Išgyvenimai 经验

Turinys

• Kas yra išgyvenimas?
  • Išgyvenimo tikslas
  • Išgyvenimo prielaidos
  • Išgyvenimo bruožai
• Išgyvenimo sustatymas
  • Išgyvenimo matai
  • Išgyvenimo dalys
• Išgyvenimo eiga
• Išgyvenimų santykiai
• Neišgyvenimai

Kas yra išgyvenimas?

Susitelkimas

Susitelkimas

• Išgyvenimu jausmai aiškūs, ryškūs. Į kažką kryptingai sutelkta sąmonė. Žinom, išmanom, kas nežinoma. Veikiam savo tikslais, vieta, aplinkybėmis, tai sąmoningi sprendimai. Susikurta prasmė. Nors daug kas ne nuo mūsų priklauso, bet kažkuo esame valingi, pavyzdžiui, "pas juos pasikviečiau save".
• Išgyvenimai yra svarbiausi reiškiniai.
• Išgyvenimas yra nejudinamas taškas, fixed point, virsmo taškas, critical point, critical surface.
• Išgyvenimas yra gyvybės derinys.

Sutapimas vienumo reikšmių

• Išgyvenimu sutampa pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo supratimai apie vienumą: su savimi, su vienas kitu, ir su visais.
• Išgyvenimu įsikūnija plazdenančios Dvasios sąmoningumo liepsna, šokinėjanti tarp bendro žmogaus sąmonės ir vienų vienojo pasąmonės, taip kad visi trys yra viena. Silpnoji vieta yra bendras žmogus - sąmonė.
• Išgyvenimas suderina išgyvenančią sąmonę ir išgyventą pasąmonę. Išgyvenimo sandara - sąmoningumo plazdenimas - išsako šį suderinimą.
• Išgyvename veiklas. O sąmoningumo plazdenimai - pasikartojančios veiklos sieją sąmonę ir pasąmonę.
• Išgyvenimas yra būklė Dievo trejybės prielaidos.
• Išgyvenimas yra Dievo trejybę išbandantis ir išryškinantis iššūkis.
• Kiekvienas paskiras išgyvenimas prilygsta Dievo šokiui.

Visko pakaitalas

• Išgyvenimas pilnai išreiškia padalinimus, užtat tai visko pakaitalas, tai: gyvenimas-betkas-pasirinkimai-valia. Tai mes, žmonės, Dievo vaikai, ką išgyvename.

Dalinis žinojimas

• Išgyvenimas yra dalinis žinojimas: betkas, kažkas.

Išgyvenimas kažko

• Žmogus kažko netrokšta, kažką išgyvena, kažkuo abejoja - o Dievas savarankiškas, trokšta nieko, tad įsijungia dvejonėmis.
• Išgyvenimai sukuria išpučia burbulą. Išauga burbulynas.

Dalinis asmenų susivedimas

• Išgyvenimu išgyvename padidėjusį sąmoningumą nes persidengia keli asmenys, esame "viena" kartu. Tuo pačiu, esame atskirti nuo kitų žmonių, nuo daugumos. Ir išgyvenimas mums lieka mūsų vienatvėje, mūsų vienumoje. Tai dalinis vienumas. Panašiai, kaip kad auginant vaiką sulauki žinojimo, jog kažkada kažkuo nebūsi savo vaiko gyvenimo dalimi.
• Išgyvenimu sąlygiškai gyvename Dievu. Kas besąlygiška tampa sąlygiška.
• Išgyvenimu jaučiame bendrumą vieni kitų ir vienumą, atriboti nuo kitų, užtat neprasitariame.
• Išgyvenimu esame viena dalinai, sąlygiškai, su kažkuo ir ne su kažkuo kitu.

Širdies ir pasaulio tiesų priešpastatymas

Sąlygiškumo ir besąlygiškumo derinimas

• Išgyvenimas yra savo sąlygiškumo ir savo besąlygiškumo derinimas. Tai savo valios ir Dievo valios derinimas šešerybe, jos atvaizdais, išorinį požiūrį įsisavinant vidiniu požiūriu. Taip savo požiūriu išgyvename dvilypumą, kad gyvename, siejame besąlygiškumą su sąlygom, tuo tarpu Dievas mus myli besąlygiškai, išgyvename jo besąlygišką meilę. Išgyvename sąlygiškos ir besąlygiškos meilės dvilypumą.

