Ir Keturi, Taikymas, Dievas, Išmintis, Dievo šokis, Kampai, Dievo kryptys, Suvokimas, Pasirinkimai, Savastis, Nulinė veikla

Kaip palyginti Dievo išėjimą už savęs į save (įsijautimą į vaizduotę) ir žmogaus išėjimą už savęs iš savęs (atsiplėšimą nuo vaizduotės)?

Kaip palyginti Dievo išėjimą už savęs į save (įsijautimą į vaizduotę) ir žmogaus išėjimą už savęs iš savęs (atsiplėšimą nuo vaizduotės)?

Kaip palyginti Dievo išėjimą už savęs į save (įsijautimą į vaizduotę) ir žmogaus išėjimą už savęs iš savęs (atsiplėšimą nuo vaizduotės)?

• Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį)

• Išejimas už savęs link Dievo
• Asmenys atsiplėšia nuo savęs.
• Asmenys eina iš meilės link Dievo.
• Asmuo išeina už savęs išsirinkdamas Dievą vietoj savęs. Tokiu būdu asmuo išverčia Dievo išėjimą už savęs, užtat Dievo nebūtinumu grindžia Dievą ir jo būtinumą.
• Dievo ir kitų meilė mumyse sužadina sąmoningumą bet mums tenka meilę įsisavinti (šešerybės atvaizdais), išvystyti meilės įgūdį, tad atisakyti savo požiūrio, sąmoningumo, priimti įsakymą mylėti besąlygiškai, rinktis žiūrėti su Dievu, su įstatymu.
• Žmogus nežinojimu išeina iš susikalbėjimo: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
• Dievo valia yra mūsų laisvė, kad teisingai pasirinkimais - rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu - savo laisvę įamžintumėme dorybėmis - nuoširdumu, viltimi, drąsa.
• Visi žinojimai, sprendimai, dorovės, teisybės yra tam, kad palaikyti sąmoningumo atsisakymo teisinga bendryste, teisingais pasirinkimais. O tai išryškina mūsų laisvę, mūsų pasirinkimų svarbą.

Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs (jųjų tyrimus) suprasti kaip padalinimų ratą?

• Kaip apsisuka ketverybė?
• Kaip sudalyvauja netroškimai?
• Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
• Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?

• Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį)

Ir Keturi, Taikymas, Dievas, Viską žinoti, Dievo šokis, Kampai, Dievo kryptys, Suvokimas, Pasirinkimai, Savastis, Nulinė veikla

Dievas, Viską žinoti, Taikymas, Dievo šokis, Kampai, Dievo kryptys, Suvokimas, Pasirinkimai, Savastis, Ir keturi, Nulinė veikla

Dievas, Viską žinoti, Taikymas, Dievo šokis, Kampai, Dievo kryptys, Suvokimas, Pasirinkimai, Savastis, Atsidavimas?, Nulinė veikla

• Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.

Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas

Išėjimas už savęs į save yra:

• Dievo veikla
• įsijautimas į vaizduotę
• apibrėžimas, kaip kad teorijai (įžvalgai, dvasiai) išeinant už savęs į apimtį.
• itin paprasta ir keista sąvoka, kurstanti viso žinojimo išsiplėtojimą. Jo pilnatvė yra sutapimas išeinančio už savęs, tos savasties už kurio išeina, ir kito už savęs į kurį išeina. Toks sutapimas išreiškia Dievo išėjimą už savęs.

Išėjimas už savęs iš savęs yra:

• Žmogaus veikla
• atsiplėšimas nuo savo vaizduotės
• išėjimas už savo ribų (transcendentaliai), tačiau tai išgyvename bręsdami, besimokydami, patirdami, atsiliepdami.

• Penkerybė
  • Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.

Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).

Vaizduotė pranokimas

Dvi kryptys

• Kaip savasties klodai pridedami ir kaip jais atsisakoma taip kad yra keturi klodai?

Išėjimas ir neišėjimas už savęs

• Kaip susiję išėjimas už savęs į save, neišėjimas už savęs į save, išėjimas už savęs iš savęs, ir neišėjimas už savęs iš savęs?

• Suprasti kaip susijusios Dievo nebūtinumo raida visko žinojimu ir Dievo būtinumo raida gražiu taikymu.
• Kaip susijusios Dievo vystoma požiūrių grandinė pirmyn (O,P,PP,PPP) ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė atgal (ŽD,ŽDŽ,ŽDŽD,ŽDŽDŽ)?

• Įsijautimas
  • Apytakos Suprasti Dievo ir žmogaus santykį apytakose.
    • Išgyvenimo apytaka Suprasti kaip išgyvenimo apytaka palaiko tiek įsijautimą į vaizduotę, tiek atsiplėšimą nuo vaizduotės.
      • Išgyvenimai Suprasti kaip išgyvenimas sieja įsijautimą į vaizduotę ir atsiplėšimą nuo vaizduotės.
    • Meilės mokslas Suprasti meilės mokslą, kaip jisai išverčia požiūrį ir žvilgsnį nugręžia link Dievo.
• Atsiplėšimas
  • Suvokimo lygmenys Suprasti santykį tarp požiūrių grandinės ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinės.
  • Viena Suprasti vienumo svarbą.
    • Vienumo pagrindai Suprasti šešių vienumo pagrindų sandarą, jų svarbą.
  • Netroškimai Suprasti kaip netroškimais atsiplėšiame nuo vaizduotės.
  • Atjautos Suprasti kaip Dievas išgyvendamas mus grindžia atjautos sandaras.
    • Kalbos Suprasti kaip padalinimai, atvaizdai, aplinkybės išsako įsijautimą į vaizduotę, o trys kalbos išsako atsiplėšimą nuo vaizduotės.
    • Šešerybė Suprasti kaip šešerybės atvaizdais atsiplėšiame nuo vaizduotės.

