Gvildenu | Mintys / IšgyvenimųRūšys

Išgyvenimai, The Meaning of Absence, Išgyvenimų rūšių pavyzdžiai

Iš kur kyla išgyvenimo prasmė?

Išgyvenimų rūšys

Kaip suvokti buvimą ir nebuvimą išgyvenimų rūšyse?
Koks ryšys tarp išgyvenimų rūšių ir laipsnyno?
Kaip išgyvenimo rūšys žadina sąmoningumą?
Ar išgyvenimo rūšis nurodo ar turime ar neturime ryšio su Dievu? Su ryšiu kuomet yra neigiamas akstinas (nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė) nes tai nurodo aukštesnį lygmenį, ir be ryšio kuomet yra teigiamas akstinas (esamybė, galimybė, siekiamybė)?
Kaip išgyvenimų rūšys susiję su rūpesčių rūšimis?

Surūšiavau išgyvenimus pagal tai, kas mus paveikė ir ką mumyse paveikė. Aplamai, mus veikia neatitikimai ir jų veikiami nusistatome. Neatitikimai atitinka poreikių dėsnius. Įdomu, kad aukštesni, protiniai poreikiai yra neigiami. Tas neigiamumas yra dargi išreiškiamas. Neigiamumas primena "skylę". Taip pat primena amžino gyvenimo gairę, jog "Dievas nebūtinai geras".

Esamybė
Galimybė
Siekiamybė
Nesamybė
Negalimybė
Nesiekiamybė

"Aš" esu antroji tvarka (pertvarkymas), esu išorė teigiamybėms (1, 2, 6) ir vidus neigiamybėms (3, 4, 5). Teigiami skaido, bėga nuo savasties, neigiami suveda, apima, grąžina savastį.

esamybė - Aš esu priežastis. Patinka. Lankstus. Raida Žodis (daugiaprasmis) žmoguje: padalinimas. Kažkas iš nieko.
galimybė - Aš esu apsisprendimas. Reikalinga. Pakitus. Žemėlapynas: Visumos savybės gali skirtis nuo dalių savybių. Vertybė (veikianti) žmoguje: atvaizdas. Betkas iš nieko.
siekiamybė - Aš esu pavyzdys. Tikra. Judrus. Šventraštis: Dėmesys iškreipia vaizdą. (Teigiamas tampa neigiamu, papildinių dviprasmybė.) Vertybė (atsirenkantis) žodyje: aplinkybė. Betkas iš kažko.
nesamybė - Aš esu jautrumas. Keblu. Įsimintinas. Metraštis: Prieštaravimas gali būti dalinio pobūdžio. Dvasia vertybėje: pagrindimas. Viskas iš betko.
negalimybė - Aš esu susitelkimas. Protinga. Reikšmingas. Žinynas: Aprašymas gali suvaržyti laisvę. Teiginys gali save paneigti. Dvasia žodyje, susitarime: įvardijimas. Viskas iš kažko.
nesiekiamybė - Aš esu pasitaisymas. Neteisinga. Tikslingas. Klajonė Dvasia žmoguje: pasakojimas. Viskas iš nieko.

Savasčių rūšys

Savasčių rūšys yra aplinkybės. Savastis apibrėžiama atvirkščiai, kaip papildinys, kaip kad aplinkybė. Tai požiūris į požiūrį.
Aplinkybės išplaukia iš lygties X->Y įvairiai suprasto. Keturiose apimtyse - palyginti aplinkybes išvedančius nulybės atvaizdus (tiesus, tiesus, pastovus, prasmingas) ir apimčių troškimus (savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis). Ar tai kevalai ir juos įprasminanti gyvybė?
Savasties lygmenys (viskas, betkas, kažkas, niekas) rodo priežastinio ryšio gelmę: ar tai ketinimai? gebėjimai? laimė?