Nežinojimo ir žinojimo atitikimas

• Išgyvenimas yra nežinojimo ir žinojimo atitikimas. Tad galimybė santvarkoje būti viena.
• Išgyvenimas yra tai ką prileidžiame dėl to, kad patenka į prielaidų apimtį.
• Išgyvenimas yra buvimas vienų viena žinojime, galimybė būti vienų vienam, ..., the unity of being alone within System, unity of BeingOneWith (beyond and within Scope) that takes place within Scope (Life, Anything, Choosing, Will), after Negation and not affected by it but has one embrace one's own limits truly so that one might be, coinciding in Perspective, as in the LostChild metaphor. Does not distinguish between Knowledge and Definition. It is what is taken up by Person: Perspective (Will), Position (Choice), Vantage Point (Anything).

Pasirinkimas gyventi ne savastimi, o vienumu

• Mus gali išgyventi savastis (santvarkoje) arba vienumas (už santvarkos). Šios dvi galimybės išsako, kaip suprantame Dievo išėjimą už savęs į save. Tai blogojo ir gerojo vaiko požiūriai. Jeigu mus išgyvena savastis, tada viršų turi paiimti sąmonė, kas paneigia sąmoningumą ir mus suskaldo. Jeigu mus išgyvena vienumas, tai sutampa visi trys supratimai - visi trys vienumai, ir viršų paima sąmoningumas, kuris suteikia pirmenybę pasąmonei, kuri perduoda pirmenybę sąmonei, kuri perduoda pirmenybę sąmoningumui. Užtat susitrukdome kai sąmonė save laiko savastimi ir renka save vietoj vienumo.
• Išgyvenimas yra teisingas sustatymas santykio tarp dvasios ir sandaros. Nes šis santykis gali būti teisingas (išgyvenant) arba neteisingas (neišgyvenant).
• Išgyvenimu pereiname iš vienos (neteisingos) būklės į kitą (teisingą) būklę.
• Išgyvename poslinkį iš vieno (neteisingo) požiūrio į kitą (teisingą) požiūrį.
• Išgyvenimu sulyginame sąmonę (naują savastį) su pasąmone (sena savastimi).
• Išgyvenimas yra santykis tarp išgyvenančio išeities taško (Dievo) ir išgyvento suvedimo (savasties). Savastis suveda tris vienumus, jeigu tik ji pasirenka vienumą.
• Išgyvenimas yra savasties santykis su savimi.
• Išgyvenimas yra sandara išsakytas atsparos taškas.
• Išgyvenimu bręstame.

Brandos šuolis

Brandos šuolis

• Išgyvenimu bręstame.
• Išgyvenimas, tai amžino gyvenimo vienetas, jo akimirka.
• Išgyvenimu išgyvename amžinojo gyvenimo šuolį. Juo gyvename klausimais vietoj kad atsakymais. Gyvename šuoliu, o ne savastimi. Meile, o ne gyvybe.
• Išgyvenimas yra dangaus karalystės raiška, amžinojo gyvenimo išsakymas vienetu, skurdžiadvasiams, mažaširdžiams.
• Išgyvenimas yra savęs paveikimas, kartu ir priėmimas ir išplėtimas.

Tyrimas, Koks Aš esu?

• Išgyvenimu vis naujai apibrėžiame, nustatome, kas Aš esu. Šis klausimas vis naujai iškyla nes vis naujai tenka pasitikrinti ar Aš pasirinksiu save ar vienumą? Tuo tarpu Dievas yra pirm savasties tad jo klausimas jam teiškyla vieną vienintelį kartą.
• Išgyvenimas išsako Koks yra Dievo tyrimas: išgyvenimu Dievas mumis išeina už savęs.
• Kiekvienas tyrimas yra Mano išgyvenimas. Savo tyrimu atskleidžiu, jog tesu išgyvenimų dėlionė.

Susigaudymas

• Susivokimas, ir būtent, kad esame vaikas, ne tėvas.
• Sąmoningas sąlygų suvokimas, visapusiškas priėmimas, pasėkmių ištyrimas, Dievo įtraukimas

Pamoka

• Išgyvenimu kažką išmokstame.

Savasties pasikeitimo vienetas

• Savastis po išgyvenimo skiriasi nuo savasties prieš išgyvenimą. Išgyvenimas išsako kaip savastis pasikeičia.
• Šešiomis atjautomis savastis yra išskaidoma į keturis atvaizdus (kūną, protą, širdį, valią), kad jinai galėtų pasikeisti ir vėl būti suvesta.
• Savasties patikslinimas

Atsiskleidimas

Atsiskleidimas

• Išgyvenimu esame kažkuo užtikrinti, savarankiški, tiesūs, ramūs, prasmingi, tad dieviški.
• Aš atsiskleidžiu vis po truputį, dalinai, kaip susidedantis iš įvairiausių tyrimų.

Savasties ribos patikslinimas

• Išgyvenimai nubrėžia ribas, kaip kiekvienas atsako už save, kas atsako už tai, kas už mūsų. Kaip mes atsakome už vienas kitą ir už Dievą.

Neapibrėžtumo pasireiškimas apibrėžtume

Neapibrėžtumo pasireiškimas

• Išgyvenimas išeina už savęs, paveikia kitus galimais išgyvenimais, ir gali būti jų įkvėptas ir gali būti įprasmintas vėliau.

Netroškimas

• Išgyvenimas, tai netroškimas. Išgyvename poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes ir išgyvendami atsilipiame. Trokšti tai yra brandinti, ugdyti, bet neišgyventi.

Atminties, reikšmės, prasmės kūrimas

• Išgyvenimas prasmę kuria iš beprasmės, sąmonę iš nesąmonės, "makes sense from nonsense".

Tarpas

Tarpas tarp nežinojimo ir žinojimo

• Išgyvenimas iš esmės yra tarpas (iš vidaus, kur esame mylimi).
• Tai tarpas kuriame esame išbandomi, bet taip pat, kur galime susiderinti.
• Tai tarpas tarp vis kitokio nežinojimo (išorinio požiūrio: teisingumo, ištikimybės, pareigos) ir žinojimo (vidinio požiūrio: susivaldymo, tikėjimo, rūpėjimo).
• Išgyvenime išryškėja vienas iš trijų tarpų, tad vienas iš trijų dorovių: paklusimo, tikėjimo, rūpėjimo.
• Išgyvenimas nubrėžia atsakomybės ribas, kaip atsakome už save, už vienas kitą ir už Dievą, ir kas atsako už tai, kas už mūsų.
• Išgyvenimas išreiškia tiktai vieną trejybės poslinkį. Tačiau juo išreiškia visą trejybę, jos visus tris narius.
• Tad susidarome iš tarpų, iš meilės.

Išgyvenimas yra vieta kur stringa padalinimų ratas nes gyvename be visumos, be Dievo požiūrio

• Apsistojus ties padalinimą, jisai nusako mūsų būklę. Iškyla trys galimi veiksmai +1, +2, +3. Trejybės ratas stringa nes šių veiksmų tarpusavio santykis nesurikiuotas. Šešerybė išreiškia kaip įvairiai galime besąlygiškumu pakilti virš trejybės rato.
• Išgyvenimas yra trijų veiksmų sulyginimas ir jų išsišakojimas.
• Išgyvenimas priverčia mus būti sąmoningais ir sustatyti veiksmus +1, +2, +3 ir gyventi veiksmu +3.

Išgyvenimas yra pasimokymas, kurio esmė yra suvokimas, kurį išreiškia suvoktas visko padalinimas, nes suvokimas derina suvokėją, susivokėją, ir suvoktąjį, tad Dievo trejybę.

• Išgyvenimas išreiškia kaip visi Dievo trejybės vaidmenys išeina už savęs tuo pačiu išėjimu už savęs.
• Dorovės pasirinkimai išsako suvokimo išsišakojimą.
• Išgyvenimu susisieja suvokimo padalinimas ir dorovės pasirinkimų veiksmai.
• Išgyvenimu mane išgyvena Dievas (padalinimais), aš pats save (atvaizdais ir aplinkybėmis), ir kiti mane (trimis kalbomis)
• Mane būtinai išgyvena Dievas, Aš pats tikrai išgyvenu ir visi gali mane išgyventi.
• Yra 24 išgyvenimai = 8 padalinimai x 3 veiksmai-pasirinkimai? Renkamės tarp pasirinkimų (veiksmų), kuriais požiūriais spręsti.

Išgyvenimo tikslas

Platesnis Dievas veikia mumis. Mūsų gera valia atveria Dievo gerą širdį.

• Dievas veikia mus per mūsų išgyvenimus.
• Išgyvenimu parodome, jog Dievas už mus platesnis - jisai tėvas, mes vaikas - jisai be sąlygų, mes sąlygose. Užtat gali sutapti mūsų požiūriai, galim būti viena. Kiekvienas atskiras išgyvenimas išryškina mūsų santykį, jog esame Dievo vaikai - darom kaip jisai daro, ir ne atvirkščiai.
• Dievas strimagalviais išgyvena, o žmogus suvokia, tad išgyvenimas yra Dievo išgyvenimas žmogaus apimtyje ir jis prasmingas jei juo sutampa.
• Išgyvenimas išskiria trokštantį Dievą ir netrokštantį žmogų (gerumą). Dievas trokšta mūsų brandos, o mes netrokšdami išsaugojame savo tapatumą, esame tolydūs, vientisi. Dievas išeina už savęs, o mes siejamės su savimi, užtat siejame ir Dievą, susivokiantį ir suvokiantį.

Gerumo mumyse (geros širdies) atskleidimas

• Dievas tai gerumo pamatas. Tai kiekvienas išgyvenimas turi siauresnį grįsti platesniu. Dievo atvirumo dvasia pakeičiama daliniais užtikrintumais, kuriuos atstoja akimirkinė dorybė, kuri atspindi mumyse glūdintį gerumą.
• Išgyvenimai yra mūsų gerumas. Būtent mes esame sąlygose, o Dievas už mūsų, už jų. O mūsų savastis užtat prasminga, kaip gyvybė, jungianti mus su Dievu, jį išreiškianti. Kitaip ji būtų tuščia, bet ji pasiruošusi viską išgyventi, užtat esame viena.
• Išgyvenimas išskiria gėrį ir blogį, nes blogi - velniai - nieko neišgyvena, jie neatsisako savęs, jie nepriima savo būklės.
• Išgyvenimu sąvoka atsiskleidžia pilnai, visomis keturiomis apimtimis; su ja sutampame ir ją išgyvename; jinai tampa mūsų išeities tašku į viską; jinai tuo tarpu mūsų savastis, mūsų vertybė.

Mūsų dalinis atsiskleidimas gera valia. Dalinis susiderinimas su Dievu už santvarkos.

• Išgyvenimu dalinai, žmogiškai išgyvename asmenų lygtį, taip kad galim rūpintis, tikėti, paklusti ko apibrėžčiau. O kiekvienu išgyvenimu išgyvename kartu su Dievu, išgyvenančiu viską, esame viena su juo.
• Išgyvenimu ko mažesniu žingsneliu, siauresne apimtimi paklūstame, tikime, rūpinamės. Užtat nesąmonė tampa prasminga, kaip kad tėvui mylint vaiką. Ar strimagalviui Dievui rūpi, neaišku? bet paaiškėja, ir susigaudome, kaip aštuongubas kelias sustato, kad jis mūsų prasimanytas nesąmones priima rimčiau, kaip mes patys, tad jisai rūpinasi.
• Gyventi visapusišku žmogumi, vis dalinai atsiskleidžiančiu.

Visko pakeitimas siauresne apimtimi

• Išgyvenimas yra visų kalbų vienetas - pasakojimo, pagrindimo, įvardijimo - jos prie jo skirtingai prieina. Kaip vienetas jisai atstoja viską. Tačiau jis įgauna prasmę kai išeina už savęs, pavyzdžiui, kai pasakojimo vienetas įtampos balsu ir židinio balsu dalyvauja platesniame dėsningume, siekiantį kitus vienetus.

Savęs ir kitų atjautos (vienumo pagrindo) sustatymas

• Išgyvenimais atjaučiame save bei kiti mus ir mes juos.
• Išgyvenimu esame viena kartu, pergyvename, naujai išgyvename savo ir kitų išgyvenimus.
• Išgyvenimas sieja tarp žinojimo ir nežinojimo nustatytą padalinimą su trimis veiksmais, jų trejybės ratu.
• Išgyvenimas išsakomas meile, išverčiamas (perpasakojamas, perteikiamas) meile.
• Išgyvenimas apibrėžiamas padalinimais. Išgyvenimas išskiria ir suveda padalinimus, jų turinį, įvairiais matais: ... Dievu (0), savastimi (1), branda (2), suvokimu (3), sąmoningumu (4), laisve (5), prasme (6), sąvoka (7)... Tai šuolį išsako sandara X, Y, -> ir vėl atvirkščiai, skylėmis, neigimais (būtent laipsnyne)

Išgyvenimu įprantu

• Gyvenu naujai, išplečiu savo gyvenimą, kartu ir savastį.
• Sandara sustatau pakartotiną veiklą. Ir veikla iššaukiu sandarą.
• Įsisavinu požiūrį. Išorinį požiūrį pakeičiu vidiniu požiūriu.
• Dorybe įamžinu teigiama jausmą.
• Atsakau už savo elgesį.
• Pereinu iš to, ką veikių, į tai ką man derėtų veikti.
• Gyvenu savo nuostata - išjudinu trejybės ratą - nusistatau, vykdau, permąstau - ir galiu pradėti iš bet kurio iš šių trijų, tad paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
• Pasimokau gyvenimo, nežinojimą išreiškiu žinojimu.

Išgyvenimu sutampa supratimai

• Išgyvenimu sutampa pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo supratimas, kas aš esu. Jie tai supranta skirtinguose lygmenyse.
• Kiekvienas išgyvenimas yra indas, atveriantis išgyvenimo galimybę tam kas dar plačiau nė mano sąmonė, ne tik mano pačiam sąmoningumui, bet ir Dievui ar dar kam nors kitam.
• Mano išgyvenimus išgyvena Aš pats, kiti ir Dievas.
• Tyrimas visiems palaiko visko žinojimo veiklą ir galimybę.

Kiekviename išgyvenime išsiskiria ir susidėlioja mano pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas.

• Mano savastis reiškiasi pasąmonei, kaip daiktas, sąmonei, kaip eiga, ir sąmoningumui, kaip asmuo.
• Sąmoningumas išskiria, koks aš esu netobulas (pasąmonė) ir koks galėčiau ir turėčiau būti tobulas (sąmonė).
• Klausimas, Kas aš esu? keičiasi, atsiskleidžiant pasąmonei, sąmonei ir sąmoningumui.
• Atsakymas, Kas aš esu, (mano savastis) keičiasi ir (mano asmenybė) plėtojasi ir (mano kertinė vertybė) ryškėja.

Išgyvenimas išreiškia savasties atsakomybę už save

• Išgyvenimo apytaka išplaukia iš galimybės, kad nėra Dievo mumyse, nėra gerumo, kaip kad ir nėra Dievo už mūsų. Tokiu atveju tesame mes, tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. Ir mums rūpi, iš vienos pusės, teisingumas, kad būtų tas Dievas, tas gerumas, kurio nėra. Iš kitos pusės, mums rūpi malonė, kad iš viso būtų gerumas, nebūtinai kaip santvarkos ypatybė, tad išplaukiantis iš už mūsų. Tokiu būdu iškyla klausimas, Kas mes esame, juk tai išryškėja kuomet nėra gerumo.
• Atsiskleidžiame kada gyvenimas nebūtinai teisingas, Dievas nebūtinai geras. Būtent šia išvada atsakome už save.

Išgyvenimu pereiname nuo savo požiūrio į Dievo požiūrį

• Išgyvenimai turi pradžią ir pabaigą. Taip pat turi viršūnę, kurioje apsiverčia požiūris iš buvimo į nebuvimą, iš žinojimo į nežinojimą.
• Pripažindami už save platesnį Dievo požiūrį, apribojame savo atsakomybę, kartu ir savo išgyvenimą, už kurį atsakome.
• Išgyvenimu renkamės širdies tiesą vietoj pasaulio tiesos, kaip kad geros valios pratimais. Širdies tiesa atsiveria Dievo požiūrio galimybė, nežinojimo galimybė.
• Savo požiūriu išgyvename savo išgyvenimą, jisai yra šešių (3+3) rūšių, be Dievo. O subrendus, suvokus pereiname į Dievo požiūrį, tad nebeišgyvename, o patiriame rūpestį, būtent Dievo rūpestį, kuriuo aštuoneriopai (1+4+2+1) bręstame.
• Trimis pasirinkimais įvairiai (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu) renkamės gyventi savo požiūriu arba Dievo požiūriu. Kaip tai susiję su išorinio požiūrio įsisavinimu vidiniu požiūriu?

Išgyvenimo aplinkybės ir prielaidos

• Išgyvenimo apytaka padalina dėmesio tėkmę taip kad yra neišspręsti klausimai kurie bus vėliau išspręsti, kaip kad dėkliniu automatu, ir tuo pačiu grindžia padalinimus. Nes išgyvenimo apytaka apima betką, o betkas turi aplinką, sąlygas. Tuo tarpu Dievo šokis apima viską ir puoselėja tiktai vieną reikalą, Dievo būtinumą.

Išgyvenimo sustatymas

Išgyvenimo matai pagal žinojimo rūmus

Turinys už santvarkos

• Aplinkybės (sena savastis):

Širdies tiesa: reiškiasi šešerybe - besąlygiška trejybe ir sąlygiška trejybe

• Dorovė
• Laisvumas?
• Derinys
• Sprendimas

Pasaulio tiesa reiškiasi laipsnynu - trejybės dvi pusės - teigiama ir neigiama

• Įtampa
• Aklavietė
• Išgyvenimo rūšis (3+3)
• Įtampos jėgos

Akistata. Trejybės ratas.

• Dorovės rūšis (3 pasirinkimai). Išgyvenimo prasmė (3 įsisavinimai).

Turinys ir raiška santvarkoje. Brandos šuolis.

• Branda. Vienybės sampratų suderinimas (4 2)

Atsiskleidimas: Išgyvenantys asmenys: Išgyvenimas atsisakius savęs ir naujai prisiėmus save

• Atsivėrimas: Poreikio tenkinimas (7/8). Nesu.
• Suvokimas (pasąmone): Abejonė ir dvejonė (7/8). Nesu ir mokausi.
• Supratimas (sąmone): Jausmai. Esu ir mokausi.
• Įsisavinimas (sąmoningumas). Esu išbaigtas.

Brandos šuolio išgyvenimas. Trikdžio įveikimas.

• Padalinimas: Rūpesčio rūšis (4+2+1+1)
• Atvaizdas: Vertybinis klausimas (1+3+3+1): Klausimas
• Aplinkybė: Tapatybės kaitos aplinkybė
• Pagrindimas
• Įvardijimas. Neįvardinta.
• Pasakojimas (3+3+1+1)

Raiška už sanvarkos

• Tolimesnės aplinkybės (nauja savastis). Išdavos.

Kiti matai?

Kaip išgyvenami?

• Prasmė; laisvė; sąmoningumas; vienumas; suvokimas; išgyvenimas

Iš ankčiau: Išgyvenimo matai pagal pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą

Sąlygos

• Aplinkybės:

Pasąmonė

• Įtampa:
• Įtampos jėgos:
• Išgyvenimo rūšis:
• Aklavietė:

Sąmonė

• Tapatybės kaitos aplinkybė:
• Dorovė:
• Atsivėrimas:
• Klausimas:
• Suvokimas:
• Derinys:

Pasąmonės ir sąmonės tarpusavio susikalbėjimas keturiais netroškimais

• Poreikio tenkinimas:
• Abejonė ir dvejonė:
• Jausmai:
• Vertybinis klausimas:

Sąmoningumas - sutelkia, atjautomis suvienija 4 netroškimus, padaro išvadas

• Rūpesčio rūšis:
• Supratimas:

Dorovės įgyvendinimas

• Įsisavinimas:
• Išgyvenimo prasmė:
• Dorovės rūšis:
• Vienybės sampratų suderinimas:

Atjautos, kuriomis galiu būti atjaustas

• Pasakojimas:
• Įvardijimas:
• Neįvardinta:
• Pagrindimas:
• Sprendimas: Derinį sieju su savimi.

Pasekmės

• Išdavos:
• Tolimesnės aplinkybės:

Rūpesčiu sąmoningumu išgyvenu savo sąmonę, tad paprieštarauju pasąmonės išgyvenimui ir juos priešpastatau, taip išskiriu pasąmonę ir sąmonę.

Kitos mintys: Pasirinkimas (suvokimas): Netroškimų išgyvenimas plačiau. Dorovė - brandos veikla

Išgyvenimo dalys

• 4 atsiskleidimų 6 poros išsako kaip išgyvenime nauja savastimi išgyvename savęs nebuvimą.
• Padalinimų ratu išgyvename. Rato apėjimas 8=0 išsako išgyvenimo pradžią ir pabaigą, nusako išgyvenimą kaip vienetą.
• Išgyvenimai prasideda ir pasibaigia sąlygiška ramybe, tačiau jų viršūnė yra meilės suteikiama laisvė, galimybė atsiremti į besąlygišką ramybę, dalyvauti kitoje bendrystėje.
• Dievas reiškiasi nulybe (iš aštuonių požiūrių). Ta troškimų nulybė susijusi su visais netroškimų požiūriais, jais irgi reiškiasi.
• Visuma: Išgyvenimas
• Atskyrimas: Tarpas, pasirinkimas Dievo, amžinas gyvenimas, dvigubas išgyvenimas savimi ir Dievu, išskyrimas elgesio ir dorovės, klausimų atsivėrimas (ar-koks, koks-kaip, kaip-kodėl).
• Sena savastis: Elgesys, pasąmonė, žinojimas.
• Nauja savastis: Dorovė, sąmonė, nežinojimas.
• Poslinkis: pasirinkimas, trejybės poslinkis, gyvenimas
  • Pagrindimo poslinkis: Medis, Ar ar Koks, Esamybė-nesamybė
  • Įvardijimo poslinkis: Tinklas, Koks ar Kaip, Galimybė-negalimybė
  • Pasakojimo poslinkis: Seka, Kaip ar Kodėl, Siekiamybė-nesiekiamybė
• Pagrindimas: kaip ima rūpėti - išgyvenimo pradžia
• Įvardijimas: kaip ima reikšti - išgyvenimo viršūnė
• Pasakojimas: kaip įvyksta - išgyvenimo pabaiga

Išgyvenimo šeši atvaizdai yra betko šeši atvaizdai.

Išgyvenimą iššaukia mūsų neigimai, netroškimai - Dievo nebuvimas - mūsų nesavarankiškumu, mūsų poreikiais. O požiūrių grandine poreikis susitelkia abejone, paskui lūkesčiu, paskui vertybe. O vertybė klausimais persimeta į meilę - įvyksta išgyvenimas - peršokame tarpą - kuris šiuo atveju yra mums siauriausias. Ir toliau renkamės troškimus: meilę, ramybę, užtikrintumą, savarankiškumą, kuriuo ir baigiasi išgyvenimas.

Išgyvenimą grindžiantys poslinkiai

• Trejybės rato poslinkis: nusistatau, ar vykdau? vykdau, ar permąstau? permąstau, ar nusistatau?
• Išorinį požiūrį įsisavinu vidiniu požiūriu. Atitinkamai, teigiamą jausmą įamžinu dorybe.
• Veiksmais +1, +2, +3 išgyvenu visko padalinimą tolimesniu visko padalinimu.
• Perėjimas iš sąmonės į pasąmonę ir atgal.
• Širdies ir pasaulio tiesų įtampos kūrimas ir atleidimas.
• Pasakojimo vienete išgyvenu įtampos kūrimą ir atleidimą.
• Pasakojimo visumoje išgyvenu įtampos balso pastovumą, jo įvairavimą, ir naujo balso pastovumą.
• Pasakojimo visumoje išgyvenu pasakos turinį.
• Pagrindime išgyvenu pasipildymą naujais teiginiais.
• Įvardijime išgyvenu pasąmonės susitelkimą, randant tinkamą lygsvaros tašką, ir sąmonės atitokėjimą, tą tašką įvardinus senu ar nauju posakiu.
• Išgyvenimas išreiškia, Koks Aš esu? Aš esu dalinis, turiu vidų ir išorę. Išgyvenimus nusako jų ryšiai su kitais išgyvenimais. Tačiau:
  • vieni ryšiai vidiniai: pasakojimu išgyvenimas susideda iš sekos vienetų, kitų išgyvenimų
  • kiti ryšiai išoriniai: įvardijimu išgyvenimas susideda iš tinklo išorinių ryšių tarp išgyvenimų
  • treti ryšiai sieja vidinius ir išorinius: pagrindimu išgyvenimas išsidėsto tarp gilesnių, artimesnių, ir platesnių, tolimesnių išgyvenimų
• Išgyvenimas yra visuma. Jisai turi apimtį. Tačiau apimtis gali keistis. Tai kas iš pradžių susiję su viskuo, gali siaurėti savo apimtimi. Jisai tampa Mano rūpesčiu. Toliau jisai tampa Tavo ir Kito rūpesčiu, taip kad galiu nuo jo atsitokėti, galiu išsilaisvinti ir jį atrišti ir perrišti. Tuomet galiu naujai plėsti apimtį ir susieti su viskuo, tai yra, su pasąmone. Tai sąmonės ir pasąmonės pokalbis, kaip rūpesčiai iškyla pasąmonėje, kaip sąmonė juos sprendžia ir kaip pasąmonė naujai prisiima. Sąmonės tiesa jus išlaisvins nuo pasąmonės rūpesčių.
• Išgyvenimas yra rūpestis. Jį sprendžiame pereidami į tikėjimą ir paklusimą. Tokiu būdu sudalyvauja trys kalbos: pagrindimas - rūpėjimui, įvardijimas - tikėjimui, ir pasakojimas - paklusimui.
• Ankstyvesnė mintis. Rengdamas parodą bandžiau šešias išgyvenimų rūšis išsakyti keturių lygmenų poromis. Tie keturi lygmenys gali būti asmenų tiesos. Tiesos gali būti atitinkamų apimčių: Dievo tiesa apie viską, Mano apie betką, Tavo apie kažką ir Kito apie nieką.

Išgyvenimai susiję su atmintimi, tad su ženklų savybėmis: lankstus, pakitus, judus, įsimintinas, reiškmingas, prasmingas.

Pasirinkimas

• Pasirinkimas vyksta tarpe tarp naujos ir senos savasties.

Išgyvenimo eiga

Išgyvenimų santykiai

• Gyvenimas susideda iš išgyvenimų.
• Išgyvenimų santykis prilygsta Dievo šokio santykiui su savimi.

Užrašai

• Pavyzdys Nr.25 (kas yra laimė?) paviršutinis reikalas yra laimė, o giluminis reikalas yra besąlygiškas atsakymas.
• Išgyvenimu susigaudome kildami iš pasaulio per asmenybę ir asmenį iki Dievo ir paskui pasireiškiame atgal per asmenį ir asmenybę į pasaulį. Tai išeiname iš senosios savasties per besąlygiškos meilės palaikymą į naująją savastį.
• Kaip išgyvenimuose besąlygiška meilė įvairiai reiškiasi mūsų palaikymu?
• Išgyvenimo rūšys - įtampa iš vidaus - nėra laisvumo, nėra išėjimo
• Išgyvenimų rūšys išsako mano trejybę (pasąmonės esamybę, sąmonės galimybę, sąmoningumo siekiamybę) is mano pusės ir iš Dievo pusės.
• Kaip pasąmonės esamybę, sąmonės galimybę, sąmoningumo siekiamybę sieja trejybės atvaizdus: Dievo šokio būtinumą, tikrumą, galimumą ir išgyvenimo apytakos daiktą, eigą, asmenį?
• Išgyvenimo esmė - visko žinojimas. Vis išlaikyti pasirinkimo galimybę. Pirminės sandaros skiria: savastį ir Dievą. Pavyzdžiui, poreikių tenkinimas taikosi savasties ar Dievo. Vis išlaikyti skirtumą tarp sąmonės ir pasąmonės.
• Išvada: ne žmogus yra gyvas, o gyvi yra jo paskiri išgyvenimai kuriais jis gyvena, kuriais atsiskleidžia. Būtent jais reiškiasi bendras žmogus. O paskiras žmogus tėra asmenybė, išsiaiškinimo būdų suręsta, atliepiantis tam tikras aplinkybes. Žmogus gyvas tam tikromis akimirkomis į kurias jisai susiveda, kurios įsiamžina.
• Išgyvenimu išgyvename kaip sąmoningumu sustatome dorovės ir elgesio santykį, tad širdies ir pasaulio tiesų santykį.
• Išgyvenimas vyksta bent dviem srautais. Išgyvename gyvenimo visumą ir taip pat išgyvename paskirus išgyvenimus. Gali būti netgi išgyvenimai išgyvenimuose. Išgyvenimus gali sieti sekos, medžiai, tinklai.
• Išgyvenimu susitapatinama su betko tašku, su tuo kaip per jį slenka žinojimas ir nežinojimas.
• Asmeniniai pasakojimai, išgyvenimai, padeda mums atsispirti nuo pasaulio.

Išsišokimas (laike ir erdvėje)

• Noriu prisiminti kaip Butrimonyse eilinį kartą išsišokau, pakalbėjau Butrimonių žydų (Olga Zabludoff) vardu ir kaip tai yra pavyzdys australiečių "sapnų gyvenimo". Ir panagrinėti kaip tai susiję su laiku ir erdve.
• Sand Talk. Tyson Yunkaporta. Australiečių gyvenimas sapnu.
• Ar išgyvenimų aklavietės išsako trikdžius?
• Gulėjau lovoje ir mąsčiau ar tiesiog sapnavau, kad Thomas aiškino, kad rateliui reikia pasimelsti prieš ir po komunijos pasidalinimo tarpusavyje. Ir supratau, kad taip nustatome skirtumą tarp to, kokiais esame prieš ir po komunijos, savęs atsisakymo veiksmo, tad moksliškai apmąstome, įsisaviname, patvirtiname šį skirtumą. Sapnavau, kad reikia užsirašyti ir supratau, kad reikia atsikelti tai padaryti.
• Lygiagretūs išgyvenimai ir jų santykiai grindžia vienį, visybę, daugį ir būtent Tave.

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC