Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio sustatytų galimybių liudytojui, asmeniui.

Įtampa iškyla pasąmone. Ją persakytų atitinkama dorovė, kurią sąmonė išveda iš Dievo šokio. Jų plėtotes supina, suderina, pagal atitikimus atrenka trejybės ratas. Nes lygiagrečiai yra įvairiausių galimybių bet reikia atrinkti ir suporoti atitinkamas pasaulio ir širdies gijas. Tai savotiškas lytinis bendravimas, tarsi DNR gijomis. Pasąmonė išsako nesantykinį turinį, o sąmonė nusako santykinę skiltelę, panašiai kaip kad fizikoje yra besąlygiška tikrovė ir matavimų nusakyta skiltelė. Pasąmonė yra sandara nesiskirianti nuo savo raiškos, tad tiesiog yra betarpiška, tuo tarpu sąmonė yra sandara kažką išreiškianti, nusakanti, taip kad sandara turi turinį.

Už santvarkos, pirm plėtočių suderinimo, išmintis iškyla širdies tiesa, nusakančia dviejų plėtočių dviprasmybę.

Linksniai iškyla širdies tiesos plėtoteje.

• Linksniai veda iš tikėjimo į meilę. Tai išreiškia ryšį tarp įsisavinimo ir įamžinimo, juk ištikimybė veda į tikėjimą, o meilė veda į viltį.
• Linksniai išreiškia asmenį (X), eigą (->), daiktą (Y), tiek betarpiškai (vardininku, naudininku, galininku), tiek tarpiškai (įnagininku, kilmininku, vietininku).
• Savastis arba Dievas tapatinami su linksniais.

Dvejonė

Širdies tiesos plėtotė prasideda dorovės šablonu, kurį žmogus prisiima. O pasaulio tiesos plėtote baigiasi įtampos jėgų išsidėstymu į kurį įtampa susidėlioja. Dvejonė sieja šablono prisiėmimą ir išsidėstymo išryškėjimą.

Trejybės rato poslinkiai

Trejybės ratas sieja širdies ir pasaulio tiesų plėtotes.

Santvarkoje išmintis reiškiasi keturiomis pakopomis, keturiais netroškimais, keturiais širdies tiesos patikrinimais:

• 0) atsivėrimu
• 1) suvokimu (pasąmone)
• 2) supratimu (sąmone)
• 3) įsisavinimu (sąmoningumu)

Man atrodo, kad trejybės poslinkis turėtų atsispindėti perėjimu iš vienos pakopos į sekančią.

• Nusistatau, bet ar vykdau? Paklusimas (N->V). Drąsa (V). Per žavesį (P:N->V)
• Vykdau, bet ar permąstau? Rūpėjimas (V->P). Nuoširdumas (P). Per artimumą (N:V->P)
• Permąstau, bet ar nusistatau? Tikėjimas (P->N). Viltis. (N) Per meilę (V:P->N)

Santvarkoje'

Šešios atjautos rikiuoja keturis netroškimus.

Ko iš tikrųjų trokštu?

• 25 Gillespie pamokoje pastebėjau trejybę.
  • Įtampa: Man rūpėjo pradėti įgyvendinti savo tikslą viską žinoti. Pradėjęs mokslus universitete, susidūriau su didžiasiais klausimais ir tikėjau jiems rasti besąlygiškus atsakymus. Michael Gillespie mums dėstė "Politinę santvarką ir permainą". Jisai pradėjo pirmą pamoką su klausimu, "Kas yra laimė?" Labai norėjau parodyti, kad galima rasti akivaizdžiai teisingą atsakymą į tokį klausimą.
  • Dorovė: Įsiklausiau į kiekvieną, vertinau jų požiūrius, ir ieškojau visų ryšio su besąlygiška tiesa.
  • Linksnis: Įnagininkas. Kiekvieną žmogų supratau ir gerbiau kaip įrankį, patirties šaltinį, nuostatos liudytoją vardan tiesos. Kiekvieną požiūrį supratau kaip įrankį.
  • Derinys: Besąlygiškos tiesos sandara nusakyti ir sieti kiekvieną asmeninę tiesą, kokią žmogus gali turėti.
  • Sprendimas: Atsitokėti ir stebėti kitus, kokios yra galimybės įsijausti. Tokiu būdu nubrėžti visų galimybių sandarą.
  • Pastabos: Dorovė galėjo išplaukti iš aplinkybių. Politinio mokslo pamokoje iškilo reikalas požiūrius išklausyti, priimti ir derinti.
• 18 Supratau, jeigu vertinu ramybę, reikėtų nerengti geros valios pratimų.
  • Įtampa: Buvau išvystęs įspūdingą būdą išsiaiškinti kodėl žmogų neramina gyvenimas, ar jisai nėra supainiojęs širdies ir pasaulio tiesas. Kartu su draugais išvysčiau geros valios pratimus įsisavinti širdies tiesą ir gyventi teisingai. Tačiau neradau, kas norėtų užsiimti tokiais pratimais.
  • Įtampos jėgos: Norėjau taikyt savo filosofiją, kitus ja sudominti, pasidalinti naudingais atradimais, kartu su kitais puoselėti šviesuolių bendrystę. Norėjau išspręsti tai, kas jaudino mane, kas jaudino kitus. Norėjau parodyti, kad įmanoma visus iššūkius išspręsti.
  • Dorovė: Naujai pasižiūrėjau į savo tikslą, ko siekiau.
  • Linksnis: Galininkas. Galiu rinktis savo tikslą.
  • Derinys: Suvokiau, kad trokštu ramybės. Pratimų padariau tiek, kiek reikėjo tai išsiaiškinti. Tad daugiau jų nereikėjo daryti, nes patys pratimai prieštaravo ramybei.
  • Sprendimas: Užbaigti paskirtį atlikusią veiklą.
  • Pastabos: Linksnis išplaukia iš dorovės.

Kaip man atrodo?

• 10 Supratau, kad galiu nebeturėti jausmų broliui, neprisirišti.
  • Įtampa: Mano brolis nesutarė su žmona ir išsikraustė iš savo namų. Pergyvenau, kad nesiskirtų, melsdavausi ir net dainą sukūriau, bet jis buvo JAV ir nelabai bendraudavome. Po pusės metų jisai aplankė mūsų tėvus ir vieną dieną paskyrė man paaiškinti savo padėtį. Jis valandą ilgai ir miglotai dėstė, ir tik tiek supratau, kad jis paliko savo žmoną, ir ne atvirkščiai. O staiga jisai pradėjo pasakoti, kad viskas gerai, nes jo gyvenime yra nauja moteris.
  • Įtampos jėgos: Norėjau palaikyti brolį ir jo šeimą, norėjau tikėtis mudviejų artimesnio ir atviresnio bendravimo, norėjau palaikyti santuoką, kaip Dievo duotą. Norėjau, kad su manimi bendrautų, kaip su lygiaverčiu žmogumi. Norėjau, kad gerbtų mano balsą, tegul ir nelemiamą.
  • Dorovė: Laikiausi Jėzaus vaikiškos, besąlygiškos dorovės jungtuvių atžvilgiu. Bandžiau jį palaikyti, išklausyti, suprasti. Nenorėjau pasiduoti jo sąlygiškam požiūriui.
  • Linksnis: Vardininkas. Galiu išsinarplioti iš savo prisirišimo.
  • Derinys: Save išvadavavau iš santykių su broliu, iš bet kokių jausmų, laikiausi besąlygiškos dorovės, kiek ją įstengiau suprasti, ir rūpinausi savimi.
  • Branda: Atsisakiau ankstyvesnio bendravimo kuris nepasiteisino. Atsisakiau eiti man netinkamu bendravimo keliu. Bendravimui parengiau naują, tikresnį pagrindą.
  • Pastabos: Reikėtų įžvelgti ir išsakyti dalykiškai, kokia šiuo atveju buvo širdies tiesa ir kokia pasaulio tiesa. Ir kas trukdė gyventi širdies tiesa, kuris trejybės poslinkis nesuveikė? Ir kaip įveikiau, pašalinau tą trikdį? Šiame išgyvenime, permąsčiau (mane labiau traukė Jėzaus pamokymai negu jausmai broliui) vykdžiau bet nenusistačiau. Nusistatymui padėjo brolio išsipasakojimas, iš kurio buvo aišku, kad esame išsiskyrę, gyvename skirtingai. Ir galėjau pažvelgti į savo jausmus ir norus, galėjau priimti sausos šakos įvaizdį. Būtent aš buvau laisvas, turėjau laisvę naujai nusistatyti.
• 1 Dievo paklausiau, kodėl jai turiu jausmų? ir man atsiliepė, kad aš ją vesiu.
  • Įtampa: Jaučiau skirtumą tarp savo jausmų jai ir kitoms. Aš tikėjau, kad jos vidinis gyvenimas yra teisingai sustatytas.
  • Įtampos jėgos: Troškau mylimosios. Negalėjau rasti. Naujai bandžiau ieškoti. Kūriau menus ir buvau jautrus grožiui. Jaučiausi savas kaime, šviesuolių šeimoje, atsipalaidavęs. Pavyko surašyti savo filosofijos santrauką, įvykdžius gyvenimo užmojį pasijutau laisvas ir pasimetęs. Aš senas ir jai visiškai netinkamas. Nesijutau senas. Jaučiausi neprityręs. Gerbiau jaunuolę ir į ją nekreipiau dėmesio. Jaučiau jos pagarbą. Augo mano jausmai jai. Tai mane neramino.
  • Dorovė: Pagalvojau, kad šias mintis galiu priimti tiktai jas išsakydamas atvirai, tiek jai, tiek jos tėvams, tiek savo tėvams.
  • Linksnis: Laisvumas vardininke. Išsilaisvinu.
  • Derinys: Supratau, kad visi stabdžiai manyje tebuvo pramanyti, kad jinai buvo tas žmogus į kurį susivedė visas mano gyvenimas, žmogus pas kurį Dievas atvedė.
  • Sprendimas: Nebevaržau savęs pagarba, o atleidžiu savo stabdžius, ir nuoširdžiai atsiskleidžiu, tad leidžiu kitus mane varžyti.
  • Branda: Mąsčiau plačiau, nuodugniau, nesivaržiau. Atsiskleidžiau, kas esu, ko asmeniškai trokštu, ką myliu. Pažinau Dievą, jo santykį su manimi. Pažinau save. Atskleidžiau savo asmenybę, ją pranokau savo asmeniu.
  • Pastabos: Išgyvenimas supina tris balsus, sieja seną savastį (pasąmonę), naują savastį (sąmonę) ir meile palaikantį brandos šuolį (sąmoningumą). Abejonė ir dvejonė turėtų kilti iš širdies ir pasaulio plėtočių sąsajos. Išmąstyti kaip dvejonės požiūris galėtų būti širdies tiesos lygmuo (linksnis, derinys, sprendimas), o padėtis galėtų būti pasaulio tiesos lygmuo (įtampa, aklavietė, išgyvenimo rūšis). Ir panašiai su abejone papildomuose lygmenyse.
• 19 Rachel Baca mane spardė ir prašiau Dievo nebeturėti reikalų su mergaitėm, tada persigalvojau.
  • Įtampa: Prasidėjo mokslo metai, lankiau trečią klasę, buvau septynerių metų amžiaus. Pamokoms neprasidėjus žaidėme lauke. Viena mergaitė, Rachel Baca, džiaugėsi savo naujais, blizgančiais, plastikiniais botais. Jinai bėgo paskui berniukus, bėgo paskui mane. Iš pradžių suabejojau, gal taip linksma? Bet ji pašėlusi spardė savo botais. Man tas nepatiko, aš pasprukau nuo jos.
  • Įtampos jėgos: Mane traukė dėmesys ir bendravimas. Nepatiko spardymas, mergaitės įniršis, jos pasimėgavimas, jos norą mane valdyti. Nejaučiau jai jokio potraukio. Nenorėjau jai pasiduoti. Įžvelgiau jos pasąmonės šėlsmą. Supratau, kad tai esmė berniukų ir mergaičių bendravimo. Nenorėjau tokiu pagrindu bendrauti. Bijojau tokio bendravimo. Tikėjau, kad galima nuo to atsiriboti. Tikėjau, kad Dievas palaikys mane.
  • Dorovė: Ieškojau esmės. Norėjau bendrauti sąmoningai, protingai, atvirai, mintis išsakant žodžiais. Glaudžiausi prie Dievo.
  • Linksnis: Naudininkas. Gręžiausi ne į ją, o į Dievą.
  • Derinys: Atsiriboti nuo mergaičių, nes būtent su jomis kyla toks bendravimas. Remtis Dievu, kad nedvejočiau ir nepalūžčiau. Bandyti sušvelninti nutarimą, kad jisai tebūtų laikinas.
  • Sprendimas: Sąmonė valdo pasąmonę nuo jos atsiribodama, tai yra, atsitokėdama. Visgi, ji turi leisti pasąmonei prabilti ir savo pasiekti. Matyt, mus visus sieja sąmonės tinklas, taip pat ir pasąmonės tinklas. Tenka gyventi abejais tinklais, bet būtent sąmonei tenka valdyti.
  • Branda: Pasižiūrėjau į save ir kitus, ieškojau prasmės, aprėpiau savo visą gyvenimą, atvėriau ryšį su Dievu, atsirėmiau į Dievo galybę.
  • Pastabos: Pasąmonės ir sąmonės plėtočių santykis primena DNR gijų santykį. Gali būti, kad trejybės ratas savo poslinkiais išreiškia arba asmenybės viršenybę pasaulio atžvilgiu (pasaulis rūpi asmenybei), arba asmens viršenybė asmenybės atžvilgiu (sąmonė valdo pasąmonę), arba Dievo viršenybę asmens atžvilgiu. Tad pasąmonė yra valdytoja, sąmonė yra pavaldinė, o pavaldinė viršesnė už valdytoją. Nusistatau pasąmone - asmenybe, vykdau sąmone - asmeniu, permąstau Dievu.
• 20 Nusprendžiau filosofiją pradėti taikyti.
  • Linksnis: Galininkas. Pats rinkausi veiklą.
  • Pastabos: Draugas paskatino, kad būtų veikla. O aš rinkausi kokią veiklą vystyti.