Išgyvenimų ir sąsajų rūšių kilmė

Išgyvenimų pagrindas yra dviprasmybės, o jų pagrindas yra papildinys, kuriuose yra tarpas, kaip kad antrinėse sandarose. Išgyvenimų rūšys, tai papildinių rūšys.
Išgyvenimų rūšys yra atvaizdai, tai požiūris į požiūrį.
Mus veikia atitikimai, o atitikimus apibrėžia lūkesčiai.
Širdis išverčia pasaulį. Ar ji apsuka, išverčia dvejybę? Ar tai nesusivedimas! juk dvejybė slenka viena kryptimi. Tačiau širdis viduj, o pasaulis išorėje, ir tai dvejybės įprasta kryptis, iš išorės į vidų; iš teorijos į praktiką; iš laisvos valios į likimą; iš sutapimo į išskyrimą.

Išgyvenimo rūšių priežastis ir tikslas

Tą patį reiškinį galima įvairiai išgyventi. Vertinimą pasirenkame: yra ar nėra? galima ar negalima? siektina ar nesiektina?
Žodžio sukūrimo laipsniai yra sąmoningumo lygmenys, netgi žymės, sakramentai. Juk viena tai nesuvokti, kam žodis reikalingas; kita tai suvokti, bet jo neturėti; kita tai priimti žodį; ir vėl kita tai savo susikurti; ar savaip suprasti.
Žmogus netrokšta betko, išgyvena betką, lūkesčiais - o Dievas trokšta nieko (savarankiškas) arba kažko (užtikrintas). Tad iškyla santykis tarp dviejų požiūrių, tad rūšis - arba išgyvenimo (atvaizdas) arba savasties, asmens (aplinkybė), žiūrint koks Dievo vaidmuo, ką jis ugdo, ko jis trokšta.
Trokštančio, ugdančio Dievo ir netrokštančio, išgyvenančio žmogaus santykis išsako išgyvenimų rūšis.

Išgyvenimo pradžia: Teigiami ir neigiami išgyvenimų akstinai

Išgyvenimai prasideda pastebėjimu, iššaukiančiu laisvę, kurią pajungiame, dažnai išsaugodami nors kiek laisvės, ją puoselėdami toliau. Gyvename tarsi pusiau užprogramuoti, tad mūsų laisvė pasireiškia tik protarpiais, ir dažnai jos atsisakome, tiesiog naujai užmingame.
Išgyvenimai dažnai prasideda kažkokia kliūtimi, trikdžiu, kurį įveikiame, apeiname, naujai suprantame.
Išgyvenimai atsiliepia į teigiamą pastabą (meilę) kuria atsisakome savęs, ar neigiamą pastabą kuria naujai prisiimame save, įsijungiame.

Kuo skiriasi teigiami ir neigiami išgyvenimų akstinai?

Teigiamais akstinais atsisakome savęs, o neigiamais iš naujo priimame save.
Gyvenimas teigiamas (esamybė, galimybė, siekiamybė) jeigu gyveni kitu, o neigiamas (nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė) jeigu gyveni savimi. Kaip tas neigiamumas tampa nežymus, atskirtas apimties? tad įprasminantis apimtį? Prasminga tai, kas neigiama apimtyje, o prasminga už jos.
Neigiamus akstinus sieti su geru vaiku, su vidiniu gyvenimu, o teigiamus akstinus su blogu vaiku, su išoriniu gyvenimu. Vaizduoti atitinkamose drobese, gerą vaiką cilindro viduje sieti su geru vaiku cilindro išorėje.

Kokios sąvokų rūšys?

Žodžiai, žmonės, savybės tai "sąvokų" rūšys, kurias išmąsčiau antraisiais mokslo metais, mąstydamas lygtį, kaip susinaikina trejybė, kaip pavyzdžiui C išreiškiama I ir U. Reiktų tai naujai permąstyti, nes bene tokiu būdu atsiranda sąvokos, ir būtent iš požiūrių.

Kada įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X-esame nepatenkinti savimi, Dievas bene yra nauja pradžia kuria gyvename, išsitiesiame. Kada esame patenkinti pavyzdžiu, Dievas yra bene tas žmogus, tas pavyzdys. Gal Dievas tampa labiau neapčiuopiamas, dieviškas, kada akstinas yra neigiamas? o teigiamu gal jis labiau žmoniškas?

Šuoliai plačiau: iš pasaulio klausimo į širdies klausimą

iš kaip į kodėl? - kas yra, iššaukia priežastį - kaip vertini darbą, taip vertini darbininką -patinka?
iš koks į kodėl? - kas galėtų būti, iššaukia sprendimą - kaip vertini mažą, taip vertini didelį -reikia?
iš ar į kodėl? - kas linkėtina, iškelia pavyzdį - kaip vertini kitus, taip ir esi vertinamas -tikra?
iš ar į koks? - ko nėra, verčia apibrėžti ko trokštam - priklausyk viešpačiui, dalinkis jo malone -keblu?
iš ar į kaip? - ko negali būti, verčia susitelkti - lauk šeimininko, dalinkis jo turtu -protinga?
iš koks į kaip? - ko nenorime, verčia keistis - sek mokytoją, dalinkis jo dorybe -neteisinga?

Tai bene dvejonių tvarka, priešinga abejonių tvarkai.

Viskas priima viską, neturi sieto. Atvaizdai yra sietai, ir būtent pasąmonės sietai. Tad atvaizdai sieja pasąmonę ir sąmonę, atitinkamai, žmogų ir Dievą. Panašiai, jausmai, ūpai yra sietai, atvaizdai.

Sena, tuo tarpu esama savastis pakeičiama nauja, tuo tarpu nesama savastimi. Vienas išgyvenimų rūšis apibrėžia esama, sena savastis, kitus nesama, nauja savastis. Smulkiau išsiaiškinti, kaip įsisavinamos esamos ir nesamos rūšys?

Išgyvenimų rūšių atitikimai

Išgyvenimų rūšys tai:

gėrio kryptys
poreikiai
atvaizdai
dvejonės
palyginti su pasakų rūšimis, sakramentais, juk įtampos balsai susiję su pasidavimu, paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu

Poreikiai:

esama, galima, siektina
nesama, negalima, nesiektina

Kristaus pamokymai

Kristaus pamokymai yra jo palyginimų turiniai, užtat reikšmingi, prasmingi.

Kristaus pamokymai - ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus; ir t.t. Susiję su išgyvenimų užvedimu:

Ką randi, tą myli...

Kai yra ryšys su Dievu:

kas yra, iššaukia priežastį - kaip vertini darbą, taip vertini darbininką
kas galėtų būti, iššaukia sprendimą - kaip vertini mažą, taip vertini didelį
kas linkėtina, iškelia pavyzdį - kaip vertini kitus, taip ir esi vertinamas

Kai nėra ryšio su Dievu:

ko nėra, verčia apibrėžti ko trokštam - priklausyk viešpačiui, dalinkis jo malone
ko negali būti, verčia susitelkti - lauk šeimininko, dalinkis jo turtu
ko nenorime, verčia keistis - sek mokytoją, dalinkis jo dorybe

Septintas:

Kaip tiki, taip ir bus...

Ženklų savybės 6+4

Sprendžiant, kaip surūšiavau išgyvenimus, yra keturi lygmenys laisvių, ir dvi rūšys. Laisvė būna pirminė ir antrinė. Pirmine gyvename laisvai, esame tyri, viena, smalsūs, paklusnūs. Antrine laisve save veikiame - ugdome, puoselėjame, atveriame, paskatiname - pasitaisome, atsiribojame, apsitvarkome, užsimojame. Antrinės laisvės prasmė kyla iš pirminės laisvės prasmės. Tad prasmė yra būtent pirminėje laisvėje. Ji besąlygiškai prasminga, o antrinė laisvė yra sąlygiškai prasminga.

Reikšmė: simbolis/ikonas. Prasmė: simbolis/daiktas.

Augimą galim pavaizduoti bene penkerybės brėžiniu, penkiomis savastimis: Vieno galimo likimo, plėtotės paneigimas yra kito galimo likimo, plėtotės pasirinkimas. O augimas tai (dabartis) ryšys tarp jų. Ar taip yra? Juk penkerybė yra sprendimo sandara. Palyginti šešerybę, įsisavinimo sandarą.

Tenkinu poreikį jeigu pats esu, ženklas atitinkama savybe. Turėdamas savybę, padedu tenkinti ankstyvesnio laipsnio poreikį. Persimetimas savasties iš būtybės į aplinką. Jeigu esu reikšmingas, turiu iš ko pasirinkti. Jeigu esu tikslingas, galiu kaip aplinka mylėti prasmę.

Teigiamas neigiamas santykis pasireiškia vienumo rūšimis: Dievas, Kitas, Aš/Tu, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Ar jie sutampa su išgyvenimų rūšimis?

Reikšmingumo ir prasmės ryšys, dviprasmybė bene iškyla dėl to, kad baigiasi laipsnynas, susiveda į aklavietę.

Įsisavinimas -> valinga -> dieviška (viena su Dievu). Vienumas (vieningumas) vyksta valia -> apibrėžia savastį, ją išplėsdama, susitapatindama su visa kas tik ją priima. Žmogaus (vaiko) valia sutampa su Dievo (tėvo) valia. Asmenų lygties lygmenys išplėčia sutapimo neapibrėžtumą. Rūpintis, tikėti, paklusti - kaip valia priimama.

Panašu, kad išgyvenimais vienas lygmuo pakeičiamas kitu. O išgyvenimas yra prasmingas kada pajungtas į trejybės ratą. Ir koks teigiamo - neigiamo pasirinkimo vaidmuo išgyvenimuose?

Užtat šuolius išsako 6+4 santvarka. Kaip tokius šuolius vaizduoja pertvarkymai? Palyginti su išsiaiškinimais, su žinojimo rūmais.

Raida (tree of variations) MS padalinimai?
Žemėlapynas (adjacency graph) TM atvaizdai?
Šventraštis (total order) ST aplinkybės?
Metraštis (powerset lattice) SM pagrindimas?
Žinynas (decomposition) MT įvardijimas?
Klajonė (directed graph) TS pasakojimas?

Pirma tvarka atsako siauresnį (pasaulio) klausimą, antra tvarka atsako platesnį (širdies) klausimą. Kaip tai sietina su antrinėm sandarom? ir trim kalbom?

4 apimtys x 3 savastys (asmenys) x 2 laisvumai

sulyginant asmenis - 8 padalinimai
sulyginant apimtis - 6 atvaizdai
sulyginant laisvumus - 12 aplinkybių
išlaikant asmenis - 12->6 pagrindimas
išlaikant apimtis - 8->12 įvardijimas
išlaikant aplinkybes - 6->8 pasakojimas

Lygmenys, jų poros ir įtampa tarp jų

Hobbes įžvelgė, kaip dvasia išsakoma savybėmis (pagrindimas), žodžiais (įvardijimas), įvykiais (žmonėmis, balsais) ir kaip iš tokių dviprasmybių nesusiveda, kyla klaidingas mąstymas.

Sandarų šeimos išsako tai, kas yra (lankstus, pakitus, judrus), o kalbos išsako, tai ko nėra (įsimintinas, reikšmingas, tikslingas). Pakildami iš žemesnio lygmens ligi dvasios lygmens atsisakome savęs.

Nesusivedimai susiję su širdies ir pasaulio tiesų skirtingais potraukiais. Užtat yra reikalingas tarpas, teisingas suderinti.

Kaip nesusivedimai susiję su išgyvenimų rūšimis, dvejonėmis ir pertvarkymais? Tai šuolis iš vieno lygmens į visai kitokį. Tas šuolis yra kažkas neišsakyto, užtat dvasia, užtat prasminga. Dviprasmybės, tai leidžia dviem sąmonėm sueiti, išsiskirti ir vėl sueiti, gyventi viena.

Pertvarkymai

Sandarų šeimos ir kalbos bene išsako tą patį, tiktai skirtingai, buvimu ir nebuvimu. O persitvarkymai sieja tuos pasisakymus, tad tarp jų atsiveria tarpas.

Ar nesusivedimai susiję su pertvarkymų rūšimis? O kalbos jas plėtoja toliau, sieja? taip kad sudėtingėja? Kalbomis klausimai sudėtingėja ir paprastėja išsiskiriant ir sueinant požiūriams.

Trys pertvarkymai susiję su kalbomis, trys su sandarų šeimomis. Kalbų pertvarkymai plinta, o sandarų ne.

S->M metraštis - pasakojimas
M->S raida
S->T šventraštis - pagrindimas
T->S klajonė
M->T žinynas - įvardijimas
T->M žemėlapynas

pirma tvarka auga žvaliai, antra ją pertvarko

Kaip pertvarkymai susiję su ženklų savybėmis? su medžiais, mikrosavybėmis (tinklais), žetonais (sekomis)?

lankstumas - medžiai - raida MS
pakitumas - mikrosavybės - žinynas MT
judrumas - žetonai - šventraštis ST
įsimintinumas - medžiai - pasakojimas SM
reikšmingumas - mikrosavybės - žemėlapynas TM
tikslingumas - žetonai - klajonė TS

kaip susieti? paskutinių trijų atvirkštinė kryptis

Kaip gyvename, išgyvename persitvarkymo tarpu?

Pagrindimu mes paklūstame dalimis (ir juo ima rūpėti). Pagrindimu nuosekliai (medžiu) patikriname visus išvedžiojimus, juos pripažįstame. Jais paklūstame.
Įvardijimu mes įtikime dalimis (ir juo ima reikšti). Įvardijimu dalinamės, kuriame bendrą atmintį, atitikimą (tinklu) pakankamą
Pasakojimu mums parūpi dalimis (ir juo įvyksta) - išgyvename veikėju (seka), įtampos židiniu, atsiskleidžiančiu ir užsidarančiu, išgyvenančiu į jį nukreiptus įtampos balsus, išvedančiu turinį. Jam (mum) pasakojimas įvyksta.

Neįmanomumo įveikimas reikalauja požiūrio, aplinkybių pakeitimo. Reikalauja priimti prieštaravimą.

Mintis yra neįmanoma, nes jos sustatymas iššaukia prieštaravimą.

Kaip lygmenimis suvokti savybėles-tinklelius, medžius, sagutes-sekas? Juk priešingos poros atsiremia į tuos pačius reiškinius. Kaip visi keturi lygmenys dalyvauja susikirtime? Gal suveikia priešingos poros? Taip kad gaunasi apvertimai?

renkasi - simbolis - aprėpta - aprašas (apibrėžimas) - kalbos (pavadinimas, apibrėžimas, įsakymas, bendrybės, rūšys)
turėtų - indeksas - kintama - virsmas (pasėkmės, veiksmas) - dvasia
rodos - ikonas - vaizduota - savybės - savybės (būdas, valia, tikėjimas, garsas, spalva)
yra (taip ar ne) - daiktas - paslėpta - būsena (narystė) - kūnas (įkvėpimas, oras, kūnas, gyvūnas)

Kas apriboja susikirtimą? Du lygmenys ir jų sulyginimas. Kaip reiškiasi susikirtimas? Bene kiti du lygmenys nepastovūs, neišreiškiami? Antrinės laisvės prasmė kyla iš pirminės laisvės prasmės. Tad prasmė yra būtent pirminėje laisvėje. Ji besąlygiškai prasminga, o antrinė laisvė yra sąlygiškai prasminga.

Tarpas tarp pasąmonės (savasties) ir sąmonės (Dievo). Sąmoningėjimas.

Tarpo išryškėjimas. Susitelkimas: kūnas, protas, širdis, valia. Dievo ir savęs išskyrimas, Dievo valios ir savo valios išskryimas gyvenimo lygties lygmenimis.
Tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės. Pertvarkymai.
Išgyvenimo rūšys išryškina nežinojimą, žadina sąmoningumą. Išgyvenimų rūšys - esamybė, galimybė, siekiamybė, nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė.
Nusistatome ar vykdome - siekiame, vykdome ar permąstome - susiduriame su esamybe, permąstome ar nusistatome - galimybes. Taip ar ne: teigiamai ar neigiamai.
Rūšys mumyse išryškina ir išjudina trejybės ratą.
Kaip suprasti, ar išgyvenimo rūšis, brandos akstinas yra siekiamybė ar priešingai - nesiekiamybė? galimybė ar negalimybė?
Aklavietėje iškyla ir išryškėja (sąmoningas) pasirinkimas: arba suveiksiu ir (sąmone) pasirinksiu, arba priimsiu kaip yra ir (pasąmone) pasirinksiu. Tą pasirinkimo išryškėjimą kaip akstiną išsako išgyvenimo rūšis.