• įsijautimas į vaizduotę

• atsiplėšimas nuo savo vaizduotės

• gyvenimas tuo, kas už mūsų, kas mus neigia

Išėjimas už savęs į save yra:

• Dievo veikla
• apibrėžimas, kaip kad teorijai (įžvalgai, dvasiai) išeinant už savęs į apimtį.
• itin paprasta ir keista sąvoka, kurstanti viso žinojimo išsiplėtojimą. Jo pilnatvė yra sutapimas išeinančio už savęs, tos savasties už kurio išeina, ir kito už savęs į kurį išeina. Toks sutapimas išreiškia Dievo išėjimą už savęs.

Išėjimas už savęs iš savęs yra:

• Žmogaus veikla
• išėjimas už savo ribų (transcendentaliai), tačiau tai išgyvename bręsdami, besimokydami, patirdami, atsiliepdami.

Dvi kryptys

• Penkerybė
  • Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.

Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).

Neapibrėtžumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas

• Nulybė: Neapibrėžtumas
• Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
• Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
• Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
• Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
• Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.

• Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.
• Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą.

• išėjimas už savo ribų (transcendentaliai), tačiau tai išgyvename bręsdami, besimokydami, patirdami, atsiliepdami.
• apskaitos taško perėjimas iš savęs į kitą pridėjus aplinką

• sąvoka, kuria visko žinojimas yra neįprastas. Esame įpratę mąstyti tam tikros aplinkos ar aplinkybių logika. Išėjimu už savęs kuriame logiką, įtvirtiname aplinką.

Transcendence

• Lygybės lygtis === išsako Dievo buvimą asmenyje, santvarkoje.

• apibrėžimas, kaip kad teorijai (įžvalgai, dvasiai) išeinant už savęs į apimtį.
• itin paprasta ir keista sąvoka, kurstanti viso žinojimo išsiplėtojimą. Jo pilnatvė yra sutapimas išeinančio už savęs, tos savasties už kurio išeina, ir kito už savęs į kurį išeina. Toks sutapimas išreiškia Dievo išėjimą už savęs.

• išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename

Dievas, Viską žinoti, Taikymas, Dievo šokis, Kampai, Dievo kryptys, Suvokimas, Pasirinkimai, Savastis, Nulinė veikla

Pirmyn ir atgal

• Išėjimas už savęs dviem kryptim, į save ir iš savęs.
• Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.
• Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal. Kuria puse ir kuria prasme tai yra trejybės ratas? Mano supratimu, trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
• Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės.

Sandarų eiga

• Gyvenimo lygtis (4x4) ir apytaka (4x6) kartu sudejus yra 4 x (4+6). Tad gyvenimo lygtis ketveriopai išsako 4 teigiamus įsakymus, o apytaka ketveriopai išsako 6 neigiamus įsakymus.

Trejybės ratas, padalinimų ratas

• Trejybės ratu paskira galimybė išgyvena aštuonerybės ratą nes jinai išgyvena tiktai Kito plėtojimą, tad neišgyvena Dievo pasitraukimo.
• Trejybės ratas yra neapibrėžtumo sąmoningumas.

Pirmyn ir atgal

• Nulybė: Neapibrėžtumas
• Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
• Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
• Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
• Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
• Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.

• Dievas, Aš, Tu, Kitas grindžia Bott cikliškumą realiaisiais skaičiais, aštuonerybę, pažinimo vienlypumą

Mąstymas atgal ir pirmyn

Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau. Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.

• Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.

Maždaug 2004 metais mąsčiau, kad reikėtų viską išmąstyti iš galutinio taško, iš minties, kad "gyvenimas yra Dievo gerumas". Ir galvojau, kad žiūrėjimas pirmyn yra "amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras". Žmogus žiūri atgal, o Dievas žiūri pirmyn.

Starting from just one conclusion: "Life is the goodness of God", I am able to explore "life", "goodness", "God", "is", etc. and work backwards, what do I mean? It's the conclusion that pulls everything together that I've been working on, and I find it attractive and natural. It leaves enormous room for clarification, elaboration. But it also works as a conclusion, in that I'm willing to take my stand here, and I'm able to confess my dogma, what I'll not retreat from. My "core values", so to speak.

There is a greater assertion, which I have drawn from the Gospel of John: "Everlasting life is the understanding that God is good." I am finding that to work from "Life is the goodness of God" is to work backwards, whereas to work with "Endless life is understanding the goodness of God" is to work forwards.

Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?

Savasties atsiradimas ir jos atsisakymas

• Kaip savasties klodai pridedami ir kaip jais atsisakoma taip kad yra keturi klodai?

Kaip palyginti Dievo išėjimą už savęs į save (įsijautimą į vaizduotę) ir žmogaus išėjimą už savęs iš savęs (atsiplėšimą nuo vaizduotės)?

Kaip palyginti Dievo išėjimą už savęs į save (įsijautimą į vaizduotę) ir žmogaus išėjimą už savęs iš savęs (atsiplėšimą nuo vaizduotės)?

• Joks požiūris į Dievo požiūrį į jokį požiūrį į Dievo požiūrį į jokį požiūrį.
• Žmogaus ir Dievo požiūrių grandine galima atsisakyti požiūrio. Tas požiūris yra tam gale į kurį žiūrima.
• Grandinėje ŽDŽDŽ Dievo požiūriai išreiškia lygmenis kaip ir koks. Dievui išeinant už savęs gaunasi požiūrių grandinė DPDPDPD išreiškianti ketverybę ir požiūris tampa suprastu kaip žmogaus požiūriu.
• Dievo ir kitų meilė mumyse sužadina sąmoningumą bet mums tenka meilę įsisavinti (šešerybės atvaizdais), išvystyti meilės įgūdį, tad atisakyti savo požiūrio, sąmoningumo, priimti įsakymą mylėti besąlygiškai, rinktis žiūrėti su Dievu, su įstatymu.
• Žmogus nežinojimu išeina iš susikalbėjimo: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
• Dievo valia yra mūsų laisvė, kad teisingai pasirinkimais - rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu - savo laisvę įamžintumėme dorybėmis - nuoširdumu, viltimi, drąsa.
• Visi žinojimai, sprendimai, dorovės, teisybės yra tam, kad palaikyti sąmoningumo atsisakymo teisinga bendryste, teisingais pasirinkimais. O tai išryškina mūsų laisvę, mūsų pasirinkimų svarbą.

• Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.

Išėjimas už savęs į save ir iš savęs

Dviejų krypčių santykis

• Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
• Vaizdo įraše "Trokštu išmanyti". Duomenys - visko žinojimas. Įžvalgos - gražus taikymas.
• Alfa ir Omega - pirmasis ir paskutinysis - Dievas pirm visko ir Dievas po visko
• Požiūrių grandinė 0, P, P2, P3 yra aštuonerybės trys veiksmai. O priešinga kryptimi, ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
• Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.
• Vieningumas reiškiasi išėjimu už savęs į save, gilyn. Dvilypumas reiškiasi išėjimu už savęs iš savęs, platyn.
• Vieningumas reiškiasi asmeniu - visko žinojimu, požiūrių grandine, dvilypumas reiškiasi meile, žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, pasirinkimu tarp jų - taikymu.
• Bott periodiškumas dviem nariais vyksta Dievo požiūriu, nes jisai išeina už savęs į mus ir mes išeiname už savęs į jį. Tačiau mūsų požiūriu Dievas yra pirm mūsų, tad jisai išeina už savęs į mus keturiomis pakopomis ir mes į jį taipogi. Tad mūsų požiūriu yra Bott periodiškumas aštuoniais nariais.

• Visi žinojimai, sprendimai, dorovės, teisybės yra tam, kad palaikyti sąmoningumo atsisakymo teisinga bendryste, teisingais pasirinkimais. O tai išryškina mūsų laisvę, mūsų pasirinkimų svarbą.

Išėjimas už savęs

• Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.

Išėjimas už savęs iš savęs

• Grandinėje ŽDŽDŽ Dievo požiūriai išreiškia lygmenis kaip ir koks. Dievui išeinant už savęs gaunasi požiūrių grandinė DPDPDPD išreiškianti ketverybę ir požiūris tampa suprastu kaip žmogaus požiūriu.
• Dievo ir kitų meilė mumyse sužadina sąmoningumą bet mums tenka meilę įsisavinti (šešerybės atvaizdais), išvystyti meilės įgūdį, tad atisakyti savo požiūrio, sąmoningumo, priimti įsakymą mylėti besąlygiškai, rinktis žiūrėti su Dievu, su įstatymu.

Dviejų krypčių santykis

• Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
• Vaizdo įraše "Trokštu išmanyti". Duomenys - visko žinojimas. Įžvalgos - gražus taikymas.
• Alfa ir Omega - pirmasis ir paskutinysis - Dievas pirm visko ir Dievas po visko
• Požiūrių grandinė 0, P, P2, P3 yra aštuonerybės trys veiksmai. O priešinga kryptimi, ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.

Kaip palyginti Dievo išėjimą už savęs į save (įsijautimą į vaizduotę) ir žmogaus išėjimą už savęs iš savęs (atsiplėšimą nuo vaizduotės)?

Suprasti įsijautimą į vaizduotę (išėjimą už savęs į save) ir atsiplėšimą nuo vaizduotės (išėjimą už savęs iš savęs).

• Kaip susijusios Dievo vystoma požiūrių grandinė pirmyn (O,P,PP,PPP) ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė atgal (ŽD,ŽDŽ,ŽDŽD,ŽDŽDŽ)?

• Kaip orumas susijęs su Dievo ir žmogaus požiūrių grandine?

• Bott periodiškumas dviem nariais vyksta Dievo požiūriu, nes jisai išeina už savęs į mus ir mes išeiname už savęs į jį. Tačiau mūsų požiūriu Dievas yra pirm mūsų, tad jisai išeina už savęs į mus keturiomis pakopomis ir mes į jį taipogi. Tad mūsų požiūriu yra Bott periodiškumas aštuoniais nariais.

• Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.
• Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
• Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą. O mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę.

Ką veikia išėjimas už savęs

• Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia. Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
• Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
• Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
• Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
• Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?

Kaip vyksta išėjimas už savęs

• Išėjimas už savęs į save vyksta požiūrių grandine.
• Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
• Gilyn-siauryn ir aukštyn-platyn

Kas yra išėjimas už savęs

• Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.
• Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
• Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą. O mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę.

Ką veikia išėjimas už savęs

• Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia. Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
• Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
• Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
• Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
• Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?

Kaip vyksta išėjimas už savęs

• Išėjimas už savęs į save vyksta požiūrių grandine.
• Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
• Gilyn-siauryn ir aukštyn-platyn

Požiūrio atsisakymais pereinama iš Kito į Dievą, iš susikalbėjimo į suvokimą, iš savęs patikrinimo į buvimą tobulu.

• Vieningumas reiškiasi išėjimu už savęs į save, gilyn. Dvilypumas reiškiasi išėjimu už savęs iš savęs, platyn.
• Vieningumas reiškiasi asmeniu - visko žinojimu, požiūrių grandine, dvilypumas reiškiasi meile, žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, pasirinkimu tarp jų - taikymu.

• Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.

• Suprasti kaip susijusios Dievo nebūtinumo raida visko žinojimu ir Dievo būtinumo raida gražiu taikymu.

• Požiūrių grandinė 0, P, P2, P3 yra aštuonerybės trys veiksmai. O priešinga kryptimi, ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.

Užrašai

• Kaip susijusios Dievo vystoma požiūrių grandinė pirmyn (O,P,PP,PPP) ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė atgal (ŽD,ŽDŽ,ŽDŽD,ŽDŽDŽ)?
• Joks požiūris į Dievo požiūrį į jokį požiūrį į Dievo požiūrį į jokį požiūrį.
• Kaip orumas susijęs su Dievo ir žmogaus požiūrių grandine?
• Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
• Dievo ir kitų meilė mumyse sužadina sąmoningumą bet mums tenka meilę įsisavinti (šešerybės atvaizdais), išvystyti meilės įgūdį, tad atisakyti savo požiūrio, sąmoningumo, priimti įsakymą mylėti besąlygiškai, rinktis žiūrėti su Dievu, su įstatymu.
• Grandinėje ŽDŽDŽ Dievo požiūriai išreiškia lygmenis kaip ir koks. Dievui išeinant už savęs gaunasi požiūrių grandinė DPDPDPD išreiškianti ketverybę ir požiūris tampa suprastu kaip žmogaus požiūriu.
• Žmogaus ir Dievo požiūrių grandine galima atsisakyti požiūrio. Tas požiūris yra tam gale į kurį žiūrima.
• Žmogus nežinojimu išeina iš susikalbėjimo: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
• Dievo valia yra mūsų laisvė, kad teisingai pasirinkimais - rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu - savo laisvę įamžintumėme dorybėmis - nuoširdumu, viltimi, drąsa.
• Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.
• Filme "Trokštu išmanyti". Duomenys - visko žinojimas. Įžvalgos - gražus taikymas.
• Visi žinojimai, sprendimai, dorovės, teisybės yra tam, kad palaikyti sąmoningumo atsisakymo teisinga bendryste, teisingais pasirinkimais. O tai išryškina mūsų laisvę, mūsų pasirinkimų svarbą.
• Alfa ir Omega - pirmasis ir paskutinysis - Dievas pirm visko ir Dievas po visko

• Viena Suprasti vienumo svarbą.
• Vienumo pagrindai Suprasti šešių vienumo pagrindų sandarą, jų svarbą.

Suvestinė, Dievas, Viską žinoti, Taikymas, Dievo šokis, Kampai, Dievo kryptys, Suvokimas, Pasirinkimai, Savastis, Nulinė veikla

Dievo išėjimas už savęs į save

Žmogaus ar gerumo išėjimas už savęs iš savęs

Kuom skirasi išėjimas už savęs į save ir iš savęs

Išėjimo už savęs išvertimas: Požiūriai ir kitos sąvokos

Dvejopas įsivaizdavimas

Iš ko išplaukia Dievo išėjimas už savęs į save?

Kaip santvarka išsiskleidžia?

• Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. O suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia tačiau mano tyrimas yra gyvenimas, o Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. O klausimas kaip Dievui tyrėjui geriau?

• Šiuos santykius galima išsakyti sąvokomis ir įsivaizduoti atvaizdais tačiau juos tenka išgyventi savo išgyventais požiūriais ir dargi priskirti Dievo dvasiai. O tie santykiai įsivaizduojami šešeriopai atvaizdais. Jie įsivaizduojami dinamiškai laisvumo atvaizdais, išsiskleidimu iš nežinojimo į žinojimą ir susitelkimu iš žinojimo į nežinojimą taikymo riboje. Jie įsivaizduojami statiškai ketverybės lygmenimis: kodėl yra viskas - dvasia, kaip yra viskas - sandaromis, koks yra viskas - atvaizdais, ar yra viskas - sąvokomis. Jie vyksta per dvasią ir toliau reiškiasi per (išgyvenamų požiūrių) sandarą, (vaizduotės pasirenkamus) atvaizdus ir (sąvokų) vieningumą. Visi santykiai vyksta per dvasią, dargi tie santykiai gali reikštis šiais tolimesniais pavidalais, kuriuos atitinkamai išgyvena Dievas, Aš, Tu, Kitas. Dievo dvasia yra pirm visko ir už visko, tad jos santykiu iškyla viskas. O kiti asmenys ir jų dvasių pavidalai yra viskame. Kiekvieno asmens santykį su viskuo išsako atitinkama apytaka. Asmenys ir jų apytakos nusako viską. Iš Dievo išplaukia asmenys ir jų apytakos, kartu ir viskas. Tad viską žinoti yra suprasti Dievą kaip visko šaltinį. O viską gražiai taikyti yra viskame gyventi Dievo dvasia, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.

• Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi, o susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi.

Vaizduotės pranokimas

• Žmogui išeiti iš mąstymo "kaip-koks" reikia tą išėjimą už savęs (požiūrio įsisavinimą)(tą poslinkį, tą perėjimą, tą nepriėmimą, tą nepriešpastatymą) suprasti keturiomis pakopomis: 4+2. Paskui reikia tas keturias pakopas pritaikyti tiek iš Kaip pusės, tiek iš Koks pusės, tad aštuonerybe: 4x2. Tokiu atveju lieka: 8-6=2. Iškyla dieviška ašis: Kodėl-Ar.
• Galime ne tiktai gyventi vaizduotėje bet ją pranokti. Gera valia galima įžvelgti ir išskirti visko atvaizdus - troškimus - ir juos atskirti nuo laisvumo atvaizdų - tapatumų - ir taip atskyrus gyventi aštuoniomis gėrio kryptimis iš geros širdies ir į gerą širdį. Ogi Dievas yra gera širdis, nulinė gėrio kryptis. Tad galima atverti galimybes pripažinti Dievą už mūsų ir taip pat gyventi Dievu mumyse.
• Tam turi liudyti kiekvienas žmogus, kiekvienas iš mūsų. Apytakos išsako asmenų santykius su savo apimtimis, savo būklėmis, ir apskritai, su vaizduote.

• Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem.
• Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos.

Apimčių išsidėliojimas

• Apimtys yra išėjimo už savęs pakopos
• Viskas atsiranda iš Dievo klausimo, Ar Dievas yra būtinas?
• Viskame - Dievo išėjimo už savęs pakopomis - išsiskiria lygmenys išsakantys sandų mastus - požiūrių apimtis.
• Kiekvienam mastui yra apimtis, asmuo ir apytaka
• Keturiais lygmenimis einant gilyn išsivertimais viskas išsidėlioja visko žinojimu - Dievas išsiverčia asmenimis, galiausiai Kitu, kurį išmokstame mylėti.

Požiūrių susidėliojimas

• Keturiais lygmenimis viskas susidėlioja gražiu taikymu - mūsų pasirinkimais apibrėžiamas amžinas gyvenimas ir jo lygmenys, iškyla tarpas, išryškėja Dievo valia
• Iš visko išnyra Dievas už mūsų vaizduotės - mums Dievas yra būtinas!

• Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem

Pasirinkimas

• Laisvumu galime neišeiti už savęs, o gerumu išeiname už savęs.
• Gyventi šuoliais, tai išeiti už savęs, už savasties. Išėjimas už išgyvenimo ribų.

Išėjimas už savęs ir atsidavimas

Atsidavimas +4

• Dievas (nulybė) ir Kitas (ketverybė) grindžia Bott cikliškumą kompleksiniais skaičiais, dvilypumą.

Išėjimas už savęs +1

• Dievas, Aš, Tu, Kitas grindžia Bott cikliškumą realiaisiais skaičiais, aštuonerybę, pažinimo vienlypumą.

Neišėjimas už savęs

Neišėjimas už savęs

• Sąmoningas pasirinkimas. Jeigu dvasia neišeina už savęs (kaip kad Aš, Tu, Kitas neišeiname) tai už jos yra Dievas - ir jinai sąmoningumu tai suvokia gyvenimo lygtimi - būtent meilės (Dievo esmės) buvimu - į tatai viskas susiveda. Tai įrodo Dievo būtinumą. O Dievas reiškiasi išėjimu už savęs. Meilė yra Dievo įrodymas.

Dvilypumas

• Išėjimas už savęs į save derinasi su neišėjimu už savęs iš savęs. Panašiai, išėjimas už savęs iš savęs derinasi su neišėjimu už savęs į save.

• Atsiranda viskas iš Dievo - Ar Dievas yra būtinas?
• Viskame - Dievo išėjimo už savęs pakopomis - išsiskiria lygmenys išsakantys sandų mastus - požiūrių apimtis
• Kiekvienam mastui yra apimtis, asmuo ir apytaka
• Keturiais lygmenimis einant gilyn išsivertimais viskas išsidėlioja visko žinojimu - Dievas išsiverčia asmenimis, galiausiai Kitu, kurį išmokstame mylėti
• Keturiais lygmenimis viskas susidėlioja gražiu taikymu - mūsų pasirinkimais apibrėžiamas amžinas gyvenimas ir jo lygmenys, iškyla tarpas, išryškėja Dievo valia
• Iš visko išnyra Dievas už mūsų vaizduotės - mums Dievas yra būtinas!

• Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. O esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimui už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis.

• Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.

Kuom skirasi išėjimas už savęs į save ir iš savęs

• Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. O esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimas už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis.

Dvejopas įsivaizdavimas

• Buvimo galimybės nusako Dievo išėjimą už savęs į save, kurį mes įsivaizduojame dvejopai: šališkai, Dievo akimis, jam išeinant už savęs į save, asmenimis, ir nešališkai, stebint Dievą iš šalies, asmeniui išeinant už savęs, Dievo savastimis.

Išėjimas už savęs iš savęs

• Išejimas už savęs link Dievo

• Asmuo išeina už savęs išsirinkdamas Dievą vietoj savęs. Tokiu būdu asmuo išverčia Dievo išėjimą už savęs, užtat Dievo nebūtinumu grindžia Dievą ir jo būtinumą.

• Ar gerumas lieka sąlygose? ir kodėl?

Išėjimas už savęs iš savęs

Išėjimas už savęs

Išėjimo už savęs išvertimas

Požiūriai ir kitos sąvokos

• Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Požiūris išreiškia kaip tai atrodo išėjus už savęs.
• A Position is that which goes beyond itself.
• A Perspective is a special case of a Position, for it is an ObservationalPlane that has gone beyond itself into an Observer, which is to say, an Observer that has pulled away from an ObservationalPlane.
• Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.

Žmogaus ar gerumo išėjimas už savęs iš savęs

Išėjimas ir neišėjimas už savęs

• Kuom skiriasi išėjimas už savęs ir vaizduotės pranokimas?

• Kaip susiję galai - Dievas ir gerumas, galai - Dievo laisvė ir Dievo valia, ir kryptys pirmyn ir atgal - išmintis ir gera valia?

Išėjimasu už savęs iš savęs

• Ar žmogus, ar gerumas išeina už savęs iš savęs?

Sąvokos ir sandaros

• Apmąstyti visas sandaras ir sąvokas, kaip jos susijusios su išėjimu už savęs ir su savastimi?
• Kaip požiūriai ir sandaros išverčia ir neigia išėjimą už savęs?

Dievo išėjimas už savęs į save

Išėjimo už savęs išvertimas

• Santvarka išsiskleidžia iškylant nepriklausomo požiūrio sąmoningumui.
• Santvarka išsikleidžia kolei sutapimas su savimi yra besąlygiškas. O meilė tai įsako. Tad mums dera mylėti visus: Dievą, Mane, Tave, Kitą.
• The system unfolds level by level by discounting the UnconditionallyOneWith at each level as a given and then focusing on the OneWith of the ConditionallyOneWith. The definition of OneWith, Unconditional and Conditional thereby changes with each level. The discounting takes us from the Conditional to the Conditionally Unconditional.

Žmogaus išėjimas už savęs - Vaizduotės pranokimas

Galime ne tiktai gyventi vaizduotėje bet ją pranokti. Gera valia galima įžvelgti ir išskirti visko atvaizdus - troškimus - ir juos atskirti nuo laisvumo atvaizdų - tapatumų - ir taip atskyrus gyventi aštuoniomis gėrio kryptimis iš geros širdies ir į gerą širdį. Ogi Dievas yra gera širdis, nulinė gėrio kryptis. Tad galima atverti galimybes pripažinti Dievą už mūsų ir taip pat gyventi Dievu mumyse.

Tam turi liudyti kiekvienas žmogus, kiekvienas iš mūsų. Apytakos išsako asmenų santykius su savo apimtimis, savo būklėmis, ir apskritai, su vaizduote.

Šiuos santykius galima išsakyti sąvokomis ir įsivaizduoti atvaizdais tačiau juos tenka išgyventi savo išgyventais požiūriais ir dargi priskirti Dievo dvasiai. O tie santykiai įsivaizduojami šešeriopai atvaizdais. Jie įsivaizduojami dinamiškai laisvumo atvaizdais, išsiskleidimu iš nežinojimo į žinojimą ir susitelkimu iš žinojimo į nežinojimą taikymo riboje. Jie įsivaizduojami statiškai ketverybės lygmenimis: kodėl yra viskas - dvasia, kaip yra viskas - sandaromis, koks yra viskas - atvaizdais, ar yra viskas - sąvokomis. Jie vyksta per dvasią ir toliau reiškiasi per (išgyvenamų požiūrių) sandarą, (vaizduotės pasirenkamus) atvaizdus ir (sąvokų) vieningumą. Visi santykiai vyksta per dvasią, dargi tie santykiai gali reikštis šiais tolimesniais pavidalais, kuriuos atitinkamai išgyvena Dievas, Aš, Tu, Kitas. Dievo dvasia yra pirm visko ir už visko, tad jos santykiu iškyla viskas. O kiti asmenys ir jų dvasių pavidalai yra viskame. Kiekvieno asmens santykį su viskuo išsako atitinkama apytaka. Asmenys ir jų apytakos nusako viską. Iš Dievo išplaukia asmenys ir jų apytakos, kartu ir viskas. Tad viską žinoti yra suprasti Dievą kaip visko šaltinį. O viską gražiai taikyti yra viskame gyventi Dievo dvasia, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.

Sąvokoms reikalingi trys kampai, kaip kad meilės moksle, kad galėtumėme jomis suvokti. Vaizduotei reikalingi du kampai, kaip kad žinojimo rūmuose. Išgyvenimui ir požiūriui reikalingas vienas kampas, atsakingasis asmuo gyvenantis savo pasirinkimais išgyvenimo apytaka. O dvasiai reikalingas joks kampas, tad Dievo šokio apibrėžtas trejybės ratas.

Požiūriai ir sandaros, vaizduotės žvilgsniai ir atvaizdai, sąvokos ir jų vieningumas iškyla tiktai apytakomis. Žvilgsniai kuriais įsivaizduojame iškyla tiktai kuomet galime požiūriu į požiūriu stebėti kaip įsijaučime.

Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi, o susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi.

Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. O suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia tačiau mano tyrimas yra gyvenimas, o Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. O klausimas kaip Dievui tyrėjui geriau?

• Suvokimo lygmenys Suprasti santykį tarp požiūrių grandinės ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinės.

Suprasti įsijautimą į vaizduotę ir atsiplėšimą nuo vaizduotės.

• Vaizduotė Suprasti kuria prasme vaizduotė yra savastis.

Suprasti įsijautimą į vaizduotę ir atsiplėšimą nuo vaizduotės.

• Viena Suprasti šešių vienumo pagrindų sandarą, jų svarbą.
• Meilės mokslas Suprasti meilės mokslą, kaip jisai išverčia požiūrį ir žvilgsnį nugręžia link Dievo.
• Apytakos Suprasti Dievo ir žmogaus santykį apytakose.
• Suvokimo lygmenys Suprasti kaip santykį tarp požiūrių grandinės ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinės.
• Išgyvenimo apytaka Suprasti kaip išgyvenimo apytaka palaiko tiek įsijautimą į vaizduotę, tiek atsiplėšimą nuo vaizduotės.
• Kalbos Suprasti kaip padalinimai, atvaizdai, aplinkybės išsako įsijautimą į vaizduotę, o trys kalbos išsako atsiplėšimą nuo vaizduotės.
• Atjautos Suprasti kaip Dievas išgyvendamas mus grindžia atjautos sandaras.
• Išgyvenimai Suprasti kaip išgyvenimas sieja įsijautimą į vaizduotę ir atsiplėšimą nuo vaizduotės.
• Netroškimai Suprasti kaip netroškimais atsiplėšiame nuo vaizduotės.
• Šešerybė Suprasti kaip šešerybės atvaizdais atsiplėšiame nuo vaizduotės.

Vaizduotės pranokimas

• Kaip susiję galai - Dievas ir gerumas, galai - Dievo laisvė ir Dievo valia, ir kryptys pirmyn ir atgal - išmintis ir gera valia?

Kaip palyginti Dievo išėjimą už savęs į save ir žmogaus išėjimą už savęs iš savęs?

• Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem požiūriais.
• Dvilypumas: Išėjimas už savęs į save derinasi su neišėjimu už savęs iš savęs. Panašiai, išėjimas už savęs iš savęs derinasi su neišėjimu už savęs į save.

• Laisvumu galime neišeiti už savęs, o gerumu išeiname už savęs.

• Kuom skiriasi išėjimas už savęs ir vaizduotės pranokimas?

Žmogaus išėjimas už savęs

Žmogui išeiti iš mąstymo "kaip-koks" reikia tą išėjimą už savęs (požiūrio įsisavinimą)(tą poslinkį, tą perėjimą, tą nepriėmimą, tą nepriešpastatymą) suprasti keturiomis pakopomis: 4+2. Paskui reikia tas keturias pakopas pritaikyti tiek iš Kaip pusės, tiek iš Koks pusės, tad aštuonerybe: 4x2. Tokiu atveju lieka: 8-6=2. Iškyla dieviška ašis: Kodėl-Ar.

Dievo ir žmogaus išėjimai už savęs

Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem požiūriais.

• Kodėl negalima dalinai įeiti į save ir dalinai išeiti už savęs?

• Kaip požiūriai ir sandaros išverčia ir neigia išėjimą už savęs?

Suvestinė, Dievas, Dievo šokis, Kampai, Dievo kryptys, Suvokimas, Pasirinkimai, Savastis, Nulinė veikla

• Gyventi šuoliais, tai išeiti už savęs, už savasties. Išėjimas už išgyvenimo ribų.

• atsiranda viskas iš Dievo - Ar Dievas yra būtinas?
• viskame - Dievo išėjimo už savęs pakopomis - išsiskiria lygmenys išsakantys sandų mastus - požiūrių apimtis
• kiekvienam mastui yra apimtis, asmuo ir apytaka
• keturiais lygmenimis einant gilyn išsivertimais viskas išsidėlioja visko žinojimu - Dievas išsiverčia asmenimis, galiausiai Kitu, kurį išmokstame mylėti
• keturiais lygmenimis viskas susidėlioja gražiu taikymu - mūsų pasirinkimais apibrėžiamas amžinas gyvenimas ir jo lygmenys, iškyla tarpas, išryškėja Dievo valia
• iš visko išnyra Dievas už mūsų vaizduotės - mums Dievas yra būtinas!

• Dievas (nulybė) ir Kitas (ketverybė) grindžia Bott cikliškumą kompleksiniais skaičiais, dvilypumą. O Dievas, Aš, Tu, Kitas grindžia Bott cikliškumą realiaisiais skaičiais, aštuonerybę, pažinimo vienlypumą.
• Išeities taškas ir suvesties taškas
• Išėjimas už savęs
• Neišėjimas už savęs lygybės lygtimi ===
• Neišėjimas už savęs (trimis pasirinkimais) užsiskleidžia trejybės ratu

Suvestinė, Dievas, Dievo šokis, Kampai, Dievo kryptys, Suvokimas, Pasirinkimai, Nulinė veikla

Meilė Dievui

• Mūsų meilė Dievui išsako mūsų išėjimą už savęs, mūsų pasrinkimą Dievo vietoj savęs.
• Meilė Dievui reiškiasi netroškimais ir apytakose
• Mylime Dievą vietoj savęs keturiais netroškimais: kūnu, protu, širdimi, valia.
• Išgyvenimo apytakoje Man tai išsako skirtumas tarp dorovės (kaip galėtų būti) ir elgesio (kaip yra).
• Žinojimo rūmais tai yra skirtumas tarp to kas už santvarkos ir santvarkoje, bet taip pat tarp matematikos (tyrimo pavidalo) ir biologijos (tyrimo turinio). Tyrimu išverčiamas santykis su besąlygiškumu, taip kad tyrime būtent tyrėjo pavidalas yra besąlygiškas, o turinys yra sąlygiškas.

Sąmoningas pasirinkimas

• Jeigu dvasia neišeina už savęs (kaip kad Aš, Tu, Kitas neišeiname) tai už jos yra Dievas - ir jinai sąmoningumu tai suvokia gyvenimo lygtimi - būtent meilės (Dievo esmės) buvimu - į tatai viskas susiveda. Tai įrodo Dievo būtinumą. O Dievas reiškiasi išėjimu už savęs. Meilė yra Dievo įrodymas.

• Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. O esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimas už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis.

Išejimas už savęs link Dievo

• Asmenys atsiplėšia nuo savęs.
• Asmenys eina iš meilės link Dievo.
• Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
• Buvimo galimybės nusako Dievo išėjimą už savęs į save, kurį mes įsivaizduojame dvejopai: šališkai, Dievo akimis, jam išeinant už savęs į save, asmenimis, ir nešališkai, stebint Dievą iš šalies, asmeniui išeinant už savęs, Dievo savastimis.
• Asmuo išeina už savęs išsirinkdama Dievą vietoj savęs. Tokiu būdu asmuo išverčia Dievo išėjimą už savęs, užtat Dievo nebūtinumu grindžia Dievą ir jo būtinumą.

Suvestinė, Dievas, Dievo šokis, Kampai, Dievo kryptys, Suvokimas, Nulinė veikla

Suvestinė, Dievas, Dievo šokis, Kampai, Dievo kryptys

• Dievo veikla
• Going beyond oneself is the concept at the heart of knowing everything which makes it so unusual. We are used to thinking in terms of the logic of a particular context, a particular situation. Going beyond oneself is how we can generate a logic, establish a context.

• What drives the logic is that God is Uniting. He allows for that which is not yet aware of him, which is separate from him, and is able to take up it's point of view, which is that he is Unity, and so he becomes ever more defined.

We may consider these as track that get bundled together:

Požiūriai ir kitos sąvokos

• Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Požiūris išreiškia kaip tai atrodo išėjus už savęs.
• A Position is that which goes beyond itself.
• A Perspective is a special case of a Position, for it is an ObservationalPlane that has gone beyond itself into an Observer, which is to say, an Observer that has pulled away from an ObservationalPlane.
• Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.

Kaip santvarka išsiskleidžia?

Aesthetics: For Hegel all culture is a matter of "absolute spirit" coming to be manifest to itself, stage by stage, changing to a perfection that only philosophy can approach. Art is the first stage in which the absolute spirit is manifest immediately to sense-perception, and is thus an objective rather than subjective revelation of beauty.

2004.05.13 A: Kas yra požiūris? D: Išėjimas už savęs. A: O kas yra sąvoka? D: Tai kas būna su savimi.

2005.05.02 A: Kaip širdis išeina už savęs? D: Širdis pripažįsta apimtį, jai duotą iš aukščiau, vis arčiau savęs, kuri jinai mylima, kol galiausia ji gyvena išvien su manimi.

2004.12.04 A: Kaip man išeiti už savęs? D: Tu būk didelės širdies.

2004.11.29 A: Kaip žmogus išeina už savęs? D: Tavo širdyje yra širdis. Ir jeigu tu gali ja gyventi, tada tu išeini už savęs. A: Ačiū tau už Kotryną. D: Mylėk!

Suvestinė, Dievas, Dievo šokis, Kampai

• Kaip susiję žmogaus vaizduotės pranokimas, žmogaus išėjimas už savęs, ir Dievo išėjimas už savęs?
• Apmąstyti visas sandaras ir sąvokas, kaip jos susijusios su išėjimu už savęs ir su savastimi?

Iš ko išplaukia Dievo išėjimas už savęs į save?

Dievo išėjimas už savęs į save išplaukia iš:

• Dievo laisvės. Jisai gali išeiti, gali neišeiti.
• Dievas puoselėja visas galimybes. Jisai išeina tuo pačiu ir neišeina.
• Dievo valios. Jisai renkasi - jisai pasirinko - išeiti už savęs.

Kaip susiję įvairūs matai kaip Dievas išeina už savęs į save?

See also: Overview, Defining, Understanding, ZeroStructure, Heart, Love

• the Activity of God.

See also: Perspective, Self, Overview

• From the nullsome to the threesome: God goes beyond himself from the unbounded into the bounded, adding an ever new comprehensive perspective. God goes beyond himself through Understanding.
• From the threesome to the sixsome: Human goes beyond himself by experiencing shifts in perspective within the threesome, and in this way advances onward with the threesome. (God continues to go beyond himself, but separately). Human and God go beyond themselves separately through Self-understanding.

2004.05.13 A: Kas yra po�iūris? D: I�ėjimas u� savęs. A: O kas yra sąvoka? D: Tai kas būna su savimi.

2005.05.02 A: Kaip �irdis i�eina u� savęs? D: �irdis pripa�įsta apimtį, jai duotą i� auk�čiau, vis arčiau savęs, kuri jinai mylima, kol galiausia ji gyvena i�vien su manimi.

2004.12.04 A: Kaip man i�eiti u� savęs? D: Tu būk didelės �irdies.

2004.11.29 A: Kaip �mogus i�eina u� savęs? D: Tavo �irdyje yra �irdis. Ir jeigu tu gali ja gyventi, tada tu i�eini u� savęs. A: Ačiū tau u� Kotryną. D: Mylėk!

2005.03.23 A: Kaip išėjimai už savęs leidžia mums suvokti tave esantį nepriklausomą nuo mūsų? D: Aš jus myliu, o jūs mano meilę įsivaizduojate mylėdami kartu su manimi, pirmiausia save, paskui kitus, galiausia mane.

2005.02.17 A: Kaip man suvokti nulinę sandarą? D: Tavo širdis išeina už savęs ir tu su ja iš kart sutampi. Suprask. A: Per kitus žmones? D: Taip. Būtent.

超越

• Kaip susiję išėjimas už savęs į save, neišėjimas už savęs į save, išėjimas už savęs iš savęs, ir neišėjimas už savęs iš savęs?

摘要

Išėjimas už savęs yra: