Iš Gvildenu svetainės

Mintys: IšėjimasUžSavęs

超越

Išėjimas už savęs

Išėjimas už savęs yra:

• gyvenimas tuo, kas už mūsų, kas mus neigia
• Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
• apskaitos taško perėjimas iš savęs į kitą pridėjus aplinką
• sąvoka, kuria visko žinojimas yra neįprastas. Esame įpratę mąstyti tam tikros aplinkos ar aplinkybių logika. Išėjimu už savęs kuriame logiką, įtvirtiname aplinką.
• Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.

Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas

• Nulybė: Neapibrėžtumas
• Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
• Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
• Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
• Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
• Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.

Ką veikia išėjimas už savęs

• Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia. Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
• Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
• Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
• Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
• Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?

Kaip vyksta išėjimas už savęs

• Išėjimas už savęs į save vyksta požiūrių grandine.
• Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
• Gilyn-siauryn ir aukštyn-platyn
• Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.

Išėjimas už savęs į save ir iš savęs

Kuom skirasi išėjimas už savęs į save ir iš savęs

• Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. O esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimui už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis.
• Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem.
• Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos.
• Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi, o susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi.
• Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. O suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia tačiau mano tyrimas yra gyvenimas, o Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. O klausimas kaip Dievui tyrėjui geriau?
• išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename
• Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.
• Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą.
• Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį)

Dviejų krypčių santykis

• Penkerybė
  • Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.

Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).

• Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
• Vaizdo įraše "Trokštu išmanyti". Duomenys - visko žinojimas. Įžvalgos - gražus taikymas.
• Alfa ir Omega - pirmasis ir paskutinysis - Dievas pirm visko ir Dievas po visko
• Požiūrių grandinė 0, P, P2, P3 yra aštuonerybės trys veiksmai. O priešinga kryptimi, ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
• Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.
• Vieningumas reiškiasi išėjimu už savęs į save, gilyn. Dvilypumas reiškiasi išėjimu už savęs iš savęs, platyn.
• Vieningumas reiškiasi asmeniu - visko žinojimu, požiūrių grandine, dvilypumas reiškiasi meile, žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, pasirinkimu tarp jų - taikymu.
• Bott periodiškumas dviem nariais vyksta Dievo požiūriu, nes jisai išeina už savęs į mus ir mes išeiname už savęs į jį. Tačiau mūsų požiūriu Dievas yra pirm mūsų, tad jisai išeina už savęs į mus keturiomis pakopomis ir mes į jį taipogi. Tad mūsų požiūriu yra Bott periodiškumas aštuoniais nariais.

Išėjimo už savęs išvertimas: Požiūriai ir kitos sąvokos

• Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Požiūris išreiškia kaip tai atrodo išėjus už savęs.
• A Position is that which goes beyond itself.
• A Perspective is a special case of a Position, for it is an ObservationalPlane that has gone beyond itself into an Observer, which is to say, an Observer that has pulled away from an ObservationalPlane.
• Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.

Išėjimas už savęs ir atsidavimas

Atsidavimas +4

• Dievas (nulybė) ir Kitas (ketverybė) grindžia Bott cikliškumą kompleksiniais skaičiais, dvilypumą.

Išėjimas už savęs +1

• Dievas, Aš, Tu, Kitas grindžia Bott cikliškumą realiaisiais skaičiais, aštuonerybę, pažinimo vienlypumą

Mąstymas atgal ir pirmyn

Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau. Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.

• Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.

Maždaug 2004 metais mąsčiau, kad reikėtų viską išmąstyti iš galutinio taško, iš minties, kad "gyvenimas yra Dievo gerumas". Ir galvojau, kad žiūrėjimas pirmyn yra "amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras". Žmogus žiūri atgal, o Dievas žiūri pirmyn.

Starting from just one conclusion: "Life is the goodness of God", I am able to explore "life", "goodness", "God", "is", etc. and work backwards, what do I mean? It's the conclusion that pulls everything together that I've been working on, and I find it attractive and natural. It leaves enormous room for clarification, elaboration. But it also works as a conclusion, in that I'm willing to take my stand here, and I'm able to confess my dogma, what I'll not retreat from. My "core values", so to speak.

There is a greater assertion, which I have drawn from the Gospel of John: "Everlasting life is the understanding that God is good." I am finding that to work from "Life is the goodness of God" is to work backwards, whereas to work with "Endless life is understanding the goodness of God" is to work forwards.

Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?

Neišėjimas už savęs

Neišėjimas už savęs

• Sąmoningas pasirinkimas. Jeigu dvasia neišeina už savęs (kaip kad Aš, Tu, Kitas neišeiname) tai už jos yra Dievas - ir jinai sąmoningumu tai suvokia gyvenimo lygtimi - būtent meilės (Dievo esmės) buvimu - į tatai viskas susiveda. Tai įrodo Dievo būtinumą. O Dievas reiškiasi išėjimu už savęs. Meilė yra Dievo įrodymas.
• Lygybės lygtis === išsako Dievo buvimą asmenyje, santvarkoje.

Dvilypumas

• Išėjimas už savęs į save derinasi su neišėjimu už savęs iš savęs. Panašiai, išėjimas už savęs iš savęs derinasi su neišėjimu už savęs į save.

Užrašai