo lygtis išdėsto, įvairiuose lygmenyse: gyvenimas, tai Dievo gerumas, bet amžinas gyvenimas yra to teiginio suvokimas, tai yra, Dievo ir gerumo atskyrimas.

Ši lygtis sieja keturis asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą. Aš esu Dievas santvarkoje. Tu sieji Dievą ir Mane. Kitas atskiria Dievą ir Mane.

Gyvenimo lygties sandara

Gyvenimo lygtis skiria: A, B, A IR B, A AR B. Gal B yra NE A, tai yra, A santvarkoje.

Gyvenimo lygties lygmenys

Ši lygtis galioje keturiuose lygmenyse: dvasios, sandaros, atvaizdų ir vienybės.

Esmė apima visas savybes. Tad esmė yra savybių vieningumas, o savybės yra atvaizdai.

• Kitas - žymė ir pažymėtas - atskirti, priskirti dviem skirtingiems iš keturių lygmenų - antrinės sandaros - aštuongubas kelias

Keturi priėjimo lygmenys: GodsWill means that God as Observer has access through us. GoodWill means that we open such access to God. EternalLife means that God as Observed has access through us. {{Wisdom}} means that we open such access to God.

Sena mintis: The fourth equation of life is: Will is the Essential in Love. (Here In is the opposite of Of in the first equation. Instead of going into the system, we extend outside of the system.)

Gyvenimo lygtis ir Dievo šokio aštuonerybė

Gyvenimo lygtis kyla iš Dievo šokio aštuonerybės. Dievo šokio aštuonerybė jungia (gerojo vaiko) ketverybę ir (blogojo vaiko) gyvenimo lygtį. Gerasis vaikas pradeda nuo Dievo ir įsivaizduoja Dievo žinojimo plėtotę: Dievas žino nieko, kažką, betką, viską. O blogasis vaikas pradeda nuo gerumo, atskirto nuo Dievo. Užtat jisai kai vedžioja gerumą, gyvenimą, amžiną gyvenimą ir galiausiai Dievą, viskas subliukšta, nes toksai Dievas gali būti be mūsų.

Amžinas gyvenimas

Amžinas gyvenimas: Dievas nebūtinai geras.

Renkamės gyventi šiaip ar gyventi amžinai

• If we presume that God is good, then goodness is prior to God, thus greater than God, so that God is simply the essence of goodness, and actually goodness is God. This is the view of Life: life is the fact that God is good. However, if we do not presume that God is good, then his goodness is simply his explicit nature within our context, and so God and good are separate, and we ourselves are raised above context, as in EternalLife.

Kitos mintys

There is no other when Unity and Spirit are taken to be the same. This is the case from the perspective of the End.

Keturi lygmenys

Tobulumas

Esmė yra tobula.

Tobulumas

• Būk tobulas. Mylėk besąlygiškai. Mylėk priešą. Mylėk Dievą.

Deriniai yra tinkamiausi sprendimai.

• In working on database systems (and for John Harland), I noticed that every solution opens up new problems in what seemed to be a well defined way. For example, if we create a key for our front door, then we have the problem: what happens if we lose the key? and so on. This means that we might be able to generate a complete structuring of all problems and their solutions. Then the point is to have optimal solutions (as there would generally be no perfect solutions). An optimal solution might be one where we typically spend half of our energy on the general solution and half on the exceptions.
• Consider also my thoughts on databases, finding the optimum between overengineering and underengineering. I have this set of ideas that every solution opens up new problems. So the optimal solution is when we neither overengineer nor underengineer, but spend roughly half our energy on the general cases and half our energy on the exceptions.
• Optimality constraints are key to the languages. We minimalize the general constructions - do not have more spaces than needed. We maximalize the specific constructions - have the conversation carry as much transferable information as possible.

Gyvenimo lygtis kyla iš Dievo šokio aštuonerybės. Dievo šokio aštuonerybė jungia (gerojo vaiko) ketverybę ir (blogojo vaiko) gyvenimo lygtį. Gerasis vaikas pradeda nuo Dievo ir įsivaizduoja Dievo žinojimo plėtotę: Dievas žino nieko, kažką, betką, viską. O blogasis vaikas pradeda nuo gerumo, atskirto nuo Dievo. Užtat jisai kai vedžioja gerumą, gyvenimą, amžiną gyvenimą ir galiausiai Dievą, viskas subliukšta, nes toksai Dievas gali būti be mūsų.

Slack variable susiję su Simplex algorithm

Esmė apima visas savybes. Tad esmė yra savybių vieningumas, o savybės yra atvaizdai.

There is no other when Unity and Spirit are taken to be the same. This is the case from the perspective of the End.

Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?