Kaip kitaip reikėtų elgtis?

• 3 Kinijoje, po pokalbio su Tong Zhu, apsisprendžiau pragyventi iš prasmingo darbo.
  • Įtampa: Pragyvenau iš darbo, kuris buvo pakankamai gerai apmokamas, bet mano manymu visiškai nereikalingas. Kalbėdamas su Tong pajutau, kad jam rūpi jo darbo dorumas, o aš nepagalvojau, ar mano darbas kažkuo doras, ar jisai tiesiog nėra nedoras.
  • Linksnis: Naudininkas. Galiu rinktis iš ko pragyventi, kam mano darbas bus naudingas.
• 26 Kinijoje apsisprendžiau gyventi Lietuvoje, kur būtų lengviau įsimylėti lietuvaitę ir puoselėti lietuvių kalbą.
  • Įtampa: Šešias savaites gyvenau pas savo draugo Šūhongo šeimą Longgang miestelyje, Kinijoje. Mokiausi kinų kalbos, rengiau geros valios pratimus. Gulėdamas lovoje, mąsčiau, kad sunku mąstyti lietuvių kalba, nes bendravau kinų ir anglų kalbomis, ir buvau visaip užimtas. Jutau, kad nyksta mano lietuvių kalbos įgūdžiai.
  • Linksnis: Vietininkas. Galiu rinktis kur gyventi.
  • Derinys: Gyventi Lietuvoje, kad savaime išsispręstų lietuvybės klausimai, ir nereikėtų jais rūpintis. O iš ten keliauti į įvairiausias šalis, domėtis pasauliu.
  • Sprendimas: Gyvenant Lietuvoje, lietuvybės pareiga atkrito.
  • Pastabos: Kelionės veikla apsunkino mąstymą lietuvių kalba, neleido skirti laiko tobulėjimui. Taip ir iškilo abejonė, ar iš tikrųjų reikalinga ... lietuvių kalba? jos puoselėjimas? tam laiko skyrimas? šeimos kūrimas? Supratau, kad man pati kalba reikalinga bet nebūtina tam skirti daug pastangų, užtat paprasčiausia būtų gyventi Lietuvoje. O nebūtina turėti šeimą bet man būtina atverti tokią galimybę, tad irgi prasminga gyventi Lietuvoje. Klausimas, abejonė kilo iš įtampos, iš pasaulio plėtotės, o atsakymas kilo iš dorovės. Linksnis išreiškė atsakymą.
• 14 Sugalvojau Lietuvoje steigti įmonę, pragyventi iš paslaugų, savanoriškai perkamų ir parduodamų.
  • Įtampa: Apsisprendžiau gyventi Lietuvoje. Bet nežinojau iš ko tenai pragyvenčiau. Kinijoje buvau apsisprendęs pragyventi iš žmonėms akivaizdžiai naudingo darbo. Norėjau dirbti ne daugiau kaip pusę etato, kad galėčiau pasišvęsti savo filosofijai. Buvau sugalvojęs plėtoti verslą, kuriuo padėčiau Lietuvos gyventojams susipažinti su Kinijos ir kitomis neindoeuropiečių kultūromis, ir tuo pačiu pats jas pažinčiau. Bet abejojau ar turėjau tam verslo įgūdžių. Nors galvojau, kad reikėtų pasitikėti savimi, kad juos išvystyčiau. Visgi, nesuvokiau, kiek tektų tam pasišvęsti, ar nenukrypčiau nuo savo filosofijos.
  • Dorovė: Griežtai laikiausi autorinių įstatymų, tad supratau poreikį plėtoti visuomenės turtą. Vertinau save, ir savo kūrybą, tad supratau, kad reikia užsiimti tokiu verslu, kuris man asmeniškai ir doroviškai prasmingas.
  • Linksnis: Laisvumas yra galininke (veikloje).
  • Sprendimas: Ryžausi spręsti tą uždavinį, dėl kurio pats ypatingai pergyvenau, ir kuris man asmeniškai buvo spręstinas, ir tikėjausi, kad užtat būtent man pavyks pragyventi iš jo sprendimo.
  • Atsivėrimas: Vieną dieną pergyvenau, kad norėjau iš enciklopedijų ir kitų šaltinių rinkti sandarų pavyzdžius savo filosofijai, bet viskas buvo apsaugota autorinių teisių, netgi Šventasis raštas, o užsispyriau nepažeidinėti taisyklių. Tą vakarą supratau, kad būtų nelengva bet prasminga skatinti visuomenės turto plėtojimą, vystyti terpę, kurioje kūrybinės veiklos reiškiniai galėtų tapti duomenimis tyrimams bei tolimesnei kūrybinei veiklai. Pagalvojau, kad tai turėtų būti naudinga visuomenei, ir turėtų būti įmanoma iš to pragyventi.
  • Pastabos: Lygiagrečiai plėtojosi pasaulio atsakymas-klausimas ir širdies klausimas-atsakymas ir jų plėtotės susipynė ir tai grindė atsivėrimą. Pasaulyje įtampa iškyla atsakymas iššaukiantis klausimą - abejonę, o širdyje atvirkščiai iškyla dorovės klausimas iššaukiantis atsakymą. O kaip su dvejone?

Koks skirtumas?

• 5 Nusprendžiau nekreipti per daug dėmesio į pažymius.
• 21 Kangning Liou pavyzdys ir geros valios pratimų ratelio įsipareigojimai mane paragino bandyti išgirsti iš Dievo.
  • Laisvumo linksnis: Galininkas. Renkuosi savo veiklą ir kaip ją vykdyti.
• 17 Universitete tvirtino, kad nieko negali žinoti, tad man rūpėjo atrasti ką nors tokio, įsitikinti, jog tai įmanoma.
  • Įtampa: Labai laukiau mokslų Čikagos universitete ir ketinau mokytis įvairiausių man nežinomų mokslų. Ryžausi ieškoti žinojimo ištakų. Pirmą kartą gyvenime turėjau galimybę bendrauti su mąstančiais žmonėmis. Pamokose pasišaudavau sudalyvauti, valgykloje būtinai įsijungdavau į pokalbius, ir visose aplinkybėse ieškodavau progų pasidalinti, ką buvau išmąstęs, ir tai puoselėti toliau. Tačiau visur susidūriau su prieštaravimu, kad nors universitetas skatino mąstyti didžiuosius klausimus, bet niekas jame netikėjo, kad galima juos atsakyti.
  • Įtampos jėgos: Norėjau pasižymėti, atrasti tiesą, tuo pačiu norėjau talkininkų, bendražygių. Džiaugiausi įspūdingais klausimais, bet norėjau tikėti, kad įmanoma juos atsakyti, ir pats tikėjau, kad įstengiu. Norėjau bendrauti, bet būtent rimčiausiais klausimais.
  • Dorovė: Kituose ieškojau savęs, ieškojau bendro žmogaus. Jį rasdavau bet jisai būdavo jiems svetimas. Jie gyveno asmenybe, ne asmeniu.
  • Linksnis: Laisvumas yra kilmininke. Galiu rinktis į ką kreipti dėmesį, tiek į tai kas man rūpi (besąlygiškumas), tiek į tai kas rūpi kitiems (apie ką nusimano).
  • Derinys: Radau išeities tašką, sąvoką viskas, į kurią galima atsiremti, kaip besąlygišką tiesą. Radau mąstymo veiklą, visko padalinimą, plėtojančią sandaras besąlygiškos tiesos pagrindu. Išsiaiškinau, kas nori bendrauti besąlygiškos tiesos pagrindu - niekas nenori.
  • Sprendimas: Domėtis kito žmogaus žinojimu. Toje srityje, kurioje jisai labiausiai nusimano, ieškoti esminių dėsnių, bandyti jas išreikšti man pažįstamomis sandaromis. Tokiu būdu plėtoti žinojimą, bandyti susikalbėti, ir tobulinti savo vidinę sąvokų kalbą.
  • Pastabos: Man rūpėjo rasti besąlygišką tiesą, o niekas jos nenorėjo pripažinti, tad teko domėtis kiekvienu žmogumi, kuo jisai domisi. Laisvumas sutelkia į širdies ir pasaulio dviprasmybę, tuomi padeda susikalbėti.
• 13 Geros valios pratimais supratau, kad mąstau klaidingai, kad painioju širdies ir pasaulio tiesas.
  • Laisvumo linksnis: Įnagininkas - priemonės - pasitikrinimo būdai.

Kas nuo manęs priklauso?

• 6 Suvokiau, nekentėti be reikalo, tad ruoštis bankrotui.
  • Įtampa: Aš buvau savo įmonei, "Minčių sodas", pasiskolinęs pinigų kredito kortelėmis ir taip pat iš draugo tėvo. Per dvyliką metų tos skolos išaugo iki 130,000 USD ir man nepavyko išvystyti pastovių pajamų. Grįžau į JAV dirbti korepetitoriumi atmokėti skolas, bet atsisakydavau padėti vaikam su namų darbais, tai man vadovas nebedavė mokinių. Supratau, kad netikėtina, kad panorėjus rasiu gerai apmokamą darbą, kaip kad tikėjausi, kai ėmiau tas paskolas. Dargi paklausiau Dievo, kokio darbo ieškoti, tai jisai man nurodė, kad turėčiau pragyventi iš kūrybinio darbo. Buvo visiškai neaišku, ką man daryti. O mano kraujo spaudimas pakilo ir supratau, kad visa tai gręsia mano sveikatai.
  • Įtampos jėgos: Nenorėjau skriausti kitų. Norėjau būti sąžiningas ir teisingas. Norėjau tęsėti ką žadėjau. Norėjau būti ištikimas savo užmojams. Norėjau gyventi taip, kaip Dievui prasminga. Visa tai papildomai aštrino noras grįžti į Lietuvą, juo labiau, kad buvau labai įsimylėjęs lietuvaitę.
  • Dorovė: Suvokiau ir pripažinau savo nesugebėjimą ištęsėti savo žodžio.
  • Linksnis: Laisvumas yra tiksle, galininke.
  • Derinys: Pripažinti nesėkmę. Atsisakyti sąžiningumo, asmeninio teisingumo. Pavesti Dievui viską sutvarkyti. Pradėti iš naujo, atsižvelgiant į savo nesėkmingą patirtį. Pasimokyti ir gyventi kitaip.
  • Poslinkis: Tikėjau, bet nevykdžiau.
• 28 Universitete apsisprendžiau puoselėti draugystes, supratau, jog kiti nebendraus artimai su nepažįstamais.
  • Įtampa: Čikagos universitete pirmaisiais metais labai džiaugiausi galimybėmis mokytis įvairiausių dalykų. Beveik visada rasdavau valgykloje su kuo pakalbėti apie didžiuosius klausimus, juo labiau su kambario draugais. Bet kartą valgykloje radau tiktai du pažįstamus, kuriems terūpėjo kalbėtis savo asmeniniais niekalais, pavyzdžiui, kur kas ketina nusigerti. Tik tada man daėjo, kad jiedu geri draugai, o aš tai niekad gyvenime neturėjau gero draugo.
  • Įtampos jėgos: Buvau vienas. Vidiniu gyvenimu lyg tai skyriausi nuo kitų. Norėjau susirasti mylimąją. Gyvenimas plėtojosi. Neturėjau su kuo išsipasakoti, išsikalbeti. Neturėjau giluminio ryšio su kitais, atviro ir tikro.
  • Laisvumo linksnis: Kilmininkas, taikinys. Rinktis domėtis draugu, kas jam įdomu ir kuo jisai įdomus.
  • Poslinkis: Tikiu, bet ar vykdau?
  • Derinys: Naujai pasižiūrėti į kitus, juos jautriau ir teigiamiau vertinti, juos atvirai gerbti, skirti jiems laiko ir dėmesio, prisijungti prie jų.
  • Sprendimas: Domėtis žmonėmis, ar juose galiu įžvelgti tą tikrumą, kuris nuoširdžiai mane domina ir traukia, į kurį galiu atsiremti? Ir iš savo pusės rodyti jiems pagarbą ir skirti jiems dėmesį.
• 22 Išsikapsčiau iš liūdesio kai Regina išskrido ir ištekėjo.
  • Įtampa: Lietuvoje įsimylėjau Reginą, bet ji manęs nemylėjo. Po daug pastangų man pavyko ją įkalbinti aplankyti mane Kalifornijoje trim mėnesiam. Ji manęs neįsimylėjo, o aš ją mylėjo toliau. Jinai išskrido ir likau vienas. Jinai dar prašė, kad kurį laiką su ja nebendraučiau. O aš laukiau, kaip bus toliau.
  • Aklavietė: Nieko negalėjau daryti, nevalingai apie ją pagalvodavau kas penkiolika minučių, prisimindavau ją, savo viltis ir visas smulkmenas, ką su ja išgyvenau. Buvo sunku susikaupti ir ką nors kitą veikti. Išgyvenau baisų nykulį, mano visas gyvenimas pasirodė tamsus, be spalvų, nereikalingas, beprasmiškas. Įsivaizdavau, kad smigau į tamsiausią prarają.
  • Išgyvenimo rūšis: Nesamybė.
  • Įtampos jėgos: Visa savo esybe mylėjau ją. Neketinau atsižadėti savęs, nė savo jausmų. Nenorėjau niekaip nesumenkinti jos savo akyse. Bet aš turėjau gyventi be jos ir net nesikreipti į ją. Aš turėjau gyventi naujai, prasmingai, be jos, nors mano visos mintys sukosi tik apie ją. Visas mano gyvenimas atrodė pilkas. Juo labiau, kad buvau įsipareigojęs parašyti matematikos disertaciją, kuri manęs nedomino kaip nors labai ypatingai. Aš turėjau supratingų draugų, bet negalėjau nesaikingai juos apsunkinti savo nuotaikomis. Rūpėjo pačiam kaip nors susitvarkyti.
  • Dorovė: Susirūpinau savimi, kaip gydytis.
  • Laisvumo linksnis: Galininkas - išgyvenimai. Rinkausi, kokiomis veiklomis užsiimti.
  • Derinys: Likau ištikimas sau, savo jausmams Reginai ir savo paskutinėms viltims. Gyvenau ateičiai, rūpinausi savimi ir savo darbais. Nusiteikiau, kad visa tai praeis.
  • Sprendimas: Rūpestingai, supratingai, dėmesingai gydydamas save, valingai puoselėdamas kažką ateičiai, palengva išlaisvinau save, gerdbdamas save, savo jausmus ir savo mylimąmą, savęs nepažeisdamas, nedraskydamas, neplėšydamas.
  • Paviršutinis reikalas: Nelaiminga meilė.
  • Giluminis reikalas: Nykulio įveikimas.
  • Pasaulio tiesa: Nykulys nepašalinamas, nebent pralaukiamas.
  • Širdies tiesa: Rūpinkis savimi prasmingai gyventi nepaisant nykulio, taip jį prasingai iškentėti.
  • Trikdis: Tikėjau, bet nevykdžiau.
  • Virsmas
    • Atsivėrimu tikėjau: Supratau, kad tai man neįprasta ir nebūdinga, bet kad tai labai rimta, kad tas nykulys ilgai nepraeis. Įvardijau sau, kad išgyvenu depresiją. Tik tiek, kad priežastis buvo aiški ir suprantama, tai gi Reginos netektis.
    • Suvokimu vykdžiau: Suvokiau, kad privalau susigalvoti prasmingas veiklas kuriomis kas dieną dėsningai gydyčiau save ir savo nuotaiką. Sugalvojau keturias veiklas. Kas dieną sportavau, pas tėvus gyvendamas pasivažinėdavau dviračiu akvedukų pakraščiais, kartais net iki vandenyno. Užsimojau perskaityti visą Senąjį Testamentą, tad prieš einant gulti perskaitydavau kelis skyrelius. Kad pralinksmėčiau, susiradau vertimą kinų klasikos "Trys karalystės", apie kurią mano draugas Šūhongas dažnai pasakodavo. Šv.mišias lankydavau sekmadieniais, ir dar papildomai trečiadienio vakarais susimąstymo šv.mišias universiteto koplyčioje.
  • Pastabos: Dvejonę sustatė sprendimas (gydyti save gerbiant savo jausmus) ir išgyvenimo rūšis (nesamybė) tačiau ją taikė pasąmonė. Tad ši dvejonė turėjo būti manyje iš ankščiau įsisavinta. Nors sąmoningai išgyvenau savo pasirinkimą, pasiryžimą taip gyventi. Bet, matyt, mane stūmė mano pasąmonė. Pasąmone gyvenau savo vidumi, tad širdies įgimta tiesa, ne pasauliu, ne jo tiesa, ne jo pavyzdžiais. Viskas toliau tebuvo šio pasąmonės nusiteikimo patvirtinimas.
• 27 Vaikystėje apsisprendžiau visaip stengtis ne tik kalbėti, bet mąstyti lietuviškai.
  • Įtampa: Namuose kalbėdavome lietuviškai. Lankiau šeštadieninę mokyklą ir ten reikalaudavo, kad ir tarpusavyje kalbėtumėmės lietuvių kalba, pavyzdžiui pertraukų metu. Save laikiau lietuviu. Supratau, kad reikia augti lietuviu, puoselėti lietuvybę, vystyti lietuvišką kultūrą, kurti lietuvišką šeimą, tiesiog viską gyvenime sąmoningai daryti lietuviškai, susikurti lietuvišką gyvenimą, ir taip išlaikyti lietuvybę ir kovoti už Lietuvos laisvę. Buvau gal devynerių metų amžiaus. Mokykloje mane supo anglų kalba ir pastebėjau, kad dažnai mąstau anglų kalba. Man buvo sunkiau mąstyti lietuvių kalba, trūko žodžių, įgūdžių, draugų ir aplinkybių.
  • Aklavietė: Susimąsčiau. Susirūpinau savo mąstymu. Jeigu įprasiu mąstyti anglų kalba, jinai manyje nustelbs lietuvių kalbą. Mano lietuvių kalba bus visais atžvilgiais nepilnavertė, o iš manęs menkas lietuvis.
  • Išgyvenimo rūšis: Siekiamybė.
  • Įtampos jėgos: Mane supantis pasaulis skatino mąstyti anglų kalba. Lengvai galėjau pasiduoti tai įtakai. Jaučiau, kaip jinai veržiasi man į protą, kaip sudėtinga jos atsisakyti ar nuo jos atsiriboti, nes ypač mokykloje teko mąstyti anglų kalba pamokose ir bendraujant su kitais vaikais. Mačiau, kaip anglų kalba veikė išeivijos lietuvius, vaikus ir suaugusius, taip pat mano brolį ir sesutę. Rūpėjo tarp lietuvių pasižymėti lietuvybe. Rūpėjo atsispirti, būti lietuviu, mąstyti ir visaip reikštis lietuvių kalba. Nesupratau, kam lietuvybė ir bet kokia tautybė žmogui reikalinga. Norėjau gerbti visas tautas.
  • Dorovė: Ieškojau prasmės. Gyvenau sąmoningai. Prisiėmiau atsakomybę už savo vidinį pasaulį. Vertinau, ką paveldėjau iš savo tėvų ir protėvių.
  • Laisvumo linksnis: Įnagininkas (priemonė) - rinkausi kalbą, kuria mąstyti.
  • Derinys: Savyje, savo vidiniame pasaulyje, susikūriau atskirą užuovėją, kurioje mąsčiau lietuvių kalba, jos žodžiais. Lietuvių kalbos žodžiais galėjau atsitverti nuo anglų kalbos įtakos, savyje išlaikyti ir išpuoselėti kitą, lygiagretų pasaulį, kuris galės paskui paimti viršų.
  • Sprendimas: Susitapatinau su savo mąstymu lietuvių kalba, taip kad lietuvių kalba išgyvenu visa kas man artimiausia, svarbiausia, brangiausia.
  • Paviršutinis reikalas: Būti geru lietuviu, kalbėti lietuvių kalba.
  • Giluminis reikalas: Atsakyti už savo vidinį pasaulį.
  • Širdies tiesa: Aš kuriu save atsakydamas už savo vidinį pasaulį, kaip ir ką renkuosi mąstyti.
  • Pasaulio tiesa: Išorinis pasaulis kuria mane spausdamas mane mąstyti taip kaip būtų patogiau.
  • Tiesas sieja: Sprendimas (susitapatinimas - įsisavinimu) ir išgyvenimo rūšis (siekiamybė).
  • Trikdis: Nusistačiau bet nevykdžiau.
  • Virsmas:
    • Supratimu nusistačiau: Supratau, kad bene visa lietuvybės esmė yra sąmoningas vidinio gyvenimo puoselėjimas. Aš galiu priklausyti keliom tautom, ar jokiai tautai. Tai yra grynai mano vidinės kultūros reikalas. Aš nesirinkau būti lietuviu, tai tiesiog priėmiau iš tėvų. Lietuvybė, kaip ir bet kuri tautybė, yra lobis, kurį priimu iš protėvių, kad jinai teigiamai veiktų mane, nesąmoningai. O mūsų tautybė vertinga nes tai maža, pažeidžiama tauta, o mūsų lobį sudaro mus veikianti kalba, dainos, tautosaka, pasaulėžiūra, kurių vertę galime nebūtinai sąmoningai suprasti. Aš galiu pats rinktis būti lietuviu puoselėdamas savo vidinį pasaulį. Aš galiu priklausyti bet kokiai tautai, bet jeigu taip buvo lemta, užaugti lietuviu, yra prasminga tai priimti iš savo tėvų.
    • Įsisavinimu vykdžiau: Kai tik pastebėdavau, kad mąstau anglų kalba, stengiausi mąstyti lietuvių kalba, ypač bendraujant su savimi. Apsisprendžiau melstis ir su Dievu bendrauti tiktai lietuvių kalba. Skaičiau knygas lietuvių kalba, mums Tėtė mokėdavo po centą už puslapį. Rašydavau šeimai laikraštėlį, "La Palmos Lietuvį", lietuvių kalba. Man labai rūpėjo plėsti savo žodyną. Labai domino galimybės kurti naujadarus.
  • Pastabos: Neaišku šiuo atveju ar renkuosi kalbą ar renkuosi kokiu žmogumi būti? Juk kiekvienu atveju laisvumo linksnimi tapatinu save su linksniu. O susitapatinimas įvyksta sprendimo lygmenyje. Būtent į jį atsiremia dorovė, kas nuo manęs priklauso? Paviršutinis reikalas reiškiasi įtampoje. O giluminis reikalas slypi dorovėje.
• 30 Įpratau glamonėti save. Mintyse su tuo kovodavausi, bet sau pasiduodavau. Ėjau išpažinties. Draugui kiu, bpasipasakojau. Tėvams parašiau laišką.

Ar įstengiu svarstyti klausimą?

• 2 Supratau vaikystėje, Dievą kaip galimybę galiu arba priimti arba atmesti, ir kas man paliks daugiau galimybių?
  • Įtampa: Susipažinau su požiūriu teigiančiu ne tik, kad Dievo nėra, bet kad pati Dievo sąvoka ydinga, vedanti žmogų į mąstymo klystkelius. Tad turėjau pagrindo suabejoti Dievo sąvoka, ar nederėtų ją visiškai atmesti?
  • Aklavietė: Supratau, kad nėra vidurio kelio. Jeigu neatmetu galimybės, tai ją priimu. Tad negaliu likti visiškai laisvas, visiškai atviras.
  • Dorovė: Tai stiprino pasiryžimą laikytis tiesos visakame.
  • Laisvumo linksnis: Renkuosi kilmininką, taikinį, į ką kreipti dėmesį.
  • Trikdis: Vykdžiau, bet nepermąsčiau.
  • Virsmas: Sąmone pereinant iš suvokimo į supratimą.
    • Tai vykdžiau: Suvokimas: Supratau, kad man rūpi likti ko laisvesniu, ko atviresniu mąstytoju. Tad būtų geriau priimti Dievo galimybę nė ją atmesti.
    • Tuomi permąsčiau: Supratimas: Supratau, kad likdamas atviram Dievui, esu jam kažkiek šališkas, tad galiu apsigauti.
• 11 Mane išsikvietė slaugė dėl to, kad mokausi per daug.
  • Įtampa: Mokiausi Čikagos universiteto trečiame kurse. Universiteto slaugė išsikvietė mane pasikalbėti apie mano psichinę sveikatą. Aš nežinojau kodėl. Paaiškėjo, kad du dėstytojai buvo susirūpinę manimi, kad per daug mokausi.
  • Aklavietė: Negalėjau žinoti. Sužinojęs, negalėjau pakeisti. Ir negalėjau tikėtis, kad mano santykis su pasauliu bus kitoks.
  • Įtampos jėgos: Aš buvau pratęs būti geru vaiku. Supratau, kad pats niekuo nesiskundžiu, ir su kitais sugyvenu. Nežinojau, kokiu pagrindu mane kviečia. Rūpėjo paklusti, išsiaiškinti, ir nęįklimpti. Bet labiau rūpėjo nemeluoti, neveidmainiauti, būti savimi, savaip save suprasti ir atitinkamai pristatyti.
  • Dorovė: Gerbiau santvarką ir jos reikalavimus, bet taip pat gerbiau save, savo vidinį supratimą, ir jį išreiškiau.
  • Laisvumo linksnis: Vardininkas. Renkuosi, kas esu, kaip save suprantu.
  • Derinys: Pačiam apibūdinti ir išsakyti skirtumą tarp savo požiūrio į save ir kitų požiūrio į mane. Pripažinti kitų požiūrį bet neleisti jiems varžyti mano požiūrio.
  • Sprendimas: Dalinis atsiskyrimas. Atskirti savo ir kitų požiūrius į mane - save pristatyti, kaip pats save suprantu, ką veikiu - nesitikėti iš kitų, kad domėtųsi mano klausimais - bet jei reikia, tai pačiam savaip apibūdinti skirtumą tarp savo ir kitų požiūrius į mane ir mano veiklą.
  • Paviršutinis reikalas: Mano psichinė sveikata.
  • Giluminis reikalas: Mano santykis su pasauliu.
  • Širdies tiesa: Aš pats renkuosi pasauliui pristatyti, kas man rūpi.
  • Pasaulio tiesa: Kiti sprendžia apie mane iš to kaip jiems atrodo.
  • Trikdis: Vykdžiau bet ne permąsčiau.
  • Virsmas:
    • Suvokimu vykdžiau: Slaugė pasakė, kad jie tiesiog nori pasitikrinti, ar man viskas gerai, nes du dėstytojai buvo pareiškę susirūpinimą. Įsivaizdavau, kad tai buvo dėstytojai, su kuriais buvau bandęs po pamokos pakalbėti apie savo filosofiją. Abejuose pokalbiuose mane buvo sujaudinę tai, kad mano mąstymas buvo jiems toks svetimas, kad tiesiog nevertas pastangų mąstyti. Pavyzdžiui, matematikos logikos mokytojui bandžiau aiškinti, kaip galima pradėti prieštaravimo būsena, ir ją skaidyti į kelis požiūrius, pavyzdžiui, Goedelio teorema ją skaido į tris nesuderinamas sąvokas: nuoseklumą, išbaigtumą ir savęs aptarimą. Kai bandžiau susikalbėti, kad reikia atsiremti nuo savo asmeninio išeities taško, nuo savo vaizduotės ribų, tai tik dar labiau atstūmiau. Ir paskui, kai padariau pastabą, kad tokį pokalbį apsunkina akademinis pasaulis, kuriam jie priklauso, tai pokalbis tuom ir baigėsi. Tad supratau, kad matyt tokie du pokalbiai taip sukrėtė du skirtingus dėstytojus, kad teko mane išsikviesti.
    • Supratimu permąsčiau: Supratau, kad slaugė tiesiog pasitikrina, ar man asmeniškai viskas gerai. Prisiminiau, kaip mano Mamą nuramino straipsnis žurnale apie psichinės sveikatos spektrą, kad yra koks 5% žmonių, kurie yra "functionally sane", tai yra, "niekam nemaišantys". Tai "susišukuojantys", kurie gal visiškai neįprastai mąsto, bet nors kasdien dantis išsivalo, tad nėra jokio pagrindo juos varžyti. Man tačiau buvo svarbu sau ir kitiems pasiaiškinti iš savo pusės, kaip save suprantu. Tad aš ramiai papasakojau, kad man viskas gerai, kad noriu mokytis, esu genijus, puoselėju savo gyvenimo užmojį, tiesiog užklausiau dėstytojus, ir jų netrukdysiu. Neprisimenu, gal ir pasisakiau dėl to "functionally sane". O slaugė paaiškino, kad dėstytojai nepergyveno, o visi tiesiog įpareigoti pasiteirauti.
  • Pastabos: Virsmu, trikdžio įveikimu, pereinu iš senos savasties į naują savastį.
• 9 Lacie Diaz mane pamokė, kad man nedera keiktis.
• 24 Apsisprendžiau negerti, pirmiausiai tausoti smegenis, o taip pat, baliuje, nesiramstyti alkoholiu, išmokti bendrauti.
• 23 Pamačiau, kad tėvai nepalaiko mano filosofijos.

Ar taip turėtų būti?

• 12 Susirūpinau, kai mano svoris siekė 225 svarus.
  • Įtampa: Aš nesijaučiau storas, bet mano svoris visą gyvenimą nepastebimai augo. Aš vis juo susirūpindavau, daugiau sportuodavau, sulaikydavau augimą, bet nepavykdavo svorio sumažinti. Vystant savo įmonę "Minčių sodą", mano gyvenimo sąlygos buvo sudėtingos, daug keliaudavo, buvo visokių įtampų, ir tuomet išaugdavo svoris. Galiausiai pasiekiau 100 kilogramų, jaučiausi storas ir negražus, ir supratau, kad reikia rimčiau susirūpinti.
  • Įtampos jėgos: Gyvenau įtemptai, bandžiau pirmiausia laiko skirti savo filosofijai, paskui reikėjo skirti įmonei, bandyti pragyventi, tad laiko pasportuoti atsirasdavo papuolamai, o kelionių metu tai buvo retai kada įmanoma. Aš pakankamai aukštas ir petingas, tai daug metų neatrodžiau storas, o tai nuslėpė problemą. Man atrodė, kad aš visą gyvenimą gyvenu sveikai ir valgau sveikai. Nenorėjau badauti ir abejojau ar tai padėtų. Bet jau nebegalėjau pamanyti, kad mano svoris yra tinkamas. Taip pat, mano skolintojas vis rūpinosi, kad sveikai gyvenčiau.
  • Dorovė: Ėmiausi atsakomybės už save. Nesilyginau su kitais. Supratau, kad galiu sverti ne sveikų normų ribose - 85 kg - o sveikų normų vidurkį - 74 kg - ar netgi mažiau. Turiu sverti tiek, kad visą gyvenimą galėčiau paskui laikytis to svorio.
  • Laisvumo linksnis: Laisvumas įnagininke, svorio metimo priemonėje. Svorį mečiau nesportuodamas, o valgydamas mažiau.
  • Derinys: Įsikaliau, kad nenoriu valgyti. Išsiaiškinau, kiek man reikia kalorijų, ir susirūpinau valgyti kad ir 10% mažiau. Supratau, kad turiu sugebėti mesti svorį nevalgydamas, be jokio sporto. Sportu galiu papildomai mesti svorį. Su laiku išmokau skirti maistus, kurių galiu valgyti kiek tik noriu; maistus, kuriuos privalau valgyti dėmesingai ir saikingai; ir maistus, kurių reikia iš viso atsisakyti.
  • Sprendimas: Supratau, kad jeigu noriu mesti svorį, turiu visapusiškai atsisakyti valgyti be reikalo. Turiu peržiūrėti savo įsitikinimus, jais rimtai suabejoti, ir abejotinų atsisakyti. Turiu įprasti valgyti mažiau negu mano kūnui reikia, nesiremdamas mankšta. Mankšta galiu tiktai papildyti savo pastangas mesti svorį.
  • Trikdis: Vykdžiau bet nepermąsčiau, kodėl mano pastangos nepakankamos, neveiksmingos.
  • Virsmas: Sąmone pereinant iš suvokimo į supratimą. Rūpestingiau tvarkiausi.
    • Vykdžiau, gilinausi: Suvokimas: Suvokiau, kad privalau atsisakyti įvairiausių įsitikinimų. Aš manydavau, kad tereikia valgyti sveiką maistą, o kūnas pats žinos, kiek jo reikia. Bet iš tikrųjų mano kūną veikė įtampos, užsinorėdavau valgyti kai iš tikrųjų nebuvo reikalo valgyti. Aš manydavau, kad pienas yra labai sveikas maistas. Bet problema buvo, kad pieną parduodavo vieno litro maišeluose ir jisai greitai sugesdavo. Tai aš jo gerdavau per daug. O sveikatai nebuvo jokio reikalo man gerti pieną. Suvokiau, kad joks maistas nėra sveikas jeigu sveriu per daug. Sveikatai svarbu mažinti svorį.
    • Permąsčiau, susidariau programą: Supratimas: Supratau, kad reikia kitaip žiūrėti į valgį. Reikia nesidomėti valgiu, nesimėgauti valgiu, nenorėti valgyti, o valgyti iš reikalo. Susidomėjau, kiek kalorijų man reikia kasdien, ir kiek yra maiste, kurį valgau. Domėjausi, kokio maisto galiu valgyti, kiek noriu, kokį maistą turiu skaičiuoti, kiek valgau, ir kokio maisto reikia iš viso atsisakyti.
  • Pastabos: Paviršutinis reikalas - svorio augimas, o giluminis reikalas - teisinga mityba. Širdies tiesa - tenka nuolatos rūpintis, kaip teisingai valgyti. Pasaulio tiesa - kai įpranti teisingai valgyti, kūnas savaime laikosi gerų įpročių. Atsivėrimu iškyla abejonė, paneigiama pasaulio tiesa: "Supratau, kad reikia suabejoti savo mityba." Suvokimu užsikabinau už širdies kampo: "Suvokiau, kad privalau atsisakyti įvairiausių įsitikinimų." Supratimu nustatau santykį tarp tiesų, kaip pasaulio tiesa išplaukia iš širdies tiesos: "Domėjausi, kokio maisto galiu valgyti, kiek noriu, kokį maistą turiu skaičiuoti, kiek valgau, ir kokio maisto reikia iš viso atsisakyti." Įsisavinimu išryškėja širdies ir pasaulio kampų apimtys - širdimi bet kurioje aplinkoje vis naujai rūpinuosi savimi (kodėl teisingai misti) užtat kievienoje aplinkoje savaime sprendžiasi kaip teisingai misti.
• 29 Pėsčias perėjau juodųjų kvartalus.

Ką darau tuo klausimu?

• 7 Pamačiau, kad tėvai man padeda tik pinigais, kad žmonių pagalbą tenka priimti tik tokią, kokią duoda.
  • Įtampa: Savo įmone "Minčių sodas" sprendžiau, iš ko pragyventi, kad galėčiau gyventi Lietuvoje ir taip pat turėčiau laiko plėtoti savo filosofiją. Tuo pačiu mane domino susirasti bendražygių ir kartu plėtoti bendrystę. Mano tėvai su nerimu žiūrėjo į mano gyvenimą ir norėjo, kad eičiau užtikrintesniu keliu. O aš ieškojau atsakingo, esminio, giluminio, vertybinio ryšio su kitais, tačiau jo neradau. Ir ieškojau, kaip lygiaverčio bendravimo pagrindais išvystyti galimybę pragyventi, visuomenėje atsilaikyti, jai priešpastatyti kitą pagrindą gyventi ir bendrauti.
  • Įtampos jėgos: Norėjau pastatyti savo įmonę ant kojų, norėjau išspręsti sunkumus, kad jinai gyvuotų, teiktų paslaugas, duotų pelną ir iš jos pragyvenčiau. Norėjau puoselėti bendravimą ir bendrystę su kitais, kad būtumėme lygiaverčiai, kiekvienam gyvenant visapusišku žmogumi.
  • Dorovė: Gerbiau kitų valią. Jų neprievartavau, nelaužiau.
  • Laisvumo linksnis: Vardininkas - veikėjas. Gerbdamas visus galiu visus priimti.
  • Derinys: Visų palaikymą priimti, kiek įmanoma. Žmonių neprievartauti, neįpareigoti, o pačiam rūpintis veiklos visapusiškumu. Rodyti savo pavyzdį.
  • Trikdis: Permąsčiau bet nenusistačiau, nepriėmiau kaip tikrovę ir taisyklę.
  • Virsmas: Sąmoningumu pereinant iš supratimo į įsisavinimą. Supratau, žmonių nevisapusiškumą reikia priimti, to tikėtis, tuo vadovautis.
  • Pastabos: Dvejonė turėtų sieti sąmonės pažinovą - laisvumo linksnį (vardininką) - ir pasąmonės padėt - išgyvenimo rūšį (esamybę). O nusistatymas yra nuostatos įsisavinimas sąmoningumu; supratimas yra sąmonės išmąstymo išdava; suvokimas yra nuostatos taikymas pasąmone.
• 4 Dieve, suteik man laisvę mąstyti ir visada tave tikėsiu.
• 16 Johnny Gonzales, Dean Andrews mane apgynė nuo mušeikų. Kai grėsdavo su manimi kūniškai susidoroti, būdavau labai geras, tyras, kad Dievas mane kaip nors apsaugotų.
• 15 Kristaus pavyzdį iš Evangelijos priėmiau, kaip gerbtiną ir sektiną.
• 8 Pagalvodavau, galėjau gi gimti Kambodijoje arba Afrikoje arba kitame laikmetyje, pavyzdžiui, be akinių, tad priklausau nuo Dievo malonės.

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC