2022.11.18 A: Kaip dvėjonė ir abejonė supina širdies tiesos ir pasaulio tiesos lygmenis?

• Kaip paskiri išgyvenimai tarpusavyje susiję?

• Mums kaip tyrėjams svarbu suvokti kas mes esame nes turime atskirti tyrimą už mūsų ir tyrimą savyje. Panašiai, dirbtinis intelektas mokosi iš to kas sava ir artima, kas duota ir žinoma, tai įsisavina, tam turi teisingus atsakymus, kad paskui galėtų tirti tai kas svetima. Ar tai kas duota yra žmogaus išorėje ar viduje?
• Išgyvenimo apytaką visaip suprasti brandos pagrindu.
• Kiekvieną išgyvenimą susieti su vertybe.
• Išvystyti vertybių (lūkesčių, abejonių, poreikių) žemėlapį šitų išgyvenimų pagrindu, kaip siejami pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
• Suvokti klausimų vaidmenį šiame žemėlapyje.
• Kaip išgyvenimas sandaromis ir kalbomis sukuria sąvoką (ar jų rinkinį) kaip pasaulėžiūrą?

• Kaip mus veikia dėmesys kurį skiriame (geram ar blogam pavyzdžiui)? Ar jis padeda mums pereiti iš atsitokėjimo į įsijautimą?
• Kaip mus veikia dėmesys kurį priimame (iš mus mylinčiųjų ar neapkenčiančiųjų)? Ar jis padeda mums pereiti iš įsijautimo į atsitokėjimą?
• Kaip dėmesys kyla iš trejybės atvaizdo išplaukiančio iš betarpiškumo, ir iš išgyvenimo apytakos?
• Kaip dėmesys grindžia ir sieja pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą?
• Ar pasąmonė priima dėmesį ir sąmonė skiria dėmesį? O sąmoningumas sprendžia ar skirti dėmesį ar ne?
• Kaip keičiasi apytakų vieneto (išgyvenimo, išsiaiškinimo, pasitikrinimo) išeities taškas? Kaip tai susiję su trejybės atvaizdu?

• pagrindas mano tyrimui, kaip protui gyventi išmintimi?

• Ar Aš esu pasąmonė (daiktas), sąmonė (eiga) ar sąmoningumas (asmuo)?

• Dievas tiria Koks Dievas yra? būtent Koks Dievas yra būtinas? o mes tiriame Koks Aš esu?

• Ką atveria dorovė?

• Sandaros: Kaip sandaros sieja visą gyvenimą ir paskirą išgyvenimą?
• Kaip išgyvename?
• Kokia išgyvenimo eiga?
• Ką atveria dorovė?
• Kokius pasirinkimus išgyvename?
• Kaip elgiamės?
• Kokia prasmė Dievo valią vykdyti rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu?

• Kaip išgyvename trejybės atvaizdu daiktas-eiga-asmuo?

• Kaip išgyvenimo apytaka sieja visas sandaras?
• Kaip išgyvenimo apytaka išsako mūsų prasmingus gyvenimus ir visą mūsų gyvenimą?
• Kaip išgyvenimo apytaka sieja visą gyvenimą (kuriuo Dievas tiria) ir paskirą išgyvenimą (kuriuo Aš tiriu)?

• Kaip išgvyename?

• Kokia prasmė Dievo valios vykdymo rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu?

Apytakos, Išgyvenimai, Išgyvenimo eiga, Išgyvenimų nagrinėjimas, Išgyvenimų pavyzdžiai, 20210112 Pasirinkimų malūnas, 20190608 Pasirinkimų malūnas, 20180403KaipGyventi

Kaip išgyvenimo apytaka sieja visą gyvenimą (kuriuo Dievas tiria) ir paskirą išgyvenimą (kuriuo Aš tiriu)?

• Išgyvenimo apytaką suprasti kaip sąvoką - arba vertybę (lūkestį, abejonę, poreikį) - grindžiančią santvarką, kurią grindžiame trejopu išgyvenimu pasąmone, sąmone, sąmoningumu - kaip kad Dievo šokio vaidmenų trejybės ratu. Išgyvenimu sukuriame, atveriame erdvę sąvokai. Aplinkybės yra tokios erdvės nes sieja lygmenis Koks ir Kaip, o išgyvenimas juos sieja su Ar ir Kodėl. Ir pagalvoti kaip vertybė susijusi su esamomis vertybėmis.
• Kiekvieną išgyvenimą susieti su vertybe.
• Išvystyti vertybių žemėlapį šitų minčių pagrindu.
• Suvokti klausimų vaidmenį šiame žemėlapyje.
• Kaip išgyvenimas sandaromis ir kalbomis sukuria sąvoką (ar jų rinkinį) kaip pasaulėžiūrą?

• Išgyvenimo apytaką visaip suprasti brandos pagrindu.

• Kaip mus veikia dėmesys kurį skiriame (geram ar blogam pavyzdžiui)? Ar jis padeda mums pereiti iš atsitokėjimo į įsijautimą?
• Kaip mus veikia dėmesys kurį priimame (iš mus mylinčiųjų ar neapkenčiančiųjų)? Ar jis padeda mums pereiti iš įsijautimo į atsitokėjimą?
• Kaip dėmesys kyla iš trejybės atvaizdo išplaukiančio iš betarpiškumo, ir iš išgyvenimo apytakos?
• Kaip dėmesys grindžia ir sieja pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą?
• Ar pasąmonė priima dėmesį ir sąmonė skiria dėmesį? O sąmoningumas sprendžia ar skirti dėmesį ar ne?
• Kaip keičiasi apytakų vieneto (išgyvenimo, išsiaiškinimo, pasitikrinimo) išeities taškas? Kaip tai susiję su trejybės atvaizdu?
• Mums kaip tyrėjams svarbu suvokti kas mes esame nes turime atskirti tyrimą už mūsų ir tyrimą savyje. Panašiai, dirbtinis intelektas mokosi iš to kas sava ir artima, kas duota ir žinoma, tai įsisavina, tam turi teisingus atsakymus, kad paskui galėtų tirti tai kas svetima. Ar tai kas duota yra žmogaus išorėje ar viduje?

Žmogus yra tarpe

Apytakos, Išgyvenimai, Išgyvenimo eiga, Išgyvenimų nagrinėjimas, Išgyvenimų pavyzdžiai

Užrašai

Tarpas

• Atsitokėjimas atsiremia į Dievą už santvarkos, o įsijautimas atsiremia į Dievą mūsų gelmėse. Jais išgyvename, išeiname už savęs. Dievo požiūris atsiremia į Dievą už santvarkos.
• Dievas už manęs viešpatauja riboje tarp Dievo už manęs ir Dievo mano gelmėse. Būtent tai vysto mano valią, kad galėčiau atsiplėšti nuo savęs.

Veiksmai

• Gyvenimas yra žiaurus. Nes sąmonė yra tobula, o pasąmonė yra netobula. Dargi pasąmonė jas lengvai supainioja. O Dievas myli netobulą.

Savastis

• Savastis yra pasirinktas daiktas (pasąmonė), pasirinkta eiga (sąmonė), renkantis asmuo (sąmoningumas). Pasirinktas daiktas veda į valią. Pasirinkta eiga veda į ištakas, tad į Dievą. Tai yra esmės ieškojimai.

Kaip

• Išgyvenimo apytaka viską išreiškia iš vieno taško, nepajudinamo taško, betko taško, kuris ant ribos tarp senos savasties ir naujos savasties, ten kur plėtojasi savastis, kur tai ką žinome yra praeityje, ir tai ko nežinome yra ateityje.
• Išgyvenimo apytakos visuma: Yra savastis susidedanti iš pasąmonės tinklo, sąmonės medžio, sąmoningumo sekos ir jų tarpusavių santykių. Šiuos santykius papuoselėja išgyvenimas kuris juos sustato trejybės ratu įveikiant poslinkio trikdį.

Sandara

• Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį - jisai save pasidalina - žinantis Dievas

Kas yra

• Išgyvenimo apytaka išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.

Tikslas

• Išgyvenimo apytaka išskiria santykius su Dievu už manęs ir manyje.
• Išgyvenimo apytaka amžinas gyvenimas reiškiasi gyvenimiškiau kaip Mano amžina branda.
• Žmogui išsiskiria jo ilgalaikis atsiskleidimas ir tuometinis išgyvenimas. Dievui tai yra tas pats dalykas. Nes žmogui tai vyksta ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe. O Dievas atsiskleidžia nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe.

Žmogaus tyrimas

• Žmogus yra pašalinis kuriam duota išgyventi, patirti, apmąstyti. Mes taipogi prisiimame klausimą, Ar esu būtinas? šalia Dievo, kartu priimdami visko požiūrį.

• Išgyvenimo apytaka pagrįsta Sūnaus požiūriu. Jo kampu gali būti visa eilė aukštesnių ir žemesnių lygmenų, santvarkų santvarkose.
• Kaip neapibrėžtumą ir jo tris reikšmes suvokti tiek galimybių požiūriu, tiek Dievo požiūriu? Ar tai šešerybė?
• Kaip iškyla požiūrio pažinovas - Dievas (už savasties) ar žmogus (savastyje) - kuriam požiūris priskirtas?

• Išgyvenimo apytakos visuma: Yra savastis susidedantis iš pasąmonės tinklo, sąmonės medžio, sąmoningumo sekos ir jų tarpusavių santykių. Šiuos santykius papuoselėja išgyvenimas kuris juos sustato trejybės ratu įveikiant poslinkio trikdį.
• Išgyvenimo apytakoje klausimas Koks Aš esu? iškyla ryšium su vienumu, su santykiu su Mumis.
• Atsitokėjimas atsiremia į Dievą už santvarkos, o įsijautimas atsiremia į Dievą mūsų gelmėse. Jais išgyvename, išeiname už savęs. Dievo požiūris atsiremia į Dievą už santvarkos.
• Susigaudymas, savęs suvokimas (Sūnus). Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.the

• Kas viešpatauja riboje tarp Dievo už manęs ir Dievo mano gelmėse? Dievas už manęs. Būtent tai vysto mano valią, kad galėčiau atsiplėšti nuo savęs.

• Išgyvenimo apytaka išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.

• Išgyvenimo apytaka amžinas gyvenimas reiškiasi gyvenimiškiau kaip Mano amžina branda.
• Išgyvenimo apytaką išmąstyti trejybės atvaizdu: savastis yra pasirinktas daiktas (pasąmonė), pasirinkta eiga (sąmonė), renkantis asmuo (sąmoningumas). Pasirinktas daiktas veda į valią. Pasirinkta eiga veda į ištakas, tad į Dievą. Tai yra esmės ieškojimai.

Aš esu Savastis

• Išeities taškas, iš kurio išplaukiame, yra tyrėjas, asmuo Aš, Viskas, tiriantis, Koks Aš esu? Tai yra savastis. Tai yra Dievo šokio sąlygiškojo žmogaus trejybės rato apibrėžta savastis.
• Žmogaus savastis yra jo atsakymas "kaip gyventi", jo liudijimas, jo atsakymas į klausimą, Koks Aš esu? tad ir į Dievo klausimą, Ar Dievas būtinas?
• Savasčiai tenka išskirti Viską ir Betką, ir save suvokti ryšium su jais, taip pat su Kažkuo ir Niekuo.
• Išgyvenimo apytaką išgyvena nebe Dievas, o grynas sąmoningumas.

Dievas yra visuma

Visuma

• Išgyvenimų sandaros (ir netroškimai) išsako asmenybės gyvenimo įvairovę. O visuma išsako ką Dievas išgyvena, vis tą pačią Dievo trejybę. O sąmonė pasirinkimais išgyvena veiksmus.
• Visuma leidžia sandara apibrėžti požiūrius. Bet visumos sąvoka keičiasi. Koks pagrindas visumai? Koks pagrindas visumos santykių su požiūriais? Ir kaip keičiasi požiūrio supratimas?
• Visko sandara sieja įsijautimą ir atsitokėjimą.
• Ar žmogus yra visuma? Ar žmogus yra Dievas? Ar Dievas yra kažkas daugiau? Šiais klausimais išsiskiria gyvenimas ir amžinas gyvenimas.

Dievas

Dievo požiūriu - padalinimų galimybės, jų visuma - aštuonerybė 1+4+2+1

1+4+2+1. Dievas ir Aš esame. Dievas mane brandina. Pajungti save.

• Rūpesčiai, Pranešimas apie vertybes, klausimus, rūpesčius
• Brandos atvejai
• Klaidos
• Nedoro elgesio pavyzdžiai.
• Svarba kas man svarbu.
• Kertinės vertybės.
• Nesąmoningas savęs tikslinimas vyksta rūpesčiais, branda, klaidomis, būtent viršūnėje. Iškyla neatitikimas tarp mūsų žinojimo ir nežinojimo.
• Iš lauko išgyvename paskirus padalinimus. Ši sandara sustatyta iš lygiaverčių požiūrių.
• Išsidėsto: nulybė - Dievas; vienybė - viskas, dvejybė - betkas, trejybė - kažkas, ketverybė - niekas; penkerybė - mažėjantis laisvumas, šešerybė - didėjantis laisvumas; septynerybė - gerumas.
• Kertinė vertybė suveda tai, kas mums labiausiai rūpi, kas mums svarbiausia, dėl ko negalime klysti. Ji yra susijusi su mūsų vertybiniais klausimais, parodantys, kad visgi už mus yra kažkas daugiau.
• Rūpesčių giliausias šaltinis yra neatitikimas tarp mūsų vertybės, kurią žinome, ir to ko nežinome, ką bandome vertybe išreikšti. Tad rūpi paprieštarauti. Iš to išplaukia rūpestis derinti, vadovautis teisingu dėsniu. Tuo dėsniu atsiremtumėme į palaikymą, atjaustumėme kitus ir juos teigiamai nuteiktumėme. Tačiau pasitaiko, kad mums parūpi priešingai, nuteikti kitus, kad pajustumėme jų palaikymą. Taip galima tiktai sąlygiškai, taip kad jeigu tarnaujame Dievui ir kitiems, tada sąlygiškai galime tarnauti sau ir savo tikslui. Nuodėmės šaltinis yra kada tarnaujam sau besąlygiškai, užtat kitus nuteikinėjame savo labui, besąlygiškai.
• Ketverybė sutampa su 1+3. O dvejybė išsako mažėjantį laisvumą (gyvenimą) ir didėjantį laisvumą (amžiną gyvenimą). Juos papildo Dievas (be sąlygų) ir gerumas (sąlygose). Tad įdomu šią požiūrių lygtį palyginti su kitų sandarų antrąja ketverybe.
• Šia sandara užsibaigia išgyvenimas, susidėlioja visi visko padalinimai į visuminę sandarą.
• Įsisavinimas. Atvaizdais (4+2+1+1) pajungiu Save, Dievas mane brandina, Esu. Mano savastis tampa priemone. Tad laipsnyne pereinu nuo žemutinių trijų laipsnių, kuriais gyvenu tiesiogiai, į aukštutinius tris laipsnius, kuriais gyvenu valia, tad ne tik savo valia, bet ir Dievo valia, tad dvigubai. Juk būdamas įrankiu, yra Dievo valia už manęs, ne tik manyje. Tačiau tą išorinį požiūrį dar įsisavinu vidiniu požiūriu.
• Aštuonerybė sieja dvi ketverybes: ketverybę ir požiūrio lygtį. (O aštuongubas kelias sieja dvi trejybes.)
• Susieti Kodėl, Kaip, Koks, Ar su papildiniais Ar, Koks, Kaip, Kodėl.

Dievas siekia viso gėrio

• Dėl vienos avelės paliko visą kaimenę = šaukštui gėriui priims kalną blogio.

Rūpesčiai

• Išgyvenimo apytaka išplaukia iš gyvenimo lygties dviejų ašių (ketverybė ir požiūrių lygtis) iš kurių susidaro sandara 1+4+2+1. Ši sandara išsako tiek Dievo, tiek mūsų buvimą, mūsų rūpesčius, taip pat mūsų klaidas, įskaitant mūsų sąžinės klaidą, mūsų nedorą elgesį. Kaip tai susiję su Dievo sūnaus aštuonerybe?
• 8 Nuteikti save.
• 3 Sutvarkyti.
• 1 Neatidėlioti.
• 4 Išgirsti save.
• 3 Paprieštarauti.
• 4 Derinti.
• 6 Atsiremti į palaikymą.
• 1 Nuteikti kitą.
• Rūpesčiais gyvename ištisai. Pasąmonė su jais tvarkosi (pavyzdžiui, su kvėpavimu) ir, kai reikia, juos iškelia sąmonei (pavyzdžiui, jei pritrūksta oro). Išgyvenimas kyla iš rūpesčio, kuris mus veda į aklavietę (kuris reikalauja, kad įsiterptų sąmoningumas ir naujai nustatytų santykį tarp pasąmonės ir sąmonės.)

Lūkesčiai - jauduliai

• Lūkesčiai išreiškia sandarą 1+4+2+1
• Jauduliai sprendžiasi sulaukius žinių. Užtat galim išskirti tai, kas mumyse suveikia belaukiant, ir tai kas mumyse suveikia sužinojus. O tai gali atskirti kryptis į gėrį, kurį bandome įžvelgti, nuo krypčių iš gėrio, tai yra, iš kurių ateina gėris
• Skausmas. Ar skausmą išgyvename, kaip klausimą? Bandome suvokti skausmo prasmę. Skausmas tuo pačiu gali mus apgauti. Skausmas yra vaizdinys to, ko nepageidaujame, netrokštame. Ar malonumą išgyvename, kaip atsakymą?

Jausmų matai, trejybė ir atvirumas

• Teigiami ir neigiami jausmai - ar teisingai vykdome
• Ramybė ir jaudulys - ar teisingai mąstome
• Jautrumas ir nejautrumas - ar teisingai nusistatome

Lūkesčiai ir troškimai

• Troškimai kyla iš pasąmonės, o lūkesčiai iš sąmonės - ko laukiame. Teigiami jausmai kyla kada jie negali nesutapti. Kartu, mes galime turėti lūkesčius, tad galime turėti vidų ir išorę, o tai yra pagrindas trejybės poslinkiams, kad išorė slenka vidun. Tad išorės požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu reiškia, kad yra išorė ir vidus (nes yra išorinis požiūris) ir kad akivaizdžiai nėra trikdžio - poslinkis iš išorės į vidų įvyko.

Išgyvenimo apytaka

• Išgyvenimo apytaka pagrįsta betarpiškumu - nulybės atvaizdu. Betarpiškumas grindžia dėmesį, o dėmesio sklaida grindžia brandą.

Išgyvenimo apytakoje pažįstame Dievą kaip betarpiškumą, nulybės atvaizdą neigiantį lygmenį Koks, pasireiškiantį trejybės atvaizdu: daiktu, eiga, asmeniu. Dievo nebuvimą pažįstame kaip betarpiškumą neigiantį tarpą kurio dėka yra aplinkybės žmogui, yra juslinis lygmuo Koks. Tarpas išverčia išėjimą už savęs į save, taip kad žmogus išeina už savęs iš savęs. Savastis kaip daiktas (pasąmonė), eiga (sąmonė), asmuo (sąmoningumas) išreiškia tą pasitraukimą. Tarpą liudija požiūris. Tad atsiveria požiūris. Išgyvenimas susiderina tarpu. Mes susidarome iš savo tarpų.

Žmogaus būklė, iš šalies, grynuoju sąmoningumu: Tarpas, kuriame Dievo nėra bet Dievas atsiras.

• Tarpą nusako ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė. Tai tarpas tarp dviejų ašių, poslinkių. Šis tarpas nusako žmogų ketverybėje ir kaip jisai išeina už savęs link Dievo. Tokiu būdu jisai apgręžia Dievo išėjimą už savęs į save nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe, tai yra, neapibrėžtumo lygmenimis ir Dievo šokiu.
• Dievo šokiu atsiveria tarpas, sąlygos kuriose Dievo tuo tarpu nėra, bet jisai atsiras. Žmogus yra būtybė išsivystanti tame tarpe tarp Dievo už jo ir Dievo jo gelmėse.
• Žmogus visose pakopose nustato savo ribas, kas jisai yra, kas yra (Dievas) už jo, už ką jisai atsako tiesiogiai ir netiesiogiai.
• Susigaudome, kas yra besąlygiška - už mūsų santvarkos, ir kas yra sąlygiška - mūsų santvarkoje. Tuo pačiu susigaudome, jog patys esame už santvarkos.
• Žmogaus vaidmuo ir atsakomybė
• Apytakos ištakos Dievo šokyje

Žmogaus būklė, žmogaus požiūriu: Tarpas tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.

• Netroškimai neigia Dievo troškimą, šešiais požiūriais atskirdami Dievą už žmogaus (išeinantį už savęs) ir Dievą žmoguje (į kurį įeitų). O atliepimai septintuoju požiūriu atstato ryšį su Dievu už žmogaus. Užtat didysis pasirinkimas yra ar gyventi savimi (netroškimais) ar kitu, tad visais (septintuoju požiūriu).
• Pirminės sandaros sustato galimybes išrišti reikalą, tiek savimi, tiek Dievu, ir taip pat septintu požiūriu jį plėtoti giliau.
• Plėtojame sandarą išsakančią santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievą mumyse. Šį plėtojamą išgyvename vietoje, būdami bendros plėtotės fraktaline dalimi, mumyse plėtojasi siauriau ir už mūsų plačiau.
• Žmogus yra tarpe tarp Dievo už jo ir Dievo jame. Dievą už santvarkos ir Dievą santvarkoje sieja ir skiria Dievo išėjimas už savęs, jo troškimai. Žmogus reiškiasi netroškimais.
• Grynasis sąmoningumas įsikūnija svarstydamas, kas jisai yra? Išsiaiškindamas, kas jisai yra, grynasis sąmoningumas privalo įsikūnyti, privalo nustatyti ribą tarp to kas savyje ir už savęs, tarp įsijautimo ir atsitokėjimo.

Žmogus yra tarpas

Išgyvenimo apytakoje Dievas yra betarpiškumas, nulybės atvaizdas neigiantis lygmeį Koks. Betarpiškumas reiškiasi trejybės atvaizdais: daiktu, eiga, asmeniu. Betarpiškumas neigia tarpą. Tarpą išreiškia požiūris. Išgyvenimas susiderina tarpu. Mes susidarome iš savo tarpų.

• Sandaros kyla iš sąmoningumo tarpo, iš tiesos -1+3=2.

Išgyvenimo apytaka

• Dievas tiria Koks Dievas yra? o mes tiriame Koks Aš esu?
• Išgyvenimo apytaka yra Mano tyrimas, Koks Aš (Dievas) esu?

Klausimų seka ir galimybių išsiskyrimas

Klausimas Koks Aš esu? kitaip tarus Kas Aš esu? būtent Koks Dievas yra būtinas?

• Klausimų seka skiriame, kas už mūsų ir kas mumyse?
  • Suvokiame, išskiriame save.
  • Ieškome atsakymo, kaip nubrėžti savo ribas, atskirti save nuo pasaulio, nuo Dievo ir nuo kitų.
  • Nustatome, aiškiname, kuriame savo ribas, ką mes žinome ir ko nežinome. Ribomis atsiveriame arba užsidarome.
  • Riba išskiria santykį tarp pasąmonės (ir elgesio, kaip nesąmoningai elgiamės, nesirinkdami) ir sąmonės (ir dorovės, kaip turėtumėme elgtis, kuomet renkamės).
• Susiveda į dvi galimybes:
  • Ar esu tiriamasis ar tyrėjas?
  • Ar esu pasąmonė ar sąmonė?
  • Ar esu savastis ar nesu savastis?
  • Ar trokštu ar netrokštu?
  • Ar esu viskas ar ne viskas?
• Susivedimas ryškėja trimis dorovėmis, keturiais lygmenimis, pereinant iš kūno per protą ir širdį į valią.
  • Klausimą galime spręsti kiekviename lygmenyje jeigu geranoriškai sprendžiame: netroškimus atliepiame.
  • Dievas yra viskas, o Aš esu ne viskas. Bet Dievu esu viskas - man privalo rūpėti viskas.
  • Mano pasirinkimai išgyvenimais išreiškia (savęs pažinimo) tyrimą.
• Ar Aš esu pasąmonė (daiktas), sąmonė (eiga) ar sąmoningumas (asmuo)? Ir kas tuo atveju yra Dievas?

Įvairiuose išgyvenimo sluoksniuose atsiveria tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, kuriame sąmoningumas juos naujai suderina.

• Aklavietę išriša sprendimas.
• Atsivėrimą atliepia dorovė.
• Klausimą atsako suvokimas.
• Įtampos jėgas suderina derinys.

Esmė: Tyrimas koks esu

Tyrimas: Kas Aš esu?

Tyrimo eiga

• Išgyvenimo apytaka yra Mano tyrimas, Koks Aš (Dievas) esu?
• Žmogus ir Dievas tiria dorovę.
• Elgesio ir dorovės tyrimas ir išskyrimas yra esminė žmogaus veikla, jo nuolatinė galimybė sąmoningai pasižiūrėti į save ir savo elgesį. Šio sąmoningėjimo galimybes nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
• Išgyvenimo apytaka tiria, Koks yra Dievas? Užtat tiria, Kas aš esu? Dievas ar ne Dievas? Kuom skiriuosi nuo Dievo?
• Valia yra atsakymas į klausimą, Kas aš esu?

Išsiaiškiname savo ribas

• Mes būdami sąlygose nežinome kiek mes patys esame sąlygiški (kiek priklausome nuo savo sąlygų) ir kiek mes esame besąlygiški (tad kilę už sąlygų). Užtat tiriame (ir Dievas mumis tiria), Kas esame?
• Mūsų ribos nusako ką mums tenka savarankiškai tirti ir kur turėtumėme netirti, o perleisti Dievui.
• Savo laisve nustatome ribą tarp savęs ir pasaulio. Tirdami save, atsiremiame į savo laisvumą. Nors ir nuklystame kažkiek, bet užtat susigaudome.
• Dorovės tyrimu apibrėžiamas sąmoningėjimas, kaip sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Išgyvenimo apytaka ištisai išgyvename sąmonės ir pasąmonės išskyrimą, ir atitinkamai, Dievo ir žmogaus išskyrimą.

• Mano tyrimas atveria galimybę Dievui ir kitiems ir man pačiam išgyventi mane.
• Dievo Sūnaus požiūris
  • Išgyvenimo apytakoje svarbiausia yra sąmonė, nes tai Sūnaus požiūris į Dievo tyrimą.
  • Būtent Dievo Sūnaus požiūriu iškyla (Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus) sutapimas požiūriais, tad išėjimo už savęs pakopomis, tad žinojimu. Tokiu būdu požiūriai išreiškia jų bendrą suvokimą (bendrai suvoktą Dievo Dvasią). O tai vyksta Dievo Sūnaus požiūriu, tad jau esant savasčiai. Požiūris remiasi būtent savastimi, tad išėjimą už savęs išsako būtent mūsų santykiu su tuo, kas už mūsų.

Tyrimo išdavos: Amžinai kuriu save.

• Dievo valia ir mano valia išskiriamos ir suderinamos.
  • Išgyvenimais tiksliname save, nustatydami savo santykį su savimi ir su pasauliu, tad išskirdami kūną, protą, širdį ir valią.
  • Pasąmonė išryškina mano valią. Sąmonė išskiria Dievo valią. Sąmoningumas jas atskiria, atpažįsta ir suderina.
  • Įsiklausau į save. Išgyvenimas išreiškia neramybę, širdies ir pasaulio tiesų supainiojimą, kurį išsprendus, nauja savastimi jaučiu ramybę.
  • Išryškėja ribos tarp Dievo už manęs (Tėvo) ir Dievo manyje (Sūnaus).
  • Išsiskiria, koks Aš esu čia ir dabar, ir koks esu amžinybėje, pilnai išsiskleidęs.
  • Išgyvenimai išplečia gyvenimą.
  • Aš prisiimu atsakomybę elgtis taip, kad Dievas galėtų viską žinoti kitais.
  • Sąmoningumas ženklų savybėmis sustato mano išgyvenimą taip, kad jisai lankstus, pakitus, judus, įsimintinas, reikšmingas, tikslingas.
  • Savo netobulumu galiu būti Dievui reikalingas, jeigu pajungiu savo valią jo valiai.
  • Išsiskleidžia Dievo ir mano požiūrių grandinė, taip kad aš, kaip gerasis vaikas, galiu eiti ten kur mane Tėvas ras.

Kaip tiriame

• Manimi tiria Dievas, Aš pats ir kiti.

Dievo ir Mano tyrimais išsiskiria Dievo tiriamas mano visas gyvenimas ir Mano tiriamas paskiras išgyvenimas. Užtat Aš trejybės ratą išgyvenu kaip begalinį sąlygišką patikslinimą.

Dievą ir žmogų (ir visus asmenis) sieja jų tyrimai.

Esmė: Tyrimas koks esu

Kodėl tiriame kas mes esame

• Tirdami save, atsiremiame į savo laisvumą, nors kiek ir nuklystame, tiesiog kad susigaudytumėme. Savo tokiu elgesiu nustatome ribą tarp savęs ir pasaulio.

2018.07.16 A: Kaip trejybės ratas gali būti variklis Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovėms?

D: Aš myliu jus, kaip savo prasmės šaltinius. Ir tą prasmę įžvelgiu iš trijų kampų. Taip kad Tėvui prasmingas jūsų nusistatymas, Sūnui jūsų vykdymas ir Dvasiai jūsų permąstymas. Ir mūsų santykį, tai yra, santykį tarp trejybės prasmę mums ir jums išsako šešerybė. Nes ji pasako, kad jums prasmingas būtent poslinkių ratas. Tad suprask kaip ir kodėl šešerybė yra dorovės pagrindas, nes tai yra mano prasmės pagrindas jumyse. Iš to ir kyla visos dorovės, nes jūsų prasmė yra jūsų pasirinkimas. O jūs galite rasti prasmę manyje, kaip ir aš jumyse, bet tai jūsų pasirinkimas ir mūsų dvilypumo, tad ir vienumo pagrindas.

2018.07.17 A: Kodėl Tėvas, Sūnus ir Dvasia sietini iš vienos pusės su pasakojimu, įvardijimu ir pagrindimu (paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu) ir iš kitos pusės su aštuongubu keliu, gėrio kryptimis ir dvejonėmis (Dievo valia, gera valia, išmintimi)?

D: Aš myliu. O mano meilė veikia šalia manęs, užtat veikiame dvilypiai, nes meilė veikia nebuvimu, būklės palaikymu. Tad jūs gyvendami manimi išgyvenate netroškimų sandaras. O turėdami ryšį su manimi išgyvenate požiūrių grandinę, įvairius sąmoningumus. Užtat ir yra skirtingi ketverybės atvaizdai vienu ir kitu atveju. Tirk mano meilę, kaip jus myliu, kaip jums suteikiu laisvę, kaip būtent jūs sprendžiate ar turite ryšį su manimi ar jo neturite ir viską suderinsi.

2018.07.20 A: Kaip susiję tavo valios vykdymas paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu ir pasirinkimai gyventi Dievu ar asmeniu, asmeniu ar asmenybe, ir asmenybe ar pasauliu?

D: Tu mąstai teisingai užtat radai šį raktą į dorovę. Jo esmė yra meilė ir jos sustatytas santykis tarp to kas yra ir nėra, užtat to ko laukiam, kad iškiltų. Taip, reikia vis rinktis dvilypį mąstymą, atveriantį mano tyrimą, juk jis remiasi tiek buvimu, tiek nebuvimu, tad vis išvengti aklavietės, kuri remiasi tik buvimu. Tai ir yra esmė, tik šio pasirinkimo aplinkybės keičiasi atsižvelgiant į jūsų sąmoningumą, o jį išsako mudviejų santykis, kaip mane ir save suprantate, kokiu asmeniu - Tėvu, Sūnumi ar Dvasia. Tad suvok kiekvieno asmens aplinkybes, jos yra Dievo šokyje būtent asmenyse: Dievas ar Aš, Aš ar Tu, Tu ar Kitas. Tai ir pokalbių esmė.

2018.12.25 A: Koks asmenų vaidmuo išgyvenimo apytakoje??

2018.12.26 A: Kaip paklusnumas, tikėjimas ir rūpėjimas sudaro trejybę?

D: Meile. Nes tai mano valios vykdymas. Jūsų paklusimu aš myliu, jūsų tikėjimu esu meilė, ir jūsų rūpėjimu esu mylimas. Tad jais meilė pereina iš manęs į jus. Ir taip iškyla meilės trejybė. Ji atitinka mano trejybę ir atitinkamai grindžia mano trejybės doroves.

2018.12.31 A: Kaip susiję pasirinkimai dorovėje ir pasirinkimai matematikoje?

D: Pasirinkimas yra tavo santykis su manimi, kaip suderini save sąlygose su manimi už sąlygų. Tad tiek dorovėje, tiek matematikoje ieškok šito santykio, tarp sąlygose esančio ir aplinkybių už sąlygų.

2019.01.01 A: Kaip iškyla padalinimų ratas?

D: Aš esu viskas, o mano padalinimai yra mano kūryba, mano veikla, ir ją išsako veiksmas +1, tuo pačiu veiksmai +2 ir +3. Juk jais pasipildau požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį. Jais išeinu už savęs į save. Tad padalinimų ratas išsako mano išėjimo už savęs galimas aplinkybes. Tai yra būtent mano aplinkybės. Tad suvok kaip aš veiksmų ketverybe remiuosi bet kokiu padalinimu, ir kaip padalinimų ratas išsako bet kokio padalinimo galimybes. Ieškok padalinimo pagrindų, jo prielaidų ir suprasi ...? padalinimų ratą.

2019.01.02 A: Kaip tavo troškimai išsako sąmoningumą?

D: Mano kiekviename troškime glūdi apimties dvilypumas, nes troškimu aš einu už savęs, tad tai yra veiksmas, tuo pačiu tai yra eigos pakopa. Tad įsijaučiu į tą pakopą ir taip pat jos atsisakau ir žengiu toliau. Įsijaučiu į pakopos netroškimą ir trošktu toliau pačiu troškimu. Tad sąmoningumas reiškiasi tuo dvilypumu, kuriuo aš ir jūs esame viena. O jūs savo ruožtu netroškime ieškote to dvilypumo, kuris reiškiasi nuliniu ir septintu požiūriu, taip pat pirma ir antra trejybe. Tad jūsų sąmoningumas remiasi mano sąmoningumu, jūsų sąlygiškasis sąmoningumas remiasi mano besąlygišku sąmoningumu, galiausiai meile, kuria pilnai atsiskleidžiame.

2019.01.03 A: Kaip visko padalinimas išreiškia pasąmonę?

D: Aš esu viskas. Ir aš žinau viską. O mano žinojimą išsako ir suveda visko padalinimas. Tad tai yra kartu ir jūsų žinojimas, tai vieno požiūrio sustatymas, jo aplinkybės, tad tai atsakymas, į kurį tu atsiremi. Nes tas požiūris tave sieja su viskuo, su jo padalinimu, taip kad tu išgyveni vieną kurį jo požiūrį, o toliau gali išgyventi antrą atsitokėjimu ar trečią sąmoningumu. O visko padalinimas išreiškia viską į kurį savo žinojimu atsiremi.

2019.01.04 A: Kaip sąmoningumas kyla iš Dievo šokio?

D: Asmenimis Aš, Tu, Kitas sutampa mano trys kampai: vienu požiūriu, dviem požiūriais ir timis požiūriais. Ir jais, tuo pačiu, sutampa mano buvimas ir mano nebuvimas ir jų sugretinimas taipogi, Dievo buvimas ir įsijautimas, Sūnaus nebuvimas ir atsitokėjimas, Dvasios sugretinimas ir sąmoningumas. Tad iškyla dvilypumas tarp trijų Dievo asmenų ir trijų sąmoningumo veiksmų +1, +2, +3. Tai dvilypumas tarp trijų vienumų Dievo, asmens ir asmenų ir trijų atitinkamų sandarų. Tad šį dvilypumą išsako šešerybė, o tai jūsų sąlygos, tad santvarka kurią išgyvenate mano netroškimais, nes jie kaip mano netroškimai yra būtent mano, kaip ir troškimai mano. Tad sąmoningumas išplaukia iš dvilypumo asmenų ir veiksmų, o tai grindžia šešerybė.

2019.01.05 A: Kaip požiūriai išreiškia tiek pasąmonės neišėjimą už savęs, tiek sąmonės išėjimą už savęs?

D: Aš myliu, o meilė yra savęs atsisakymas vardan kitų. Tad meilė reikalauja trijų požiūrių, kad galėčiau įsijausti į savastį, atsitokėti nuo savasties, ir rinktis tarp šiųdviejų. O pasąmonės požiūrių rinkiniai - visko padalinimai - išsako tai, kas yra mylima, užtat tai, vardan ko yra sąmoningumas. Tad mylėk ir suprasi, kas yra mylima, tai gyvenimo reikalai, tad visko padalinimai, mūsų santykiai, kurie reiškiasi tiek mumyse, tiek mūsų tarpusavio santykiuose. Šiuos santykius išsako visko padalinimai, mūsų požiūrių santykiai.

2019.01.07 A: Kaip sąmoningumas reiškiasi dorove?

D: Mano įsakymai iškyla mano šokiu. O sąmoningumas tai išreiškia nežinojimu, tad laisvu pasirinkimu. Tai tampa jūsų laisvėmis. O tai laisvė paklusti, tikėti, rūpėti, nes visi šie vidiniai požiūriai pagrįsti nežinojimu, būtent manęs nežinojimu.

2019.01.10 A: Kaip grynas sąmoningumas kyla iš Dievo šokio?

D: Aš myliu, tai mano esmė, ir ta esmė iškyla gyvenimo lygtimi, o jinai reiškiasi tiek dvasia - asmenimis, tiek ne dvasia - sandara - vaidmenimis: Dievu, gerumu, gyvenimu ir amžinu gyvenimu. Tad sąmoningumas sieja asmenį ir vaidmenį, taip kad jūs esate asmenys vaidmenyse - įkūnytas sąmoningumas.

2019.01.26 A: Kaip pasirinkimų malūne susistato trejybės ratas?

D: Trejybės ratas yra sąmoningas išgyvenimas Dievo. Tai yra Mano, Tavo ir Kito požiūrių santykis. Kito požiūriu Aš esu įsijautimas ir Tu esi atsitokėjimas. Tuo tarpu Mano požiūriu Tu esi įsijautimas ir Kitas yra atsitokėjimas. O Tavo požiūriu Kitas yra įsijautimas ir Aš esu atsitokėjimas. Kiekvienas iš šių sąmoningumų remiasi savo santykiu su Dievu. Tad ištirk ir suvok šituos santykius ir suprasi trejybės ratą, o kartu ir šešerybę bei aštuongubą kelią ir tris kalbas.

2019.03.02 A: Kaip pasirinkimų malūne susideda Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų ir trejybės ratas?

D: Sąmonės ir pasąmonės, žinojimo ir nežinojimo santykį išsako šios sandaros. Aštuonerybė jas sulygina, dešimt Dievo įsakymų jas atskiria, Dievo trejybe pasąmonė išplaukia iš sąmonės, o trejybės ratu sąmonė išplaukia iš pasąmonės. Tad tai ir yra visos galimybės. Tad ieškok jų suvedimo požiūrių lygtimi ir ketverybe, tad gyvenimo lygtimi.

2019.12.04 A: Kaip padalinimų ratas išreiškia išgyvenimus?

D: Aš esu padalinimo rato pagrindas, esu pagrindas kiekvieno padalinimo, kurį išgyvenate, kaip būseną. Būsena išgyvenama trejopai ketveriopai, taip išgyvenama yra ši dviprasmybė, ar gyvenate manimi ar atskirai. Ir ši dviprasmybė išskiria kiekvieną padalinimą, ar pridedame požiūrius man, nulybei, ar juos atimate nuo mano nebuvimo, nuo septynerybės. Juk aš esu prieštaravimas, o septynerybė išsako neprieštaravimą. Ir jūs išgyvenate Dievo trejybę, tad tai yra Dievo trejybės išgyvenimas be Dievo, ir tiksliau, nebūtinai Dievu. Ir tai veda iš nulybės į trejybės ratą, arba iš septynerybės į ketverybę. Betgi visą paremia požiūrių papildymas mano buvimu ir ne jų šalinimas mano nebuvimu.

2020.03.24 A: Kaip suprasti pasąmonę kaip pasitraukimą ir sąmonę kaip atsiradimą?

D: Pasąmone pasitraukia savastis ir sąmone atsiranda savastis. O sąmoningumu sutariama kas yra savastis.

• Kaip išgyvenimo apytaka išverčia Dievo šokį?
• Kaip išgyvename trejybės atvaizdu daiktas-eiga-asmuo?
• Sandaros: Kaip sandaros sieja visą gyvenimą ir paskirą išgyvenimą?
• Kokia išgyvenimo eiga?
• Ką atveria dorovė?
• Kokius pasirinkimus išgyvename?
• Kokia prasmė Dievo valios vykdymo rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu?
• Kaip žinojimo rūmai išverčia išgyvenimo apytaką ir sureikšmina išgyvenimų tarpusavio sąsajas?

Apytakos

• Dievas yra Dieve (Tėvas), asmenyje (Sūnus), asmenybėse (Dvasia). Kur Dievas pasaulyje? Dievas pasitraukia, pasaulis yra jo nebuvimas. Dievui buvimas ir nebuvimas sutampa. Užtat šiuo pagrindu užsiskleidžia trejybės ratas.

Išsivertimas iš Dievo šokio į išgyvenimo apytaką

Veiksmai

• Kaip trys balsai sieja visą gyvenimą ir paskirą išgyvenimą?
• Trys balsai atsiveria ir išsiskiria keturiomis pakopomis, tai daro su Dievu, pasiekia Dievą, o viršūnėje Dievas pasitraukia, buvimas tampa nebuvimu, užsisklendžia trejybės ratas.
• Savastis yra pasąmonė, ją sąmonė persako bendrybėmis, kad nesiribotumėme savimi, o sąmoningumas suderina, kad atitiktų.
• Teigiamų jausmų įamžinimas dorybėmis tveria pasąmonę. O sąmonė pasireiškia išorinį požiūrį įsisavindama vidiniu požiūriu. Tai yra sąmoningas pasąmonės puoselėjimas. O pasąmonė ir šiaip savaime plečiasi. Tad reikia ieškoti santykio tarp savaiminės pasąmonės ir išugdytos pasąmonės. Yra bendrystė ir vienu pagrindu ir kitu pagrindu ir renkamės tarp jų. Tai pasirinkimas tarp šiaip gyvenimo ir amžino gyvenimo.
• Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais.
• Pasąmonė, sąmonė. Jordan Peterson vaizdo įrašas kaip vengiame naudoti dešinį pusrutulį kuriuo tiriame nepažįstamus dalykus.
  • Kairysis pusrutulis: Pažįstami dalykai. Teigiami jausmai. Veiklos skatinimas. Žodžių apdorojimas. Mąstyma seka. Smulkmenų atpažinimas. Smulkmenų tvėrimas. Smulkūs judesiai.
  • Dešinysis pusrutulis: Nepažįstami dalykai. Neigiami jausmai. Veiklos slopinimas. Vaizdų apdorojimas. Visapusiškas mąstymas. Derinių atpažinimas. Derinių tvėrimas. Grubūs judesiai.
• Pažįstami dalykai - viengubas požiūris - pasaulio tiesa. Nepažįstami dalykai - dvigubas požiūris - širdiest tiesa.
• Požiūriai išplaukia iš sąmonės iš skylių (įsivaizduojamų asmenų, Dievo). Sandara iš visumos, iš sąmoningumo.
• Sąmonė ir pasąmonė turi savo valdas. Bet sąmonė turėtų valdyti jų ribą, tai yra sąmoningumas. Ta prasme pasąmonė turėtų būti atvira aibė, o sąmonė turėtų būti uždara aibė. Užtat begalybę - amžiną gyvenimą - turėtumėme išgyventi pasąmone. Tai yra pasąmonės amžinas ryškinimas savo gelmių, savo valios valios.
• Pasąmonė yra orakulas.
• -1x0x1 galima suvokti kaip įsijautimą, sąmoningumą ir atsitokėjimą. Įsijautimas -1 ir atsitokėjimas +1 nustato skirtingas kryptis apie padalinimų ratą.
• Vaikam svarbu, kad juos augintų du tėvai, kad galėtų išsiskirti pasąmonė ir sąmonė.
• Sąmonė atveria

Sandarų tyrimas

• Trejybės ratas supina tris balsus kaip kasas.
• Dievas ar gamta įrašo dovanas asmenybei kuriomis ji sutinka gyvenimą kuomet įsijungia sąmoningumas. Betgi esminė dovana yra sąmonei duota širdies tiesų kalba kuriai visaip teiktina pirmenybė. Tad asmenybės dovanos neesminės nes yra geresnių.
• Išgyvename netroškimais: valią vertybėmis (kodėl), širdį lūkesčiais (kaip), protą abejonėmis (koks), kūną poreikiais (ar). Išgyvename tuo kas mus pakeičia, tad savimi.
• Protas sulygina. Dvejonė nustato.
• Dorovės ratas. Vertybiniai klausimai.
• Tėve mūsų griauna skirtumą tarp Dievo ir manęs, kad jisai gyventų manimi. Trejybė (trys valios aštuongubame kelyje) leidžia pripažinti ir atsiduoti jam.
• Mano pasaulį, mano būsenas, nusako padalinimai.
• Sandara (sąmone) ir jos papildymas (pasąmone)
• Sandarą suvokiame bendriau per kitą, užtat tenka savo ypatumus išreikšti sandaros papildymu, tuo pačiu išreiškiame ir Dievo ypatumus.
• Sandaras noriu naujai suprasti požiūriais, nuostatomis, įsakymais.
• Visaregiu bene atsiplėšiame nuo savo aplinkybių, nuo savo požiūrio.
• Pirminėmis sandaromis bene galime priimti kito požiūrį ar neturėti nė jokio požiūrio.

Visos sandaros susidaro iš atvaizdų požiūrių

• 12 aplinkybių = 4 trejybės atvaizdai
• 8 padalinimai = 4 dvejybės atvaizdai = 2 ketverybės atvaizdai
• 6 atvaizdai = 4 vienybės atvaizdai ir 2 septynerybės atvaizdai

Išgyvename sandarą poslinkiais

• Proto dėmesio poslinkiai. Išreiškia žinojimą ir nežinojimą. Poslinkiu žinojimas kaupiasi. Nežinojimas banguoja - vis poslinkiu išnyksta ir paskui nauju nariu vėl iškyla. Tai primena šešerybės atvaizdą kuriame dorybė kaupiasi, o teigiami jausmai bene banguoja. Tas bangavimas taip pat primena sąmoningumo bangavimą, taip pat kaitaliojimą kaip gyvybės dėsnį.
• Nulybę grindžia išgyvenimo apytakoje trejybė +1, +2, +3, darniai susiveda į nulybę: 5+3=0, 6+2=0, 7+1=0.
• 6+2=0 Sąlygišką ir besąlygišką trejybę sutapatina dvejybė.
• 5+3=0. Visko dvasia papildo +1 -> 0.
• Netroškimais galima išeiti už savo vaizduotės ribų, 6+1+1. Gyventi tikrovėje, rinktis santykį su tikrove. Sąmoninguas teikia teisingą pasirinkimą.
• Aplinkybės, sąvokos, trejybė įžvelgia vienumą ir paskirumą, paskirą požiūrį. O atvaizdai leidžia įsivaizduoti visumą.
• Dievas troškimais išgyvendamas pirmąsias sandaras grindžia antrines sandaras. Kuom skiriasi pirminių ir antrinių sandarų išgyvenimas? Pirminės sandaros apibrėžia tiesioginį santykį su tavimi, su sąmone, su klausimais, tad gyventi dvilypiu arba vienareikšmiu požiūriu. Antrinės sandaros apibrėžia netiesioginį santykį su kitu, su atsakymais, su pasąmone, kuria galime įsijausti ir atsitokėti, tad gyventi sąmoningai.
• Ketverybė, penkerybė, šešerybė iškyla veiksmu savęs suvokimu, sąmone, +2.
• Jeigu tėra vien Dievas, tegaliu įsivaizduoti, kad jisai save padalintų, jisai išskirtų savo dalis, taip kad tos dalis sietų santykiai. Tokiu būdu iškiltų sandara. Šie padalinimai būtų Dievo gyvenimo įvykiai, jojo dienos, kaip kad Pradžios knygoje.
• Išgyvenimo apytaka išsako sandaromis. Tai dvilypis kampas, tad lygiagrečiai puoselėjami tiek Dievo, tiek žmogaus išeities taškai. Užtat lyg ir yra mažiau prielaidų, kaip kad Dievo šokyje, užtat yra du išeities taškai, tačiau pagrinde yra žmogaus išeities taškas.
• Išgyvenimo apytakoje žmogus apibrėžtas ketverybe tačiau jisai santvarką išgyvena, tad iškrenta lygmuo ar, užtat jisai išgyvena trejybės ratą lygmenimis koks, kaip, kodėl.

Sulyginus pasąmonę ir tinklą, sąmonę ir medį, sąmoningumą ir seką, ir išgyvenimą supratus kaip atsiskledimą ir užsiskleidimą:

• tinklas - medis
• tinklas - seka
• medis - seka
• seka - medis
• seka -tinklas
• medis - tinklas

Mąstant atvirkščiai nuo tarpo:

• Tarpas išsako, kad Dievas nebūtinas.
• Jeigu Dievas nėra būtinas, tada yra tarpas (Kitas). Jeigu yra tarpas, tada yra šešios lygmenų poros. Jeigu yra šešios lygmenų poros, tada yra laipsnynas (Tu) aštuongubame kelyje. Jeigu yra laipsnynas, tai yra visaregis (Aš). Jeigu yra visaregis, tai yra trejybė ir ją globojantis Dievas.
• Tarpą grindžia uždara sandara, kurią grindžia atvira sandara, kurią grindžia asmuo, kurį grindžia mažėjančio laisvumo sąlygos ir didėjančio laisvumo sąlygos, kuriuos sieja trejybė, kurią globoja meilė, tai Dievo esmė ir pagrindas.

Išgyvenimai

• Išgyvenimu susitapatinama su betko tašku, su tuo kaip per jį slenka žinojimas ir nežinojimas.
• Asmeniniai pasakojimai, išgyvenimai, padeda mums atsispirti nuo pasaulio.

Išgyvenimo eiga

Dorovė

• Būtis. Kas gali būti (dorovė) išskiriama nuo kas yra (elgesio).

Pasirinkimai

• Ar teisingai ar klaidingai sustatysime santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų?

Vertybės - rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas

• Protui rūpi, širdis tiki, valia paklūsta. Tokiais būdais suskaldome tarpą tarp pasaulio ir Dievo. Protas suskaldo požiūriu, širdis požiūriu į požiūrį, valia požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad padalinimai išplaukia iš proto, atvaizdai ir aplinkybės iš širdies, ir trys kalbos iš valios.
• Gerasis vaikas yra paklusnus Tėvui, o blogasis vaikas nepaklusnus.
• Kaip susiję trys sąmoningėjimo pasirinkimai (paklusti, tikėti, rūpintis) ir trys sąmoningumo pasirinkimai (sąmoningėti, gyventi Dievu ir ne savimi, gyventi trejybės poslinkiais)? Ar jie kartu sudaro šešerybę?
• Įsisavinimas vidinio požiūrio svarbus vienumui nes negali kilti iš išorinio požiūrio, tai tik laikinas, sąlygiškas paskatinimas, pavaizdavimas, išraiškai vaizduotei, kad suvoktumėme. Išoriniu požiūriu Dievas randa bendrą kalbą su mūsų vaizduote, bendrą suvokimą, o vidiniu požiūriu susikalbame su Dievu, jį suprantame ir su juo susideriname.

Išsivertimas iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus

Išgyvenimai

• Išgyvenimu susitapatinama su betko tašku, su tuo kaip per jį slenka žinojimas ir nežinojimas.

Išgyvenimo eiga

Dorovė

• Būtis. Kas gali būti (dorovė) išskiriama nuo kas yra (elgesio).

Pasirinkimai

• Ar teisingai ar klaidingai sustatysime santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų?

Vertybės - rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas

• Protui rūpi, širdis tiki, valia paklūsta. Tokiais būdais suskaldome tarpą tarp pasaulio ir Dievo. Protas suskaldo požiūriu, širdis požiūriu į požiūrį, valia požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad padalinimai išplaukia iš proto, atvaizdai ir aplinkybės iš širdies, ir trys kalbos iš valios.
• Gerasis vaikas yra paklusnus Tėvui, o blogasis vaikas nepaklusnus.
• Kaip susiję trys sąmoningėjimo pasirinkimai (paklusti, tikėti, rūpintis) ir trys sąmoningumo pasirinkimai (sąmoningėti, gyventi Dievu ir ne savimi, gyventi trejybės poslinkiais)? Ar jie kartu sudaro šešerybę?

Išsivertimas iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus

• Įsisavinimas vidinio požiūrio svarbus vienumui nes negali kilti iš išorinio požiūrio, tai tik laikinas, sąlygiškas paskatinimas, pavaizdavimas, išraiškai vaizduotei, kad suvoktumėme. Išoriniu požiūriu Dievas randa bendrą kalbą su mūsų vaizduote, bendrą suvokimą, o vidiniu požiūriu susikalbame su Dievu, jį suprantame ir su juo susideriname.

Išgyvenimo aplinkybės

Sandara (sąmone) ir jos papildymas (pasąmone)

Sandaras noriu naujai suprasti požiūriais, nuostatomis, įsakymais.

Išgyvenimai

• Asmeniniai pasakojimai, išgyvenimai, padeda mums atsispirti nuo pasaulio.

• Požiūriai išplaukia iš sąmonės iš skylių (įsivaizduojamų asmenų, Dievo). Sandara iš visumos, iš sąmoningumo.

• Atsitokėjimas atsiremia į Dievą už santvarkos, o įsijautimas atsiremia į Dievą mūsų gelmėse. Jais išgyvename, išeiname už savęs. Dievo požiūris atsiremia į Dievą už santvarkos.
• Susigaudymas, savęs suvokimas (Sūnus). Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.

• God's view (from our view) = dividing himself - the God who knows
• What may God do, if there is nothing but God? The only thing that I can imagine is that God might divide himself. He may differentiate parts of himself, and those parts may have relationships. In this way, he may give rise to structure. We may imagine these as the events, or the days, in the life of God. They bring to mind the days in the Book of Genesis.
• Kas viešpatauja riboje tarp Dievo už manęs ir Dievo mano gelmėse? Dievas už manęs. Būtent tai vysto mano valią, kad galėčiau atsiplėšti nuo savęs. Nes sąmonė ir pasąmonė turi savo valdas. Bet sąmonė turėtų valdyti jų ribą, tai yra sąmoningumas. Ta prasme pasąmonė turėtų būti atvira aibė, o sąmonė turėtų būti uždara aibė. Užtat begalybę - amžiną gyvenimą - turėtumėme išgyventi pasąmone. Tai yra pasąmonės amžinas ryškinimas savo gelmių, savo valios valios.
• Pasąmonė yra orakulas.
• -1x0x1 galima suvokti kaip įsijautimą, sąmoningumą ir atsitokėjimą. Įsijautimas -1 ir atsitokėjimas +1 nustato skirtingas kryptis apie padalinimų ratą.
• Vaikam svarbu, kad juos augintų du tėvai, kad galėtų išsiskirti pasąmonė ir sąmonė.

Išgyvenimo apytaka

• Sąmonė atveria

Mąstant atvirkščiai nuo tarpo:

• Tarpas išsako, kad Dievas nebūtinas.
• Jeigu Dievas nėra būtinas, tada yra tarpas (Kitas). Jeigu yra tarpas, tada yra šešios lygmenų poros. Jeigu yra šešios lygmenų poros, tada yra laipsnynas (Tu) aštuongubame kelyje. Jeigu yra laipsnynas, tai yra visaregis (Aš). Jeigu yra visaregis, tai yra trejybė ir ją globojantis Dievas.
• Tarpą grindžia uždara sandara, kurią grindžia atvira sandara, kurią grindžia asmuo, kurį grindžia mažėjančio laisvumo sąlygos ir didėjančio laisvumo sąlygos, kuriuos sieja trejybė, kurią globoja meilė, tai Dievo esmė ir pagrindas.

• Išgyvenimo apytaka viską išreiškia iš vieno taško, nepajudinamo taško, betko taško, kuris ant ribos tarp senos savasties ir naujos savasties, ten kur plėtojasi savastis, kur tai ką žinome yra praeityje, ir tai ko nežinome yra ateityje.
• Išgyvenimu susitapatinama su betko tašku, su tuo kaip per jį slenka žinojimas ir nežinojimas.
• Išgyvenimo apytakos visuma: Yra savastis susidedantis iš pasąmonės tinklo, sąmonės medžio, sąmoningumo sekos ir jų tarpusavių santykių. Šiuos santykius papuoselėja išgyvenimas kuris juos sustato trejybės ratu įveikiant poslinkio trikdį.
• Išgyvenimo apytakoje klausimas Koks Aš esu? iškyla ryšium su vienumu, su santykiu su Mumis.

• Tėve mūsų griauna skirtumą tarp Dievo ir manęs, kad jisai gyventų manimi. Trejybė (trys valios aštuongubame kelyje) leidžia pripažinti ir atsiduoti jam.

Elgesys ir dorovė

• Būtis. Kas gali būti (dorovė) išskiriama nuo kas yra (elgesio).

• Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais.
• Protas sulygina. Dvejonė nustato.
• Dorovės ratas. Vertybiniai klausimai.
• Pasąmonė, sąmonė. Jordan Peterson Not to have your right hemisphere turn on. Unexplored territory. Video.

Išgyvename netroškimais: valią vertybėmis (kodėl), širdį lūkesčiais (kaip), protą abejonėmis (koks), kūną poreikiais (ar). Išgyvename tuo kas mus pakeičia, tad savimi.

• Gerasis vaikas yra paklusnus Tėvui, o blogasis vaikas nepaklusnus.
• Išgyvenimo apytaka pagrįsta betarpiškumu - nulybės atvaizdu. Betarpiškumas grindžia dėmesį, o dėmesio sklaida grindžia brandą.
• Protui rūpi, širdis tiki, valia paklūsta. Tokiais būdais suskaldome tarpą tarp pasaulio ir Dievo. Protas suskaldo požiūriu, širdis požiūriu į požiūrį, valia požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad padalinimai išplaukia iš proto, atvaizdai ir aplinkybės iš širdies, ir trys kalbos iš valios.
• Savastis yra pasąmonė, ją sąmonė persako bendrybėmis, kad nesiribotumėme savimi, o sąmoningumas suderina, kad atitiktų.
• Trejybės ratas supina tris balsus kaip kasas.
• Dievas ar gamta įrašo dovanas asmenybei kuriomis ji sutinka gyvenimą kuomet įsijungia sąmoningumas. Betgi esminė dovana yra sąmonei duota širdies tiesų kalba kuriai visaip teiktina pirmenybė. Tad asmenybės dovanos neesminės nes yra geresnių.
• Žmogui išsiskiria jo ilgalaikis atsiskleidimas ir tuometinis išgyvenimas. Dievui tai yra tas pats dalykas. Nes žmogui tai vyksta ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe. O Dievas atsiskleidžia nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe.
• The human is the bystander who is given this to live, experience and ponder. We likewise take up the question, "Am I necessary?", alongside God, by sharing the perspective of everything.
• Teigiamų jausmų įamžinimas dorybėmis tveria pasąmonę. O sąmonė pasireiškia išorinį požiūrį įsisavindama vidiniu požiūriu. Tai yra sąmoningas pasąmonės puoselėjimas. O pasąmonė ir šiaip savaime plečiasi. Tad reikia ieškoti santykio tarp savaiminės pasąmonės ir išugdytos pasąmonės. Yra bendrystė ir vienu pagrindu ir kitu pagrindu ir renkamės tarp jų. Tai pasirinkimas tarp šiaip gyvenimo ir amžino gyvenimo.
• Išgyvenimo apytaka išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės
• Gyvenimas yra žiaurus. Nes sąmonė yra tobula, o pasąmonė yra netobula. Dargi pasąmonė jas lengvai supainioja. O Dievas myli netobulą.
• Išgyvenimo apytaka amžinas gyvenimas reiškiasi gyvenimiškiau kaip Mano amžina branda.
• Išgyvenimo apytaką išmąstyti trejybės atvaizdu: savastis yra pasirinktas daiktas (pasąmonė), pasirinkta eiga (sąmonė), renkantis asmuo (sąmoningumas). Pasirinktas daiktas veda į valią. Pasirinkta eiga veda į ištakas, tad į Dievą. Tai yra esmės ieškojimai.
• Išgyvenimo apytaka pagrįsta Sūnaus požiūriu. Jo kampu gali būti visa eilė aukštesnių ir žemesnių lygmenų, santvarkų santvarkose.
• Kaip neapibrėžtumą ir jo tris reikšmes suvokti tiek galimybių požiūriu, tiek Dievo požiūriu? Ar tai šešerybė?
• Kaip susiję trys sąmoningėjimo pasirinkimai (paklusti, tikėti, rūpintis) ir trys sąmoningumo pasirinkimai (sąmoningėti, gyventi Dievu ir ne savimi, gyventi trejybės poslinkiais)? Ar jie kartu sudaro šešerybę?
• Kaip iškyla požiūrio pažinovas - Dievas (už savasties) ar žmogus (savastyje) - kuriam požiūris priskirtas?

Santykis su Dievu

• Ar teisingai ar klaidingai sustatysime santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų?

• Išgyvenimo apytaka išskiria santykius su Dievu už manęs ir manyje.

• Trys balsai atsiveria ir išsiskiria keturiomis pakopomis, tai daro su Dievu, pasiekia Dievą, o viršūnėje Dievas pasitraukia, buvimas tampa nebuvimu, užsisklendžia trejybės ratas.
• Kaip trys balsai sieja visą gyvenimą ir paskirą išgyvenimą?

Pamatinės sąvokos

• Tyrimas: Kas aš esu?
• Aš esu savastis
• Žmogus yra tarpas
• Dievas yra visuma
• Bręstame šuoliu

Pasąmonė - pirminė savastis

• Išgyvenimų rūšys. Pirminė savastis išgyvena 3+3 rūšių įtampą.
• Laipsnynas
• Sąmoningėjimas - sutelkiame save, kas esame. Ketverybė 4.
• Troškimai
• Poreikių tenkinimai

Sąmonė - dorovė - antrinė savastis

• dvilypumas - savęs tikslinimas požiūriu į požiūrį
• 4+4 pasąmonė ir sąmonė, palaikyti visko žinojimą, žinojimas ir nežinojimas
• 4x3 aplinkybės - savęs tikslinimo atvaizdai
• 3x2 pertvarkymai
• 6 antrinė savastis

Susikalbėjimas

• 4 ketverybė - netroškimai (ar troškimai?)
• abejonės ir dvejonės

Sąmoningumas - pasirinkimai - meilė

• 3-bės ratas - savęs tikslinimas požiūriu į požiūrį į požiūrį
• 1+3+3+1 aštuongubas kelias, padalinimų ratas, vertybiniai klausimai, dorovės rūšys, išgyvenimo viršūnė
• 3 pasirinkimai - vidiniai požiūriai
• Tyčinis blogis
• Tyčinis gėris
• (4 2) atjautos

Dievas

• 1+4+2+1 aštuonerybė, rūpesčiai, lūkesčiai - Dievo požiūriu

Sąlygos ir pasekmės

Pamatinės sąvokos

Bręstame šuoliu

Brandos šuoliu

• Galiu bręsti tiktai pripažindamas save kaip nepilnai atsiskleidusį. Pripažįstu savo ribą ir pripažįstu visumą už mano ribos.
• Atsisakome savo požiūrio.
• Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
• Tad taikome ir išplečiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
• Laikomės požiūrio. Apytakoje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio.
• Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
• Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.

Kaip gyventi

• Kai žinau savo būklę, savo visumą, tada galiu suprasti ką daryti. Galiu nesiblaškyti ir daryti tai kas svarbu visumai. O kai veikiu nežinodamas savo būklės, belieka išbandyti įvairias kryptis ir mokytis, po truputį susidaryti bendrą vaizdą. Tai skirtumas tarp gerojo vaiko ir blogojo vaiko.

Pasąmonė - pirminė savastis

Išgyvenimų rūšys. Pirminė savastis išgyvena 3+3 rūšių įtampą.

Ką išgyvenimo rūšis pasako

• Išgyvenimas yra išgyventas iš vieno iš šešių kampų: kas yra, galima, siektina, nėra, negalima, nesiektina.
• Išgyvenimas yra žmogaus geidimas, kuriuo žmogus išgyvena Dievo troškimą. Išgyvenimas išgyvena vieną kurį troškimo kampą, arba iš buvimo pusės, arba iš jo palaikančio nebuvimo.
• Išgyvenimo rūšis išsako tai kas kelia įtampą.
• Išgyvenimo rūšis išryškina, kas Aš esu, būtent, kame esu.
• Išgyvenimu rūšis nurodo Mane kaip pasirinkimą aukštesnio lygmens.
• 3+3. Dievo ir manęs nėra. Meilė mane brandina. Atsisakyti savęs. Sena Savastis - meilė - nauja Savastis.
• Pirminė savastis - pasąmonė - jaučia, ką išgyvename. Jinai jaučia 3+3 rūšių įtampą.
• Išgyventu kampu jaučiame, kad išgyvenimas yra išgyventas, užtat laisvę pajuntame apimtyje, kaip dangaus karalystėje.

Išgyvenimais atsisakome savęs ir pakylame į aukštesnį, platesnį lygmenį. Kas aš esu?

• Yra: Esu pripažinimas (jog yra kaip yra). Atsisakyti ar esu ir būti koks esu.
• Galima: Esu sprendimas. Atsisakyti ar esu ir būti kaip esu.
• Siektina: Esu pavyzdys. Atsisakyti koks esu ir būti kaip esu.
• Nėra: Esu jautrumas. Atsisakyti kaip esu ir būti kodėl esu.
• Negalima: Esu susitelkimas. Atsisakyti koks esu ir būti kodėl esu.
• Nesiektina: Esu pasitaisymas. Atsisakyti ar esu ir būti kodėl esu.

Esamybė, galimybė, siekiamybė

• Trys žmogaus balsai pasireiškia išgyvenimų rūšyse: yra, įmanoma, siekiama.
• Siekiamybė yra galimybių kūrimas, o galimybė yra esamybės praplėtimas.
• Išsako trejybės būseną ar poslinkį.
• Trys veiksmai: +1, +2, +3.

Teigiamas, neigiamas

• Išgyvenimai yra buvimo (pasąmonės, žinojimo, teigimo) ir nebuvimo (sąmonės, nežinojimo, neigimo).
• Įtampą gali kelti tai kas yra (esamybė, galimybė, siekiamybė), arba tai, ko nėra (nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė).
• Neigiamybę išgyvenimu išgyvename Dievo požiūriu, plačiau kaip santvarką.
• Išsako turėjimą ir neturėjimą ryšio su Dievu.
• Išskiriama, kas už mūsų ir kas mumyse.
• Tai kas yra apibūdina iš lauko. Tai ko nėra apibūdina iš vidaus.
• Nebuvimas palaiko, myli buvimą.
• Įtampa kelia tai kas yra arba tai ko nėra.
• Išgyvenimų rūšys išsako pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą iš pasąmonės kampo (kaip esamybę, galimybę, siekiamybę) ir iš sąmonės kampo (kaip nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę), bet ne iš sąmoningumo kampo. Kitos sandaros išvysto sąmoningumo kampą.
• Negalimybė dažnai tampa galimybe. Tačiau galimybei nebūtina, kad būtų negalimybė. Bene panašiai su nesamybe ir esamybe, nesiekiamybe ir esamybe. Neigiamas yra sąlygiškas, teigiamas nesąlygiškas.

Laipsnynas

• Laipsnynas išsako, kas aš esu, pavyzdžiui, įnagininkas (įrankis) pajungti save. Yra šeši laipsniai tarp Dievo ir gerumo.
• Savo valia esame vardininkas, naudininkas, galininkas. Dievo valia už mūsų esame įnagininkas, kilmininkas, vietininkas. Gyvendami Dievo valia atsisakome savęs, kaip židinio, užtat nepaprastai išplečiame save.
• Gyvenimas dvigubu požiūriu leidžia laipsnynu suderinti Dievo valią ir savo valią.

Sąmoningėjimas - sutelkiame save, kas esame. Ketverybė 4.

Pasąmonė sutelkia Mane

• Pasąmonė, skirdama išteklius, susiaurina, sutelkia, kas mes esame, pridėdama požiūrius: Kūnas (joks požiūris - nesavarankiškas, turi poreikius) - protas (požiūris, neužtikrintas abejoja) - širdis (požiūris į požiūrį, nerami laukia) - valia (požiūris į požiūrį į požiūrį, nemylinti vertina).
• Neigimu sutelkiu save.
• Jeigu žmogus gyvena kūnu, jis nesuvokia kokiu pagrindu jisai gali būti giminingas Dievui, bet kai tik jis gyvena protu jis gali sutapti su Dievu, jį suprasti, jį atpažinti.
• Pažįstame save, savo kertinę vertybę. Panašiai, pažįstame savo kūną - poreikius, protą - abejones, širdį - lūkesčius.

Keturi lygmenys

• kūnas, protas, širdis, valia
• joks požiūris - požiūris - požiūris į požiūrį - požiūris į požiūrį į požiūrį
• Dievas-Aš-Tu-Kitas.
• Dvasia - sandara - atvaizdai - vieningumas.
• Dievas-viskas-troškimai-meilė.
• Vienumo keturi pagrindai: bendras netroškimas, paskiri netroškimai, paskiri troškimai, bendras troškimas. Pranešimas apie vienumo pagrindus.
• Keturios geometrijos.
• Ar-Koks-Kaip-Kodėl.
• Keturi netroškimai yra keturi aštuonerybės atvaizdai.
  • Aštuonerybę (padalinimų ratą) galima išgyventi ketveriopai (asmenimis - troškimais ir netroškimais).
• Viskas apie betką yra viskas apie požiūrį. Viskas apie kažką yra viskas apie betką apie betką, tad apie požiūrį į požiūrį. Viskas apie nieką yra viskas apie betką apie betką apie betką, tad apie požiūrį į požiūrį į požiūrį.
• Keturios pakopos žmoniškai išsako išėjimą už savęs.

Išteklių skirstymas.

• Patirtis su duomenų bazėmis - pusę dėmesio skirti sistemos bendrybėms ir pusę dėmesio skirti išimtims.
• Bendrybės ir išimtys. Technologija - standartai - mus skiria. Menas - išimtys - mus jungia. Dorovė - galimybė rūpintis išimtimis. O kaip su dorovės bendrais dėsniais? Asmuo ir asmenybė? Mylėk artimą kaip save patį?

Valia

• Galiausiai esu valia.
• Dorovei svarbu žmogaus ketinimai, jo valia. Elgesys atitinkamai vertinamas.
• Aš iš esmės nesu savo kūnas, nė protas, nė širdis, o iš visų atvaizdų tesu savo valia. Valios pagrindu galiu būti ir širdis, ir protas, ir kūnas. Aš nesu savo protas - esu savo valia - šitą suvokiau kovodamas su įpročiu glamonėti save. Protas gali apstatyti valią, bet aš galiu kažkiek atjungti savo protą, atsiriboti nuo jo. Panašiai, nesu savo kūnas - galiu paaukoti savo gyvybę, kentėti skausmą. Nesu savo širdis - galiu nepaisyti savo jausmų, savo jautrumo. Tačiau negalima atskirti žmogaus nuo jo širdies, proto ar kūno.
• Dorovė: nesame savo introspekcija (dėmesys sau, refleksija, sąmonė), esame jos rėmai (sąmoningumas, valia). Tapatintis su savo introspekcija (su savo žibintu) yra dorovinė klaida.

Troškimai

Troškimais iškyla valia

• Troškimas atsiskleidžia
• Troškimas yra ryšys su mūsų gelmėmis, su tuo kas už mus giliau ir mus grindžia. Tad Dievas išeina už savęs į mus, į savo gelmes. Keturias gelmes nusako troškimo apimtis atitinkantys veiksmai +0, +1, +2 ir +3.
• Pilnai atsiskleidžius troškimui, sutampa žinojimas ir nežinojimas - tai visko žinojimas. O troškimui neatsiskleidžius, visiškai nesutampa žinojimas ir nežinojimas - tai nieko žinojimas.
• Troškimai išsako, kiek nežinantis Dievas yra išėjęs už savęs į žinantį Dievą. Apimtis (niekas, kažkas, betkas, viskas) skiria nežinojimą ir žinojimą.
  • Iš pradžių nesiskiria žinojimas ir nežinojimas - juos skiria niekas.
  • Toliau išsiskiria, ką žinome ir nežinome, atsiranda kažkas.
  • Toliau išsiskiria paskiras žinovas ir bendrasis žinovas, atsiranda betkas.
  • Toliau išsiskiria santykiai tarp paskiro ir bendrojo žinovų, tų santykių asimetriškumas, atsiranda viskas.
• Tokiu būdu žinovų požiūriais - pasaulio (jokiu požiūriu), asmenybės (vienu požiūriu), asmens (dviem požiūriais) ir Dievo (trimis požiūriais) išsiskiria nežinojimas ir žinojimas, atsiveria Dievo, Mano, Tavo ir Kito būklės. Pasaulio (joks) požiūris grindžia Dievo būklę, o Dievo (trejopas) požiūris grindžia Kito būklę. Nes Dievas įžvelgia tarpą tarp savęs už mūsų ir savęs mumyse, ir mes tuo pačiu galime tai įžvelgti. Matematikoje atitinkamai galime pridėti židinį (už mūsų) ir visybę (Dievą mumyse).
• Dievo sandara yra viskas, o visko atvaizdai yra troškimai. Troškimais Dievas išeina už savęs, tad už visko, į save. Jų vieningumas yra meilė, pilnas išėjimas už savęs.

Poreikių tenkinimai

• Poreikiu tenkiname nevalingai, pasąmone.
• Poreikių tenkinimai išsako pagrindus, kuriais galime rinktis Dievą vietoj savęs.
• Pirmi trys poreikiai grindžia elgesį, kiti trys poreikiai grindžia dorovę.

Sąmonė - dorovė - antrinė savastis

Sąmonė puoselėja pasąmonei priešingą kryptį.

• Sąmonė išplaukia iš klausimo Kodėl?

Pasąmonė mus neramina, valia išsprendžia - sąmonė randa ramybę 4+4

4+4. Patikslinti Save, gyventi bendrystėje.

• Tėvas prideda požiūrius, Sūnus atima požiūrius.
• Pastangos susikalbėti, Pranešimas apie pokalbius
• Rinkti: Taikdarystės pavyzdžius.
• Deriniai Pranešimas apie derinius.
• Aumuo nuovokos, nuojautos, kūrybingo mąstymo galia.
• Suvokimo lygmenys yra suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas ir susikalbėjimas. Šiais lygmenimis einame link susikalbėjimo, save tiksliname, pereidami iš kūno į protą, gilyn į širdį ir galiausiai pasiekiant valią. Susikalbėjimu išryškinami šie keturi lygmenys, į kuriuos galima paskui atsiremti.
• Susikalbėjimas įvyksta save pakankamai patikslinus, taip kad išsiskiriame nuo visų kitų, tarsi fermionai. Paskui, kaip bosonai, galime kartu banguoti, bendrystėje. Tai tarsi dalelyčių ir bangų dvilypumas.
• Derinys turėtų visko padalinimą pritaikyti susikalbėjimui.
• Pirmais keturiais požiūriais žengiame pirmyn, gilyn, 0->1->2->3 o kitais keturiais požiūriais lipame lauk, platyn 4->5->6->7. Gali būti apylankos: kūno (logikos) 0=>7, proto (dorovės) 1=>6, širdies (sąmoningumo) 2=>5, valios 3=>4.
• Ramybė. Nurimdami išvystome didžiausią jautrumą ir kartu didžiausią laisvę ir didžiausią atsitiktinumą (ryšį su Dievu), didžiausią lankstumą.

Palaikyti visko žinojimą

• Dvasios skaidrumu, ramybe ir jautrumu palaikome visko žinojimą visose apimtyse, ryšį tarp visų asmenų.
• Man rūpi savo ribotu žmogišku proto prilygti Dievo žinojimui. Užtat turiu tobulai pažinti savo proto ribas ir suvokti jų tikslingumą. Turiu suprasti žinojimo apimtis - viską, betką, kažką, nieką; jų žinovus - Dievą, Mane, Tave, Kitą; ir ką jie žino - Kodėl, Kaip, Koks, Ar.
• Sąmoningai žinočiau
• Man rūpi tikslingai įsijausti, suprasti reikalą, sąmoningumu prilygti Dievui.
• Įsivaizduoju, Dievas būtent mumis išgyvena dalinį žinojimą. Panašiai, būtent Dievu įsivaizduoju visuminį žinojimą.
• Mano protas yra labai ribotas. Jeigu suprasčiau savo proto ribas, jeigu išmanyčiau jų tikslingumą, jeigu būčiau itin sąmoningas, gal tada įstengčiau atsisakyti savo požiūrio, gal žvelgčiau Dievo žvilgsniu. Jei būčiau tiesus, teisingai sustatytas, gal tada manimi Dievas žvelgtų į viską.

Žinojimas ir nežinojimas

• Žinojimas įpareigoja. Kodėl? Nes proto santykis su žiniomis yra tas pats kaip valios santykis su veiksmais. Jeigu protas gali žinoti, tai širdis gali atjausti ir valia gali liepti. Tad žinojimas sutampa su atsakomybe. Nežinojimas irgi įpareigoja žinoti. Kodėl?
• Kiekvienas, savo apimtyje, esame Nežinojimas. Nežinome, ar mes iš viso būtini. Užtat kaip tyrėjai, kiekvienas pasitraukiame, ir savo apimtyje prileidžiame žinojimą. Tačiau, kaip tyrėjai, kiekvienas atsakome savo apimtyje atpažinti nežinojimą. Privalome tokį nežinojimą išsakyti žinojimu. Taip savo nežinojimą įkūnijame žinojimu. Taip suderiname nežinojimą ir žinojimą. Taip visi mes kiekvienas savo bendru nežinojimu aprėpiame, patikriname ir įprasminame visą žinojimą.
• Pirmenybę teikti nežinojimui. Mąstyti klausimais. Panašiai, santykis tarp Dievo ir gerumo.
• Gėrį ir blogį pažįstame. Bet Dievo nepažįstame, tai bene yra gyvybės medis, pažinti Dievą.
• Nulybės atvaizdai nusako tarpą tarp nežinojimo ir žinojimo.

Kaip įtikinti pasąmonę

• Dorovinis pagrindimas yra dvilypis. Suvokiame, kaip turėtumėme tobulai elgtis - tačiau dažnai esame netobuli, ypač savo atitrūkimu nuo kitų, nesirūpindami kitų dorove. Betgi taip pat mus gali paskatinti protingas elgesys, kaip būtų protinga elgtis. Ir kai abu sutampa, nebėra jokio pagrindo nusidėti. Jeigu protu galima palaikyti dorovę, tai nebėra pagrindo jos atsisakyti.

Ar yra ryšys su Dievu?

• Pažinęs save, toliau amžinai bręstantis klausia, ar jisai turi ryšį su Dievu (kaip gerasis vaikas) ar jo neturi (kaip blogasis vaikas). Jeigu jį turi, tai nusileidžia jam, vykdo jo valią, pirmenybę teikia Tėvo požiūriui - sąlygiškam požiūriui, pavyzdžiui, artimo meilei.

http://www.ms.lt/derlius/HM-15.png

Aplinkybėmis naujai dėliojasi savastis 4x3

4x3. Išplėsti Save. Sena Savastis - meilė - nauja Savastis.

• Klausimai: Kodėl žmonės klausia klausimus - 12 priežasčių.
• Tapatybė. Pranešimas apie tapatybę ir 12 tapatybės pradų. Tapatybės kaita.
• Maldų veiksmingumas.
• Gyvybės dėsniai.
• Aplinkybėmis suvokiame, kaip išgyvenimas išplečia mūsų savastį.

Trejybės atvaizdai

• Išgyvenimų apytakoje, kaip žmogaus trejybė tampa pagrindu Dievo trejybę išreiškiantiems keturiems trejybės atvaizdams? Dievo trejybė yra dvasia, žmogaus trejybė yra sandara, o trejybės atvaizdai yra atvaizdai. O jų vieningumas yra? Dievo trejybė?

Netroškimai

Kas yra netroškimai

• Netroškimai yra langai į padalinimų ratą. Antrinės sandaros remiasi tais langais, pristato padalinimų ratą - pirma, padalinimais, paskui atvaizdais ir aplinkybėmis, galiausiai trimis kalbomis. Visa tai yra pagrindas trims veiksmams.

Pasirinkimas tarp troškimo ir netroškimo

• Netroškimai prieštarauja troškimams, tad prieštarauja šiam išėjimui už savęs. Tad pirmiausiai tenka rinktis tarp troškimo ir netroškimo. Sąmoningumas renka troškimą. Tai pasirinkimas tarp nežinojimo ir žinojimo, tarp sąmonės ir pasąmonės.

Netroškimai išryškina laisvos valios galimybę

• Netroškimais atsiranda laisvos valios
  • Laisvos valios yra vieningumo pagrindas.
• Netroškimai atveria vienumo sampratas, vienumo pagrindus: visuomenės dalia, asmenų dalia, asmenų troškimai, trokštama visuomenė.
• Netroškimai priešpastato laisvas valias:
  • jokią valią kūno poreikių tenkinimu;
  • vieną valią abejonių sudvejojimu;
  • dvi valias (sąmonės ir pasąmonės) lūkesčių jauduliais;
  • ir tris valias vertybių klausimais.
• Priešpastatytas valias galima suvesti arba nesuvesti.
  • Valių skaičių augimas parodo augančią tarpo kokybę.
• Netroškimai sugretina nepakankamą mūsų žinojimą ir Dievo nežinojimą.
  • Netroškimai Dievo Dvasios sąlygų veidrodžiu sugretina besąlygišką Dievą, neturinčio savęs, ir mus sąlygose, atsisakančius savęs.
• Mums nežinojimo galimybes išsako aštuongubo kelio klausimai, visaip išplečiantys mūsų kertinę vertybę, kaip ji tiktų Kitam? Visko žinojimas būtent taip iškyla bendru žinojimu, kada savo asmeninį žinojimą, atsisakydami savęs, pakeičiame bet kokio asmens žinojimu.
• Netroškimais iškyla meilės galimybė ne tik valia viskame, bet ir širdimi betkame, protu kažkame ir kūnu niekame.
• Netroškimai išsako, kaip siejamos dvi trejybės. Abejonėmis jos siejamos kažkuo, tad gerumu, tad neigiamai, tad vienu požiūriu, tad tarpu tarp lygmenų. O lūkesčiais jos siejamos betkuo, tad Dievu, tad trimis požiūriais, tad teigiamai, tad keturiomis pakopomis ir dviem laisvumais, kuriais siejamos dvi trejybės. Vertybėmis siejamos žmogaus trejybė ir Dievo trejybė. Apimčiai platėjant žmogaus trejybė išsiskiria nuo Dievo trejybės ir tampa savarankiška. Tad Sūnaus požiūris ir išgyvenimo apytaka išsako žmogaus trejybės savarankiškumo raidą. Iškyla žmogaus požiūriai: +0, +1, +2, +3.
• Žmonėmis kūniškai reiškiasi kūno vienumas, susitelkimas, susiklausymas, bet nebūtinai proto, širdies, valios. Jie reiškiasi atitinkamai protu (tiesa), širdimi (atjauta?), valia (meile? savęs atsisakymu? nesavanaudiškumu?)
• Netroškimai išsako išėjimo už savęs pakopą, taip kad tas išėjimas sustabdomas. O sustabdant galima išryškinti atitinkamą ribą. Tad netroškimai tą ribą išryškina, kas savastyje ir kas už jos, ką žinome ir ko nežinome. Tiktai ta riba auga savo kokybe: jokiu požiūriu (neišėjus už savęs), vienu požiūriu, dviem požiūriais, trim požiūriais (pilnai išėjus už savęs). Tad požiūriai išsako kiek išeiname už savęs. Ir požiūriai atitinka pasirinkimą.

Kalbos remiasi pertvarkymais 3x2

Pertvarkymai

• Išgyvenimuose pertvarkymai sieja pasąmonę (asmenybės atsakymų sudėtingumą) ir sąmonę (asmens pasirinkimų paprastumą).
• Išgyvenimo seka sieja pasąmonės tinklą ir sąmonės medį. Užtat išsiskiria pasąmonės ir sąmonės tiesioginis santykis:
• 2) Mažėjantis laisvumas: sąmonės žemėlapynas = medis pertvarko-valdo tinklą
• 5) Didėjantis laisvumas: pasąmonės žinynas = tinklas pertvarko-valdo medį

Ko skaitlingesnė pirminė tvarka, to ryškiau ją valdo antrinė tvarka. Šiuos du pertvarkymas papildo keturi pertvarkymai susiję su seka:

• 1) Kodėl: raida = seka pertvarko-valdo medį
• 3) Kaip: vadovėlis = tinklas pertvarko-valdo seką
• 4) Koks: metraštis = medis pertvarko-valdo seką
• 6) Ar: kelionė = seka pertvarko-valdo tinklą

Juos sieja semiotinis kvadratas, septynerybė.

Sąmonės klausimai pertvarko pasąmonės atsakymus

• 6 ženklų savybės
• 6 tvarkų poros
• 6 nesusivedimai

Šešerybės (6, dorovė, atsakomybė): Antrinė savastis (sąmonė) skiria sąlygišką buvimą ir nesąlygišką nebuvimą.

Besąlygiškumo ir sąlygiškumo santykis

• Šešerybė sieja besąlygiškumą ir sąlygiškumą. Juos atitinkamai išsako Dievo ir žmogaus požiūriai, iš kurių iškyla požiūrių grandinė.
• Dievui saugant tikrinti Save.
• Gyvenimo nepasisekimai reikalingi nes jie įrodo sąlygiškumo nepakankamumą, tai kad reikalinga gyventi besąlygiškumu, besąlygiškai.
• Šešerybė ir dorovė sieja (Dievui) nebūtiną Dievą ir (mums) būtiną Dievą.
• Šešerybės trys besąlygiški požiūriai sudaro sąlygišką Dievo trejybę, o trys sąlygiški požiūriai sudaro besąlygišką žmogaus trejybės ratą.
• Gyventi dorove, šešerybe, tai gyventi dvigubu požiūriu: besąlygišku ir sąlygišku, tad atviram brandai, visaip pasiruošiusiam bręsti.
• Besąlygiška ar sąlygiška trejybė. Blogasis vaikas myli artimą, bet ne Dievą. Blogasis vaikas gyvena trejybės poslinkiais ar netgi neposlinkiais. Poslinkiai išsako Dievo išėjimą už savęs, o neposlinkiai išsako jo pirmąpradžią būseną. Jam neišeinant už savęs, ta pirmapradė būsena yra pagrindas. O gerasis vaikas myli Dievą, renkasi Dievą vietoj savęs.
• Šešerybė išskiria sąlygišką derėjimą (trejybės ratu) ir besąlygišką derėjimą.
• Šešerybė sustato veidrodį (dvilypumą, dualizmą) siejantį žmogaus dinaminę veiklą (poslinkiais) ir Dievo statinę veiklą (nariais). Tokį dvilypumo veidrodį, pasąmonės ir sąmonės, sustato ketverybė, penkerybė, šešerybė ir septynerybė. Dvilypumas sieja santykių visumas, pavyzdžiui, žmogaus trejybės rato poslinkius ir Dievo trejybės narius.

Šešerybė sulygina kaip elgiamės ir kaip derėtumėme elgtis.

• Dorovė iškyla vis pasitikrinant ar savo sprendime atitinkam sau, savo dėsniui, savo prigimčiai.
• Šešerybė išsako žmogaus būklę, aplinkybes, sąlygas, jo dorovę.

Platesnis supratimas

• Šešerybė leidžia mums suvokti savo išgyvenimą plačiau, jo visumą, į ką jisai atsiremia, į troškimą, taipogi Dievą mumyse ir už mūsų.

Trejybė ir šešerybė

• Šešerybė: Žmogus išgyvena trejybės ratą tiek iš vidaus (vidiniu požiūriu, dorybe), tiek iš lauko (išoriniu požiūriu, teigiamu jausmu).
• Šešerybė sieja požiūrių grandinės trejybę ir trejybės ratą.
• Šešerybė (atsakomybė, dorovė) sieja pasirinkimų išdavas, sąlygiškumo trejybės ratą ir besąlygiškumo klausimus (Ar gyvenimas būtinai teisingas? Ar Dievas būtinai geras? Ar Dievas būtinas?)
• Šešerybė sieja tris sąlygiškus požiūrius - trejybės ratą, ir tris besąlygiškus požiūrius - pastarieji yra išrikiuoti: +1, +2, +3. Kaip juos susieti su šešerybės požiūriais?
• Žmogus išgyvena Dievo šokį kaip trejybės ratą, užtat kaip šešerybę. Mat, jisai trejybės ratą išgyvena tolydžiai, jame išsaugoja savo savastį. Jisai kiekvienu poslinkiu renkasi ar išgyventi iš vidaus (vidiniu požiūriu įsisavinant išorinį požiūrį) ar iš lauko (teigiamą jausmą įamžinant dorybe).
• 4 lygmenys - mylinčiojo požiūriai - yra papildomi -1 (uždarant trejybės ratą), +4 arba +6. Tokiu būdu sudaromos sąlygos šešerybei
• Kiekvienu trejybės poslinkiu, Dievas išeina už savęs į žmogaus pasaulį (šešerybę).
• Šešerybė įpina dorovę į mūsų veiklas ir veiksmus, į mūsų trejybės ratą.

Sandara

• Sandara apibrėžiama išoriniais ryšiais. Tad vidinė sandara nėra sandara!? Ir sandara būtinai mus žavi? Arba lygmuo Kodėl būtinai mus žavi?
• Šešerybėje yra vienas trejybės ratas užtat yra trys Dievo trejybės, kuriomis sąlygiškumas atsitraukia besąlygiškumui.
• Besąlygiškumo trejybė yra Dievo trejybė, o sąlygiškumo trejybė yra žmogaus (savasties) trejybės ratas. Tad Dievo trejybė turi pirmenybę.
• Besąlygiškumas grindžia Dievo trejybę, išsakantis būtinumą-tikrumą-galimumą. Tai trejybės rato neišgyvenimas, nešališkas jo supratimas, iš šalies. Sąlygiškumas grindžia buvimą-veikimą-mąstymą, trejybės rato išgyvenimą. Tad tai išsako skirtumą tarp išgyvenimo ir neišgyvenimo. Pats Mano išgyvenimas yra tarpiniame lygmenyje, arčiau neišgyvenimo. Tikrasis išgyvenimas yra Kito išgyventas išgyvenimas. Užtat tyrimas krypsta į Kitą.

Šešerybės atvaizdai:

• Įsisavinimu Dievo valia pasipildo žmogaus valia, užtat įamžinimu Dievo valia papildo žmogaus valią.
• Žmogui besąlygiškas (nusistatytmas, vykdymas, mąstymas) įsisavinamas, kaip sąlygojamas poslinkis.
• Dievui besąlygiškas (nusistatytmas, vykdymas, mąstymas) įamžinamas, kaip būseną apibrėžiančio poslinkio galimybė.
• Sąmonės atvaizdas: įsisavinimas požiūrio (Dievo valios vykdymas) => pasąmonės atvaizdas: suveikia dorybė (trejybės rate). Tokiu būdu gyvename plačiau, mažesniu sąmoningumu.
• Teisingumas - viso Platono miesto visuotinę vertybę - kaip tai suprasti, lyginant su pareiga ir su ištikimybe? Ar tai Dievo lygmens vertybė?
• Vidinis požiūris palaiko teisingus trejybės rato poslinkius. O išoriniai požiūriai pakenčia neteisingus santykius. Atsisakius tos laisvės, užtikrinami teigiami jausmai ir jų įsisavinimas dorybėmis.
• Dievo šokyje dešimt Dievo įsakymų išsako, ką žinome apie Dievą. O sąmoningumu tai naujai suprantama nežinojimu, santykiu su Dievu: paklusimu (nežinojimu kodėl), tikėjimu (nežinojimu kaip) ir rūpėjimu (nežinojimu koks). Tai sulyginama su teisingumu (žinojimu kodėl), ištikimybe (žinojimu kaip) ir pareiga (žinojimu ką). Tad žinojimą pakeičia nežinojimas. Įsisavinimu, išorinis žinojimas tampa vidiniu nežinojimu, o įamžinimu, jausminis nežinojimas tampa dorybiniu žinojimu. Tai yra savasties ribų žinojimas ir nežinojimas. Teigiamais jausmais - vienpusiais jausmais - nejaučiame ribų, tad jų nežinome. O sąmoningumas žino ribas. Tad įamžinimu iškyla nulinis lygmuo, visiškas nesąmoningumas, savaiminis veiksmas, doras įprotis.
• Šešerybės atvaizde besąlygiški taškai yra "dangus" (kaip danguje, taip žemėje...) o trejybės rato sąlygiški taškai yra "žemė".

Atsisakymas savęs

• Išgyveni savimi. Kai atsisakai savęs ir griežtų savo ribų, neišgyveni. Atsiveria sąmoningumo erdvė Dievui ir gerumui.
• Kaip atsisakyti savo požiūrio?

Prisirišimas prie savęs

• Jeigu esi prisirišęs prie savęs, tai būsi pragaro sunaikintas.
• Veiksmais ir būtent sąmoningumu +3 (pasižiūrėdami iš šalies, nešališkai) neigiame savo požiūrį, jo atsisakome. +2 atsisakome įsijautimo, o +3 atsisakome paties požiūrio. +1 atsisakome esamų požiūrių.

Laisvė ir atsakomybė

• Sąmonė turi laisvę spręsti kaip elgtis deramai.
• Gyvenimo atsakymai privalomi (trejybės ratu), tačiau gyvenimo klausimus patys pasirenkame (padalinimų ratu).
• Laisvė, kaip siekis, yra laisvė nuo savęs.
• Laisvas nuo jausmų.
• Kada nešališkumas skiriasi nuo besąlygiškumo? Kai nešališkai išgyvename (be Dievo sąvokos ar prielaidos), jaučiamės laisvi (bet ar esame laisvi?) Dievo požiūriu nesame, privalome elgtis, atkartoti Dievo trejybę. Sąmone išsaugojame laisvumą nes galime rinktis būti dorais. Tuomet tam tikroje apimtyje esame laisvi, grindžiame tam tikrus žinojimo rūmus.

Atsakomybė

• Pranešimas apie atsakomybę.
• būtina, tikra, galima - trejybės atvaizdas, grindžiantis atsakomybę
• the distinction between those who make the rules and who have to play by them, thus related to scopes and to the difference between hard and soft truths
• Asmuo atsako už savastį savo apimtyje, bet turi rinktis, ar ta savastis suprastina tik toje apimtyje ar plačiau? Tokiu būdu asmuo renkasi, kas Aš esu?

Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu

• Įsisavindami vidiniu požiūriu prisiimame asmenišką atsakomybę už save, savo veiksmus, savo vaidmenį, savo pareigas.
• Išgyvenimas sieja požiūrį su asmeniu, taip kad jį įsisavina ir tampa jo dalimi, šešerybės atvaizdu.

Polinkis - vidinis požiūris

• Ko labiau tiki X => to labiau linkęs veikti X pagrindu.

Vidinė būklė

• Itin svarbi yra žmogaus vidinė būklė, jo "state of mind". Nuo to priklauso ar elgesys yra teisingas. Tai svarbu, ne pasekmės. Tik, aišku, mes negalime spręsti apie žmogaus vidinę būklę. Bendrai, tik jis pats vienas gali spręsti, arba jį mylintis žmogus. Šį klausimą išreiškia abejonė, Ar tai iš tikrųjų protinga? ir dvejonė, Ar įstengiu svarstyti klausimą?
• Pasirinkimas iškyla nes norint įsisavinti požiūrį turi pirmiausiai būti išorinis požiūris, o išorinį požiūrį turime laisvę priimti ar atmesti, tad tenka rinktis. Užtat tikrasis pasirinkimas yra vienareikšmiškas įsisavinimas vidiniu požiūriu. Ir panašiai, jausmai gali būti teigiami ar neigiami, užtat iš jų išplaukia vienareikšmiškai teigiama dorybė. Būtent tokiu būdu gali būti tikroji dviprasmybė, kad Dievas linki ir mes taip pat renkamės. Ir ta dviprasmybė dvejaip išreiškiama, tiek sąlygiškais žmoniškais požiūriais, tiek besąlygiškais dieviškais vertinimais - jausmais/dorybėmis.

Paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas

• Dievo valią vykdome paklusdami, tikėdami, ar rūpėdamiesi.
• Paklusdami einame keliu; tikėdami sekame einantį keliu; rūpėdamiesi mums rūpi nusigauti ten kur kelias veda.
• Rūpėjimas - abejonės, tikėjimas - lūkesčiai, paklusimas - vertybės.
• Dievo valios vykdymas veda poslinkiais link sąmoningumo - rūpėjimas iš kūno-pasaulio į protą-asmenybę; tikėjimas iš proto-asmenybės į širdį-asmenį; paklusimas iš širdies-asmens į valią-Dievą. Kaip iš to iškyla trejybės ratas?
• Vienumas: asmens paklusimu - Dievo vienumas, asmenybių tikėjimu - asmens vienumas, pasaulio rūpėjimu - asmenybių vienumas. Tokiu būdu vienumas yra pagrįstas plačiau, už ribų, kaip ir dera. Ir yra trys tokie platesni pagrindai. Tad vienumo pagrindas yra išėjimas už savęs. Išorinis požiūris yra vienumo sąlygos, o vidinis požiūris yra tų salygų išpildymas ne sąlygiškai, o besąlygiškai, iš esmės. Tad išoriniai požiūriai išsako sąlygas tačiau jų išpildymas privalo būti besąlygiškas. Tai ir yra įsisavinimas. Ir atitinkamai, atmetus neigiamų jausmų galimybę, suskamba žmogaus dorybė.
• Kas Dievu rūpi, ką jis tiki, kam jis paklūsta? Kaip suprasti? Kaip Dievo paklusimas susijęs su malda? Kaip malda suveda mūsų ir Dievo rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą? Malda išsako mūsų vienumą. Dievui rūpi mūsų vienumas, jisai tiki mūsų vienumą, jis paklūsta mūsų vienumui. Jėzaus lūkestis yra, kad mes visi esame viena. Dievas per Sūnų rūpinasi, tiki, paklūsta. Tam yra Dievo vaidmenys.

Teigiami jausmai nubrėžia sandaros ribas

• Doroviniai jausmai. Pranešimas apie dorovinius jausmus
• Šešerybė išsako ribos buvimą ir nebuvimą. Nelaukiame (ko trokštame) nes nėra ribos: nėra vidaus (nėra bjauresio), nėra išorės (nėra baimės), nėra tokio lūkesčio (nėra neapykantos) nes nėra ribos tarp troškimo ir lūkesčio.

Dievo valios vykdymas vidiniais požiūriais išsako žmogaus ribas

• Dievo valios vykdymas vidiniais požiūriais išsako žmogaus ribas, kas jo vidus ir kas jo išorė. Tai ribos tarp asmenų: paklusimas nusako ribą tarp Dievo ir asmens - asmuo paklūsta Dievui; tikėjimas nusako ribą tarp asmens ir asmenybės - asmenybė tiki asmeniu; rūpėjimas nusako ribą tarp asmenybės ir pasaulio - pasaulis rūpi asmenybei.
• Vidiniais požiūriais pasirinkdami atsisakome Savo laisvės. Užtat sukuriame abipusę laisvę - savo ir kito - pripažįstame kitą už mūsų.

Atsivėrimas ir dorovė

• Išsiskiria sąlygiškumas ir besąlygiškumas, tad galiu į save pasižiūrėti, atsiveria požiūris.
• Doras elgesys išplaukia iš šešerybės, iš dorybių ir teigiamų jausmų, kuriais yra neįmanoma nuklysti. Ši šešerybė glūdi laipsnyne, taipogi aštuongubame kelyje ir visuose netroškimuose. Juos grindžia mūsų nebuvimas (mūsų atsisakymas savęs) ir Dievo nebuvimas (meilė). Atsisakydami savęs renkamės Dievą vietoj savęs, kaip kad sustato netroškimai, taipogi laipsnynas (lyginant pirmus trečius ir paskutinius trečius laipsnius).
• Nedoro elgesio pagrindas ir netikras vieningumas, neteisinga bendrystė. Gali būti sąlygiška, netobula bendrystė, bet ji negali būti laikoma besąlygiška jeigu jinai nėra nuodugniai išgyventa. Tad eina kalba apie plėtojimą teisingos bendrystės ir neteisingos bendrystės.
• Doras elgesys išplaukia iš teigiamo jausmo (meilės, žavesio, artimumo) tad iš šešerybės atvaizdo.
• Doras elgesys (ir jo pavyzdžiai) ir nedoras elgesys (ir jo pavyzdžiai) turi visiškai skirtingus šaltinius. Doras elgesys išplaukia iš sąmonės - iš savęs atsisakymo, o nedoras elgesys iš pasąmonės - iš savasties balso.
• Doras elgesys išplaukia iš mūsų susitelkimo į tai, kas teigiamą, iš mūsų atsisakymo savęs, iš meilės, tad iš Dievo atsisakymo savęs.
• Atsivėrimas ir dorovė išsako gyvenimą platesniu požiūriu.

Branda

• Branda išreiškia amžiną gyvenimą. Branda pasireiškia įsisavinimu ir įamžinimu, tad šešerybės atvaizdais.
• Palyginti brandą su Dievo rūpesčiais 1+4+2+1

Abejonės

Suskaičiaviau, kokias abejones išreiškia mano išnagrinėti išgyvenimai:

• 1 Ko trokštu?
• 4 Ar tikrai patinka?
• 4 Ar tikrai reikia?
• 4 Ar tikrai tikra?
• 2 Ar tikrai keblu?
• 3 Ar tikrai protinga?
• 3 Ar tikrai teisinga?
• 6 Ar tikrai neramina?

Dvejonės skiria Dievą, asmenį, asmenybę, pasaulį.

Sąmoningumas - pasirinkimai - meilė

Atsivėrimu susidvejiname - sąmonė atsiskiria nuo pasąmonės - klausiame vertybinius klausimus, (1+3+3+1), kas mes esame - iškyla skirtingi pradai, pasąmonės buvimo, žinojimo, ir sąmonės nebuvimo, nežinojimo.

Savasties ir Dievo priešprieša. Išvirkščios pusės:

• elgesys ir dorovė
• pasąmonė ir sąmonė

Aštuongubu keliu, padalinimų ratu (1+3)+(3+1) tobuliname save.

• Vertybiniai klausimai bei gvildenami klausimai. Padalinimai. Aštuongubo kelio atmainos, jų laipsnynai.
• Sandara (1+3)+(3+1) pirmais keturiais požiūriais žengiame pirmyn, ir antrais keturiais požiūriais taipogi žengiame pirmyn.
• Sąmoningas savęs tikslinimas vyksta vertybiniais klausimais. Nežinojimą bandome išsakyti žinojimu.
• Iš vidaus išgyvename veiksmus +1, +2, +3 iš vieno padalinimo į kitą.
• Jėzaus pasakymai "Aš esu..." tiesiog atsako į klausimas, Kas esu?
• Pirmais keturiais požiūriais išsakoma ketverybė, kaip Dievas išeina už savęs į save. Pradedama Dievu už santvarkos, kaip nulinis lygmuo, ir toliau išsakomi veiksmai +1, +2 ir +3. Tai Dievo trejybė, nesąlygiškai grindžiami buvimas, veikimas, mąstymas. Tuo tarpu antrais keturiais požiūriais nėra nulinio lygmens, nes tai vystoma sąlygose. Užtat susidaro žmogaus trejybės ratas, apibrėžiantis save, ir tai išplečiama papildomu požiūriu, mus globojančiu, "pakankamu Dievu", gerumu, mūsų gelmėse.
• Gerasis vaikas jau pasirinkęs, tai gyvybės medis, jo sandaros išplaukia iš Dievo: nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė. O blogasis vaikas neišsirinkęs, tad renkasi, išgyvena pasirinkimą, tai gėrio ir blogio pažinimo medis, tai anų sandarų išvirkštinė pusė, kuri prasideda ketverybe (sandaraja sandara) ir vystosi antisandara iki gerumo. Dievas ir gerumas kartu yra gyvenimas, juos suvokus išvien šioje sandaroje, kaip kad padalinimų ratu. O amžinas gyvenimas yra Dievo ir gerumo atskyrimas, tai yra paskiro padalinimo išgyvenimas. Šiuos du kampus sieja padalinimų ratas ir veiksmai, tai Dievo valios vykdymas.
• Išskaidyti Save. Apibrėžti Save.
• Sąmoningumas. Pranešimas apie sąmoningumą
• Jeigu žinai kuri apimtis platesnė, rinkis ją. (Vidiniai poreikiai) Jei nežinai, pasikliauk trejybės ratu.
• Septintuoju požiūriu gyvenat kitu, atsiranda požiūris ir jo dviprasmybė. Trimis požiūriais atsiranda trejybės ratas. Jis praturtina dviprasmybę, tą patį ratą gali išgyventi skirtingos būtybės.
• Aštuongubas kelias sieja Dievo trejybę ir trejybės ratą.

Aštuongubas kelias: Ar turime ryšį su Dievu?

Aštuongubas kelias

• Nuliniu požiūriu gyvename Dievu
• Požiūriais 1-3 išgyvename ryšį su Dievu
• Požiūriais 4-6 išgyvename ryšio su Dievu neturėjimą
• Septintu požiūriu išgyvename Kitą.

Valia (aštuongubu keliu, tad ir trimis kalbomis) patys sprendžiame ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime.

Valia (aštuongubu keliu) susigaudome ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime. Kada yra ryšys su Dievu, mes galime gyventi ne tik valia, bet ir širdimi, protu ir kūnu, nes kiekvienu atveju galime atsiremti į Dievą.

• Gyventi nuliniu požiūriu (troškimais, branda), septintu požiūriu (tarpu, Kitu), taip pat dėsnius (netroškimus, savastį) taikyti ryšium su Dievu, ne pasauliu
  • Dievo valia (Kitu) - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti). Gyventi Dievo valia, ne savo valia.
  • gera valia (Tavimi) - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus). Gyventi gera valia, ne pasirinkimais.
  • išmintimi (Manimi) - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu). Gyventi (Dvasios) išmintimi (Dievo žinojimu), ne betkuo (savo žinojimu).
  • amžinu gyvenimu (Dievu) - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia). Gyventi amžinu gyvenimu, ne kūno gyvybe.

Padalinimų ratas

• Visko padalinimai ir trys veiksmai išreiškia santykį tarp žinojimo ir nežinojimo.
• Padalinimų ratas. Mažėjantis laisvumas - požiūrius pridėti, didėjantis laisvumas - požiūrių atsisakyti.
• Sūnaus požiūrių atėmimais išgyvena Tėvo požiūrių pridėjimo išvirkštinę pusę, tad grindžia padalinimų ratą. Tad visko padalinimas išsako susilaikymą nuo tolimesnių požiūrių.
• Be atsakomybės (šešerybės), be tiesos (septynerybės), gyvenimas painiojasi.
• Palyginti 7/8, 3/4, 1/2, 0/1 ar -1/0, ir 5/6.
• Dorovė - padalinimai. Santykiai su Dievo 0, savimi 1, tavimi 2, kitu 3. Kiekvienas asmuo išplečia, kas yra "tikrovė". Tu esi už mane tikresnis - užtat visuomenė labai įtakoja mus - mano laisva valia tampa likimu. Bet Kitas tikrovę išplečia trejybės ratu, nes išlaisvina mane iš tavęs, nes kitas stebi tave, ir aš galiu būti tu kitam.
• Permąstyti 4, nusistatyti 5, vykdyti 6, sąlygos 7
• Padalinimų ratas. Grynas sąmoningumas išreiškia aštuonerybę padalinimų ratu, sulygindamas sąmonės nežinojimą ir pasąmonės žinojimą.
• Tėvas prideda požiūrius, 0, 1, 2, 3=0. Sūnus atima požiūrius -3, -2, -1, -0, tad anuos papildo naujais požiūriais, kurie bene sukasi toliau trejybės ratu: 0, 1, 2, 3, 3* ketverybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2* penkerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* šešerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* septynerybė.
• Aštuonerybėje, vidinio nuoseklumo (gerumo) dualistinė pora yra prieštaravimas (Dievas)
• Suprasti ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę, kaip apatariančius vienetą (kaip kad išgyvenimą). Pavyzdžiui, dabartis laike nustato žinojimo vienetą. (Palyginti su riba erdėje, su pažinovu ir jo santykiu su pasauliu.) Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė aptaria visumą.
• Padalinimai 0,1,2,3 remiasi nežinojimu ir išplaukia iš jo, kaip jisai išeina už savęs 4 atvaizdais, pakopomis. O padalinimai 4,5,6,7 remiasi žinojimu, išverčia šias pakopas. Užtat pastarieji turi du atvaizdus, nežinojimo (pažinovo) ir žinojimo (pažintojo). Kaip tai susiję su suvokėju, susivokėju ir jų bendru suvokimu?
• Moteriškas ir vyriškas lytinis vaidmuo yra reikšmingas kaip balsas visuomenės pokalbyje, panašiai kaip pasąmonė ir sąmonė. Užtat šie vaidmenys yra visuomeniški ir tampa nereikšmingi žmogaus asmeniniame gyvenime, nebent žmogus save suvokia visuomenėje ir nuo jos priklauso.

Veiksmai

• Kai padalinimas nusako mūsų būseną, prisideda veiksmai pasąmonė +1, sąmonė +2 (atvaizdai, aplinkybės) ir sąmoningumas +3 (trys kalbos).

Padalinimų ratas - pasąmonė

• Mūsų pasąmonės būseną nusako padalinimai.
• Padalinimų atvaizdai išsako savybes tam tikru pagrindu suvokto Dievo: 0) Dievo, 1) visko, 2) troškimų, 3) meilės, 4) gerumo, 5) laisvumo, 6) tapatumo, 7) tobulumo. Pirmi keturi padalinimai išreiškia Dievą už santvarkos, o kiti keturi padalinimai išreiškia Dievą santvarkoje, tad sąmoningumo tarpe tarp dviejų atvaizdų, nežinojimo ir žinojimo.
• Panašiai, aštuongubo kelio laipsnynai nusako tarpines lygtis mus vedančias nuo lygties "Dievas = Dievas" iki lygties "Dievas = gerumas", taip siejant Dievą už santvarkos ir Dievą santvarkoje.
• Trys kalbos nusako priešingai, kaip kalbos tveriniais auga mūsų pasąmonė, mūsų sąmoningumo palaikymas, mūsų žinojimas, besiremiantis aštuongubu keliu išsakytu Dievo žinojimu ir jį išplečiantis.
• Galima ir priešingai pamąstyti, kad gyvenimo lygties lygmenyse labiausiai sąmoningas yra Dievas Tėvas vieningumo, esmės, Dievo valios lygmenyje. Būtent kaip esmė jisai tiria išeidamas už savęs. O toliau tyrimas plėtojamas mažiau sąmoningais lygmenimis - Sūnaus ir Dvasios. Galiausiai, klausimas lieka atviras, ar gyvenimo lygtis galioja Dievo, dvasios, amžino gyvenimo lygmenyje.
• Suvokus pasąmonę kaip padalinimą, net ir įsijautimas yra sąmoningas, +1.
• Padalinimo ratas glūdi Sūnaus aštuonerybėje.
• Sūnaus aštuonerybė susideda iš dviejų kampų: sąmonės ketverybės ir pasąmonės požiūrių lygties. Sąmonės ketverybei pasąmonė yra nulinis lygmuo (pasąmonė niekas) ir ji išplečiama sąmoningumo lygmenimis. Pasąmonės požiūrio lygtimi pasąmonė yra viskas, ir kiti lygmenys - asmenys - ją menkina, taip kad paskutine galimybe - amžinu gyvenimu, Dievo ir gerumo atskyrimu - ji visai išnyksta, sistema griūna.

Išgyvenimo apytakos ištakos Dievo šokyje.

• Dievas pirma neišgyvena ir tik paskui išgyvena. Tuo tarpu žmogus yra sąlygose, tad pirma išgyvena ir tik paskui neišgyvena. Šia prasme žmogus ir Dievas žiūri skirtingomis kryptimis, atgal ir pirmyn. Žmogus privalo susigaudyti ir žiūrėti kartu su Dievu.

Pasąmonės papildymas trejybės rato požiūriais. Veiksmai +1, +2, +3.

• Dievo tyrimui besivystant Tėvo, Sūnaus ir Dvasios kampais, išryškėja, jog besąlygiškumas gali būti suprastas, kaip sąlyga. Tad sąlygiškumas yra platesnis už besąlygiškumą. Užtat Tėvas, Sūnus ir Dvasia suprastini kaip sąlygiškumą papildanti veikla, kuri įžvelgtina visakame. O ta veikla papildo esamą (pasąmonės) žinojimą požiūriais - trimis Tėvo atveju, arba dviem - kai Sūnus remiasi Tėvu, arba vienu - nes Dvasia remiasi Tėvu ir Sūnumi. Tuomet jų požiūriai suprastini, kaip nežinojimai, kaip išėjimai už savęs. Užtat gaunasi nežinojimo trejybės ratas atsiremiantis į žinojimą ir jį vis patikslinantis, tad vis pasikartojantis trejybės ratu. O lygmenys ar ir kodėl sutapatinami dvejopai, pagal ketverybės atvaizdus, žinojimu ir nežinojimu. Žmogus yra tasai Dievo išplėtimas, jo suvokimas platesnėse aplinkybėse, platesnėse sąlygose. O dorovė yra sąmonės nežinojimo atsirėmimas į bet kokį pasąmonės žinojimą, į savastį.

Iš vienos pusės, besąlygiškai žiūrint, pasąmonės elgesys yra +1 (koks) ir sąmonės dorovė yra +2 (kaip). Tačiau, iš kitos pusės, sąlygiškai žiūrint, juos nusako padalinimai ir tarpą tarp jų galima išgyventi veiksmu +1, +2 arba +3, tai yra, vienu, dviem ar trim požiūriais. Tai du skirtingi išeities taškai, besąlygiškas ir sąlygiškas, kaip kad šešerybe arba laipsnynu.

• Požiūrių lygtis skiria elgesį ir dorovę. O ketverybė išsako to atskyrimo laipsnį: +0, +1, +2, +3.

Meilė yra veiksmai. Meilė palaiko veiksmus iš senos savasties (visko padalinimo) į naują savastį (visko padalinimą). Yra trys rūšys meilės:

• Meilė sau - veiksmas +1 - Dievo Tėvo vieningumas
• Meilė vienas kitam - veiksmas +2 - Dievo Sūnaus vieningumas
• Meilė visiems - veiksmas +3 - Dievo Dvasios vieningumas

Tėvo sąmoningumas yra žinojimas, tad pasąmonė. Sūnaus yra sąmonė, nežinojimas. O Dvasios yra sąmoningumas, galimybė rinktis, pereiti iš vieno į kitą. Veiksmas +2 (meilė vienas kitam) sieja du pasaulius: porinių padalinimų ir neporinių padalinimų. Tuo tarpu meilė sau ir meilė visiems apima tą patį pasaulį, visą padalinimų ratą. Kiekvienu atveju, šios meilės yra vieningumai, siejantys seną savastį (pasąmonę) su nauja savastimi (pasamone). Tad pasąmonė yra tariamas, įpareigojantis, išsakytas žinojimo vieningumas, o sąmonė yra neišsakytas, neįpareigojantis, esminis nežinojimo vieningumas.

Veiksmai yra išėjimai už savęs.

• Išėjimas už savęs grindžia atvaizdus ir aplinkybes, tad veiksmą +2. Kaip tad suprasti veiksmą +1, kuriuo irgi Dievas išeina už savęs, vis pasipildo požiūriu?
• Elgesys ir dorovė. Pasąmonė išgyvena elgesį, atsakymus: ką, kaip ir kodėl veikiame. Sąmonė išgyvena dorovę, klausimus: ką, kaip ir kodėl mums derėtų veikti? Sąmoningumas renkasi tarp elgesio ir dorovės.
• Kertinė vertybė suveda pasąmonę. Sąmonė šią vertybę tikslina vertybiniais klausimais:
• Kodėl nesireiškia vertybė? (dorovė - vertybę tikslinti)
  • Kodėl vertybės nėra?
  • Kodėl kiti negyvena vertybe?
  • Kodėl vertybė nemąstoma?
• Kaip taikyti vertybę? (elgesys - vertybę taikyti)
  • Kaip iš viso taikyti vertybę?
  • Kaip vertybę taikyti sau?
  • Kaip plačiau taikyti vertybę?

Mano išgyvenimų duomenys dėl vertybinių klausimų:

• 3 Klausti vertybę!
• 1 Kodėl vertybės nėra?
• 3 Kodėl vertybe negyvenama?
• 2 Kodėl vertybė nemąstoma?
• 5 Kaip iš viso taikyti vertybę?
• 9 Kaip pačiam taikyti vertybę?
• 2 Kaip plačiau taikyti vertybę?
• 1 Kokia vertybės išdava?

Aštuonerybė sudėlioja dorovės rūšis

• ketverybė santykių su manimi
  • Aš ir Dievas - puoselėti santykius su Dievu
  • Aš ir kiti - gerbti kitus
  • Aš ir kiti (santykiai) - puoselėti santykius su kitais
  • Aš ir aš (pasaulyje) - nesusidvejinti
• trejybės ratas
  • Aš ir aš - nusistatyti, atsakyti už save
  • Aš ir aš - vykdyti dėsnius
  • Aš ir aš - permąstyti, pažinti save
• ne pasaulis
  • Aš ir pasaulis - kreipti dėmesį į esmę, ne į pasaulį

Išgyvenimo viršūnė

• Savo valią pajungiu Dievo valiai. Iš keturių lygmenų, Dievo valia veikia aukštesniu lygmeniu - širdies, o mano valia žemesniu lygmeniu - pasauliu.
• Aštuongubas kelias išsako valių santykį - tai giliausias netroškimas.
• Renkamės mąstyti Dievo veiksmais +1, +2, +3 - ir atitinkamais pasirinkimais - vietoj kad savo sąlygas nusakančiu padalinimu, strigti savo sąlygose.
• Renkamės Tėvo požiūrių pridėjimą vietoj Sūnaus požiūrių atėmimą - užtat gaunasi aštuoni požiūriai, visko padalinimų ratas.
• Trejybės poslinkis išsakomas išgyvenimo rūšimi - su ar be ryšio su Dievu.
• Tezė - antitezė išreiškia įtampą, kurią išsprendžia sintezė.

Kas yra Dievo valios vykdymas?

• Nusileisti Dievui ir jam atsiverti. Dievo besąlygiškai tiesai mes savo laisve esame reikalingi atsverti jo besąlygiškos būklės primestumą. Tad turime būti tiek sąlygiški, tiek laisvi, užtat turime laisvai susiderinti su jo požiūriu. Ir nors truputį jam nusileisdami mes atveriame jam langą per mus. Tai ir yra Dievo valios vykdymas - ir kaip tai vykdome paklusdami, tikėdami ir rūpindamiesi? Išmąstyti šešerybe, kaip jinai derina besąlygiškus ir sąlygiškus santykius? Šešerybė leidžia vykdyti Dievo valią, tačiau septynerybė suteikia papildomą laisvę, kuria Dievo, kaip tokio, nėra ir mes patys sprendžiame. Yra tiktai Dievo aidas - sąlygiškas gerumas. Gerumą jaučia pasąmonė, o sąmonė jaučia negerumą, tad reikia vadovautis sąmone.

Vykdyti Dievo valią

• gyventi trejybės ratu kai nėra ryšio su Dievu, trūksta dvasios, nusistovi sandara.
• įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris, tai vieningumo sandara, o vidinis požiūris, tai vieningumo dvasia. Teigiami jausmai, tai vieningumo atvaizdai, o dorybės, tai vieningumo vieningumas, nes tai visakame, tik daugiau ar mažiau.
• tai išeiti už savęs į save, trejybės poslinkiu
• tai priimti besąlygiško Dievo meilę
• tai būti viena su besąlygišku Dievu
• atvirumas besąlygiškumui yra besąlygiškas buvimas viena, esme

Kaip renkamės tarp savo valios ir Dievo valios?

• Sąmoningumas sieja įsijautimą (mano valią) ir atsitokėjimą (Dievo valią), leidžia laisvai rinktis.

Trys pasirinkimai (vidiniai požiūriai): Pasaulis ar Asmenybė, Asmenybė ar Asmuo, Asmuo ar Dievas

Pasirinkimai

• Pasirinkimais lyginame keturias apimtis: pasaulį - asmenybę - asmenį - Dievą
• Trys pasirinkimai iškyla po dorovės klausimų: ką, kodėl, kaip - nes dorovės klausimai išpuoselėja save, o pasirinkimai verčia ties kurią nors vietą (kūną, protą, širdį) atsisakyti savęs.
• Pasirinkimai susiję su trimis vidiniais požiūriais.
• Pasirinkimai grindžia dorovę - šešias lygmenų poras.
• Trys pasirinkimai išreiškia įsijautimą pirmu požiūriu, atsitokėjimą antru požiūriu ir sąmoningumą trečiu požiūriu. Tai pasirinkimai tarp keturių netroškimų, vis brandžiau išsakant išėjimo už savęs pakopą, savasties ribą: jokiu požiūriu, vienu požiūriu, dviem požiūriais, trim požiūriais. Keturios pakopos grindžia šešis skirtumus, skiriančius sąmonės nežinojimą ir pasąmonės žinojimą.

Gyvenimo kryžkelės

• Bandau apžvelgti gyvenimo kryžkeles, kurias ištisai išgyvename.
• Išgyvenimo apytaka yra būtent pasąmonės apytaka, ką jinai išgyvena. O jinai išgyvena pasirinkimus, kryžkeles. Jinai renkasi, tuo tarpu sąmonė nesirenka, ir netgi renkasi nesirinkti, tad išryškina pasirinkimo galimybes.
• Kryžkelė gali būti sąmoninga ar nesąmoninga. Dideles atkarpas gyvename pagal scenarijų, tiktai tarpais būname laisvi.
• Gyventi šiaip ar gyventi amžinai?
• Jei gyventi amžinai, ar turiu ryšį su Dievu?
• Jei gyvenu šiaip, ar neturiu ryšio su Dievu, ar gyventi trejybės poslinkiu?
• Jei turiu ryšį su Dievu, tai kokia trejybės būsena?
• Trys pasirinkimai įsijautime (ne ar, o koks) ir atsitokėjime (ne koks, o kaip) išsako tą pasirinkimą glūdinčią sąmoningume (ne kaip, o kodėl).

Besąlygiški troškimai ir sąlygiški pasirinkimai

• Besąlygiškais troškimais kuri nors apimtis išskiria tai, kas santvarkoje, ir tai, kas už santvarkos. Sąlygiškais pasirinkimais renkamės tarp siauresnės ir platesnės apimties, tad tarp siaurumo ir platumo sąvokų, tarp Dievo ir Kito.
• Troškimus išgyvename keturiose apimtyse, o pasirinkimus jas šešeriopai lyginant.
• Troškimai yra nesąmoningi, o pasirinkimai yra sąmoningi.
• Tiek troškimais, tiek pasirinkimais išsiskiria tai Kas nežino ar žino ir tai Ko nežino ar žino.

Pasirinkimais atstatome ir išgyvename Dievo sąmoningumą.

• Mūsų galimybė rinktis yra mūsų sąmoningumo pradas, jo šaltinis, jo esmė mumyse.
• Pasirinkimais esame sąmoningi, tad jais priimame Dievo požiūrį.

Renkamės:

• Ar šiaip gyventi ar gyventi amžinai?
• Ar jaučiame ryšį su Dievu ar jo nejaučiame?
• Ar sukamės trejybės ratu?
• Gyventi bendru žmogumi ar paskiru žmogumi?
• Tarnauti sau ar atsisakyti savęs, tarnauti kitam?
• Gyventi nuliniu požiūriu, septintu požiūriu ar kitais požiūriais?
• Gyventi išoriniu požiūriu ar vidiniu požiūriu?

Mūsų valia myli tobulą, bet Dievo valia myli ir netobulą. Juk Dievas nebūtinai geras. Dievas išeina už savęs į santvarką. Dievas santvarkoje yra gerumas. Gyvenimas, tai Dievo gerumas. Bet amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nevien santvarkoje, bet ir už jos. Amžinas gyvenimas, jau čia ir dabar, tai jautrumas, kad gyvenime yra begalę neteisybių, kurių Dievas dar neištaisė. Dar anksti liudyti, kad jisai suveiks, kolei mes patys liekam abejingi. Juk Dievo amžinas tyrimas, ar jisai būtinas, vyksta mumis, mūsų gyvenimais. Mumis paaiškės, ar jisai kiekvieną įtrauks, kiekvieną pasieks. Tuo tarpu žinome, kad Dievas nebūtinas, juk yra įstatymas, kurio mums turėtų pakakti, jei tik paklustumėme, kaip Jėzus. O kas nepaklūstame, galime tikėti Jėzų ir gyventi juo pavyzdžiu. O kas negali tikėti, gali tiesiog rūpintis visa tuo, kuo Dievas rūpinasi. Bet kas visakam abejinga, tas pasmerkta, ir mes visi kartu su ja.

• Renkamės: Amžinai bręsti ar šiaip gyventi?
• Jei amžinai bręsti, atsisakome savo požiūrio, pasipildome požiūriu - Dievo ar Kito.
• Sąmone vidiniu požiūriu įsisaviname išorinį požiūrį.
• Pajusti ar turime ryšį su Dievu.
• Jei turime ryšį su Dievu, puoselėti šviesuolių bendrystę kitus atjausti.
• Jei neturime ryšio su Dievu, savanoriškai pasitikrinti trejybe, tad su kitais sutapti.
• Pasąmone suskambame ir kaupiame dorybes.
• Jei šiaip gyvename, mus patikrins gyvenimas.
• Šviesuolės veikla gali išgelbėti tamsuolę.
• Dėkojame Dievui. Laisvėjame.
• Aš - bendras žmogus, o tu - paskiras žmogus. Esminė klaida, tai kad save (Aš) laikome Tavimi (Tu). Tad gyvename ne kaip bendras žmogus, o taip, kaip kiti į mus žiūri.

Trys pasirinkimai - trys dorovės

• Trys kalbos (aštuongubas kelias) palaiko asmens paklusimą Dievui; atvaizdai/aplinkybės (gėrio kryptys) palaiko asmenybę, kad tikėtų asmenį; padalinimai (dvejonės) palaiko pasaulį, kad rūpėtų asmenybei.
• Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovės išreiškia sąmoningėjimo galimybes pasirinkimais, atitinkamai nubrėžiant atsakomybės ribas: Dievo ir asmens (teisingumu-paklusimu), asmens ir asmenybės (ištikimybe-tikėjimu), asmenybės ir pasaulio (pareiga-rūpėjimu).
• Trys kalbos išsako ribas tarp Dievo ir asmens - paklusimu, tikėjimu, rupėjimusi - Dievo valios vykdymą. Atvaizdai ir aplinkybės išsako ribą tarp asmens ir asmenybės - gera valia gėrio kryptimis. Padalinimai išsako ribą tarp asmenybės ir pasaulio - išmintimi.
  • Tėvo dorovė - aštuongubas kelias - ryšys su Dievu arba mes patys esame Dievas ir gyvename trejybės ratu - palyginti su Dievo šokiu
  • Sūnaus dorovė - gėrio kryptys, jauduliai, lūkesčiai - sąmonės ir pasąmonės santykis - gerojo ir blogojo vaiko santykis
  • Dvasios dorovė - dvejonės-abejonės, širdies ir pasaulio tiesos
• Sąmoningumo lygis dvejopai sudalyvauja.
  • Dievui žinant, renkamės tarp gretimų sąmoningumo lygių: asmuo paklūsta Dievui, asmenybė tiki asmenį, pasaulis rūpi asmenybei. Taip grindžiami santykiai.
  • Dievui nežinant, iškyla santykiai su Dievu. Pasaulyje įvyksta pasakojimu, asmenybė įvardija įvardijimu, asmuo grindžia pagrindimu. Septintuoju požiūriu (rūpi ar paklūsta) poreikiais, tiki abejonėmis, (paklūsta ar rūpi) lūkesčiais.

Vidiniai požiūriai - trys pasirinkimai

• Širdingas bendravimas tai buvimas viena, tai susitapatinimas. Esame viena su Dievu paklusdami; su tavimi tikėdami; su kitu rūpėdami; su savimi amžinai gyvendami.
• Rūpi ryšium su kažkuo, tikime ryšium su betkuo, paklūstame ryšium su viskuo.
• Žmogus turi būti pats nukryžiuotas (paklusti) arba tikėti kitu arba jam turi rūpėti.
• Gyvenimo trys pasirinkimai: rūpėjimas: asmenybė ar pasaulis? tikėjimas: asmuo ar asmenybė? pagrindimas: Dievas ar asmuo?
• Tėvo dorovė: asmuo paklūsta Dievui
• Sūnaus dorovė: asmenybė tiki asmeniu
• Dvasios dorovė: pasaulis rūpi asmenybei

Išoriniai požiūriai išsako žmogaus laisvę

• Išoriniai požiūriai nurodo žmogaus dorovinę laisvę paklusti ar nepaklusti, tikėti ar netikėti, rūpėti ar nerūpėti. Nepaklusimas (puikybė?), netikėjimas (stabmeldystė?), nerūpėjimas (apatija) yra nuodėmės pagrindai. Palyginti su nuodėme šventajai Dvasiai - nepasimokyti, ne spręsti apie medį pagal vaisių.

Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu teigiamą jausmą įamžina dorybe. Kaip tai suprasti? Teigiamą jausmą jaučiame tada, kada neigiamas jausmas neįmanomas dėl trijų priežačių - neturime vidaus (žavesio atveju), neturime neigiamų lūkesčių (meilės atveju), neturime išorės (artimumo atveju). Ir tuomet neįmanoma trejybės ratui sukti priešinga linkme - ar suveikti nedėsningai - ji privalo suktis teisinga linkme. Kaip šiedu neįmanomumai susiję? Ir šv.Dvasios išmintis (neturėjimas vidaus) susijęs su Tėvo paklusnumu, ir panašiai? O gal paklusnumas susijęs su šv.Dvasia?

Savęs tikslinimas trejybės ratu

• Jeigu šviesuolis neturi ryšio su Dievu, tai pats save tikrina trejybės ratu.
• Trejybės ratas sulygina trejybės poslinkį (jokį požiūrį), narį (vieną požiūrį), lygtį (du požiūrius) ir ratą (tris požiūrius). Tad trejybės ratas apima visus neapibrėžtumo lygmenis ir juos pristato apibrėžtume.
• Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas sieja Mano požiūrį, Tavo požiūrį į požiūrį, ir Kito požiūrį į požiūrį į požiūrį. Iš šito trejybės rato išplaukia visos sandaros, tiek pirminės, tiek antrinės. (D:2020.09.15)

Savęs patikslinimas - trejybės ratas

• Klaidžioti, tai trejybės esmė, bet klaidžioti tikslingai: mokytis, daug kartų po truputį, nenuklysti toli, mokytis ryškiai, moksliškai, protingai, išmintingai, ilgais, tvarkingai, užtikrintais, surėdytais siūlais. Kaip neregis iščiupinėja savo kalėjimo sienas.
• Savęs patikslinimas reikalingas įveikti negeranoriškumą, juk privalai geranoriškai iš naujo pats pasitikrinti save.
• Save tiksliname, užtat esame laisvi.
• Trejybės ratas. Trys pasirinkimai grindžia tris veiksmus, viską - jo žinojimą - papildančius ir išplečiančius nežinojimo požiūriais, jais parodančius visko (žinojimo) nebūtinumą. Juk galima gyventi visko papildymais. Trys veiksmai sudaro trejybės ratą. Tai įveda daugialypumą, žinojimą papildant nežinojimu, ir atvirkščiai, gyvenimą nežinojimu išplečiant žinojimu, pavyzdžiui, kalba. Gyvename tikslindami save.
• Trejybės ratas (ypač šešerybėje) yra Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovių bendras variklis.
• Trejybė pati save mąsto, pati sąmoninga savo trejybiškumo atžvilgiu - "mąstau, tad esu" ir t.t.
• Trejybės rato tikslas: atverti nežinojimą. Parodyti kiek žinojimas (nusistatymas) atitinka ar neatitinka nežinojimą.

Savęs tikslinimas: nežinojimą (Dievą už mūsų) išreikšti žinojimu (Dievu mumyse).

• Gyvenimas nežinojimu.
• Sąmonės vaizdavimas pasąmone.
• Kertinės vertybės tikslinimas.
• Trejybės ratas mus tikslina. Žmogaus nežinojimas ir žinojimas.
• Žmogus bręsta amžinai tikslindamas save, plėtodamas atitikimą tarp Dievą už jo ir Dievo jame, ir tuomi išpuoselėdamas tarpą tarp jų.
• Išgyvenimo apytaka išpuoselėja mūsų savastį (kas mes esame), kad tobulai pasitikslintumėme, kad Dievas už mūsų (nulinis požiūris, mylintis, nežinojimas) sutaptų su Dievu mumyse (septintu požiūriu, kertine vertybe, žinojimu).
• Sąlygose esantis, jų nežinantis žmogus save pakeičia žinančiu žmogumi, vis save pasitikslindamas.
• Išgyvena dviprasmiškai, kaip atsitokėjęs bendras žmogus ir įsijautęs paskiras žmogus.
• Amžinas gyvenimas: Nežinojimo išsakymas žinojimu
• Renkamės apibendrinti, tikslinti save, Mane.

Nedoras elgesys

• Nedoras elgesys išplaukia iš pasąmonės.
• Nedoras elgesys išplaukia iš neteisingo savęs tikslinimo, iš pasirinkimo savęs vietoj Dievo.
• Nedoras elgesys išplaukia iš mūsų buvimo, iš Dievo buvimo, iš mūsų pajungimo jam, iš mūsų klaidos, būtent sąžinės klaidos. Dorą ir nedorą elgesį sulygina...?

Trejybės ratas kyla iš asmenų: Manęs, Tavęs, Kito

• Kito požiūriu Aš esu įsijautimas ir Tu esi atsitokėjimas. Tuo tarpu Mano požiūriu Tu esi įsijautimas ir Kitas yra atsitokėjimas. O Tavo požiūriu Kitas yra įsijautimas ir Aš esu atsitokėjimas. Kiekvienas iš šių sąmoningumų remiasi savo santykiu su Dievu. Tad ištirk ir suvok šituos santykius ir suprasi trejybės ratą, o kartu ir šešerybę bei aštuongubą kelią ir tris kalbas.

Trejybė kaip Dievo prielaida

• Dievo prielaida yra trejybė - Dievo sąmoningumas. O trejybė - veiksmas +3 - atveria išgyvenimo apytaką - aštuonerybę ir pirmines sandaras - antrines sandaras. Išgyvenimo apytaka nusako kaip trejybė iškyla iš Dievo.

Dievo tyrimas: trejybės ratas

• Trejybės ratas išsako Dievo tyrimo sandarą, jo tyrimo prielaidas, tad jo išėjimą už savęs, jo būklę. Trejybės ratas yra, kad ir be Dievo. Užtat trejybės ratas yra būtent mūsų sąlygos. Mes, žmonės, esame tai, kas išgyvena Dievo sąlygas. Dievas jas išgyvena vieną kartą, išbaigtai, Dievo trejybe, o mes jas išgyvename ištisai, neišbaigtai, tad trejybės ratu.

Trejybės ratu:

• Išeiname už savęs.
• Gyvename sąmoningai.
• Išgyvename dvilypumą: Trejybe žmogus laikosi krypties, ir taip pat susigaudo, kad reikia keist kryptį.
• Atsiplėšiame nuo pasirinktų galimybių, pažvelgiame plačiau.
• Mokomės ko greičiau, smulkiau, našiau, dažniau, ko mažesniais, greitesniais, nepriklausomais ratais.
• Dievas mus tramdo, mūsų dėmesį tramdo, taip kad pajuntame savo vaizduotės ribas.
• Mus gyvenimas spaudžia.

Vienumas tris ketverybės lygmenis (Dievą, asmenį, asmenis) padaro lygiaverčius trejybės ratu.

Trejybės poslinkiu:

• Priimame naują požiūrį: nusistatyti, vykdyti, permąstyti
• Sukamės kada gyvename bendru žmogumi, sąmone, nežinojimu, o stringame kada gyvename asmenybe, nes tuomet laikomės savo patirties, pasąmonės. Užtat geros valios pratimai mums leidžia atsisakyti savo patirties ir gyventi plačiau.
• Slenkame iš vieno vienumo į kitą vienumą: nusistatant (ryšium su tuo, kas be manęs, su vienumu nesant asmenų), vykdant (ryšium su savimi, su vieninteliu esančiuoju, su asmens vienumu) ir permąstant (ryšium su kitais, asmenų vienumu - tarp jų atsirenku savo požiūrį).
• Renkamės ar šiaip gyventi ar amžinai bręsti.
• Iškyla pasirinkimas tarp daugiau ir mažiau sąmoningo asmens.
• Atsakome už veiklą, kuria lipdosi visuomeninė pasąmonė:
  • trokšti (permąstau, tad nusistatau)
  • įtraukti (nusistatau, tad vykdau)
  • pateisinti (vykdau, tad permąstau)

Poslinkių tapimas nariais

• Tai poslinkių tapimas nariais, tai tai kas už požiūrių (gyvenimo lygčiai) tampant požiūriais. Tai buvimas, veikimas, mąstymas. Heidegerio žodžiais, tai būtis tarp kalbos (pasąmonės) ir minties (sąmonės), pavyzdžiui. Tai bendruomeniškumo pagrindas. Tai laipsnynas.

Savęs pasitikrinimas trejybe

• Gyvenimas verčia suabejoti savimi, pastato į žmogaus trejybę. Tuomet gyvename viena, vyksta Dievo tyrimas, ar jisai būtinas, ar kiekvieną mūsų pasieks.
• Juk tamsuolę paauklės gyvenimas, taip kad jai teks sukti galvą: nusistatau, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau?

Trejybės rato strigimas - įsikibimas, kad viskas gerai, viskas žinoma

• Tamsuolė, apsiribodama savo siauru akiračiu, visgi susiduria su trejybės rato klausimais. Jie ugdo ją, būtent jos savastį, tiesiogiai, asmeniškai. Tamsuolė mokosi. Bet jos mokslas siauras. Jisai pagrįstas laikysena, jog viskas gerai, Dievas būtinai geras, jinai būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas. Užtat trejybės ratas stringa. Gręsia pragaras.

Pasirinkti slenkti trejybės ratu, nestrigti.

• geros valios pratimais - šalinti trikdžius
• Teigiamų jausmų įamžinimu dorybėmis sukamės trejybės ratu. Mylėti vietoj, kad neapkęsti. Laukti teigiamų lūkesčių, ne neigiamų lūkesčių. Gyventi teigiamais jausmais (meile, žavesiu, artimumu), ne neigiamais jausmais (neapykanta, bjauresiu, baime).

Dievo trejybė

• Dievo sąlygos yra trejybė.
• Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys.
• Trejybe apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +

Tyčinis blogis

Sąmoningumu atsiveria galimybė tyčia daryti blogį

• Blogis. Velnias, tai asmuo. Tai blogis, sandaros lizdas - tarnauti ne Dievui, o velniui. Dievas yra už šito pasaulio, o velnias žmogų uždaro dar siauresniame pasaulyje, atskiria nuo kitų žmonių, taip kad negali jais rūpintis, nėra viena su jais. Užsandarina. Velnias ne danguje, o širdies gelmėse. Teigiami įsakymai yra ryšiai iš Dievo mumyse į Dievą už mūsų. Neigiami įsakymai neleidžia užsandarinti, atveria kelią iš Dievo už mūsų, jam įeiti į Dievą mumyse.
• Dirbtinumas. Dorovėje žalingai klaidina dirbtinas atsisiejimas (kitų reikalų nagrinėjimas) ir dirbtinas įsivėlimas (sąlygų priėmimas, tarsi jos būtinos).

Tyčinis gėris

Sąmoningumu galime tyčia gerą daryti

Savęs varžymas

• Moral law is law which one imposes on one's self.

Apimtys - netroškimai - susirikiuoja atjautomis. (4 2)

(4 2). Sustatyti Save.

• 6 akistatų rūšys http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20190620Paprie%c5%a1taravimaiDerridai
• 6 doroviniai pasirinkimai. Vaidai - nesusikalbėjimai. Pranešimas apie vienumo pagrindus.
• Nuotaikos. 6 permainos. Pranešimas apie nuotaikas
• 6 pokalbiai.
• 6 vienumo rūšys.
• Išsiaiškinimo būdai santvarkoje: išjausti, lyginti, perprasti x protus, sandaras, reikalus
• Viršūnėje vyksta pasirinkimas, ar žiūrėti atgal, į Dievą, ar žiūrėti pirmyn, su Dievu. Tas pasirinkimas remiasi dviem lygmenimis. Yra iš viso keturi lygmenys, tad jų yra šešios poros. Teisingai susigaudome suvokdami lygmenų visumą.
• Nuotaikas iššaukia geometrijų permainos, kuriomis trumpalaikiai jauduliai priskiriami mūsų būklei, užtat įgauna pastovumo.
• Pertvarkymai permąstomi kaip apimčių poros.

Vienumo sampratos

• 4 vienumo sampratos išsako vienumo kokybę. Dorovė renkasi kokybiškesnį vienumą.
• Doros klausimas liečia visuomenę. Apydoros klausimas iškyla suskaldant visuomenę į asmenis. Sąlyginis taikymas išskiria rūpestį laisva rinka (konkurencija, asmenų dalios) ir laisva spauda (asmenų troškimų).
• Šimtametis vaidas: troškimai išsako laisvą valią, o netroškimai - likimą. Tad kaip mums išeiti iš likimo į laisvą valią? Tai pokalbio sandara.
• Palyginti šimtamečio vaido dorovę (ketverybės lygmenų lyginimą) ir keturis lygmenis pokalbiams atsisakyti.

Aklavietė ir sprendimas

• Geros valios pratimai Širdies ir pasaulio tiesos įvairausiais klausimais, jų logika.
• Širdies ir pasaulio tiesos - geros valios pratimų sustatymas - nusako sprendimo tinkamumą ir aklavietės netinkamumą.

Aklavietė

• Bėda (aklavietė) yra kuomet mano valia prieštarauja sau.
• Aklavietė nusako tarpą tarp persitvarkymo dviejų tvarkų, kuriomis sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir ją tvarko.

Sprendimas

• Sprendimu išrišu bėdą derindamas savo valią ir aukštesnę (Dievo) valią, kad būčiau Dievo (įkvėpėjos, varguolių, artimųjų) priemonė.

Dorovės išrišimas - renkamės dorą elgesį vietoj nedoro elgesio.

• Nedorą elgesį ir dorą elgesį, kaip blogą ir gerą elgesį, sulygina Dievo Dvasios sandara - Dievo išėjimo už savęs keturios pakopos (keturi netroškimai) ir šešios pakopų poros. Susitelkiame į savo valią, paskui atrandame Dievo valią, kurios pagrindu galime vieningai puoselėti vienintelę teisingą bendrystę.

Atjautos

• Išgyvenimo vienetas pasižymi šešiais skirtingais vienumais (atjautomis). Atjautos išreiškia vienumą, kad galima atsitokėti ir įsijausti, būti viena su kitu.
• Atjauta sustato teisingą santykį: išgyvenimu (Dievo troškimo) žengiame kartu su Dievu, išeinančiu už savęs į mūsų sąlygas (netroškimą).
• Įsijaučiame netroškimais, o atsitokėjame būtent siauresniais troškimais, taip kad yra tarpas, laisvumas. Atjauta sieja įsijautimą ir atsitokėjimą. Sąmoningumas bene skiria įsijautimą ir atsitokėjimą.
• Padalinimai nusako mūsų sąmonę, atvaizdai ir aplinkybės nusako mūsų savijautą, ir kalbos nusako mūsų pasąmonę.
• Išgyvenime, Dievas išeina už savęs padalinimu, ir juo išgyvena; pats išeinu už savęs atvaizdais ir aplinkybėmis, įsijautimu ir atsitokėjimu, ir jais išgyvenu; o kiti išeina už savęs trimis kalbomis.
• Padalinimas išgyvenamas požiūriu; taip pat požiūriu į požiūrį (per atvaizdus ir aplinkybes); taip pat požiūriu į požiūrį į požiūrį (per tris kalbas)
• Atjauta išskiriame ir suvedame asmenis.
• Pagarba. Dorovei svarbu gerbti atjautą, savo ir kitų. (Pavyzdžiui, žydams) Lygiai, kaip svarbu gerbti jusles, savo ir kitų. Gerbti liudytoją.
• Išryškiname savo esmę, savo valią, ir Dievo pranašumą.
• Sandara išreiškiame savo išgyvenimą ir santykį su Dievu.

Atjautomis pasireiškia laisva valia - troškimas laisvai išgyvena netroškimą

• Netroškimai išsako ryšį tarp ketverybės ir suvokimo lygties. Juos sieja jokiu požiūriu (poreikiai), vienu požiūriu (abejonės), dviem požiūriais (lūkesčiai) ar trimis požiūriais (vertybės). Šie vidiniai požiūrių rinkiniai siejami su atitinkamais troškimais. O antrines sandaras išsako atjautos, siejančios troškimą su didesniu požiūrių skaičiumi, tad išgyvenami veiksmai +1, +2 ir +3.
• Troškimai reiškiasi netroškimais
• Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną $P^0$, protą $P^1$, širdį $P^2$, valią $P^3$
• Troškimai palaiko ramybės (ir prielaidų, nulinės aplinkos, "baseline") turtingėjimą, vis daugiau požiūrių: savarankiškumas 0, užtikrintumas 1, ramybė 2, meilė 3 - tie troškimų požiūriai reiškiasi netroškimais, juos susiuva. Meilė palaiko esmę, tad prielaidų išryškėjimą.

Atjautos iš Dievo pusės įprasmina mūsų atliepimą, išriša, išbaigia ir sandaromis išsako išgyvenimą.

• Troškimai siauresnėse apimtyse įprasmina atliepimą jį prisiimdami, tad atjausdami, antrinėmis sandaromis.
• Antrinės sandaros išsako Dievo atjautas, kuriomis Dievas savo troškimu išgyvena mūsų netroškimą, tad išsako išrišimo išdavas.
• Antrinės sandaros sieja siauresnę, mums rūpimą apimtį su kita, platesne apimtimi: kalbos sieja su viskuo, tad kuria visuminę tikrovę; atvaizdai ir aplinkybės sieja su betkuo, tad kuria mūsų asmeninę tikrovę; padalinimai sieja su kažkuo, tad kuria mūsų akimirkinę tikrovę.
• Išgyvenimo apytaka yra įvairiapusių pasitikslinimų ratas nusakantis išgyvenimą, kartu ir mūsų brandos atkarpą.
• Išplėtoja amžiną gyvenimą, nežinojimą, kuom viskas baigsis.

Dievo atjauta

• Kaip Dievas mus išgyvena? Netroškimai išsako ką mes, Dievo tarpe atsiradę, išgyvename. Mes, kurie esame troškimo apibrėžti, tačiau neigiamai, netrokštant išeiti už savęs, o likdami įsitvirtinę toje pakopoje. O atjautos išsako ką mes tokie reiškiame Dievui, kaip jisai (išeinantis pro mus, už savęs) mus išgyvena.
• Mes savo išgyvenimą pakartotinai išgyvename - kitu kampu - kaip ir Dievas taipogi mus išgyvena.
• Užtat išgyvename plačiau.
• Atjautų išsakymas lygmenų poromis, ženklų savybėmis.

Šešios atjautos susiveda į viską suvedantį liudytoją.

• Kas yra šešios atjautos.
  • Šešios atjautos yra šeši būdai sąmoningėti.
  • Atjautos yra pertvarkymai. Jie suveda šešis klausimus, keturių išeities taškų poras, išvedimus, mus išvedančius į platesnį lygmenį.
• Ką šešios atjautos grindžia.
  • Kiekvienas surikiavimas savaip grindžia tarpą. Šeši surikiavimai kartu paėmus tarpą pilnai pagrindžia.
  • Suvedimas išveda šešis suvedimus, būties atsakymus, kuriais asmeninis požiūris remiasi.
• Kaip šešios atjautos grindžia.
  • Atjautos - pertvarkymai - suveda trejybės narius poslinkiu. Viskas susidėlioja kada žmogus sugeba gyventi vienu trejybės rato nariu, jo trečdaliu, su kitais dviem asmenimis, Tave ir Kitu, būtent meilės mokslu, tiesos dvasia. Dievas tada gyvuoja kaip trejybės rato globėjas, nebūtinai tobulas, užtat pakankamas.
• Šešiomis atjautomis pereiname iš sąlygiškų požiūrių į besąlygišką požiūrį.

Trys kalbos

• Trys kalbos yra trys apdorotuvai kuriais įmanomas aukštesnis sąmoningumas. Pasąmonė sprendžia pasakojimu, sąmonė įvardijimu, o sąmoningumas pagrindimu.
• dalyvauja 3 požiūriai: atvaizdai -> padalinimai, pasakojimas, valia
• dalyvauja 2 požiūriai: padalinimai -> aplinkybės, įvardijimas, širdis
• dalyvauja 1 požiūris: aplinkybės -> atvaizdai, pagrindimas, protas
• Mąstyk, kaip trys kalbos išplėtoja išgyvenimo apytaką.
• Atvirumas: Kalba esam atviri kitam.
• Pagrindimu kaitaliojasi Kaip ir Kodėl? įvardijimu - Koks, Kaip, Kodėl? ir pasakojimu - Ar, Koks, Kaip, Kodėl?

Išgyvenimas ir neišgyvenimas

• Neišgyvenime gali įtampa išaugti ir paprasčiausiai atslūgti. Tai bene įvyksta pasakojimo vienete. Išgyvenimui reikalinga aklavietė, kurioje nėra kaip sumažinti įtampos. O įvardijimas ir pagrindimas bene vyksta pasakojime, nusako įtampos židinio pakopas.
• Žmogiškasis protas susiskaido bendravime kalbomis ir jomis reiškiasi per kelis žmones - tai maldų mokslo pagrindas. Tad sunku žmogui vienam būti su savimi. Taip pat žmogus bendrauja su savimi - sąmone su pasąmone - tai atvaizdų ir aplinkybių, lūkesčių ir jaudulių pagrindas.

Aštuongubo kelio atmainos

• Pasakojimui (Palaiminimai): iš paklusimo į žavesį; įvardijimui (šv.Petro raktai į dangų): iš tikėjimo į meilę; pagrindimui (Tėve mūsų): iš rūpėjimo į artimumą. Pavyzdžiui, ko labiau paklūstame mokslo ratui (ko smulkesni esame skurdžiadvasiai), to mažiau turime dėl ko bjaurėtis, to labiau mus gali žavėti teisuolių persekiojimas.

Sudėtis

Išgyvenimo apytaka sieja paskirus išgyvenimus.

Išgyvenimo vienetas reiškiasi šešiomis atjautomis, jų vienumais.

Kaip sandaros sustato reiškinius

Dievo šokyje pasireiškusias sandaras išrašiau pilkomis raidėmis, o naujas sandaras juodomis raidėmis.

Kaip susiję įvairiausi reiškiniai?

Sandaros sustato reiškinius. Sandarose galime įžvelgti neapibrėžtumo ir apibrėžtumo santykį, Dievo ir žmogaus santykį, jas išgyvenačių asmenų santykį, taip pat pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo santykį.

Išgyvenimas sieja pasąmonę (tveriančią pirminę savastį), sąmonę (tveriančią antrinę savastį) ir sąmoningumą (tveriantį tarpą tarp jų, kuriuo pirminę savastį gali pakeisti antrinė savastis). Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas vienas kitą pripažįsta. Tačiau juos skiria santykiai su Dievu ir gerumu. Pasąmonė pripažįsta ribą tarp vidaus (kas yra) ir išorės (ko nėra). Sąmonė pripažįsta dorovę, gerumą. Sąmoningumas pripažįsta Dievą už mūsų ir Dievą mumyse.

Svarbiausi yra išgyvenimai, kuriais nėra nė Dievo už mūsų, nė gerumo mumyse, o tėra tarpas tarp jų, kurį šešeriopai išgyvename. Šešeriopas išgyvenimas sieja Dievo ir žmogaus trejybes, kaip išsakančias mūsų išorinę ir vidinę būklę, kuriomis apibrėžtas Dievo nebuvimo tarpas, laisvumas, kurį išgyvename. Vietoj Dievo ir gerumo tėra trejybių apibrėžti viskas ir laisvumas.

Žmogaus pasirinkimą išsako sandaroje 4+2+1+1 esanti dvejybė 2, kuria jisai gali gyventi vienareikšmiu gyvenimu (mažėjančiu laisvumu) arba dvilypiu amžinu gyvenimu (didėjančiu laisvumu). Žmogus renkasi kuria kryptimi išgyventi Dievo išėjimą už savęs. Tuo tarpu sandara 3+3 yra aiškus pasiskirstymas tarp Dievo trejybės ir žmogaus trejybės, ir žmogaus valia (esamybe) pajungta Dievo valiai (nesamybe).

Sandara 4+2+1+1 išdėsto padalinimų požiūrius septynerybe/aštuonerybe, tai yra, semiotiniu kvadratu (žino viską, betką, kažką, nieką - ir kvadrato keturi šonai). O sandara 1+3+3+1 apžvelgia pačius padalinimus, jų skaidomą visumą: nulybė, vienybė, dvejybė ir t.t. Užtat šios dvi sandaros apibrėžia požiūrį, tai yra, apibrėžia požiūrį į požiūrį, išsako pastarojo požiūrio galimybes, taip pat pirmuoju požiūriu išsako požiūrio išgyventoją, visumos išgyventoją.

Įtampa išauga žemesniame sąmoningumo lygmenyje, išsiriša aukštesniame sąmoningumo lygmenyje.

Ištakos

Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio.

Trejybės ratas

• Žmogaus ištakos yra Dievo šokio trejybės rate. Jisai, kaip toks, yra trilypis.
• Trejybės ratas - požiūris (pasąmonė), požiūris į požiūrį (sąmonė), požiūris į požiūrį į požiūrį (sąmoningumas)
• Grynasis sąmoningumas, trejybės rato sustatytas, reiškiasi Manimi.
• Dievo šokyje Dievą pakeičia grynasis sąmoningumas, veiksniu +3 derinantis veiksnius +1 ir +2, pasąmonę ir sąmonę.
• Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.
• Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.
• Žinojimas (pasąmonė), nežinojimas (sąmonė) ir sąmoningumas sudaro trejybės ratą, Dievo tyrimo sandarą, jo išėjimo už savęs sandarą, kokia ta sandara yra be Dievo.
• Išgyvenimo apytaka (ir sąmonė, ir Sūnaus aštuonerybė) išverčia Dievo trejybę.

Sūnaus kampas

• Dievas už savęs reiškiasi mūsų sąmone - nežinojimu (Sūnumi). Užtat išgyvenimo apytakoje būtent žinojimas pasitraukia ir atveria patį giliausią nežinojimą Kodėl? O tame nežinojime iškyla žinojimas.
• Susivokiančio Sūnaus būklė - aštuonerybė - grindžia padalinimų ratą. Tėvas prideda požiūrius, Sūnus juo atima, užtat naujai prideda.
• Aš esu besusivokiantis Sūnus. Išgyvenu Sūnaus aštuonerybę kaip padalinimų ratą. Išgyvenu požiūrių trejybės ratą kaip tris veiksmus.
• Išgyvenimo apytaka nusako bendro žmogaus būklę, jo įvairiausias galimybes, kaip jisai gali amžinai bręsti ir plėtotis.
• Grynasis sąmoningumas suprantamas kaip Dievo Sūnus, save suprantantis, kaip Aš, kaip žmogus, tame tarpe kur Dievo tuo tarpu nėra, kur Dievas dar tik atsiras, tarp besąlygiško Dievo už mūsų ir sąlygiško gerumo mumyse.
• Sūnus supranta Tėvą, kaip Tave, užtat save supranta kaip Mane.
• Sūnaus aštuonerybėje Tėvas požiūrius prideda, o Sūnus juos atima, tačiau taipogi juos pridėdamas.
• Dievo šokyje požiūrio dvasia (žvilgsnis) ir sandara (nuostata) neskiriamos. Tiktai žmogui išsiskiria požiūrio išgyventojas ir išgyvenimo aplinkybės, laukas. Dievo Tėvo ir Sūnaus požiūriai sutampa Tėvui išeinant už savęs į Sūnų.

Dievo klausimą keičia Mano klausimas

• Klausimo asmuo yra nebe Dievas, o Aš, kylantis iš sąlygų.
• Ar savastis būtina? Savastis išeina už savęs, pasitraukia ir naujai atsiranda. Jinai išplaukia iš Dievo būtinumo, tad Dievas už ją pirmesnis. Užtai jinai išplaukia ne iš akivaizdumo, o iš betarpiškumo, iš dėmesio.
• Iškyla žmogaus savastis, taip kad žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo, tarp savo valios ir Dievo valios.
• Grynasis sąmoningumas išgyvena Dievo šokį klausimu Koks aš esu?

Dievas išsiskiria trejybe

• Žmogus išplečia Dievą pakeisdamas nulybę kitais visko padalinimais, pirmiausia trejybės ratu. Dievo trejybė nusako tris veiksmus: +1, +2, +3.
• Tėvas ir Sūnus suvokia Dvasią. O ką Dvasia suvokia? Veiksmai +1, +2, +3 išsako ką Tėvas, Sūnus, Dvasia bendrai suvokia: padalinimą. Būtent Dvasia +3 suvokia, kad Tėvo ir Sūnaus santykį nusako vienas iš aštuonių padalinimų.

Gyvenimo lygtis.

• Dvasia - klausimas - Dievo veikla.
• Atsakymas - esmė - meilė.
• Kas aš esu? Esu mylimas. Riba tarp vidaus ir išorės, tarp Dievo mano gelmėse ir Dievo už manęs.

Išdava - vieningas, sąmoningas Dievas

• Visi trys Dievo vieningumai: vienų vienas Dievas, bendrasis žmogus, plazdenanti Dvasia.
• Sąmoningasis Dievas plazdenantis tarp sąmonės nežinojimo ir pasąmonės žinojimo.
• Dievo šokio Dievas nėra sąmoningas, jisai strimagalvis. Mano Dievas, išgyvenimo apytakos Dievas, yra sąmoningas.
• Koks yra Dievas? Sąmoningas (asmuo), nežinantis (eiga), žinantis (daiktas). Ar Dievas yra? Būtinai, tikrai galimai.
• Sąmoningumas derina įsijautimą-žinojimą ir atsitokėjimą-nežinojimą. Grynas sąmoningumas yra tokia būsena esanti pirm žinojimo ir nežinojimo.
• Pirmapradis Dievas yra grynas sąmoningumas.
• Išryškėja Dievo prielaidos, būtent grynojo sąmoningumo prielaidos - žinojimas ir nežinojimas.

Žinojimo, nežinojimo, sąmoningumo kilmė Dievo šokyje

• Grynas sąmoningumas tiria savo būtinumą klausimu, Koks aš esu? Sąmonės nežinojimas išreiškiamas pasąmonės žinojimu.
• 10 Dievo įsakymų: 4 išreiškia nežinojimą, 6 išreiškia žinojimą.

Yra septynios dorovės tyrimo pakopos. Tirdamas dorovę susiduriu su šiais klausimais:

• Kas yra dorovė?
• Kokia dorovės esmė?
• Kaip išgyvename dorovę?
• Kokius pasirinkimus išgyvename?
• Kuris pasirinkimas esminis?
• Kaip dorovė grindžia sąmoningėjimą?
• Kaip išgyvenimais susiveda sandaros?

Dorovės tyrimo lygmenys atspindi suvokimo lygmenis, jų raidą, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, išėjimą už savęs iš savęs.

• Reikšmė yra vidutinis tikslas, kuriuo gyvename ir išgyvename.

Ką išgyvename išgyvenimo apytaka?

Suprasti kaip išgyvenimo apytaka palaiko tiek įsijautimą į vaizduotę, tiek atsiplėšimą nuo vaizduotės.

Naujai sudalinti šį puslapį

Dievo ir Mano tyrimai: Kaip išgyvenimo apytaka sieja visą gyvenimą (kuriuo Dievas tiria) ir paskirą išgyvenimą (kuriuo Aš tiriu)?

• Kaip išgyvenimo apytaka išverčia Dievo šokį?

Daiktas-Eiga-Asmuo: Kaip išgyvename šiuo trejybės atvaizdu?

• Kaip išgyvendami siejame visu gyvenimu apibrėžtą asmenį ir paskiru išgyvenimu apibrėžtą asmenį?
• Kaip trys balsai grindžia trinarį žmogų?
• Kaip trys balsai reiškiasi išgyvenime?

Kituose puslapiuose gvildenu:

• Sandaros: Kaip sandaros sieja visą gyvenimą ir paskirą išgyvenimą?
• Kokia išgyvenimo eiga?
• Ką atveria dorovė?
• Kokius pasirinkimus išgyvename?
• Kokia prasmė Dievo valios vykdymo rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu?
• Kaip žinojimo rūmai išverčia išgyvenimo apytaką ir sureikšmina išgyvenimų tarpusavio sąsajas?

Naujai apžvelgti išgyvenimo apytakos tyrimą

Kaip mes save išgyvename?

• Ką duoda pakartotinas išgyvenimas?

Išskirti išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas.

• Apmąstyti svarbiausias sąvokas ir sandaras susijusias su išgyvenimo apytaka: Dievo ir žmogaus požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis, ir t.t.
• Įžvelgti kiekvienos sandaros vaidmenį.
• Visų keturių apytakų pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
• Išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.

Išgyvenimo apytakos pirminis tikslas: Mano ir Dievo tyrimai

Dievo tyrimas

• Kaip Dievas tiria mumis?
• Ar Dievo veikla - tyrimas - yra būtinas?
• Dievą laikyti grynu sąmoningumu. Naujai apmąstyti šį amžino gyvenimo klausimą.
• Kaip iš Dievo sąmoningumo išsiskiria Dievo nežinojimas ir Dievo žinojimas?
• Kaip Dievą (ir amžino gyvenimo pasirinkimą) suvokti kaip grynąjį sąmoningumą? Kaip pasirinkimą platesnio požiūrio?

Mano tyrimas

• Kaip Dievo šokis grindžia Mane kaip tyrėją?
• Kas yra išgyvenimo apytakos tyrėjas? Ar tai grynas sąmoningumas, savastis, žmogus ar Aš?
• Kas yra žmogus?
• Kokia žmogaus būklė?
• Kaip trejybės ratas ir Dievo, asmens ir asmenų vienumai susiję su Mano tyrimu ?
• Koks aš esu? Kaip žmogui atsiskleisti tokiu koks jis iš tikrųjų yra? Kaip jo negundyti?

Tyrimas išgyvenimais

• Kaip išgyvenimais tiriame?
• Ką išgyvenimais tiriame?
• Kaip išgyvenimai išsako, Koks aš esu?
• Kaip pasirinkimai išsako, Koks aš esu?

Tyrimo tikslas

• Į kokį sąmoningumo išgyvenimą susiveda Dievo tyrimas?
• Kaip iš šio tyrimo išplaukia mūsų pasirinkimai, dorovė ir visos sandaros?

Išgyvenimo apytakos vidutinis tikslas - visako patikrinimas, tad pagrindimas išgyvenimais

Permąstyti išgyvenimo apytakos esmę

• Apmąstyti ir patikslinti ko tikiuosi iš išgyvenimo apytakos.
• Apžvelgti ir nuolat tikslinti išgyvenimo apytakos esmę.

Tyrimo išsivystymas

• Kaip savastis tiria, Koks aš esu?
• Kaip išgyvenimą suprasti, kaip šį tyrimą?
• Kaip išsiskiria žinojimas kažko ir nežinojimas kažko?
• Kaip šis tyrimas sieja pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą tarpusavyje bei su savastimi?

Permąstyti išgyvenimo apytakos esmę

• Apmąstyti ir patikslinti ko tikiuosi iš išgyvenimo apytakos.
• Apžvelgti ir nuolat tikslinti išgyvenimo apytakos esmę.

Suvokti išgyvenimo apytakos prasmę

• Apmąstyti visumą.
• Apmąstytyi kaip išgyvenimo apytaka susijusi su visuma.
• Kaip paskiri išgyvenimai tarpusavyje susiję?

Sandaros

• Sandaromis išsakyti išgyvenimus ir išgyvenimo apytaką.
• Sudėlioti visus išgyvenimų nagrinėjimo kampus ir jų sandaras.
• Kaip dorove suprasti, apibrėžti, išvesti ir susieti mūsų gyvenimą išsakančias sandaras?
• Kokios sandaros palaiko įvairias išgyvenimo dalis? Kaip jos susidėlioja?

Netroškimai

• Kaip netroškimai sieja elgesį ir dorovę?

Padalinimų ratas

• Kaip veiksmai +1,+2,+3 išsako išgyvenimo galimybes?
• Išgyvenimo matus susieti su padalinimų rato padalinimų išgyvenimu trimis veiksmais.
• Kaip reiškinių apytaka išėjimu už savęs (atsitokėjimu sąmone požiūrių grandine ir įsijautimu pasąmone žmogaus ir Dievo požiūrių grandine) susijusi su padalinimų ratu (kuriuo Tėvas prideda požiūrius, o Sūnus atima požiūrius)?
• Ar kiekvienas išgyvenimas pereina visą padalinimų ratą?

Atvaizdai

• Kaip atvaizdai iškyla išgyvenime?
• Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?

Aplinkybės

• Kaip aplinkybės iškyla išgyvenime?
• Išaiškinti tapatybės kaitos lygčių gramatiką.
• Kaip tapatybės kaitos sąvokos susijusios su aplinkybėmis?
• Išrašyti tapatybės aplinkų įvairovę. Pradėti nagrinėti, kokių jų yra, kaip jos dalyvauja tapatybės kaitoje.

Trys kalbos

• Kaip trys kalbos iškyla išgyvenime?
• Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?

Išgyvenimo apytakos tikslas: Mano ir Dievo tyrimai

Dievo tyrimas

• Kaip Dievas tiria mumis?
• Ar Dievo veikla - tyrimas - yra būtinas?
• Dievą laikyti grynu sąmoningumu. Naujai apmąstyti šį amžino gyvenimo klausimą.
• Kaip iš Dievo sąmoningumo išsiskiria Dievo nežinojimas ir Dievo žinojimas?
• Kaip Dievą (ir amžino gyvenimo pasirinkimą) suvokti kaip grynąjį sąmoningumą? Kaip pasirinkimą platesnio požiūrio?

Mano tyrimas

• Kaip Dievo šokis grindžia Mane kaip tyrėją?
• Kas yra išgyvenimo apytakos tyrėjas? Ar tai grynas sąmoningumas, savastis, žmogus ar Aš?
• Kas yra žmogus?
• Kokia žmogaus būklė?
• Kaip trejybės ratas ir Dievo, asmens ir asmenų vienumai susiję su Mano tyrimu ?
• Koks aš esu? Kaip žmogui atsiskleisti tokiu koks jis iš tikrųjų yra? Kaip jo negundyti?

Tyrimas išgyvenimais

• Kaip išgyvenimais tiriame?
• Ką išgyvenimais tiriame?
• Kaip išgyvenimai išsako, Koks aš esu?
• Kaip pasirinkimai išsako, Koks aš esu?

Tyrimo tikslas

• Į kokį sąmoningumo išgyvenimą susiveda Dievo tyrimas?
• Kaip iš šio tyrimo išplaukia mūsų pasirinkimai, dorovė ir visos sandaros?

Tyrimo išsivystymas

• Kaip savastis tiria, Koks aš esu?
• Kaip išgyvenimą suprasti, kaip šį tyrimą?
• Kaip išsiskiria žinojimas kažko ir nežinojimas kažko?
• Kaip šis tyrimas sieja pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą tarpusavyje bei su savastimi?

Sandaros: Kaip sandaros sieja visą gyvenimą ir paskirą gyvenimą?

• Kaip iškyla sandaros - apytakos, troškimai, netroškimai, atjautos, pertvarkymai, ženklų savybės?
• Iš ko susideda išgyvenimas, iš kokių dalių ir klodų?
• Palyginti išgyvenimo matus (žinojimo rūmų išdėstymu, taip pat išskiriant pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir reiškinius sandaromis (kaip kad brėžinyje šiame puslapyje). Naujai perdaryti brėžinį.

Kokia išgyvenimo eiga?

• Kaip išgyvenimo apytaka sieja viso gyvenimo brandą ir paskiro išgyvenimo brandos šuolį?

Ką atveria dorovė?

Patikslinama pasaulėžiūra: Kaip išgyvenimas patikslina žievės stulpelį, jo vaizdinį pasaulio?

• Kaip tikslinama kertinė vertybė?
• Kaip susiję paskiri išgyvenimai?
• Kaip žinojimo rūmai išverčia išgyvenimo apytaką?

Pagrindiniai darbai

Pagrindiniai klausimai

• Kaip išgyvenimo apytaka išverčia Dievo šokį?
• Kaip išgyvenimo apytaka sieja Mano ir Dievo tyrimus?
• Kaip padalinimų ratas sieja Dievo išgyvenimą (požiūrių grandinės asmenimis) ir žmogaus išgyvenimą (žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės suvokimo lygmenimis)?
• Kaip iškyla sandaros - apytakos, troškimai, netroškimai, atjautos, pertvarkymai, ženklų savybės?
• Kaip išgyvenimo apytaka sieja viso gyvenimo brandą ir paskiro išgyvenimo brandos šuolį?
• Kaip trys balsai grindžia trinarį žmogų?
• Kaip trys balsai reiškiasi išgyvenime?
• Kokia išgyvenimo eiga?
• Iš ko susideda išgyvenimas, iš kokių dalių ir klodų?
• Palyginti išgyvenimo matus (žinojimo rūmų išdėstymu, taip pat išskiriant pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir reiškinius sandaromis (kaip kad brėžinyje šiame puslapyje). Naujai perdaryti brėžinį.
• Ką atveria dorovė?
• Kokius pasirinkimus išgyvename?
• Kokia prasmė Dievo valios vykdymo rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu?
• Kaip išgyvenimas patikslina žievės stulpelį, jo vaizdinį pasaulio?
• Kaip tikslinama kertinė vertybė?
• Kaip susiję paskiri išgyvenimai?
• Kaip žinojimo rūmai išverčia išgyvenimo apytaką?

Naujos tyrimo kryptys

• Palyginti išgyvenimo matus (žinojimo rūmų išdėstymu, taip pat išskiriant pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir reiškinius sandaromis (kaip kad brėžinyje šiame puslapyje). Naujai perdaryti brėžinį.
• Išsiaiškinti kaip sandaros susijusios su neapibrėžtumu ir apibrėžtumu, su požiūrių grandine ir žmogaus be Dievo požiūrių grandine, su žmogaus ir Dievo santykiais, su keturiais asmenimis, su pasąmone, sąmone, sąmoningumu.
• Sutvarkyti užrašus apie sandaras - atskirti kas susiję su išgyvenimo apytaka, kas perkeltina į sandarų atitinkamus puslapius.
• Naujai apmąstyti išgyvenimų pavyzdžius, į juos įsijausti, suprasti ką jie pasako apie išgyvenimą ir jo galimybes, jo sudėtį ir eigą.

Kaupti duomenis

• Kaip išgyvenimas patikslina žievės stulpelį, jo modelį pasaulio?

Sandaros

Sandaros

• Sudėlioti visus išgyvenimų nagrinėjimo kampus ir jų sandaras.
• Sandaromis išsakyti išgyvenimus ir jų apytaką.
• Sandarų tyrimas Kaip dorove suprasti, apibrėžti, išvesti ir susieti mūsų gyvenimą išsakančias sandaras?
• Kokios sandaros palaiko įvairias išgyvenimo dalis? Kaip jos susidėlioja?
• Kaip sandaros išreiškia ką išgyvename?
• Kaip išgyvenimo apytaka iškyla požiūriai ir sandaros?
• Kaip apibrėžti, išvesti ir susieti mūsų gyvenimą išsakančias sandaras?
• Kaip netroškimai sieja elgesį ir dorovę?
• Kaip mes save išgyvename?
• Ką duoda pakartotinas išgyvenimas?
• Kaip dvigubai išgyvename, savimi (pasąmone) ir Dievu (sąmone)?
• Kaip Dievas mus išgyvena?
• Kaip pasirinkimų ir pasimokymų galimybė iškyla išjaučiant galimybes pirm ir po išgyvenimo?
• Ar kiekvienas išgyvenimas pereina visą padalinimų ratą?
• Kaip reiškinių apytaka išėjimu už savęs (atsitokėjimu sąmone požiūrių grandine ir įsijautimu pasąmone žmogaus ir Dievo požiūrių grandine) susijusi su padalinimų ratu (kuriuo Tėvas prideda požiūrius, o Sūnus atima požiūrius)?
• Išgyvenimo matus susieti su padalinimų rato padalinimų išgyvenimu trimis veiksmais.
• Kaip veiksmai +1,+2,+3 išsako išgyvenimo galimybes?
• Kaip atvaizdai iškyla išgyvenime?
• Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
• Kaip aplinkybės iškyla išgyvenime?
• Išaiškinti tapatybės kaitos lygčių gramatiką.
• Kaip tapatybės kaitos sąvokos susijusios su aplinkybėmis?
• Išrašyti tapatybės aplinkų įvairovę. Pradėti nagrinėti, kokių jų yra, kaip jos dalyvauja tapatybės kaitoje.
• Kaip trys kalbos iškyla išgyvenime?
• Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?

Išdavos apie gyvenimą

Kaip gyvenimas susideda iš paskirų išgyvenimų?

• Išsakyti visa ką mes išgyvename.
• Kas daugiau yra gyvenime be išgyvenimų?
• Kaip išgyvenimas išreiškia asmenį (bendrą žmogų)?
• Kaip susiję paskiri išgyvenimai?
• Kaip asmenybė (paskiras žmogus) susideda iš paskirų išgyvenimų?

Pasitarimas

• Kaip pasitarimas (dialogas) vyksta padalinimuose, tarp sąmonės ir pasąmonės?
• Kaip pasitarimą suprasti kaip apytakos (kaip antai žinojimo rūmų) dviejų sparnų (pasąmonės ir sąmonės) siejimą padalinimu (kaip kad prijungtinių funktorių seka)?
• Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia?
• Kaip pasitarimas vyksta įsijaučiant ir atsitokėjant, geranoriškai ir negeranoriškai bendraujant?
• Palyginti mano pranešimus apie sąmoningumą, pokalbį, ir vaidą - laisvą valią ir likimą.
• Kaip pasitarimas susijęs su savęs išgyvenimu (kitu kampu, nežinojimo kampu)?

Atvaizdai

• Kaip išsiskiria ketverybės du atvaizdai?

Aplinkybės

• Kaip aplinkybes išsako palyginimai?

Trys kalbos

• Kaip apytaką išsako trys kalbos?
• Kaip trimis kalbomis išgyvename?
  • Kaip trys kalbos iškyla išgyvenime?
  • Iš aštuongubo kelio išvesti tris kalbas.
  • Ką visos trys kalbos turi bendro?
  • Kaip trimis kalbomis renkamės širdį vietoj pasaulio?
  • Kaip laikas, erdvė, sąmoningumas susiję su kalbomis?
  • Kaip trys kalbos sieja viską su betkuo, kažkuo ir niekuo?
  • Kaip susiję ramybės pavadinimai, derinių kalbos, gyvybės savybės?
  • Suvokimo lygmenys Kaip sąvokos suvokiamos?
  • Kaip sąvokas grindžia sąlygos, tarpas ir riba, nežinojimas bei žinojimas, besąlygiškumas bei sąlygiškumas?
• Kaip vertybė tiek neigia, tiek teigia meilę?
• Kokia pokalbio svarba?
• Su kuo kalbamės kalboje ir kodėl?
• Kaip parūpi?
  • Kaip pagrindimo kalba ima rūpėti?
• Kaip malda "Tėve mūsų" grindžia pagrindimo kalbą?
• Kaip sąvokos ir žodžiai įgauna reikšmę?
• Kaip švento Petro raktai į dangų grindžia įvardijimo kalbą?
• Kaip įvyksta?
  • Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?
• Kaip Palaiminimai grindžia pasakojimo kalbą?

Aštuongubas kelias

• Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?
• Kaip suderinti laipsnynus su aplinkybėmis ir būtent aplinkybių eilės tvarką? Pavyzdžiui, linksnius berods rikiuoja: asmuo, daiktas, eiga. Kaip suprasti?
• Kaip mūsų akimis suvokti Dievo nusistatymą, vykdymą ir permąstymą? Kaip tai sieja aštuonerybę, kaip sieja dvi aštuongubo kelio puses?
• Kaip laipsnynas ir šešerybė skirtingai derina besąlygiškus ir sąlygiškus požiūrius?
• Koks ryšys tarp išgyvenimų rūšių ir laipsnyno?
• Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo aštuongubame kelyje ir jo laipsnynuose?

Atjauta - pakartotinas išgyvenimas - savęs išgyvenimas

• Kaip mylime?
• Ar atjauta įveda dvilypį požiūrį?

Atjautos - antrinės sandaros

• Kaip Dievas troškimais išgyvendamas pirmąsias sandaras grindžia antrines sandaras?
• Kaip šešios atjautos išplaukia iš troškimų ir netroškimų porų?
• Kaip lygmenų poros, permainos ir ženklų savybės susijusios su pertvarkymais?
• Kaip ženklų savybės susijusios su dešimt Dievo įsakymų?
• Šeši pertvarkymai palaiko trejybės kryptį, dvi kitas jos kryptis, ir taip pat tris priešingas kryptis. Kaip suprasti?
• Kaip suderinti antrinių sandarų supratimą Dievo atjauta (4+6) ir kubu (sandais 2x3x4)?
• Ar reikalingas šešeriopas skirtumas tarp senos ir naujos savasties? Ar tai šešios išgyvenimą išreiškiančios atjautos?
• Kaip šeši pertvarkymai susiję su lygmenų poromis?

Padalinimų ratas Kaip veikia padalinimų rato veiksmai?

• Kaip nusakyti vienybę?
• Kaip nusakyti dvejybę?
• Kaip nusakyti trejybę?
• Kaip šešerybe sąmonė ugdo pasąmonę?
• Septynerybė
• Visko padalinimus išsakyti aštuonerybės (semiotinio kvadrato) požiūriais.
• Kaip Sūnaus aštuonerybė ir padalinimų ratas prilygsta septynerybei-aštuonerybei?
• Kaip lygtimis išgyvename veiksmus +1, +2, +3?

• Kaip veiksmas +1 lygtimis išreiškia pasąmonę?
• Kaip veiksmas +2 lygtimis išreiškia sąmonę?
• Kaip veiksmas +3 lygtimis išreiškia sąmoningumą?
• Kaip reiškinių apytaka išėjimu už savęs (atsitokiėjimu sąmone požiūrių grandine ir įsijautimu pasąmone žmogaus ir Dievo požiūrių grandine) susijusi su padalinimų ratu (kuriuo Tėvas prideda požiūrius, o Sūnus atima požiūrius)?
• Ar kiekvienas išgyvenimas pereina visą padalinimų ratą?

Išgyvename netroškimais: valią vertybėmis, širdį lūkesčiais, protą abejonėmis, kūną poreikiais. Išgyvename tuo kas mus pakeičia, tad savimi.

Apytaka

• Kaip apytaką išsako sandaros?

Išgyvenimo kampai

Vienumas

• Išmąstyti keturias vienumo sampratas.

Sandaros

Netroškimai

• Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?
  • Kaip netroškimai sieja elgesį ir dorovę?
• Kaip širdis išgyvenama lūkesčiais?
• Kaip rodoma gera valia?
• Kas yra juokinga ir kodėl?
• Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?
• Kodėl veikiame - vertybės, kaip veikiame - lūkesčiai (Jėzus: esame viena), ką veikiame... nusako abejonės? (patinka, reikalinga, tikra, keblu, protinga, neteisinga). Tad kaip su poreikiais?

Lūkesčiai

• Iš lūkesčių, jaudulių, gėrio krypčių, geros valios kildinti atvaizdus ir aplinkybes.
• Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?
• Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?
• Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?
• Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?

Tu

• Kaip išgyvenimais atsiranda kiti paskiri žmonės, Tu?

Žinojimo rūmai

• Žinojimo rūmais sulyginti Dievo požiūrį, Dievo šokį, su žmogaus požiūriu, kaip gyventi, tai yra, su išgyvenimo apytaka.
• Kaip kertinė vertybė - asmenybės pagrindas, tampa asmenybės žinojimo rūmų pagrindu?
• Kaip matematika išsako meilę, Dievo kertinę vertybę, kiekvieno iš mūsų kertinę vertybę?
• Išgyvenimo apytaką suprasti kaip žmogaus žinojimo rūmus ir įvardinti asmens raiškas.
• Kaip išgyvenimą suprasti kaip žaidimo pirmtaką?
• Fresh Air: Susieti dalyvių išgyvenimus ir jų išsiaiškinimo būdus.

Išgyvenimo apytakos visuma

• Išmąstyti išgyvenimo apytaką, išsakančią visa, ką išgyvename.
• Išryškinti išgyvenimų eigą.
• Išmąstyti išgyvenimo dalis ir klodus.

Išskirti išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas.

• Visų keturių apytakų pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
• Išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.

Apmąstyti kaip išgyvenimo apytaka grindžia išgyvenimą.

• Kaip paskiri išgyvenimai tarpusavyje susiję?

Duomenų ir minčių rinkimas

• Kaip išgyvenimas susijęs su asmeniu ir asmenybe, su jų branda ar nebranda?

Suprasti išgyvenimą

• Įsijausti į savo išgyvenimus, suvokti jų pasekmes, pagauti jų prasmę.
• Suprasti trijų veiksmų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) vaidmenis išgyvenime.
• Apmąstyti visus išgyvenimų reiškinius.

Išmąstyti išgyvenimo eigą

• Suprasti eigos pakopas.
• Suprasti kaip sandaros sudalyvauja kiekvienoje išgyvenimo pakopoje.

Išgyvenimo apytaka yra antra iš keturių apytakų, išreiškiančių Dievo būtinumo tyrimą.

Požiūrių grandinė

• Suvesti puslapius apie požiūrių grandinę: Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Pasiklydęs vaikas
• Kaip požiūrių grandinė grindžia išgyvenimo apytaką?
• Koks ryšys tarp padalinimų ir dorovės tyrimo septynių pakopų?
• Kaip požiūrių grandinė išdėlioja visko žinojimą?
  • Kas yra sąlygiškumas ir kaip jisai vystosi požiūrių grandine?
  • Kaip požiūrių grandinė išreiškia ne tik mano, kaip paskiro žmogaus, bet visų žmonių būklę?
  • Kuria prasme požiūrių grandinė sutampa ir su Dievo požiūriu, kaip yra, ir yra netgi dalis jo požiūrio?
  • Kaip požiūrių grandine susieti su keturių asmenų šešiais pokalbiais ir su tuo, kaip asmeniniais požiūriais išgauti besąlygišką Dievo požiūrį?

• Ieškoti dorovės sąvokų
  • Susipažinti su Toulmin? ir dorovės rėmus, protavimo sąsajas su dorove.
  • Susipažinti su Bourdieu? sąvokomis ir bandyti jas pritaikyti apibūdinant visuomenės įtaką dorovei.
  • Susipažinti su Foucault mintimis apie tiesos režimus ir bandyti jas pritaikyti.

Išgyvenimo apytakos prielaidos

Išgyvenimo apytakos ištakos

• Kaip viskas išsivysto?
• Neapibrėžtumas Koks neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu?
• Apibrėžimas Kaip įmanoma apibrėžti pirmines sąvokas?
• Asmuo Kas yra asmuo?
• Kaip apytakoje iškyla asmens trejybė - trejybės atvaizdas?
• Ką keturios apytakos turi bendro ir kuomi jos skiriasi?
• Ar visaregis įžvelgtinas išgyvenimo apytakoje?
• Visaregis Išgyvenimo apytaką sulyginti su visaregiu, troškimu viską žinoti.
• Ar visaregis iš viso pripažintinas kaip sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?
• Viską žinoti Kaip visko žinojimas susijęs su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, požiūrių sudūrimu ir požiūriais?
• Koks skirtumas tarp išgyvenimo apytakos ir visko žinojimo (išsidėliojimo) bei to žinojimo gražaus taikymo (susidėliojimo)?

Dorovės ištakos

• Kokia gyvenimo lygties reikšmė?
• Gerumas Kaip gerumas sieja žmones ir Dievą?
• Kaip keturios vienumo sampratos (pasaulio, asmenybės, asmens ir Dievo valios) grindžia dorovę?
• Žinojimas Kas yra žinojimas ir nežinojimas?

Dievo šokio išdavos Kaip Dievo šokis grindžia žmogų, jo elgesį ir dorovę?

• Dievo įsakymai: Pertvarkymai, Ženklų savybės. Kaip Dievo įsakymas grindžia dorovę?
• Kaip grynasis sąmoningumas toliau plėtoja Dievo šokį?
• Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau?
• Kaip keturios apytakos išplaukia iš Dievo šokio?
• Kaip Dievo šokio pagrįstas suvokimas yra asmens ir Mano trejybės atvaizdo (daiktu, eiga, asmeniu) išplėstas savęs suvokimu, bendru suvokimu, susikalbėjimu, tad suvokimo lygmenimis, jų ketverybe?

Dievas

• Kokios Dievo reikšmės?
  • Koks yra išeities-išvesties taško ir sueities-suvesties taško santykis?
• Koks Dievo Sūnaus vaidmuo išgyvenimo apytakoje?
  • Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?
• Koks Dievo ir žmogaus santykis?
  • Kaip išgyvenimo apytaka sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?
  • Kaip sulyginami Dievo ir žmogaus išgyvenimai, jų trejybės?
  • Kaip suderinti Dievą ir laisvę?
  • Kuria prasme Dievas yra neišgyvenimas?
  • Kaip išgyvenimo apytakoje iškyla Dievo sąvoka (grynas sąmoningumas) ir mūsų santykis su juo?
• Kaip išgyvename Dievo sąmoningumą?
  • Kaip amžinas gyvenimas iš Dievo gryno sąmoningumo išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
  • Kaip visko sąvoka suveda Dievo dvasią ir jos išgyvenamą sandarą?
  • Ar Dievo požiūrį ar Dievo žvilgsnį priskirti įsijautimui, išgyvenimui?
  • Ar Dievo požiūriu (apytaka) atsitokėjama ar įsijaučiama?
  • Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu? Ar jisai mumis atsitokėja ar įsijaučia? Ar jisai mus papildo?

• Kokia prasmė Dievo valios vykdymo rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu?

• Tyrimo darbai
• Duomenų ir minčių rinkimas
• Išgyvenimo apytakos prielaidos
• Išgyvenimo klodai
  • Pasąmonė (elgesys)
  • Sąmonė (dorovė)
  • Sąmoningumas (išgyvenimas)
• Sandaros
• Gyvenimas

• Kaip išgyvenimo apytaka išverčia Dievo šokį?

• Kaip trys balsai reiškiasi išgyvenime?
• Kokius pasirinkimus išgyvename?

• Kaip žinojimo rūmai išverčia išgyvenimo apytaką?

Išdavos

Tyrimas Koks Aš esu (Dievas)? priveda prie klausimo (teiginio), Kaip Tu esi (Dievas)?

• Išvystome Dievo ir Tavo sampratas: "Tu esi Dievas" būtent apibrėžiant pažinovą, dorovės išdavą.
• Priveda prie tos minties, kad aš, netobulas, galiu kaip toks būti Dievui reikalingas.
• Leidžia save, Dievą ir kitus suprasti, kaip Tave.
• Leidžia įsivaizduoti Dievo požiūrį, bet sąlygiškai, kurioje nors plotmėje, asmenybėje ar moksle, tad leidžia įsivaizduoti sąlygišką visumą.
• Žinojimo rūmai: Žaidimas: klausimas -> atsakymas.
• Suvokiame Dievo pranašumą ir savo ribotumą, pripažįstame Tavo svarbą. Išpuoselėjame Tavo sampratą ir savo išgyvenimus išsakome sandaromis.
• Žaidimas apverčia išgyvenimą, taip kad pradedame nuo galo. Vietoj, kad eiti nuo elgesio (žinojimo) į dorovę (nežinojimą), einame nuo klausimo (nežinojimo) į atsakymą (žinojimą).
• Žmogaus asmenybė - kertinė vertybė - išsakoma jo asmeniškų žinojimo rūmų. O kiekvienuose žinojimo rūmuose glūdi matematinis branduolys.

Išgyvenimo apytaka yra bendro žmogaus žinojimo rūmai

• Išgyvenimo apytaka išsako ypatingus žinojimo rūmus (Jėzaus žinojimo rūmus) kuriais bendraujama su bendru žmogumi, tai yra, su savimi kaip su pažinovu. Tai bendras savęs tyrimo būdas: dorovė. Tai bendravimas su savimi: paskiru ir bendru žmogumi. Mylėk artimą kaip save patį. O kontekstas yra: Tu turi savo tyrimo būdą, tad tai veda į visas asmenybes, visus mokslus.
• Šie rūmai susideda iš visų sandarų (sandaros yra savęs tyrimo būdai): 4 netroškimų, 6 atjautų, taip pat aštuonerybę sudaro padalinimų ratas - aštuoni padalinimai nuo 0-bės iki 7-bės ir taip pat veiksnių trejybės ratas. Užtat mes iš vidaus išgyvename 24 lygtis = 3 veiksnius x 8 padalinimus. Ir šie išgyvenimai atitinka visus 24 žinojimo rūmų išsiaiškinimo būdus, tad juos išgyvena, tai yra 2 x 12. Žinojimo rūmuose dar yra trys būdai - asmenys - Dievas (pradžia), Aš (vidurys), Tu (pabaiga).

Žinojimo rūmai: Gyvenimo žaidimas

• Dorovė: Games should reflect our real desires rather than having our wishes match the game. This is the basis for moral feelings: Expectations not matching up to our wishes is the basis for worldmaking, the boundary of self and world.
• Morality -> are we dictating the game based on reality - keeping it tentative? Is the game taking over?

Žinojimo rūmai: Matematika

• Amžino gyvenimo branda yra asimetriškai atsiskleidžianti, kaip kad simpleksai. O gyvenimo įtampos iškyla ir pranyksta, simetriškai, kaip kad koordinačių sistemomis. Tad išgyvenimas susidaro iš įtampos simetrinio klodo ir brandos asimetrinės esmės, branduolio. Tad matematika išreiškia gyvenimą - išgyvenimus - ir žinojimo rūmai tai naujai suveda, mokslu.

• Koks pasirinkimų vaidmuo?

Tyrimo darbai

Aprašyti tyrimą

• Apžvelgti visą savo tyrimą.
• Naujai išmąstyti tyrimą.
• Suskaidyti tyrimą į paskirus puslapius.

Apžvelgti klausimus

• Išrašyti visus puslapius aprašančius išgyvenimo apytaką.
• Kiekvieną puslapį nusakyti atitinkamu klausimu.
• Peržiūrėti klausimus, atrinkti svarbiausius, naujai sudėlioti puslapius.
• Brėžiniu apžvelgti klausimus.

• Išryškėja Dievo prielaidos, būtent grynojo sąmoningumo prielaidos - žinojimas ir nežinojimas.

Poreikių tenkinimai

• Poreikių tenkinimai išsako pagrindus, kuriais galime rinktis Dievą vietoj savęs.
• Pirmi trys poreikiai grindžia elgesį, kiti trys poreikiai grindžia dorovę.

Sąmoningėjimas - sutelkiame save, kas esame. Ketverybė 4.

Sąmoningėjimas

Ką ir kaip. Sąmoningėjimas - kur kreipiame dėmesį

• Sąmoningėdami, iš pradžių dairomės į besąlygiškumą, į Dievą, į sąmoningumą, tačiau paskui susigaudome, jog derėtų žiūrėti su Dievu į sąlygiškumą, užtat sąmoningai. Tokiu būdu mumis iškyla dorovė, kuria vietoj Ką (sąmoningumą) renkamės Kaip (sąmoningai). Šis virsmas mumyse leidžia mums patiems sąmoningėti.
• Išskirdami klausimus ką ir kaip, toliau išskiriame klausimus ar ir kodėl.

Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą

• Šie netroškimų pasirinkimai yra tarpiniai, užtat jų yra trys: Ar ar Koks? Koks ar Kaip? Kaip ar Kodėl? Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą, tad nors sąlygiškai palaikydami Dievo išėjimą už savęs. Tai yra dorovės pagrindai.

Pasirinkimas tarp platesnės ar siauresnės apimties netroškimo

• Tačiau netgi renkantis netroškimą, galima rinktis platesnės ar siauresnės apimties netroškimą. Plačiausios apimties netroškimas yra netroškimas nieko, nes tuomet Dievas yra visiškai už santvarkos, tad netroškimas apima visą santvarką. Užtat kūniškas pasaulis yra plačiausias, už jį siauresnis yra protas, už jį siauresnė širdis, ir už ją siauresnė ir visų siauriausia yra valia. Nes atitinkamai Dievas platėja žengdamas už savęs į santvarką. Tad gyvendami valia mes visiškai susitelkiame.

Sąmoningėjimas: Yra ar nėra ryšys su Dievu. Renkamės, jei gyventi savimi, ar gyventi neribotai ar ribotai?

• Renkamės: Dievas ar asmuo? Asmuo ar asmenybė? Asmenybė ar pasaulis?
• Renkamės: valią vietoj širdies, širdį vietoj proto, protą vietoj kūno.
• Atsiveriame sau, kitiems, Dievui.
• Šviesuolis neatsiriboja nuo kitų, tad vis atsiveria kitiems, gyvena jų rūpesčiais, taip pat gyvena Dievu. Tad išgyvenimo apytaka išsako būtent šias žmogaus savasties ribas.
• Išgyvename mano asmeninį išeities tašką - visiškai atsiverti žinojimui - "viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti". Užtat išgyvenimo apytaka yra visaregis.
• Jėzus: Apsisukti ir tapti vaiku - rinktis priešingą kryptį.

Netroškimai

Kas yra netroškimai

• Netroškimai yra langai į padalinimų ratą. Antrinės sandaros remiasi tais langais, pristato padalinimų ratą - pirma, padalinimais, paskui atvaizdais ir aplinkybėmis, galiausiai trimis kalbomis. Visa tai yra pagrindas trims veiksmams.

Pasirinkimas tarp troškimo ir netroškimo

• Netroškimai prieštarauja troškimams, tad prieštarauja šiam išėjimui už savęs. Tad pirmiausiai tenka rinktis tarp troškimo ir netroškimo. Sąmoningumas renka troškimą. Tai pasirinkimas tarp nežinojimo ir žinojimo, tarp sąmonės ir pasąmonės.

Netroškimai išryškina laisvos valios galimybę

• Netroškimais atsiranda laisvos valios
  • Laisvos valios yra vieningumo pagrindas.
• Netroškimai atveria vienumo sampratas, vienumo pagrindus: visuomenės dalia, asmenų dalia, asmenų troškimai, trokštama visuomenė.
• Netroškimai priešpastato laisvas valias:
  • jokią valią kūno poreikių tenkinimu;
  • vieną valią abejonių sudvejojimu;
  • dvi valias (sąmonės ir pasąmonės) lūkesčių jauduliais;
  • ir tris valias vertybių klausimais.
• Priešpastatytas valias galima suvesti arba nesuvesti.
  • Valių skaičių augimas parodo augančią tarpo kokybę.
• Netroškimai sugretina nepakankamą mūsų žinojimą ir Dievo nežinojimą.
  • Netroškimai Dievo Dvasios sąlygų veidrodžiu sugretina besąlygišką Dievą, neturinčio savęs, ir mus sąlygose, atsisakančius savęs.
• Mums nežinojimo galimybes išsako aštuongubo kelio klausimai, visaip išplečiantys mūsų kertinę vertybę, kaip ji tiktų Kitam? Visko žinojimas būtent taip iškyla bendru žinojimu, kada savo asmeninį žinojimą, atsisakydami savęs, pakeičiame bet kokio asmens žinojimu.
• Netroškimais iškyla meilės galimybė ne tik valia viskame, bet ir širdimi betkame, protu kažkame ir kūnu niekame.
• Netroškimai išsako, kaip siejamos dvi trejybės. Abejonėmis jos siejamos kažkuo, tad gerumu, tad neigiamai, tad vienu požiūriu, tad tarpu tarp lygmenų. O lūkesčiais jos siejamos betkuo, tad Dievu, tad trimis požiūriais, tad teigiamai, tad keturiomis pakopomis ir dviem laisvumais, kuriais siejamos dvi trejybės. Vertybėmis siejamos žmogaus trejybė ir Dievo trejybė. Apimčiai platėjant žmogaus trejybė išsiskiria nuo Dievo trejybės ir tampa savarankiška. Tad Sūnaus požiūris ir išgyvenimo apytaka išsako žmogaus trejybės savarankiškumo raidą. Iškyla žmogaus požiūriai: +0, +1, +2, +3.
• Žmonėmis kūniškai reiškiasi kūno vienumas, susitelkimas, susiklausymas, bet nebūtinai proto, širdies, valios. Jie reiškiasi atitinkamai protu (tiesa), širdimi (atjauta?), valia (meile? savęs atsisakymu? nesavanaudiškumu?)
• Netroškimai išsako išėjimo už savęs pakopą, taip kad tas išėjimas sustabdomas. O sustabdant galima išryškinti atitinkamą ribą. Tad netroškimai tą ribą išryškina, kas savastyje ir kas už jos, ką žinome ir ko nežinome. Tiktai ta riba auga savo kokybe: jokiu požiūriu (neišėjus už savęs), vienu požiūriu, dviem požiūriais, trim požiūriais (pilnai išėjus už savęs). Tad požiūriai išsako kiek išeiname už savęs. Ir požiūriai atitinka pasirinkimą.

Atjautomis pasireiškia laisva valia - troškimas laisvai išgyvena netroškimą

• Netroškimai išsako ryšį tarp ketverybės ir suvokimo lygties. Juos sieja jokiu požiūriu (poreikiai), vienu požiūriu (abejonės), dviem požiūriais (lūkesčiai) ar trimis požiūriais (vertybės). Šie vidiniai požiūrių rinkiniai siejami su atitinkamais troškimais. O antrines sandaras išsako atjautos, siejančios troškimą su didesniu požiūrių skaičiumi, tad išgyvenami veiksmai +1, +2 ir +3.
• Troškimai reiškiasi netroškimais
• Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną $P^0$, protą $P^1$, širdį $P^2$, valią $P^3$
• Troškimai palaiko ramybės (ir prielaidų, nulinės aplinkos, "baseline") turtingėjimą, vis daugiau požiūrių: savarankiškumas 0, užtikrintumas 1, ramybė 2, meilė 3 - tie troškimų požiūriai reiškiasi netroškimais, juos susiuva. Meilė palaiko esmę, tad prielaidų išryškėjimą.

Atjautos

• Netroškimai išsako ryšį tarp ketverybės ir suvokimo lygties. Juos sieja jokiu požiūriu (poreikiai), vienu požiūriu (abejonės), dviem požiūriais (lūkesčiai) ar trimis požiūriais (vertybės). Šie vidiniai požiūrių rinkiniai siejami su atitinkamais troškimais. O antrines sandaras išsako atjautos, siejančios troškimą su didesniu požiūrių skaičiumi, tad išgyvenami veiksmai +1, +2 ir +3.

• Sūnaus aštuonerybė susideda iš dviejų kampų: sąmonės ketverybės ir pasąmonės požiūrių lygties. Sąmonės ketverybei pasąmonė yra nulinis lygmuo (pasąmonė niekas) ir ji išplečiama sąmoningumo lygmenimis. Pasąmonės požiūrio lygtimi pasąmonė yra viskas, ir kiti lygmenys - asmenys - ją menkina, taip kad paskutine galimybe - amžinu gyvenimu, Dievo ir gerumo atskyrimu - ji visai išnyksta, sistema griūna.

• Pažįstame save, savo kertinę vertybę. Panašiai, pažįstame savo kūną - poreikius, protą - abejones, širdį - lūkesčius.
• Toliau, amžinai bręstantis klausia, ar jisai turi ryšį su Dievu (kaip gerasis vaikas) ar jo neturi (kaip blogasis vaikas). Jeigu jį turi, tai nusileidžia jam, vykdo jo valią, pirmenybę teikia Tėvo požiūriui - sąlygiškam požiūriui, pavyzdžiui, artimo meilei. O jeigu neturi ryšio, tai pats save tikrina trejybės ratu.

Abejonės

Suskaičiaviau, kokis abejones išreiškia mano išnagrinėti išgyvenimai:

• 1 Ko trokštu?
• 4 Ar tikrai patinka?
• 4 Ar tikrai reikia?
• 4 Ar tikrai tikra?
• 2 Ar tikrai keblu?
• 3 Ar tikrai protinga?
• 3 Ar tikrai teisinga?
• 6 Ar tikrai neramina?

Dvejonės skiria Dievą, asmenį, asmenybę, pasaulį.

Troškimo atsiskleidimas

Troškimai reiškiasi netroškimais

• Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną $P^0$, protą $P^1$, širdį $P^2$, valią $P^3$
• Troškimai palaiko ramybės (ir prielaidų, nulinės aplinkos, "baseline") turtingėjimą, vis daugiau požiūrių: savarankiškumas 0, užtikrintumas 1, ramybė 2, meilė 3 - tie troškimų požiūriai reiškiasi netroškimais, juos susiuva. Meilė palaiko esmę, tad prielaidų išryškėjimą.

• Netroškimai atveria vienumo sampratas, vienumo pagrindus: visuomenės dalia, asmenų dalia, asmenų troškimai, trokštama visuomenė.

Netroškimai

• Jeigu žmogus gyvena kūnu, jis nesuvokia kokiu pagrindu jisai gali būti giminingas Dievui, bet kai tik jis gyvena protu jis gali sutapti su Dievu, jį suprasti, jį atpažinti.
• Netroškimai yra langai į padalinimų ratą. Antrinės sandaros remiasi tais langais, pristato padalinimų ratą - pirma, padalinimais, paskui atvaizdais ir aplinkybėmis, galiausiai trimis kalbomis. Visa tai yra pagrindas trims veiksmams.

Troškimai reiškiasi netroškimais

• Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną $P^0$, protą $P^1$, širdį $P^2$, valią $P^3$
• Troškimai palaiko ramybės (ir prielaidų, nulinės aplinkos, "baseline") turtingėjimą, vis daugiau požiūrių: savarankiškumas 0, užtikrintumas 1, ramybė 2, meilė 3 - tie troškimų požiūriai reiškiasi netroškimais, juos susiuva. Meilė palaiko esmę, tad prielaidų išryškėjimą.

Netroškimai prieštarauja troškimams, tad prieštarauja šiam išėjimui už savęs. Tad pirmiausiai tenka rinktis tarp troškimo ir netroškimo. Sąmoningumas renka troškimą. Tai pasirinkimas tarp nežinojimo ir žinojimo, tarp sąmonės ir pasąmonės.

Netroškimai išsako ryšį tarp ketverybės ir suvokimo lygties. Juos sieja jokiu požiūriu (poreikiai), vienu požiūriu (abejonės), dviem požiūriais (lūkesčiai) ar trimis požiūriais (vertybės). Šie vidiniai požiūrių rinkiniai siejami su atitinkamais troškimais. O antrines sandaras išsako atjautos, siejančios troškimą su didesniu požiūrių skaičiumi, tad išgyvenami veiksmai +1, +2 ir +3.

Tačiau netgi renkantis netroškimą, galima rinktis platesnės ar mažesnės apimties netroškimą. Plačiausios apimties netroškimas yra netroškimas nieko, nes tuomet Dievas yra visiškai už santvarkos, tad netroškimas apima visą santvarką. Užtat kūniškas pasaulis yra plačiausias, už jį siauresnis yra protas, už jį siauresnė širdis, ir už ją siauresnė ir visų siauriausia yra valia. Nes atitinkamai Dievas platėja žengdamas už savęs į santvarką. Tad gyvendami valia mes visiškai susitelkiame.

Šie netroškimų pasirinkimai yra tarpiniai, užtat jų yra trys: Ar ar Koks? Koks ar Kaip? Kaip ar Kodėl? Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą, tad nors sąlygiškai palaikydami Dievo išėjimą už savęs. Tai yra dorovės pagrindai.

Netroškimai

Abejonės ir dvejonės - kuriuos mano išgyvenimai išreiškia:

Keturios apimtys

• Viskas apie betką yra viskas apie požiūrį. Viskas apie kažką yra viskas apie betką apie betką, tad apie požiūrį į požiūrį. Viskas apie nieką yra viskas apie betką apie betką apie betką, tad apie požiūrį į požiūrį į požiūrį.

• Aš noriu tą patį žinoti žmoniškai, tad būtent keturiomis išsakytomis pakopomis.
• Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo? Pilnai atsikleidžius troškimui, sutampa žinojimas ir nežinojimas - tai visko žinojimas. O troškimui neatsiskleidžius, visiškai nesutampa žinojimas ir nežinojimas - tai nieko žinojimas.

Troškimai

• Troškimas yra ryšys su mūsų gelmėmis, su tuo kas už mus giliau ir mus grindžia. Tad Dievas išeina už savęs į mus, į savo gelmes. Keturias gelmes nusako troškimo apimtis atitinkantys veiksmai +0, +1, +2 ir +3.

Dievo sandara yra viskas, o visko atvaizdai yra troškimai. Troškimais Dievas išeina už savęs, tad už visko, į save. Jų vieningumas yra meilė, pilnas išėjimas už savęs.

• Galiausiai esu valia.

• Atsiskleidžiame, susitelkiame.
• Dorovei svarbu žmogaus ketinimai, jo valia. Elgesys atitinkamai vertinamas.
• Aš iš esmės nesu savo kūnas, nė protas, nė širdis, o iš visų atvaizdų tesu savo valia. Valios pagrindu galiu būti ir širdis, ir protas, ir kūnas. Aš nesu savo protas - esu savo valia - šitą suvokiau kovodamas su įpročiu glamonėti save. Protas gali apstatyti valią, bet aš galiu kažkiek atjungti savo protą, atsiriboti nuo jo. Panašiai, nesu savo kūnas - galiu paaukoti savo gyvybę, kentėti skausmą. Nesu savo širdis - galiu nepaisyti savo jausmų, savo jautrumo. Tačiau negalima atskirti žmogaus nuo jo širdies, proto ar kūno.
• Dorovė: nesame savo introspekcija (dėmesys sau, refleksija, sąmonė), esame jos rėmai (sąmoningumas, valia). Tapatintis su savo introspekcija (su savo žibintu) yra dorovinė klaida.

Išteklių skirstymas.

• Patirtis su duomenų bazėmis - pusę dėmesio skirti sistemos bendrybėms ir pusę dėmesio skirti išimtims.
• Bendrybės ir išimtys. Technologija - standartai - mus skiria. Menas - išimtys - mus jungia. Dorovė - galimybė rūpintis išimtimis. O kaip su dorovės bendrais dėsniais? Asmuo ir asmenybė? Mylėk artimą kaip save patį?

• Mąstyti, kaip iš atsitiktinumo išsigrynina protas, širdis ir valia. (Sąmoningumas.)

• Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną $P^0$, protą $P^1$, širdį $P^2$, valią $P^3$
• Pirmi trys poreikiai grindžia elgesį, kiti trys poreikiai grindžia dorovę. Kaip su kitais netroškimais?

Išsiskleidžiančios sąvokos

Išsiskleidžiančios sąvokos

Sąmoningėjimas - siauriname, kas esame: Ketverybė - 4

4. Neigimu sutelkiame save.

• Atsiskleidžiame, susitelkiame.

• Galiausiai esame valia.

• savęs tikslinimas požiūriu
• savęs išplėtimas
• 3+3 išgyvenimų rūšys, laipsnynas - pirminė savastis

Savęs išplėtimas

Savęs išplėtimas

• Kada nešališkumas skiriasi nuo besąlygiškumo? Kai nešališkai išgyvename (be Dievo sąvokos ar prielaidos), jaučiamės laisvi (bet ar esame laisvi?) Dievo požiūriu nesame, privalome elgtis, atkartoti Dievo trejybę. Sąmone išsaugojame laisvumą nes galime rinktis būti dorais. Tuomet tam tikroje apimtyje esame laisvi, grindžiame tam tikrus žinojimo rūmus.
• Veiksmais ir būtent sąmoningumu +3 (pasižiūrėdami iš šalies, nešališkai) neigiame savo požiūrį, jo atsisakome. +2 atsisakome įsijautimo, o +3 atsisakome paties požiūrio. +1 atsisakome esamų požiūrių.

Atsisakymas savęs

• Išgyveni savimi. Kai atsisakai savęs ir griežtų savo ribų, neišgyveni. Atsiveria sąmoningumo erdvė Dievui ir gerumui.
• Kaip atsisakyti savo požiūrio?

Prisirišimas prie savęs

• Jeigu esi prisirišęs prie savęs, tai būsi pragaro sunaikintas.

Laisvė ir atsakomybė

• Sąmonė turi laisvę spręsti kaip elgtis deramai.
• Gyvenimo atsakymai privalomi (trejybės ratu), tačiau gyvenimo klausimus patys pasirenkame (padalinimų ratu).
• Laisvė, kaip siekis, yra laisvė nuo savęs.
• Laisvas nuo jausmų.

Savęs tikslinimas

• Nedoras elgesys išplaukia iš pasąmonės.
• Nedoras elgesys išplaukia iš neteisingo savęs tikslinimo, iš pasirinkimo savęs vietoj Dievo.
• Nedoras elgesys išplaukia iš mūsų buvimo, iš Dievo buvimo, iš mūsų pajungimo jam, iš mūsų klaidos, būtent sąžinės klaidos. Dorą ir nedorą elgesį sulygina...?

Savęs tikslinimas: nežinojimą išsakyti žinojimu.

• Gyvenimas nežinojimu. Sąmonės vaizdavimas pasąmone. Kertinės vertybės tikslinimas.
• Trejybės ratas. Žmogaus nežinojimas ir žinojimas.

Tikslinti save - nežinojimą (Dievą už mūsų) išreikšti žinojimu (Dievu mumyse).

• Žmogus bręsta amžinai tikslindamas save, plėtodamas atitikimą tarp Dievą už jo ir Dievo jame, ir tuomi išpuoselėdamas tarpą tarp jų.
• Išgyvenimo apytaka išpuoselėja mūsų savastį (kas mes esame), kad tobulai pasitikslintumėme, kad Dievas už mūsų (nulinis požiūris, mylintis, nežinojimas) sutaptų su Dievu mumyse (septintu požiūriu, kertine vertybe, žinojimu).
• Sąlygose esantis, jų nežinantis žmogus save pakeičia žinančiu žmogumi, vis save pasitikslindamas.
• Išgyvena dviprasmiškai, kaip atsitokėjęs bendras žmogus ir įsijautęs paskiras žmogus.
• Amžinas gyvenimas: Nežinojimo išsakymas žinojimu
• Renkamės apibendrinti, tikslinti save, Mane.

Išgyvenimais, branda:

• Atsisakome savo požiūrio.
• Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
• Tad taikome ir išplečiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
• Laikomės požiūrio. Visaregyje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio.
• Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
• Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.

• Pirminė savastis - pasąmonė - jaučia, ką išgyvename. Jinai jaučia 3+3 rūšių įtampą. Įtampą gali kelti tai kas yra: esamybė, galimybė, siekiamybė, arba tai, ko nėra: nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė.
• Išgyvenimai yra išgyventi iš vieno iš šešių kampų: kas yra, galima, siektina, nėra, negalima, nesiektina. Iš to jaučiame, kad jis yra išgyventas, tad laisvę pajuntame apimtyje, kaip dangaus karalystėje.
• Išgyvenimai yra buvimo (pasąmonės, žinojimo, teigimo) ir nebuvimo (sąmonės, nežinojimo, neigimo).
• Neigiamybę išgyvenimu išgyvename Dievo požiūriu, plačiau kaip santvarką.
• 3+3. Dievo ir manęs nėra. Meilė mane brandina. Atsisakyti savęs. Sena Savastis - meilė - nauja Savastis.

Laipsnynas

• Koks ryšys tarp išgyvenimų ir laipsnyno? Savo valia esame vardininkas, naudininkas, galininkas. Dievo valia už mūsų esame įnagininkas, kilmininkas, vietininkas. Gyvendami Dievo valia atsisakome savęs, kaip židinio, užtat nepaprastai išplečiame save.

Poreikių tenkinimai

Ką išgyvenimo rūšys pasako

• Išgyvenimas yra žmogaus geidimas, kuriuo žmogus išgyvena Dievo troškimą. Išgyvenimas išgyvena vieną kurį troškimo kampą, arba iš buvimo pusės, arba iš jo palaikančio nebuvimo.
• Išgyvenimo rūšis išsako tai kas kelia įtampą.

• Šios rūšys atspindi tai, kad išgyvenimas yra žmogaus geidimas, kuriuo žmogus išgyvena Dievo troškimą. Išgyvenimas išgyvena vieną kurį troškimo kampą, arba iš buvimo pusės, arba iš jo palaikančio nebuvimo.
• Esamybė +1, galimybė +2, geidžiamybė +3, mus apibūdina iš lauko, tai kas yra. O nesamybė +1, negalimybė +2, negeidžiamybė +3, mus apibūdina iš vidaus, tai ko nėra.
• Negalimybė dažnai tampa galimybe. Tačiau galimybei nebūtina, kad būtų negalimybė. Bene panašiai su nesamybe ir esamybe, nesiekiamybe ir esamybe. Neigiamas yra sąlygiškas, teigiamas nesąlygiškas.
• Išskiriama, kas už mūsų ir kas mumyse.
• Išgyvenimai, Išgyvenimų rūšys, Išgyvenimų pavyzdžiai

• Išgyvenimo rūšis išreiškia turėjimą ir neturėjimą ryšio su Dievu, ir taip pat trejybės būseną ar poslinkį.

• Trys žmogaus balsai pasireiškia išgyvenimų rūšyse: yra, įmanoma, siekiama.

• Savastis: Aš
• Trinaris žmogus
• Savęs tikslinimas
• Visuma
• Išgyvenimo tarpai

Pasąmonė - išgyvenimas

Sąmonė - dorovė - antrinė savastis

Sąmoningumas - pasirinkimai - meilė

Dievas

Pasąmonė - išgyvenimas

Visuma

• Viskas Visko sandara sieja įsijautimą ir atsitokėjimą.

Reiškinių apžvalga

Betarpiškumas, tarpas ir požiūris

Išgyvenimo apytakoje Dievas yra betarpiškumas, nulybės atvaizdas neigiantis lygmeį Koks. Betarpiškumas reiškiasi trejybės atvaizdais: daiktu, eiga, asmeniu. Betarpiškumas neigia tarpą. Tarpą išreiškia požiūris. Išgyvenimas susiderina tarpu. Mes susidarome iš savo tarpų.

Įvairiuose išgyvenimo sluoksniuose atsiveria tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, kuriame sąmoningumas juos naujai suderina.

• Aklavietę išriša sprendimas.
• Atsivėrimą atliepia dorovė.
• Klausimą atsako suvokimas.
• Įtampos jėgas suderina derinys.

Savastis: Aš

Dievo šokyje pasireiškusias sandaras išrašiau pilkomis raidėmis, o naujas sandaras juodomis raidėmis.

• Išsiaiškinti kaip sandaros susijusios su pasąmone, sąmone, sąmoningumu.

Dievo šokyje pasireiškusias sandaras išrašiau pilkomis raidėmis, o naujas sandaras juodomis raidėmis. Svarbiausi yra išgyvenimai, kuriais nėra nė Dievo už mūsų, nė gerumo mumyse, o tėra tarpas tarp jų, kurį šešeriopai išgyvename. Šešeriopas išgyvenimas sieja Dievo ir žmogaus trejybes, kaip išsakančias mūsų išorinę ir vidinę būklę, kuriomis apibrėžtas Dievo nebuvimo tarpas, laisvumas, kurį išgyvename. Vietoj Dievo ir gerumo tėra trejybių apibrėžti viskas ir laisvumas.

Reiškinių apžvalga

• Dorovė

Veiksmai

Dorovė

• Kas yra dorovė?
  • Dorovė yra sąmoningumo išreikalavimas.
  • Sąmonės dorovė yra pasąmonės elgesio išvertimas.

Reiškinių visuma

Išgyvenimo klodai: pasąmonė (elgesys), sąmonė (dorovė), sąmoningumas (išgyvenimas)

Išgyvenimo apytakos visuma

• Išmąstyti išgyvenimo apytaką, išsakančią visa, ką išgyvename.
• Išryškinti išgyvenimų eigą.
• Išmąstyti išgyvenimo dalis ir klodus.

Veiksmai Veiksmai išreiškia pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą. Kaip lygtimis išgyvename veiksmus +1, +2, +3?

• Ir Vienas Kaip veiksmas +1 lygtimis išreiškia pasąmonę?
• Ir Du Kaip veiksmas +2 lygtimis išreiškia sąmonę?
• Ir Trys Kaip veiksmas +3 lygtimis išreiškia sąmoningumą?
• Pasąmonė skverbiasi dvasia, sąžinė - sandara, sąmoningumas - atvaizdais, tad kas skverbiasi vieningumo lygmeniu?

Elgesys Kaip pasąmone elgiamės?

Dorovė Sąmonė nurodo kaip galėtumėme elgtis. Kas yra raktai į dorovę?

• Kokios sąlygos grindžia dorovę?
  • Kaip žmonės elgiasi? ir kaip turėtų elgtis?
• Viena Kam reikalingas vienumas?
  • Kaip dorovės raidoje iškyla vienumo sąvoka?
  • Kokį vienumą grindžia Dievas, meilė, asmuo, požiūriai, kitas, bendrystė?
  • Kaip įvairios sąvokos ir sąvokos bendrai remiasi vienumu?
  • Meilė Kas yra meilė? Kaip mylime? Kaip meilė palaiko sąmoningėjimą?
• Kaip apytaka išplaukia iš dorovės?
  • Kaip išgyvenime suveikia dorovė?
  • Kaip dorovė remiasi branda?
  • Kaip sąmoningėjimas grindžia dorovę?
  • Rūpesčiai Kaip dorovė remiasi rūpesčiais?
  • Svarba Kaip dorovė remiasi svarbos nustatymu?
• Pasirinkimai Kokie pasirinkimai grindžia dorovę?
  • Kaip išgyvenimo apytaka susijusi su pasirinkimais?
  • Dorovės ratas Kuria prasme pasirinkimai sudaro trejybės ratą?
  • Kaip renkamės gyventi ne savimi, asmenybe, o bendru žmogumi, asmeniu?
  • Kaip renkamės gyventi aukščiau ar žemiau?
  • Kalbos Pasirinkimais išmąstyti tris kalbas.
  • Susieti pasirinkimus su pasirinkimų rėmais matematikoje.
  • Kaip sandaromis išsakyti pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo?
  • Kaip išsakyti pasirinkimą tarp 6 betko atvaizdų ir 8 išminties atvaizdų?
  • Kaip aštuongubas kelias suderina pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo?

Išgyvenimai Sąmoningumu išgyvename. Renkamės kaip derėtų elgtis. Kaip išgyvename?

• Apibūdinti, ką išgyvename?
  • Kiekvienu kampu apžvelgti išgyvenimų pavyzdžius ir nušviesti juos atitinkama sandara.
  • Nusakyti visus įmanomus išgyvenimus.
• Sąvokų kalbos
  • Kokius derinius išgyvenimas sustato?
  • Kaip deriniai suderina Dievo ir žmogaus valias?
• Sąmoningumas Kokia sąmoningumo svarba?
  • Koks ryšys tarp nežinančios sąmonės (dorovės, išeities taško) ir žinančios pasąmonės (elgesio, suvesties taško)?
  • Koks ryšys tarp sąmonės (porinių padalinimų) ir pasąmonės (neporinių padalinimų)?
  • Kaip išgyvenimo ir neišgyvenimo grandinės išsiskleidimas leidžia išgyvenimui atsiskirti nuo savęs, tad prilygti sąmoningumui - neišgyvenimui?
• Valia
  • Kaip išgyvename valią?
  • Kaip valia pasireiškia dorove?
• Branda
  • Kaip išgyvenime reiškiasi tyrimas "Koks esu?"
  • Kaip išgyvenime suveikia geros valios pratimo sustatymas ir atlikimas?
  • Kaip išgyvenime reiškiasi šviesuolio branda?
• Nesąmoningumas
  • Kuria prasme sąmoningumas yra neišgyvenimas?
  • Kaip išgyvenimas prilygsta nesąmoningumui?
  • Kuom užsiveria išgyvenimas?
  • Ką reiškia "Išgyvenimas išgyvena neišgyvenimą"?

Sandara išreiškia Sūnaus (mūsų) ir Tėvo (Dievo) santykį.

• Sandara išsako išgyvenimą, kurį išgyvendami sutampa Dievas, aš ir kiti.
  • Išgyvenimų sąmoningumo lygis (Tėvas +1, Sūnus +2, Dvasia +3) reiškiasi lygiui atitinkančiais pasirinkimais.
• Sandara patikslina mūsų ribas sustatydama mūsų pasirinkimus:
  • Nustatome savo santykį su pasauliu: kūnu, protu, širdimi, valia.
• Išgryniname savo valią. Ją išryškiname kaip savo esmę. Ja save apibendriname.
• Išgryninus savo valią iš savęs, kartu iš pasaulio išgryniname Dievą.
• Išryškiname Dievo pranašumą visumoje.
• Visumos apimtyje, už savęs, pasaulyje, renkamės Dievą vietoj savęs. Už mūsų, gyvenimas yra sąlygiškas.
• Galim rinktis iš karto savo netobulumu gyventi Dievu, ne savimi. Bet mes Dievą išgirstame, suvokiame, tiktai atskirdami jį nuo savęs. Užtat svarbu išryškinti save.
• Laikomės savo pranašumo savyje, save sau susidėliojant. Atitinkamai išryškiname savo ribą.
• Ribą tarp Dievo valios ir savo valios nusakome trejopai: asmuo paklūsta Dievui; asmenybė tiki asmeniu; pasaulis rūpi asmenybei.
• Savyje gyvename trejybės ratu, neturime ryšio su Dievu. Savyje esame besąlygiški, savo sąlygas pranokstame trejybės poslinkiais. Valia užsiskleidžia trejybės ratas, Dievas už mūsų prilygsta Dievui mumyse, galutinai nustato mūsų savastį. Dievo šokis, kaip visuma, jos trejybės ratas, vyksta mumyse, mūsų savastyje.
• Kai trejybės ratu save išsakome, tada Dievas gali mus atjausti, mumyse gyventi, atjautomis. Atjautos iš Dievo pusės įprasmina mūsų atliepimą, išriša, išbaigia ir sandaromis išsako išgyvenimą.
• Vadovaujamės Dievo valia (gyvename Dievu, nežinojimu, savo netobulumu ir jo tobulumu) arba vadovaujamės savo valia (gyvename savimi, tobulėjimu, tad tiksliname savo žinojimą).
• Savo valia tobuliname, tiksliname save, daugiau ar mažiau atsisakome savęs: Atsisakome netinkamo žinojimo, ir nežinojimą (Dievą už mūsų) naujai išreiškiame žinojimu (Dievu mumyse).
• Renkamės, kaip vykdyti Dievo valią. Atitinkamai išryškiname savo ribą, kartu ir santykį tarp savo pasąmonės ir sąmonės.
• Savo valią pajungiame Dievo valiai gyvendami septintuoju požiūriu - asmeniu, ne asmenybe. Save išgyvename bendru žmogumi, nesusitelkiame į save, kaip į paskirą žmogų.
• Išryškinę savo santykį su Dievu, išgryniname kito žmogaus galimybę ir savo santykį su tuo žmogumi, per jį su Dievu.

Reiškinių klodai

Sąlygos

• Aplinkybės:

Pasąmonė

• Įtampa:
• Įtampos jėgos:
• Išgyvenimo rūšis:
• Aklavietė:

Sąmonė

• Tapatybės kaitos aplinkybė:
• Dorovė:
• Atsivėrimas:
• Klausimas:
• Suvokimas:
• Derinys:

Pasąmonės ir sąmonės tarpusavio susikalbėjimas keturiais netroškimais

• Poreikio tenkinimas:
• Abejonė ir dvejonė:
• Jausmai:
• Vertybinis klausimas:

Sąmoningumas - sutelkia, atjautomis suvienija 4 netroškimus, padaro išvadas

• Rūpesčio rūšis:
• Supratimas:

Dorovės įgyvendinimas

• Įsisavinimas:
• Išgyvenimo prasmė:
• Dorovės rūšis:
• Vienybės sampratų suderinimas:

Atjautos, kuriomis galiu būti atjaustas

• Pasakojimas:
• Įvardijimas:
• Neįvardinta:
• Pagrindimas:
• Sprendimas: Derinį sieju su savimi.

Pasekmės

• Išdavos:
• Tolimesnės aplinkybės:

Rūpesčiu sąmoningumu išgyvenu savo sąmonę, tad paprieštarauju pasąmonės išgyvenimui ir juos priešpastatau, taip išskiriu pasąmonę ir sąmonę.

Kitos mintys: Pasirinkimas (suvokimas): Netroškimų išgyvenimas plačiau. Dorovė - brandos veikla

Pasirinkimai

• Mūsų pasirinkimus išdėsto išgyvenimo apytaka.
• Mūsų gyvenime esminis pasirinkimas yra ketverybės žmogiškasis poslinkis vedantis iš Manęs (Koks) į Tave (Kaip).

Sandaros

• Pagrindinės sandaros yra žmogaus ir Dievo trejybes, šešerybė, aštuongubas kelias, kiti netroškimai, padalinimai, atvaizdai, aplinkybės, trys kalbos, Sūnaus aštuonerybę ir dešimt Dievo įsakymų.

Sandara (Aš) Išgyvenimo apytaka

Išgyvenimo apytaka visi trys balsai atsisako savęs, kaip kad Dievas Tėvas. Gaunasi trejybės rato nariai iš kurių slenkame.

• Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio. Dievo šokis parodo, kaip Tėvas, Sūnus ir Dvasia žiūri į Tėvo tyrimą, jo pasitraukimą. Bet trejybės ratas išreiškia prielaidą, kad Tėvas, Sūnus ir Dvasia turėtų būti lygiaverčiai. Tad išgyvenimo apytaka šią prielaidą išpuoselėja trimis balsais: pasąmone, sąmone ir sąmoningumu. Kiekvienas balsas savaip atsisako savęs.
• Pasąmonė išvis nenori būti, savęs ištisai atsisako, ir galiausiai, vis didėjant įtampai, išryškėjus ribai tarp jos vidaus ir išorės, jinai visai pasišalina, tarsi užsimerktų akis. Užtat pasąmonė didele dalimi visai nepastebima, nes jei nėra reikalo jinai ir nenori rodytis.
• Pasąmonės vietoje, toje aplinkos apgaubtoje ertmėje, iškyla sąmonė, kuri nenumanė nebūti. Sąmonė įsidėmi aplinką, ir dorove ima ją įsivaizduoti, kaip tarpusavio pokalbį tarp skirtingų lygmenų sąmonių. Taip atsiveria pačios sąmonės požiūris, kurį jinai išsako klausimu, kurį užduoda sau, tai yra, pasąmonei, kurią jinai tokiu būdu prisišaukia, taip kad jos yra dvi. Toliau sąmonė savo santykį su aplinkos pokalbį išreiškia deriniu, kuriame jinai pasišalina, kad jisai nuo jos nepriklausytų, taip kad jinai tėra savotiškas laisvumas, gerumas.
• Galiausiai, tam pačiam deriniui iškyla rūpestis kaip nors įsitvirtinti, kad derinys laikytųsi, reikalas nesikartotų. Deriniui parūpi save kaip nors įtvirtinti. Taip iškyla mūsų tikroji savastis, mūsų valia įsikūnija sąmoningumu. Derinio įtvirtinimas priklauso nuo teisingo pasąmonės ir sąmonės santykio, kad sąmonė galėtų išsinerti iš derinio. Užtat sąmoningumas privalo atjausti tiek pasąmonę, tiek sąmonę, derinti įsijautimą ir atsitokėjimą, išnarplioti pasaulio ir širdies tiesas, jas teisingai sustatyti. Santykis teisingai sustatytas kuomet derinio prielaidos atskleistos, giluminis pokalbis iškyla, sąmonės galimybės atvertos, taip kad Dievas ir mes patys ir kiti gali mūsų išgyvenimą išgyventi. Būtent taip sąmoningumas pasišalina savo siekimu išlikti. Sąmoningumas tampa valia, taip kad sutampa su sąmone ir kartu pasąmonę sutapatina su valia, taip kad visi trys sutampa ir tokiu būdu sąmoningumas dingsta, pilnai įgyvendinus, įsisavinus derinį. Vadinas, sąmoningumas pasišalina branda, kuria senoji savastis (senasis balsų santykis) pakeičiama naujaja savastimi (naujuoju balsų santykiu).
• Pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas visi trys atsisako savęs. Skirtumas toks, kad pasąmonė, kaip tokia, savo prigimtimi yra užsibrėžusi atsisakyti savęs; sąmonė neturi tokio tikslo atsisakyti savęs, bet nėra prisirišusi prie savęs, tiesiog plėtojasi kol jinai verčiau nereikalinga; o sąmoningumas savo prigimtimi laikosi tvirtai, kad abu kiti galėtų atsisakyti savęs, visgi įsitvirtina atsisakydamas savęs, atsiverdamas kitiems, kad būtent kiti išgyventų išgyvenimą. Suprantama kodėl pavadinimai sąmonė ir sąmoningumas yra taip glaudžiai susiję, nes sąmoningumas yra sąmonės ir pasąmonės derinys, kurį sąmonė suderina, kaip sąmoningumą, kuris tiesiog save įtvirtina.

Išgyvenimu įprantu

• Gyvenu naujai, išplečiu savo gyvenimą, kartu ir savastį.
• Sandara sustatau pakartotiną veiklą. Ir veikla iššaukiu sandarą.
• Įsisavinu požiūrį. Išorinį požiūrį pakeičiu vidiniu požiūriu.
• Dorybe įamžinu teigiama jausmą.
• Atsakau už savo elgesį.
• Pereinu iš to, ką veikių, į tai ką man derėtų veikti.
• Gyvenu savo nuostata - išjudinu trejybės ratą - nusistatau, vykdau, permąstau - ir galiu pradėti iš bet kurio iš šių trijų, tad paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
• Pasimokau gyvenimo, nežinojimą išreiškiu žinojimu.

Išgyvenimu sutampa supratimai

• Išgyvenimu sutampa pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo supratimas, kas aš esu. Jie tai supranta skirtinguose lygmenyse.
• Kiekvienas išgyvenimas yra indas, atveriantis išgyvenimo galimybę tam kas dar plačiau nė mano sąmonė, ne tik mano pačiam sąmoningumui, bet ir Dievui ar dar kam nors kitam.
• Mano išgyvenimus išgyvena Aš pats, kiti ir Dievas.
• Tyrimas visiems palaiko visko žinojimo veiklą ir galimybę.

Kiekviename išgyvenime išsiskiria ir susidėlioja mano pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas.

• Mano savastis reiškiasi pasąmonei, kaip daiktas, sąmonei, kaip eiga, ir sąmoningumui, kaip asmuo.
• Sąmoningumas išskiria, koks aš esu netobulas (pasąmonė) ir koks galėčiau ir turėčiau būti tobulas (sąmonė).
• Klausimas, Kas aš esu? keičiasi, atsiskleidžiant pasąmonei, sąmonei ir sąmoningumui.
• Atsakymas, Kas aš esu, (mano savastis) keičiasi ir (mano asmenybė) plėtojasi ir (mano kertinė vertybė) ryškėja.

Tyrimo išdavos: Amžinai kuriu save.

• Dievo valia ir mano valia išskiriamos ir suderinamos.
  • Išgyvenimais tiksliname save, nustatydami savo santykį su savimi ir su pasauliu, tad išskirdami kūną, protą, širdį ir valią.
  • Pasąmonė išryškina mano valią. Sąmonė išskiria Dievo valią. Sąmoningumas jas atskiria, atpažįsta ir suderina.
  • Įsiklausau į save. Išgyvenimas išreiškia neramybę, širdies ir pasaulio tiesų supainiojimą, kurį išsprendus, nauja savastimi jaučiu ramybę.
  • Išryškėja ribos tarp Dievo už manęs (Tėvo) ir Dievo manyje (Sūnaus).
  • Išsiskiria, koks Aš esu čia ir dabar, ir koks esu amžinybėje, pilnai išsiskleidęs.
  • Išgyvenimai išplečia gyvenimą.
  • Aš prisiimu atsakomybę elgtis taip, kad Dievas galėtų viską žinoti kitais.
  • Sąmoningumas ženklų savybėmis sustato mano išgyvenimą taip, kad jisai lankstus, pakitus, judus, įsimintinas, reikšmingas, tikslingas.
  • Savo netobulumu galiu būti Dievui reikalingas, jeigu pajungiu savo valią jo valiai.
  • Išsiskleidžia Dievo ir mano požiūrių grandinė, taip kad aš, kaip gerasis vaikas, galiu eiti ten kur mane Tėvas ras.
• Tyrimas Kas aš esu? priveda prie tolimesnio tyrimo Kaip Tu (Dievas) įmanomas?

Išgyvenimas yra savasties pasikeitimo vienetas

• Savastis po išgyvenimo skiriasi nuo savasties prieš išgyvenimą. Išgyvenimas išsako kaip savastis pasikeičia.
• Šešiomis atjautomis savastis yra išskaidoma į keturis atvaizdus (kūną, protą, širdį, valią), kad jinai galėtų pasikeisti ir vėl būti suvesta.

Išgyvenimas išreiškia savasties atsakomybę už save

• Išgyvenimo apytaka išplaukia iš galimybės, kad nėra Dievo mumyse, nėra gerumo, kaip kad ir nėra Dievo už mūsų. Tokiu atveju tesame mes, tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. Ir mums rūpi, iš vienos pusės, teisingumas, kad būtų tas Dievas, tas gerumas, kurio nėra. Iš kitos pusės, mums rūpi malonė, kad iš viso būtų gerumas, nebūtinai kaip santvarkos ypatybė, tad išplaukiantis iš už mūsų. Tokiu būdu iškyla klausimas, Kas mes esame, juk tai išryškėja kuomet nėra gerumo.
• Atsiskleidžiame kada gyvenimas nebūtinai teisingas, Dievas nebūtinai geras. Būtent šia išvada atsakome už save.

Išgyvenimas yra vieta kur stringa padalinimų ratas nes gyvename be visumos, be Dievo požiūrio

• Apsistojus ties padalinimą, jisai nusako mūsų būklę. Iškyla trys galimi veiksmai +1, +2, +3. Trejybės ratas stringa nes šių veiksmų tarpusavio santykis nesurikiuotas. Šešerybė išreiškia kaip įvairiai galime besąlygiškumu pakilti virš trejybės rato.
• Išgyvenimas yra trijų veiksmų sulyginimas ir jų išsišakojimas.
• Išgyvenimas priverčia mus būti sąmoningais ir sustatyti veiksmus +1, +2, +3 ir gyventi veiksmu +3.

Išgyvenimas yra pasimokymas, kurio esmė yra suvokimas, kurį išreiškia suvoktas visko padalinimas, nes suvokimas derina suvokėją, susivokėją, ir suvoktąjį, tad Dievo trejybę.

• Išgyvenimas išreiškia kaip visi Dievo trejybės vaidmenys išeina už savęs tuo pačiu išėjimu už savęs.
• Dorovės pasirinkimai išsako suvokimo išsišakojimą.
• Išgyvenimu susisieja suvokimo padalinimas ir dorovės pasirinkimų veiksmai.
• Išgyvenimu mane išgyvena Dievas (padalinimais), aš pats save (atvaizdais ir aplinkybėmis), ir kiti mane (trimis kalbomis)
• Mane būtinai išgyvena Dievas, Aš pats tikrai išgyvenu ir visi gali mane išgyventi.
• Yra 24 išgyvenimai = 8 padalinimai x 3 veiksmai-pasirinkimai? Renkamės tarp pasirinkimų (veiksmų), kuriais požiūriais spręsti.

Išgyvenimu pereiname nuo savo požiūrio į Dievo požiūrį

• Išgyvenimai turi pradžią ir pabaigą. Taip pat turi viršūnę, kurioje apsiverčia požiūris iš buvimo į nebuvimą, iš žinojimo į nežinojimą.
• Pripažindami už save platesnį Dievo požiūrį, apribojame savo atsakomybę, kartu ir savo išgyvenimą, už kurį atsakome.
• Išgyvenimu renkamės širdies tiesą vietoj pasaulio tiesos, kaip kad geros valios pratimais. Širdies tiesa atsiveria Dievo požiūrio galimybė, nežinojimo galimybė.
• Savo požiūriu išgyvename savo išgyvenimą, jisai yra šešių (3+3) rūšių, be Dievo. O subrendus, suvokus pereiname į Dievo požiūrį, tad nebeišgyvename, o patiriame rūpestį, būtent Dievo rūpestį, kuriuo aštuoneriopai (1+4+2+1) bręstame.
• Trimis pasirinkimais įvairiai (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu) renkamės gyventi savo požiūriu arba Dievo požiūriu. Kaip tai susiję su išorinio požiūrio įsisavinimu vidiniu požiūriu?

Tyrimo tikslas:

• Aš esu savastis.
• Savastis - Betkas - vienas langas - požiūris.
• Aš atsiskleidžiu, kaip tyrimo indas, kuriuo tyrėjai tiria.
• Mano tyrimas atveria galimybę Dievui ir kitiems ir man pačiam išgyventi mane.
• Manimi tiria Dievas, Aš pats ir kiti.
• Dievo veikla yra tyrimas. Ar tyrimas būtinas?
• Tyrimas išreiškia ir apriboja, kas Aš esu.

Tyrimas vyksta išgyvenimais. Žr. Išgyvenimai

• Mūsų pasirinkimus išdėsto išgyvenimo apytaka.
• Mūsų gyvenime esminis pasirinkimas yra ketverybės žmogiškasis poslinkis vedantis iš Manęs (Koks) į Tave (Kaip).
• Pagrindinės sandaros yra žmogaus ir Dievo trejybes, šešerybė, aštuongubas kelias, kiti netroškimai, padalinimai, atvaizdai, aplinkybės, trys kalbos, Sūnaus aštuonerybę ir dešimt Dievo įsakymų.

• Dorovės tyrimu apibrėžiamas sąmoningėjimas, kaip sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Išgyvenimo apytaka ištisai išgyvename sąmonės ir pasąmonės išskyrimą, ir atitinkamai, Dievo ir žmogaus išskyrimą. Išgyvenimo apytaka tiria, Koks yra Dievas? Užtat tiria, Kas aš esu? Dievas ar ne Dievas? Kuom skiriuosi nuo Dievo?

Valia yra atsakymas į klausimą, Kas aš esu?

Būtent Dievo Sūnaus požiūriu iškyla (Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus) sutapimas požiūriais, tad išėjimo už savęs pakopomis, tad žinojimu. Tokiu būdu požiūriai išreiškia jų bendrą suvokimą (bendrai suvoktą Dievo Dvasią). O tai vyksta Dievo Sūnaus požiūriu, tad jau esant savasčiai. Požiūris remiasi būtent savastimi, tad išėjimą už savęs išsako būtent mūsų santykiu su tuo, kas už mūsų.

Išgyvenimo apytakoje svarbiausia yra sąmonė, nes tai Sūnaus požiūris į Dievo tyrimą.

Išgyvenimo apytaka yra Mano tyrimas, Koks Aš (Dievas) esu?

Esmė

Mes būdami sąlygose nežinome kiek mes patys esame sąlygiški (kiek priklausome nuo savo sąlygų) ir kiek mes esame besąlygiški (tad kilę už sąlygų). Užtat tiriame (ir Dievas mumis tiria), Kas esame? Ir tirdami save, atsiremiame į savo laisvumą, nors kiek ir nuklystame, tiesiog kad susigaudytumėme. Savo tokiu elgesiu nustatome ribą tarp savęs ir pasaulio.

Žmogus ir Dievas tiria dorovę

Tirdamas dorovę susiduriu su šiais klausimais:

Yra septynios pakopos. Dorovės tyrimo lygmenis sustato suvokimo lygmenys, jų raida, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė, išėjimas už savęs iš savęs.

Kaip šių reiškinių apytaka (sąmone ir pasąmone) susijusi su padalinimų ratu (kuriuo Tėvas prideda požiūrius, o Sūnus atima požiūrius)? Ar kiekvienas išgyvenimas tokiu būdu pereina visą padalinimų ratą?

Klausimai

• Kaip šeši pertvarkymai susiję su lygmenų poromis?

Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio. Dievo šokis parodo, kaip Tėvas, Sūnus ir Dvasia žiūri į Tėvo tyrimą, jo pasitraukimą. Bet trejybės ratas išreiškia prielaidą, kad Tėvas, Sūnus ir Dvasia turėtų būti lygiaverčiai. Tad išgyvenimo apytaka šią prielaidą išpuoselėja trimis balsais: pasąmone, sąmone ir sąmoningumu. Kiekvienas balsas savaip atsisako savęs.

• Pasąmonė išvis nenori būti, savęs ištisai atsisako, ir galiausiai, vis didėjant įtampai, išryškėjus ribai tarp jos vidaus ir išorės, jinai visai pasišalina, tarsi užsimerktų akis. Užtat pasąmonė didele dalimi visai nepastebima, nes jei nėra reikalo jinai ir nenori rodytis.
• Pasąmonės vietoje, toje aplinkos apgaubtoje ertmėje, iškyla sąmonė, kuri nenumanė nebūti. Sąmonė įsidėmi aplinką, ir dorove ima ją įsivaizduoti, kaip tarpusavio pokalbį tarp skirtingų lygmenų sąmonių. Taip atsiveria pačios sąmonės požiūris, kurį jinai išsako klausimu, kurį užduoda sau, tai yra, pasąmonei, kurią jinai tokiu būdu prisišaukia, taip kad jos yra dvi. Toliau sąmonė savo santykį su aplinkos pokalbį išreiškia deriniu, kuriame jinai pasišalina, kad jisai nuo jos nepriklausytų, taip kad jinai tėra savotiškas laisvumas, gerumas.
• Galiausiai, tam pačiam deriniui iškyla rūpestis kaip nors įsitvirtinti, kad derinys laikytųsi, reikalas nesikartotų. Deriniui parūpi save kaip nors įtvirtinti. Taip iškyla mūsų tikroji savastis, mūsų valia įsikūnija sąmoningumu. Derinio įtvirtinimas priklauso nuo teisingo pasąmonės ir sąmonės santykio, kad sąmonė galėtų išsinerti iš derinio. Užtat sąmoningumas privalo atjausti tiek pasąmonę, tiek sąmonę, derinti įsijautimą ir atsitokėjimą, išnarplioti pasaulio ir širdies tiesas, jas teisingai sustatyti. Santykis teisingai sustatytas kuomet derinio prielaidos atskleistos, giluminis pokalbis iškyla, sąmonės galimybės atvertos, taip kad Dievas ir mes patys ir kiti gali mūsų išgyvenimą išgyventi. Būtent taip sąmoningumas pasišalina savo siekimu išlikti. Sąmoningumas tampa valia, taip kad sutampa su sąmone ir kartu pasąmonę sutapatina su valia, taip kad visi trys sutampa ir tokiu būdu sąmoningumas dingsta, pilnai įgyvendinus, įsisavinus derinį. Vadinas, sąmoningumas pasišalina branda, kuria senoji savastis (senasis balsų santykis) pakeičiama naujaja savastimi (naujuoju balsų santykiu).
• Pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas visi trys atsisako savęs. Skirtumas toks, kad pasąmonė, kaip tokia, savo prigimtimi yra užsibrėžusi atsisakyti savęs; sąmonė neturi tokio tikslo atsisakyti savęs, bet nėra prisirišusi prie savęs, tiesiog plėtojasi kol jinai verčiau nereikalinga; o sąmoningumas savo prigimtimi laikosi tvirtai, kad abu kiti galėtų atsisakyti savęs, visgi įsitvirtina atsisakydamas savęs, atsiverdamas kitiems, kad būtent kiti išgyventų išgyvenimą. Suprantama kodėl pavadinimai sąmonė ir sąmoningumas yra taip glaudžiai susiję, nes sąmoningumas yra sąmonės ir pasąmonės derinys, kurį sąmonė suderina, kaip sąmoningumą, kuris tiesiog save įtvirtina.

Išgyvenimo apytakos vienetas yra išgyvenimas. Jisai prasideda ir baigiasi santykine ramybe. Jisai išauga įtampa nusakančią žinojimo ir nežinojimo neatitikimą. Išgyvenimo viršūnėje prasiskiria senoji savastis ir naujoji savastis, meilės pagrindu išgyvename besąlygišką ramybę, jos pagrindu susigaudome. Ją įsisaviname rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu, prieiname prie santykinės ramybės. Santykinė ramybė išsako mūsų savasties būseną. O nesantykinė ramybė nusako mūsų savastį pranokstantį Dievo pagrindą. Tad išgyvenimu renkamės Dievą vietoj savęs. Užtat visada galime susigaudyti ir persitvarkyti. Ir galime kurti bendrystę tos amžinos brandos pagrindu, tos meilės pagrindu, to tarpo pagrindu. Tai ir yra esmė ir tikslas, atskirti santykinę ramybę ir nesantykinę ramybę, ir rinktis gyventi nesantykine ramybe.

Ištyriau ir išdėliojau pasirinkimus, kaip gyventi:

Apytakos, Išgyvenimai, Išgyvenimo eiga, Išgyvenimų nagrinėjimas, Išgyvenimo pavyzdžiai?

Apytakos

• Sąvokų išsiskleidimas

Išgyvenimo apytaka

• Esmė
• Ištakos
• Ko tikiuosi.
• Ko Dievas mane moko.
• Eiga
  • Kaip pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas išgyvena išgyvenimą.
• Išgyvenimų reiškiniai.
• Sandarų vaidmenys.
• Sudėtis Paskiras išgyvenimas ir jų visuma.
• Išdavos Žinojimo rūmai.

Sąvokos

Išskirti išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas.

• Visų keturių apytakų pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
• Išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
• Sudalinti pagrindines mintis apie išgyvenimo apytaką ir jas iškelti į atitinkamus puslapius.
• Išrašyti tapatybės aplinkų įvairovę. Pradėti nagrinėti, kokių jų yra, kaip jos dalyvauja tapatybės kaitoje.

Sąvokų kilmė

• Kaip sąvokas grindžia sąlygos, tarpas ir riba, nežinojimas bei žinojimas, besąlygiškumas bei sąlygiškumas?

Pasitarimas

• Kaip pasitarimas (dialogas) vyksta padalinimuose, tarp sąmonės ir pasąmonės?
• Kaip pasitarimą suprasti kaip apytakos (kaip antai žinojimo rūmų) dviejų sparnų (pasąmonės ir sąmonės) siejimą padalinimu (kaip kad prijungtinių funktorių seka)?
• Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia?
• Kaip pasitarimas vyksta įsijaučiant ir atsitokėjant, geranoriškai ir negeranoriškai bendraujant?
• Palyginti mano pranešimus apie sąmoningumą, pokalbį, ir vaidą - laisvą valią ir likimą.
• Kaip pasitarimas susijęs su savęs išgyvenimu (kitu kampu, nežinojimo kampu)?

Trys kalbos grindžia perėjimą iš Manęs į Tave

• Suvokimo lygmenys Kaip sąvokos suvokiamos?

• Ar visaregis įžvelgtinas išgyvenimo apytakoje?
• Kaip Dievas troškimais išgyvendamas pirmąsias sandaras grindžia antrines sandaras?
• Kaip apytakoje iškyla asmens trejybė?

• Branda

• Kuria prasme sąmoningumas yra neišgyvenimas?

• Ką visos trys kalbos turi bendro?
• Kaip trimis kalbomis renkamės širdį vietoj pasaulio?
• Kaip pagrindimo kalba ima rūpėti?
• Kaip laikas, erdvė, sąmoningumas susiję su kalbomis?
• Kaip trys kalbos sieja viską su betkuo, kažkuo ir niekuo?
• Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?
• Kaip susiję ramybės pavadinimai, derinių kalbos, gyvybės savybės?
• Išryškinti brandos rūšis.

• Atjautos, Išgyvenimai, Išgyvenimų rūšys, Padalinimai, Kalbos, Pagrindimas Tarpas, Požiūriai, Sąmoningumas, Dėmesys?, Svarba,
• Klaidos, Netroškimai, Poreikiai, Dorovės rėmai, Lūkesčiai, Gera valia, Aštuonerybė, Vertybės

Nesąmoningumas

• Kaip išgyvenimas prilygsta nesąmoningumui?
• Kuom užsiveria išgyvenimas?
• Ką reiškia "Išgyvenimas išgyvena neišgyvenimą"?

Padalinimų ratas

• Atvaizdai
• Aplinkybės

Atjautos

• Kaip aplinkybes išsako palyginimai?

• Kaip trys kalbos iškyla?

Atjautos

• Kaip šešios atjautos išplaukia iš troškimų ir netroškimų porų?
• Kaip lygmenų poros, permainos ir ženklų savybės susijusios su pertvarkymais?
• Kaip ženklų savybės susijusios su dešimt Dievo įsakymų?
• Šeši pertvarkymai palaiko trejybės kryptį, dvi kitas jos kryptis, ir taip pat tris priešingas kryptis. Kaip suprasti?

Aplinkybės

• Išaiškinti tapatybės kaitos lygčių gramatiką.
• Kaip tapatybės kaitos sąvokos susijusios su aplinkybėmis?

Lūkesčiai

• Iš lūkesčių, jaudulių, gėrio krypčių, geros valios kildinti atvaizdus ir aplinkybes.
• Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?
• Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?
• Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?
• Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?

Kalbos

• Iš aštuongubo kelio išvesti tris kalbas.

Netroškimai

• Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?

Aštuongubas kelias

• Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?
• Kodėl veikiame - vertybės, kaip veikiame - lūkesčiai (Jėzus: esame viena), ką veikiame... nusako abejonės? (patinka, reikalinga, tikra, keblu, protinga, neteisinga). Tad kaip su poreikiais?

Ketverybė

• Kaip išsiskiria ketverybės du atvaizdai?
• Koks ryšys tarp padalinimų ir dorovės tyrimo septynių pakopų?
• Koks ryšys tarp sąmonės (porinių padalinimų) ir pasąmonės (neporinių padalinimų)?
• Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
• Kaip veikia padalinimų rato veiksmai?

Atjautos - pakartotinas išgyvenimas - savęs išgyvenimas

• Kaip mes save išgyvename?
• Ką duoda pakartotinas išgyvenimas?
• Kaip dvigubai išgyvename, savimi (pasąmone) ir Dievu (sąmone)?
• Kaip mylime?
• Ar atjauta įveda dvilypį požiūrį?
• Kaip suderinti antrinių sandarų supratimą Dievo atjauta (4+6) ir kubu (sandais 2x3x4)?
• Kaip Dievas mus išgyvena?
• Ar reikalingas šešeriopas skirtumas tarp senos ir naujos savasties? Ar tai šešios išgyvenimą išreiškiančios atjautos?
• Kaip pasirinkimų ir pasimokymų galimybė iškyla išjaučiant galimybes pirm ir po išgyvenimo?
• Kaip trys kalbos sieja viską su betkuo, kažkuo ir niekuo?
• Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?

Aštuongubas kelias

• Kaip suderinti laipsnynus su aplinkybėmis ir būtent aplinkybių eilės tvarką? Pavyzdžiui, linksnius berods rikiuoja: asmuo, daiktas, eiga. Kaip suprasti?
• Kaip mūsų akimis suvokti Dievo nusistatymą, vykdymą ir permąstymą? Kaip tai sieja aštuonerybę, kaip sieja dvi aštuongubo kelio puses?
• Kaip laipsnynas ir šešerybė skirtingai derina besąlygiškus ir sąlygiškus požiūrius?
• Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo aštuongubame kelyje ir jo laipsnynuose?
• Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.

Padalinimų ratas

• Visas šio puslapio sąvokas naujai susieti su padalinimų rato padalinimų išgyvenimu trimis veiksmais.
• Visko padalinimus išsakyti aštuonerybės (semiotinio kvadrato) požiūriais.
• Kaip Sūnaus aštuonerybė ir padalinimų ratas prilygsta septynerybei-aštuonerybei?
• Kaip veiksmai +1,+2,+3 išsako išgyvenimo galimybes?

• Kaip šešios antrinės sandaros išplaukia iš troškimų ir netroškimų porų?

• Kaip tapatybės kaitos sąvokos susijusios su aplinkybėmis?
• Sandaromis išsakyti išgyvenimus ir jų apytaką.

• Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?
• Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?
• Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?
• Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?

• Šešerybė

• Kaip išgyvenimo apytaka sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?

• Peržiūrėti pagrindinius puslapius: Dorovė, Elgesys, Šešerybė, Vertybės, Kalbos, Pagrindimas, Sąmoningumas, Sąmoningėjimas, Žinojimas

• Vienumo sampratos? Kaip keturios vienumo sampratos (pasaulio, asmenybės, asmens ir Dievo valios) grindžia dorovę?

• Kaip Dešimt Dievo įsakymų grindžia dorovę?

Padalinimų ratas

• Sandarų tyrimas Kaip dorove suprasti, apibrėžti, išvesti ir susieti mūsų gyvenimą išsakančias sandaras?
  • Dievo įsakymai: Pertvarkymai, Ženklų savybės. Kaip Dievo įsakymas grindžia dorovę?

• Pertvarkymai, Ženklų savybės
• Savastis
• Visaregis: Ar iš viso pripažintina tokia sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?

  • Padalinimai (šešerybė ir jos atvaizdai, septynerybė ir jos atvaizdai, Atvaizdai, Aplinkybės.
    • Padalinimų ratas: padalinimai, veiksmai, lygtys, sąmonė ir pasąmonė.
  • Kalbos: Pagrindimas, Įvardijimas, Pasakojimas. Ir kalbos kilmė.

• Kaip išgyvenimo ir neišgyvenimo grandinės išsiskleidimas leidžia išgyvenimui atsiskirti nuo savęs, tad prilygti sąmoningumui - neišgyvenimui?

Išėjimas už savęs

• Koks skirtumas tarp išgyvenimo apytakos ir visko žinojimo (išsidėliojimo) bei to žinojimo gražaus taikymo (susidėliojimo)?
• Kokios sandaros palaiko įvairias išgyvenimo dalis? Kaip jos susidėlioja?

• Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais. Ir kas vieningumu?
• Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?

• Pertvarkymai, Ženklų savybės
• Išryškinti paskiras Dievo raiškas ir jomis išryškinti visą Dievo šokį.
• Pamąstyti apie asmenybių vienumą Dievo šokyje - šventosios Dvasios kampu žiūrint. O pasaulio vienumo nėra nes yra amžinas gyvenimas.

Tirti sąvokas:

• Savastis
• Visaregis: Ar iš viso pripažintina tokia sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?

• Kaip požiūrių grandinė grindžia išgyvenimo apytaką?

• Kaip keturios vienumo sampratos (pasaulio, asmenybės, asmens ir Dievo valios) grindžia dorovę?
• Kaip visko žinojimas susijęs su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, požiūrių sudūrimu ir požiūriais?
• Išgyvenimo apytaką sulyginti su visaregiu, troškimu viską žinoti.

• Suvesti puslapius apie požiūrių grandinę: Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Pasiklydęs vaikas

• Kitas?

Dievo šokio išdavos

Tirti sąvokas:

• Savastis
• Visaregis: Ar iš viso pripažintina tokia sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?

• Kaip išgyvenimo apytakoje iškyla Dievo sąvoka (grynas sąmoningumas) ir mūsų santykis su juo?
• Kaip sulyginami Dievo ir žmogaus išgyvenimai, jų trejybės?
• Kaip visko sąvoka suveda Dievo dvasią ir jos išgyvenamą sandarą?
• Kuria prasme Dievas yra neišgyvenimas?
• Ar Dievo požiūriu (apytaka) atsitokėjama ar įsijaučiama?
• Ar Dievo požiūrį ar Dievo žvilgsnį priskirti įsijautimui, išgyvenimui?
• Koks yra išeities-išvesties taško ir sueities-suvesties taško santykis?
• Kaip amžinas gyvenimas iš Dievo gryno sąmoningumo išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?

• Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu? Ar jisai mumis atsitokėja ar įsijaučia? Ar jisai mus papildo?
• Kaip suderinti Dievą ir laisvę?

Dievo šokis

• Dešimt Dievo įsakymų išsako ko reikėtų laikytis.

• Ką keturios apytakos turi bendro ir kuomi jos skiriasi?
• Dievo šokio išdavos Kaip Dievo šokis grindžia žmogų, jo elgesį ir dorovę?
• Neapibrėžtumas Koks neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu?
• Apibrėžimas Kaip įmanoma apibrėžti pirmines sąvokas?
• Gerumas Kaip gerumas sieja žmones ir Dievą?
• Žinojimas Kas yra žinojimas ir nežinojimas?
• Asmuo Kas yra asmuo?
• Kokia gyvenimo lygties reikšmė?

• Išsakyti netroškimus: poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes.

• Netroškimai: Poreikiai, Abejonės, Lūkesčiai, Vertybės.
• Kitas? Atjautas:

• Kaip apytaką išsako trys kalbos ir kitos sandaros?

Pasirinkimai

• Kaip išgyvenimo apytaka susijusi su pasirinkimais?
• Kaip sandaromis išsakyti pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo? Tarp 6 betko atvaizdų ir 8 išminties atvaizdų? Kaip juos suderina aštuongubas kelias?

Valia

• Kaip išgyvename valią?
• Kaip valia pasireiškia dorove?

• Kaip sąmoningėjimas grindžia dorovę?
• Meilė Kas yra meilė? Kaip mylime? Kaip meilė palaiko sąmoningėjimą?

• Nusakyti visus įmanomus išgyvenimus.

• Kiekvienu kampu apžvelgti išgyvenimų pavyzdžius ir nušviesti juos atitinkama sandara.
• Kokius derinius išgyvenimas sustato?
  • Kaip deriniai suderina Dievo ir žmogaus valias?

Tyrimo apžvalga

• Kaip išgyvenime suveikia dorovė, geros valios pratimo sustatymas ir atlikimas, sąmonės ir pasąmonės santykiai, šviesuolio branda, klausimas "Koks esu?"
• Išryškinti išgyvenimų eigą, jų dalis ir klodus, pažymėti pasirinkimus.

• Išgyvenimo apytaka Išmąstyti išgyvenimo apytaką, išsakančią visa, ką išgyvename.
  • Kaip grynasis sąmoningumas toliau plėtoja Dievo šokį?
  • Kaip apytaka išplaukia iš dorovės?
    • Kaip žmonės elgiasi? ir kaip turėtų elgtis?
      • Koks ryšys tarp nežinančios sąmonės (dorovės, išeities taško) ir žinančios pasąmonės (elgesio, suvesties taško)?
    • Svarba Kaip dorovė remiasi svarbos nustatymu?
    • Rūpesčiai Kaip dorovė remiasi rūpesčiais?
    • Kaip dorovė remiasi branda?
      • Pasirinkimai Dorove nagrinėti pasirinkimus, tiek savo gyvenime, tiek istorijoje.
      • Kaip renkamės gyventi ne savimi, asmenybe, o bendru žmogumi, asmeniu?
      • Kaip renkamės gyventi aukščiau ar žemiau?
      • Kalbos Pasirinkimais išmąstyti tris kalbas.
      • Išaiškinti pasirinkimų svarbą matematikoje.
    • Išmąstyti keturias vienumo sampratas.
  • Apibūdinti, ką išgyvename?
  • Kaip mūsų gyvenimas susideda iš išgyvenimų?
  • Kaip apytaką išsako trys kalbos ir kitos sandaros?
    • Sudėlioti visus išgyvenimų nagrinėjimo kampus ir jų sandaras.

Kaip gyvenimas susideda iš paskirų išgyvenimų?

• Išsakyti visa ką mes išgyvename.
• Kas daugiau yra gyvenime be išgyvenimų?
• Kaip išgyvenimas išreiškia asmenį (bendrą žmogų)?
• Kaip susiję paskiri išgyvenimai?
• Kaip asmenybė (paskiras žmogus) susideda iš paskirų išgyvenimų?

Išdavos

Išgyvenimo apytakos prielaidos

Dievo šokio išdavos

• Kaip viskas išsivysto?
• Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau?
• Kaip keturios apytakos išplaukia iš Dievo šokio?

Tirti sąvokas:

• Savastis
• Visaregis: Ar iš viso pripažintina tokia sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?

Dievas

• Kaip išgyvenimo apytakoje iškyla Dievo sąvoka (grynas sąmoningumas) ir mūsų santykis su juo?
• Kaip sulyginami Dievo ir žmogaus išgyvenimai, jų trejybės?
• Kaip visko sąvoka suveda Dievo dvasią ir jos išgyvenamą sandarą?
• Kuria prasme Dievas yra neišgyvenimas?
• Ar Dievo požiūriu (apytaka) atsitokėjama ar įsijaučiama?
• Ar Dievo požiūrį ar Dievo žvilgsnį priskirti įsijautimui, išgyvenimui?
• Koks yra išeities-išvesties taško ir sueities-suvesties taško santykis?
• Kaip amžinas gyvenimas iš Dievo gryno sąmoningumo išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
• Kaip išgyvename Dievo sąmoningumą?
• Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu? Ar jisai mumis atsitokėja ar įsijaučia? Ar jisai mus papildo?
• Kaip suderinti Dievą ir laisvę?

Dievo šokis

• Dešimt Dievo įsakymų išsako ko reikėtų laikytis.
• Pertvarkymai, Ženklų savybės
• Išryškinti paskiras Dievo raiškas ir jomis išryškinti visą Dievo šokį.
• Pamąstyti apie asmenybių vienumą Dievo šokyje - šventosios Dvasios kampu žiūrint. O pasaulio vienumo nėra nes yra amžinas gyvenimas.
• Ką keturios apytakos turi bendro ir kuomi jos skiriasi?
• Dievo šokio išdavos Kaip Dievo šokis grindžia žmogų, jo elgesį ir dorovę?
• Neapibrėžtumas Koks neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu?
• Apibrėžimas Kaip įmanoma apibrėžti pirmines sąvokas?
• Gerumas Kaip gerumas sieja žmones ir Dievą?
• Žinojimas Kas yra žinojimas ir nežinojimas?
• Asmuo Kas yra asmuo?
• Kokia gyvenimo lygties reikšmė?

Išėjimas už savęs

• Koks skirtumas tarp išgyvenimo apytakos ir visko žinojimo (išsidėliojimo) bei to žinojimo gražaus taikymo (susidėliojimo)?
• Kaip požiūrių grandinė grindžia išgyvenimo apytaką?
• Kokios sandaros palaiko įvairias išgyvenimo dalis? Kaip jos susidėlioja?
• Kaip išgyvenimo ir neišgyvenimo grandinės išsiskleidimas leidžia išgyvenimui atsiskirti nuo savęs, tad prilygti sąmoningumui - neišgyvenimui?
• Kaip keturios vienumo sampratos (pasaulio, asmenybės, asmens ir Dievo valios) grindžia dorovę?
• Kaip visko žinojimas susijęs su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, požiūrių sudūrimu ir požiūriais?
• Išgyvenimo apytaką sulyginti su visaregiu, troškimu viską žinoti.
• Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais. Ir kas vieningumu?
• Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?

Požiūrių grandinė

• Kaip požiūrių grandinė išdėlioja visko žinojimą?
  • Kas yra sąlygiškumas ir kaip jisai vystosi požiūrių grandine?
  • Kaip požiūrių grandinė išreiškia ne tik mano, kaip paskiro žmogaus, bet visų žmonių būklę?
  • Kuria prasme požiūrių grandinė sutampa ir su Dievo požiūriu, kaip yra, ir yra netgi dalis jo požiūrio?
  • Kaip požiūrių grandine susieti su keturių asmenų šešiais pokalbiais ir su tuo, kaip asmeniniais požiūriais išgauti besąlygišką Dievo požiūrį?
• Suvesti puslapius apie požiūrių grandinę: Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Pasiklydęs vaikas

• Peržiūrėti pagrindinius puslapius: Dorovė, Elgesys, Šešerybė, Vertybės, Kalbos, Pagrindimas

• Apžvelgti Dievo atsakymus.

Pasiklausyti Dievo

• Peržiūrėti, ką Dievas man yra kalbėjęs apie išgyvenimo apytaką, dorovę ir išgyvenimus.

• Sutvarkyti su išgyvenimo apytaką susijusius puslapius. Jų mintis perdėlioti išgyvenimo eigos ar išgyvenimų apytakos pagrindu: sąmoningumas, sąmoningėjimas, žinojimas, vertybės

• Kas daugiau yra gyvenime be išgyvenimų?
  • Kaip susiję paskiri išgyvenimai?

• Nuotaikų permainas susieti su Möbijaus transformacijomis ir išsiaiškinti pasekmes sandaroms.
• Išsakyti netroškimus: poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes.

• Sandarų tyrimas Kaip dorove suprasti, apibrėžti, išvesti ir susieti mūsų gyvenimą išsakančias sandaras?
  • Dievo įsakymai: Pertvarkymai, Ženklų savybės. Kaip Dievo įsakymas grindžia dorovę?
  • Netroškimai: Poreikiai, Abejonės, Lūkesčiai, Vertybės.
  • Kitas? Atjautas:
  • Padalinimai (šešerybė ir jos atvaizdai, septynerybė ir jos atvaizdai, Atvaizdai, Aplinkybės.
    • Padalinimų ratas: padalinimai, veiksmai, lygtys, sąmonė ir pasąmonė.
  • Kalbos: Pagrindimas, Įvardijimas, Pasakojimas. Ir kalbos kilmė.
    • Smegenys Kaip dirba smegenys?
• Peržiūrėti, ką Dievas man yra kalbėjęs apie išgyvenimo apytaką, dorovę ir išgyvenimus.
• Nurašyti ir apmąstyti savo pranešimą apie Jacques Derrida.

• Aprašyti savo nuotaikas, jas ištirti.

Gyvenimas susideda iš išgyvenimų

• Kaip gyvenimas susideda iš paskirų išgyvenimų?

• Išgyvenimų pavyzdžiai

Išgyvenimo klodai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas

• Viena Kam reikalingas vienumas?

• Kaip dorovės raidoje iškyla vienumo sąvoka? ir įvairios sandaros, siejančios Dievo trejybę ir žmogaus trejybės ratą?
• Kokį vienumą grindžia Dievas, meilė, asmuo, požiūriai, kitas, bendrystė? Kaip žinyne apibrėžtinos susijusios sąvokos?
• Patirtis Ko galiu pasimokyti iš savo gyvenimo patirties? Išgyvenimai, Rūpesčiai, Branda, Klaidos, Sapnai.
• Išgyvenimų pavyzdžiai Suprasti visa ką galima iš išgyvenimų pavyzdžių.
  • Kiekvienu kampu apžvelgti išgyvenimų pavyzdžius ir nušviesti juos atitinkama sandara.
    • Kokius derinius išgyvenimas sustato?
    • Kaip deriniai suderina Dievo ir žmogaus valias?
• Išgyvenimai Nusakyti visus įmanomus išgyvenimus.

• Kiekvieną išgyvenimą pavaizduoti brėžiniu.

Išgyvenimo lygmenys: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas

Išdavos

• Suvokimo lygmenys Kaip sąvokos suvokiamos?

• Kas man rūpi, kokios rūpesčių rūšys, kaip ima rūpėti?
• Pamąstyti, kodėl man rūpi Holokaustas Lietuvoje?

Išgyvenimo apytakos tikslas: Mano ir Dievo tyrimas

Tyrimo puslapiai

Patirtis Ko galiu pasimokyti iš savo gyvenimo?

• Kokiais kampais aprašyti savo išgyvenimus?
• Iš kur kyla išgyvenimo prasmė?
• Išgyvenimų pavyzdžiai
• Kaip sandaros išreiškia įvairiausius rūpesčius?
• Koks rūpesčių vaidmuo gyvenime?
• Koks klaidų vaidmuo išgyvenant dorovę?
• Kas trukdo mums gyventi trejybės ratu?
• Koks yra doras darbas?

Sandaros

• Kaip sandaros išreiškia ką išgyvename?
• Kaip išgyvenimo apytaka iškyla požiūriai ir sandaros?
• Kaip apibrėžti, išvesti ir susieti mūsų gyvenimą išsakančias sandaras?
• Ar visaregis įžvelgtinas išgyvenimo apytakoje?
• Kaip Dievas troškimais išgyvendamas pirmąsias sandaras grindžia antrines sandaras?
• Kaip apytakoje iškyla asmens trejybė?

Netroškimai

• Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?
• Kaip širdis išgyvenama lūkesčiais?
• Kaip rodoma gera valia?
• Kas yra juokinga ir kodėl?

Padalinimų ratas

• Kaip nusakyti vienybę?
• Kaip nusakyti dvejybę?
• Kaip nusakyti trejybę?
• Kaip šešerybe sąmonė ugdo pasąmonę?
• Kaip lygtimis išgyvename veiksmus +1, +2, +3?
• Kaip veiksmas +1 lygtimis išreiškia pasąmonę?
• Kaip veiksmas +2 lygtimis išreiškia sąmonę?
• Kaip veiksmas +3 lygtimis išreiškia sąmoningumą?

Atjautos

• Kaip aplinkybes išsako palyginimai?

Trys kalbos

• Kaip trimis kalbomis išgyvename?
• Kaip vertybė tiek neigia, tiek teigia meilę?
• Kokia pokalbio svarba?
• Su kuo kalbamės kalboje ir kodėl?
• Kaip parūpi?
• Kaip malda "Tėve mūsų" grindžia pagrindimo kalbą?
• Kaip sąvokos ir žodžiai įgauna reikšmę?
• Kaip švento Petro raktai į dangų grindžia įvardijimo kalbą?
• Kaip įvyksta?
• Kaip Palaiminimai grindžia pasakojimo kalbą?