Mintys.Išsivertimai istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2025 kovo 14 d., 15:06
atliko -
Pakeistos 419-420 eilutės iš
* Išgyvenimo apytaka yra visko mokslas, apžvelgianti visas sandaras.
į:
* Išgyvenimo apytaka yra mokslas apie viską, Dievo sandarą, apžvelgianti visas sandaras.
* Sandara lieka dvasiai pasitraukus. Viskas lieka Dievui pasitraukus.
* Apytaka išsako mokslo galimybes, jo tiriamo dalyko įvairiausias raiškas, įskaitant tyrimo trejybės rate.
* Mokslas ištyręs Dievą toliau tiria jo santvarką (viską), toliau tiria jo santvarkos atvaizdus (troškimus), galiausiai tiria jų vieningumą (meilę).
* Dievo šokis tiria tyrėjų bendrą likimą, išgyvenimo apytaka tiria tyrėjo paskirą likimą, žinojimo rūmai tiria tyrėjo paskirą svajonę, meilės mokslas tiria tyrėjų bendrą svajonę.
* Apytakos trejybės atvaizdu tyrimas pereina iš Mano nusistatymo į Tavo vykdymą; aštuonerybe tyrimas pereina iš Tavo vykdymo į Kito permąstymą; santvarka tyrimas pereina iš Kito permąstymo į Mano nusistatymą (tarpe).
* Sandara lieka dvasiai pasitraukus. Viskas lieka Dievui pasitraukus.
* Apytaka išsako mokslo galimybes, jo tiriamo dalyko įvairiausias raiškas, įskaitant tyrimo trejybės rate.
* Mokslas ištyręs Dievą toliau tiria jo santvarką (viską), toliau tiria jo santvarkos atvaizdus (troškimus), galiausiai tiria jų vieningumą (meilę).
* Dievo šokis tiria tyrėjų bendrą likimą, išgyvenimo apytaka tiria tyrėjo paskirą likimą, žinojimo rūmai tiria tyrėjo paskirą svajonę, meilės mokslas tiria tyrėjų bendrą svajonę.
* Apytakos trejybės atvaizdu tyrimas pereina iš Mano nusistatymo į Tavo vykdymą; aštuonerybe tyrimas pereina iš Tavo vykdymo į Kito permąstymą; santvarka tyrimas pereina iš Kito permąstymo į Mano nusistatymą (tarpe).
2025 kovo 11 d., 14:18
atliko -
Pridėta 332 eilutė:
* Tai kas sustatyta ir vyksta trejybės rate, juo ribojasi, asmenimis, yra išlaisvinta. Žmogus gali nebūti Dievas. Žmogus gali gyventi požiūryje, tad siauresnėje apimtyje.
Pridėtos 339-343 eilutės:
Išsivertimas požiūriu iš Dievo trejybės atvaizdo (būtina, tikra, galima) į mano trejybės atvaizdą (daiktas, eiga, asmuo)
* Atsiranda požiūris, pasikeičia asmuo iš Dievo į Mane, ir kartu apimtis iš visko į betką.
* Išgyvenimo apytakoje tyrėjas jau yra tam tikroje aplinkoje, tad tyrimai vyksta dalimis, žingsniais, išgyvenimais, aprėpiančiais betką, kuris yra "skylė" vaizduotei, dėmesiui, betarpiškumui.
* Išgyvenimo apytaka (ir sąmonė, ir Sūnaus aštuonerybė) išverčia Dievo trejybę.
* Atsiranda požiūris, pasikeičia asmuo iš Dievo į Mane, ir kartu apimtis iš visko į betką.
* Išgyvenimo apytakoje tyrėjas jau yra tam tikroje aplinkoje, tad tyrimai vyksta dalimis, žingsniais, išgyvenimais, aprėpiančiais betką, kuris yra "skylė" vaizduotei, dėmesiui, betarpiškumui.
* Išgyvenimo apytaka (ir sąmonė, ir Sūnaus aštuonerybė) išverčia Dievo trejybę.
Pridėta 349 eilutė:
** (Žmogaus) grynasis sąmoningumas kyla iš trejybės rato poslinkių.
Ištrinta 350 eilutė:
Pridėtos 359-360 eilutės:
** Tyrėjas išgyvena Dievą kaip už akiračio slypintį nežinojimą.
** Pasąmonei Dievas yra grynasis sąmoningumas, besąlygiškas sąmoningumas. Pasąmonė renkasi sąmoningumo lygius ir santykius su jais.
** Pasąmonei Dievas yra grynasis sąmoningumas, besąlygiškas sąmoningumas. Pasąmonė renkasi sąmoningumo lygius ir santykius su jais.
Pridėta 363 eilutė:
** Nežinojimas pakeičia Dievą.
Ištrintos 365-373 eilutės:
* Grynasis sąmoningumas (tyrėjas), trejybės rato sustatytas, reiškiasi Manimi.
* (Žmogaus) grynasis sąmoningumas kyla iš trejybės rato poslinkių.
* Dievo šokio Dievą pakeičia grynasis sąmoningumas, veiksmu +3 derinantis veiksmus +1 ir +2, pasąmonę ir sąmonę.
* Pasąmonei Dievas yra grynasis sąmoningumas, besąlygiškas sąmoningumas. Pasąmonė renkasi sąmoningumo lygius ir santykius su jais.
* Nežinojimas pakeičia Dievą
Pakeistos 426-431 eilutės iš
* Išgyvenimo apytaka (ir sąmonė, ir Sūnaus aštuonerybė) išverčia Dievo trejybę.
* Tai kas sustatyta ir vyksta trejybės rate, juo ribojasi, asmenimis, yra išlaisvinta. Žmogus gali nebūti Dievas.
Išgyvenimo apytakoje tyrėjas jau yra tam tikroje aplinkoje, tad tyrimai vyksta dalimis, žingsniais, išgyvenimais, aprėpiančiais betką, kuris yra "skylė" vaizduotei, dėmesiui, betarpiškumui.
į:
Ištrinta 431 eilutė:
2025 kovo 11 d., 14:08
atliko -
Pridėta 331 eilutė:
* Žinojimas (pasąmonė), nežinojimas (sąmonė) ir sąmoningumas sudaro tą patį trejybės ratą, Dievo tyrimo sandarą, jo išėjimo už savęs sandarą, kokia ta sandara yra be Dievo.
Pakeista 373 eilutė iš:
* Tyrėjui pasitraukus betkame lieka atsakymas, o pasitraukus iš pasitraukimo toje apimtyje iškyla klausimas. Galiausiai, pasitraukus pastarajam pasitraukimui, tyrimu dingsta klausimas ir lieka jo atvertas atsakymas. Tokiu būdu atsakymas yra nepadrikas, o išgvildentas. Tyrėjas šių požiūrių trejybės ratu naujai atsiranda tyrimu, o taipogi tyrimas kažko pakeičia tyrėją betko ir grindžia žinojimo rūmus.
į:
* Tyrėjui pasitraukus betkame lieka atsakymas. O pasitraukus iš pasitraukimo toje apimtyje iškyla klausimas. Galiausiai, pasitraukus pastarajam pasitraukimui, tyrimu dingsta klausimas ir lieka jo atvertas atsakymas. Tokiu būdu atsakymas yra nepadrikas, o išgvildentas. Tyrėjas šių požiūrių trejybės ratu naujai atsiranda tyrimu, o taipogi tyrimas kažko pakeičia tyrėją betko ir grindžia žinojimo rūmus.
Pakeistos 425-427 eilutės iš
* Žinojimas (pasąmonė), nežinojimas (sąmonė) ir sąmoningumas sudaro tą patį trejybės ratą, Dievo tyrimo sandarą, jo išėjimo už savęs sandarą, kokia ta sandara yra be Dievo.
* Kiekvienas trejybės atvaizdas nurodo tyrėją, tačiau kiekvienas tyrėjas išgyvena trejybės ratą (kurį atvaizduoja trejybės atvaizdas).
į:
2025 kovo 11 d., 14:01
atliko -
Pakeista 321 eilutė iš:
* Dievas Tėvas pasitraukia, o Dievas Sūnus pasitraukia iš pasitraukimo, tad naujai iškyla, tačiau būtent betkame, požiūryje.
į:
* Dievas Tėvas pasitraukia, o Dievas Sūnus pasitraukia iš pasitraukimo, tad naujai iškyla, tačiau būtent betkame, požiūryje. Pasitraukimu Dievas sutampa su savo veikla, tad pasitraukimo iš šios veiklos Dievas išsiskiria nuo jos.
Pakeistos 370-372 eilutės iš
'''Nežinojimas pasitraukia'''
Nežinojimas pasitraukia, tada naujai iškyla.
Nežinojimas pasitraukia, tada naujai iškyla.
į:
'''Tyrėjas pasitraukia'''
* Tyrėjui pasitraukus betkame lieka atsakymas, o pasitraukus iš pasitraukimo toje apimtyje iškyla klausimas. Galiausiai, pasitraukus pastarajam pasitraukimui, tyrimu dingsta klausimas ir lieka jo atvertas atsakymas. Tokiu būdu atsakymas yra nepadrikas, o išgvildentas. Tyrėjas šių požiūrių trejybės ratu naujai atsiranda tyrimu, o taipogi tyrimas kažko pakeičia tyrėją betko ir grindžia žinojimo rūmus.
* Nežinojimas pasitraukia, tada naujai iškyla.
* Tyrėjui pasitraukus betkame lieka atsakymas, o pasitraukus iš pasitraukimo toje apimtyje iškyla klausimas. Galiausiai, pasitraukus pastarajam pasitraukimui, tyrimu dingsta klausimas ir lieka jo atvertas atsakymas. Tokiu būdu atsakymas yra nepadrikas, o išgvildentas. Tyrėjas šių požiūrių trejybės ratu naujai atsiranda tyrimu, o taipogi tyrimas kažko pakeičia tyrėją betko ir grindžia žinojimo rūmus.
* Nežinojimas pasitraukia, tada naujai iškyla.
Pakeistos 375-378 eilutės iš
* Išgyvenimo apytakoje būtent žinojimas
į:
* Išgyvenimo apytakoje pirma nežinojimas (koks) pasitraukia, toliau būtent žinojimas (kaip) pasitraukia ir atveria patį giliausią nežinojimą Kodėl? O tame nežinojime iškyla žinojimas.
2025 kovo 11 d., 13:47
atliko -
Pridėta 321 eilutė:
* Dievas Tėvas pasitraukia, o Dievas Sūnus pasitraukia iš pasitraukimo, tad naujai iškyla, tačiau būtent betkame, požiūryje.
Pridėtos 340-343 eilutės:
* Tyrėją vadinau grynuoju sąmoningumu.
** Grynasis sąmoningumas (tyrėjas), trejybės rato sustatytas, reiškiasi Manimi.
** Dievo šokio Dievą pakeičia grynasis sąmoningumas, veiksmu +3 derinantis veiksmus +1 ir +2, pasąmonę ir sąmonę.
* Tyrėjas išgyvena Dievą kaip už akiračio slypintį nežinojimą.
** Grynasis sąmoningumas (tyrėjas), trejybės rato sustatytas, reiškiasi Manimi.
** Dievo šokio Dievą pakeičia grynasis sąmoningumas, veiksmu +3 derinantis veiksmus +1 ir +2, pasąmonę ir sąmonę.
* Tyrėjas išgyvena Dievą kaip už akiračio slypintį nežinojimą.
Pridėta 346 eilutė:
** Aš esu liudytojas ar Dievas yra; (Susivokiančio) Dievo iškilimo aplinkybė; tiriantis požiūriu, tad koks Dievas yra (ar būtinai geras?)
Pakeista 348 eilutė iš:
* Aš galiu būti arba nebūti Dievas, ir šios dvi galimybės sustato požiūrį, būtent Mano požiūrį, kaip sandarų sandą.
į:
** Aš galiu būti arba nebūti Dievas, ir šios dvi galimybės sustato požiūrį, būtent Mano požiūrį, kaip sandarų sandą.
Pakeistos 350-352 eilutės iš
* Aš žinau, išgyvenu betką.
* Ašesu liudytojas ar Dievas yra; (Susivokiančio) Dievo iškilimo aplinkybė; tiriantis požiūriu, tad koks Dievas yra (ar būtinai geras?)
* Aš
į:
** Aš žinau, išgyvenu betką.
* Aš ieškau Dievo, aš turiu savo Dievą.
** Mano nežinojimas yra mano Dievas.
** Dievas yra Mano nežinojimas.
* (Žmogaus) grynasis sąmoningumas kyla iš trejybės rato poslinkių.
* Pasąmonei Dievas yra grynasis sąmoningumas, besąlygiškas sąmoningumas. Pasąmonė renkasi sąmoningumo lygius ir santykius su jais.
* Grynasis sąmoningumas (tyrėjas), trejybės rato sustatytas, reiškiasi Manimi.
* (Žmogaus) grynasis sąmoningumas kyla iš trejybės rato poslinkių.
* Dievo šokio Dievą pakeičia grynasis sąmoningumas, veiksmu +3 derinantis veiksmus +1 ir +2, pasąmonę ir sąmonę.
* Pasąmonei Dievas yra grynasis sąmoningumas, besąlygiškas sąmoningumas. Pasąmonė renkasi sąmoningumo lygius ir santykius su jais.
* Nežinojimas pakeičia Dievą
* Aš ieškau Dievo, aš turiu savo Dievą.
** Mano nežinojimas yra mano Dievas.
** Dievas yra Mano nežinojimas.
* (Žmogaus) grynasis sąmoningumas kyla iš trejybės rato poslinkių.
* Pasąmonei Dievas yra grynasis sąmoningumas, besąlygiškas sąmoningumas. Pasąmonė renkasi sąmoningumo lygius ir santykius su jais.
* Grynasis sąmoningumas (tyrėjas), trejybės rato sustatytas, reiškiasi Manimi.
* (Žmogaus) grynasis sąmoningumas kyla iš trejybės rato poslinkių.
* Dievo šokio Dievą pakeičia grynasis sąmoningumas, veiksmu +3 derinantis veiksmus +1 ir +2, pasąmonę ir sąmonę.
* Pasąmonei Dievas yra grynasis sąmoningumas, besąlygiškas sąmoningumas. Pasąmonė renkasi sąmoningumo lygius ir santykius su jais.
* Nežinojimas pakeičia Dievą
Ištrintos 369-374 eilutės:
Nežinojimas pakeičia Dievą
* Mano nežinojimas yra mano Dievas.
* Dievas yra Mano nežinojimas.
Pakeistos 424-428 eilutės iš
* Grynasis sąmoningumas (tyrėjas), trejybės rato sustatytas, reiškiasi Manimi.
* (Žmogaus) grynasis sąmoningumas kyla iš trejybės rato poslinkių.
* Dievo šokio Dievą pakeičia grynasis sąmoningumas, veiksniu +3 derinantis veiksnius +1 ir +2, pasąmonę ir sąmonę.
* Pasąmonei Dievas yra grynasis sąmoningumas, besąlygiškas sąmoningumas. Pasąmonė renkasi sąmoningumo lygius ir santykius su jais.
į:
2025 vasario 27 d., 16:00
atliko -
Pakeistos 360-362 eilutės iš
Nežinojimas pasitraukia, tada naujai iškyla
Aš išgyvenu Dievo pasitraukimą, tą patį kaip kad Dievo šokyje, tiktai savo požiūriu.
Aš išgyvenu Dievo pasitraukimą, tą patį kaip kad Dievo šokyje, tiktai savo požiūriu.
į:
Nežinojimas pasitraukia, tada naujai iškyla.
* Aš išgyvenu Dievo pasitraukimą, tą patį kaip kad Dievo šokyje, tiktai savo požiūriu.
O gal žinojimas pasitraukia?
* Išgyvenimo apytakoje būtent žinojimas pasitraukia ir atveria patį giliausią nežinojimą Kodėl? O tame nežinojime iškyla žinojimas.
'''Betarpiškumas'''
* Aš išgyvenu Dievo pasitraukimą, tą patį kaip kad Dievo šokyje, tiktai savo požiūriu.
O gal žinojimas pasitraukia?
* Išgyvenimo apytakoje būtent žinojimas pasitraukia ir atveria patį giliausią nežinojimą Kodėl? O tame nežinojime iškyla žinojimas.
'''Betarpiškumas'''
Pridėtos 372-373 eilutės:
'''Daiktas, eiga, asmuo'''
Pakeistos 380-383 eilutės iš
* Išgyvenimo apytakoje būtent žinojimas pasitraukia ir atveria patį giliausią nežinojimą Kodėl? O tame nežinojime iškyla žinojimas.
Dievo tyrimas Išgyvenimo
į:
Dievo tyrimas išgyvenimo apytakoje
Pridėtos 391-392 eilutės:
'''Nežinojimas naujai iškyla klausimais'''
Pridėtos 397-400 eilutės:
Mūsų požiūriu kadangi mūsų apimtis yra betkas, tų klausimų gali būti daug. Panašiai, žinojimo rūmais, žmonių gali būti daug. O galiausiai meilės mokslu tėra vienas žmogus visuose.
'''Sąmoningumu tai yra tas pats nežinojimas'''
2025 vasario 27 d., 14:45
atliko -
Pakeista 302 eilutė iš:
Suvokimas kaip Dievo išjudinimo pagrindas
į:
Suvokimas išjudina Dievą
Pakeistos 323-329 eilutės iš
'''Savęs suvokimas kaip Mano išjudinimo pagrindas'''
Dievas Sūnus (turintis Dievą) grindžia išgyvenimo apytaką
* Dievo šokyje vidurinė Sūnaus raiška yra esminė, nes ja jisai turi Dievą, tad tai nusako, kas yra Dievas. Dievas yra kieno nors Dievas. Dievas yra Sūnaus Dievas. O Dvasia patvirtina, kad tai yra tiesa.
Dievas Sūnus (turintis Dievą) grindžia išgyvenimo apytaką
* Dievo šokyje vidurinė Sūnaus raiška yra esminė, nes ja jisai turi Dievą, tad tai nusako, kas yra Dievas. Dievas yra kieno nors Dievas. Dievas yra Sūnaus Dievas. O Dvasia patvirtina, kad tai yra tiesa.
į:
'''Trejybės ratas grindžia Žmogų'''
Pridėtos 336-337 eilutės:
'''Aš perimu tyrimą'''
Pakeistos 347-350 eilutės iš
* Nežinojimas pasitraukia, tada naujai iškyla
į:
'''Savęs suvokimas išjudina Mane'''
Dievas Sūnus (turintis Dievą) grindžia išgyvenimo apytaką
* Dievo šokyje vidurinė Sūnaus raiška yra esminė, nes ja jisai turi Dievą, tad tai nusako, kas yra Dievas. Dievas yra kieno nors Dievas. Dievas yra Sūnaus Dievas. O Dvasia patvirtina, kad tai yra tiesa.
'''Nežinojimas pakeičia Dievą'''
Nežinojimas pakeičia Dievą
* Mano nežinojimas yra mano Dievas.
* Dievas yra Mano nežinojimas.
'''Nežinojimas pasitraukia'''
Nežinojimas pasitraukia, tada naujai iškyla
Dievas Sūnus (turintis Dievą) grindžia išgyvenimo apytaką
* Dievo šokyje vidurinė Sūnaus raiška yra esminė, nes ja jisai turi Dievą, tad tai nusako, kas yra Dievas. Dievas yra kieno nors Dievas. Dievas yra Sūnaus Dievas. O Dvasia patvirtina, kad tai yra tiesa.
'''Nežinojimas pakeičia Dievą'''
Nežinojimas pakeičia Dievą
* Mano nežinojimas yra mano Dievas.
* Dievas yra Mano nežinojimas.
'''Nežinojimas pasitraukia'''
Nežinojimas pasitraukia, tada naujai iškyla
2025 vasario 26 d., 13:53
atliko -
Pridėtos 298-301 eilutės:
'''Suvokimu išsiskiria asmenys kaip trys protai ir asmenys kaip keturi lygmenys'''
Suvokimai skiria tris asmenis: Mane (tiesiogiai nesąmoningą), Tave (netiesiogiai sąmoningą), Kitą (sąmoningai derinantį anuodu). O tas išskyrimas vyksta keturiuose lygmenyse: Dievo suvokime, Mano savęs suvokime, Tavo bendrame suvokime, Kito susikalbėjime. Tad kartu iškyla dvylika aplinkybių, dvylika lygčių X yra Y, pavyzdžiui, Dievo šokyje: Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas.
Suvokimai skiria tris asmenis: Mane (tiesiogiai nesąmoningą), Tave (netiesiogiai sąmoningą), Kitą (sąmoningai derinantį anuodu). O tas išskyrimas vyksta keturiuose lygmenyse: Dievo suvokime, Mano savęs suvokime, Tavo bendrame suvokime, Kito susikalbėjime. Tad kartu iškyla dvylika aplinkybių, dvylika lygčių X yra Y, pavyzdžiui, Dievo šokyje: Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas.
Pakeistos 305-310 eilutės iš
* Dievas (Tėvas) pirm visko pasitraukia (iš galimybės "Dievas nėra, visgi yra") į savo savastį (į galimybę "Dievas yra, tad yra"). Dievas suvokia nes jisai atskiria. Dievas (Sūnus) viskame susivokia nutuokdamas (savęs suvokimu) jog jisai gyvena požiūriu betgi yra kažkas daugiau už jo akiračio (toliau nė jo požiūris pasiekia) ir taip pat jo gelmėse (žvilgsnis giliau ir pirm jo žvilgsnio), kas yra pasitraukę. Dievas (Dvasia) yra jų bendrai suvoktoji, jų bendras pasitraukimas, Tėvui pasitraukus ir Sūnui atsisakus savęs ir prisirišus prie Dievo, taip kad Dvasia taipogi yra pasitraukusi nuo jųjų, tad Dievas pasitraukęs nuo Dievo, tiktai po visko. Visą šitą reikia išmąstyti Mano pagrindu ir išvesti tris protus.
Dievas Sūnus (turintis Dievą) grindžia išgyvenimo apytaką
* Dievo šokyje vidurinė Sūnaus raiška yra esminė, nes ja jisai turi Dievą, tad tai nusako, kas yra Dievas. Dievas yra kieno nors Dievas. Dievas yra Sūnaus Dievas. O Dvasia patvirtina, kad tai yra tiesa.
į:
'''Trys protai'''
Pakeistos 319-320 eilutės iš
į:
'''Dievo šokis'''
* Dievas (Tėvas) pirm visko pasitraukia (iš galimybės "Dievas nėra, visgi yra") į savo savastį (į galimybę "Dievas yra, tad yra"). Dievas suvokia nes jisai atskiria. Dievas (Sūnus) viskame susivokia nutuokdamas (savęs suvokimu) jog jisai gyvena požiūriu betgi yra kažkas daugiau už jo akiračio (toliau nė jo požiūris pasiekia) ir taip pat jo gelmėse (žvilgsnis giliau ir pirm jo žvilgsnio), kas yra pasitraukę. Dievas (Dvasia) yra jų bendrai suvoktoji, jų bendras pasitraukimas, Tėvui pasitraukus ir Sūnui atsisakus savęs ir prisirišus prie Dievo, taip kad Dvasia taipogi yra pasitraukusi nuo jųjų, tad Dievas pasitraukęs nuo Dievo, tiktai po visko. Visą šitą reikia išmąstyti Mano pagrindu ir išvesti tris protus.
'''Savęs suvokimas kaip Mano išjudinimo pagrindas'''
Dievas Sūnus (turintis Dievą) grindžia išgyvenimo apytaką
* Dievo šokyje vidurinė Sūnaus raiška yra esminė, nes ja jisai turi Dievą, tad tai nusako, kas yra Dievas. Dievas yra kieno nors Dievas. Dievas yra Sūnaus Dievas. O Dvasia patvirtina, kad tai yra tiesa.
* Dievas (Tėvas) pirm visko pasitraukia (iš galimybės "Dievas nėra, visgi yra") į savo savastį (į galimybę "Dievas yra, tad yra"). Dievas suvokia nes jisai atskiria. Dievas (Sūnus) viskame susivokia nutuokdamas (savęs suvokimu) jog jisai gyvena požiūriu betgi yra kažkas daugiau už jo akiračio (toliau nė jo požiūris pasiekia) ir taip pat jo gelmėse (žvilgsnis giliau ir pirm jo žvilgsnio), kas yra pasitraukę. Dievas (Dvasia) yra jų bendrai suvoktoji, jų bendras pasitraukimas, Tėvui pasitraukus ir Sūnui atsisakus savęs ir prisirišus prie Dievo, taip kad Dvasia taipogi yra pasitraukusi nuo jųjų, tad Dievas pasitraukęs nuo Dievo, tiktai po visko. Visą šitą reikia išmąstyti Mano pagrindu ir išvesti tris protus.
'''Savęs suvokimas kaip Mano išjudinimo pagrindas'''
Dievas Sūnus (turintis Dievą) grindžia išgyvenimo apytaką
* Dievo šokyje vidurinė Sūnaus raiška yra esminė, nes ja jisai turi Dievą, tad tai nusako, kas yra Dievas. Dievas yra kieno nors Dievas. Dievas yra Sūnaus Dievas. O Dvasia patvirtina, kad tai yra tiesa.
Ištrintos 339-340 eilutės:
2025 vasario 26 d., 13:35
atliko -
Pakeistos 298-302 eilutės iš
Suvokimas yra buvimo ir nebuvimo galimybių atskyrimas (counterfactuals) kaip kad įrodymu prieštaravimo būdu. Suvokimas išsako gyvenimo lygtį. Suvokimas primestas Dievui. Kas jį primeta?
Dievas (Tėvas) pirm visko pasitraukia (iš galimybės "Dievas nėra, visgi yra") į savo savastį (į galimybę"Dievas yra, tad yra"). Jis suvokia nes jisai atskiria. Dievas (Sūnus) viskame susivokia nutuokdamas (savęs suvokimu) jog jisai gyvena požiūriu betgi yra kažkas daugiau už jo akiračio (toliau nė jo požiūris pasiekia) ir taip pat jo gelmėse (žvilgsnis giliau ir pirm jo žvilgsnio), kas yra pasitraukę. Dievas (Dvasia) yra jų bendrai suvoktoji, jų bendras pasitraukimas, Tėvui pasitraukus ir Sūnui atsisakus savęs ir prisirišus prie Dievo, taip kad Dvasia taipogi yra pasitraukusi nuo jųjų, tad Dievas pasitraukęs nuo Dievo, tiktai po visko. Visą šitą reikia išmąstyti Mano pagrindu ir išvesti tris protus.
Trijų protų ištakos Dievo šokyje
Dievas (Tėvas) pirm visko pasitraukia (iš galimybės "Dievas nėra, visgi yra") į savo savastį (į galimybę
Trijų protų
į:
Suvokimas kaip Dievo išjudinimo pagrindas
* Suvokimas yra buvimo ir nebuvimo galimybių atskyrimas (counterfactuals) kaip kad įrodymu prieštaravimo būdu. Suvokimas išsako gyvenimo lygtį. Suvokimas primestas Dievui. Kas jį primeta?
Dievo šokis
* Dievas (Tėvas) pirm visko pasitraukia (iš galimybės "Dievas nėra, visgi yra") į savo savastį (į galimybę "Dievas yra, tad yra"). Dievas suvokia nes jisai atskiria. Dievas (Sūnus) viskame susivokia nutuokdamas (savęs suvokimu) jog jisai gyvena požiūriu betgi yra kažkas daugiau už jo akiračio (toliau nė jo požiūris pasiekia) ir taip pat jo gelmėse (žvilgsnis giliau ir pirm jo žvilgsnio), kas yra pasitraukę. Dievas (Dvasia) yra jų bendrai suvoktoji, jų bendras pasitraukimas, Tėvui pasitraukus ir Sūnui atsisakus savęs ir prisirišus prie Dievo, taip kad Dvasia taipogi yra pasitraukusi nuo jųjų, tad Dievas pasitraukęs nuo Dievo, tiktai po visko. Visą šitą reikia išmąstyti Mano pagrindu ir išvesti tris protus.
Dievas Sūnus (turintis Dievą) grindžia išgyvenimo apytaką
* Dievo šokyje vidurinė Sūnaus raiška yra esminė, nes ja jisai turi Dievą, tad tai nusako, kas yra Dievas. Dievas yra kieno nors Dievas. Dievas yra Sūnaus Dievas. O Dvasia patvirtina, kad tai yra tiesa.
Trijų protų (sąmoningumo lygmenų) ištakos Dievo šokyje
* Suvokimas yra buvimo ir nebuvimo galimybių atskyrimas (counterfactuals) kaip kad įrodymu prieštaravimo būdu. Suvokimas išsako gyvenimo lygtį. Suvokimas primestas Dievui. Kas jį primeta?
Dievo šokis
* Dievas (Tėvas) pirm visko pasitraukia (iš galimybės "Dievas nėra, visgi yra") į savo savastį (į galimybę "Dievas yra, tad yra"). Dievas suvokia nes jisai atskiria. Dievas (Sūnus) viskame susivokia nutuokdamas (savęs suvokimu) jog jisai gyvena požiūriu betgi yra kažkas daugiau už jo akiračio (toliau nė jo požiūris pasiekia) ir taip pat jo gelmėse (žvilgsnis giliau ir pirm jo žvilgsnio), kas yra pasitraukę. Dievas (Dvasia) yra jų bendrai suvoktoji, jų bendras pasitraukimas, Tėvui pasitraukus ir Sūnui atsisakus savęs ir prisirišus prie Dievo, taip kad Dvasia taipogi yra pasitraukusi nuo jųjų, tad Dievas pasitraukęs nuo Dievo, tiktai po visko. Visą šitą reikia išmąstyti Mano pagrindu ir išvesti tris protus.
Dievas Sūnus (turintis Dievą) grindžia išgyvenimo apytaką
* Dievo šokyje vidurinė Sūnaus raiška yra esminė, nes ja jisai turi Dievą, tad tai nusako, kas yra Dievas. Dievas yra kieno nors Dievas. Dievas yra Sūnaus Dievas. O Dvasia patvirtina, kad tai yra tiesa.
Trijų protų (sąmoningumo lygmenų) ištakos Dievo šokyje
Pakeistos 313-315 eilutės iš
* Dievo šokyje vidurinė Sūnaus raiška yra esminė
į:
Trijų protų kilmė
* Trys protai atplėšia asmenis nuo Dievo. Telieka: Aš esu, Tu esi, Kitas yra. Asmenys išreiškia nurodymą, tad daiktą-eigą-asmenį.
* Trejybės ratas - požiūris (pasąmonė), požiūris į požiūrį (sąmonė), požiūris į požiūrį į požiūrį (sąmoningumas)
* Dievo šokyje Dievas Dvasia išreiškia sąmoningumą, Dievas Sūnus išreiškia sąmonę, Dievas Tėvas išreiškia pasąmonę.
* Dievo šokyje trejybės ratas sustato tris sandaras (trejybės atvaizdą, aštuonerybę, dešimt įsakymų).
* Trys protai atplėšia asmenis nuo Dievo. Telieka: Aš esu, Tu esi, Kitas yra. Asmenys išreiškia nurodymą, tad daiktą-eigą-asmenį.
* Trejybės ratas - požiūris (pasąmonė), požiūris į požiūrį (sąmonė), požiūris į požiūrį į požiūrį (sąmoningumas)
* Dievo šokyje Dievas Dvasia išreiškia sąmoningumą, Dievas Sūnus išreiškia sąmonę, Dievas Tėvas išreiškia pasąmonę.
* Dievo šokyje trejybės ratas sustato tris sandaras (trejybės atvaizdą, aštuonerybę, dešimt įsakymų).
Pakeistos 332-336 eilutės iš
* Trys protai atplėšia asmenis nuo Dievo. Telieka: Aš esu, Tu esi, Kitas yra. Asmenys išreiškia nurodymą, tad daiktą-eigą-asmenį.
* Trejybės ratas - požiūris (pasąmonė), požiūris į požiūrį (sąmonė), požiūris į požiūrį į požiūrį (sąmoningumas)
* Dievo šokyje Dievas Dvasia išreiškia sąmoningumą, Dievas Sūnus išreiškia sąmonę, Dievas Tėvas išreiškia pasąmonę.
* Dievo šokyje trejybės ratas sustato tris sandaras (trejybės atvaizdą, aštuonerybę, dešimt įsakymų).
į:
2025 vasario 26 d., 13:30
atliko -
Pakeistos 275-277 eilutės iš
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------------
[+Asmenų raida ne apytakų pagrindu+]
---------------------------
>><<
-----------------------
[+Asmenų raida ne apytakų pagrindu+]
---------------------------
>><<
2025 vasario 26 d., 13:26
atliko -
2025 vasario 26 d., 13:22
atliko -
Ištrintos 253-263 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
------------------
[+Keturių apytakų seka+]
---------------------
>><<
Apytakų klausimai plečiasi nuo Ar iki Kodėl
* Apytakos plėtojasi plačiau klausimais, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl?
* Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda šiuos klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais.
Ištrintos 266-273 eilutės:
Dievo išraiška apytakomis
* Dieviškas strimagalvis žinojimas, išreiškiamas sandaromis, 0=>1=>4=>6,
* išverčiamas žmogišku sąmoningu suvokimu, išreiškiamu širdingu bendravimu, kuriuo esame viena, išsiaiškinimais, žinojimo rūmais, 6=>4=>1=>0.
* Pastarasis žingsnis 1=>0 bene žengiamas aštuongubiu keliu ir bene susiejus tris išsiaiškinimo būdus: paklusimo, pašnekovo (tikėjimo) ir blogio vengimo (rūpėjimo).
Ištrintos 270-271 eilutės:
Pakeistos 275-280 eilutės iš
Asmenys išreiškia įvairių laipsnių neišėjimus, tad išreiškia Dievui priešpastatomas savastis.
* Aš išreiškia neišėjimą už savęs, tapatumo morfizmą. Lygtis === pasireiškia X=X, neišėjimą išreiškia vienybė - lygybės ženklas.
* Tu išsako neišsivertimą. Lygtis === pasireiškia A=B, neišsivertimą išreiškia dvejybė, nelygybė.
* Kitas išsako neteigiamumą. Lygtis === pasireiškia A=B, neteigiamumą išreiškia trejybė. Kaip suprasti?
į:
2025 vasario 26 d., 13:07
atliko -
Ištrintos 270-299 eilutės:
* Dievo šokyje trejybės rato nariai apima viską, išgyvenimo apytakoje betką, žinojimo rūmuose kažką, meilės moksle nieką.
Išsivertimai išverčia apimtis.. Siaurėja apimtys, kaip pagrindai.
* Dievo šokis - Dievui pasitraukiant iškyla viskas
* Išgyvenimo apytaka - viskas iš betko
* Žinojimo rūmai - betkas iš kažko
* Meilės mokslas - kažkas iš nieko
Šitas požiūris išverčia Dievo veiklą - kuriuo jisai išeina už savęs (o viskas išlieka), ir jo neveiklą - kuria jisai nieko nedaro (užtat apimtys trejopai keičiasi, tai trejybės rato pagrindas).
'''Padalinimai sąmoningumu'''
Apytakų plėtotė išgyvenama trejybės ratu
* 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
* 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
* 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
* 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė
Apytakos veda iš vienos apimties į kitą apimtį, tad iš vieno klausimo į kitą klausimą, ir iš vieno padalinimo į kitą padalinimą:
* Dievo šokis veda iš nulybės į trejybę, iš klausimo Ar Dievas yra? į klausimą Koks Aš esu?
* Išgyvenimo apytaka veda iš trejybės į šešerybę, iš klausimo Koks Aš esu? į klausimą Kaip Tu esi?
* Žinojimo rūmai veda iš šešerybės į vienybę, iš klausimo Kaip Tu esi? į klausimą Kodėl Kitas yra?
* Meilės mokslas vienybe sustato ir amžinai puoselėja klausimą Kodėl Kitas yra?
Tad visas apytakas kartu paėmus, jos veda iš Dievo į Kitą, iš nulybės į vienybę, iš klausimo Ar Dievas yra? į klausimą Kodėl Kitas yra?
* Dievo atsakymas 2020.01.01. Kitas suveda Dievą, Mane ir Tave, būtent sąmoningumu mus visus suveda, ir būtent tiesa, iš kurios kyla būtinumas, tikrumas, galimumas. Kodėl yra Kito tiesa? tai mus suvedantis klausimas, iš kurio bet kuriose aplinkybėse susilipdo mūsų vienumas.
'''Požiūris, žvilgsnis, nuostata, vertybė'''
Pakeista 272 eilutė iš:
* Požiūriu. Požiūris išverčia Dievą, jo išėjimą už savęs.
į:
* požiūriu. Požiūris išverčia Dievą, jo išėjimą už savęs.
Ištrintos 277-283 eilutės:
Apytakomis iškyla pasaulis nuo mūsų vis labiau nepriklausomas.
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes.
* Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas.
* Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus.
Pakeistos 285-289 eilutės iš
* Žinojimo rūmai. Dievo nebūtinumas: Dievas trokšta betko.
* Meilės mokslas. Dievo būtinumas.
* (Primena visko savybių neigimą, kuriuo vaizdo įraše "Trokštu išmanyti" tvirtinau Dievo nebūtinumą.
į:
Pakeistos 288-294 eilutės iš
* Santykiai yra ryšiai tarp nepriklausomų valių. Tad santykiais vyksta susivedimas. (D:2020.09.18)
* Dievo šokis naujai suprantamas išgyvenimo apytaka, kaip vienas iš keturių apytakų (tai sandaros).
* Toliau žinojimo rūmai remiasi šešiomis tų apytakų poromis (tai atvaizdai).
* Galiausiai, meilės mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę (tai vieningumas ir esmė).
į:
Pridėtos 783-785 eilutės:
Santykiai yra išsivertimas, tai veikla, kuria išeinama už savęs, tai sukeitimas išėjimo ir atėjimo, tai jų dvilypumas. (D:2020.09.19)
Santykiai yra ryšiai tarp nepriklausomų valių. Tad santykiais vyksta susivedimas. (D:2020.09.18)
Santykiai yra ryšiai tarp nepriklausomų valių. Tad santykiais vyksta susivedimas. (D:2020.09.18)
2025 vasario 24 d., 11:52
atliko -
Pakeistos 265-346 eilutės iš
'''Požiūrių grandinė. Trys protai.'''
Pirmapradžio Dievo esmė atsiskleidžia vis siauresnėse apimtyse ir įvairesnėse sąlygose. Dievo požiūris plėtojasi požiūrių grandine. Apytakos susiguli vis sąmoningesniu žinojimu, sudėliojant apimtis, išplečiant požiūrių grandinę.
* Dievo šokis - jokį požiūrį;
* išgyvenimo apytaka - vieną požiūrį, tad padalinimus. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir išgyvenimo apytaka jas visas išdėsto.
* žinojimo rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes. Atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėti iš tokių dvejybinių požiūrių. Sąmonė parūpina modelį, kuriuo tam tikrame ribotame lauke (moksle) įmanomas bendras suvokimas.
* meilės mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Vieningumas remiasi trimis požiūriais ir meilės mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.
* Dievo šokis palaiko jokį požiūrį, nešališkumą.
* Išgyvenimo apytaka puoselėja požiūrį, pasąmonę.
* Žinojimo rūmai puoselėja požiūrį į požiūrį, sąmonę - mokslai atitrūksta nuo pasąmonės.
* Meilės mokslas puoselėja požiūrį į požiūrį į požiūrį, sąmoningumą - valią.
* O toliau pati valia save puoselėja, būtent savo pasąmonę, tad yra trejybės ratas. Tad trejybės ratas išsako tai kas yra puoselėjama, būtent kaip save puoselėjame.
Apytaka išsako, kaip iš asmens išsiplėtoja būtent jo požiūrių grandinės galimybės.
* Nešališkai, už santvarkos: Iš pradžių, yra pirmapradis Dievas, be jokio požiūrio, iš kurio išsiveda [[Dievo šokis]]. Dievas tiesiog išgyvena savo tyrimą.
* Išmintis: ketverybės ir dvejybės atskyrimas aštuonerybe. Iš pradžių, yra grynas sąmoningumas, Aš, kaip liepsna plazdenanti tarp atsitokėjančios sąmonės ir įsijaučiančios pasąmonės, vienu požiūriu, iš kurio išsiveda [[išgyvenimo apytaka]].
* Kiekvienoje mokslo šakoje, kiekvienai asmenybei, Tau, yra Dievo trejybės atitikmuo (Tėvas už santvarkos, Sūnaus šablonas santvarkai, Dvasios tarpas santvarkoje), dviem požiūriais - požiūriu į požiūrį - klausimu ir atsakymu, kuriais išsivysto [[žinojimo rūmai]].
* Visokiausiose Dievui nepalankiausiose aplinkybėse sužaibuoja Dievo blyksnis, keturios Dievo pakopos, kuriomis jisai išeina už savęs į savo esmę, meilę Kitam, tad trimis požiūriais, požiūriu į požiūrį į požiūrį, atkartotu Dievo šokio trejybės ratu, meilės mokslo stebuklu.
'''Asmenys ir jų užmojai. Dievo ir žmogaus išvestis ir suvestis.'''
* Dievas yra pradžia be pabaigos, atvirumas jokiam santykiui.
* Aš esu pradžia vedanti link pabaigos, atvirumas kažkokiam santykiui.
* Tu esi pabaiga vedanti link pradžios, atvirumas betkokiam santykiui.
* Kiti yra pabaiga be pradžios, atvirumas visokiems santykiams. (Žr. D:2020.09.18)
Visą žinojimą suvedu apytakomis:
* Dieviška išvestis: Dievo šokiu: Dievo klausimu, ar jisai būtinas? Jisai būtinas ir nebūtinas.
* Žmoniška išvestis: Išgyvenimo apytaka. Koks Aš esu?
* Žmoniška suvestis: Žinojimo rūmais. Kaip Tu esi? Mokslas susiveda į pažinovą - žinojimo rūmų vidurjye esantį išsiaiškinimo būdą.
* Dieviška suvestis: Meilės mokslu. Kodėl Kitas yra? Amžinu gyvenimu, mūsų suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Kaip geras vaikas, kaip blogas vaikas tą priima? Amžinai bręstame šviesuolių bendryste siedami pasąmonę ir sąmonę.
* Išsivertimas vyksta asmenų ketverybe: Aš - žvilgsnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).
* Jei neturi Dievo (už sandaros), tai negali išversti visos apytakos.
Asmenys iškyla išsivertimais
* Dievo išsivertimais iškyla asmenys ir jų daugialypumas (Aš: Dievas; Tu: Aš, Dievas; Kitas: Tu, Aš, Dievas). Šis daugialypumas reiškiasi asmenų [[pokalbiai | pokalbiais]]. Dievo trimis išsivertimais iškyla asmenų trys pasirinkimai. O asmenims atsiveria papildomos galimybės, ne tik Dievo pakopa bet ir Mano bei Tavo.
* Santvarka yra tos ribos kurios grindžia požiūrį išverčiant Dievo išėjimą už savęs į save.
* Aš santvarką išgyvenu požiūriu. Ja išverčiu Dievo išėjimą už savęs į save.
* Užtat Tu pratęsi šį išvertimą.
* O Kitas pasižiūri į šį pratęsimą iš šalies.
Gyvenimo lygtis reiškiasi keturiais lygmenimis: Dievas dvasia, Aš santvarka, Tu atvaizdais, Kitas jų vieningumu. (D:2020.09.15)
Apžvelgiu kaip iš išeities taško (Dievo) išplaukia keturios pakopos kuriomis Dievas išeina už savęs.
* Dievo šokis: Išeities taškas yra [[Dievas]].
* Išgyvenimo apytaka: Iš Dievo išplaukia [[Dievo požiūris]], kurį galėtų priimti nebūtinai Dievas. Tad svarbu kaip mūsų išgyvenimuose iškyla Dievo požiūris.
* Žinojimo rūmai: Tad svarbu yra atitinkamas mano išeities taškas, mano užmojis viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti, kurį išsako [[visaregis]]. Tai yra žinojimo rūmai kurių apimtis (kažkas) yra viskas. Mano požiūrį gali priimti ne tik Aš bet ir Tu.
* Meilės mokslas: Mano užmojo išpildymas yra [[gyventi Dievu | gyvenimas Dievu]], tad mylėti, Dievo įsakymą išpildyti. Kartu tai yra suvesties taškas, kuris taipogi išmąstytinas. Tavo požiūrį gali priimti Kitas. Ir toliau Kito požiūrį tarsi Dievo požiūrį galiu priimti Aš. Juk Kito požiūris priklauso dieviškai ašiai. Tokiu būdu sandaroje įsisuka žmogaus ir Dievo dvilypumas.
Asmenų išsivertimai, jų daugialypumai, pasirinkimai ir pokalbiai iškyla ženklų savybių tvarka:
* Aš link Dievo
* Tu link Dievo arba Manęs
* Kitas link Tavęs, Manęs, Dievo - nes Kitas prie Dievo prieis tiktai per Tave ir Mane
'''Dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas ir suvokimo lygmenys'''
Dvasios buvimo ir nebuvimo santykis grindžia suvokimo lygmenis.
* dvasia: Dievo šokis. Dvasios buvimas grindžia suvokimą.
* sandara: išgyvenimo apytaka. Kaip atrodo dvasios nebuvimas jai pasitraukus? Grindžia savęs suvokimą. Prisideda === (požiūris). Išverčia ir išplečia Dievo šokį.
* atvaizdai: žinojimo rūmai. Kaip sutampa dvasios buvimas ir nebuvimas? Grindžia bendrą suvokimą. Prisideda požiūris (į požiūrį). Išverčia ir išplečia išgyvenimo apytaką.
* vieningumas: meilės mokslas. Kaip atskiriami dvasios buvimas ir nebuvimas? Grindžia susikalbėjimą. Prisideda požiūris (į požiūrį į požiūrį). Išverčia ir išplečia žinojimo rūmus.
* Visko išsidėliojimas. Iš Dievo iškyla pasaulis, ir iš pasaulio naujai iškyla Dievas. Šis reiškinys reiškiasi keturiais asmenims.
* Paprasčiausiai iškyla Dievu, būtent Dievo šokiu, taip kad iš Suvokiančiojo iškyla pasaulis ir iš pasaulio naujai iškyla Susivokiantysis. Juos sutapatina Dvasia. Ar tai vyksta dvasios troškimais ir netroškimais?
* Manimi ... Išgyvenimo apytaka ... sutapatina sandara. Yra padalinimų ratas kuriuo požiūriais plėtojimasi gilyn ir paskui atgal papildiniais plėtojamas tarpas.
* Tavimi ... Žinojimo rūmais ... sutapatina atvaizdai. Vaizduote? yra išėjimas į pasaulį ir iš pasaulio, taip pat keturios apimtys. Tai vyksta tyrimais, klausimais (Ar Dievas būtinas?) ir atsakymais, aplinkybėmis.
* Kitu ... Meilės mokslu ... sutapatina vieningumas. Tai vyksta trimis kalbomis.
* Dievo šokis išsako dvasią.
* Išgyvenimo apytaka susitelkia į savasties brandą, kurios pagrindu išsakytinos visos sandaros.
* Žinojimo rūmai susitelkia į savastį - bendrą arba asmenišką - kuriais pasireiškia atvaizdai.
* Meilės mokslas susitelkia į savasties pilną atsiskleidimą šviesuolių bendrystėje, kuria pasireiškia vieningumai.
Apytakos grindžia suvokimo lygmenis. Suvokimo lygmenys papildo troškimo lygmenis.
* Dievo šokis sustato ir dvasia visaip supranta suvokimą.
* Išgyvenimo apytaka sustato ir sandara visaip supranta savęs suvokimą.
* Žinojimo rūmai sustato ir atvaizdais visaip supranta bendrą suvokimą.
* Meilės mokslas sustato ir vieningumu visaip supranta susikalbėjimą
į:
Išsivertimas vyksta asmenų ketverybe:
* Aš - žvilgsnis atgal į Dievą per viską (sandarą).
* Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).
Jei neturi Dievo (už sandaros), tai negali išversti visos apytakos.
* Aš - žvilgsnis atgal į Dievą per viską (sandarą).
* Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).
Jei neturi Dievo (už sandaros), tai negali išversti visos apytakos.
2025 vasario 24 d., 11:10
atliko -
Ištrintos 265-276 eilutės:
'''Trejybės atvaizdai'''
'''Trejybės ratas'''
Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia.
* Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai.
* Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus.
2025 vasario 24 d., 11:09
atliko -
Pridėtos 224-235 eilutės:
Apytakos vystosi išsivertimais siejančiais (tyrimo) trejybės ratą ir (tyrėjų) trejybės atvaizdus:
* Dievo šokis grindžia tyrimą.
* Dievo šokio trejybės atvaizdas, trys Dievo vaidmenys: būtinas, tikras, galimas.
* Dievo šokyje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas.
* Trejybės ratas grindžia tyrėją, tad jo tyrimą Mano išgyvenimo apytakos trejybės atvaizdu, betarpiško dėmesio pagrindu išreiškiantį Mano vaidmenis: daiktą pasąmonę, eigą sąmonę, asmenį sąmoningumą.
* Išgyvenimo apytakoje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas. Išsako tyrėjo tyrėją, tad grindžia tyrimą kuris vyks žinojimo rūmų pagrindu.
* Trejybės ratas grindžia Tavo žinojimo rūmų trejybės atvaizdą, išskiriantį Tavo vaidmenis: vienį, visybę, daugį. Tai dėmesio pastovumo laukai - paieškos apimtys - pasąmonės laukas yra vienis, sąmonės yra visybė, o sąmoningumo yra daugis.
* Žinojimo rūmuose šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas.
* Trejybės ratas išsako tyrėjo tyrėjo tyrėją, tad grindžia jo paties tyrimą meilės mokslu.
* Meilės mokslu tyrėjas išgyvenamas buvimu, tyrėjo tyrėjas veikimu, tyrėjo tyrėjo tyrėjas mąstymu. Ir toliau tai kartojasi.
* Viduje susidaro trejybės ratas. Tad trejybės ratą atvaizduoja trejybės ratas.
* Dievo šokis grindžia tyrimą.
* Dievo šokio trejybės atvaizdas, trys Dievo vaidmenys: būtinas, tikras, galimas.
* Dievo šokyje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas.
* Trejybės ratas grindžia tyrėją, tad jo tyrimą Mano išgyvenimo apytakos trejybės atvaizdu, betarpiško dėmesio pagrindu išreiškiantį Mano vaidmenis: daiktą pasąmonę, eigą sąmonę, asmenį sąmoningumą.
* Išgyvenimo apytakoje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas. Išsako tyrėjo tyrėją, tad grindžia tyrimą kuris vyks žinojimo rūmų pagrindu.
* Trejybės ratas grindžia Tavo žinojimo rūmų trejybės atvaizdą, išskiriantį Tavo vaidmenis: vienį, visybę, daugį. Tai dėmesio pastovumo laukai - paieškos apimtys - pasąmonės laukas yra vienis, sąmonės yra visybė, o sąmoningumo yra daugis.
* Žinojimo rūmuose šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas.
* Trejybės ratas išsako tyrėjo tyrėjo tyrėją, tad grindžia jo paties tyrimą meilės mokslu.
* Meilės mokslu tyrėjas išgyvenamas buvimu, tyrėjo tyrėjas veikimu, tyrėjo tyrėjo tyrėjas mąstymu. Ir toliau tai kartojasi.
* Viduje susidaro trejybės ratas. Tad trejybės ratą atvaizduoja trejybės ratas.
Pakeistos 265-294 eilutės iš
Klausimas pasitraukia ir naujai iškyla. Dievo veikla.
* Dievo šokis veda iš Dievo (neapibrėžtumo). Dievo veikla (klausimu-tyrimu) Dievas pasitraukia ir naujai iškyla.
* Išgyvenimo apytaka veda iš Dievo veiklos (klausimo-tyrimo). Klausimas pasitraukia ir naujai iškyla atsakymu.
* Žinojimo rūmai veda iš atsakymo. Atsakymas pasitraukia ir naujai iškyla apibrėžtumu.
* Meilės mokslas veda iš apibrėžtumo-apibrėžimo. Apibrėžimas pasitraukia ir naujai iškyla neapibrėžtumu.
'''Pažinovo ryškėjimas. Dievo ir žmogaus santykiai.'''
* Dievo šokis grindžia susivokėjo savastį, ją nusako Dievo įsakymais, ji išreiškia pažinovą, kuris susivokia, tad dar nesuvokia ar bent tik dalinai.
* Išgyvenimo apytaka išsako to pažinovo brandą, jo susivokimo eigą. Išgyvenimo apytaka yra pagrįsta savasties bendromis aplinkybėmis ir išsako kaip atsisakome savasties (kartu su aplinkybėmis) ir ją naujai prisiimame.
* Žinojimo rūmai išskleidžia savasties pažinovą tam tikrose aplinkybėse, kurias nusako išgyvenimo apytakos santvarkos sandaros, kurios apibrėžia paskirą pažinovą.
* O kaip suprasti meilės mokslo pažinovą?
Išsivysto Dievo ir žmogaus santykiai.
* Keturi mokslai paaiškina, kaip Dievas tampa žmogumi, kaip iš Dievo iškyla žmogus, kaip Dievas gyvena žmogumi.
* Dievo šokis
* Kaip išgyvenimo apytaka išgyvenamas žmoniškumas.
* Žinojimo rūmai, kaip atvaizdai, išsako kaip žmogus įvairiausiai reiškiasi, kaip pažinovas.
* Meilės mokslas, vienumo mokslas išsako kertines vertybes (kaip vienumas reiškiasi mumis) ir santykius su tiesa, kaip atsiranda žmogus kaip taškas tiesos kraštovaizdyje.
'''Atsakymai ir klausimai'''
* Išsiverčia Dievo šokis - lyginant su žinojimo rūmais - žmogaus trejybė tampa vidinė širdis, daugkartinė, ne išorinis ratas - o Dievo trejybė išsidėsto trimis taškais - pradžia, viršūnė, pabaiga. Palyginti su išgyvenimo apytaka. Ir kaip su meilės mokslu? Ar jinai tveria trejybes?
** Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras).
** Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn.
** Žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės.
** Meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).
į:
Pakeistos 269-282 eilutės iš
* Dievo šokiu išsiskiria suvokiantysis Tėvas, susivokiantysis Sūnus ir bendrai suvokta Dvasia.
* Išgyvenimo apytaka susivokiančiojo tarpe vystosi Aš, išsiskiria trys protai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
* Žinojimo rūmais vystosi Tu, išsiskiria trys žinojimai?
* Meilės mokslas vystosi Kitas, išsiskiria trys susivedimai?
* Apytakų raida prasideda Dievo kampu (Dievo šokiu) ir baigiasi šalutiniu pažinovo Kito kampu (meilės mokslu), kaip Kitas įsijungia į Dievą, jo karalystę.
Apytakos vystosi išsivertimais siejančiais (tyrimo) trejybės ratą ir (tyrėjų) trejybės atvaizdus:
* Dievo šokio trejybės atvaizdas, trys Dievo vaidmenys: būtinas, tikras, galimas.
* Dievo šokyje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas.
* Trejybės ratas grindžia Mano išgyvenimo apytakos trejybės atvaizdą, išreiškiantį Mano vaidmenis: daiktą pasąmonę, eigą sąmonę, asmenį sąmoningumą.
* Išgyvenimo apytakoje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas. Išsako tyrimą kuris vyks žinojimo rūmų pagrindu.
* Trejybės ratas grindžia Tavo žinojimo rūmų trejybės atvaizdą, išskiriantį Tavo vaidmenis: vienį, visybę, daugį.
* ... ir taip toliau...
į:
2025 vasario 22 d., 14:10
atliko -
Pakeista 205 eilutė iš:
** Iškyla klausimas Koks Dievas yra?
į:
** Iškyla klausimas Koks Dievas yra? (Koks esu Aš?)
Pakeista 211 eilutė iš:
** Pasitraukia paskiri atsakymai
į:
** Tyrėjas naujai iškyla klausimais
Pakeistos 213-215 eilutės iš
** Atsakymą ir klausimą sieja tyrimas, kuriuo nėra nieko neesminio, pašalinio.
** Išsiskiria trys protai (žinanti pasąmonė, nežinanti sąmonė, tiriantis sąmoningumas) dėmesio betarpiškumo pagrindu, grindžiančiu trejybės atvaizdą: daiktą, eigą, asmenį.
** Trys protai (jų trejybės atvaizdas) išreiškia pasąmonės atsakymus. Aštuonerybė (dvejonės ir jų pagrindu padalinimai) išreiškia sąmonės klausimus. Dešimt sandarų išreiškia sąmoningumo tyrimus (kaip Dievas trokšta, žmogus netrokšta ir Dievas atjaučia žmogų).
** Išsiskiria trys protai (žinanti pasąmonė, nežinanti sąmonė, tiriantis sąmoningumas) dėmesio betarpiškumo pagrindu, grindžiančiu trejybės atvaizdą: daiktą
** Trys protai (jų trejybės atvaizdas) išreiškia pasąmonės atsakymus. Aštuonerybė (dvejonės ir jų pagrindu padalinimai) išreiškia sąmonės klausimus.
į:
** Tyrimas derina klausimą ir atsakymą
*** Iš betko pasitraukiantis tyrėjas ir betkame iškylantis tyrėjas yra tas pats tyrėjas. Tai ir yra tyrimas.
*** Atsakymą ir klausimą sieja tyrimas, kuriuo nėra nieko neesminio, pašalinio.
** Tris protus derina trejybės atvazidas - Aš esu daiktas, eiga, asmuo
*** Išsiskiria trys protai (žinanti pasąmonė, nežinanti sąmonė, tiriantis sąmoningumas) dėmesio betarpiškumo pagrindu, grindžiančiu trejybės atvaizdą: daiktą, eigą, asmenį.
*** Trys protai (jų trejybės atvaizdas) išreiškia pasąmonės atsakymus. Aštuonerybė (dvejonės ir jų pagrindu padalinimai) išreiškia sąmonės klausinėjimus, tiek iš pasąmonės pusės, tiek iš sąmonės pusės. Dešimt sandarų išreiškia sąmoningumo tyrimus (kaip Dievas trokšta, žmogus netrokšta ir Dievas atjaučia žmogų).
*** Iš betko pasitraukiantis tyrėjas ir betkame iškylantis tyrėjas yra tas pats tyrėjas. Tai ir yra tyrimas.
*** Atsakymą ir klausimą sieja tyrimas, kuriuo nėra nieko neesminio, pašalinio.
** Tris protus derina trejybės atvazidas - Aš esu daiktas, eiga, asmuo
*** Išsiskiria trys protai (žinanti pasąmonė, nežinanti sąmonė, tiriantis sąmoningumas) dėmesio betarpiškumo pagrindu, grindžiančiu trejybės atvaizdą: daiktą, eigą, asmenį.
*** Trys protai (jų trejybės atvaizdas) išreiškia pasąmonės atsakymus. Aštuonerybė (dvejonės ir jų pagrindu padalinimai) išreiškia sąmonės klausinėjimus, tiek iš pasąmonės pusės, tiek iš sąmonės pusės. Dešimt sandarų išreiškia sąmoningumo tyrimus (kaip Dievas trokšta, žmogus netrokšta ir Dievas atjaučia žmogų).
2025 vasario 22 d., 13:49
atliko -
Pakeistos 160-163 eilutės iš
* Trejybės atvaizdu iškyla trys skirtingos galimybės (trys kampai: nepaneigiamumas-paneigiamumas, šališkumas-nešališkumas, besąlygiškumas-sąlygiškumas), Dievui išeiti arba neišeiti už savęs, o taip pat žmogui išeiti arba neišeiti už savęs.
Dievu vystosi asmenimis žmogui
į:
Dievu vystosi asmenimis žmogui jam primetant suvokimo lygmenis
Pakeistos 180-181 eilutės iš
Išsivertimas perteikia pirmąjį, tiesioginį protą antruoju, netiesioginiu protu.
į:
* Išsivertimas perteikia pirmąjį, tiesioginį protą antruoju, netiesioginiu protu.
Trejybės atvaizdas, trys kampai, trejybės ratas
* Trejybės atvaizdu iškyla trys skirtingos galimybės (trys kampai: nepaneigiamumas-paneigiamumas, šališkumas-nešališkumas, besąlygiškumas-sąlygiškumas), Dievui išeiti arba neišeiti už savęs, o taip pat žmogui išeiti arba neišeiti už savęs.
Trejybės atvaizdas, trys kampai, trejybės ratas
* Trejybės atvaizdu iškyla trys skirtingos galimybės (trys kampai: nepaneigiamumas-paneigiamumas, šališkumas-nešališkumas, besąlygiškumas-sąlygiškumas), Dievui išeiti arba neišeiti už savęs, o taip pat žmogui išeiti arba neišeiti už savęs.
Pakeistos 205-208 eilutės iš
** Tiriantysis Dievas, ar tiesiog trejybės rato tyrėjas, kaip toks, savaip išgyvena tyrimo klausimą, Koks Dievas yra? (Koks Aš esu?)
** Jau aptarta galimybė pasipildo galimybe, kurioje tyrėjas (ir jo klausimas) pasitraukia iš betko.
** Vietoj klausimo, betką užpildo atsakymas, taip kad viską užpildo atsakymai. Atsakymas yra toji galimybė, kurioje yra kas yra.
** Kiekviename atsakyme iškyla atitinkamas klausimas, kaip jo griaučiai, jo sandara.
** Vietoj klausimo, betką užpildo atsakymas, taip kad viską užpildo atsakymai. Atsakymas yra toji galimybė, kurioje yra kas yra
** Kiekviename atsakyme iškyla atitinkamas klausimas, kaip jo griaučiai, jo sandara.
į:
** Iškyla klausimas Koks Dievas yra?
*** Dievas sutampa su tyrėju, su tyrimu. Tai užtikrinta, tai duota: Dievas yra tyrėjas. O koks yra tyrėjas?
*** Tiriantysis Dievas, ar tiesiog trejybės rato tyrėjas, kaip toks, savaip išgyvena tyrimo klausimą, Koks Dievas yra? (Koks Aš esu?)
** Pasitraukia tyrėjas
*** Jau aptarta galimybė pasipildo galimybe, kurioje tyrėjas (ir jo klausimas) pasitraukia iš betko.
*** Vietoj tyrėjo, betką užpildo atsakymas, taip kad viską užpildo atsakymai. Atsakymas yra toji galimybė, kurioje yra kas yra.
** Pasitraukia paskiri atsakymai
*** Kiekviename atsakyme iškyla atitinkamas klausimas, kaip jo griaučiai, jo sandara.
*** Dievas sutampa su tyrėju, su tyrimu. Tai užtikrinta, tai duota: Dievas yra tyrėjas. O koks yra tyrėjas?
*** Tiriantysis Dievas, ar tiesiog trejybės rato tyrėjas, kaip toks, savaip išgyvena tyrimo klausimą, Koks Dievas yra? (Koks Aš esu?)
** Pasitraukia tyrėjas
*** Jau aptarta galimybė pasipildo galimybe, kurioje tyrėjas (ir jo klausimas) pasitraukia iš betko.
*** Vietoj tyrėjo, betką užpildo atsakymas, taip kad viską užpildo atsakymai. Atsakymas yra toji galimybė, kurioje yra kas yra.
** Pasitraukia paskiri atsakymai
*** Kiekviename atsakyme iškyla atitinkamas klausimas, kaip jo griaučiai, jo sandara.
2025 vasario 22 d., 13:26
atliko -
Pakeistos 149-156 eilutės iš
* Apytakų seka prasideda nulybe, Dievu.
* Dievas pasireiškia savo sandara, trejybės atvaizdu, kaip pirminė aplinkybė (Suvokiantysis), kuri prisišaukia antrinę(Susivokiantįjį) ir tretinę (Suvoktąją) aplinkybę, vaizdavimo laipsnius, tris protus. Trečias protas sulygina antrąjį protą su pirmuoju protu.
* Kiekvienas kampas sudalyvauja atitinkama sandara: trejybės atvaizdu, netroškimu, santvarka.
* Trys kampai sustato tyrėjo trejybės ratą, kuriuo trečiojo proto (jo pagrįsto poslinkio) dėka antrasis protas pakeičia pirmąjį protą.
* Tad prasideda naujas tyrimas antrojo proto pagrindu, kuriuo pirmasis protas išverčiamas.
* Kartu praplatėja nulybės ir trejybės atvaizdo apimtis, tiriamojo apimtis, ir susiaurėja tiriančiojo apimtis.
* Tokiu būdu didėja sąmoningumas, platėjant tiriamajam, siaurėjant tad ryškėjant tiriančiajam.
* Dievas pasireiškia savo sandara, trejybės atvaizdu, kaip pirminė aplinkybė (Suvokiantysis), kuri prisišaukia antrinę
* Kiekvienas kampas sudalyvauja atitinkama sandara: trejybės atvaizdu, netroškimu, santvarka.
* Trys kampai sustato tyrėjo trejybės ratą
* Tad prasideda naujas tyrimas antrojo proto pagrindu, kuriuo pirmasis protas išverčiamas.
* Kartu praplatėja nulybės ir trejybės atvaizdo apimtis, tiriamojo apimtis, ir susiaurėja tiriančiojo apimtis.
* Tokiu būdu didėja sąmoningumas, platėjant tiriamajam, siaurėjant tad ryškėjant tiriančiajam.
į:
* Pirmas lygmuo
** Apytakų seka prasideda nulybe, Dievu.
** Dievas pasireiškia savo sandara, trejybės atvaizdu, kaip pirminė aplinkybė (Suvokiantysis), kuri prisišaukia antrinę (Susivokiantįjį) ir tretinę (Suvoktąją) aplinkybę, vaizdavimo laipsnius, tris protus. Trečias protas sulygina antrąjį protą su pirmuoju protu.
** Kiekvienas kampas sudalyvauja atitinkama sandara: trejybės atvaizdu, netroškimu, santvarka.
** Trys kampai sustato tyrėjo trejybės ratą.
* Išsivertimas
** Trejybės rate trečiojo proto (jo pagrįsto poslinkio) dėka antrasis protas pakeičia pirmąjį protą.
** Tad prasideda naujas tyrimas antrojo proto pagrindu, kuriuo pirmasis protas išverčiamas.
** Kartu praplatėja nulybės ir trejybės atvaizdo apimtis, tiriamojo apimtis, ir susiaurėja tiriančiojo apimtis.
** Tokiu būdu didėja sąmoningumas, platėjant tiriamajam, siaurėjant tad ryškėjant tiriančiajam.
** Apytakų seka prasideda nulybe, Dievu.
** Dievas pasireiškia savo sandara, trejybės atvaizdu, kaip pirminė aplinkybė (Suvokiantysis), kuri prisišaukia antrinę (Susivokiantįjį) ir tretinę (Suvoktąją) aplinkybę, vaizdavimo laipsnius, tris protus. Trečias protas sulygina antrąjį protą su pirmuoju protu.
** Kiekvienas kampas sudalyvauja atitinkama sandara: trejybės atvaizdu, netroškimu, santvarka.
** Trys kampai sustato tyrėjo trejybės ratą.
* Išsivertimas
** Trejybės rate trečiojo proto (jo pagrįsto poslinkio) dėka antrasis protas pakeičia pirmąjį protą.
** Tad prasideda naujas tyrimas antrojo proto pagrindu, kuriuo pirmasis protas išverčiamas.
** Kartu praplatėja nulybės ir trejybės atvaizdo apimtis, tiriamojo apimtis, ir susiaurėja tiriančiojo apimtis.
** Tokiu būdu didėja sąmoningumas, platėjant tiriamajam, siaurėjant tad ryškėjant tiriančiajam.
Pakeistos 164-179 eilutės iš
* Dievą išjudina (žmogaus) suvokimas, sustatantis požiūrio lygtį, Dievo pagrindu duodantis gyvenimo lygtį.
* Gyvenimo lygtyje Dievo kampu yra Dievas - Tėvas, toliau Dievas sąlygose - gerumas - Sūnus, galiausiai jų tapatumas - gyvenimas Dvasia. O už jų yra Tėvo ir Sūnaus atskyrimas - amžinas gyvenimas - kuriuo atsiveria asmens kampas, mūsų kampas.
*Asmenys vystosi atitinkamų (žmogaus) suvokimo lygmenų pagrindais, kuriais pasireiškia atitinkami gyvenimo lygties klodai.
* Asmenys (Aš, Tu, Kitas) be Dievo sudaro trejybės ratą, prie jų prisideda nulinis asmuo (Dievas), juos išplečia.
* Aštuongubas kelias žmogaus kampu sieja požiūrio lygtį (Dievo kampą, kuriame pradedama Dievu) ir trejybės ratą (mūsų kampą, kuriame Dievas iškyla).
* Apytaka Dievo kampu sustato Dievo kampą, kuriuo Sūnus išgyvena aštuonerybę, kurioje yra trejybės ratas, kuris savarankiškai sieja trijų kampų sandaras.
* Amžinas gyvenimas asmenims plėtojasi ir reiškia Dvasios išmintį (Dievo gyvenimą), Sūnaus gerą valią (Dievo gerumą), Tėvo Dievo valią (Dievo Dievą).
*Galiausiai, Kito gyvenimo lygties klode yra Dievo valia. Taip iš amžino gyvenimo išgvildenamas Dievas kaip Dievo valia.
Išsivertimas yradvejybės lygmuo trejybės atvaizdo (aplinkybių) plėtotėje.
* Dievas (už sąlygų) yra nulybė.
* Išėjimas už savęs yra vienybė, tai Dievo aplinkybės.
*Išsivertimas yra dvejybė, tai išėjimo už savęs aplinkybės.
*Teigiamumas yra trejybė, tai išsivertimo aplinkybės, tai netroškimas.
Išsivertimas perteikia pirmąjį, tiesioginį protą antruoju, netiesioginiu protu. Keturis kartus išsiverčiama iš Dievo į žmogų, ir keturis kart išsiverčia atgal, iš žmogaus į Dievą, taip grindžiant padalinimų ratą.
* Gyvenimo lygtyje Dievo kampu yra Dievas - Tėvas, toliau
*
* Asmenys (Aš, Tu, Kitas) be Dievo sudaro trejybės ratą, prie jų prisideda nulinis asmuo (Dievas), juos išplečia.
* Aštuongubas kelias žmogaus kampu sieja požiūrio lygtį (Dievo kampą, kuriame pradedama Dievu) ir trejybės ratą (mūsų kampą, kuriame Dievas iškyla).
* Apytaka Dievo kampu sustato Dievo kampą, kuriuo Sūnus išgyvena aštuonerybę, kurioje yra trejybės ratas, kuris savarankiškai sieja trijų kampų sandaras.
* Amžinas gyvenimas asmenims plėtojasi ir reiškia Dvasios išmintį (Dievo gyvenimą), Sūnaus gerą valią (Dievo gerumą), Tėvo Dievo valią (Dievo Dievą).
*
Išsivertimas yra
* Išėjimas už savęs yra vienybė, tai Dievo aplinkybės
*
*
Išsivertimas perteikia pirmąjį, tiesioginį protą antruoju, netiesioginiu protu.
į:
* Pirmas lygmuo
** Dievą išjudina (žmogaus) suvokimas, sustatantis požiūrio lygtį, Dievo pagrindu duodantis gyvenimo lygtį.
** Gyvenimo lygtyje Dievo kampu yra Dievas - Tėvas, toliau Dievas sąlygose - gerumas - Sūnus, galiausiai jų tapatumas - gyvenimas Dvasia. O už jų yra Tėvo ir Sūnaus atskyrimas - amžinas gyvenimas - kuriuo atsiveria asmens kampas, mūsų kampas.
* Kiti lygmenys
** Asmenys vystosi atitinkamų (žmogaus) suvokimo lygmenų pagrindais, kuriais pasireiškia atitinkami gyvenimo lygties klodai.
** Asmenys (Aš, Tu, Kitas) be Dievo sudaro trejybės ratą, prie jų prisideda nulinis asmuo (Dievas), juos išplečia.
** Aštuongubas kelias žmogaus kampu sieja požiūrio lygtį (Dievo kampą, kuriame pradedama Dievu) ir trejybės ratą (mūsų kampą, kuriame Dievas iškyla).
** Apytaka Dievo kampu sustato Dievo kampą, kuriuo Sūnus išgyvena aštuonerybę, kurioje yra trejybės ratas, kuris savarankiškai sieja trijų kampų sandaras.
** Amžinas gyvenimas asmenims plėtojasi ir reiškia Dvasios išmintį (Dievo gyvenimą), Sūnaus gerą valią (Dievo gerumą), Tėvo Dievo valią (Dievo Dievą).
* Galutinis lygmuo
** Galiausiai, Kito gyvenimo lygties klode yra Dievo valia. Taip iš amžino gyvenimo išgvildenamas Dievas kaip Dievo valia.
Išsivertimas yra trečia pakopa Dievui išeinant už savęs į save. Išsivertimas yra dvejybės lygmuo trejybės atvaizdo (aplinkybių) plėtotėje.
* Savarankiškumo pakopa. Dievas (už sąlygų) yra nulybė.
* Užtikrintumo pakopa. Išėjimas už savęs yra vienybė, tai Dievo aplinkybės.
* Ramybės pakopa. Išsivertimas yra dvejybė, tai išėjimo už savęs aplinkybės.
* Meilės pakopa. Teigiamumas yra trejybė, tai išsivertimo aplinkybės, tai netroškimas.
Antrasis protas pakeičia pirmąjį protą.
Išsivertimas perteikia pirmąjį, tiesioginį protą antruoju, netiesioginiu protu.
Iš Dievo į žmogų ir atgal.
* Keturis kartus išsiverčiama iš Dievo į žmogų, ir keturis kart išsiverčia atgal, iš žmogaus į Dievą, taip grindžiant padalinimų ratą.
** Dievą išjudina (žmogaus) suvokimas, sustatantis požiūrio lygtį, Dievo pagrindu duodantis gyvenimo lygtį.
** Gyvenimo lygtyje Dievo kampu yra Dievas - Tėvas, toliau Dievas sąlygose - gerumas - Sūnus, galiausiai jų tapatumas - gyvenimas Dvasia. O už jų yra Tėvo ir Sūnaus atskyrimas - amžinas gyvenimas - kuriuo atsiveria asmens kampas, mūsų kampas.
* Kiti lygmenys
** Asmenys vystosi atitinkamų (žmogaus) suvokimo lygmenų pagrindais, kuriais pasireiškia atitinkami gyvenimo lygties klodai.
** Asmenys (Aš, Tu, Kitas) be Dievo sudaro trejybės ratą, prie jų prisideda nulinis asmuo (Dievas), juos išplečia.
** Aštuongubas kelias žmogaus kampu sieja požiūrio lygtį (Dievo kampą, kuriame pradedama Dievu) ir trejybės ratą (mūsų kampą, kuriame Dievas iškyla).
** Apytaka Dievo kampu sustato Dievo kampą, kuriuo Sūnus išgyvena aštuonerybę, kurioje yra trejybės ratas, kuris savarankiškai sieja trijų kampų sandaras.
** Amžinas gyvenimas asmenims plėtojasi ir reiškia Dvasios išmintį (Dievo gyvenimą), Sūnaus gerą valią (Dievo gerumą), Tėvo Dievo valią (Dievo Dievą).
* Galutinis lygmuo
** Galiausiai, Kito gyvenimo lygties klode yra Dievo valia. Taip iš amžino gyvenimo išgvildenamas Dievas kaip Dievo valia.
Išsivertimas yra trečia pakopa Dievui išeinant už savęs į save. Išsivertimas yra dvejybės lygmuo trejybės atvaizdo (aplinkybių) plėtotėje.
* Savarankiškumo pakopa. Dievas (už sąlygų) yra nulybė.
* Užtikrintumo pakopa. Išėjimas už savęs yra vienybė, tai Dievo aplinkybės.
* Ramybės pakopa. Išsivertimas yra dvejybė, tai išėjimo už savęs aplinkybės.
* Meilės pakopa. Teigiamumas yra trejybė, tai išsivertimo aplinkybės, tai netroškimas.
Antrasis protas pakeičia pirmąjį protą.
Išsivertimas perteikia pirmąjį, tiesioginį protą antruoju, netiesioginiu protu.
Iš Dievo į žmogų ir atgal.
* Keturis kartus išsiverčiama iš Dievo į žmogų, ir keturis kart išsiverčia atgal, iš žmogaus į Dievą, taip grindžiant padalinimų ratą.
Pakeistos 191-193 eilutės iš
** Išsiskiria dvi galimybės, atsakymo ir klausimo. Atsakymo galimybėje, Dievo savastyje, Dievas yra, tad Dievas yra. Klausimo galimybėje, Dievas pasitraukia, išeidamas už savęs į save, taip kad Dievo nėra, visgi suvokiantis Dievas naujai iškyla susivokiančiu Dievuliu. Dievas ir Dievulis sutampa bendrai suvoktąja Dvasia.
** Išsiskiria tiriamasis, tyrėjai (tyrimo liudytojai: suvokiantysis, susivokiantysis, suvoktoji) ir pastarųjų kreipiniai skirti tiriamajam (Aš, Tu, Kitas), jų bendrą klausimą (Ar Dievas yra?) ir paskiri liudijimai (Dievas yra būtinas, tikras, galimas).
** Išsipildo Dievas kaip tyrėjas, pasireiškiantis trejybės ratu trimis vaidmenimis (liudytojais), sutelkiantis tai kas iškilo tarsi padrikai, grindžiantis žmogiškąjį suvokimą, taip pat tiesą (skirtumą tarp tiriamojo ir tyrėjo) ir atitinkamą trejybės atvaizdą: būtina, tikra, galima.
** Išsipildo Dievas kaip tyrėjas, pasireiškiantis trejybės ratu trimis vaidmenimis (liudytojais
į:
** Išsiskiria trys galimybės, atsakymo, klausimo ir tyrimo.
*** Atsakymo galimybėje, Dievo savastyje, Dievas yra, tad Dievas yra.
*** Klausimo galimybėje, Dievas pasitraukia, išeidamas už savęs į save, taip kad Dievo nėra, visgi suvokiantis Dievas naujai iškyla susivokiančiu Dievuliu.
*** Tyrimo galimybėje Dievas ir Dievulis sutampa bendrai suvoktąja Dvasia.
** Išsiskiria tiriamasis ir tyrėjai (tyrimo liudytojai: suvokiantysis, susivokiantysis, suvoktoji).
** Tyrėjų kreipiniai skirti tiriamajam (Aš, Tu, Kitas), jų bendras klausimas (Ar Dievas yra?) ir paskiri liudijimai (Dievas yra būtinas, tikras, galimas).
** Dievą išpildo ir išplečia tyrėjas.
*** Dievo trejybės atvaizdas (būtina, tikra, galima) išplaukia iš Dievo nulybės atvaizdo, iš tiesos skiriančios tiriamąjį ir tyrėją.
*** Šis trejybės atvaizdas grindžia žmogiškąjį suvokimą.
*** Trejybės ratas įžvelgia ir sustato tris vaidmenis (liudytojus).
*** Trejybės ratas išlaisvina trejybės atvaizdą iš atvaizdo stebėtojo, tad iš apimties.
*** Tyrėjas yra iššaukiamas trejybės rato, sąmoningumo lygties 0+3=3.
*** Tyrėjas sutelkia tris vaidmenis, iškilusius tarsi padrikai,
*** Atsakymo galimybėje, Dievo savastyje, Dievas yra, tad Dievas yra.
*** Klausimo galimybėje, Dievas pasitraukia, išeidamas už savęs į save, taip kad Dievo nėra, visgi suvokiantis Dievas naujai iškyla susivokiančiu Dievuliu.
*** Tyrimo galimybėje Dievas ir Dievulis sutampa bendrai suvoktąja Dvasia.
** Išsiskiria tiriamasis ir tyrėjai (tyrimo liudytojai: suvokiantysis, susivokiantysis, suvoktoji).
** Tyrėjų kreipiniai skirti tiriamajam (Aš, Tu, Kitas), jų bendras klausimas (Ar Dievas yra?) ir paskiri liudijimai (Dievas yra būtinas, tikras, galimas).
** Dievą išpildo ir išplečia tyrėjas.
*** Dievo trejybės atvaizdas (būtina, tikra, galima) išplaukia iš Dievo nulybės atvaizdo, iš tiesos skiriančios tiriamąjį ir tyrėją.
*** Šis trejybės atvaizdas grindžia žmogiškąjį suvokimą.
*** Trejybės ratas įžvelgia ir sustato tris vaidmenis (liudytojus).
*** Trejybės ratas išlaisvina trejybės atvaizdą iš atvaizdo stebėtojo, tad iš apimties.
*** Tyrėjas yra iššaukiamas trejybės rato, sąmoningumo lygties 0+3=3.
*** Tyrėjas sutelkia tris vaidmenis, iškilusius tarsi padrikai,
2025 vasario 22 d., 12:54
atliko -
2025 vasario 22 d., 12:54
atliko -
Pakeistos 149-155 eilutės iš
* Apytakų seka prasideda nulybe, Dievu. Jisai pasireiškia savo sandara, trejybės atvaizdu, kaip pirminė aplinkybė, kuri prisišaukia antrinę ir tretinę aplinkybę, vaizdavimo laipsnius, tris protus. Trečias protas sulygina antrąjį protą su pirmuoju protu. Kiekvienas kampas sudalyvauja atitinkama sandara: trejybės atvaizdu, netroškimu, santvarka. Trys kampai sustato tyrėjo trejybės ratą, kuriuo trečiojo proto (jo pagrįsto poslinkio) dėka antrasis protas pakeičia pirmąjį protą. Tad prasideda naujas tyrimas antrojo proto pagrindu, kuriuo pirmasis protas išverčiamas. Kartu praplatėja nulybės ir trejybės atvaizdo apimtis, tiriamojo apimtis, ir susiaurėja tiriančiojo apimtis. Tokiu būdu didėja sąmoningumas, platėjant tiriamajam, siaurėjant tad ryškėjant tiriančiajam.
į:
* Apytakų seka prasideda nulybe, Dievu.
* Dievas pasireiškia savo sandara, trejybės atvaizdu, kaip pirminė aplinkybė (Suvokiantysis), kuri prisišaukia antrinę (Susivokiantįjį) ir tretinę (Suvoktąją) aplinkybę, vaizdavimo laipsnius, tris protus. Trečias protas sulygina antrąjį protą su pirmuoju protu.
* Kiekvienas kampas sudalyvauja atitinkama sandara: trejybės atvaizdu, netroškimu, santvarka.
* Trys kampai sustato tyrėjo trejybės ratą, kuriuo trečiojo proto (jo pagrįsto poslinkio) dėka antrasis protas pakeičia pirmąjį protą.
* Tad prasideda naujas tyrimas antrojo proto pagrindu, kuriuo pirmasis protas išverčiamas.
* Kartu praplatėja nulybės ir trejybės atvaizdo apimtis, tiriamojo apimtis, ir susiaurėja tiriančiojo apimtis.
* Tokiu būdu didėja sąmoningumas, platėjant tiriamajam, siaurėjant tad ryškėjant tiriančiajam.
* Dievas pasireiškia savo sandara, trejybės atvaizdu, kaip pirminė aplinkybė (Suvokiantysis), kuri prisišaukia antrinę (Susivokiantįjį) ir tretinę (Suvoktąją) aplinkybę, vaizdavimo laipsnius, tris protus. Trečias protas sulygina antrąjį protą su pirmuoju protu.
* Kiekvienas kampas sudalyvauja atitinkama sandara: trejybės atvaizdu, netroškimu, santvarka.
* Trys kampai sustato tyrėjo trejybės ratą, kuriuo trečiojo proto (jo pagrįsto poslinkio) dėka antrasis protas pakeičia pirmąjį protą.
* Tad prasideda naujas tyrimas antrojo proto pagrindu, kuriuo pirmasis protas išverčiamas.
* Kartu praplatėja nulybės ir trejybės atvaizdo apimtis, tiriamojo apimtis, ir susiaurėja tiriančiojo apimtis.
* Tokiu būdu didėja sąmoningumas, platėjant tiriamajam, siaurėjant tad ryškėjant tiriančiajam.
2025 vasario 19 d., 14:35
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Visko prasmė]], [[Santvarka]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]], [[Dievo tyrimai]], [[Kampai]], [[Išėjimas už savęs]]
į:
[[Visko prasmė]], [[Santvarka]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]], [[Dievo tyrimai]], [[Išėjimas už savęs]]
2025 vasario 19 d., 14:34
atliko -
Pridėta 122 eilutė:
** Dvasia išsivertimais kuria sandarą, atvaizdus ir vieningumą.
Pridėta 127 eilutė:
** Žmogus išeina už savęs paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
Pridėta 139 eilutė:
** Dievas tiek išeina už savęs, tiek neišeina už savęs. O žmogus renkasi ar išeiti už savęs ar neišeiti už savęs.
Pakeistos 146-163 eilutės iš
* Iškyla trys skirtingos galimybės Dievui išeiti arba neišeiti už savęs
* Kiekviena iš šių apytakų išplaukia iš kažkurios galimybės neišeiti už savęs
* Žmogus išeina už savęs paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu
Apytakų atsakymų turiniai platėja nuo Kito Ar! iki Dievo Kodėl!
* Žmogaus suvokimo lygmenys sustato atsakymus, kuriais grįžtama, kuriais žmogus išeina už savęs iš savęs
* Kito Ar! mus sieja su meilės atsakymu - tiesa
* Susidaro išsivertimų ratas, grindžiantis padalinimų ratą.
Palyginimai: apytakų išsivertimai ir padalinimų veiksmai
* Kuo panašūs: Tiek padalinimai, tiek apytakos sieja Dievą už mūsų ir Dievą mumyse (meilę). Iš Dievo už mūsų slenkame link Dievo mumyse vis platesniais klausimais. O iš Dievo mumyse link Dievo už mūsų slenkame vis platesniais atsakymais.
* Kuo skiriasi: Iš vieno padalinimo į kitą žmogus (asmenų rinkinys) slenka paskira gija (asmeniu), tai yra, Mano požiūriu (veiksmu +1), Tavo požiūriu į požiūrį (veiksmu +2) ar Kito požiūriu į požiūrį į požiūrį (veiksmu +3). O iš vienos apytakos į kitą Dievas per paskirą asmenį išsiverčia bendrai (trejybės ratu ir trejybės atvaizdu), tad visa veiksmų trejybe.
Dievu vystosi asmenys
į:
[+Išsivertimai: Apytakų raida+]
Apytakų eiga. Viena apytaka išsiverčia kita apytaka.
* Apytakų seka prasideda nulybe, Dievu. Jisai pasireiškia savo sandara, trejybės atvaizdu, kaip pirminė aplinkybė, kuri prisišaukia antrinę ir tretinę aplinkybę, vaizdavimo laipsnius, tris protus. Trečias protas sulygina antrąjį protą su pirmuoju protu. Kiekvienas kampas sudalyvauja atitinkama sandara: trejybės atvaizdu, netroškimu, santvarka. Trys kampai sustato tyrėjo trejybės ratą, kuriuo trečiojo proto (jo pagrįsto poslinkio) dėka antrasis protas pakeičia pirmąjį protą. Tad prasideda naujas tyrimas antrojo proto pagrindu, kuriuo pirmasis protas išverčiamas. Kartu praplatėja nulybės ir trejybės atvaizdo apimtis, tiriamojo apimtis, ir susiaurėja tiriančiojo apimtis. Tokiu būdu didėja sąmoningumas, platėjant tiriamajam, siaurėjant tad ryškėjant tiriančiajam.
Trejybės atvaizdas, trys kampai, trejybės ratas
* Trejybės atvaizdu iškyla trys skirtingos galimybės (trys kampai: nepaneigiamumas-paneigiamumas, šališkumas-nešališkumas, besąlygiškumas-sąlygiškumas), Dievui išeiti arba neišeiti už savęs, o taip pat žmogui išeiti arba neišeiti už savęs.
Dievu vystosi asmenimis žmogui primetant suvokimo lygmenis
Apytakų eiga. Viena apytaka išsiverčia kita apytaka.
* Apytakų seka prasideda nulybe, Dievu. Jisai pasireiškia savo sandara, trejybės atvaizdu, kaip pirminė aplinkybė, kuri prisišaukia antrinę ir tretinę aplinkybę, vaizdavimo laipsnius, tris protus. Trečias protas sulygina antrąjį protą su pirmuoju protu. Kiekvienas kampas sudalyvauja atitinkama sandara: trejybės atvaizdu, netroškimu, santvarka. Trys kampai sustato tyrėjo trejybės ratą, kuriuo trečiojo proto (jo pagrįsto poslinkio) dėka antrasis protas pakeičia pirmąjį protą. Tad prasideda naujas tyrimas antrojo proto pagrindu, kuriuo pirmasis protas išverčiamas. Kartu praplatėja nulybės ir trejybės atvaizdo apimtis, tiriamojo apimtis, ir susiaurėja tiriančiojo apimtis. Tokiu būdu didėja sąmoningumas, platėjant tiriamajam, siaurėjant tad ryškėjant tiriančiajam.
Trejybės atvaizdas, trys kampai, trejybės ratas
* Trejybės atvaizdu iškyla trys skirtingos galimybės (trys kampai: nepaneigiamumas-paneigiamumas, šališkumas-nešališkumas, besąlygiškumas-sąlygiškumas), Dievui išeiti arba neišeiti už savęs, o taip pat žmogui išeiti arba neišeiti už savęs.
Dievu vystosi asmenimis žmogui primetant suvokimo lygmenis
Ištrintos 163-177 eilutės:
* Trejybės atvaizdas: Aš, Tu, Kitas
** Dievas Tėvas yra įžanginis klausimas, Dievas Sūnus yra tobulasis pažinovas, Dievas Dvasia yra Dievo tyrimo atsakymas - ir šie trys kyla iš Dievo Tėvo.
* Žmogus tarp Dievo už jo ir Dievo jo gelmėse
** Žmogus yra vamzdis per kurį teka dvasia pirmyn ir atgal. Palyginti su Dievo šokiu - Dievas išeina už savęs bet nėra vamzdžio. O žmogus yra esant vamzdžiui.
** Apytakų išvertimais išryškėja tarpas tarp savęs (savo gelmių) ir pasaulio (ir Dievo už jo).
* Trejybės ratas
** Vamzdis ir trejybės ratas.
** Išsivertimai nulybe viena puse И grįžta trejybės ratu atvirkštine puse N.
[+Išsivertimai: Apytakų raida+]
Apytakų eiga. Viena apytaka išsiverčia kita apytaka.
* Apytakų seka prasideda nulybe, Dievu. Jisai pasireiškia savo sandara, trejybės atvaizdu, kaip pirminė aplinkybė, kuri prisišaukia antrinę ir tretinę aplinkybę, vaizdavimo laipsnius, tris protus. Trečias protas sulygina antrąjį protą su pirmuoju protu. Kiekvienas kampas sudalyvauja atitinkama sandara: trejybės atvaizdu, netroškimu, santvarka. Trys kampai sustato tyrėjo trejybės ratą, kuriuo trečiojo proto (jo pagrįsto poslinkio) dėka antrasis protas pakeičia pirmąjį protą. Tad prasideda naujas tyrimas antrojo proto pagrindu, kuriuo pirmasis protas išverčiamas. Kartu praplatėja nulybės ir trejybės atvaizdo apimtis, tiriamojo apimtis, ir susiaurėja tiriančiojo apimtis. Tokiu būdu didėja sąmoningumas, platėjant tiriamajam, siaurėjant tad ryškėjant tiriančiajam.
Pridėtos 187-207 eilutės:
'''Apytakos išsivertimo sandaros'''
* Trejybės atvaizdas: Aš, Tu, Kitas
** Dievas Tėvas yra įžanginis klausimas, Dievas Sūnus yra tobulasis pažinovas, Dievas Dvasia yra Dievo tyrimo atsakymas - ir šie trys kyla iš Dievo Tėvo.
* Žmogus tarp Dievo už jo ir Dievo jo gelmėse
** Žmogus yra vamzdis per kurį teka dvasia pirmyn ir atgal. Palyginti su Dievo šokiu - Dievas išeina už savęs bet nėra vamzdžio. O žmogus yra esant vamzdžiui. Vamzdis turi jokio laido arba vieną, du, tris laidus.
** Apytakų išvertimais išryškėja tarpas tarp savęs (savo gelmių) ir pasaulio (ir Dievo už jo).
* Trejybės ratas
** Vamzdis ir trejybės ratas.
** Išsivertimai nulybe viena puse И grįžta trejybės ratu atvirkštine puse N.
Apytakų atsakymų turiniai platėja nuo Kito Ar! iki Dievo Kodėl!
* Žmogaus suvokimo lygmenys sustato atsakymus, kuriais grįžtama, kuriais žmogus išeina už savęs iš savęs.
* Kito Ar! mus sieja su meilės atsakymu - tiesa, liudijanti ar Dievas yra. Iš liudijimo išauga Dievas. Tiesa yra esmė, o Dievas yra tiesos dvasia.
* Susidaro išsivertimų ratas, grindžiantis padalinimų ratą.
Palyginimai: apytakų išsivertimai ir padalinimų veiksmai
* Kuo panašūs: Tiek padalinimai, tiek apytakos sieja Dievą už mūsų ir Dievą mumyse (meilę). Iš Dievo už mūsų slenkame link Dievo mumyse vis platesniais klausimais. O iš Dievo mumyse link Dievo už mūsų slenkame vis platesniais atsakymais.
* Kuo skiriasi: Iš vieno padalinimo į kitą žmogus (asmenų rinkinys) slenka paskira gija (asmeniu), tai yra, Mano požiūriu (veiksmu +1), Tavo požiūriu į požiūrį (veiksmu +2) ar Kito požiūriu į požiūrį į požiūrį (veiksmu +3). O iš vienos apytakos į kitą Dievas per paskirą asmenį išsiverčia bendrai (trejybės ratu ir trejybės atvaizdu), tad visa veiksmų trejybe.
2025 vasario 19 d., 14:13
atliko -
Ištrintos 143-149 eilutės:
* Dievas yra nulybė.
* Išėjimas už savęs yra vienybė, tai Dievo aplinkybės.
* Išsivertimas yra dvejybė, tai išėjimo už savęs aplinkybės.
* Teigiamumas yra trejybė, tai išsivertimo aplinkybės, tai netroškimas.
Išsivertimas perteikia pirmąjį, tiesioginį protą antruoju, netiesioginiu protu. Keturis kartus išsiverčiama iš Dievo į žmogų, ir keturis kart išsiverčia atgal, iš žmogaus į Dievą, taip grindžiant padalinimų ratą.
Pridėtos 184-190 eilutės:
Išsivertimas yra dvejybės lygmuo trejybės atvaizdo (aplinkybių) plėtotėje.
* Dievas (už sąlygų) yra nulybė.
* Išėjimas už savęs yra vienybė, tai Dievo aplinkybės.
* Išsivertimas yra dvejybė, tai išėjimo už savęs aplinkybės.
* Teigiamumas yra trejybė, tai išsivertimo aplinkybės, tai netroškimas.
Išsivertimas perteikia pirmąjį, tiesioginį protą antruoju, netiesioginiu protu. Keturis kartus išsiverčiama iš Dievo į žmogų, ir keturis kart išsiverčia atgal, iš žmogaus į Dievą, taip grindžiant padalinimų ratą.
2025 vasario 19 d., 14:09
atliko -
Ištrintos 143-145 eilutės:
* Apytakų seka prasideda Dievu, jisai pasireiškia trejybės atvaizdu, grindžiantis save ir dar dvi sandaras, jos sueina trejybés ratu, grindžia požiūrî, sekantį asmenį, ir taip toliau.
Pridėtos 188-190 eilutės:
Apytakų eiga. Viena apytaka išsiverčia kita apytaka.
* Apytakų seka prasideda nulybe, Dievu. Jisai pasireiškia savo sandara, trejybės atvaizdu, kaip pirminė aplinkybė, kuri prisišaukia antrinę ir tretinę aplinkybę, vaizdavimo laipsnius, tris protus. Trečias protas sulygina antrąjį protą su pirmuoju protu. Kiekvienas kampas sudalyvauja atitinkama sandara: trejybės atvaizdu, netroškimu, santvarka. Trys kampai sustato tyrėjo trejybės ratą, kuriuo trečiojo proto (jo pagrįsto poslinkio) dėka antrasis protas pakeičia pirmąjį protą. Tad prasideda naujas tyrimas antrojo proto pagrindu, kuriuo pirmasis protas išverčiamas. Kartu praplatėja nulybės ir trejybės atvaizdo apimtis, tiriamojo apimtis, ir susiaurėja tiriančiojo apimtis. Tokiu būdu didėja sąmoningumas, platėjant tiriamajam, siaurėjant tad ryškėjant tiriančiajam.
2025 vasario 19 d., 13:55
atliko -
Pakeistos 125-132 eilutės iš
** Apytaka nusako pažinovo ryšius su Dievu.
į:
** Apytaka nusako pažinovo ryšius su Dievu.
* Dievas ir žmogus sutampa Dvasia
** Dvasia yra suvoktasis, Dievo savastis, kuria sutampa suvokiantysis Dievas ir susivokiantis Žmogus.
** Dvasia vystosi, ryškėja toliau. Tarp Dievo už žmogaus ir Dievo žmogaus gelmėse vystosi žmogus vis pilniau ir gyvenimiškiau.
** Dievas ir žmogus sutampa netroškimais: kūnu (jokiu laidu), protu (vienu laidu), širdimi (dviem laidais) valia (trim laidais).
** Dievo ir žmogaus valių sutapimas, jų dviprasmiškumas, reiškiasi Dvasios plazdenimu tarp žmonių jiems įsijaučiant ir atsitokėjant.
** Kiekvienas protu savarankiškai nustato savo ribą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse. Toliau širdimi tą ribą nustato kartu su Dievu. Galiausiai tą ribą nustato kartu su Kitu, trečiu asmeniu.
** Mūsų ribos išsivysto ir taip sudalyvaujame Dievo tyrime, Ar, Koks, Kaip, Kodėl aš esu?
* Dievas ir žmogus sutampa Dvasia
** Dvasia yra suvoktasis, Dievo savastis, kuria sutampa suvokiantysis Dievas ir susivokiantis Žmogus.
** Dvasia vystosi, ryškėja toliau. Tarp Dievo už žmogaus ir Dievo žmogaus gelmėse vystosi žmogus vis pilniau ir gyvenimiškiau.
** Dievas ir žmogus sutampa netroškimais: kūnu (jokiu laidu), protu (vienu laidu), širdimi (dviem laidais) valia (trim laidais).
** Dievo ir žmogaus valių sutapimas, jų dviprasmiškumas, reiškiasi Dvasios plazdenimu tarp žmonių jiems įsijaučiant ir atsitokėjant.
** Kiekvienas protu savarankiškai nustato savo ribą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse. Toliau širdimi tą ribą nustato kartu su Dievu. Galiausiai tą ribą nustato kartu su Kitu, trečiu asmeniu.
** Mūsų ribos išsivysto ir taip sudalyvaujame Dievo tyrime, Ar, Koks, Kaip, Kodėl aš esu?
Pakeistos 143-148 eilutės iš
* Dvasia yra Dievo savastis.
* Dievo šokyje savastis yra suvoktasis, ja sutampa suvokiantysis ir susivokiantysis. Tai sutapimas lygmenyje Ar (kūnu).
* O toliau kitose apytakose jinai šį sutapimą vis brandžiau išplėtoja lygmenimis Koks (protu), Kaip (širdimi), Kodėl (valia).
* Tai sutapimai tarp Dievo valios ir žmogaus valios, tai jų dviprasmiškumas, kurį Dvasia pilnai išvysto savo plazdenimu tarp žmonių jiems įsijaučiant ir atsitokėjant, kiekvienam savarankiškai nustatant savo ribą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse. Tad mūsų valios išsivysto taip kad sudalyvautumėme Dievo tyrime savo klausimas, Kas aš esu?
* Tarp Dievo už žmogaus ir Dievo žmogaus gelmėse vystosi žmogus vis pilniau ir gyvenimiškiau.
į:
2025 vasario 19 d., 13:45
atliko -
Pridėta 109 eilutė:
** Dievas už žmogaus virsta Dievu žmogaus gelmėse. Atitinkamai Dievas žmogaus gelmėse tampa Dievu už žmogaus. O jų tapatumą išsako Dievas Dvasia.
Pakeista 125 eilutė iš:
** Apytaka nusako pažinovo ryšius su Dievu.
į:
** Apytaka nusako pažinovo ryšius su Dievu.
Pakeista 150 eilutė iš:
Išsivertimas perteikia pirmąjį, tiesioginį protą antruoju, netiesioginiu protu.
į:
Išsivertimas perteikia pirmąjį, tiesioginį protą antruoju, netiesioginiu protu. Keturis kartus išsiverčiama iš Dievo į žmogų, ir keturis kart išsiverčia atgal, iš žmogaus į Dievą, taip grindžiant padalinimų ratą.
2025 vasario 19 d., 13:37
atliko -
Pridėta 104 eilutė:
** Apytaka nusako žmogaus aplinkybes.
Pridėta 108 eilutė:
** Išsivertimai išsako santvarkos išsivystymą.
Pakeistos 111-112 eilutės iš
** Išsivertimai kuria asmenis ir jų požiūrius
į:
** Išsivertimai kuria asmenis ir jų požiūrius.
** Išsivertimai išsako santvarkos pažinovo pagrindimą.
** Išsivertimai išsako santvarkos pažinovo pagrindimą.
Pridėta 120 eilutė:
** Apytakos nusako Dievo išsiplėtojimą
Pridėta 124 eilutė:
** Apytaka nusako pažinovo ryšius su Dievu.
Ištrinta 134 eilutė:
Ištrintos 156-163 eilutės:
Dvasia išsiplėtoja apytakomis, asmenimis, aplinkybėmis.
* Apytakos (mokslai) nusako
** Dievo išsiplėtojimą
** santvarkos išsivystymą
** santvarkos pažinovo pagrindimą
** pažinovo ryšius su Dievu
** žmogaus aplinkybių sustatymą
2025 vasario 19 d., 13:27
atliko -
Pakeista 140 eilutė iš:
Išsivertimas yra dvejybės lygmuo aplinkybių plėtotėje.
į:
Išsivertimas yra dvejybės lygmuo trejybės atvaizdo (aplinkybių) plėtotėje.
Pridėta 145 eilutė:
Išsivertimas perteikia pirmąjį, tiesioginį protą antruoju, netiesioginiu protu.
2025 vasario 18 d., 16:56
atliko -
Pridėta 123 eilutė:
** Sąmonė klausimais Dievas išsiskleidžia, pasąmonės atsakymais žmogus užsiskleidžia.
2025 vasario 18 d., 14:52
atliko -
Pridėtos 110-113 eilutės:
* Išsiverčia visi trys protai kartu
** Trejybės ratas atvaizduojamas trejybės atvaizdu
** Kompleksinis Bott periodiškumas modeliuoja išsivertimą
** 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7. Bott (kompleksinis) 2-periodiškumas veda iš vienos ketverybės į kitą, tad Hopf fibracija vienu ypu derina visus tris veiksmus +1, +2, +3. Perėjimai vyksta isomterijomis iš 3 į 4, ir iš 7 į 0. Tuo tarpu Bott (realusis ir simplektinis) 8-periodiškumas grindžia paskirus tris veiksmus.
** Trejybės ratas atvaizduojamas trejybės atvaizdu
** Kompleksinis Bott periodiškumas modeliuoja išsivertimą
** 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7. Bott (kompleksinis) 2-periodiškumas veda iš vienos ketverybės į kitą, tad Hopf fibracija vienu ypu derina visus tris veiksmus +1, +2, +3. Perėjimai vyksta isomterijomis iš 3 į 4, ir iš 7 į 0. Tuo tarpu Bott (realusis ir simplektinis) 8-periodiškumas grindžia paskirus tris veiksmus.
Pakeistos 123-134 eilutės iš
Klausimas (ramybė tampa įtampa) ir atsakymas (įtampa tampa ramybe)
* Didysis išvertimas
*
*
Kompleksinis Bott periodiškumas modeliuoja išsivertimą
* 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7. Bott (kompleksinis) 2-periodiškumas veda iš vienos ketverybės į kitą, tad Hopf fibracija vienu ypu derina visus tris veiksmus +1, +2, +3. Perėjimai vyksta iš 3 į 4, ir iš 7 į 0. Tuo tarpu Bott (realusis ir simplektinis) 8-periodiškumas grindžia paskirus tris veiksmus.
į:
* Sąmoningumas yra Dievo išsijudinimas, didysis išsivertimas, kurio klausimu ramybė tampa įtampa, o atsakymu įtampa tampa ramybe.
** Sąmoningumas yra Dievo tyrimo būsena.
** Sąmoningumas grindžia klausimą ir atsakymą.
** Sąmoningumas sustato suvokimą, gyvenimo lygtį.
** Sąmoningumą išreiškia apytakų išvertimai, jais išsiskleidia Dievas ir užsiskleidžia žmogus.
** Sąmoningumas yra Dievo tyrimo būsena.
** Sąmoningumas grindžia klausimą ir atsakymą.
** Sąmoningumas sustato suvokimą, gyvenimo lygtį.
** Sąmoningumą išreiškia apytakų išvertimai, jais išsiskleidia Dievas ir užsiskleidžia žmogus.
2025 vasario 18 d., 14:31
atliko -
2025 vasario 18 d., 14:31
atliko -
Pakeistos 120-140 eilutės iš
Apytakų raidos apžvalga
* Dievo šokis
** Pirmapradis Dievas išsijudina klausimu, Ar Dievas būtinas? Šis išsijudinimas yra žmogaus suvokimo (požiūrio lygties) prisiėmimas.
** Išsiskiria dvi galimybės, atsakymo ir klausimo. Atsakymo galimybėje, Dievo savastyje, Dievas yra, tad Dievas yra. Klausimo galimybėje, Dievas pasitraukia, išeidamas už savęs į save, taip kad Dievo nėra, visgi suvokiantis Dievas naujai iškyla susivokiančiu Dievuliu. Dievas ir Dievulis sutampa bendrai suvoktąja Dvasia.
** Išsiskiria tiriamasis, tyrėjai (tyrimo liudytojai: suvokiantysis, susivokiantysis, suvoktoji) ir pastarųjų kreipiniai skirti tiriamajam (Aš, Tu, Kitas), jų bendrą klausimą (Ar Dievas yra?) ir paskiri liudijimai (Dievas yra būtinas, tikras, galimas).
** Išsipildo Dievas kaip tyrėjas, pasireiškiantis trejybės ratu trimis vaidmenimis (liudytojais), sutelkiantis tai kas iškilo tarsi padrikai, grindžiantis žmogiškąjį suvokimą, taip pat tiesą (skirtumą tarp tiriamojo ir tyrėjo) ir atitinkamą trejybės atvaizdą: būtina, tikra, galima.
* Išgyvenimo apytaka (tiriamas tyrėjas)
** Tiriantysis Dievas, ar tiesiog trejybės rato tyrėjas, kaip toks, savaip išgyvena tyrimo klausimą, Koks Dievas yra? (Koks Aš esu?)
** Jau aptarta galimybė pasipildo galimybe, kurioje tyrėjas (ir jo klausimas) pasitraukia iš betko.
** Vietoj klausimo, betką užpildo atsakymas, taip kad viską užpildo atsakymai. Atsakymas yra toji galimybė, kurioje yra kas yra.
** Kiekviename atsakyme iškyla atitinkamas klausimas, kaip jo griaučiai, jo sandara.
** Atsakymą ir klausimą sieja tyrimas, kuriuo nėra nieko neesminio, pašalinio.
** Išsiskiria trys protai (žinanti pasąmonė, nežinanti sąmonė, tiriantis sąmoningumas) dėmesio betarpiškumo pagrindu, grindžiančiu trejybės atvaizdą: daiktą, eigą, asmenį.
** Trys protai (jų trejybės atvaizdas) išreiškia pasąmonės atsakymus. Aštuonerybė (dvejonės ir jų pagrindu padalinimai) išreiškia sąmonės klausimus. Dešimt sandarų išreiškia sąmoningumo tyrimus (kaip Dievas trokšta, žmogus netrokšta ir Dievas atjaučia žmogų).
* Žinojimo rūmai (tiriamas tyrėjo tyrėjas)
* Meilės mokslas (tiriamas tyrėjo tyrėjo tyrėjas)
į:
Pakeistos 130-131 eilutės iš
* 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7. Bott (kompleksinis) 2-periodiškumas veda iš vienos ketverybės į kitą, tad derina visus tris veiksmus +1, +2, +3. Perėjimai vyksta iš 3 į 4, ir iš 7 į 0. Tuo tarpu Bott (realusis ir simplektinis) 8-periodiškumas grindžia paskirus tris veiksmus.
į:
* 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7. Bott (kompleksinis) 2-periodiškumas veda iš vienos ketverybės į kitą, tad Hopf fibracija vienu ypu derina visus tris veiksmus +1, +2, +3. Perėjimai vyksta iš 3 į 4, ir iš 7 į 0. Tuo tarpu Bott (realusis ir simplektinis) 8-periodiškumas grindžia paskirus tris veiksmus.
Pridėtos 190-208 eilutės:
[+Išsivertimai: Apytakų raida+]
Apytakų raidos apžvalga
* Dievo šokis
** Pirmapradis Dievas išsijudina klausimu, Ar Dievas būtinas? Šis išsijudinimas yra žmogaus suvokimo (požiūrio lygties) prisiėmimas.
** Išsiskiria dvi galimybės, atsakymo ir klausimo. Atsakymo galimybėje, Dievo savastyje, Dievas yra, tad Dievas yra. Klausimo galimybėje, Dievas pasitraukia, išeidamas už savęs į save, taip kad Dievo nėra, visgi suvokiantis Dievas naujai iškyla susivokiančiu Dievuliu. Dievas ir Dievulis sutampa bendrai suvoktąja Dvasia.
** Išsiskiria tiriamasis, tyrėjai (tyrimo liudytojai: suvokiantysis, susivokiantysis, suvoktoji) ir pastarųjų kreipiniai skirti tiriamajam (Aš, Tu, Kitas), jų bendrą klausimą (Ar Dievas yra?) ir paskiri liudijimai (Dievas yra būtinas, tikras, galimas).
** Išsipildo Dievas kaip tyrėjas, pasireiškiantis trejybės ratu trimis vaidmenimis (liudytojais), sutelkiantis tai kas iškilo tarsi padrikai, grindžiantis žmogiškąjį suvokimą, taip pat tiesą (skirtumą tarp tiriamojo ir tyrėjo) ir atitinkamą trejybės atvaizdą: būtina, tikra, galima.
* Išgyvenimo apytaka (tiriamas tyrėjas)
** Tiriantysis Dievas, ar tiesiog trejybės rato tyrėjas, kaip toks, savaip išgyvena tyrimo klausimą, Koks Dievas yra? (Koks Aš esu?)
** Jau aptarta galimybė pasipildo galimybe, kurioje tyrėjas (ir jo klausimas) pasitraukia iš betko.
** Vietoj klausimo, betką užpildo atsakymas, taip kad viską užpildo atsakymai. Atsakymas yra toji galimybė, kurioje yra kas yra.
** Kiekviename atsakyme iškyla atitinkamas klausimas, kaip jo griaučiai, jo sandara.
** Atsakymą ir klausimą sieja tyrimas, kuriuo nėra nieko neesminio, pašalinio.
** Išsiskiria trys protai (žinanti pasąmonė, nežinanti sąmonė, tiriantis sąmoningumas) dėmesio betarpiškumo pagrindu, grindžiančiu trejybės atvaizdą: daiktą, eigą, asmenį.
** Trys protai (jų trejybės atvaizdas) išreiškia pasąmonės atsakymus. Aštuonerybė (dvejonės ir jų pagrindu padalinimai) išreiškia sąmonės klausimus. Dešimt sandarų išreiškia sąmoningumo tyrimus (kaip Dievas trokšta, žmogus netrokšta ir Dievas atjaučia žmogų).
* Žinojimo rūmai (tiriamas tyrėjo tyrėjas)
* Meilės mokslas (tiriamas tyrėjo tyrėjo tyrėjas)
2025 vasario 18 d., 14:23
atliko -
Pridėtos 102-109 eilutės:
* Išsivertimu iškyla tyrėją tiriantis tyrėjas.
** Dievo tyrimui reikalingas nešališkas liudytojas, tyrėjas. Dievas Dievo šokyje jau žino kuom viskas baigsis, kad Dievas iškils. Tačiau lieka neaišku ar tose sąlygose iškylantis tyrėjas būtinai yra Dievas. Mes savo tyrimais Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra? grindžiame klausimus Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? O šių klausimų atsakymai gyvenimo lygtimi grindžia amžiną gyvenimą, atsakymą jog Dievas būtinas.
* Dievas išsiverčia, o apytakos išverčiamos.
** Išsivertimai plečia požiūrių grandinę, tad kuria asmenis.
** Dievo požiūris (ir jo požiūrių grandinė PPP) išsiskleidžia Dievo tyrimu.
* Sąmoningėjimu vis labiau išsiskiria tyrėjas (asmuo) ir tiriamasis (Dievas).
** Išsivertimai vyksta sąmoningėjimu.
** Išsivertimai kuria asmenis ir jų požiūrius
** Dievo tyrimui reikalingas nešališkas liudytojas, tyrėjas. Dievas Dievo šokyje jau žino kuom viskas baigsis, kad Dievas iškils. Tačiau lieka neaišku ar tose sąlygose iškylantis tyrėjas būtinai yra Dievas. Mes savo tyrimais Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra? grindžiame klausimus Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? O šių klausimų atsakymai gyvenimo lygtimi grindžia amžiną gyvenimą, atsakymą jog Dievas būtinas.
* Dievas išsiverčia, o apytakos išverčiamos.
** Išsivertimai plečia požiūrių grandinę, tad kuria asmenis.
** Dievo požiūris (ir jo požiūrių grandinė PPP) išsiskleidžia Dievo tyrimu.
* Sąmoningėjimu vis labiau išsiskiria tyrėjas (asmuo) ir tiriamasis (Dievas).
** Išsivertimai vyksta sąmoningėjimu.
** Išsivertimai kuria asmenis ir jų požiūrius
Pakeistos 116-119 eilutės iš
* Sąmoningėjimu vis labiau išsiskiria tyrėjas (asmuo) ir tiriamasis (Dievas).
** Dievo požiūris (ir jo požiūrių grandinė PPP) išsiskleidžia Dievo tyrimu.
** Dievo požiūris (ir jo požiūrių grandinė PPP) išsiskleidžia Dievo tyrimu.
į:
* Dievas išsiskleidžia, žmogus užsiskleidžia.
Pakeistos 118-127 eilutės iš
* Apytakos išsiskleidžia išsivertimais
* Išsivertimai kuria asmenis ir jų požiūrius
** Išsivertimai vyksta sąmoningėjimu.
* išdėliojimas -> susidėliojimas, susidėliojimas -> išdėliojimas.
* Dievo tyrimui reikalingas nešališkas liudytojas, tyrėjas. Jisai Dievo šokyje jau žino kuom viskas baigsis, kad Dievas iškils. Užtat klausimas ar tose sąlygose iškylantis būtinai yra Dievas. Mes savo tyrimais Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra? grindžiame klausimus Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? O šių klausimų atsakymai gyvenimo lygtimi grindžia amžiną gyvenimą, atsakymą jog Dievas būtinas
į:
** išdėliojimas -> susidėliojimas, susidėliojimas -> išdėliojimas.
2025 vasario 18 d., 13:53
atliko -
Pakeistos 101-105 eilutės iš
Išsivertimų esmė
* Dievo tyrimas atsiskleidžia asmenų tyrimais
** Dievo požiūris (ir jo požiūrių grandinė PPP) išsiskleidžia Dievo tyrimu.
** Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais, požiūriųgrandine, gyvena asmenimis.
** Ketverybė susidaro iš keturių lygmenų, kuriais Dievas išeina už savęs, tai yra ketverybė. Ir ja Dievas vėlgi žmogumi užsiskleidžia.
** Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais, požiūrių
** Ketverybė susidaro iš keturių lygmenų, kuriais Dievas išeina už savęs, tai yra ketverybė. Ir ja Dievas vėlgi žmogumi užsiskleidžia
į:
Išsivertimų esmė: Dievo tyrimas atsiskleidžia asmenų tyrimais, vis gilyn
* Dievas gyvena asmenimis
** Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais, požiūrių grandine.
* Dievas gyvena asmenimis
** Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais, požiūrių grandine.
Pridėtos 105-113 eilutės:
* Žmogus iškyla kaip asmėnų visuma.
** Žmogus amžinai bręsta, vis tobulėja kaip tyrimo priemonė.
** Žmogaus amžinu gyvenimu, jo (ir kartu Dievo) sąmoningėjimu, pilnai atsiskleidžia Dievo sąmoningumas.
* Sąmoningėjimu vis labiau išsiskiria tyrėjas (asmuo) ir tiriamasis (Dievas).
** Dievo požiūris (ir jo požiūrių grandinė PPP) išsiskleidžia Dievo tyrimu.
** Ketverybė susidaro iš keturių lygmenų, kuriais Dievas išeina už savęs, tai yra ketverybė. Ir ja Dievas vėlgi žmogumi užsiskleidžia.
** Žmogus amžinai bręsta, vis tobulėja kaip tyrimo priemonė.
** Žmogaus amžinu gyvenimu, jo (ir kartu Dievo) sąmoningėjimu, pilnai atsiskleidžia Dievo sąmoningumas.
* Sąmoningėjimu vis labiau išsiskiria tyrėjas (asmuo) ir tiriamasis (Dievas).
** Dievo požiūris (ir jo požiūrių grandinė PPP) išsiskleidžia Dievo tyrimu.
** Ketverybė susidaro iš keturių lygmenų, kuriais Dievas išeina už savęs, tai yra ketverybė. Ir ja Dievas vėlgi žmogumi užsiskleidžia.
Pakeistos 117-119 eilutės iš
** Mūsų amžinu gyvenimu, mūsų (ir kartu Dievo) sąmoningėjimu, pilnai atsiskleidžia Dievo sąmoningumas.
** Sąmoningėjimu vis labiau išsiskiria tyrėjas (asmuo) ir tiriamasis (Dievas).
į:
2025 vasario 11 d., 14:36
atliko -
Pridėtos 887-889 eilutės:
* Kiekviena apytaka sprendžia kaip pereiti iš išdėliojimo į susidėliojimą. Keičiasi apimtis (ir jos papildinys).
* Apytakos išsiskleidžia išvertimais (požiūrių sudūrimais).
* Kiekviena apytaka grindžia santvarką vis siauresne apimtimi. Taip kad Dievo santykis su savimi - pirm santvarkos neišėjus už savęs - ir po santvarkos esant už santvarkos (Tėvas) ir santvarkoje (Sūnus) ir juos siejant su Dievu pirm santvarkos - yra apytakos išreikštas vis tampriau, sodriau.
* Apytakos išsiskleidžia išvertimais (požiūrių sudūrimais).
* Kiekviena apytaka grindžia santvarką vis siauresne apimtimi. Taip kad Dievo santykis su savimi - pirm santvarkos neišėjus už savęs - ir po santvarkos esant už santvarkos (Tėvas) ir santvarkoje (Sūnus) ir juos siejant su Dievu pirm santvarkos - yra apytakos išreikštas vis tampriau, sodriau.
2025 vasario 01 d., 19:03
atliko -
Pridėta 132 eilutė:
** Trys protai (jų trejybės atvaizdas) išreiškia pasąmonės atsakymus. Aštuonerybė (dvejonės ir jų pagrindu padalinimai) išreiškia sąmonės klausimus. Dešimt sandarų išreiškia sąmoningumo tyrimus (kaip Dievas trokšta, žmogus netrokšta ir Dievas atjaučia žmogų).
2025 vasario 01 d., 14:20
atliko -
Pakeista 122 eilutė iš:
** Išsiskiria dvi galimybės. Vienoje galimybėje, Dievo savastyje, Dievas yra, tad Dievas yra. Kitoje galimybėje, Dievas pasitraukia, išeidamas už savęs į save, taip kad Dievo nėra, visgi suvokiantis Dievas naujai iškyla susivokiančiu Dievuliu. Dievas ir Dievulis sutampa bendrai suvoktąja Dvasia.
į:
** Išsiskiria dvi galimybės, atsakymo ir klausimo. Atsakymo galimybėje, Dievo savastyje, Dievas yra, tad Dievas yra. Klausimo galimybėje, Dievas pasitraukia, išeidamas už savęs į save, taip kad Dievo nėra, visgi suvokiantis Dievas naujai iškyla susivokiančiu Dievuliu. Dievas ir Dievulis sutampa bendrai suvoktąja Dvasia.
Pakeista 128 eilutė iš:
** Vietoj klausimo, betką užpildo atsakymas, taip kad viską užpildo atsakymai.
į:
** Vietoj klausimo, betką užpildo atsakymas, taip kad viską užpildo atsakymai. Atsakymas yra toji galimybė, kurioje yra kas yra.
2025 vasario 01 d., 14:08
atliko -
Pakeistos 120-122 eilutės iš
* Pirmapradis Dievas išsijudina klausimu, Ar Dievas būtinas? Šis išsijudinimas yra žmogaus suvokimo (požiūrio lygties) prisiėmimas.
* Išsiskiria dvi galimybės. Vienoje galimybėje, Dievo savastyje, Dievas yra, tad Dievas yra. Kitoje galimybėje, Dievas pasitraukia, išeidamas už savęs į save, taip kad Dievo nėra, visgi suvokiantis Dievas naujai iškyla susivokiančiu Dievuliu. Dievas ir Dievulis sutampa bendrai suvoktąja Dvasia.
* Išsiskiria tiriamasis, tyrėjai (tyrimo liudytojai: suvokiantysis, susivokiantysis, suvoktoji) ir pastarųjų kreipiniai skirti tiriamajam (Aš, Tu, Kitas).
* Išsiskiria dvi galimybės. Vienoje galimybėje, Dievo savastyje, Dievas yra, tad Dievas yra. Kitoje galimybėje, Dievas pasitraukia, išeidamas už savęs į save, taip kad Dievo nėra, visgi suvokiantis Dievas naujai iškyla susivokiančiu Dievuliu. Dievas ir Dievulis sutampa bendrai suvoktąja Dvasia.
* Išsiskiria tiriamasis, tyrėjai (tyrimo liudytojai: suvokiantysis, susivokiantysis, suvoktoji) ir pastarųjų kreipiniai skirti tiriamajam (Aš, Tu, Kitas).
į:
* Dievo šokis
** Pirmapradis Dievas išsijudina klausimu, Ar Dievas būtinas? Šis išsijudinimas yra žmogaus suvokimo (požiūrio lygties) prisiėmimas.
** Išsiskiria dvi galimybės. Vienoje galimybėje, Dievo savastyje, Dievas yra, tad Dievas yra. Kitoje galimybėje, Dievas pasitraukia, išeidamas už savęs į save, taip kad Dievo nėra, visgi suvokiantis Dievas naujai iškyla susivokiančiu Dievuliu. Dievas ir Dievulis sutampa bendrai suvoktąja Dvasia.
** Išsiskiria tiriamasis, tyrėjai (tyrimo liudytojai: suvokiantysis, susivokiantysis, suvoktoji) ir pastarųjų kreipiniai skirti tiriamajam (Aš, Tu, Kitas), jų bendrą klausimą (Ar Dievas yra?) ir paskiri liudijimai (Dievas yra būtinas, tikras, galimas).
** Išsipildo Dievas kaip tyrėjas, pasireiškiantis trejybės ratu trimis vaidmenimis (liudytojais), sutelkiantis tai kas iškilo tarsi padrikai, grindžiantis žmogiškąjį suvokimą, taip pat tiesą (skirtumą tarp tiriamojo ir tyrėjo) ir atitinkamą trejybės atvaizdą: būtina, tikra, galima.
* Išgyvenimo apytaka (tiriamas tyrėjas)
** Tiriantysis Dievas, ar tiesiog trejybės rato tyrėjas, kaip toks, savaip išgyvena tyrimo klausimą, Koks Dievas yra? (Koks Aš esu?)
** Jau aptarta galimybė pasipildo galimybe, kurioje tyrėjas (ir jo klausimas) pasitraukia iš betko.
** Vietoj klausimo, betką užpildo atsakymas, taip kad viską užpildo atsakymai.
** Kiekviename atsakyme iškyla atitinkamas klausimas, kaip jo griaučiai, jo sandara.
** Atsakymą ir klausimą sieja tyrimas, kuriuo nėra nieko neesminio, pašalinio.
** Išsiskiria trys protai (žinanti pasąmonė, nežinanti sąmonė, tiriantis sąmoningumas) dėmesio betarpiškumo pagrindu, grindžiančiu trejybės atvaizdą: daiktą, eigą, asmenį.
* Žinojimo rūmai (tiriamas tyrėjo tyrėjas)
* Meilės mokslas (tiriamas tyrėjo tyrėjo tyrėjas)
** Pirmapradis Dievas išsijudina klausimu, Ar Dievas būtinas? Šis išsijudinimas yra žmogaus suvokimo (požiūrio lygties) prisiėmimas.
** Išsiskiria dvi galimybės. Vienoje galimybėje, Dievo savastyje, Dievas yra, tad Dievas yra. Kitoje galimybėje, Dievas pasitraukia, išeidamas už savęs į save, taip kad Dievo nėra, visgi suvokiantis Dievas naujai iškyla susivokiančiu Dievuliu. Dievas ir Dievulis sutampa bendrai suvoktąja Dvasia.
** Išsiskiria tiriamasis, tyrėjai (tyrimo liudytojai: suvokiantysis, susivokiantysis, suvoktoji) ir pastarųjų kreipiniai skirti tiriamajam (Aš, Tu, Kitas), jų bendrą klausimą (Ar Dievas yra?) ir paskiri liudijimai (Dievas yra būtinas, tikras, galimas).
** Išsipildo Dievas kaip tyrėjas, pasireiškiantis trejybės ratu trimis vaidmenimis (liudytojais), sutelkiantis tai kas iškilo tarsi padrikai, grindžiantis žmogiškąjį suvokimą, taip pat tiesą (skirtumą tarp tiriamojo ir tyrėjo) ir atitinkamą trejybės atvaizdą: būtina, tikra, galima.
* Išgyvenimo apytaka (tiriamas tyrėjas)
** Tiriantysis Dievas, ar tiesiog trejybės rato tyrėjas, kaip toks, savaip išgyvena tyrimo klausimą, Koks Dievas yra? (Koks Aš esu?)
** Jau aptarta galimybė pasipildo galimybe, kurioje tyrėjas (ir jo klausimas) pasitraukia iš betko.
** Vietoj klausimo, betką užpildo atsakymas, taip kad viską užpildo atsakymai.
** Kiekviename atsakyme iškyla atitinkamas klausimas, kaip jo griaučiai, jo sandara.
** Atsakymą ir klausimą sieja tyrimas, kuriuo nėra nieko neesminio, pašalinio.
** Išsiskiria trys protai (žinanti pasąmonė, nežinanti sąmonė, tiriantis sąmoningumas) dėmesio betarpiškumo pagrindu, grindžiančiu trejybės atvaizdą: daiktą, eigą, asmenį.
* Žinojimo rūmai (tiriamas tyrėjo tyrėjas)
* Meilės mokslas (tiriamas tyrėjo tyrėjo tyrėjas)
2025 vasario 01 d., 13:43
atliko -
Pakeistos 121-122 eilutės iš
* Išsiskiria dvi galimybės. Vienoje galimybėje, Dievo savastyje, Dievas yra, tad Dievas yra. Kitoje galimybėje, Dievas pasitraukia, išeidamas už savęs į save, taip kad Dievo nėra, visgi suvokiantis Dievas naujai iškyla susivokiančiu Dievuliu. Dievas ir Dievulis sutampa bendrai suvoktaja Dvasia.
*
*
į:
* Išsiskiria dvi galimybės. Vienoje galimybėje, Dievo savastyje, Dievas yra, tad Dievas yra. Kitoje galimybėje, Dievas pasitraukia, išeidamas už savęs į save, taip kad Dievo nėra, visgi suvokiantis Dievas naujai iškyla susivokiančiu Dievuliu. Dievas ir Dievulis sutampa bendrai suvoktąja Dvasia.
* Išsiskiria tiriamasis, tyrėjai (tyrimo liudytojai: suvokiantysis, susivokiantysis, suvoktoji) ir pastarųjų kreipiniai skirti tiriamajam (Aš, Tu, Kitas).
* Išsiskiria tiriamasis, tyrėjai (tyrimo liudytojai: suvokiantysis, susivokiantysis, suvoktoji) ir pastarųjų kreipiniai skirti tiriamajam (Aš, Tu, Kitas).
2025 vasario 01 d., 13:31
atliko -
Pridėtos 13-15 eilutės:
Kaip atsiranda apytakos?
* Kaip apytakos išplaukia iš suvokimo lygmenų, vaizduotės, vienumo pagrindų, gyvenimo lygties, visko prasmės?
** Koks apytakų santykis su vaizduote?
* Kaip apytakos išplaukia iš suvokimo lygmenų, vaizduotės, vienumo pagrindų, gyvenimo lygties, visko prasmės?
** Koks apytakų santykis su vaizduote?
Pridėta 17 eilutė:
* Kaip keturios apytakos išplaukia iš Dievo šokio?
Pakeista 19 eilutė iš:
* Kaip keturios apytakos išplaukia iš Dievo šokio?
į:
** Išmąstyti kaip apytakose iš nulybės išplaukia nulybės atvaizdas ir trejybės ratas, kaip iš jų išplaukia trejybės atvaizdas.
Pridėtos 118-124 eilutės:
Apytakų raidos apžvalga
* Pirmapradis Dievas išsijudina klausimu, Ar Dievas būtinas? Šis išsijudinimas yra žmogaus suvokimo (požiūrio lygties) prisiėmimas.
* Išsiskiria dvi galimybės. Vienoje galimybėje, Dievo savastyje, Dievas yra, tad Dievas yra. Kitoje galimybėje, Dievas pasitraukia, išeidamas už savęs į save, taip kad Dievo nėra, visgi suvokiantis Dievas naujai iškyla susivokiančiu Dievuliu. Dievas ir Dievulis sutampa bendrai suvoktaja Dvasia.
*
2025 sausio 31 d., 22:43
atliko -
Pakeistos 265-266 eilutės iš
'''Asmenys ir jų užmojai'''
į:
'''Asmenys ir jų užmojai. Dievo ir žmogaus išvestis ir suvestis.'''
* Dievas yra pradžia be pabaigos, atvirumas jokiam santykiui.
* Aš esu pradžia vedanti link pabaigos, atvirumas kažkokiam santykiui.
* Tu esi pabaiga vedanti link pradžios, atvirumas betkokiam santykiui.
* Kiti yra pabaiga be pradžios, atvirumas visokiems santykiams. (Žr. D:2020.09.18)
Visą žinojimą suvedu apytakomis:
* Dieviška išvestis: Dievo šokiu: Dievo klausimu, ar jisai būtinas? Jisai būtinas ir nebūtinas.
* Žmoniška išvestis: Išgyvenimo apytaka. Koks Aš esu?
* Žmoniška suvestis: Žinojimo rūmais. Kaip Tu esi? Mokslas susiveda į pažinovą - žinojimo rūmų vidurjye esantį išsiaiškinimo būdą.
* Dieviška suvestis: Meilės mokslu. Kodėl Kitas yra? Amžinu gyvenimu, mūsų suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Kaip geras vaikas, kaip blogas vaikas tą priima? Amžinai bręstame šviesuolių bendryste siedami pasąmonę ir sąmonę.
* Dievas yra pradžia be pabaigos, atvirumas jokiam santykiui.
* Aš esu pradžia vedanti link pabaigos, atvirumas kažkokiam santykiui.
* Tu esi pabaiga vedanti link pradžios, atvirumas betkokiam santykiui.
* Kiti yra pabaiga be pradžios, atvirumas visokiems santykiams. (Žr. D:2020.09.18)
Visą žinojimą suvedu apytakomis:
* Dieviška išvestis: Dievo šokiu: Dievo klausimu, ar jisai būtinas? Jisai būtinas ir nebūtinas.
* Žmoniška išvestis: Išgyvenimo apytaka. Koks Aš esu?
* Žmoniška suvestis: Žinojimo rūmais. Kaip Tu esi? Mokslas susiveda į pažinovą - žinojimo rūmų vidurjye esantį išsiaiškinimo būdą.
* Dieviška suvestis: Meilės mokslu. Kodėl Kitas yra? Amžinu gyvenimu, mūsų suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Kaip geras vaikas, kaip blogas vaikas tą priima? Amžinai bręstame šviesuolių bendryste siedami pasąmonę ir sąmonę.
Pridėtos 281-289 eilutės:
Asmenys iškyla išsivertimais
* Dievo išsivertimais iškyla asmenys ir jų daugialypumas (Aš: Dievas; Tu: Aš, Dievas; Kitas: Tu, Aš, Dievas). Šis daugialypumas reiškiasi asmenų [[pokalbiai | pokalbiais]]. Dievo trimis išsivertimais iškyla asmenų trys pasirinkimai. O asmenims atsiveria papildomos galimybės, ne tik Dievo pakopa bet ir Mano bei Tavo.
* Santvarka yra tos ribos kurios grindžia požiūrį išverčiant Dievo išėjimą už savęs į save.
* Aš santvarką išgyvenu požiūriu. Ja išverčiu Dievo išėjimą už savęs į save.
* Užtat Tu pratęsi šį išvertimą.
* O Kitas pasižiūri į šį pratęsimą iš šalies.
Gyvenimo lygtis reiškiasi keturiais lygmenimis: Dievas dvasia, Aš santvarka, Tu atvaizdais, Kitas jų vieningumu. (D:2020.09.15)
* Dievo išsivertimais iškyla asmenys ir jų daugialypumas (Aš: Dievas; Tu: Aš, Dievas; Kitas: Tu, Aš, Dievas). Šis daugialypumas reiškiasi asmenų [[pokalbiai | pokalbiais]]. Dievo trimis išsivertimais iškyla asmenų trys pasirinkimai. O asmenims atsiveria papildomos galimybės, ne tik Dievo pakopa bet ir Mano bei Tavo.
* Santvarka yra tos ribos kurios grindžia požiūrį išverčiant Dievo išėjimą už savęs į save.
* Aš santvarką išgyvenu požiūriu. Ja išverčiu Dievo išėjimą už savęs į save.
* Užtat Tu pratęsi šį išvertimą.
* O Kitas pasižiūri į šį pratęsimą iš šalies.
Gyvenimo lygtis reiškiasi keturiais lygmenimis: Dievas dvasia, Aš santvarka, Tu atvaizdais, Kitas jų vieningumu. (D:2020.09.15)
Ištrintos 325-332 eilutės:
Visą žinojimą suvedu apytakomis:
* Dieviška išvestis: Dievo šokiu: Dievo klausimu, ar jisai būtinas? Jisai būtinas ir nebūtinas.
* Žmoniška išvestis: Išgyvenimo apytaka. Koks Aš esu?
* Žmoniška suvestis: Žinojimo rūmais. Kaip Tu esi? Mokslas susiveda į pažinovą - žinojimo rūmų vidurjye esantį išsiaiškinimo būdą.
* Dieviška suvestis: Meilės mokslu. Kodėl Kitas yra? Amžinu gyvenimu, mūsų suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Kaip geras vaikas, kaip blogas vaikas tą priima? Amžinai bręstame šviesuolių bendryste siedami pasąmonę ir sąmonę.
Pridėtos 363-369 eilutės:
'''Iškyla nepriklausomas pasaulis'''
Apytakomis iškyla pasaulis nuo mūsų vis labiau nepriklausomas.
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes.
* Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas.
* Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus.
Apytakomis iškyla pasaulis nuo mūsų vis labiau nepriklausomas.
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes.
* Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas.
* Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus.
Ištrintos 392-422 eilutės:
'''Iškyla nepriklausomas pasaulis'''
Apytakomis iškyla pasaulis nuo mūsų vis labiau nepriklausomas.
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes.
* Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas.
* Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus.
'''Išsivertimų seka grindžia asmenis'''
Asmenys iškyla išsivertimais
* Dievo išsivertimais iškyla asmenys ir jų daugialypumas (Aš: Dievas; Tu: Aš, Dievas; Kitas: Tu, Aš, Dievas). Šis daugialypumas reiškiasi asmenų [[pokalbiai | pokalbiais]]. Dievo trimis išsivertimais iškyla asmenų trys pasirinkimai. O asmenims atsiveria papildomos galimybės, ne tik Dievo pakopa bet ir Mano bei Tavo.
* Dievas yra pradžia be pabaigos, atvirumas jokiam santykiui.
* Aš esu pradžia vedanti link pabaigos, atvirumas kažkokiam santykiui.
* Tu esi pabaiga vedanti link pradžios, atvirumas betkokiam santykiui.
* Kiti yra pabaiga be pradžios, atvirumas visokiems santykiams. (Žr. D:2020.09.18)
* Santvarka yra tos ribos kurios grindžia požiūrį išverčiant Dievo išėjimą už savęs į save.
* Aš santvarką išgyvenu požiūriu. Ja išverčiu Dievo išėjimą už savęs į save.
* Užtat Tu pratęsi šį išvertimą.
* O Kitas pasižiūri į šį pratęsimą iš šalies.
Gyvenimo lygtis reiškiasi keturiais lygmenimis: Dievas dvasia, Aš santvarka, Tu atvaizdais, Kitas jų vieningumu. (D:2020.09.15)
2025 sausio 31 d., 22:39
atliko -
2025 sausio 31 d., 22:39
atliko -
Pakeistos 200-201 eilutės iš
'''Pažinovo ryškėjimas'''
į:
'''Pažinovo ryškėjimas. Dievo ir žmogaus santykiai.'''
Pridėtos 207-213 eilutės:
Išsivysto Dievo ir žmogaus santykiai.
* Keturi mokslai paaiškina, kaip Dievas tampa žmogumi, kaip iš Dievo iškyla žmogus, kaip Dievas gyvena žmogumi.
* Dievo šokis
* Kaip išgyvenimo apytaka išgyvenamas žmoniškumas.
* Žinojimo rūmai, kaip atvaizdai, išsako kaip žmogus įvairiausiai reiškiasi, kaip pažinovas.
* Meilės mokslas, vienumo mokslas išsako kertines vertybes (kaip vienumas reiškiasi mumis) ir santykius su tiesa, kaip atsiranda žmogus kaip taškas tiesos kraštovaizdyje.
* Keturi mokslai paaiškina, kaip Dievas tampa žmogumi, kaip iš Dievo iškyla žmogus, kaip Dievas gyvena žmogumi.
* Dievo šokis
* Kaip išgyvenimo apytaka išgyvenamas žmoniškumas.
* Žinojimo rūmai, kaip atvaizdai, išsako kaip žmogus įvairiausiai reiškiasi, kaip pažinovas.
* Meilės mokslas, vienumo mokslas išsako kertines vertybes (kaip vienumas reiškiasi mumis) ir santykius su tiesa, kaip atsiranda žmogus kaip taškas tiesos kraštovaizdyje.
Pridėtos 318-324 eilutės:
Išsivertimai išverčia apimtis.. Siaurėja apimtys, kaip pagrindai.
* Dievo šokis - Dievui pasitraukiant iškyla viskas
* Išgyvenimo apytaka - viskas iš betko
* Žinojimo rūmai - betkas iš kažko
* Meilės mokslas - kažkas iš nieko
Šitas požiūris išverčia Dievo veiklą - kuriuo jisai išeina už savęs (o viskas išlieka), ir jo neveiklą - kuria jisai nieko nedaro (užtat apimtys trejopai keičiasi, tai trejybės rato pagrindas).
* Dievo šokis - Dievui pasitraukiant iškyla viskas
* Išgyvenimo apytaka - viskas iš betko
* Žinojimo rūmai - betkas iš kažko
* Meilės mokslas - kažkas iš nieko
Šitas požiūris išverčia Dievo veiklą - kuriuo jisai išeina už savęs (o viskas išlieka), ir jo neveiklą - kuria jisai nieko nedaro (užtat apimtys trejopai keičiasi, tai trejybės rato pagrindas).
Ištrintos 381-396 eilutės:
Siaurėja apimtys, kaip pagrindai
* Dievo šokis - Dievui pasitraukiant iškyla viskas
* Išgyvenimo apytaka - viskas iš betko
* Žinojimo rūmai - betkas iš kažko
* Meilės mokslas - kažkas iš nieko
Šitas požiūris išverčia Dievo veiklą - kuriuo jisai išeina už savęs (o viskas išlieka), ir jo neveiklą - kuria jisai nieko nedaro (užtat apimtys trejopai keičiasi, tai trejybės rato pagrindas).
'''Išsivysto Dievo ir žmogaus santykiai'''
Keturi mokslai paaiškina, kaip Dievas tampa žmogumi, kaip iš Dievo iškyla žmogus, kaip Dievas gyvena žmogumi.
* Dievo šokis
* Kaip išgyvenimo apytaka išgyvenamas žmoniškumas.
* Žinojimo rūmai, kaip atvaizdai, išsako kaip žmogus įvairiausiai reiškiasi, kaip pažinovas.
* Meilės mokslas, vienumo mokslas išsako kertines vertybes (kaip vienumas reiškiasi mumis) ir santykius su tiesa, kaip atsiranda žmogus kaip taškas tiesos kraštovaizdyje.
2025 sausio 31 d., 22:33
atliko -
Pridėtos 200-206 eilutės:
'''Pažinovo ryškėjimas'''
* Dievo šokis grindžia susivokėjo savastį, ją nusako Dievo įsakymais, ji išreiškia pažinovą, kuris susivokia, tad dar nesuvokia ar bent tik dalinai.
* Išgyvenimo apytaka išsako to pažinovo brandą, jo susivokimo eigą. Išgyvenimo apytaka yra pagrįsta savasties bendromis aplinkybėmis ir išsako kaip atsisakome savasties (kartu su aplinkybėmis) ir ją naujai prisiimame.
* Žinojimo rūmai išskleidžia savasties pažinovą tam tikrose aplinkybėse, kurias nusako išgyvenimo apytakos santvarkos sandaros, kurios apibrėžia paskirą pažinovą.
* O kaip suprasti meilės mokslo pažinovą?
* Dievo šokis grindžia susivokėjo savastį, ją nusako Dievo įsakymais, ji išreiškia pažinovą, kuris susivokia, tad dar nesuvokia ar bent tik dalinai.
* Išgyvenimo apytaka išsako to pažinovo brandą, jo susivokimo eigą. Išgyvenimo apytaka yra pagrįsta savasties bendromis aplinkybėmis ir išsako kaip atsisakome savasties (kartu su aplinkybėmis) ir ją naujai prisiimame.
* Žinojimo rūmai išskleidžia savasties pažinovą tam tikrose aplinkybėse, kurias nusako išgyvenimo apytakos santvarkos sandaros, kurios apibrėžia paskirą pažinovą.
* O kaip suprasti meilės mokslo pažinovą?
Pridėtos 232-237 eilutės:
'''Trejybės ratas'''
Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia.
* Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai.
* Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus.
Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia.
* Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai.
* Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus.
Pakeistos 274-275 eilutės iš
'''Dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas'''
į:
'''Dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas ir suvokimo lygmenys'''
Dvasios buvimo ir nebuvimo santykis grindžia suvokimo lygmenis.
* dvasia: Dievo šokis. Dvasios buvimas grindžia suvokimą.
* sandara: išgyvenimo apytaka. Kaip atrodo dvasios nebuvimas jai pasitraukus? Grindžia savęs suvokimą. Prisideda === (požiūris). Išverčia ir išplečia Dievo šokį.
* atvaizdai: žinojimo rūmai. Kaip sutampa dvasios buvimas ir nebuvimas? Grindžia bendrą suvokimą. Prisideda požiūris (į požiūrį). Išverčia ir išplečia išgyvenimo apytaką.
* vieningumas: meilės mokslas. Kaip atskiriami dvasios buvimas ir nebuvimas? Grindžia susikalbėjimą. Prisideda požiūris (į požiūrį į požiūrį). Išverčia ir išplečia žinojimo rūmus.
Dvasios buvimo ir nebuvimo santykis grindžia suvokimo lygmenis.
* dvasia: Dievo šokis. Dvasios buvimas grindžia suvokimą.
* sandara: išgyvenimo apytaka. Kaip atrodo dvasios nebuvimas jai pasitraukus? Grindžia savęs suvokimą. Prisideda === (požiūris). Išverčia ir išplečia Dievo šokį.
* atvaizdai: žinojimo rūmai. Kaip sutampa dvasios buvimas ir nebuvimas? Grindžia bendrą suvokimą. Prisideda požiūris (į požiūrį). Išverčia ir išplečia išgyvenimo apytaką.
* vieningumas: meilės mokslas. Kaip atskiriami dvasios buvimas ir nebuvimas? Grindžia susikalbėjimą. Prisideda požiūris (į požiūrį į požiūrį). Išverčia ir išplečia žinojimo rūmus.
Pridėtos 293-298 eilutės:
Apytakos grindžia suvokimo lygmenis. Suvokimo lygmenys papildo troškimo lygmenis.
* Dievo šokis sustato ir dvasia visaip supranta suvokimą.
* Išgyvenimo apytaka sustato ir sandara visaip supranta savęs suvokimą.
* Žinojimo rūmai sustato ir atvaizdais visaip supranta bendrą suvokimą.
* Meilės mokslas sustato ir vieningumu visaip supranta susikalbėjimą.
* Dievo šokis sustato ir dvasia visaip supranta suvokimą.
* Išgyvenimo apytaka sustato ir sandara visaip supranta savęs suvokimą.
* Žinojimo rūmai sustato ir atvaizdais visaip supranta bendrą suvokimą.
* Meilės mokslas sustato ir vieningumu visaip supranta susikalbėjimą.
Pridėtos 313-318 eilutės:
Apytakų plėtotė išgyvenama trejybės ratu
* 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
* 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
* 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
* 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė
* 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
* 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
* 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
* 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė
Pakeistos 354-367 eilutės iš
į:
* Dievo šokis naujai suprantamas išgyvenimo apytaka, kaip vienas iš keturių apytakų (tai sandaros).
Pakeistos 358-386 eilutės iš
* Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai.
* Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus.
Apytakų plėtotė išgyvenama trejybės ratu
* 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
* 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
* 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
* 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė
'''Apytakų pažinovai'''
* Dievo šokis grindžia susivokėjo savastį, ją nusako Dievo įsakymais, ji išreiškia pažinovą, kuris susivokia, tad dar nesuvokia ar bent tik dalinai.
* Išgyvenimo apytaka išsako to pažinovo brandą, jo susivokimo eigą. Išgyvenimo apytaka yra pagrįsta savasties bendromis aplinkybėmis ir išsako kaip atsisakome savasties (kartu su aplinkybėmis) ir ją naujai prisiimame.
* Žinojimo rūmai išskleidžia savasties pažinovą tam tikrose aplinkybėse, kurias nusako išgyvenimo apytakos santvarkos sandaros, kurios apibrėžia paskirą pažinovą.
* O kaip suprasti meilės mokslo pažinovą?
'''Išsivertimai sustato suvokimo lygmenis'''
Apytakos grindžia suvokimo lygmenis. Suvokimo lygmenys papildo troškimo lygmenis.
* Dievo šokis sustato ir dvasia visaip supranta suvokimą.
* Išgyvenimo apytaka sustato ir sandara visaip supranta savęs suvokimą.
* Žinojimo rūmai sustato ir atvaizdais visaip supranta bendrą suvokimą.
* Meilės mokslas sustato ir vieningumu visaip supranta susikalbėjimą.
* dvasia: Dievo šokis
* sandara: išgyvenimo apytaka. Kaip atrodo dvasios nebuvimas jai pasitraukus? Prisideda === (požiūris). Išverčia ir išplečia Dievo šokį.
* atvaizdai: žinojimo rūmai. Kaip sutampa dvasios buvimas ir nebuvimas? Prisideda požiūris (į požiūrį). Išverčia ir išplečia išgyvenimo apytaką.
* vieningumas: meilės mokslas. Kaip atskiriami dvasios buvimas ir nebuvimas atskiriami? Prisideda požiūris (į požiūrį į požiūrį). Išverčia ir išplečia žinojimo rūmus.
į:
2025 sausio 31 d., 22:24
atliko -
Pridėtos 217-224 eilutės:
Apytakos vystosi išsivertimais siejančiais (tyrimo) trejybės ratą ir (tyrėjų) trejybės atvaizdus:
* Dievo šokio trejybės atvaizdas, trys Dievo vaidmenys: būtinas, tikras, galimas.
* Dievo šokyje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas.
* Trejybės ratas grindžia Mano išgyvenimo apytakos trejybės atvaizdą, išreiškiantį Mano vaidmenis: daiktą pasąmonę, eigą sąmonę, asmenį sąmoningumą.
* Išgyvenimo apytakoje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas. Išsako tyrimą kuris vyks žinojimo rūmų pagrindu.
* Trejybės ratas grindžia Tavo žinojimo rūmų trejybės atvaizdą, išskiriantį Tavo vaidmenis: vienį, visybę, daugį.
* ... ir taip toliau...
* Dievo šokio trejybės atvaizdas, trys Dievo vaidmenys: būtinas, tikras, galimas.
* Dievo šokyje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas.
* Trejybės ratas grindžia Mano išgyvenimo apytakos trejybės atvaizdą, išreiškiantį Mano vaidmenis: daiktą pasąmonę, eigą sąmonę, asmenį sąmoningumą.
* Išgyvenimo apytakoje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas. Išsako tyrimą kuris vyks žinojimo rūmų pagrindu.
* Trejybės ratas grindžia Tavo žinojimo rūmų trejybės atvaizdą, išskiriantį Tavo vaidmenis: vienį, visybę, daugį.
* ... ir taip toliau...
Pridėtos 256-285 eilutės:
Asmenų išsivertimai, jų daugialypumai, pasirinkimai ir pokalbiai iškyla ženklų savybių tvarka:
* Aš link Dievo
* Tu link Dievo arba Manęs
* Kitas link Tavęs, Manęs, Dievo - nes Kitas prie Dievo prieis tiktai per Tave ir Mane
'''Dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas'''
* Visko išsidėliojimas. Iš Dievo iškyla pasaulis, ir iš pasaulio naujai iškyla Dievas. Šis reiškinys reiškiasi keturiais asmenims.
* Paprasčiausiai iškyla Dievu, būtent Dievo šokiu, taip kad iš Suvokiančiojo iškyla pasaulis ir iš pasaulio naujai iškyla Susivokiantysis. Juos sutapatina Dvasia. Ar tai vyksta dvasios troškimais ir netroškimais?
* Manimi ... Išgyvenimo apytaka ... sutapatina sandara. Yra padalinimų ratas kuriuo požiūriais plėtojimasi gilyn ir paskui atgal papildiniais plėtojamas tarpas.
* Tavimi ... Žinojimo rūmais ... sutapatina atvaizdai. Vaizduote? yra išėjimas į pasaulį ir iš pasaulio, taip pat keturios apimtys. Tai vyksta tyrimais, klausimais (Ar Dievas būtinas?) ir atsakymais, aplinkybėmis.
* Kitu ... Meilės mokslu ... sutapatina vieningumas. Tai vyksta trimis kalbomis.
* Dievo šokis išsako dvasią.
* Išgyvenimo apytaka susitelkia į savasties brandą, kurios pagrindu išsakytinos visos sandaros.
* Žinojimo rūmai susitelkia į savastį - bendrą arba asmenišką - kuriais pasireiškia atvaizdai.
* Meilės mokslas susitelkia į savasties pilną atsiskleidimą šviesuolių bendrystėje, kuria pasireiškia vieningumai.
'''Išvestis ir suvestis, Dievo ir žmogaus'''
Visą žinojimą suvedu apytakomis:
* Dieviška išvestis: Dievo šokiu: Dievo klausimu, ar jisai būtinas? Jisai būtinas ir nebūtinas.
* Žmoniška išvestis: Išgyvenimo apytaka. Koks Aš esu?
* Žmoniška suvestis: Žinojimo rūmais. Kaip Tu esi? Mokslas susiveda į pažinovą - žinojimo rūmų vidurjye esantį išsiaiškinimo būdą.
* Dieviška suvestis: Meilės mokslu. Kodėl Kitas yra? Amžinu gyvenimu, mūsų suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Kaip geras vaikas, kaip blogas vaikas tą priima? Amžinai bręstame šviesuolių bendryste siedami pasąmonę ir sąmonę.
'''Apimtys'''
* Dievo šokyje trejybės rato nariai apima viską, išgyvenimo apytakoje betką, žinojimo rūmuose kažką, meilės moksle nieką.
* Aš link Dievo
* Tu link Dievo arba Manęs
* Kitas link Tavęs, Manęs, Dievo - nes Kitas prie Dievo prieis tiktai per Tave ir Mane
'''Dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas'''
* Visko išsidėliojimas. Iš Dievo iškyla pasaulis, ir iš pasaulio naujai iškyla Dievas. Šis reiškinys reiškiasi keturiais asmenims.
* Paprasčiausiai iškyla Dievu, būtent Dievo šokiu, taip kad iš Suvokiančiojo iškyla pasaulis ir iš pasaulio naujai iškyla Susivokiantysis. Juos sutapatina Dvasia. Ar tai vyksta dvasios troškimais ir netroškimais?
* Manimi ... Išgyvenimo apytaka ... sutapatina sandara. Yra padalinimų ratas kuriuo požiūriais plėtojimasi gilyn ir paskui atgal papildiniais plėtojamas tarpas.
* Tavimi ... Žinojimo rūmais ... sutapatina atvaizdai. Vaizduote? yra išėjimas į pasaulį ir iš pasaulio, taip pat keturios apimtys. Tai vyksta tyrimais, klausimais (Ar Dievas būtinas?) ir atsakymais, aplinkybėmis.
* Kitu ... Meilės mokslu ... sutapatina vieningumas. Tai vyksta trimis kalbomis.
* Dievo šokis išsako dvasią.
* Išgyvenimo apytaka susitelkia į savasties brandą, kurios pagrindu išsakytinos visos sandaros.
* Žinojimo rūmai susitelkia į savastį - bendrą arba asmenišką - kuriais pasireiškia atvaizdai.
* Meilės mokslas susitelkia į savasties pilną atsiskleidimą šviesuolių bendrystėje, kuria pasireiškia vieningumai.
'''Išvestis ir suvestis, Dievo ir žmogaus'''
Visą žinojimą suvedu apytakomis:
* Dieviška išvestis: Dievo šokiu: Dievo klausimu, ar jisai būtinas? Jisai būtinas ir nebūtinas.
* Žmoniška išvestis: Išgyvenimo apytaka. Koks Aš esu?
* Žmoniška suvestis: Žinojimo rūmais. Kaip Tu esi? Mokslas susiveda į pažinovą - žinojimo rūmų vidurjye esantį išsiaiškinimo būdą.
* Dieviška suvestis: Meilės mokslu. Kodėl Kitas yra? Amžinu gyvenimu, mūsų suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Kaip geras vaikas, kaip blogas vaikas tą priima? Amžinai bręstame šviesuolių bendryste siedami pasąmonę ir sąmonę.
'''Apimtys'''
* Dievo šokyje trejybės rato nariai apima viską, išgyvenimo apytakoje betką, žinojimo rūmuose kažką, meilės moksle nieką.
Pakeistos 334-366 eilutės iš
* Dievo šokyje trejybės rato nariai apima viską, išgyvenimo apytakoje betką, žinojimo rūmuose kažką, meilės moksle nieką.
Asmenų išsivertimai, jų daugialypumai, pasirinkimai ir pokalbiai iškyla ženklų savybių tvarka:
* Aš link Dievo
* Tu link Dievo arba Manęs
* Kitas link Tavęs, Manęs, Dievo - nes Kitas prie Dievo prieis tiktai per Tave ir Mane
Apytakos vystosi išsivertimais siejančiais (tyrimo) trejybės ratą ir (tyrėjų) trejybės atvaizdus:
* Dievo šokio trejybės atvaizdas, trys Dievo vaidmenys: būtinas, tikras, galimas.
* Dievo šokyje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas.
* Trejybės ratas grindžia Mano išgyvenimo apytakos trejybės atvaizdą, išreiškiantį Mano vaidmenis: daiktą pasąmonę, eigą sąmonę, asmenį sąmoningumą.
* Išgyvenimo apytakoje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas. Išsako tyrimą kuris vyks žinojimo rūmų pagrindu.
* Trejybės ratas grindžia Tavo žinojimo rūmų trejybės atvaizdą, išskiriantį Tavo vaidmenis: vienį, visybę, daugį.
* ... ir taip toliau...
Visą žinojimą suvedu apytakomis:
* Dieviška išvestis: Dievo šokiu: Dievo klausimu, ar jisai būtinas? Jisai būtinas ir nebūtinas.
* Žmoniška išvestis: Išgyvenimo apytaka. Koks Aš esu?
* Žmoniška suvestis: Žinojimo rūmais. Kaip Tu esi? Mokslas susiveda į pažinovą - žinojimo rūmų vidurjye esantį išsiaiškinimo būdą.
* Dieviška suvestis: Meilės mokslu. Kodėl Kitas yra? Amžinu gyvenimu, mūsų suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Kaip geras vaikas, kaip blogas vaikas tą priima? Amžinai bręstame šviesuolių bendryste siedami pasąmonę ir sąmonę.
Visko išsidėliojimas
Iš Dievo iškyla pasaulis, ir iš pasaulio naujai iškyla Dievas. Šis reiškinys reiškiasi keturiais asmenims.
* Paprasčiausiai iškyla Dievu, būtent Dievo šokiu, taip kad iš Suvokiančiojo iškyla pasaulis ir iš pasaulio naujai iškyla Susivokiantysis. Juos sutapatina Dvasia. Ar tai vyksta dvasios troškimais ir netroškimais?
* Manimi ... Išgyvenimo apytaka ... sutapatina sandara. Yra padalinimų ratas kuriuo požiūriais plėtojimasi gilyn ir paskui atgal papildiniais plėtojamas tarpas.
* Tavimi ... Žinojimo rūmais ... sutapatina atvaizdai. Vaizduote? yra išėjimas į pasaulį ir iš pasaulio, taip pat keturios apimtys. Tai vyksta tyrimais, klausimais (Ar Dievas būtinas?) ir atsakymais, aplinkybėmis.
* Kitu ... Meilės mokslu ... sutapatina vieningumas. Tai vyksta trimis kalbomis.
* Dievo šokis išsako dvasią.
* Išgyvenimo apytaka susitelkia į savasties brandą, kurios pagrindu išsakytinos visos sandaros.
* Žinojimo rūmai susitelkia į savastį - bendrą arba asmenišką - kuriais pasireiškia atvaizdai.
* Meilės mokslas susitelkia į savasties pilną atsiskleidimą šviesuolių bendrystėje, kuria pasireiškia vieningumai.
į:
2025 sausio 31 d., 22:12
atliko -
Pridėtos 200-207 eilutės:
'''Atsakymai ir klausimai'''
* Išsiverčia Dievo šokis - lyginant su žinojimo rūmais - žmogaus trejybė tampa vidinė širdis, daugkartinė, ne išorinis ratas - o Dievo trejybė išsidėsto trimis taškais - pradžia, viršūnė, pabaiga. Palyginti su išgyvenimo apytaka. Ir kaip su meilės mokslu? Ar jinai tveria trejybes?
** Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras).
** Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn.
** Žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės.
** Meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).
* Išsiverčia Dievo šokis - lyginant su žinojimo rūmais - žmogaus trejybė tampa vidinė širdis, daugkartinė, ne išorinis ratas - o Dievo trejybė išsidėsto trimis taškais - pradžia, viršūnė, pabaiga. Palyginti su išgyvenimo apytaka. Ir kaip su meilės mokslu? Ar jinai tveria trejybes?
** Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras).
** Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn.
** Žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės.
** Meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).
Pridėtos 237-247 eilutės:
'''Asmenys ir jų užmojai'''
* Išsivertimas vyksta asmenų ketverybe: Aš - žvilgsnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).
* Jei neturi Dievo (už sandaros), tai negali išversti visos apytakos.
Apžvelgiu kaip iš išeities taško (Dievo) išplaukia keturios pakopos kuriomis Dievas išeina už savęs.
* Dievo šokis: Išeities taškas yra [[Dievas]].
* Išgyvenimo apytaka: Iš Dievo išplaukia [[Dievo požiūris]], kurį galėtų priimti nebūtinai Dievas. Tad svarbu kaip mūsų išgyvenimuose iškyla Dievo požiūris.
* Žinojimo rūmai: Tad svarbu yra atitinkamas mano išeities taškas, mano užmojis viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti, kurį išsako [[visaregis]]. Tai yra žinojimo rūmai kurių apimtis (kažkas) yra viskas. Mano požiūrį gali priimti ne tik Aš bet ir Tu.
* Meilės mokslas: Mano užmojo išpildymas yra [[gyventi Dievu | gyvenimas Dievu]], tad mylėti, Dievo įsakymą išpildyti. Kartu tai yra suvesties taškas, kuris taipogi išmąstytinas. Tavo požiūrį gali priimti Kitas. Ir toliau Kito požiūrį tarsi Dievo požiūrį galiu priimti Aš. Juk Kito požiūris priklauso dieviškai ašiai. Tokiu būdu sandaroje įsisuka žmogaus ir Dievo dvilypumas.
* Išsivertimas vyksta asmenų ketverybe: Aš - žvilgsnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).
* Jei neturi Dievo (už sandaros), tai negali išversti visos apytakos.
Apžvelgiu kaip iš išeities taško (Dievo) išplaukia keturios pakopos kuriomis Dievas išeina už savęs.
* Dievo šokis: Išeities taškas yra [[Dievas]].
* Išgyvenimo apytaka: Iš Dievo išplaukia [[Dievo požiūris]], kurį galėtų priimti nebūtinai Dievas. Tad svarbu kaip mūsų išgyvenimuose iškyla Dievo požiūris.
* Žinojimo rūmai: Tad svarbu yra atitinkamas mano išeities taškas, mano užmojis viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti, kurį išsako [[visaregis]]. Tai yra žinojimo rūmai kurių apimtis (kažkas) yra viskas. Mano požiūrį gali priimti ne tik Aš bet ir Tu.
* Meilės mokslas: Mano užmojo išpildymas yra [[gyventi Dievu | gyvenimas Dievu]], tad mylėti, Dievo įsakymą išpildyti. Kartu tai yra suvesties taškas, kuris taipogi išmąstytinas. Tavo požiūrį gali priimti Kitas. Ir toliau Kito požiūrį tarsi Dievo požiūrį galiu priimti Aš. Juk Kito požiūris priklauso dieviškai ašiai. Tokiu būdu sandaroje įsisuka žmogaus ir Dievo dvilypumas.
Ištrintos 279-282 eilutės:
Pakeistos 285-298 eilutės iš
* Dievo šokis: Išeities taškas yra [[Dievas]].
* Išgyvenimo apytaka: Iš Dievo išplaukia [[Dievo požiūris]], kurį galėtų priimti nebūtinai Dievas. Tad svarbu kaip mūsų išgyvenimuose iškyla Dievo požiūris.
* Žinojimo rūmai: Tad svarbu yra atitinkamas mano išeities taškas, mano užmojis viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti, kurį išsako [[visaregis]]. Tai yra žinojimo rūmai kurių apimtis (kažkas) yra viskas. Mano požiūrį gali priimti ne tik Aš bet ir Tu.
* Meilės mokslas: Mano užmojo išpildymas yra [[gyventi Dievu | gyvenimas Dievu]], tad mylėti, Dievo įsakymą išpildyti. Kartu tai yra suvesties taškas, kuris taipogi išmąstytinas. Tavo požiūrį gali priimti Kitas. Ir toliau Kito požiūrį tarsi Dievo požiūrį galiu priimti Aš. Juk Kito požiūris priklauso dieviškai ašiai. Tokiu būdu sandaroje įsisuka žmogaus ir Dievo dvilypumas.
Apytakų raida pagrįsta išsivertimais
* Išsivertimas vyksta asmenų ketverybe: Aš - žvilgsnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).
* Jei neturi Dievo (už sandaros), tai negali išversti visos apytakos.
* Išsiverčia Dievo šokis - lyginant su žinojimo rūmais - žmogaus trejybė tampa vidinė širdis, daugkartinė, ne išorinis ratas - o Dievo trejybė išsidėsto trimis taškais - pradžia, viršūnė, pabaiga. Palyginti su išgyvenimo apytaka. Ir kaip su meilės mokslu? Ar jinai tveria trejybes?
** Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras).
** Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn.
** Žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės.
** Meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).
į:
2025 sausio 31 d., 21:44
atliko -
Pridėtos 223-228 eilutės:
Apytaka išsako, kaip iš asmens išsiplėtoja būtent jo požiūrių grandinės galimybės.
* Nešališkai, už santvarkos: Iš pradžių, yra pirmapradis Dievas, be jokio požiūrio, iš kurio išsiveda [[Dievo šokis]]. Dievas tiesiog išgyvena savo tyrimą.
* Išmintis: ketverybės ir dvejybės atskyrimas aštuonerybe. Iš pradžių, yra grynas sąmoningumas, Aš, kaip liepsna plazdenanti tarp atsitokėjančios sąmonės ir įsijaučiančios pasąmonės, vienu požiūriu, iš kurio išsiveda [[išgyvenimo apytaka]].
* Kiekvienoje mokslo šakoje, kiekvienai asmenybei, Tau, yra Dievo trejybės atitikmuo (Tėvas už santvarkos, Sūnaus šablonas santvarkai, Dvasios tarpas santvarkoje), dviem požiūriais - požiūriu į požiūrį - klausimu ir atsakymu, kuriais išsivysto [[žinojimo rūmai]].
* Visokiausiose Dievui nepalankiausiose aplinkybėse sužaibuoja Dievo blyksnis, keturios Dievo pakopos, kuriomis jisai išeina už savęs į savo esmę, meilę Kitam, tad trimis požiūriais, požiūriu į požiūrį į požiūrį, atkartotu Dievo šokio trejybės ratu, meilės mokslo stebuklu.
* Nešališkai, už santvarkos: Iš pradžių, yra pirmapradis Dievas, be jokio požiūrio, iš kurio išsiveda [[Dievo šokis]]. Dievas tiesiog išgyvena savo tyrimą.
* Išmintis: ketverybės ir dvejybės atskyrimas aštuonerybe. Iš pradžių, yra grynas sąmoningumas, Aš, kaip liepsna plazdenanti tarp atsitokėjančios sąmonės ir įsijaučiančios pasąmonės, vienu požiūriu, iš kurio išsiveda [[išgyvenimo apytaka]].
* Kiekvienoje mokslo šakoje, kiekvienai asmenybei, Tau, yra Dievo trejybės atitikmuo (Tėvas už santvarkos, Sūnaus šablonas santvarkai, Dvasios tarpas santvarkoje), dviem požiūriais - požiūriu į požiūrį - klausimu ir atsakymu, kuriais išsivysto [[žinojimo rūmai]].
* Visokiausiose Dievui nepalankiausiose aplinkybėse sužaibuoja Dievo blyksnis, keturios Dievo pakopos, kuriomis jisai išeina už savęs į savo esmę, meilę Kitam, tad trimis požiūriais, požiūriu į požiūrį į požiūrį, atkartotu Dievo šokio trejybės ratu, meilės mokslo stebuklu.
Pakeistos 249-252 eilutės iš
į:
'''Abejotina'''
Pakeistos 252-260 eilutės iš
* Dieviškas strimagalvis žinojimas, išreiškiamas sandaromis, 0=>1=>4=>6, išverčiamas žmogišku sąmoningu suvokimu, išreiškiamu širdingu bendravimu, kuriuo esame viena, išsiaiškinimais, žinojimo rūmais, 6=>4=>1=>0. Pastarasis žingsnis 1=>0 bene žengiamas aštuongubiu keliu ir bene susiejus tris išsiaiškinimo būdus: paklusimo, pašnekovo (tikėjimo) ir blogio vengimo (rūpėjimo).
Apytaka išsako, kaip iš asmens išsiplėtoja būtent jo požiūrių grandinės galimybės.
* Nešališkai, už santvarkos: Iš pradžių, yra pirmapradis Dievas, be jokio požiūrio, iš kurio išsiveda [[Dievo šokis]]. Dievas tiesiog išgyvena savo tyrimą.
* Išmintis: ketverybės ir dvejybės atskyrimas aštuonerybe. Iš pradžių, yra grynas sąmoningumas, Aš, kaip liepsna plazdenanti tarp sąmonės ir pasąmonės, vienu požiūriu, iš kurio išsiveda [[išgyvenimo apytaka]].
* Kiekvienoje mokslo šakoje, kiekvienai asmenybei, Tau, yra Dievo trejybės atitikmuo (Tėvas už santvarkos, Sūnaus šablonas santvarkai, Dvasios tarpas santvarkoje), dviem požiūriais - požiūriu į požiūrį - klausimu ir atsakymu, kuriais išsivysto [[žinojimo rūmai]].
* Visokiausiose Dievui nepalankiausiose aplinkybėse sužaibuoja Dievo blyksnis, keturios Dievo pakopos, kuriomis jisai išeina už savęs į savo esmę, meilę Kitam, tad trimis požiūriais, požiūriu į požiūrį į požiūrį, atkartotu Dievo šokio trejybės ratu, meilės mokslo stebuklu.
Apytakos išreiškia Dievo nebūtinumą ir būtinumą. (Primena visko savybių neigimą, kuriuo vaizdo įraše "Trokštu išmanyti" tvirtinau Dievo nebūtinumą.
* Nešališkai, už santvarkos: Iš pradžių, yra pirmapradis Dievas, be jokio požiūrio, iš kurio išsiveda [[Dievo šokis]]. Dievas tiesiog išgyvena savo tyrimą.
* Išmintis: ketverybės ir dvejybės atskyrimas aštuonerybe. Iš pradžių, yra grynas sąmoningumas, Aš, kaip liepsna plazdenanti tarp sąmonės ir pasąmonės, vienu požiūriu, iš kurio išsiveda [[išgyvenimo apytaka]].
* Kiekvienoje mokslo šakoje, kiekvienai asmenybei, Tau, yra Dievo trejybės atitikmuo (Tėvas už santvarkos, Sūnaus šablonas santvarkai, Dvasios tarpas santvarkoje), dviem požiūriais - požiūriu į požiūrį - klausimu ir atsakymu, kuriais išsivysto [[žinojimo rūmai]].
* Visokiausiose Dievui nepalankiausiose aplinkybėse sužaibuoja Dievo blyksnis, keturios Dievo pakopos, kuriomis jisai išeina už savęs į savo esmę, meilę Kitam, tad trimis požiūriais, požiūriu į požiūrį į požiūrį, atkartotu Dievo šokio trejybės ratu, meilės mokslo stebuklu.
Apytakos išreiškia Dievo nebūtinumą ir būtinumą. (Primena visko savybių neigimą, kuriuo vaizdo įraše "Trokštu išmanyti" tvirtinau Dievo nebūtinumą.
į:
* Dieviškas strimagalvis žinojimas, išreiškiamas sandaromis, 0=>1=>4=>6,
* išverčiamas žmogišku sąmoningu suvokimu, išreiškiamu širdingu bendravimu, kuriuo esame viena, išsiaiškinimais, žinojimo rūmais, 6=>4=>1=>0.
* Pastarasis žingsnis 1=>0 bene žengiamas aštuongubiu keliu ir bene susiejus tris išsiaiškinimo būdus: paklusimo, pašnekovo (tikėjimo) ir blogio vengimo (rūpėjimo).
Apytakos išreiškia Dievo nebūtinumą ir būtinumą.
* išverčiamas žmogišku sąmoningu suvokimu, išreiškiamu širdingu bendravimu, kuriuo esame viena, išsiaiškinimais, žinojimo rūmais, 6=>4=>1=>0.
* Pastarasis žingsnis 1=>0 bene žengiamas aštuongubiu keliu ir bene susiejus tris išsiaiškinimo būdus: paklusimo, pašnekovo (tikėjimo) ir blogio vengimo (rūpėjimo).
Apytakos išreiškia Dievo nebūtinumą ir būtinumą.
Pridėtos 259-263 eilutės:
* (Primena visko savybių neigimą, kuriuo vaizdo įraše "Trokštu išmanyti" tvirtinau Dievo nebūtinumą.
2025 sausio 31 d., 21:39
atliko -
Ištrintos 94-95 eilutės:
Pakeistos 209-210 eilutės iš
'''Požiūrių grandinė'''
į:
'''Požiūrių grandinė. Trys protai.'''
Pakeista 214 eilutė iš:
* žinojimo rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes. Atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėti iš tokių dvejybinių požiūrių.
į:
* žinojimo rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes. Atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėti iš tokių dvejybinių požiūrių. Sąmonė parūpina modelį, kuriuo tam tikrame ribotame lauke (moksle) įmanomas bendras suvokimas.
Pridėtos 217-222 eilutės:
* Dievo šokis palaiko jokį požiūrį, nešališkumą.
* Išgyvenimo apytaka puoselėja požiūrį, pasąmonę.
* Žinojimo rūmai puoselėja požiūrį į požiūrį, sąmonę - mokslai atitrūksta nuo pasąmonės.
* Meilės mokslas puoselėja požiūrį į požiūrį į požiūrį, sąmoningumą - valią.
* O toliau pati valia save puoselėja, būtent savo pasąmonę, tad yra trejybės ratas. Tad trejybės ratas išsako tai kas yra puoselėjama, būtent kaip save puoselėjame.
* Išgyvenimo apytaka puoselėja požiūrį, pasąmonę.
* Žinojimo rūmai puoselėja požiūrį į požiūrį, sąmonę - mokslai atitrūksta nuo pasąmonės.
* Meilės mokslas puoselėja požiūrį į požiūrį į požiūrį, sąmoningumą - valią.
* O toliau pati valia save puoselėja, būtent savo pasąmonę, tad yra trejybės ratas. Tad trejybės ratas išsako tai kas yra puoselėjama, būtent kaip save puoselėjame.
Pakeistos 245-249 eilutės iš
* Išgyvenimo apytaka puoselėja požiūrį, pasąmonę.
* Žinojimo rūmai puoselėja požiūrį į požiūrį, sąmonę - mokslai atitrūksta nuo pasąmonės.
* Meilės mokslas puoselėja požiūrį į požiūrį į požiūrį, sąmoningumą - valią.
* O toliau pati valia save puoselėja, būtent savo pasąmonę, tad yra trejybės ratas. Tad trejybės ratas išsako tai kas yra puoselėjama, būtent kaip save puoselėjame.
į:
2025 sausio 31 d., 21:28
atliko -
Pridėtos 211-220 eilutės:
'''Požiūrių grandinė'''
Pirmapradžio Dievo esmė atsiskleidžia vis siauresnėse apimtyse ir įvairesnėse sąlygose. Dievo požiūris plėtojasi požiūrių grandine. Apytakos susiguli vis sąmoningesniu žinojimu, sudėliojant apimtis, išplečiant požiūrių grandinę.
* Dievo šokis - jokį požiūrį;
* išgyvenimo apytaka - vieną požiūrį, tad padalinimus. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir išgyvenimo apytaka jas visas išdėsto.
* žinojimo rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes. Atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėti iš tokių dvejybinių požiūrių.
* meilės mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Vieningumas remiasi trimis požiūriais ir meilės mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.
'''Padalinimai sąmoningumu'''
Pirmapradžio Dievo esmė atsiskleidžia vis siauresnėse apimtyse ir įvairesnėse sąlygose. Dievo požiūris plėtojasi požiūrių grandine. Apytakos susiguli vis sąmoningesniu žinojimu, sudėliojant apimtis, išplečiant požiūrių grandinę.
* Dievo šokis - jokį požiūrį;
* išgyvenimo apytaka - vieną požiūrį, tad padalinimus. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir išgyvenimo apytaka jas visas išdėsto.
* žinojimo rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes. Atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėti iš tokių dvejybinių požiūrių.
* meilės mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Vieningumas remiasi trimis požiūriais ir meilės mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.
'''Padalinimai sąmoningumu'''
Pridėtos 228-231 eilutės:
* Dievo atsakymas 2020.01.01. Kitas suveda Dievą, Mane ir Tave, būtent sąmoningumu mus visus suveda, ir būtent tiesa, iš kurios kyla būtinumas, tikrumas, galimumas. Kodėl yra Kito tiesa? tai mus suvedantis klausimas, iš kurio bet kuriose aplinkybėse susilipdo mūsų vienumas.
'''Požiūris, žvilgsnis, nuostata, vertybė'''
'''Požiūris, žvilgsnis, nuostata, vertybė'''
Pakeistos 239-245 eilutės iš
Pirmapradžio Dievo esmė atsiskleidžia vis siauresnėse apimtyse ir įvairesnėse sąlygose. Dievo požiūris plėtojasi požiūrių grandine. Apytakos susiguli vis sąmoningesniu žinojimu, sudėliojant apimtis, išplečiant požiūrių grandinę.
* Dievo šokis - jokį požiūrį;
* išgyvenimo apytaka - vieną požiūrį, tad padalinimus. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir išgyvenimo apytaka jas visas išdėsto.
* žinojimo rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes. Atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėti iš tokių dvejybinių požiūrių.
* meilės mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Vieningumas remiasi trimis požiūriais ir meilės mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.
į:
2025 sausio 31 d., 21:22
atliko -
Pridėtos 194-203 eilutės:
'''Pasitraukimai'''
Klausimas pasitraukia ir naujai iškyla. Dievo veikla.
* Dievo šokis veda iš Dievo (neapibrėžtumo). Dievo veikla (klausimu-tyrimu) Dievas pasitraukia ir naujai iškyla.
* Išgyvenimo apytaka veda iš Dievo veiklos (klausimo-tyrimo). Klausimas pasitraukia ir naujai iškyla atsakymu.
* Žinojimo rūmai veda iš atsakymo. Atsakymas pasitraukia ir naujai iškyla apibrėžtumu.
* Meilės mokslas veda iš apibrėžtumo-apibrėžimo. Apibrėžimas pasitraukia ir naujai iškyla neapibrėžtumu.
'''Trejybės atvaizdai'''
Klausimas pasitraukia ir naujai iškyla. Dievo veikla.
* Dievo šokis veda iš Dievo (neapibrėžtumo). Dievo veikla (klausimu-tyrimu) Dievas pasitraukia ir naujai iškyla.
* Išgyvenimo apytaka veda iš Dievo veiklos (klausimo-tyrimo). Klausimas pasitraukia ir naujai iškyla atsakymu.
* Žinojimo rūmai veda iš atsakymo. Atsakymas pasitraukia ir naujai iškyla apibrėžtumu.
* Meilės mokslas veda iš apibrėžtumo-apibrėžimo. Apibrėžimas pasitraukia ir naujai iškyla neapibrėžtumu.
'''Trejybės atvaizdai'''
Ištrintos 209-213 eilutės:
* Dievo šokis veda iš Dievo (neapibrėžtumo). Dievo veikla (klausimu-tyrimu) Dievas pasitraukia ir naujai iškyla.
* Išgyvenimo apytaka veda iš Dievo veiklos (klausimo-tyrimo). Klausimas pasitraukia ir naujai iškyla atsakymu.
* Žinojimo rūmai veda iš atsakymo. Atsakymas pasitraukia ir naujai iškyla apibrėžtumu.
* Meilės mokslas veda iš apibrėžtumo-apibrėžimo. Apibrėžimas pasitraukia ir naujai iškyla neapibrėžtumu.
2025 sausio 30 d., 14:25
atliko -
Pakeistos 131-133 eilutės iš
į:
Apytakos išsivertimo eiga
* Apytakų seka prasideda Dievu, jisai pasireiškia trejybės atvaizdu, grindžiantis save ir dar dvi sandaras, jos sueina trejybés ratu, grindžia požiūrî, sekantį asmenį, ir taip toliau.
* Apytakų seka prasideda Dievu, jisai pasireiškia trejybės atvaizdu, grindžiantis save ir dar dvi sandaras, jos sueina trejybés ratu, grindžia požiūrî, sekantį asmenį, ir taip toliau.
Pakeistos 175-176 eilutės iš
* Dievas Tėvas yra įžanginė raiška, Dievas Sūnus yra tobulasis pažinovas, Dievas Dvasia yra Dievo tyrimo išsibaigimas - ir šie trys kyla iš Dievo Tėvo.
* Žmogus yra vamzdis per kurį teka dvasia pirmyn ir atgal. Palyginti suDievo šokiu - Dievas išeina už savęs bet nėra vamzdžio. O žmogus yra esant vamzdžiui.
* Žmogus yra vamzdis per kurį teka dvasia pirmyn ir atgal. Palyginti su
į:
* Trejybės atvaizdas: Aš, Tu, Kitas
** Dievas Tėvas yra įžanginis klausimas, Dievas Sūnus yra tobulasis pažinovas, Dievas Dvasia yra Dievo tyrimo atsakymas - ir šie trys kyla iš Dievo Tėvo.
* Žmogus tarp Dievo už jo ir Dievo jo gelmėse
** Žmogus yra vamzdis per kurį teka dvasia pirmyn ir atgal. Palyginti su Dievo šokiu - Dievas išeina už savęs bet nėra vamzdžio. O žmogus yra esant vamzdžiui.
** Apytakų išvertimais išryškėja tarpas tarp savęs (savo gelmių) ir pasaulio (ir Dievo už jo).
* Trejybės ratas
** Dievas Tėvas yra įžanginis klausimas, Dievas Sūnus yra tobulasis pažinovas, Dievas Dvasia yra Dievo tyrimo atsakymas - ir šie trys kyla iš Dievo Tėvo.
* Žmogus tarp Dievo už jo ir Dievo jo gelmėse
** Žmogus yra vamzdis per kurį teka dvasia pirmyn ir atgal. Palyginti su Dievo šokiu - Dievas išeina už savęs bet nėra vamzdžio. O žmogus yra esant vamzdžiui.
** Apytakų išvertimais išryškėja tarpas tarp savęs (savo gelmių) ir pasaulio (ir Dievo už jo).
* Trejybės ratas
Pakeistos 182-184 eilutės iš
* Išsivertimai nulybe viena puse И grįžta trejybės ratu atvirkštine puse N.
* Apytakų išvertimais išryškėja tarpas tarp savęs (savo gelmių) ir pasaulio (ir Dievo už jo).
* Apytakų seka prasideda Dievu, jisai pasireiškia trejybės atvaizdu, grindžiantis save ir dar dvi sandaras, jos sueina trejybés ratu, grindžia požiūrî, asmenį aš, ir taip toliau.
* Apytakų išvertimais išryškėja tarpas tarp savęs (savo gelmių) ir pasaulio (ir Dievo už jo).
* Apytakų seka prasideda Dievu, jisai pasireiškia trejybės atvaizdu, grindžiantis save ir dar dvi sandaras, jos sueina trejybés ratu, grindžia požiūrî, asmenį aš, ir taip toliau
į:
** Išsivertimai nulybe viena puse И grįžta trejybės ratu atvirkštine puse N.
2025 sausio 30 d., 14:09
atliko -
Pridėtos 122-124 eilutės:
Kompleksinis Bott periodiškumas modeliuoja išsivertimą
* 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7. Bott (kompleksinis) 2-periodiškumas veda iš vienos ketverybės į kitą, tad derina visus tris veiksmus +1, +2, +3. Perėjimai vyksta iš 3 į 4, ir iš 7 į 0. Tuo tarpu Bott (realusis ir simplektinis) 8-periodiškumas grindžia paskirus tris veiksmus.
* 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7. Bott (kompleksinis) 2-periodiškumas veda iš vienos ketverybės į kitą, tad derina visus tris veiksmus +1, +2, +3. Perėjimai vyksta iš 3 į 4, ir iš 7 į 0. Tuo tarpu Bott (realusis ir simplektinis) 8-periodiškumas grindžia paskirus tris veiksmus.
Pridėtos 145-152 eilutės:
Dvasia išsiplėtoja apytakomis, asmenimis, aplinkybėmis.
* Apytakos (mokslai) nusako
** Dievo išsiplėtojimą
** santvarkos išsivystymą
** santvarkos pažinovo pagrindimą
** pažinovo ryšius su Dievu
** žmogaus aplinkybių sustatymą
* Apytakos (mokslai) nusako
** Dievo išsiplėtojimą
** santvarkos išsivystymą
** santvarkos pažinovo pagrindimą
** pažinovo ryšius su Dievu
** žmogaus aplinkybių sustatymą
Pakeistos 162-180 eilutės iš
Dvasia išsiplėtoja apytakomis, asmenimis, aplinkybėmis.
* Apytakos (mokslai) nusako
** Dievo išsiplėtojimą
** santvarkos išsivystymą
** santvarkos pažinovo pagrindimą
** pažinovo ryšius su Dievu
** žmogaus aplinkybių sustatymą
* Kiekvienas mokslas išsako visumą asmens (Dievo, Mano, Tavo arba Kito) atžvilgiu
* Mokslus - apytakas - reikėtų suprasti plačiau, esmingiau, ne Dievo, o dvasios pagrindu. Tuomet meilės mokslas tampa vieningumo mokslu. O troškimų mokslas (žinojimo rūmai) tampa atvaizdų mokslu, tad pažinovo mokslu.
* Išgyvenimo apytakoje Dievas plėtojasi kaip viskas, o žinojimo rūmuose kaip (žinojimo - tyrimo išdavos) troškimas.
Sandarų raida, dvasiai vis naujai pasitraukiant
* Dievo pagrindu iškyla (suvokimą išreiškianti) požiūrio lygtis ir Dievą išplečiantis amžinas gyvenimas
į:
Dievu vystosi asmenys žmogui primetant suvokimo lygmenis
* Dievą išjudina (žmogaus) suvokimas, sustatantis požiūrio lygtį, Dievo pagrindu duodantis gyvenimo lygtį.
* Gyvenimo lygtyje Dievo kampu yra Dievas - Tėvas, toliau Dievas sąlygose - gerumas - Sūnus, galiausiai jų tapatumas - gyvenimas Dvasia. O už jų yra Tėvo ir Sūnaus atskyrimas - amžinas gyvenimas - kuriuo atsiveria asmens kampas, mūsų kampas.
* Asmenys vystosi atitinkamų (žmogaus) suvokimo lygmenų pagrindais, kuriais pasireiškia atitinkami gyvenimo lygties klodai.
* Dievą išjudina (žmogaus) suvokimas, sustatantis požiūrio lygtį, Dievo pagrindu duodantis gyvenimo lygtį.
* Gyvenimo lygtyje Dievo kampu yra Dievas - Tėvas, toliau Dievas sąlygose - gerumas - Sūnus, galiausiai jų tapatumas - gyvenimas Dvasia. O už jų yra Tėvo ir Sūnaus atskyrimas - amžinas gyvenimas - kuriuo atsiveria asmens kampas, mūsų kampas.
* Asmenys vystosi atitinkamų (žmogaus) suvokimo lygmenų pagrindais, kuriais pasireiškia atitinkami gyvenimo lygties klodai.
Pakeista 167 eilutė iš:
* Aštuongubas kelias mūsų kampu sieja požiūrio lygtį (Dievo kampą, kuriame pradedama Dievu) ir trejybės ratą (mūsų kampą, kuriame Dievas iškyla).
į:
* Aštuongubas kelias žmogaus kampu sieja požiūrio lygtį (Dievo kampą, kuriame pradedama Dievu) ir trejybės ratą (mūsų kampą, kuriame Dievas iškyla).
Pakeistos 169-175 eilutės iš
* Dievo kampu yra Dievas - Tėvas, toliau Dievas sąlygose - gerumas - Sūnus, galiausiai jų tapatumas - gyvenimas Dvasia. O už jų yra Tėvo ir Sūnaus atskyrimas - amžinas gyvenimas - kuriuos atsiveria asmens kampas, mūsų kampas.
* O amžinas gyvenimas asmenims plėtojasi ir reiškia Dvasios išmintį (Dievo gyvenimą), Sūnaus gerą valią (Dievo gerumą), Tėvo Dievo valią (Dievo Dievą).
* Tad amžino gyvenimo pjūvyje išverčiamas amžinas gyvenimas, iš jo išgvildenamas Dievas kaip Dievo valia.
Kompleksinis Bott periodiškumas modeliuoja išsivertimą
* 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7. Bott (kompleksinis) 2-periodiškumas veda iš vienos ketverybės į kitą, tad derina visus trys veiksmus +1, +2, +3. Perėjimai vyksta iš 3 į 4, ir iš 7 į 0. Tuo tarpu Bott (realusis ir simplektinis) 8-periodiškumas grindžia paskirus tris veiksmus.
* Tad amžino gyvenimo pjūvyje išverčiamas amžinas gyvenimas, iš jo išgvildenamas Dievas kaip Dievo valia.
Kompleksinis Bott periodiškumas modeliuoja išsivertimą
* 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7. Bott (kompleksinis) 2-periodiškumas veda iš vienos ketverybės į kitą, tad derina visus trys veiksmus +1, +2, +3. Perėjimai vyksta iš 3 į 4, ir iš 7 į 0. Tuo tarpu Bott (realusis ir simplektinis) 8-periodiškumas grindžia paskirus tris veiksmus.
į:
* Amžinas gyvenimas asmenims plėtojasi ir reiškia Dvasios išmintį (Dievo gyvenimą), Sūnaus gerą valią (Dievo gerumą), Tėvo Dievo valią (Dievo Dievą).
* Galiausiai, Kito gyvenimo lygties klode yra Dievo valia. Taip iš amžino gyvenimo išgvildenamas Dievas kaip Dievo valia.
* Galiausiai, Kito gyvenimo lygties klode yra Dievo valia. Taip iš amžino gyvenimo išgvildenamas Dievas kaip Dievo valia.
Ištrintos 178-180 eilutės:
Apytakų raidos aplinkybės
* Aštuonerybė sieja apytakas. Aštuonerybę galima sieti su kampais ar su strėlėmis. Svarbiausi kampai yra Dievo šokio - 6-7-0-1 ir meilės mokslo 2-3-4-5, betgi ypač 7-0-1 ir abėcėlė 2-3-4. O išgyvenimo apytaka 0-1-2 ir 5-6-7, žinojimo rūmai 1-2-3 ir 4-5-6.
2025 sausio 30 d., 13:30
atliko -
Pakeistos 154-160 eilutės iš
Dvasia išsiplėtoja apytakomis, asmenimis, aplinkybėmis
* Apytakos (mokslai) nusako santvarkos išsiplėtojimą, jų pažinovo pagrindimą.
į:
Dvasia išsiplėtoja apytakomis, asmenimis, aplinkybėmis.
* Apytakos (mokslai) nusako
** Dievo išsiplėtojimą
** santvarkos išsivystymą
** santvarkos pažinovo pagrindimą
** pažinovo ryšius su Dievu
** žmogaus aplinkybių sustatymą
* Apytakos (mokslai) nusako
** Dievo išsiplėtojimą
** santvarkos išsivystymą
** santvarkos pažinovo pagrindimą
** pažinovo ryšius su Dievu
** žmogaus aplinkybių sustatymą
Pridėta 206 eilutė:
* Apytakų raida prasideda Dievo kampu (Dievo šokiu) ir baigiasi šalutiniu pažinovo Kito kampu (meilės mokslu), kaip Kitas įsijungia į Dievą, jo karalystę.
2025 sausio 30 d., 13:26
atliko -
Pridėtos 122-134 eilutės:
Dievo savasties (Dvasios) raida tarp Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus
* Dvasia yra Dievo savastis.
* Dievo šokyje savastis yra suvoktasis, ja sutampa suvokiantysis ir susivokiantysis. Tai sutapimas lygmenyje Ar (kūnu).
* O toliau kitose apytakose jinai šį sutapimą vis brandžiau išplėtoja lygmenimis Koks (protu), Kaip (širdimi), Kodėl (valia).
* Tai sutapimai tarp Dievo valios ir žmogaus valios, tai jų dviprasmiškumas, kurį Dvasia pilnai išvysto savo plazdenimu tarp žmonių jiems įsijaučiant ir atsitokėjant, kiekvienam savarankiškai nustatant savo ribą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse. Tad mūsų valios išsivysto taip kad sudalyvautumėme Dievo tyrime savo klausimas, Kas aš esu?
* Tarp Dievo už žmogaus ir Dievo žmogaus gelmėse vystosi žmogus vis pilniau ir gyvenimiškiau.
Išsivertimas yra dvejybės lygmuo aplinkybių plėtotėje.
* Dievas yra nulybė.
* Išėjimas už savęs yra vienybė, tai Dievo aplinkybės.
* Išsivertimas yra dvejybė, tai išėjimo už savęs aplinkybės.
* Teigiamumas yra trejybė, tai išsivertimo aplinkybės, tai netroškimas.
* Dvasia yra Dievo savastis.
* Dievo šokyje savastis yra suvoktasis, ja sutampa suvokiantysis ir susivokiantysis. Tai sutapimas lygmenyje Ar (kūnu).
* O toliau kitose apytakose jinai šį sutapimą vis brandžiau išplėtoja lygmenimis Koks (protu), Kaip (širdimi), Kodėl (valia).
* Tai sutapimai tarp Dievo valios ir žmogaus valios, tai jų dviprasmiškumas, kurį Dvasia pilnai išvysto savo plazdenimu tarp žmonių jiems įsijaučiant ir atsitokėjant, kiekvienam savarankiškai nustatant savo ribą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse. Tad mūsų valios išsivysto taip kad sudalyvautumėme Dievo tyrime savo klausimas, Kas aš esu?
* Tarp Dievo už žmogaus ir Dievo žmogaus gelmėse vystosi žmogus vis pilniau ir gyvenimiškiau.
Išsivertimas yra dvejybės lygmuo aplinkybių plėtotėje.
* Dievas yra nulybė.
* Išėjimas už savęs yra vienybė, tai Dievo aplinkybės.
* Išsivertimas yra dvejybė, tai išėjimo už savęs aplinkybės.
* Teigiamumas yra trejybė, tai išsivertimo aplinkybės, tai netroškimas.
Pakeistos 153-160 eilutės iš
* Dievas yra nulybė.
* Išėjime už savęs yra vienybė, tai Dievo aplinkybės.
* Išsivertime yra dvejybė, tai išėjimo už savęs aplinkybės.
* Teigiamume yra trejybė, tai išsivertimo aplinkybės, tai netroškimas.
Dievo savasties (Dvasios) raida
* Dvasia yra Dievo savastis. Dievo šokyje jinai yra suvoktasis, ja sutampa suvokiantysis ir susivokiantysis. Tai sutapimas lygmenyje Ar (kūnu). O toliau kitose apytakose jinai šį sutapimą vis brandžiau išplėtoja lygmenimis Koks (protu), Kaip (širdimi), Kodėl (valia). Tai sutapimai tarp Dievo valios ir žmogaus valios, tai jų dviprasmiškumas, kurį Dvasia pilnai išvysto savo plazdenimu tarp žmonių jiems įsijaučiant ir atsitokėjant, kiekvienam savarankiškai nustatant savo ribą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse. Tad mūsų valios išsivysto taip kad sudalyvautumėme Dievo tyrime savo klausimas, Kas aš esu?
į:
2025 sausio 30 d., 13:07
atliko -
2025 sausio 30 d., 13:07
atliko -
2025 sausio 30 d., 13:07
atliko -
Pakeistos 117-126 eilutės iš
* Kuo panašūs: Tiek padalinimai, tiek apytakos sieja Dievą už mūsų ir Dievą mumyse (meilę). Iš Dievo už mūsų slenkame link Dievo mumyse vis platesniais klausimais. O iš Dievo mumyse link Dievo už mūsų slenkame vis platesniais atsakymais.
* Kuo skiriasi: Iš vieno padalinimo į kitą žmogus (asmenų rinkinys) slenka paskira gija (asmeniu), tai yra, Mano požiūriu (veiksmu +1), Tavo požiūriu į požiūrį (veiksmu +2) ar Kito požiūriu į požiūrį į požiūrį (veiksmu +3). O iš vienos apytakos į kitą Dievas per paskirą asmenį išsiverčia bendrai (trejybės ratu ir trejybės atvaizdu), tad visa veiksmų trejybe.
Apytakų atsakymų turiniai platėja nuo Kito Ar! iki Dievo Kodėl!
* Žmogaus suvokimo lygmenys sustato atsakymus, kuriais grįžtama, kuriais žmogus išeina už savęs iš savęs.
* Kito Ar! mus sieja su meilės atsakymu - tiesa, liudijanti ar Dievas yra. Iš liudijimo išauga Dievas. Tiesa yra esmė, o Dievas yra tiesos dvasia.
* Susidaro išsivertimų ratas, grindžiantis padalinimų ratą.
Ramybė tampa įtampa ir vėl ramybe
į:
Klausimas (ramybė tampa įtampa) ir atsakymas (įtampa tampa ramybe)
Pakeistos 123-124 eilutės iš
* Iškyla trys skirtingos galimybės išeiti arba neišeiti už savęs. Kiekviena iš šių apytakų išplaukia iš kažkurios galimybės neišeiti už savęs.
*Išsivertimai gali sutapti su paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
*
į:
* Iškyla trys skirtingos galimybės Dievui išeiti arba neišeiti už savęs, o taip pat žmogui išeiti arba neišeiti už savęs.
* Kiekviena iš šių apytakų išplaukia iš kažkurios galimybės neišeiti už savęs.
* Kiekviena iš šių apytakų išplaukia iš kažkurios galimybės neišeiti už savęs.
Pridėtos 126-138 eilutės:
* Dievas tiek išeina už savęs, tiek neišeina už savęs. O žmogus renkasi ar išeiti už savęs ar neišeiti už savęs.
* Žmogus išeina už savęs paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
Apytakų atsakymų turiniai platėja nuo Kito Ar! iki Dievo Kodėl!
* Žmogaus suvokimo lygmenys sustato atsakymus, kuriais grįžtama, kuriais žmogus išeina už savęs iš savęs.
* Kito Ar! mus sieja su meilės atsakymu - tiesa, liudijanti ar Dievas yra. Iš liudijimo išauga Dievas. Tiesa yra esmė, o Dievas yra tiesos dvasia.
* Susidaro išsivertimų ratas, grindžiantis padalinimų ratą.
Palyginimai: apytakų išsivertimai ir padalinimų veiksmai
* Kuo panašūs: Tiek padalinimai, tiek apytakos sieja Dievą už mūsų ir Dievą mumyse (meilę). Iš Dievo už mūsų slenkame link Dievo mumyse vis platesniais klausimais. O iš Dievo mumyse link Dievo už mūsų slenkame vis platesniais atsakymais.
* Kuo skiriasi: Iš vieno padalinimo į kitą žmogus (asmenų rinkinys) slenka paskira gija (asmeniu), tai yra, Mano požiūriu (veiksmu +1), Tavo požiūriu į požiūrį (veiksmu +2) ar Kito požiūriu į požiūrį į požiūrį (veiksmu +3). O iš vienos apytakos į kitą Dievas per paskirą asmenį išsiverčia bendrai (trejybės ratu ir trejybės atvaizdu), tad visa veiksmų trejybe.
* Žmogus išeina už savęs paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
Apytakų atsakymų turiniai platėja nuo Kito Ar! iki Dievo Kodėl!
* Žmogaus suvokimo lygmenys sustato atsakymus, kuriais grįžtama, kuriais žmogus išeina už savęs iš savęs.
* Kito Ar! mus sieja su meilės atsakymu - tiesa, liudijanti ar Dievas yra. Iš liudijimo išauga Dievas. Tiesa yra esmė, o Dievas yra tiesos dvasia.
* Susidaro išsivertimų ratas, grindžiantis padalinimų ratą.
Palyginimai: apytakų išsivertimai ir padalinimų veiksmai
* Kuo panašūs: Tiek padalinimai, tiek apytakos sieja Dievą už mūsų ir Dievą mumyse (meilę). Iš Dievo už mūsų slenkame link Dievo mumyse vis platesniais klausimais. O iš Dievo mumyse link Dievo už mūsų slenkame vis platesniais atsakymais.
* Kuo skiriasi: Iš vieno padalinimo į kitą žmogus (asmenų rinkinys) slenka paskira gija (asmeniu), tai yra, Mano požiūriu (veiksmu +1), Tavo požiūriu į požiūrį (veiksmu +2) ar Kito požiūriu į požiūrį į požiūrį (veiksmu +3). O iš vienos apytakos į kitą Dievas per paskirą asmenį išsiverčia bendrai (trejybės ratu ir trejybės atvaizdu), tad visa veiksmų trejybe.
2025 sausio 30 d., 13:01
atliko -
Pakeistos 121-122 eilutės iš
* Apytakų atsakymų turiniai platėja nuo Kito Ar! iki Dievo Kodėl!
į:
Apytakų atsakymų turiniai platėja nuo Kito Ar! iki Dievo Kodėl!
* Žmogaus suvokimo lygmenys sustato atsakymus, kuriais grįžtama, kuriais žmogus išeina už savęs iš savęs.
* Žmogaus suvokimo lygmenys sustato atsakymus, kuriais grįžtama, kuriais žmogus išeina už savęs iš savęs.
Pakeistos 124-126 eilutės iš
* Didysis išvertimas, kuriuo ramybė
į:
* Susidaro išsivertimų ratas, grindžiantis padalinimų ratą.
Ramybė tampa įtampa ir vėl ramybe
* Didysis išvertimas, kuriuo klausimu ramybė tampa įtampa, o atsakymu įtampa tampa vėl ramybe, išsako Dievo tyrimą.
* Didysis išvertimas tad grindžia klausimą ir atsakymą.
* Didįjį išvertimą išreiškia apytakų išvertimai, kuriais atsakymai tampa klausimais ir atvirkščiai.
Ramybė tampa įtampa ir vėl ramybe
* Didysis išvertimas, kuriuo klausimu ramybė tampa įtampa, o atsakymu įtampa tampa vėl ramybe, išsako Dievo tyrimą.
* Didysis išvertimas tad grindžia klausimą ir atsakymą.
* Didįjį išvertimą išreiškia apytakų išvertimai, kuriais atsakymai tampa klausimais ir atvirkščiai.
2025 sausio 30 d., 12:53
atliko -
Ištrintos 120-122 eilutės:
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl? Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais.
Pridėtos 179-183 eilutės:
Apytakų klausimai plečiasi nuo Ar iki Kodėl
* Apytakos plėtojasi plačiau klausimais, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl?
* Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda šiuos klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais.
Vystosi asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir atitinkamos vaidmenų trejybės (Aš, Tu, Kitas)
* Apytakos plėtojasi plačiau klausimais, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl?
* Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda šiuos klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais.
Vystosi asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir atitinkamos vaidmenų trejybės (Aš, Tu, Kitas)
2025 sausio 30 d., 12:49
atliko -
Pakeistos 117-118 eilutės iš
į:
Palyginimai: apytakų išsivertimai ir padalinimų veiksmai
* Kuo panašūs: Tiek padalinimai, tiek apytakos sieja Dievą už mūsų ir Dievą mumyse (meilę). Iš Dievo už mūsų slenkame link Dievo mumyse vis platesniais klausimais. O iš Dievo mumyse link Dievo už mūsų slenkame vis platesniais atsakymais.
* Kuo skiriasi: Iš vieno padalinimo į kitą žmogus (asmenų rinkinys) slenka paskira gija (asmeniu), tai yra, Mano požiūriu (veiksmu +1), Tavo požiūriu į požiūrį (veiksmu +2) ar Kito požiūriu į požiūrį į požiūrį (veiksmu +3). O iš vienos apytakos į kitą Dievas per paskirą asmenį išsiverčia bendrai (trejybės ratu ir trejybės atvaizdu), tad visa veiksmų trejybe.
* Kuo panašūs: Tiek padalinimai, tiek apytakos sieja Dievą už mūsų ir Dievą mumyse (meilę). Iš Dievo už mūsų slenkame link Dievo mumyse vis platesniais klausimais. O iš Dievo mumyse link Dievo už mūsų slenkame vis platesniais atsakymais.
* Kuo skiriasi: Iš vieno padalinimo į kitą žmogus (asmenų rinkinys) slenka paskira gija (asmeniu), tai yra, Mano požiūriu (veiksmu +1), Tavo požiūriu į požiūrį (veiksmu +2) ar Kito požiūriu į požiūrį į požiūrį (veiksmu +3). O iš vienos apytakos į kitą Dievas per paskirą asmenį išsiverčia bendrai (trejybės ratu ir trejybės atvaizdu), tad visa veiksmų trejybe.
2025 sausio 30 d., 12:43
atliko -
Pridėta 104 eilutė:
** Dievas viską žino įsigilindamas asmenimis, išplečiančiais jo akiratį, priartinančiais prie tikrovės.
Ištrintos 113-117 eilutės:
Visko žinojimas: Kam žinoti viską?
* Pranokstame vaizduotę, pripažįstame Dievą ir gerumą, į juos atsiremiame, jais gyvename.
* If we could "know everything", then I think that might leverage our own testimonies of life as organized by our key concepts, like a sky full of stars, each encompassing the whole sky, and bringing it to a point of intense self-knowledge. The "knowledge of everything" would help us know how our key concepts unfold, how they relate, how we might navigate them and work together, so that we might live by all of our intuition, rather than just our own. It would show that each of us has a vantage point which of all people we know most intensely, and which is the source of our own language yet analogous to that of others. Similarly, I think that a "sustainable pattern language" might best be organized as a repository of case studies of how "local centers" function around the world (including one's own home) and a "knowledge of everything" would theoretically generate the many patterns of activity that we might find.
2025 sausio 30 d., 12:01
atliko -
Pakeistos 17-19 eilutės iš
į:
* Trejybės ratas kiekvienu atveju sieja Dievą ir žmogų, pasąmonę ir sąmonę, sąmoningumo pokalbiu... ar kaip suprasti?
* Reikia tirti kaip trejybės atvaizdai įsijaučia į trejybės ratą, kaip trejybės ratas vis smulkiau (siauresnėje apimtyje) pasireiškia apytakoje.
* Reikia tirti kaip trejybės atvaizdai įsijaučia į trejybės ratą, kaip trejybės ratas vis smulkiau (siauresnėje apimtyje) pasireiškia apytakoje.
Pridėta 39 eilutė:
** Kaip savastis supranta, kad yra kažkas daugiau? Ar trimis veiksmais? Trejybės ratu?
Pridėta 64 eilutė:
** Kaip žinojimo rūmai išsako iš paskirų išgyvenimų susidedančią asmenybės visumą?
Pridėta 67 eilutė:
** Kaip išsivertimu susieti išgyvenimo apytaką (ir paskirą Mano išgyvenimą) ir žinojimo rūmus (ir ištisą asmenybę)?
Ištrintos 80-86 eilutės:
* Kaip savastis supranta, kad yra kažkas daugiau? Ar trimis veiksmais? Trejybės ratu?
* Trejybės ratas kiekvienu atveju sieja Dievą ir žmogų, pasąmonę ir sąmonę, sąmoningumo pokalbiu... ar kaip suprasti?
* Kaip žinojimo rūmai išsako iš paskirų išgyvenimų susidedančią asmenybės visumą?
* Kaip išsivertimu susieti išgyvenimo apytaką (ir paskirą Mano išgyvenimą) ir žinojimo rūmus (ir ištisą asmenybę)?
* Reikia tirti kaip trejybės atvaizdai įsijaučia į trejybės ratą, kaip trejybės ratas vis smulkiau (siauresnėje apimtyje) pasireiškia apytakoje.
2025 sausio 30 d., 11:55
atliko -
Pridėtos 29-32 eilutės:
Dievo šokį suprasti kaip Dievo išsivertimą.
* Dievo šokyje, kaip iš prieštaravimo kyla neprieštaravimas?
* Dievo šokyje, koks septynerybės ir gerumo ir Sūnaus vaidmuo?
* Dievo šokyje, kaip iš prieštaravimo kyla neprieštaravimas?
* Dievo šokyje, koks septynerybės ir gerumo ir Sūnaus vaidmuo?
Pridėtos 35-36 eilutės:
** Kaip suprasti Dievo šokio trejybės ratą?
** Ar trejybės ratas yra Dievo šokio esmė, Dievo trejybė, pasireiškianti toliau išgyvenimo apytakoje, ir taip toliau?
** Ar trejybės ratas yra Dievo šokio esmė, Dievo trejybė, pasireiškianti toliau išgyvenimo apytakoje, ir taip toliau?
Pridėta 40 eilutė:
** Kaip neprieštaravimas plėtojasi Dievo šokio išvertimu, išgyvenimo apytaka?
Pridėta 57 eilutė:
** Ar išgyvenimo apytakos trejybės ratas veda į žinojimo rūmus?
Pridėtos 59-60 eilutės:
** Kaip iš Mano kalbų iškyli Tu?
** Kuria prasme Aš ir Tu yra asmuo ir asmenybė ir atvirkščiai?
** Kuria prasme Aš ir Tu yra asmuo ir asmenybė ir atvirkščiai?
Pridėta 70 eilutė:
* Ar žinojimo rūmų trejybės ratas veda į meilės mokslą?
Pakeistos 75-81 eilutės iš
Kaip savastis supranta, kad yra kažkas daugiau? Ar trimis veiksmais? Trejybės ratu?
* Kaip suprasti Dievo šokio trejybės ratą?
* Ar trejybės ratas yra Dievo šokio esmė, Dievo trejybė, pasireiškianti toliau išgyvenimo apytakoje, ir taip toliau?
* Ar išgyvenimo apytakos trejybės ratas veda į žinojimo rūmus?
* Ar žinojimo rūmų trejybės ratas veda į meilės mokslą?
* Ir kaip toliau?
* Kaip suprasti Dievo šokio trejybės ratą?
* Ar trejybės ratas yra Dievo šokio esmė, Dievo trejybė, pasireiškianti toliau išgyvenimo apytakoje, ir taip toliau
* Ar išgyvenimo apytakos trejybės ratas veda į žinojimo rūmus?
* Ar žinojimo rūmų trejybės ratas veda į meilės mokslą?
* Ir kaip toliau?
į:
Kaip toliau, atsiradus meilės mokslui?
* Kaip savastis supranta, kad yra kažkas daugiau? Ar trimis veiksmais? Trejybės ratu?
* Kaip savastis supranta, kad yra kažkas daugiau? Ar trimis veiksmais? Trejybės ratu?
Ištrintos 79-80 eilutės:
* Kuria prasme Aš ir Tu yra asmuo ir asmenybė ir atvirkščiai?
Pakeistos 82-83 eilutės iš
į:
* Reikia tirti kaip trejybės atvaizdai įsijaučia į trejybės ratą, kaip trejybės ratas vis smulkiau (siauresnėje apimtyje) pasireiškia apytakoje.
Ištrintos 148-153 eilutės:
* Reikia tirti kaip trejybės atvaizdai įsijaučia į trejybės ratą, kaip trejybės ratas vis smulkiau (siauresnėje apimtyje) pasireiškia apytakoje.
* Dievo šokį suprasti kaip Dievo išsivertimą.
* Dievo šokyje, kaip iš prieštaravimo kyla neprieštaravimas?
* Dievo šokyje, koks septynerybės ir gerumo ir Sūnaus vaidmuo?
* Kaip neprieštaravimas plėtojasi Dievo šokio išvertimu, išgyvenimo apytaka?
2025 sausio 29 d., 22:23
atliko -
Pridėtos 149-179 eilutės:
Dvasia išsiplėtoja apytakomis, asmenimis, aplinkybėmis
* Apytakų raida Dievo požiūriu: Žmogaus aplinkybių sustatymas apytakomis
* 4 apytakos išsako Dievo išsiplėtojimus, pažinovu ryšium su Dievu. Prasideda Dievo kampu (Dievo šokiu) ir baigiasi šalutiniu pažinovo Kito kampu (meilės mokslu), kaip Kitas įsijungia į Dievą, jo karalystę.
* Apytakos (mokslai) nusako santvarkos išsiplėtojimą, jų pažinovo pagrindimą.
* Kiekvienas mokslas išsako visumą asmens (Dievo, Mano, Tavo arba Kito) atžvilgiu, jo reikalų apimtimi. Plačiausia, visko apimtis, meilė mokslu supa Kitą, kuriam Dievas yra tolimas. Būtent iš to tolimo žvilgsnio Dievas (meilė) plėtojasi kaip Neapibrėžtumas, iš kurio išplaukia Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas ir galiausiai, Neįsivaizduojamumas. Juk visa tai išsakyta ryšium su Kitu. Tuo tarpu Dievo šokiu tėra neišsakytas Dievas, iš kurio viskas išplaukia, iš jo siauriausios apimties, iš nieko.
* Mokslus - apytakas - reikėtų suprasti plačiau, esmingiau, ne Dievo, o dvasios pagrindu. Tuomet meilės mokslas tampa vieningumo mokslu. O troškimų mokslas (žinojimo rūmai) tampa atvaizdų mokslu, tad pažinovo mokslu.
* Išgyvenimo apytakoje Dievas plėtojasi kaip viskas, o žinojimo rūmuose kaip (žinojimo - tyrimo išdavos) troškimas.
Sandarų raida, dvasiai vis naujai pasitraukiant
* Dievo pagrindu iškyla (suvokimą išreiškianti) požiūrio lygtis ir Dievą išplečiantis amžinas gyvenimas.
* Asmenys (Aš, Tu, Kitas) be Dievo sudaro trejybės ratą, prie jų prisideda nulinis asmuo (Dievas), juos išplečia.
* Aštuongubas kelias mūsų kampu sieja požiūrio lygtį (Dievo kampą, kuriame pradedama Dievu) ir trejybės ratą (mūsų kampą, kuriame Dievas iškyla).
* Apytaka Dievo kampu sustato Dievo kampą, kuriuo Sūnus išgyvena aštuonerybę, kurioje yra trejybės ratas, kuris savarankiškai sieja trijų kampų sandaras.
* Dievo kampu yra Dievas - Tėvas, toliau Dievas sąlygose - gerumas - Sūnus, galiausiai jų tapatumas - gyvenimas Dvasia. O už jų yra Tėvo ir Sūnaus atskyrimas - amžinas gyvenimas - kuriuos atsiveria asmens kampas, mūsų kampas.
* O amžinas gyvenimas asmenims plėtojasi ir reiškia Dvasios išmintį (Dievo gyvenimą), Sūnaus gerą valią (Dievo gerumą), Tėvo Dievo valią (Dievo Dievą).
* Tad amžino gyvenimo pjūvyje išverčiamas amžinas gyvenimas, iš jo išgvildenamas Dievas kaip Dievo valia.
Kompleksinis Bott periodiškumas modeliuoja išsivertimą
* 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7. Bott (kompleksinis) 2-periodiškumas veda iš vienos ketverybės į kitą, tad derina visus trys veiksmus +1, +2, +3. Perėjimai vyksta iš 3 į 4, ir iš 7 į 0. Tuo tarpu Bott (realusis ir simplektinis) 8-periodiškumas grindžia paskirus tris veiksmus.
Apytakos išsivertimo sandaros
* Dievas Tėvas yra įžanginė raiška, Dievas Sūnus yra tobulasis pažinovas, Dievas Dvasia yra Dievo tyrimo išsibaigimas - ir šie trys kyla iš Dievo Tėvo.
* Žmogus yra vamzdis per kurį teka dvasia pirmyn ir atgal. Palyginti su Dievo šokiu - Dievas išeina už savęs bet nėra vamzdžio. O žmogus yra esant vamzdžiui.
** Vamzdis ir trejybės ratas.
* Išsivertimai nulybe viena puse И grįžta trejybės ratu atvirkštine puse N.
* Apytakų išvertimais išryškėja tarpas tarp savęs (savo gelmių) ir pasaulio (ir Dievo už jo).
* Apytakų seka prasideda Dievu, jisai pasireiškia trejybės atvaizdu, grindžiantis save ir dar dvi sandaras, jos sueina trejybés ratu, grindžia požiūrî, asmenį aš, ir taip toliau.
Apytakų raidos aplinkybės
* Aštuonerybė sieja apytakas. Aštuonerybę galima sieti su kampais ar su strėlėmis. Svarbiausi kampai yra Dievo šokio - 6-7-0-1 ir meilės mokslo 2-3-4-5, betgi ypač 7-0-1 ir abėcėlė 2-3-4. O išgyvenimo apytaka 0-1-2 ir 5-6-7, žinojimo rūmai 1-2-3 ir 4-5-6.
* Apytakų raida Dievo požiūriu: Žmogaus aplinkybių sustatymas apytakomis
* 4 apytakos išsako Dievo išsiplėtojimus, pažinovu ryšium su Dievu. Prasideda Dievo kampu (Dievo šokiu) ir baigiasi šalutiniu pažinovo Kito kampu (meilės mokslu), kaip Kitas įsijungia į Dievą, jo karalystę.
* Apytakos (mokslai) nusako santvarkos išsiplėtojimą, jų pažinovo pagrindimą.
* Kiekvienas mokslas išsako visumą asmens (Dievo, Mano, Tavo arba Kito) atžvilgiu, jo reikalų apimtimi. Plačiausia, visko apimtis, meilė mokslu supa Kitą, kuriam Dievas yra tolimas. Būtent iš to tolimo žvilgsnio Dievas (meilė) plėtojasi kaip Neapibrėžtumas, iš kurio išplaukia Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas ir galiausiai, Neįsivaizduojamumas. Juk visa tai išsakyta ryšium su Kitu. Tuo tarpu Dievo šokiu tėra neišsakytas Dievas, iš kurio viskas išplaukia, iš jo siauriausios apimties, iš nieko.
* Mokslus - apytakas - reikėtų suprasti plačiau, esmingiau, ne Dievo, o dvasios pagrindu. Tuomet meilės mokslas tampa vieningumo mokslu. O troškimų mokslas (žinojimo rūmai) tampa atvaizdų mokslu, tad pažinovo mokslu.
* Išgyvenimo apytakoje Dievas plėtojasi kaip viskas, o žinojimo rūmuose kaip (žinojimo - tyrimo išdavos) troškimas.
Sandarų raida, dvasiai vis naujai pasitraukiant
* Dievo pagrindu iškyla (suvokimą išreiškianti) požiūrio lygtis ir Dievą išplečiantis amžinas gyvenimas.
* Asmenys (Aš, Tu, Kitas) be Dievo sudaro trejybės ratą, prie jų prisideda nulinis asmuo (Dievas), juos išplečia.
* Aštuongubas kelias mūsų kampu sieja požiūrio lygtį (Dievo kampą, kuriame pradedama Dievu) ir trejybės ratą (mūsų kampą, kuriame Dievas iškyla).
* Apytaka Dievo kampu sustato Dievo kampą, kuriuo Sūnus išgyvena aštuonerybę, kurioje yra trejybės ratas, kuris savarankiškai sieja trijų kampų sandaras.
* Dievo kampu yra Dievas - Tėvas, toliau Dievas sąlygose - gerumas - Sūnus, galiausiai jų tapatumas - gyvenimas Dvasia. O už jų yra Tėvo ir Sūnaus atskyrimas - amžinas gyvenimas - kuriuos atsiveria asmens kampas, mūsų kampas.
* O amžinas gyvenimas asmenims plėtojasi ir reiškia Dvasios išmintį (Dievo gyvenimą), Sūnaus gerą valią (Dievo gerumą), Tėvo Dievo valią (Dievo Dievą).
* Tad amžino gyvenimo pjūvyje išverčiamas amžinas gyvenimas, iš jo išgvildenamas Dievas kaip Dievo valia.
Kompleksinis Bott periodiškumas modeliuoja išsivertimą
* 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7. Bott (kompleksinis) 2-periodiškumas veda iš vienos ketverybės į kitą, tad derina visus trys veiksmus +1, +2, +3. Perėjimai vyksta iš 3 į 4, ir iš 7 į 0. Tuo tarpu Bott (realusis ir simplektinis) 8-periodiškumas grindžia paskirus tris veiksmus.
Apytakos išsivertimo sandaros
* Dievas Tėvas yra įžanginė raiška, Dievas Sūnus yra tobulasis pažinovas, Dievas Dvasia yra Dievo tyrimo išsibaigimas - ir šie trys kyla iš Dievo Tėvo.
* Žmogus yra vamzdis per kurį teka dvasia pirmyn ir atgal. Palyginti su Dievo šokiu - Dievas išeina už savęs bet nėra vamzdžio. O žmogus yra esant vamzdžiui.
** Vamzdis ir trejybės ratas.
* Išsivertimai nulybe viena puse И grįžta trejybės ratu atvirkštine puse N.
* Apytakų išvertimais išryškėja tarpas tarp savęs (savo gelmių) ir pasaulio (ir Dievo už jo).
* Apytakų seka prasideda Dievu, jisai pasireiškia trejybės atvaizdu, grindžiantis save ir dar dvi sandaras, jos sueina trejybés ratu, grindžia požiūrî, asmenį aš, ir taip toliau.
Apytakų raidos aplinkybės
* Aštuonerybė sieja apytakas. Aštuonerybę galima sieti su kampais ar su strėlėmis. Svarbiausi kampai yra Dievo šokio - 6-7-0-1 ir meilės mokslo 2-3-4-5, betgi ypač 7-0-1 ir abėcėlė 2-3-4. O išgyvenimo apytaka 0-1-2 ir 5-6-7, žinojimo rūmai 1-2-3 ir 4-5-6.
Pridėtos 257-304 eilutės:
4 apimtys
* Dievo šokyje trejybės rato nariai apima viską, išgyvenimo apytakoje betką, žinojimo rūmuose kažką, meilės moksle nieką.
Asmenų išsivertimai, jų daugialypumai, pasirinkimai ir pokalbiai iškyla ženklų savybių tvarka:
* Aš link Dievo
* Tu link Dievo arba Manęs
* Kitas link Tavęs, Manęs, Dievo - nes Kitas prie Dievo prieis tiktai per Tave ir Mane
Apytakos vystosi išsivertimais siejančiais (tyrimo) trejybės ratą ir (tyrėjų) trejybės atvaizdus:
* Dievo šokio trejybės atvaizdas, trys Dievo vaidmenys: būtinas, tikras, galimas.
* Dievo šokyje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas.
* Trejybės ratas grindžia Mano išgyvenimo apytakos trejybės atvaizdą, išreiškiantį Mano vaidmenis: daiktą pasąmonę, eigą sąmonę, asmenį sąmoningumą.
* Išgyvenimo apytakoje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas. Išsako tyrimą kuris vyks žinojimo rūmų pagrindu.
* Trejybės ratas grindžia Tavo žinojimo rūmų trejybės atvaizdą, išskiriantį Tavo vaidmenis: vienį, visybę, daugį.
* ... ir taip toliau...
Visą žinojimą suvedu apytakomis:
* Dieviška išvestis: Dievo šokiu: Dievo klausimu, ar jisai būtinas? Jisai būtinas ir nebūtinas.
* Žmoniška išvestis: Išgyvenimo apytaka. Koks Aš esu?
* Žmoniška suvestis: Žinojimo rūmais. Kaip Tu esi? Mokslas susiveda į pažinovą - žinojimo rūmų vidurjye esantį išsiaiškinimo būdą.
* Dieviška suvestis: Meilės mokslu. Kodėl Kitas yra? Amžinu gyvenimu, mūsų suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Kaip geras vaikas, kaip blogas vaikas tą priima? Amžinai bręstame šviesuolių bendryste siedami pasąmonę ir sąmonę.
Visko išsidėliojimas
Iš Dievo iškyla pasaulis, ir iš pasaulio naujai iškyla Dievas. Šis reiškinys reiškiasi keturiais asmenims.
* Paprasčiausiai iškyla Dievu, būtent Dievo šokiu, taip kad iš Suvokiančiojo iškyla pasaulis ir iš pasaulio naujai iškyla Susivokiantysis. Juos sutapatina Dvasia. Ar tai vyksta dvasios troškimais ir netroškimais?
* Manimi ... Išgyvenimo apytaka ... sutapatina sandara. Yra padalinimų ratas kuriuo požiūriais plėtojimasi gilyn ir paskui atgal papildiniais plėtojamas tarpas.
* Tavimi ... Žinojimo rūmais ... sutapatina atvaizdai. Vaizduote? yra išėjimas į pasaulį ir iš pasaulio, taip pat keturios apimtys. Tai vyksta tyrimais, klausimais (Ar Dievas būtinas?) ir atsakymais, aplinkybėmis.
* Kitu ... Meilės mokslu ... sutapatina vieningumas. Tai vyksta trimis kalbomis.
* Dievo šokis išsako dvasią.
* Išgyvenimo apytaka susitelkia į savasties brandą, kurios pagrindu išsakytinos visos sandaros.
* Žinojimo rūmai susitelkia į savastį - bendrą arba asmenišką - kuriais pasireiškia atvaizdai.
* Meilės mokslas susitelkia į savasties pilną atsiskleidimą šviesuolių bendrystėje, kuria pasireiškia vieningumai.
* Dievo šokis naujai suprantamas, kaip vienas iš keturių apytakų (tai sandaros).
* Toliau žinojimo rūmai remiasi šešiomis tų apytakų poromis (tai atvaizdai).
* Galiausiai, meilės mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę (tai vieningumas ir esmė).
Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia.
* Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai.
* Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus.
Apytakų plėtotė išgyvenama trejybės ratu
* 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
* 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
* 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
* 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė
* Dievo šokyje trejybės rato nariai apima viską, išgyvenimo apytakoje betką, žinojimo rūmuose kažką, meilės moksle nieką.
Asmenų išsivertimai, jų daugialypumai, pasirinkimai ir pokalbiai iškyla ženklų savybių tvarka:
* Aš link Dievo
* Tu link Dievo arba Manęs
* Kitas link Tavęs, Manęs, Dievo - nes Kitas prie Dievo prieis tiktai per Tave ir Mane
Apytakos vystosi išsivertimais siejančiais (tyrimo) trejybės ratą ir (tyrėjų) trejybės atvaizdus:
* Dievo šokio trejybės atvaizdas, trys Dievo vaidmenys: būtinas, tikras, galimas.
* Dievo šokyje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas.
* Trejybės ratas grindžia Mano išgyvenimo apytakos trejybės atvaizdą, išreiškiantį Mano vaidmenis: daiktą pasąmonę, eigą sąmonę, asmenį sąmoningumą.
* Išgyvenimo apytakoje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas. Išsako tyrimą kuris vyks žinojimo rūmų pagrindu.
* Trejybės ratas grindžia Tavo žinojimo rūmų trejybės atvaizdą, išskiriantį Tavo vaidmenis: vienį, visybę, daugį.
* ... ir taip toliau...
Visą žinojimą suvedu apytakomis:
* Dieviška išvestis: Dievo šokiu: Dievo klausimu, ar jisai būtinas? Jisai būtinas ir nebūtinas.
* Žmoniška išvestis: Išgyvenimo apytaka. Koks Aš esu?
* Žmoniška suvestis: Žinojimo rūmais. Kaip Tu esi? Mokslas susiveda į pažinovą - žinojimo rūmų vidurjye esantį išsiaiškinimo būdą.
* Dieviška suvestis: Meilės mokslu. Kodėl Kitas yra? Amžinu gyvenimu, mūsų suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Kaip geras vaikas, kaip blogas vaikas tą priima? Amžinai bręstame šviesuolių bendryste siedami pasąmonę ir sąmonę.
Visko išsidėliojimas
Iš Dievo iškyla pasaulis, ir iš pasaulio naujai iškyla Dievas. Šis reiškinys reiškiasi keturiais asmenims.
* Paprasčiausiai iškyla Dievu, būtent Dievo šokiu, taip kad iš Suvokiančiojo iškyla pasaulis ir iš pasaulio naujai iškyla Susivokiantysis. Juos sutapatina Dvasia. Ar tai vyksta dvasios troškimais ir netroškimais?
* Manimi ... Išgyvenimo apytaka ... sutapatina sandara. Yra padalinimų ratas kuriuo požiūriais plėtojimasi gilyn ir paskui atgal papildiniais plėtojamas tarpas.
* Tavimi ... Žinojimo rūmais ... sutapatina atvaizdai. Vaizduote? yra išėjimas į pasaulį ir iš pasaulio, taip pat keturios apimtys. Tai vyksta tyrimais, klausimais (Ar Dievas būtinas?) ir atsakymais, aplinkybėmis.
* Kitu ... Meilės mokslu ... sutapatina vieningumas. Tai vyksta trimis kalbomis.
* Dievo šokis išsako dvasią.
* Išgyvenimo apytaka susitelkia į savasties brandą, kurios pagrindu išsakytinos visos sandaros.
* Žinojimo rūmai susitelkia į savastį - bendrą arba asmenišką - kuriais pasireiškia atvaizdai.
* Meilės mokslas susitelkia į savasties pilną atsiskleidimą šviesuolių bendrystėje, kuria pasireiškia vieningumai.
* Dievo šokis naujai suprantamas, kaip vienas iš keturių apytakų (tai sandaros).
* Toliau žinojimo rūmai remiasi šešiomis tų apytakų poromis (tai atvaizdai).
* Galiausiai, meilės mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę (tai vieningumas ir esmė).
Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia.
* Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai.
* Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus.
Apytakų plėtotė išgyvenama trejybės ratu
* 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
* 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
* 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
* 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė
Ištrintos 834-912 eilutės:
Dvasia išsiplėtoja apytakomis, asmenimis, aplinkybėmis
* Apytakų raida Dievo požiūriu: Žmogaus aplinkybių sustatymas apytakomis
* 4 apytakos išsako Dievo išsiplėtojimus, pažinovu ryšium su Dievu. Prasideda Dievo kampu (Dievo šokiu) ir baigiasi šalutiniu pažinovo Kito kampu (meilės mokslu), kaip Kitas įsijungia į Dievą, jo karalystę.
* Apytakos (mokslai) nusako santvarkos išsiplėtojimą, jų pažinovo pagrindimą.
* Kiekvienas mokslas išsako visumą asmens (Dievo, Mano, Tavo arba Kito) atžvilgiu, jo reikalų apimtimi. Plačiausia, visko apimtis, meilė mokslu supa Kitą, kuriam Dievas yra tolimas. Būtent iš to tolimo žvilgsnio Dievas (meilė) plėtojasi kaip Neapibrėžtumas, iš kurio išplaukia Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas ir galiausiai, Neįsivaizduojamumas. Juk visa tai išsakyta ryšium su Kitu. Tuo tarpu Dievo šokiu tėra neišsakytas Dievas, iš kurio viskas išplaukia, iš jo siauriausios apimties, iš nieko.
* Mokslus - apytakas - reikėtų suprasti plačiau, esmingiau, ne Dievo, o dvasios pagrindu. Tuomet meilės mokslas tampa vieningumo mokslu. O troškimų mokslas (žinojimo rūmai) tampa atvaizdų mokslu, tad pažinovo mokslu.
* Išgyvenimo apytakoje Dievas plėtojasi kaip viskas, o žinojimo rūmuose kaip (žinojimo - tyrimo išdavos) troškimas.
Sandarų raida, dvasiai vis naujai pasitraukiant
* Dievo pagrindu iškyla (suvokimą išreiškianti) požiūrio lygtis ir Dievą išplečiantis amžinas gyvenimas.
* Asmenys (Aš, Tu, Kitas) be Dievo sudaro trejybės ratą, prie jų prisideda nulinis asmuo (Dievas), juos išplečia.
* Aštuongubas kelias mūsų kampu sieja požiūrio lygtį (Dievo kampą, kuriame pradedama Dievu) ir trejybės ratą (mūsų kampą, kuriame Dievas iškyla).
* Apytaka Dievo kampu sustato Dievo kampą, kuriuo Sūnus išgyvena aštuonerybę, kurioje yra trejybės ratas, kuris savarankiškai sieja trijų kampų sandaras.
* Dievo kampu yra Dievas - Tėvas, toliau Dievas sąlygose - gerumas - Sūnus, galiausiai jų tapatumas - gyvenimas Dvasia. O už jų yra Tėvo ir Sūnaus atskyrimas - amžinas gyvenimas - kuriuos atsiveria asmens kampas, mūsų kampas.
* O amžinas gyvenimas asmenims plėtojasi ir reiškia Dvasios išmintį (Dievo gyvenimą), Sūnaus gerą valią (Dievo gerumą), Tėvo Dievo valią (Dievo Dievą).
* Tad amžino gyvenimo pjūvyje išverčiamas amžinas gyvenimas, iš jo išgvildenamas Dievas kaip Dievo valia.
Kompleksinis Bott periodiškumas modeliuoja išsivertimą
* 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7. Bott (kompleksinis) 2-periodiškumas veda iš vienos ketverybės į kitą, tad derina visus trys veiksmus +1, +2, +3. Perėjimai vyksta iš 3 į 4, ir iš 7 į 0. Tuo tarpu Bott (realusis ir simplektinis) 8-periodiškumas grindžia paskirus tris veiksmus.
Apytakos išsivertimo sandaros
* Dievas Tėvas yra įžanginė raiška, Dievas Sūnus yra tobulasis pažinovas, Dievas Dvasia yra Dievo tyrimo išsibaigimas - ir šie trys kyla iš Dievo Tėvo.
* Žmogus yra vamzdis per kurį teka dvasia pirmyn ir atgal. Palyginti su Dievo šokiu - Dievas išeina už savęs bet nėra vamzdžio. O žmogus yra esant vamzdžiui.
** Vamzdis ir trejybės ratas.
* Išsivertimai nulybe viena puse И grįžta trejybės ratu atvirkštine puse N.
* Apytakų išvertimais išryškėja tarpas tarp savęs (savo gelmių) ir pasaulio (ir Dievo už jo).
* Apytakų seka prasideda Dievu, jisai pasireiškia trejybės atvaizdu, grindžiantis save ir dar dvi sandaras, jos sueina trejybés ratu, grindžia požiūrî, asmenį aš, ir taip toliau.
4 apimtys
* Dievo šokyje trejybės rato nariai apima viską, išgyvenimo apytakoje betką, žinojimo rūmuose kažką, meilės moksle nieką.
Asmenų išsivertimai, jų daugialypumai, pasirinkimai ir pokalbiai iškyla ženklų savybių tvarka:
* Aš link Dievo
* Tu link Dievo arba Manęs
* Kitas link Tavęs, Manęs, Dievo - nes Kitas prie Dievo prieis tiktai per Tave ir Mane
Apytakos vystosi išsivertimais siejančiais (tyrimo) trejybės ratą ir (tyrėjų) trejybės atvaizdus:
* Dievo šokio trejybės atvaizdas, trys Dievo vaidmenys: būtinas, tikras, galimas.
* Dievo šokyje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas.
* Trejybės ratas grindžia Mano išgyvenimo apytakos trejybės atvaizdą, išreiškiantį Mano vaidmenis: daiktą pasąmonę, eigą sąmonę, asmenį sąmoningumą.
* Išgyvenimo apytakoje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas. Išsako tyrimą kuris vyks žinojimo rūmų pagrindu.
* Trejybės ratas grindžia Tavo žinojimo rūmų trejybės atvaizdą, išskiriantį Tavo vaidmenis: vienį, visybę, daugį.
* ... ir taip toliau...
Visą žinojimą suvedu apytakomis:
* Dieviška išvestis: Dievo šokiu: Dievo klausimu, ar jisai būtinas? Jisai būtinas ir nebūtinas.
* Žmoniška išvestis: Išgyvenimo apytaka. Koks Aš esu?
* Žmoniška suvestis: Žinojimo rūmais. Kaip Tu esi? Mokslas susiveda į pažinovą - žinojimo rūmų vidurjye esantį išsiaiškinimo būdą.
* Dieviška suvestis: Meilės mokslu. Kodėl Kitas yra? Amžinu gyvenimu, mūsų suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Kaip geras vaikas, kaip blogas vaikas tą priima? Amžinai bręstame šviesuolių bendryste siedami pasąmonę ir sąmonę.
Visko išsidėliojimas
Iš Dievo iškyla pasaulis, ir iš pasaulio naujai iškyla Dievas. Šis reiškinys reiškiasi keturiais asmenims.
* Paprasčiausiai iškyla Dievu, būtent Dievo šokiu, taip kad iš Suvokiančiojo iškyla pasaulis ir iš pasaulio naujai iškyla Susivokiantysis. Juos sutapatina Dvasia. Ar tai vyksta dvasios troškimais ir netroškimais?
* Manimi ... Išgyvenimo apytaka ... sutapatina sandara. Yra padalinimų ratas kuriuo požiūriais plėtojimasi gilyn ir paskui atgal papildiniais plėtojamas tarpas.
* Tavimi ... Žinojimo rūmais ... sutapatina atvaizdai. Vaizduote? yra išėjimas į pasaulį ir iš pasaulio, taip pat keturios apimtys. Tai vyksta tyrimais, klausimais (Ar Dievas būtinas?) ir atsakymais, aplinkybėmis.
* Kitu ... Meilės mokslu ... sutapatina vieningumas. Tai vyksta trimis kalbomis.
* Dievo šokis išsako dvasią.
* Išgyvenimo apytaka susitelkia į savasties brandą, kurios pagrindu išsakytinos visos sandaros.
* Žinojimo rūmai susitelkia į savastį - bendrą arba asmenišką - kuriais pasireiškia atvaizdai.
* Meilės mokslas susitelkia į savasties pilną atsiskleidimą šviesuolių bendrystėje, kuria pasireiškia vieningumai.
* Dievo šokis naujai suprantamas, kaip vienas iš keturių apytakų (tai sandaros).
* Toliau žinojimo rūmai remiasi šešiomis tų apytakų poromis (tai atvaizdai).
* Galiausiai, meilės mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę (tai vieningumas ir esmė).
Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia.
* Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai.
* Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus.
Apytakų plėtotė išgyvenama trejybės ratu
* 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
* 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
* 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
* 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė
Apytakų raidos aplinkybės
* Aštuonerybė sieja apytakas. Aštuonerybę galima sieti su kampais ar su strėlėmis. Svarbiausi kampai yra Dievo šokio - 6-7-0-1 ir meilės mokslo 2-3-4-5, betgi ypač 7-0-1 ir abėcėlė 2-3-4. O išgyvenimo apytaka 0-1-2 ir 5-6-7, žinojimo rūmai 1-2-3 ir 4-5-6.
2025 sausio 29 d., 22:20
atliko -
Pakeistos 72-76 eilutės iš
į:
* Kaip iš Mano kalbų kyla Tu?
* Kuria prasme Aš ir Tu yra asmuo ir asmenybė ir atvirkščiai?
* Kaip žinojimo rūmai išsako iš paskirų išgyvenimų susidedančią asmenybės visumą?
* Kaip išsivertimu susieti išgyvenimo apytaką (ir paskirą Mano išgyvenimą) ir žinojimo rūmus (ir ištisą asmenybę)?
* Kuria prasme Aš ir Tu yra asmuo ir asmenybė ir atvirkščiai?
* Kaip žinojimo rūmai išsako iš paskirų išgyvenimų susidedančią asmenybės visumą?
* Kaip išsivertimu susieti išgyvenimo apytaką (ir paskirą Mano išgyvenimą) ir žinojimo rūmus (ir ištisą asmenybę)?
Pakeistos 94-96 eilutės iš
Kam
į:
Išsivertimų esmė
* Dievo tyrimas atsiskleidžia asmenų tyrimais
** Dievo požiūris (ir jo požiūrių grandinė PPP) išsiskleidžia Dievo tyrimu.
** Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais, požiūrių grandine, gyvena asmenimis.
** Ketverybė susidaro iš keturių lygmenų, kuriais Dievas išeina už savęs, tai yra ketverybė. Ir ja Dievas vėlgi žmogumi užsiskleidžia.
* Dievas išsiverčia, o apytakos išverčiamos.
* Apytakos išsiskleidžia išsivertimais
* Išsivertimai kuria asmenis ir jų požiūrius
* Amžina branda - žmogaus kaip tyrimo priemonės tobulėjimas
** Mūsų amžinu gyvenimu, mūsų (ir kartu Dievo) sąmoningėjimu, pilnai atsiskleidžia Dievo sąmoningumas.
** Sąmoningėjimu vis labiau išsiskiria tyrėjas (asmuo) ir tiriamasis (Dievas).
** Išsivertimai vyksta sąmoningėjimu.
* išdėliojimas -> susidėliojimas, susidėliojimas -> išdėliojimas.
* Dievo tyrimui reikalingas nešališkas liudytojas, tyrėjas. Jisai Dievo šokyje jau žino kuom viskas baigsis, kad Dievas iškils. Užtat klausimas ar tose sąlygose iškylantis būtinai yra Dievas. Mes savo tyrimais Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra? grindžiame klausimus Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? O šių klausimų atsakymai gyvenimo lygtimi grindžia amžiną gyvenimą, atsakymą jog Dievas būtinas.
Visko žinojimas: Kam žinoti viską?
* Dievo tyrimas atsiskleidžia asmenų tyrimais
** Dievo požiūris (ir jo požiūrių grandinė PPP) išsiskleidžia Dievo tyrimu.
** Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais, požiūrių grandine, gyvena asmenimis.
** Ketverybė susidaro iš keturių lygmenų, kuriais Dievas išeina už savęs, tai yra ketverybė. Ir ja Dievas vėlgi žmogumi užsiskleidžia.
* Dievas išsiverčia, o apytakos išverčiamos.
* Apytakos išsiskleidžia išsivertimais
* Išsivertimai kuria asmenis ir jų požiūrius
* Amžina branda - žmogaus kaip tyrimo priemonės tobulėjimas
** Mūsų amžinu gyvenimu, mūsų (ir kartu Dievo) sąmoningėjimu, pilnai atsiskleidžia Dievo sąmoningumas.
** Sąmoningėjimu vis labiau išsiskiria tyrėjas (asmuo) ir tiriamasis (Dievas).
** Išsivertimai vyksta sąmoningėjimu.
* išdėliojimas -> susidėliojimas, susidėliojimas -> išdėliojimas.
* Dievo tyrimui reikalingas nešališkas liudytojas, tyrėjas. Jisai Dievo šokyje jau žino kuom viskas baigsis, kad Dievas iškils. Užtat klausimas ar tose sąlygose iškylantis būtinai yra Dievas. Mes savo tyrimais Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra? grindžiame klausimus Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? O šių klausimų atsakymai gyvenimo lygtimi grindžia amžiną gyvenimą, atsakymą jog Dievas būtinas.
Visko žinojimas: Kam žinoti viską?
Pridėtos 643-652 eilutės:
Išgyvenimo apytaka
* Dievo šokis remiasi Dievo išankstiniu žinojimu, kad Dievas yra. Tačiau šis žinojimas yra primestas. Jisai tėra nieko apimtyje, kuriame nesiskiria nežinojimas ir žinojimas. Užtat jisai Dievo klausimą išreiškia atsakymu, Dievo nežinojimą išreiškia žinojimu, tad išskiria nežinojimą ir žinojimą. Užtat atsiveria kažko apimtis, kuriame Man iškyla klausimas, koks Aš esu, tai yra, kaip aš skiriuosi nuo Dievo? Tai mano ir Dievo santykio klausimas, kuriuo tiek aš, tiek Dievas nusakomi.
* Dievo šokyje asmenys yra taikomi besąlygiškai, nežinančiajam, už santvarkos, nieko apimtyje. Tačiau žinantysis gali juos taikyti sau, sąlygiškai, platesnėje apimtyje, laisvėje. Iškyla laisvė, kaip suprasti, besąlygiškai ar sąlygiškai. Atsiveria žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl. Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? virsta asmenų klausimais: Kas Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?
Koks amžino gyvenimo vaidmuo?
* Amžinas gyvenimas yra nežinojimo pilnatvės dvejopas požiūris: Besąlygiškas nieko nežinojimas ir sąlygiškas visko žinojimas.
* Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
* Amžinas gyvenimas visko nežinojimu ir visko žinojimu pilnai išskiria ir suderina, sutapatina nežinojimą (Dievą, besąlygiškumą) ir žinojimą (gerumą, sąlygiškumą). Būtent mes visko nežinome, užtat mumis Dievas viską žino. Esame jo visko žinojimo pagrindas.
* Visko žinojimas yra išmintis, proto pilnatis, išgyvenimo apytakos tikslas.
* Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu ir juo išsipildo.
* Dievo šokis remiasi Dievo išankstiniu žinojimu, kad Dievas yra. Tačiau šis žinojimas yra primestas. Jisai tėra nieko apimtyje, kuriame nesiskiria nežinojimas ir žinojimas. Užtat jisai Dievo klausimą išreiškia atsakymu, Dievo nežinojimą išreiškia žinojimu, tad išskiria nežinojimą ir žinojimą. Užtat atsiveria kažko apimtis, kuriame Man iškyla klausimas, koks Aš esu, tai yra, kaip aš skiriuosi nuo Dievo? Tai mano ir Dievo santykio klausimas, kuriuo tiek aš, tiek Dievas nusakomi.
* Dievo šokyje asmenys yra taikomi besąlygiškai, nežinančiajam, už santvarkos, nieko apimtyje. Tačiau žinantysis gali juos taikyti sau, sąlygiškai, platesnėje apimtyje, laisvėje. Iškyla laisvė, kaip suprasti, besąlygiškai ar sąlygiškai. Atsiveria žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl. Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? virsta asmenų klausimais: Kas Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?
Koks amžino gyvenimo vaidmuo?
* Amžinas gyvenimas yra nežinojimo pilnatvės dvejopas požiūris: Besąlygiškas nieko nežinojimas ir sąlygiškas visko žinojimas.
* Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
* Amžinas gyvenimas visko nežinojimu ir visko žinojimu pilnai išskiria ir suderina, sutapatina nežinojimą (Dievą, besąlygiškumą) ir žinojimą (gerumą, sąlygiškumą). Būtent mes visko nežinome, užtat mumis Dievas viską žino. Esame jo visko žinojimo pagrindas.
* Visko žinojimas yra išmintis, proto pilnatis, išgyvenimo apytakos tikslas.
* Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu ir juo išsipildo.
Pridėtos 700-707 eilutės:
Žinojimo rūmai ir gyvenimas
* Žinojimo rūmai žmoniškai amžinu gyvenimu išreiškia suderinimą išsakytą Dievo šokyje šventa Dvasia. Paaiškėjo kas tai yra Dvasia. Ir kadangi tai vyksta amžinai, nėra išsivertimo.
* Būtent žinojimo rūmai išsako asmenybės visumą, susidedančią iš išgyvenimų.
* Ypatingai svarbus yra mūsų tarpinis vaidmuo, asmenys Aš ir Tu. Svarbu, kad pereitumėme iš Koks į Kaip. Ir svarbu, kad taip pat gerbtumėme teisingą apimčių išdėstymą. Tai juk svarbu skiriant ir širdies be pasaulio tiesas.
* Ketverybės poslinkiai: Aš ir Tu. Aš privalau sąmoningėti. Panašiai, kaip Dievas pereina į Kitą, aš turiu pereiti iš asmenybės (Aš) į asmenį (Tave), iš kažko nežinojimo ir žinojimo į betko nežinojimo ir žinojimo.
* Dorovė iškyla iš elgesio. Užtat Dievo sąmoningėjimas, vykstantis mumis ketverybe, nuo Ar Dievas būtinas? ligi Kodėl Dievas (Kitas) būtinas?, priklauso nuo mūsų žmogiškojo sąmoningėjimo, nuo Koks Dievas (Aš) būtinas? ligi Kaip Dievas (Tu) būtinas?
* Būtent šiuo sąmoningėjimu aš įnešu savo, aš viską kitą sustatau, savo nesąmoningą polinkį į Dievą, ir savo sąmoningus pasirinkimus sąmoningėti.
* Žinojimo rūmai žmoniškai amžinu gyvenimu išreiškia suderinimą išsakytą Dievo šokyje šventa Dvasia. Paaiškėjo kas tai yra Dvasia. Ir kadangi tai vyksta amžinai, nėra išsivertimo.
* Būtent žinojimo rūmai išsako asmenybės visumą, susidedančią iš išgyvenimų.
* Ypatingai svarbus yra mūsų tarpinis vaidmuo, asmenys Aš ir Tu. Svarbu, kad pereitumėme iš Koks į Kaip. Ir svarbu, kad taip pat gerbtumėme teisingą apimčių išdėstymą. Tai juk svarbu skiriant ir širdies be pasaulio tiesas.
* Ketverybės poslinkiai: Aš ir Tu. Aš privalau sąmoningėti. Panašiai, kaip Dievas pereina į Kitą, aš turiu pereiti iš asmenybės (Aš) į asmenį (Tave), iš kažko nežinojimo ir žinojimo į betko nežinojimo ir žinojimo.
* Dorovė iškyla iš elgesio. Užtat Dievo sąmoningėjimas, vykstantis mumis ketverybe, nuo Ar Dievas būtinas? ligi Kodėl Dievas (Kitas) būtinas?, priklauso nuo mūsų žmogiškojo sąmoningėjimo, nuo Koks Dievas (Aš) būtinas? ligi Kaip Dievas (Tu) būtinas?
* Būtent šiuo sąmoningėjimu aš įnešu savo, aš viską kitą sustatau, savo nesąmoningą polinkį į Dievą, ir savo sąmoningus pasirinkimus sąmoningėti.
Pridėtos 748-750 eilutės:
Meilės mokslas ir amžinas gyvenimas
* Amžinu gyvenimu Dvasia išverčia Tėvą ir Sūnų taip, kad nesulaukiame jų pabaigos, tad Tėvui teikiama pirmenybė ir nėra tolimesnio išsivertimo.
* Amžinu gyvenimu Dvasia išverčia Tėvą ir Sūnų taip, kad nesulaukiame jų pabaigos, tad Tėvui teikiama pirmenybė ir nėra tolimesnio išsivertimo.
Ištrintos 756-776 eilutės:
* Kaip iš Mano kalbų kyla Tu?
* Kuria prasme Aš ir Tu yra asmuo ir asmenybė ir atvirkščiai?
* Kaip žinojimo rūmai išsako iš paskirų išgyvenimų susidedančią asmenybės visumą?
* Kaip išsivertimu susieti išgyvenimo apytaką (ir paskirą Mano išgyvenimą) ir žinojimo rūmus (ir ištisą asmenybę)?
Išsivertimų esmė
* Dievo tyrimas atsiskleidžia asmenų tyrimais
** Dievo požiūris (ir jo požiūrių grandinė PPP) išsiskleidžia Dievo tyrimu.
** Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais, požiūrių grandine, gyvena asmenimis.
** Ketverybė susidaro iš keturių lygmenų, kuriais Dievas išeina už savęs, tai yra ketverybė. Ir ja Dievas vėlgi žmogumi užsiskleidžia.
* Dievas išsiverčia, o apytakos išverčiamos.
* Apytakos išsiskleidžia išsivertimais
* Išsivertimai kuria asmenis ir jų požiūrius
* Amžina branda - žmogaus kaip tyrimo priemonės tobulėjimas
** Mūsų amžinu gyvenimu, mūsų (ir kartu Dievo) sąmoningėjimu, pilnai atsiskleidžia Dievo sąmoningumas.
** Sąmoningėjimu vis labiau išsiskiria tyrėjas (asmuo) ir tiriamasis (Dievas).
** Išsivertimai vyksta sąmoningėjimu.
* išdėliojimas -> susidėliojimas, susidėliojimas -> išdėliojimas.
* Dievo tyrimui reikalingas nešališkas liudytojas, tyrėjas. Jisai Dievo šokyje jau žino kuom viskas baigsis, kad Dievas iškils. Užtat klausimas ar tose sąlygose iškylantis būtinai yra Dievas. Mes savo tyrimais Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra? grindžiame klausimus Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? O šių klausimų atsakymai gyvenimo lygtimi grindžia amžiną gyvenimą, atsakymą jog Dievas būtinas.
Ištrintos 835-854 eilutės:
* Dievo šokis remiasi Dievo išankstiniu žinojimu, kad Dievas yra. Tačiau šis žinojimas yra primestas. Jisai tėra nieko apimtyje, kuriame nesiskiria nežinojimas ir žinojimas. Užtat jisai Dievo klausimą išreiškia atsakymu, Dievo nežinojimą išreiškia žinojimu, tad išskiria nežinojimą ir žinojimą. Užtat atsiveria kažko apimtis, kuriame Man iškyla klausimas, koks Aš esu, tai yra, kaip aš skiriuosi nuo Dievo? Tai mano ir Dievo santykio klausimas, kuriuo tiek aš, tiek Dievas nusakomi.
* Dievo šokyje asmenys yra taikomi besąlygiškai, nežinančiajam, už santvarkos, nieko apimtyje. Tačiau žinantysis gali juos taikyti sau, sąlygiškai, platesnėje apimtyje, laisvėje. Iškyla laisvė, kaip suprasti, besąlygiškai ar sąlygiškai. Atsiveria žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl. Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? virsta asmenų klausimais: Kas Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?
Koks amžino gyvenimo vaidmuo?
* Amžinas gyvenimas yra nežinojimo pilnatvės dvejopas požiūris: Besąlygiškas nieko nežinojimas ir sąlygiškas visko žinojimas.
* Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
* Amžinas gyvenimas visko nežinojimu ir visko žinojimu pilnai išskiria ir suderina, sutapatina nežinojimą (Dievą, besąlygiškumą) ir žinojimą (gerumą, sąlygiškumą). Būtent mes visko nežinome, užtat mumis Dievas viską žino. Esame jo visko žinojimo pagrindas.
* Visko žinojimas yra išmintis, proto pilnatis, išgyvenimo apytakos tikslas.
* Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu ir juo išsipildo.
Žinojimo rūmai ir gyvenimas
* Žinojimo rūmai žmoniškai amžinu gyvenimu išreiškia suderinimą išsakytą Dievo šokyje šventa Dvasia. Paaiškėjo kas tai yra Dvasia. Ir kadangi tai vyksta amžinai, nėra išsivertimo.
* Būtent žinojimo rūmai išsako asmenybės visumą, susidedančią iš išgyvenimų.
* Ypatingai svarbus yra mūsų tarpinis vaidmuo, asmenys Aš ir Tu. Svarbu, kad pereitumėme iš Koks į Kaip. Ir svarbu, kad taip pat gerbtumėme teisingą apimčių išdėstymą. Tai juk svarbu skiriant ir širdies be pasaulio tiesas.
* Ketverybės poslinkiai: Aš ir Tu. Aš privalau sąmoningėti. Panašiai, kaip Dievas pereina į Kitą, aš turiu pereiti iš asmenybės (Aš) į asmenį (Tave), iš kažko nežinojimo ir žinojimo į betko nežinojimo ir žinojimo.
* Dorovė iškyla iš elgesio. Užtat Dievo sąmoningėjimas, vykstantis mumis ketverybe, nuo Ar Dievas būtinas? ligi Kodėl Dievas (Kitas) būtinas?, priklauso nuo mūsų žmogiškojo sąmoningėjimo, nuo Koks Dievas (Aš) būtinas? ligi Kaip Dievas (Tu) būtinas?
* Būtent šiuo sąmoningėjimu aš įnešu savo, aš viską kitą sustatau, savo nesąmoningą polinkį į Dievą, ir savo sąmoningus pasirinkimus sąmoningėti.
Meilės mokslas ir amžinas gyvenimas
* Amžinu gyvenimu Dvasia išverčia Tėvą ir Sūnų taip, kad nesulaukiame jų pabaigos, tad Tėvui teikiama pirmenybė ir nėra tolimesnio išsivertimo.
2025 sausio 29 d., 22:17
atliko -
Pridėtos 740-756 eilutės:
Dvasia išsiplėtoja apytakomis, asmenimis, aplinkybėmis
* Apytakų raida Dievo požiūriu: Žmogaus aplinkybių sustatymas apytakomis
* 4 apytakos išsako Dievo išsiplėtojimus, pažinovu ryšium su Dievu. Prasideda Dievo kampu (Dievo šokiu) ir baigiasi šalutiniu pažinovo Kito kampu (meilės mokslu), kaip Kitas įsijungia į Dievą, jo karalystę.
* Apytakos (mokslai) nusako santvarkos išsiplėtojimą, jų pažinovo pagrindimą.
* Kiekvienas mokslas išsako visumą asmens (Dievo, Mano, Tavo arba Kito) atžvilgiu, jo reikalų apimtimi. Plačiausia, visko apimtis, meilė mokslu supa Kitą, kuriam Dievas yra tolimas. Būtent iš to tolimo žvilgsnio Dievas (meilė) plėtojasi kaip Neapibrėžtumas, iš kurio išplaukia Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas ir galiausiai, Neįsivaizduojamumas. Juk visa tai išsakyta ryšium su Kitu. Tuo tarpu Dievo šokiu tėra neišsakytas Dievas, iš kurio viskas išplaukia, iš jo siauriausios apimties, iš nieko.
* Mokslus - apytakas - reikėtų suprasti plačiau, esmingiau, ne Dievo, o dvasios pagrindu. Tuomet meilės mokslas tampa vieningumo mokslu. O troškimų mokslas (žinojimo rūmai) tampa atvaizdų mokslu, tad pažinovo mokslu.
* Išgyvenimo apytakoje Dievas plėtojasi kaip viskas, o žinojimo rūmuose kaip (žinojimo - tyrimo išdavos) troškimas.
Sandarų raida, dvasiai vis naujai pasitraukiant
* Dievo pagrindu iškyla (suvokimą išreiškianti) požiūrio lygtis ir Dievą išplečiantis amžinas gyvenimas.
* Asmenys (Aš, Tu, Kitas) be Dievo sudaro trejybės ratą, prie jų prisideda nulinis asmuo (Dievas), juos išplečia.
* Aštuongubas kelias mūsų kampu sieja požiūrio lygtį (Dievo kampą, kuriame pradedama Dievu) ir trejybės ratą (mūsų kampą, kuriame Dievas iškyla).
* Apytaka Dievo kampu sustato Dievo kampą, kuriuo Sūnus išgyvena aštuonerybę, kurioje yra trejybės ratas, kuris savarankiškai sieja trijų kampų sandaras.
* Dievo kampu yra Dievas - Tėvas, toliau Dievas sąlygose - gerumas - Sūnus, galiausiai jų tapatumas - gyvenimas Dvasia. O už jų yra Tėvo ir Sūnaus atskyrimas - amžinas gyvenimas - kuriuos atsiveria asmens kampas, mūsų kampas.
* O amžinas gyvenimas asmenims plėtojasi ir reiškia Dvasios išmintį (Dievo gyvenimą), Sūnaus gerą valią (Dievo gerumą), Tėvo Dievo valią (Dievo Dievą).
* Tad amžino gyvenimo pjūvyje išverčiamas amžinas gyvenimas, iš jo išgvildenamas Dievas kaip Dievo valia.
* Apytakų raida Dievo požiūriu: Žmogaus aplinkybių sustatymas apytakomis
* 4 apytakos išsako Dievo išsiplėtojimus, pažinovu ryšium su Dievu. Prasideda Dievo kampu (Dievo šokiu) ir baigiasi šalutiniu pažinovo Kito kampu (meilės mokslu), kaip Kitas įsijungia į Dievą, jo karalystę.
* Apytakos (mokslai) nusako santvarkos išsiplėtojimą, jų pažinovo pagrindimą.
* Kiekvienas mokslas išsako visumą asmens (Dievo, Mano, Tavo arba Kito) atžvilgiu, jo reikalų apimtimi. Plačiausia, visko apimtis, meilė mokslu supa Kitą, kuriam Dievas yra tolimas. Būtent iš to tolimo žvilgsnio Dievas (meilė) plėtojasi kaip Neapibrėžtumas, iš kurio išplaukia Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas ir galiausiai, Neįsivaizduojamumas. Juk visa tai išsakyta ryšium su Kitu. Tuo tarpu Dievo šokiu tėra neišsakytas Dievas, iš kurio viskas išplaukia, iš jo siauriausios apimties, iš nieko.
* Mokslus - apytakas - reikėtų suprasti plačiau, esmingiau, ne Dievo, o dvasios pagrindu. Tuomet meilės mokslas tampa vieningumo mokslu. O troškimų mokslas (žinojimo rūmai) tampa atvaizdų mokslu, tad pažinovo mokslu.
* Išgyvenimo apytakoje Dievas plėtojasi kaip viskas, o žinojimo rūmuose kaip (žinojimo - tyrimo išdavos) troškimas.
Sandarų raida, dvasiai vis naujai pasitraukiant
* Dievo pagrindu iškyla (suvokimą išreiškianti) požiūrio lygtis ir Dievą išplečiantis amžinas gyvenimas.
* Asmenys (Aš, Tu, Kitas) be Dievo sudaro trejybės ratą, prie jų prisideda nulinis asmuo (Dievas), juos išplečia.
* Aštuongubas kelias mūsų kampu sieja požiūrio lygtį (Dievo kampą, kuriame pradedama Dievu) ir trejybės ratą (mūsų kampą, kuriame Dievas iškyla).
* Apytaka Dievo kampu sustato Dievo kampą, kuriuo Sūnus išgyvena aštuonerybę, kurioje yra trejybės ratas, kuris savarankiškai sieja trijų kampų sandaras.
* Dievo kampu yra Dievas - Tėvas, toliau Dievas sąlygose - gerumas - Sūnus, galiausiai jų tapatumas - gyvenimas Dvasia. O už jų yra Tėvo ir Sūnaus atskyrimas - amžinas gyvenimas - kuriuos atsiveria asmens kampas, mūsų kampas.
* O amžinas gyvenimas asmenims plėtojasi ir reiškia Dvasios išmintį (Dievo gyvenimą), Sūnaus gerą valią (Dievo gerumą), Tėvo Dievo valią (Dievo Dievą).
* Tad amžino gyvenimo pjūvyje išverčiamas amžinas gyvenimas, iš jo išgvildenamas Dievas kaip Dievo valia.
Pakeistos 822-828 eilutės iš
į:
Koks amžino gyvenimo vaidmuo?
* Amžinas gyvenimas yra nežinojimo pilnatvės dvejopas požiūris: Besąlygiškas nieko nežinojimas ir sąlygiškas visko žinojimas.
* Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
* Amžinas gyvenimas visko nežinojimu ir visko žinojimu pilnai išskiria ir suderina, sutapatina nežinojimą (Dievą, besąlygiškumą) ir žinojimą (gerumą, sąlygiškumą). Būtent mes visko nežinome, užtat mumis Dievas viską žino. Esame jo visko žinojimo pagrindas.
* Visko žinojimas yra išmintis, proto pilnatis, išgyvenimo apytakos tikslas.
* Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu ir juo išsipildo.
* Amžinas gyvenimas yra nežinojimo pilnatvės dvejopas požiūris: Besąlygiškas nieko nežinojimas ir sąlygiškas visko žinojimas.
* Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
* Amžinas gyvenimas visko nežinojimu ir visko žinojimu pilnai išskiria ir suderina, sutapatina nežinojimą (Dievą, besąlygiškumą) ir žinojimą (gerumą, sąlygiškumą). Būtent mes visko nežinome, užtat mumis Dievas viską žino. Esame jo visko žinojimo pagrindas.
* Visko žinojimas yra išmintis, proto pilnatis, išgyvenimo apytakos tikslas.
* Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu ir juo išsipildo.
Ištrintos 838-871 eilutės:
Koks amžino gyvenimo vaidmuo?
* Amžinas gyvenimas yra nežinojimo pilnatvės dvejopas požiūris: Besąlygiškas nieko nežinojimas ir sąlygiškas visko žinojimas.
* Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
* Amžinas gyvenimas visko nežinojimu ir visko žinojimu pilnai išskiria ir suderina, sutapatina nežinojimą (Dievą, besąlygiškumą) ir žinojimą (gerumą, sąlygiškumą). Būtent mes visko nežinome, užtat mumis Dievas viską žino. Esame jo visko žinojimo pagrindas.
* Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu ir juo išsipildo.
[+Dievo požiūriu: Žmogaus aplinkybių sustatymas apytakomis+]
Dievas išsiplėtoja apytakomis
* 4 apytakos išsako Dievo išsiplėtojimus, pažinovu ryšium su Dievu. Prasideda Dievo kampu (Dievo šokiu) ir baigiasi šalutiniu pažinovo Kito kampu (meilės mokslu), kaip Kitas įsijungia į Dievą, jo karalystę.
* Apytakos (mokslai) nusako santvarkos išsiplėtojimą, jų pažinovo pagrindimą.
* Kiekvienas mokslas išsako visumą asmens (Dievo, Mano, Tavo arba Kito) atžvilgiu, jo reikalų apimtimi. Plačiausia, visko apimtis, meilė mokslu supa Kitą, kuriam Dievas yra tolimas. Būtent iš to tolimo žvilgsnio Dievas (meilė) plėtojasi kaip Neapibrėžtumas, iš kurio išplaukia Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas ir galiausiai, Neįsivaizduojamumas. Juk visa tai išsakyta ryšium su Kitu. Tuo tarpu Dievo šokiu tėra neišsakytas Dievas, iš kurio viskas išplaukia, iš jo siauriausios apimties, iš nieko.
* Mokslus - apytakas - reikėtų suprasti plačiau, esmingiau, ne Dievo, o dvasios pagrindu. Tuomet meilės mokslas tampa vieningumo mokslu. O troškimų mokslas (žinojimo rūmai) tampa atvaizdų mokslu, tad pažinovo mokslu.
* Išgyvenimo apytakoje Dievas plėtojasi kaip viskas, o žinojimo rūmuose kaip (žinojimo) troškimas.
'''Sandarų raida, dvasiai vis naujai pasitraukiant'''
* Dievo pagrindu iškyla požiūrio lygtis ir Dievą išplečiantis amžinas gyvenimas.
* Asmenys (Aš, Tu, Kitas) be Dievo sudaro trejybės ratą, prie jų prisideda nulinis asmuo (Dievas), juos išplečia.
* Aštuongubas kelias mūsų kampu sieja požiūrio lygtį (Dievo kampą, kuriame pradedama Dievu) ir trejybės ratą (mūsų kampą, kuriame Dievas iškyla).
* Apytaka Dievo kampu sustato Dievo kampą, kuriuo Sūnus išgyvena aštuonerybę, kurioje yra trejybės ratas, kuris savarankiškai sieja trijų kampų sandaras.
* Dievo kampu yra Dievas - Tėvas, toliau Dievas sąlygose - gerumas - Sūnus, galiausiai jų tapatumas - gyvenimas Dvasia. O už jų yra Tėvo ir Sūnaus atskyrimas - amžinas gyvenimas - kuriuos atsiveria asmens kampas, mūsų kampas.
* O amžinas gyvenimas asmenims plėtojasi ir reiškia Dvasios išmintį (Dievo gyvenimą), Sūnaus gerą valią (Dievo gerumą), Tėvo Dievo valią (Dievo Dievą).
* Tad amžino gyvenimo pjūvyje išverčiamas amžinas gyvenimas, iš jo išgvildenamas Dievas kaip Dievo valia.
2025 sausio 29 d., 21:19
atliko -
Pridėta 744 eilutė:
* Dievas Tėvas yra įžanginė raiška, Dievas Sūnus yra tobulasis pažinovas, Dievas Dvasia yra Dievo tyrimo išsibaigimas - ir šie trys kyla iš Dievo Tėvo.
Pridėtos 793-798 eilutės:
Apytakų plėtotė išgyvenama trejybės ratu
* 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
* 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
* 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
* 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė
* 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
* 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
* 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
* 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė
Pakeistos 809-813 eilutės iš
į:
* Ypatingai svarbus yra mūsų tarpinis vaidmuo, asmenys Aš ir Tu. Svarbu, kad pereitumėme iš Koks į Kaip. Ir svarbu, kad taip pat gerbtumėme teisingą apimčių išdėstymą. Tai juk svarbu skiriant ir širdies be pasaulio tiesas.
* Ketverybės poslinkiai: Aš ir Tu. Aš privalau sąmoningėti. Panašiai, kaip Dievas pereina į Kitą, aš turiu pereiti iš asmenybės (Aš) į asmenį (Tave), iš kažko nežinojimo ir žinojimo į betko nežinojimo ir žinojimo.
* Dorovė iškyla iš elgesio. Užtat Dievo sąmoningėjimas, vykstantis mumis ketverybe, nuo Ar Dievas būtinas? ligi Kodėl Dievas (Kitas) būtinas?, priklauso nuo mūsų žmogiškojo sąmoningėjimo, nuo Koks Dievas (Aš) būtinas? ligi Kaip Dievas (Tu) būtinas?
* Būtent šiuo sąmoningėjimu aš įnešu savo, aš viską kitą sustatau, savo nesąmoningą polinkį į Dievą, ir savo sąmoningus pasirinkimus sąmoningėti.
* Ketverybės poslinkiai: Aš ir Tu. Aš privalau sąmoningėti. Panašiai, kaip Dievas pereina į Kitą, aš turiu pereiti iš asmenybės (Aš) į asmenį (Tave), iš kažko nežinojimo ir žinojimo į betko nežinojimo ir žinojimo.
* Dorovė iškyla iš elgesio. Užtat Dievo sąmoningėjimas, vykstantis mumis ketverybe, nuo Ar Dievas būtinas? ligi Kodėl Dievas (Kitas) būtinas?, priklauso nuo mūsų žmogiškojo sąmoningėjimo, nuo Koks Dievas (Aš) būtinas? ligi Kaip Dievas (Tu) būtinas?
* Būtent šiuo sąmoningėjimu aš įnešu savo, aš viską kitą sustatau, savo nesąmoningą polinkį į Dievą, ir savo sąmoningus pasirinkimus sąmoningėti.
Pakeistos 820-828 eilutės iš
* Amžinas gynimas reiškiasi kūnu, išmintis reiškiasi protu, gera valia reiškiasi širdimi, Dievo valia reiškiasi valia.
* Ypatingai svarbus yra mūsų tarpinis vaidmuo, asmenys Aš ir Tu. Svarbu, kad pereitumėme iš Koks į Kaip. Ir svarbu, kad taip pat gerbtumėme teisingą apimčių išdėstymą. Tai juk svarbu skiriant ir širdies be pasaulio tiesas.
* Ketverybės poslinkiai: Aš ir Tu. Aš privalau sąmoningėti. Panašiai, kaip Dievas pereina į Kitą, aš turiu pereiti iš asmenybės (Aš) į asmenį (Tave), iš kažko nežinojimo ir žinojimo į betko nežinojimo ir žinojimo.
* Dorovė iškyla iš elgesio. Užtat Dievo sąmoningėjimas, vykstantis mumis ketverybe, nuo Ar Dievas būtinas? ligi Kodėl Dievas (Kitas) būtinas?, priklauso nuo mūsų žmogiškojo sąmoningėjimo, nuo Koks Dievas (Aš) būtinas? ligi Kaip Dievas (Tu) būtinas?
* Būtent šiuo sąmoningėjimu aš įnešu savo, aš viską kitą sustatau, savo nesąmoningą polinkį į Dievą, ir savo sąmoningus pasirinkimus sąmoningėti.
* Pirmapradžio Dievo pasirinkimai yra likiminiai. Jisai plėtoja visas galimybes. Mumis atsiveria laisvos valios pasirinkimai. Užtat mumis jisai yra laisvas ir gali plėtoti paskiras galimybes. Tai primena skirtumą tarp kvantinės mechanikos ir klasikinės mechanikos.`
į:
Pakeistos 848-854 eilutės iš
* 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
* 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
* 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
* 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė
Dievas Tėvas yra įžanginė raiška, Dievas Sūnus yra tobulasis pažinovas, Dievas Dvasia yra Dievo tyrimo išsibaigimas - ir šie trys kyla iš Dievo Tėvo.
į:
2025 sausio 29 d., 21:14
atliko -
Pridėtos 727-729 eilutės:
** Dievo požiūris (ir jo požiūrių grandinė PPP) išsiskleidžia Dievo tyrimu.
** Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais, požiūrių grandine, gyvena asmenimis.
** Ketverybė susidaro iš keturių lygmenų, kuriais Dievas išeina už savęs, tai yra ketverybė. Ir ja Dievas vėlgi žmogumi užsiskleidžia.
** Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais, požiūrių grandine, gyvena asmenimis.
** Ketverybė susidaro iš keturių lygmenų, kuriais Dievas išeina už savęs, tai yra ketverybė. Ir ja Dievas vėlgi žmogumi užsiskleidžia.
Pakeistos 738-739 eilutės iš
į:
* Dievo tyrimui reikalingas nešališkas liudytojas, tyrėjas. Jisai Dievo šokyje jau žino kuom viskas baigsis, kad Dievas iškils. Užtat klausimas ar tose sąlygose iškylantis būtinai yra Dievas. Mes savo tyrimais Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra? grindžiame klausimus Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? O šių klausimų atsakymai gyvenimo lygtimi grindžia amžiną gyvenimą, atsakymą jog Dievas būtinas.
Pridėta 796 eilutė:
* Dievo šokis remiasi Dievo išankstiniu žinojimu, kad Dievas yra. Tačiau šis žinojimas yra primestas. Jisai tėra nieko apimtyje, kuriame nesiskiria nežinojimas ir žinojimas. Užtat jisai Dievo klausimą išreiškia atsakymu, Dievo nežinojimą išreiškia žinojimu, tad išskiria nežinojimą ir žinojimą. Užtat atsiveria kažko apimtis, kuriame Man iškyla klausimas, koks Aš esu, tai yra, kaip aš skiriuosi nuo Dievo? Tai mano ir Dievo santykio klausimas, kuriuo tiek aš, tiek Dievas nusakomi.
Ištrintos 808-815 eilutės:
Dievo tyrimas ir jo atsiskleidimas
* Dievo požiūris išsiskleidžia Dievo tyrimu.
* Dievo šokis remiasi Dievo išankstiniu žinojimu, kad Dievas yra. Tačiau šis žinojimas yra primestas. Jisai tėra nieko apimtyje, kuriame nesiskiria nežinojimas ir žinojimas. Užtat jisai Dievo klausimą išreiškia atsakymu, Dievo nežinojimą išreiškia žinojimu, tad išskiria nežinojimą ir žinojimą. Užtat atsiveria kažko apimtis, kuriame Man iškyla klausimas, koks Aš esu, tai yra, kaip aš skiriuosi nuo Dievo? Tai mano ir Dievo santykio klausimas, kuriuo tiek aš, tiek Dievas nusakomi.
Pakeista 810 eilutė iš:
į:
Pakeistos 826-827 eilutės iš
* Ketverybė susidaro iš keturių lygmenų, kuriais Dievas išeina už savęs, tai yra ketverybė. Ir ja Dievas vėlgi žmogumi užsiskleidžia.
į:
2025 sausio 29 d., 21:10
atliko -
Pridėtos 731-732 eilutės:
** Mūsų amžinu gyvenimu, mūsų (ir kartu Dievo) sąmoningėjimu, pilnai atsiskleidžia Dievo sąmoningumas.
** Sąmoningėjimu vis labiau išsiskiria tyrėjas (asmuo) ir tiriamasis (Dievas).
** Sąmoningėjimu vis labiau išsiskiria tyrėjas (asmuo) ir tiriamasis (Dievas).
Pakeista 808 eilutė iš:
į:
2025 sausio 29 d., 21:08
atliko -
Pakeistos 720-721 eilutės iš
į:
* Kaip iš Mano kalbų kyla Tu?
* Kuria prasme Aš ir Tu yra asmuo ir asmenybė ir atvirkščiai?
* Kaip žinojimo rūmai išsako iš paskirų išgyvenimų susidedančią asmenybės visumą?
* Kaip išsivertimu susieti išgyvenimo apytaką (ir paskirą Mano išgyvenimą) ir žinojimo rūmus (ir ištisą asmenybę)?
* Kuria prasme Aš ir Tu yra asmuo ir asmenybė ir atvirkščiai?
* Kaip žinojimo rūmai išsako iš paskirų išgyvenimų susidedančią asmenybės visumą?
* Kaip išsivertimu susieti išgyvenimo apytaką (ir paskirą Mano išgyvenimą) ir žinojimo rūmus (ir ištisą asmenybę)?
Pridėta 726 eilutė:
* Dievo tyrimas atsiskleidžia asmenų tyrimais
Pakeistos 742-747 eilutės iš
* Dievas kaip asmuo išplaukia iš sąmoningo Dievo
* 0->3 Dievas nulybė (Kito nėra) Dievas tvirtinamas. Jie laikosi savęs. Dievą supa Kito trejybės ratas. Jei nesilaiko savęs - gaunasi Dievo trejybė (tad Dievas nebūtinas savo nebūtinumu). (Kartu 1 (būtinas) +3 (nebūtinas) =4).
* Dievas asmenimis sieja dvasią - nulybę su tarpu - nulybės atvaizdais. O savastis priešingai sieja trejybės atvaizdus su už jų glūdinčiu trejybės ratu
į:
* Apytakų seka prasideda Dievu, jisai pasireiškia trejybės atvaizdu, grindžiantis save ir dar dvi sandaras, jos sueina trejybés ratu, grindžia požiūrî, asmenį aš, ir taip toliau.
Pridėtos 752-759 eilutės:
Apytakos vystosi išsivertimais siejančiais (tyrimo) trejybės ratą ir (tyrėjų) trejybės atvaizdus:
* Dievo šokio trejybės atvaizdas, trys Dievo vaidmenys: būtinas, tikras, galimas.
* Dievo šokyje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas.
* Trejybės ratas grindžia Mano išgyvenimo apytakos trejybės atvaizdą, išreiškiantį Mano vaidmenis: daiktą pasąmonę, eigą sąmonę, asmenį sąmoningumą.
* Išgyvenimo apytakoje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas. Išsako tyrimą kuris vyks žinojimo rūmų pagrindu.
* Trejybės ratas grindžia Tavo žinojimo rūmų trejybės atvaizdą, išskiriantį Tavo vaidmenis: vienį, visybę, daugį.
* ... ir taip toliau...
* Dievo šokio trejybės atvaizdas, trys Dievo vaidmenys: būtinas, tikras, galimas.
* Dievo šokyje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas.
* Trejybės ratas grindžia Mano išgyvenimo apytakos trejybės atvaizdą, išreiškiantį Mano vaidmenis: daiktą pasąmonę, eigą sąmonę, asmenį sąmoningumą.
* Išgyvenimo apytakoje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas. Išsako tyrimą kuris vyks žinojimo rūmų pagrindu.
* Trejybės ratas grindžia Tavo žinojimo rūmų trejybės atvaizdą, išskiriantį Tavo vaidmenis: vienį, visybę, daugį.
* ... ir taip toliau...
Pakeistos 789-791 eilutės iš
* Amžinu gyvenimu Dvasia išverčia Tėvą ir Sūnų taip, kad nesulaukiame jų pabaigos, tad Tėvui teikiama pirmenybė ir nėra tolimesnio išsivertimo
į:
Išgyvenimo apytaka
* Dievo šokyje asmenys yra taikomi besąlygiškai, nežinančiajam, už santvarkos, nieko apimtyje. Tačiau žinantysis gali juos taikyti sau, sąlygiškai, platesnėje apimtyje, laisvėje. Iškyla laisvė, kaip suprasti, besąlygiškai ar sąlygiškai. Atsiveria žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl. Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? virsta asmenų klausimais: Kas Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?
* Dievo šokyje asmenys yra taikomi besąlygiškai, nežinančiajam, už santvarkos, nieko apimtyje. Tačiau žinantysis gali juos taikyti sau, sąlygiškai, platesnėje apimtyje, laisvėje. Iškyla laisvė, kaip suprasti, besąlygiškai ar sąlygiškai. Atsiveria žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl. Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? virsta asmenų klausimais: Kas Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?
Pakeistos 794-814 eilutės iš
* Kaip iš Mano kalbų kyla Tu?
* Kuria prasme Aš ir Tu yra asmuo ir asmenybė ir atvirkščiai?
* Būtent žinojimo rūmai išsako asmenybės visumą, susidedančią iš išgyvenimų
* "Math 4 wisdom" prasideda trejybės ratu išplaukiančiu iš klausimų Kodėl. Bendrai trejybės rato poslinkiai išreiškia prasmingumo klausimus, tad būtent klausimus kodėl. Tad mąstant klausimais, Kodėl prisideda prie trejybės rato požiūrių kaip ketvirtas požiūris. Panašiai, mąstant atsakymais, Ar prisideda kaip ketvirtas požiūris.
Apytakos vystosi išsivertimais siejančiais (tyrimo) trejybės ratą ir (tyrėjų) trejybės atvaizdus:
* Dievo šokio trejybės atvaizdas, trys Dievo vaidmenys: būtinas, tikras, galimas.
* Dievo šokyje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas.
* Trejybės ratas grindžia Mano išgyvenimo apytakos trejybės atvaizdą, išreiškiantį Mano vaidmenis: daiktą pasąmonę, eigą sąmonę, asmenį sąmoningumą.
* Išgyvenimo apytakoje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas. Išsako tyrimą kuris vyks žinojimo rūmų pagrindu.
* Trejybės ratas grindžia Tavo žinojimo rūmų trejybės atvaizdą, išskiriantį Tavo vaidmenis: vienį, visybę, daugį.
* ... ir taip toliau...
Dievo tyrimas atsiskleidžia asmenų tyrimais
Dievo šokyje asmenys yra taikomi besąlygiškai, nežinančiajam, už santvarkos, nieko apimtyje. Tačiau žinantysis gali juos taikyti sau, sąlygiškai, platesnėje apimtyje, laisvėje. Iškyla laisvė, kaip suprasti, besąlygiškai ar sąlygiškai. Atsiveria žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl. Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? virsta asmenų klausimais: Kas Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?
į:
* Būtent žinojimo rūmai išsako asmenybės visumą, susidedančią iš išgyvenimų.
Meilės mokslas ir amžinas gyvenimas
* Amžinu gyvenimu Dvasia išverčia Tėvą ir Sūnų taip, kad nesulaukiame jų pabaigos, tad Tėvui teikiama pirmenybė ir nėra tolimesnio išsivertimo.
Meilės mokslas ir amžinas gyvenimas
* Amžinu gyvenimu Dvasia išverčia Tėvą ir Sūnų taip, kad nesulaukiame jų pabaigos, tad Tėvui teikiama pirmenybė ir nėra tolimesnio išsivertimo.
2025 sausio 29 d., 20:29
atliko -
Pakeista 733 eilutė iš:
Apytakos išsivertimo sandara
į:
Apytakos išsivertimo sandaros
Pakeistos 737-743 eilutės iš
į:
* Apytakų išvertimais išryškėja tarpas tarp savęs (savo gelmių) ir pasaulio (ir Dievo už jo).
Nulybė ir trejybė
* Dievas kaip asmuo išplaukia iš sąmoningo Dievo, o tai trejybės ratas, kurį papildo Dievo nulybė.
* 0->3 Dievas nulybė (Kito nėra) Dievas tvirtinamas. Jie laikosi savęs. Dievą supa Kito trejybės ratas. Jei nesilaiko savęs - gaunasi Dievo trejybė (tad Dievas nebūtinas savo nebūtinumu). (Kartu 1 (būtinas) +3 (nebūtinas) =4).
* Dievas asmenimis sieja dvasią - nulybę su tarpu - nulybės atvaizdais. O savastis priešingai sieja trejybės atvaizdus su už jų glūdinčiu trejybės ratu.
Nulybė ir trejybė
* Dievas kaip asmuo išplaukia iš sąmoningo Dievo, o tai trejybės ratas, kurį papildo Dievo nulybė.
* 0->3 Dievas nulybė (Kito nėra) Dievas tvirtinamas. Jie laikosi savęs. Dievą supa Kito trejybės ratas. Jei nesilaiko savęs - gaunasi Dievo trejybė (tad Dievas nebūtinas savo nebūtinumu). (Kartu 1 (būtinas) +3 (nebūtinas) =4).
* Dievas asmenimis sieja dvasią - nulybę su tarpu - nulybės atvaizdais. O savastis priešingai sieja trejybės atvaizdus su už jų glūdinčiu trejybės ratu.
Ištrintos 746-755 eilutės:
* Amžinu gyvenimu Dvasia išverčia Tėvą ir Sūnų taip, kad nesulaukiame jų pabaigos, tad Tėvui teikiama pirmenybė ir nėra tolimesnio išsivertimo.
Žinojimo rūmai ir gyvenimas
* Žinojimo rūmai žmoniškai amžinu gyvenimu išreiškia suderinimą išsakytą Dievo šokyje šventa Dvasia. Paaiškėjo kas tai yra Dvasia. Ir kadangi tai vyksta amžinai, nėra išsivertimo.
* Apytakų išvertimais išryškėja tarpas tarp savęs (savo gelmių) ir pasaulio (ir Dievo už jo).
Ištrintos 757-761 eilutės:
* Dievas kaip asmuo išplaukia iš sąmoningo Dievo, o tai trejybės ratas, kurį papildo Dievo nulybė.
* 0->3 Dievas nulybė (Kito nėra) Dievas tvirtinamas. Jie laikosi savęs. Dievą supa Kito trejybės ratas. Jei nesilaiko savęs - gaunasi Dievo trejybė (tad Dievas nebūtinas savo nebūtinumu). (Kartu 1 (būtinas) +3 (nebūtinas) =4).
* Dievas asmenimis sieja dvasią - nulybę su tarpu - nulybės atvaizdais. O savastis priešingai sieja trejybės atvaizdus su už jų glūdinčiu trejybės ratu.
Ištrintos 764-767 eilutės:
* Suvestinės brėžinyje aštuonerybė sieja apytakas. Aštuonerybę galima sieti su kampais ar su strėlėmis. Svarbiausi kampai yra Dievo šokio - 6-7-0-1 ir meilės mokslo 2-3-4-5, betgi ypač 7-0-1 ir abėcėlė 2-3-4. O išgyvenimo apytaka 0-1-2 ir 5-6-7, žinojimo rūmai 1-2-3 ir 4-5-6.
Ištrintos 769-770 eilutės:
Pridėtos 773-789 eilutės:
Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia.
* Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai.
* Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus.
Apytakų raidos aplinkybės
* Aštuonerybė sieja apytakas. Aštuonerybę galima sieti su kampais ar su strėlėmis. Svarbiausi kampai yra Dievo šokio - 6-7-0-1 ir meilės mokslo 2-3-4-5, betgi ypač 7-0-1 ir abėcėlė 2-3-4. O išgyvenimo apytaka 0-1-2 ir 5-6-7, žinojimo rūmai 1-2-3 ir 4-5-6.
Meilės mokslas ir amžinas gyvenimas
* Amžinu gyvenimu Dvasia išverčia Tėvą ir Sūnų taip, kad nesulaukiame jų pabaigos, tad Tėvui teikiama pirmenybė ir nėra tolimesnio išsivertimo.
Žinojimo rūmai ir gyvenimas
* Žinojimo rūmai žmoniškai amžinu gyvenimu išreiškia suderinimą išsakytą Dievo šokyje šventa Dvasia. Paaiškėjo kas tai yra Dvasia. Ir kadangi tai vyksta amžinai, nėra išsivertimo.
2025 sausio 29 d., 20:21
atliko -
Pridėtos 126-131 eilutės:
* Reikia tirti kaip trejybės atvaizdai įsijaučia į trejybės ratą, kaip trejybės ratas vis smulkiau (siauresnėje apimtyje) pasireiškia apytakoje.
* Dievo šokį suprasti kaip Dievo išsivertimą.
* Dievo šokyje, kaip iš prieštaravimo kyla neprieštaravimas?
* Dievo šokyje, koks septynerybės ir gerumo ir Sūnaus vaidmuo?
* Kaip neprieštaravimas plėtojasi Dievo šokio išvertimu, išgyvenimo apytaka?
* Dievo šokį suprasti kaip Dievo išsivertimą.
* Dievo šokyje, kaip iš prieštaravimo kyla neprieštaravimas?
* Dievo šokyje, koks septynerybės ir gerumo ir Sūnaus vaidmuo?
* Kaip neprieštaravimas plėtojasi Dievo šokio išvertimu, išgyvenimo apytaka?
Pakeistos 719-723 eilutės iš
į:
Klausimai
Išsivertimų esmė
* Dievas išsiverčia, o apytakos išverčiamos.
Išsivertimų esmė
* Dievas išsiverčia, o apytakos išverčiamos.
Pakeistos 726-728 eilutės iš
* Dievas išsiverčia, o apytakos išverčiamos.
* 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7. Bott (kompleksinis) 2-periodiškumas veda iš vienos ketverybės į kitą, tad derina visus trys veiksmus +1, +2, +3. Perėjimai vyksta iš 3 į 4, ir iš 7 į 0. O Bott (realusis ir simplektinis) 8-periodiškumas grindžia paskirus tris veiksmus.
* 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7
į:
* Amžina branda - žmogaus kaip tyrimo priemonės tobulėjimas
** Išsivertimai vyksta sąmoningėjimu.
** Išsivertimai vyksta sąmoningėjimu.
Pakeistos 729-733 eilutės iš
* Amžinu gyvenimu Dvasia išverčia Tėvą ir Sūnų taip, kad nesulaukiame jų pabaigos, tad Tėvui teikiama pirmenybė ir nėra tolimesnio išsivertimo.
* Žinojimo rūmai žmoniškai amžinu gyvenimu išreiškia suderinimą išsakytą Dievo šokyje šventa Dvasia. Paaiškėjo kas tai yra Dvasia. Ir kadangi tai vyksta amžinai, nėra išsivertimo.
* Vamzdis ir trejybės ratas
į:
Kompleksinis Bott periodiškumas modeliuoja išsivertimą
* 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7. Bott (kompleksinis) 2-periodiškumas veda iš vienos ketverybės į kitą, tad derina visus trys veiksmus +1, +2, +3. Perėjimai vyksta iš 3 į 4, ir iš 7 į 0. Tuo tarpu Bott (realusis ir simplektinis) 8-periodiškumas grindžia paskirus tris veiksmus.
Apytakos išsivertimo sandara
* 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7. Bott (kompleksinis) 2-periodiškumas veda iš vienos ketverybės į kitą, tad derina visus trys veiksmus +1, +2, +3. Perėjimai vyksta iš 3 į 4, ir iš 7 į 0. Tuo tarpu Bott (realusis ir simplektinis) 8-periodiškumas grindžia paskirus tris veiksmus.
Apytakos išsivertimo sandara
Pakeistos 735-748 eilutės iš
* Dievo šokyje, kaip iš prieštaravimo kyla neprieštaravimas? Koks septynerybės ir gerumo ir Sūnaus vaidmuo? Kaip tai plėtojasi Dievo šokio išvertimu, išgyvenimo apytaka?
į:
** Vamzdis ir trejybės ratas.
* Išsivertimai nulybe viena puse И grįžta trejybės ratu atvirkštine puse N.
4 apimtys
* Dievo šokyje trejybės rato nariai apima viską, išgyvenimo apytakoje betką, žinojimo rūmuose kažką, meilės moksle nieką.
Meilės mokslas ir amžinas gyvenimas
* Amžinu gyvenimu Dvasia išverčia Tėvą ir Sūnų taip, kad nesulaukiame jų pabaigos, tad Tėvui teikiama pirmenybė ir nėra tolimesnio išsivertimo.
Žinojimo rūmai ir gyvenimas
* Žinojimo rūmai žmoniškai amžinu gyvenimu išreiškia suderinimą išsakytą Dievo šokyje šventa Dvasia. Paaiškėjo kas tai yra Dvasia. Ir kadangi tai vyksta amžinai, nėra išsivertimo.
* Išsivertimai nulybe viena puse И grįžta trejybės ratu atvirkštine puse N.
4 apimtys
* Dievo šokyje trejybės rato nariai apima viską, išgyvenimo apytakoje betką, žinojimo rūmuose kažką, meilės moksle nieką.
Meilės mokslas ir amžinas gyvenimas
* Amžinu gyvenimu Dvasia išverčia Tėvą ir Sūnų taip, kad nesulaukiame jų pabaigos, tad Tėvui teikiama pirmenybė ir nėra tolimesnio išsivertimo.
Žinojimo rūmai ir gyvenimas
* Žinojimo rūmai žmoniškai amžinu gyvenimu išreiškia suderinimą išsakytą Dievo šokyje šventa Dvasia. Paaiškėjo kas tai yra Dvasia. Ir kadangi tai vyksta amžinai, nėra išsivertimo.
Pakeistos 750-751 eilutės iš
į:
Pakeistos 774-775 eilutės iš
* Reikia tirti kaip trejybės atvaizdai įsijaučia į trejybės ratą, kaip trejybės ratas vis smulkiau (siauresnėje apimtyje) pasireiškia apytakoje. Juk Dievo šokyje trejybės rato nariai apima viską, išgyvenimo apytakoje betką, žinojimo rūmuose kažką, meilės moksle nieką.
į:
2025 sausio 29 d., 19:50
atliko -
Pridėtos 66-72 eilutės:
* Kaip suprasti Dievo šokio trejybės ratą?
* Ar trejybės ratas yra Dievo šokio esmė, Dievo trejybė, pasireiškianti toliau išgyvenimo apytakoje, ir taip toliau?
* Ar išgyvenimo apytakos trejybės ratas veda į žinojimo rūmus?
* Ar žinojimo rūmų trejybės ratas veda į meilės mokslą?
* Ir kaip toliau?
* Trejybės ratas kiekvienu atveju sieja Dievą ir žmogų, pasąmonę ir sąmonę, sąmoningumo pokalbiu... ar kaip suprasti?
* Ar trejybės ratas yra Dievo šokio esmė, Dievo trejybė, pasireiškianti toliau išgyvenimo apytakoje, ir taip toliau?
* Ar išgyvenimo apytakos trejybės ratas veda į žinojimo rūmus?
* Ar žinojimo rūmų trejybės ratas veda į meilės mokslą?
* Ir kaip toliau?
* Trejybės ratas kiekvienu atveju sieja Dievą ir žmogų, pasąmonę ir sąmonę, sąmoningumo pokalbiu... ar kaip suprasti?
Pakeista 833 eilutė iš:
į:
Dievas Tėvas yra įžanginė raiška, Dievas Sūnus yra tobulasis pažinovas, Dievas Dvasia yra Dievo tyrimo išsibaigimas - ir šie trys kyla iš Dievo Tėvo.
2025 sausio 29 d., 19:48
atliko -
Pridėtos 105-109 eilutės:
Išsivertimų sekos prasmė
* Iškyla trys skirtingos galimybės išeiti arba neišeiti už savęs. Kiekviena iš šių apytakų išplaukia iš kažkurios galimybės neišeiti už savęs.
* Išsivertimai gali sutapti su paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
* Dvasia išsivertimais kuria sandarą, atvaizdus ir vieningumą.
* Iškyla trys skirtingos galimybės išeiti arba neišeiti už savęs. Kiekviena iš šių apytakų išplaukia iš kažkurios galimybės neišeiti už savęs.
* Išsivertimai gali sutapti su paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
* Dvasia išsivertimais kuria sandarą, atvaizdus ir vieningumą.
Pridėtos 116-118 eilutės:
Dievo savasties (Dvasios) raida
* Dvasia yra Dievo savastis. Dievo šokyje jinai yra suvoktasis, ja sutampa suvokiantysis ir susivokiantysis. Tai sutapimas lygmenyje Ar (kūnu). O toliau kitose apytakose jinai šį sutapimą vis brandžiau išplėtoja lygmenimis Koks (protu), Kaip (širdimi), Kodėl (valia). Tai sutapimai tarp Dievo valios ir žmogaus valios, tai jų dviprasmiškumas, kurį Dvasia pilnai išvysto savo plazdenimu tarp žmonių jiems įsijaučiant ir atsitokėjant, kiekvienam savarankiškai nustatant savo ribą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse. Tad mūsų valios išsivysto taip kad sudalyvautumėme Dievo tyrime savo klausimas, Kas aš esu?
* Dvasia yra Dievo savastis. Dievo šokyje jinai yra suvoktasis, ja sutampa suvokiantysis ir susivokiantysis. Tai sutapimas lygmenyje Ar (kūnu). O toliau kitose apytakose jinai šį sutapimą vis brandžiau išplėtoja lygmenimis Koks (protu), Kaip (širdimi), Kodėl (valia). Tai sutapimai tarp Dievo valios ir žmogaus valios, tai jų dviprasmiškumas, kurį Dvasia pilnai išvysto savo plazdenimu tarp žmonių jiems įsijaučiant ir atsitokėjant, kiekvienam savarankiškai nustatant savo ribą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse. Tad mūsų valios išsivysto taip kad sudalyvautumėme Dievo tyrime savo klausimas, Kas aš esu?
Ištrintos 709-717 eilutės:
Išsivertimų sekos prasmė
* Iškyla trys skirtingos galimybės išeiti arba neišeiti už savęs. Kiekviena iš šių apytakų išplaukia iš kažkurios galimybės neišeiti už savęs.
* Išsivertimai gali sutapti su paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
* Dvasia išsivertimais kuria sandarą, atvaizdus ir vieningumą.
Dievo savasties raida
* Dvasia yra Dievo savastis. Dievo šokyje jinai yra suvoktasis, ja sutampa suvokiantysis ir susivokiantysis. Tai sutapimas lygmenyje Ar (kūnu). O toliau kitose apytakose jinai šį sutapimą vis brandžiau išplėtoja lygmenimis Koks (protu), Kaip (širdimi), Kodėl (valia). Tai sutapimai tarp Dievo valios ir žmogaus valios, tai jų dviprasmiškumas, kurį Dvasia pilnai išvysto savo plazdenimu tarp žmonių jiems įsijaučiant ir atsitokėjant, kiekvienam savarankiškai nustatant savo ribą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse. Tad mūsų valios išsivysto taip kad sudalyvautumėme Dievo tyrime savo klausimas, Kas aš esu?
2025 sausio 29 d., 19:44
atliko -
Pridėtos 288-290 eilutės:
Dievas Sūnus grindžia išgyvenimo apytaką
* Dievo šokyje vidurinė Sūnaus raiška yra esminė, nes ja jisai turi Dievą, tad tai nusako, kas yra Dievas. Dievas yra kieno nors Dievas. Dievas yra Sūnaus Dievas. O Dvasia patvirtina, kad tai yra tiesa.
* Dievo šokyje vidurinė Sūnaus raiška yra esminė, nes ja jisai turi Dievą, tad tai nusako, kas yra Dievas. Dievas yra kieno nors Dievas. Dievas yra Sūnaus Dievas. O Dvasia patvirtina, kad tai yra tiesa.
Pridėtos 320-321 eilutės:
'''Pasitraukimas'''
Pridėtos 332-334 eilutės:
O gal žinojimas pasitraukia
* Išgyvenimo apytakoje būtent žinojimas pasitraukia ir atveria patį giliausią nežinojimą Kodėl? O tame nežinojime iškyla žinojimas.
* Išgyvenimo apytakoje būtent žinojimas pasitraukia ir atveria patį giliausią nežinojimą Kodėl? O tame nežinojime iškyla žinojimas.
Ištrintos 548-550 eilutės:
* Išgyvenimo apytakoje būtent žinojimas pasitraukia ir atveria patį giliausią nežinojimą Kodėl? O tame nežinojime iškyla žinojimas.
Ištrintos 603-604 eilutės:
Dievo šokyje vidurinė Sūnaus raiška yra esminė, nes ja jisai turi Dievą, tad tai nusako, kas yra Dievas. Dievas yra kieno nors Dievas. Dievas yra Sūnaus Dievas. O Dvasia patvirtina, kad tai yra tiesa.
2025 sausio 25 d., 21:53
atliko -
Pridėtos 278-279 eilutės:
Suvokimas yra buvimo ir nebuvimo galimybių atskyrimas (counterfactuals) kaip kad įrodymu prieštaravimo būdu. Suvokimas išsako gyvenimo lygtį. Suvokimas primestas Dievui. Kas jį primeta?
Pridėtos 608-609 eilutės:
* Tu tiri kažką, esi žinojimo rūmų tyrimo pažinovas.
Pridėtos 654-655 eilutės:
Kitas tiria nieką, o meilė jį žadina tirti.
2025 sausio 25 d., 13:21
atliko -
Pridėtos 277-278 eilutės:
Dievas (Tėvas) pirm visko pasitraukia (iš galimybės "Dievas nėra, visgi yra") į savo savastį (į galimybę "Dievas yra, tad yra"). Jis suvokia nes jisai atskiria. Dievas (Sūnus) viskame susivokia nutuokdamas (savęs suvokimu) jog jisai gyvena požiūriu betgi yra kažkas daugiau už jo akiračio (toliau nė jo požiūris pasiekia) ir taip pat jo gelmėse (žvilgsnis giliau ir pirm jo žvilgsnio), kas yra pasitraukę. Dievas (Dvasia) yra jų bendrai suvoktoji, jų bendras pasitraukimas, Tėvui pasitraukus ir Sūnui atsisakus savęs ir prisirišus prie Dievo, taip kad Dvasia taipogi yra pasitraukusi nuo jųjų, tad Dievas pasitraukęs nuo Dievo, tiktai po visko. Visą šitą reikia išmąstyti Mano pagrindu ir išvesti tris protus.
2025 sausio 25 d., 12:41
atliko -
Pakeistos 284-289 eilutės iš
į:
Trejybės ratas grindžia Žmogų
* Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.
* Trejybės ratas išsako ir sieja asmenis nurodančius Dievą: Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas.
* Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.
* Žmogaus ištakos yra Dievo šokio trejybės rate. Jisai, kaip toks, yra trilypis.
Mano kilmė
* Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.
* Trejybės ratas išsako ir sieja asmenis nurodančius Dievą: Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas.
* Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.
* Žmogaus ištakos yra Dievo šokio trejybės rate. Jisai, kaip toks, yra trilypis.
Mano kilmė
Pridėtos 295-300 eilutės:
Trijų protų kilmė
* Trys protai atplėšia asmenis nuo Dievo. Telieka: Aš esu, Tu esi, Kitas yra. Asmenys išreiškia nurodymą, tad daiktą-eigą-asmenį.
* Trejybės ratas - požiūris (pasąmonė), požiūris į požiūrį (sąmonė), požiūris į požiūrį į požiūrį (sąmoningumas)
* Dievo šokyje Dievas Dvasia išreiškia sąmoningumą, Dievas Sūnus išreiškia sąmonę, Dievas Tėvas išreiškia pasąmonę.
* Dievo šokyje trejybės ratas sustato tris sandaras (trejybės atvaizdą, aštuonerybę, dešimt įsakymų).
* Trys protai atplėšia asmenis nuo Dievo. Telieka: Aš esu, Tu esi, Kitas yra. Asmenys išreiškia nurodymą, tad daiktą-eigą-asmenį.
* Trejybės ratas - požiūris (pasąmonė), požiūris į požiūrį (sąmonė), požiūris į požiūrį į požiūrį (sąmoningumas)
* Dievo šokyje Dievas Dvasia išreiškia sąmoningumą, Dievas Sūnus išreiškia sąmonę, Dievas Tėvas išreiškia pasąmonę.
* Dievo šokyje trejybės ratas sustato tris sandaras (trejybės atvaizdą, aštuonerybę, dešimt įsakymų).
Pridėtos 310-312 eilutės:
Išgyvenimo apytakoje Dievas yra Mano nežinojimas.
* Nežinojimas pasitraukia, tada naujai iškyla
* Nežinojimas pasitraukia, tada naujai iškyla
Pridėta 329 eilutė:
* Nežinojimas pasitraukia pasąmonės žinojimu.
Pridėta 335 eilutė:
* Nežinojimas naujai iškyla sąmone.
Pakeistos 339-340 eilutės iš
Galiausiai iškyla sąmoningumas - tyrimai, kuriais// dingsta tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės.
į:
Galiausiai iškyla sąmoningumas - tyrimai, kuriais dingsta tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Žinojimą ir nežinojimą suderina sąmoningumas.
* Žinojimą ir nežinojimą suderina sąmoningumas.
Pakeistos 347-356 eilutės iš
* Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.
* Trejybės ratas išsako ir sieja asmenis nurodančius Dievą: Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas.
* Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.
* Žmogaus ištakos yra Dievo šokio trejybės rate. Jisai, kaip toks, yra trilypis.
Trys protai
* Trys protai atplėšia asmenis nuo Dievo. Telieka: Aš esu, Tu esi, Kitas yra. Asmenys išreiškia nurodymą, tad daiktą-eigą-asmenį.
* Trejybės ratas - požiūris (pasąmonė), požiūris į požiūrį (sąmonė), požiūris į požiūrį į požiūrį (sąmoningumas)
* Dievo šokyje Dievas Dvasia išreiškia sąmoningumą, Dievas Sūnus išreiškia sąmonę, Dievas Tėvas išreiškia pasąmonę.
* Dievo šokyje trejybės ratas sustato tris sandaras (trejybės atvaizdą, aštuonerybę, dešimt įsakymų).
į:
Ištrintos 364-370 eilutės:
Išgyvenimo apytakoje Dievas yra nežinojimas.
* Nežinojimas pasitraukia pasąmonės žinojimu.
* Nežinojimas naujai iškyla sąmone.
* Juos suderina sąmoningumas.
2025 sausio 25 d., 12:33
atliko -
Pridėtos 64-65 eilutės:
Kaip savastis supranta, kad yra kažkas daugiau? Ar trimis veiksmais? Trejybės ratu?
Pakeistos 307-308 eilutės iš
į:
Yra kažkas daugiau - pasaulis. Amžinas gyvenimas.
Dievo tyrimas Išgyvenimo apytakoje
* Pasąmonė: Kas Dievas per daiktas? (Kas jisai yra?) Valia.
* Sąmonė: Kas Dievas per eiga (veikla)? (Kokia jo raiška?) Valia (iš už santvarkos) įsiveržia į santvarką.
* Sąmoningumas: Kas Dievas per asmuo? Pasirinkimas nusileisti šiai aukštesnei, besąlygiškai valiai, už santvarkos.
Dievo tyrimas Išgyvenimo apytakoje
* Pasąmonė: Kas Dievas per daiktas? (Kas jisai yra?) Valia.
* Sąmonė: Kas Dievas per eiga (veikla)? (Kokia jo raiška?) Valia (iš už santvarkos) įsiveržia į santvarką.
* Sąmoningumas: Kas Dievas per asmuo? Pasirinkimas nusileisti šiai aukštesnei, besąlygiškai valiai, už santvarkos.
Pakeistos 357-360 eilutės iš
* Pasąmonė: Kas Dievas per daiktas? (Kas jisai yra?) Valia.
* Sąmonė: Kas Dievas per eiga (veikla)? (Kokia jo raiška?) Valia (iš už santvarkos) įsiveržia į santvarką.
* Sąmoningumas: Kas Dievas per asmuo? Pasirinkimas nusileisti šiai aukštesnei, besąlygiškai valiai, už santvarkos.
į:
2025 sausio 25 d., 12:30
atliko -
Pridėtos 276-281 eilutės:
Trijų protų ištakos Dievo šokyje
* Tėvas yra nesąmoningas, strimagalvis.
* Sūnus yra sąmoningesnis.
* Dvasia yra dar sąmoningesnė.
Tai paskui atsispindi išgyvenimo apytakoje.
* Tėvas yra nesąmoningas, strimagalvis.
* Sūnus yra sąmoningesnis.
* Dvasia yra dar sąmoningesnė.
Tai paskui atsispindi išgyvenimo apytakoje.
Pridėtos 287-288 eilutės:
Aš (Tyrėjas) pakeičiu Dievą (Tyrėją)
Pakeistos 290-311 eilutės iš
** Aš esu Dievo šokio tyrėjas.
** Aš nebūtinai esu Dievas.
** Aš galiu būti arba nebūti Dievas, ir šios dvi galimybės sustato požiūrį, būtent Mano požiūrį, kaip sandarų sandą.
** Dievas be požiūrio, o Aš pridedu požiūrį.
** Aš žinau, išgyvenu betką.
** Aš esu liudytojas ar Dievas yra; (Susivokiančio) Dievo iškilimo aplinkybė; tiriantis požiūriu, tad koks Dievas yra (ar būtinai geras?)
* Aš išgyvenu Dievo pasitraukimą, tą patį kaip kad Dievo šokyje, tiktai savo požiūriu.
** Mano požiūrį į Dievą nusako betarpiškumas, neigimas žinojimo Koks.
** Dievo pasitraukimą išgyvenu per betarpiškumą ir dėmesį, iš kurio išplaukia trejybės atvaizdas: daiktas, eiga, asmuo.
* Pirmiausia iškyla pasąmonė - buvimai, duotybės, žinojimai, atsakymai.
** Dievo pasitraukimą suprantu kaip atsakymų buvimą nusistatymui.
** Žinojimas iššaukia pažinovo pažinimą, tad žinojimu atsisakoma savęs, pažinovo.
** Pasitraukia dvasia ir lieka sandara.
*Toliau iškyla sąmonė - nebuvimai, skylės, sąvokos, nežinojimai, klausimai.
** Iškyla Dievas manyje, mano gelmėse, taip kad atsakymus pakeičia klausimai.
** Dvasia pasitraukia toliau ir lieka atvaizdas.
* Galiausiai iškyla sąmoningumas - tyrimai, kuriais// dingsta tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės.
** Tyrimai sulygina atsakymus už manęs ir klausimus manyje, taip kad Dievas yra ne tik manyje, klausimuose, bet ir už manęs, atsakymuose.
** Dvasia pasitraukia toliau ir lieka vieningumas.
* Susistato išgyvenimo apytaka.
** Išgyvenimo apytaka yra visko mokslas, apžvelgianti visas sandaras.
*
*
*
*
*
*
*
*
** Žinojimas iššaukia pažinovo pažinimą, tad žinojimu atsisakoma savęs, pažinovo.
** Pasitraukia dvasia ir lieka sandara
*
** Dvasia pasitraukia toliau ir lieka atvaizdas.
* Galiausiai iškyla sąmoningumas - tyrimai, kuriais// dingsta tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės
*
*
* Susistato išgyvenimo apytaka
** Išgyvenimo apytaka yra visko mokslas, apžvelgianti visas sandaras.
į:
* Aš esu Dievo šokio tyrėjas.
* Aš nebūtinai esu Dievas.
* Aš galiu būti arba nebūti Dievas, ir šios dvi galimybės sustato požiūrį, būtent Mano požiūrį, kaip sandarų sandą.
* Dievas be požiūrio, o Aš pridedu požiūrį.
* Aš žinau, išgyvenu betką.
* Aš esu liudytojas ar Dievas yra; (Susivokiančio) Dievo iškilimo aplinkybė; tiriantis požiūriu, tad koks Dievas yra (ar būtinai geras?)
Aš išgyvenu Dievo pasitraukimą, tą patį kaip kad Dievo šokyje, tiktai savo požiūriu.
* Mano požiūrį į Dievą nusako betarpiškumas, neigimas žinojimo Koks.
* Dievo pasitraukimą išgyvenu per betarpiškumą ir dėmesį, iš kurio išplaukia trejybės atvaizdas: daiktas, eiga, asmuo.
Nežinojimas pasitraukia, tad paeiliui iškyla pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
* Pasąmonė - Dievas Tėvas - Dievo trejybė - Dievo valia.
* Sąmonė - Dievas Sūnus - aštuonerybė - gera valia.
* Sąmoningumas - Dievas Dvasia - 4+6 (troškimai ir atjautos) - išmintis.
Kaip savastis supranta, kad yra kažkas daugiau? Trys veiksmai? Trejybės ratas? Amžinas gyvenimas.
Pirmiausia iškyla pasąmonė - buvimai, duotybės, žinojimai, atsakymai.
* Dievo pasitraukimą suprantu kaip atsakymų buvimą nusistatymui.
* Žinojimas iššaukia pažinovo pažinimą, tad žinojimu atsisakoma savęs, pažinovo.
* Pasitraukia dvasia ir lieka sandara.
Toliau iškyla sąmonė - nebuvimai, skylės, sąvokos, nežinojimai, klausimai.
* Iškyla Dievas manyje, mano gelmėse, taip kad atsakymus pakeičia klausimai.
* Dvasia pasitraukia toliau ir lieka atvaizdas.
Galiausiai iškyla sąmoningumas - tyrimai, kuriais// dingsta tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Tyrimai sulygina atsakymus už manęs ir klausimus manyje, taip kad Dievas yra ne tik manyje, klausimuose, bet ir už manęs, atsakymuose.
* Dvasia pasitraukia toliau ir lieka vieningumas.
Susistato išgyvenimo apytaka.
* Išgyvenimo apytaka yra visko mokslas, apžvelgianti visas sandaras.
* Aš nebūtinai esu Dievas.
* Aš galiu būti arba nebūti Dievas, ir šios dvi galimybės sustato požiūrį, būtent Mano požiūrį, kaip sandarų sandą.
* Dievas be požiūrio, o Aš pridedu požiūrį.
* Aš žinau, išgyvenu betką.
* Aš esu liudytojas ar Dievas yra; (Susivokiančio) Dievo iškilimo aplinkybė; tiriantis požiūriu, tad koks Dievas yra (ar būtinai geras?)
Aš išgyvenu Dievo pasitraukimą, tą patį kaip kad Dievo šokyje, tiktai savo požiūriu.
* Mano požiūrį į Dievą nusako betarpiškumas, neigimas žinojimo Koks.
* Dievo pasitraukimą išgyvenu per betarpiškumą ir dėmesį, iš kurio išplaukia trejybės atvaizdas: daiktas, eiga, asmuo.
Nežinojimas pasitraukia, tad paeiliui iškyla pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
* Pasąmonė - Dievas Tėvas - Dievo trejybė - Dievo valia.
* Sąmonė - Dievas Sūnus - aštuonerybė - gera valia.
* Sąmoningumas - Dievas Dvasia - 4+6 (troškimai ir atjautos) - išmintis.
Kaip savastis supranta, kad yra kažkas daugiau? Trys veiksmai? Trejybės ratas? Amžinas gyvenimas.
Pirmiausia iškyla pasąmonė - buvimai, duotybės, žinojimai, atsakymai.
* Dievo pasitraukimą suprantu kaip atsakymų buvimą nusistatymui.
* Žinojimas iššaukia pažinovo pažinimą, tad žinojimu atsisakoma savęs, pažinovo.
* Pasitraukia dvasia ir lieka sandara.
Toliau iškyla sąmonė - nebuvimai, skylės, sąvokos, nežinojimai, klausimai.
* Iškyla Dievas manyje, mano gelmėse, taip kad atsakymus pakeičia klausimai.
* Dvasia pasitraukia toliau ir lieka atvaizdas.
Galiausiai iškyla sąmoningumas - tyrimai, kuriais// dingsta tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Tyrimai sulygina atsakymus už manęs ir klausimus manyje, taip kad Dievas yra ne tik manyje, klausimuose, bet ir už manęs, atsakymuose.
* Dvasia pasitraukia toliau ir lieka vieningumas.
Susistato išgyvenimo apytaka.
* Išgyvenimo apytaka yra visko mokslas, apžvelgianti visas sandaras.
Ištrintos 348-358 eilutės:
* Tėvas yra nesąmoningas, strimagalvis.
* Sūnus yra sąmoningesnis.
* Dvasia yra dar sąmoningesnė.
Tai atsispindi išgyvenimo apytakoje.
Nežinojimas pasitraukia.
* Pasąmonė - Dievas Tėvas - Dievo trejybė - Dievo valia.
* Sąmonė - Dievas Sūnus - aštuonerybė - gera valia.
* Sąmoningumas - Dievas Dvasia - 4+6 (troškimai ir atjautos) - išmintis.
Kaip savastis supranta, kad yra kažkas daugiau? Trys veiksmai? Trejybės ratas? Amžinas gyvenimas.
2025 sausio 24 d., 18:41
atliko -
Pridėtos 523-532 eilutės:
Pasitraukia
* Išgyvenimo apytakoje būtent žinojimas pasitraukia ir atveria patį giliausią nežinojimą Kodėl? O tame nežinojime iškyla žinojimas.
Dievo klausimą keičia Mano (Tyrėjo) klausimas
* Klausimo asmuo yra nebe Dievas, o Aš, Tyrėjas, kylantis iš sąlygų.
* Ar savastis būtina? Savastis išeina už savęs, pasitraukia ir naujai atsiranda. Jinai išplaukia iš Dievo būtinumo, tad Dievas už ją pirmesnis. Užtai jinai išplaukia ne iš akivaizdumo, o iš betarpiškumo, iš dėmesio.
* Savastis tikrai yra nes jinai iškyla aplinkoje. Tačiau neaišku, koks jos ryšys su Dievu, tad kokia jinai yra? ir kartu, koks yra Dievas?
* Iškyla žmogaus savastis, taip kad žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo, tarp savo valios ir Dievo valios.
* Grynasis sąmoningumas išgyvena Dievo šokį klausimu Koks aš esu?
* Išgyvenimo apytakoje būtent žinojimas pasitraukia ir atveria patį giliausią nežinojimą Kodėl? O tame nežinojime iškyla žinojimas.
Dievo klausimą keičia Mano (Tyrėjo) klausimas
* Klausimo asmuo yra nebe Dievas, o Aš, Tyrėjas, kylantis iš sąlygų.
* Ar savastis būtina? Savastis išeina už savęs, pasitraukia ir naujai atsiranda. Jinai išplaukia iš Dievo būtinumo, tad Dievas už ją pirmesnis. Užtai jinai išplaukia ne iš akivaizdumo, o iš betarpiškumo, iš dėmesio.
* Savastis tikrai yra nes jinai iškyla aplinkoje. Tačiau neaišku, koks jos ryšys su Dievu, tad kokia jinai yra? ir kartu, koks yra Dievas?
* Iškyla žmogaus savastis, taip kad žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo, tarp savo valios ir Dievo valios.
* Grynasis sąmoningumas išgyvena Dievo šokį klausimu Koks aš esu?
Pakeistos 534-537 eilutės iš
* Dievas už savęs reiškiasi mūsų sąmone - nežinojimu (Sūnumi). Užtat išgyvenimo apytakoje būtent žinojimas pasitraukia ir atveria patį giliausią nežinojimą Kodėl? O tame nežinojime iškyla žinojimas.
* Susivokiančio Sūnaus būklė - aštuonerybė - grindžia padalinimų ratą. Tėvas prideda požiūrius, Sūnus juo atima, užtat naujai prideda.
* Aš esu besusivokiantis Sūnus. Išgyvenu Sūnaus aštuonerybę kaip padalinimų ratą. Išgyvenu požiūrių trejybės ratą kaip tris veiksmus.
* Išgyvenimo apytaka nusako bendro žmogaus būklę, jo įvairiausias galimybes, kaip jisai gali amžinai bręsti ir plėtotis.
* Susivokiančio Sūnaus būklė - aštuonerybė - grindžia padalinimų ratą. Tėvas prideda požiūrius, Sūnus juo atima, užtat naujai prideda.
* Aš esu besusivokiantis Sūnus. Išgyvenu Sūnaus aštuonerybę kaip padalinimų ratą. Išgyvenu požiūrių trejybės ratą kaip tris veiksmus.
* Išgyvenimo apytaka nusako bendro žmogaus būklę, jo įvairiausias galimybes, kaip jisai gali amžinai bręsti ir plėtotis.
į:
* Dievas už savęs reiškiasi mūsų sąmone - nežinojimu (Sūnumi).
Pridėtos 536-537 eilutės:
* Išsiskiria ir atsiranda būklė ir savastis. Dievo šokyje požiūrio dvasia (žvilgsnis) ir sandara (nuostata) neskiriamos. Tiktai žmogui išsiskiria požiūrio išgyventojas ir išgyvenimo aplinkybės, laukas. Dievo Tėvo ir Sūnaus požiūriai sutampa Tėvui išeinant už savęs į Sūnų.
* Aš esu besusivokiantis Sūnus.
* Aš esu besusivokiantis Sūnus.
Pridėtos 539-542 eilutės:
Sūnaus sandara ir būklė: aštuonerybė
* Išgyvenimo apytaka nusako bendro žmogaus būklę, jo įvairiausias galimybes, kaip jisai gali amžinai bręsti ir plėtotis.
* Susivokiančio Sūnaus būklė - aštuonerybė - grindžia padalinimų ratą.
Pakeistos 544-550 eilutės iš
* Dievo šokyje požiūrio dvasia (žvilgsnis) ir sandara (nuostata) neskiriamos. Tiktai žmogui išsiskiria požiūrio išgyventojas ir išgyvenimo aplinkybės, laukas. Dievo Tėvo ir Sūnaus požiūriai sutampa Tėvui išeinant už savęs į Sūnų.
Dievo klausimą keičia Mano klausimas
* Klausimo asmuo yra nebe Dievas, o Aš, kylantis iš sąlygų.
* Ar savastis būtina? Savastis išeina už savęs, pasitraukia ir naujai atsiranda. Jinai išplaukia iš Dievo būtinumo, tad Dievas už ją pirmesnis. Užtai jinai išplaukia ne iš akivaizdumo, o iš betarpiškumo, iš dėmesio.
* Iškyla žmogaus savastis, taip kad žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo, tarp savo valios ir Dievo valios.
* Grynasis sąmoningumas išgyvena Dievo šokį klausimu Koks aš esu?
Dievo klausimą keičia Mano klausimas
* Klausimo asmuo yra nebe Dievas, o Aš, kylantis iš sąlygų.
* Ar savastis būtina? Savastis išeina už savęs, pasitraukia ir naujai atsiranda. Jinai išplaukia iš Dievo būtinumo, tad Dievas už ją pirmesnis. Užtai jinai išplaukia ne iš akivaizdumo, o iš betarpiškumo, iš dėmesio.
* Iškyla žmogaus savastis, taip kad žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo, tarp savo valios ir Dievo valios.
* Grynasis sąmoningumas išgyvena Dievo šokį klausimu Koks aš esu?
į:
* Išgyvenu Sūnaus aštuonerybę kaip padalinimų ratą.
Trejybės ratas - trys protai
* Išgyvenu požiūrių trejybės ratą kaip tris veiksmus, tad tris protus.
Trejybės ratas - trys protai
* Išgyvenu požiūrių trejybės ratą kaip tris veiksmus, tad tris protus.
2025 sausio 23 d., 15:15
atliko -
Pridėtos 518-521 eilutės:
Mes ir Dievas vienas kitą papildome.
* Dievas įsijaučia (visko) nežinojimu (savo žvilgsniu) ir atsitokėja (visko) žinojimu (savo požiūriu). O mes atvirkščiai įsijaučiame žinojimu ir atsitokėjame nežinojimu.
* Mes kiekvienas esame visako suvedimas, tokia mūsų pasąmonės veikla. Bet juo labiau svarbu yra visko išvedimas, juk tai kilo ne iš mūsų asmenybių, bet iš pirmapradžio Dievo. Visgi kartu ir mūsų kiekvieno pradmuo yra tasai grynasis sąmoningumas, prabundantis, lygiai kaip ir pirmapradis Dievas, tad sutampantis su juo.
2025 sausio 23 d., 15:13
atliko -
Pridėta 517 eilutė:
* Dievo šokis remiasi jokiu požiūriu. Kaip Dievo šokiu atsiranda požiūris? ir kartu grynasis sąmoningumas? Sąmoningumas apibrėžia požiūrį, kas tai yra, tai pasąmonės ir sąmonės derinimas, taip kad viena kryptimi, įsijaučiant, veikia pasąmonė, o kita kryptimi, atsitokėjant, veikia sąmonė. Užtat išgyvenimo apytaka yra Dievo šokis naujai išgyventas požiūriu, sąmoningumu. Ir kiekvieną požiūrį grindžia Sūnaus aštuonerybė, išsakanti požiūrio galimybes, tiek viena, tiek kita kryptimi. O tos galimybės nusako padalinimų ratą. Pasąmonę suprantame, kaip požiūrių atėmimą iš laisvumo, tai yra nuslėptos prielaidos. Sūnus visa tai atspindi ir grindžia nes jis visapusiškai ieško Dievo, tiek už savęs, sąmone, tiek savo gelmėse, pasąmone. Tad jo kampu, pirma yra sąmonė, o paskui gali būti pasąmonė, užtat Tėvo kampu, pirma yra pasąmonė, o paskui gali būti sąmonė. Būtent sąmoningumas sutvarko padalinimų ratą tai suderinti.
2025 sausio 23 d., 15:11
atliko -
Pridėtos 513-516 eilutės:
* Grynasis sąmoningumas svyruoja ant ribos tarp buvimo santvarkoje ir už santvarkos. Tad ta riba yra kažkur tarp koks ir kaip. O jinai išsiplečia ir siekia ar ir kodėl.
* Gryną sąmoningumą ir sąlygišką sąmoningumą galima palyginti. Tai Dievo šokio esmė, kad grindžiamas grynas sąmoningumas.
2025 sausio 23 d., 15:10
atliko -
Pridėtos 471-512 eilutės:
'''Grynas sąmoningumas'''
Sąlygiškas sąmoningumas
* Asmenys susidėlioja įkūnytu sąmoningumu.
* Grynas sąmoningumas skiria Ar ir Kodėl, o įkūnytas sąmoningumas skiria Koks ir Kaip.
Dievo šokio trejybės ratas grindžia gryną sąmoningumą
* Ar Dievas būtinas? iššaukia Dievo prielaidas nusakantį trejybės ratą, kuriuo suskamba klausimas, Koks Dievas būtinas? Dievas savo prielaidomis yra trejybinis: Dievo vienumas yra grynas sąmoningumas; asmens vienumas yra atsitokėjimas (nežinojimas, sąmonė); asmenų vienumas yra įsijautimas (žinojimas, pasąmonė).
* Užtat pradedant nuo trejybės rato, taip suprasto, tenka naujai suprasti Dievo šokio sandaras. Taip ir gaunasi išgyvenimo apytaka.
* Dievo šokiu tyrimu akivaizdu, jog Dievas iš anksto žino, kuom viskas baigsis. Visgi, jo tyrime glūdi tyrimo sandara - žmogaus trejybės ratas - o tai nežinojimo sandara. Tad būtent žmogus savo būkle ir savo supratimu įžvelgia Dievo nežinojimą, jo tyrimą, jojo kūrybą - įžvelgia Tėvo nusistatymą, Sūnaus vykdymą ir Dvasios permąstymą, užtat Dievo amžiną nežinojimą, besireiškiantį žmogiškuoju trejybės ratu ir pačiu žmogumi.
Pirmapradį Dievą išplečia grynas sąmoningumas
* Pirmapradį Dievą išplėtus jo klausimu, ar jisai būtinas, tad išplėtus jo prielaidomis, yra grynas sąmoningumas nes jame glūdi galimybė tiek įsijausti, žinoti, atsakyti, tiek atsitokėti, nežinoti, klausti. Jisai yra nežinojimo ir žinojimo santykis, tad yra pirm jų.
Sąmoningumas išgyvena Koks esu? ir ištiria savo ribas.
* Sąmoningumas išgyvena Dievo šokį.
* Dievas klausia ar Aš būtinas? tad gaunasi Koks esu?
* Sąmoningumas tiria ne Dievo, o Savo būtinumą.
* Sąmoningumas ištiria savasties ribas, ir tuomi apibrėžia, kas savastis yra.
* Grynas sąmoningumas įsikūnija atsiskleidimu, kuriuo sąmoningėjimas atskleidžia sąmoningume glūdinčias prielaidas.
* Koks yra Dievas? Dievas yra savo prielaidos: Esu, koks esu. (Jahvė).
* Pirmapradis Dievas gali nieko nedaryti. Tačiau grynajame sąmoningume jau glūdi klausimas, Ar Dievas būtinas? Tad jisai plėtojasi: Koks Dievas būtinas
* Koks esu - tai sandaros lygmens klausimas - užtat remiasi Viskuo - ir jo padalinimais - kuriais Viskas išgyvenamas - o išgyvenimas, tai juslių reikalas (koks)
Sąmoningumas yra tarpas
* Jisai yra tiek visuma, tiek tarpas tarp žinojimo ir nežinojimo. Tad jisai kaip tarpas išsipildo didesniaisiais padalinimais: ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe ir galiausiai aštuonerybe jisai sutampa su visuma.
Dievą išplečia jo prielaidos, Dievo Dievas - meilė - prielaidų visuma
* Meilė yra Dievo esmė į kurią viskas susiveda.
* Meilė yra Dievo esmė, iš kurios viskas atstatoma. Panašiai yra su ženklais ir su žinojimo ir su kalba. Tad žinojimas yra esmė, o nežinojimas yra dvasia.
* Meilė yra Dievo sąlygose glūdintis platesnis Dievas, kuriuo iš viso galime visi būti ir kuriuo esame viena.
* Meilė yra Dievo pasitraukimas vardan jo brandesnio, išplėsto Dievo, vardan mūsų visų vienumo, vardan mūsų visų įtraukimo į Dievą. Mes taipogi dalyvaujame tame įtraukime ir įsitraukime. Tad meilė yra mūsų vienumo bendra veikla, kuria atsisakome savęs priimdami visus, tuomi ir visiems išplečiant save.
* Meilė iškyla gyvenimo lygtimi - dvasia - asmeniu - asmens vieningumu - Kitu. Atitinkamai, sandara - vaidmeniu - iškyla amžinas gyvenimas. Amžinas gyvenimas yra amžinas tikslinimas, kad žinojimas-pasąmonė prilygtų nežinojimui-sąmonei.
Branda yra tikslinimas, kad žinojimo-pasąmonė prilygtų nežinojimui-sąmonei.
* Užtat mūsų valia turi būti savarankiška, nes būtent mes turime save tikslinti trejybės ratu.
* Betgi taip pat mes turime dairytis besąlygiškos Dievo valios.
* Amžinas gyvenimas yra šis amžinas tikslinimas.
* Aštuongubas kelias ir šešerybė derina meilę, laisvę, valią ir Dievo valią, kad galėtumėme save tikslinti.
* Meilė suteikia laisvumą ir malonę, ir brandos galimybę, tad aplinkybes, kuriomis sąlygiškas, įkūnytas sąmoningumas prilygsta besąlygiškam, grynam sąmoningumui. Meilė tuo pačiu įpareigoja mus bręsti.
* Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas išsako tai, kas mums opu save tikslinant.
2025 sausio 23 d., 15:07
atliko -
Pakeistos 468-470 eilutės iš
į:
* Grynasis sąmoningumas įsikūnija svarstydamas, kas jisai yra? Išsiaiškindamas, kas jisai yra, grynasis sąmoningumas privalo įsikūnyti, privalo nustatyti ribą tarp to kas savyje ir už savęs, tarp įsijautimo ir atsitokėjimo.
* Padalinimų ratas. Grynas sąmoningumas išreiškia aštuonerybę padalinimų ratu, sulygindamas sąmonės nežinojimą ir pasąmonės žinojimą.
* Trejybės ratas supina tris balsus kaip kasas. Grynas sąmoningumas (+0) sutampa su sąmoningumu (+3) ir taip užsklendžia trejybės ratą.
* Padalinimų ratas. Grynas sąmoningumas išreiškia aštuonerybę padalinimų ratu, sulygindamas sąmonės nežinojimą ir pasąmonės žinojimą.
* Trejybės ratas supina tris balsus kaip kasas. Grynas sąmoningumas (+0) sutampa su sąmoningumu (+3) ir taip užsklendžia trejybės ratą.
2025 sausio 23 d., 15:05
atliko -
Pridėtos 449-468 eilutės:
Grynas sąmoningumas
* Apie tai rašau [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Suvestinė20181225 | 2018 m. suvestinėje]].
* Būtinumas svarstomas keturiais išeities taškais. Vienas iš jų yra nešališkas, už santvarkos. Keturi klausimai (Kodėl? Kaip? Koks? Ar?) išsako santykius tarp keturių išeities taškų ir nešališko išeities taško. Šiais išeities taškais ryškėja Dievo prielaidos.
** Nešališkai, už santvarkos: Ar yra Dievas? Iš pradžių, yra pirmapradis Dievas, be jokio požiūrio, iš kurio išsiveda Dievo šokis. Dievas tiesiog išgyvena savo tyrimą.
** Toliau, koks yra Dievas? Iš pradžių, yra grynas sąmoningumas, Aš, kaip liepsna plazdenanti tarp sąmonės ir pasąmonės, vienu požiūriu, iš kurio išsiveda pasirinkimų malūnas?.
** Toliau, kaip yra Dievas? Kiekvienoje mokslo šakoje, kiekvienai asmenybei, Tau, yra Dievo trejybės atitikmuo (Tėvas už santvarkos, Sūnaus šablonas santvarkai, Dvasios tarpas santvarkoje), dviem požiūriais - požiūriu į požiūrį - klausimu ir atsakymu, kuriais išsivysto žinojimo rūmai.
** Galiausiai, kodėl yra Dievas? Visokiausiose Dievui nepalankiausiose aplinkybėse sužaibuoja Dievo blyksnis, keturios Dievo pakopos, kuriomis jisai išeina už savęs į savo esmę, meilę Kitam, tad trimis požiūriais, požiūriu į požiūrį į požiūrį, atkartotu Dievo šokio trejybės ratu, maldos mokslo stebuklu.
* Grynas sąmoningumas įsikūnija svarstydamas ar jisai būtinas? Ar žinojimas-įsijautimas gali prilygti nežinojimui-atsitokėjimui? Meilė (atsisakymas savęs) palaiko sąmoningėjimą. Pilnai atsiskleidęs sąmoningėjimas prilygsta grynam sąmoningumui.
* Pirmapradis Dievas yra grynas sąmoningumas. Sąmoningumas derina įsijautimą-žinojimą ir atsitokėjimą-nežinojimą. Grynas sąmoningumas yra tokia būsena esanti pirm žinojimo ir nežinojimo.
* Dievas yra besąlygiškai sąmoningas. Šioje būsenoje Dievas klausia, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų? Šiuo Dievo klausimu, jo tyrimu, jisai pasitraukia, sąlygiškai dingsta sąmoningumas, užtat išsiskiria žinojimas ir nežinojimas ir jų skirtumas plėtojasi. Juos skiria (tuomi sieja) niekas, kažkas, betkas, viskas, ir atitinkamai juos sieja (tuomi skiria) asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas, taip kad naujai auga žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.
* Dievas savo šokiu skiria nieko žinojimą ir nieko nežinojimą. Aš pasirinkimų malūnu skiriu kažko žinojimą ir kažko nežinojimą. Tu žinojimo rūmais skiri betko žinojimą ir betko nežinojimą. Kitas maldos mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.
* Sąmoningėdami, iš pradžių dairomės į besąlygiškumą, į Dievą, į sąmoningumą, tačiau paskui susigaudome, jog derėtų žiūrėti su Dievu į sąlygiškumą, užtat sąmoningai. Tokiu būdu mumis iškyla dorovė, kuria vietoj Ką (sąmoningumą) renkamės Kaip (sąmoningai). Šis virsmas mumyse leidžia mums patiems sąmoningėti. Dorovė yra sąmoningumo reikalavimas.
* Meilė išplečia dorovės reikalavimą, jį taikydama visų asmenų santykiams. Meile įvairiai renkamės platesnę apimtį vietoj siauresnės apimties. Meilė tad palaiko sąmoningėjimą. Meilė vienija mūsų pasirinkimus, užtat puoselėja mūsų vieningą kertinę vertybę, mus atstojančią.
* Toliau mums tenka derinti kiek žiūrėti į Dievą ir kiek žiūrėti su Dievu. Deriname trejybės rato poslinkiais. Tokiu būdu naujai išpuoselėjame sąlygišką sąmoningumą, gryno sąmoningumo prielaidas. Sąlygiškas sąmoningumas reiškiasi sąmoninga visuomene, šviesuolių bendryste, tiesos aplinkybėmis.
* Pirmapradis Dievas yra grynas sąmoningumas nes jame glūdi galimybė tiek įsijausti, žinoti, atsakyti, tiek atitokėti, nežinoti, klausti. Jisai yra nežinojimo ir žinojimo santykis, tad yra pirm jų.
* Grynas sąmoningumas yra sąmoningumo žinojimas. Sąmoningumo sąmoningumas yra atskyrimas sąmoningumo (žinojimo) nuo jo prielaidų (nežinojimo), nuo sąmoningumo patikrinimo. O tas sąmoningumo nežinojimas, patikrinimas yra sąmoningumo įkūnijimas.
* Grynas sąmoningumas gali nieko nedaryti.
* Mes kiekvienas esame visako suvedimas, tokia mūsų pasąmonės veikla. Bet juo labiau svarbu yra visko išvedimas, juk tai kilo ne iš mūsų asmenybių, bet iš pirmapradžio Dievo. Visgi kartu ir mūsų kiekvieno pradmuo yra tasai grynasis sąmoningumas, prabundantis, lygiai kaip ir pirmapradis Dievas, tad sutampantis su juo.
2025 sausio 23 d., 14:56
atliko -
Pridėtos 325-326 eilutės:
Išgyvenimo apytakoje tyrėjas jau yra tam tikroje aplinkoje, tad tyrimai vyksta dalimis, žingsniais, išgyvenimais, aprėpiančiais betką, kuris yra "skylė" vaizduotei, dėmesiui, betarpiškumui.
2025 sausio 23 d., 14:53
atliko -
Pridėtos 441-446 eilutės:
Sąmoningėjimas, tai sąmoningumo telkimas
* Grynas sąmoningumas yra sąmoningumo žinojimas. Sąmoningumo sąmoningumas yra atskyrimas sąmoningumo (žinojimo) nuo jo prielaidų (nežinojimo), nuo sąmoningumo patikrinimo. O tas sąmoningumo nežinojimas, patikrinimas yra sąmoningumo įkūnijimas.
* Sąmoningumo liepsnelė į viską žiūrį vis naujai, tad "mod kernel", tai yra, žiūri tiktai mažiausią, naujausią žingsnį sandą, ir atsisako viso ankstyvesnio žinojimo. Tai vyksta, pavyzdžiui, klausimais tobulinant vertybę, ir panašiai su kitomis pirminėmis sandaromis.
* Mes Dievo veidrodžiai. Dievui mūsų gyvenimai yra pasaulio veidrodžiai. Užtat mes taip pat matome tais veidrodžiais. Juk mums priklauso tą veidrodį vis patikslinti. Tad tie veidrodžiai yra dvejopi ir mums su Dievu reikia suderinti mūsų požiūrius, kad tiek Dievas, tiek mes teisingas išvadas darytumėme.
* Savęs patikslinimas. Jeigu sau nepatinku, galiu save pakeisti. Ką tai pasako apie savęs tęstinumą, savęs susiderinamumą ir nesusiderinamumą?
2025 sausio 23 d., 14:49
atliko -
Pridėtos 325-440 eilutės:
'''Trijų veiksmų reikšmė Dievo tyrimui'''
Dievo šokyje
* Tėvas yra nesąmoningas, strimagalvis.
* Sūnus yra sąmoningesnis.
* Dvasia yra dar sąmoningesnė.
Tai atsispindi išgyvenimo apytakoje.
Nežinojimas pasitraukia.
* Pasąmonė - Dievas Tėvas - Dievo trejybė - Dievo valia.
* Sąmonė - Dievas Sūnus - aštuonerybė - gera valia.
* Sąmoningumas - Dievas Dvasia - 4+6 (troškimai ir atjautos) - išmintis.
Kaip savastis supranta, kad yra kažkas daugiau? Trys veiksmai? Trejybės ratas? Amžinas gyvenimas.
Dievo tyrimas Išgyvenimo apytakoje
* Pasąmonė: Kas Dievas per daiktas? (Kas jisai yra?) Valia.
* Sąmonė: Kas Dievas per eiga (veikla)? (Kokia jo raiška?) Valia (iš už santvarkos) įsiveržia į santvarką.
* Sąmoningumas: Kas Dievas per asmuo? Pasirinkimas nusileisti šiai aukštesnei, besąlygiškai valiai, už santvarkos.
Išgyvenimo apytakoje Dievas yra nežinojimas.
* Nežinojimas pasitraukia pasąmonės žinojimu.
* Nežinojimas naujai iškyla sąmone.
* Juos suderina sąmoningumas.
* Veiksmai +1, +2, +3 parodo, kad Dievas-nulybė 0 turi prielaidas 7, 6, 5.
Balsų Dievas, Dievo vaidmenų savastys
* Kiekvienas žmogaus balsas turi savo Dievą: pasąmonė - Tėvą, sąmonė - Sūnų, sąmoningumas - Dvasią. Ir kiekvienu atveju tai yra tas pats Dievas. Balsų atskyrimas reikalauja Dievų suderinimo.
* Pasąmonė yra Tėvo savastis, sąmonė yra Sūnaus savastis, sąmoningumas yra Dvasios savastis.
* Išgyvenimo apytaką grindžia Dievo šokio trejybės rato raiškos - trys vienumai - kuriuos naujai išreiškia Mano trejybės atvaizdas: Pasąmonė (Aš esu daiktas) - mano Dievas vienų vienumas, sąmonė (Aš esu eiga) - mano Dievas bendražmogiškumas, sąmoningumas (Aš esu asmuo) - mano Dievas plazdenanti dvasia.
* Sąmoningėjant keičiasi žmogaus santykis su Dievu, jo supratimas Dievo, jo santykis su Dievu, būdas kaip jisai vykdo Dievo valią. Taip kad žmogus sąmoningumu rūpinasi dvasios plazdenimu, sąmone tiki bendrą žmogų ir pasąmone paklūsta vienų vienumui. Tad brandiname save ugdydami savyje tvirtesnį pagrindą, nes sąmoningumo rūpestis dvasios plazdenimu remiasi sąmonės tikėjimu bendražmogiškumu, kuris remiasi pasąmonės paklusimu vienų vienumui. Užtat sąmoningumą taikome parengdami save mažesniam sąmoningumui, kada esame pavargę, nusilpę, nesąmoningi. Sąmoningas žmogus lengvai eina teisingu keliu bet ar jisai juo eis nebūdamas sąmoningas? Jis turi tuo pasirūpinti iš anksto. Taip ir išsiskiria gerojo vaiko ir blogojo vaiko keliai.
* Dievo trejybė padeda trinariam žmogui susidėlioti, išsinarplioti.
'''Trijų veiksmų reikšmė Savęs tyrimui'''
Trejopas savęs tyrimas
* Pasąmonė tiria koks esu daiktas? tad kaip pasąmonė telkia dėmesį nuo kūno į protą, širdį ir valią.
* Sąmonė tiria kokia esu eiga? kaip vystosi ryšys tarp sąmonės ir pasąmonės.
* Sąmoningumas tiria koks esu asmuo? tad kaip manyje susidėlioja apimtys: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
Savasties supratimai grindžia veiklas
* Pasąmonė: susitelkimas (požiūriais).
* Sąmonė: pasirinkimai, lygina
* Sąmoningumas: 6 atjautos. Išlaiko tarpą, tad skiria Dievą ir gerumą.
Savasties pobūdis
* Dirva - pasąmonė,
* šveicariškas sūris - sąmonė,
* juos suvedantis burbulynas - sąmoningumas.
Santykis su savastimi
* Pasąmone pasitraukia savastis.
* Sąmone atsiranda savastis.
* O sąmoningumu sutariama kas yra savastis.
Kas aš esu? Trys balsai skirtingai supranta.
* Pasąmonė savastį supranta kaip išorinę priespaudą, kaip ryšius tarp išgyvenimų.
* Sąmonė supranta išgyvenimą kaip vidinį susistatymą. (Ar atvirkščiai?)
* O sąmoningumas nustato pirmenybę.
* Pasąmonė: ryškūs židiniai
* Sąmonė: aiškios ribos
* Sąmoningumas: laipsningi mąstai
Dvejybės atvaizdas (teorija - pratika) išreiškia (neigimą - teigimą).
* Praktika (teigimas) - teorija (neigimas) bene sieja pasąmonės dėmesį (daiktui) - kitam ir ne kitam, vis siaurėjant, kas tas kitas.
* Ir sąmonės dėmesį (eigai) sau ir ne sau, vis išplečiant, kas ta savastis.
* Ir sąmoningumo atžvilgiu, asmuo skirsto dėmesį ar jo neskirsto.
Tad kiekviename lygmenyje trejybės atvaizdą veikia šis dvejybės atvaizdas.
Ką balsai supranta
* Pasąmonė išgyvenimų rūšimis įsivaizduoja paskirus požiūrius, nesuvokia jų ryšio: esamybė, galimybė, siekiamybė. Buvimas, nebuvimas - ar tai dar kiti požiūriai - tai bene ryšys su Dievu už visko, tad pasąmonė pripažįsta Dievą už visų.
* Sąmonė skiria save ir pasąmonę, nesuvokia sąmoningumo - priskiria sau, kaip savo gerumą.
* Sąmoningumas išskiria visus tris ir juos sutapatina trejybės ratu.
'''Trijų veiksmų reikšmė Dievo ir žmogaus tyrimų santykiais'''
Dievo ir žmogaus trejybių santykis
* Pasąmonė: 3 ir 3 lygiaverčiai
* Sąmonė: 3 ir 3-bė (amžinas ratas) skiriasi
* Sąmoningumas: 1+3+3+1 skiriasi Dievas ir gerumas
Sieja trejybes ir jas papildo
* Pasąmonė sulygina trejopą buvimą ir nebuvimą, taip nusako išgyvenimų rūšis ir laisvumą išskiriantį kurią nors rūšį.
* Sąmonė išskiria sąlygišką trejybę ir besąlygišką trejybę, tad nusako šešerybę.
* Sąmoningumas prideda Dievą ir gerumą, nusako aštuongubą kelią.
Šešerybės atvaizdai: įsisavinimas.
* Pasąmonės akimis: teigiamas jausmas (sąmoningumas) tampa dorybe (sąmone).
* Sąmonės akimis: išorinis požiūris (Dievas) tampa vidiniu požiūriu (pasąmone).
* Sąmoningumas juos sieja?
Padalinimo visuma yra naujai suvokiama kaip +1, +2 arba +3. Tad mes galima rinktis kaip suvokti visumą. Dievas yra visumoje. Mes esame paskirame požiūryje.
'''Trijų veiksmų reikšmė sandaromis'''
Reiškiasi sandaromis
* netroškimai - mus supančios santvarkos, kurias išgyvena pasąmonė
* troškimai - sąmonės atveriama dvasia - nuliniu požiūriu
* netroškimai išplėtimai - dvejonės ir t.t., kuriais reiškiasi sąmoningumas - septintuoju požiūriu - išsiskiria Dievas (besąlygiškas, kurio ištakos už santvarkos) ir gerumas (santvarkoje)
Sandaros nusako asmenis, asmenys atkreipia balsus, balsai išjaučia sandaras. (Asmenys yra balsų Dievas.)
* Pasąmonės sandaros (troškimai) nusako Mane,
* Sąmonės sandaros (netroškimai) nusako Tave,
* Sąmoningumo sandaros (atjautos) nusako Kitą.
Tad nulybės atvaizdai skiriasi nuo troškimų. Troškimai yra Dievo savybės nes tai yra savasties sandaros, kurios atskiria Dievo bruožus nuo paties Dievo. Savastis šiuos bruožus turi atskirai, o Dievas juos turi visus kartu. Tad savastis skiria viską, betką, kažką, nieką, o Dievas jų neskiria.
Padalinimas nusako mūsų būseną. Jį toliau išgyvename veiksmais:
* pasąmonė prideda vieną požiūrį +1, išgyvename koks (kaip mums atrodo),
* sąmonė prideda požiūrį į požiūrį +2, prisideda atvaizdai ir aplinkybės, renkamės ką ir kaip suprasti.
* sąmoningumas prideda požiūrį į požiūrį į požiūrį, prisideda trys kalbos - pagrindimas, įvardijimas, pasakojimas, sąmoningai renkamės ką pasakyti (pagrindimu), kaip pasakyti (įvardijimu), kodėl pasakyti (pasakojimu).
Kiekvienu atveju atsirandame naujame padalinime.
* Aštuonerybė sieja pasąmonę ir sąmonę. Pasąmonė savo atsakymais sutelkia grandinę: joks požiūris, požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį. Nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė tai išreiškia. O sąmonė savo klausimais atskleidžia prielaidų grandinę, kurią išreiškia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė. Tai grindžia laisvus kintamuosius, atveria tarpą. Taip pat įdomu, kad atsakymų padalinimai turi keturis atvaizdus, o klausimų padalinimai turi du atvaizdus (klausimai ir atsakymai). Tai reiškia, kad yra dalinių (žmogiškų, sąlygiškų) atsakymų, bet nėra dalinių klausimų.
* Pasąmonė mato 4 lygmenis,
* sąmonė 6 lygmenų poras,
* sąmoningumas 24 raiškas.
2025 sausio 23 d., 14:42
atliko -
Pridėta 318 eilutė:
* Pasąmonei Dievas yra grynasis sąmoningumas, besąlygiškas sąmoningumas. Pasąmonė renkasi sąmoningumo lygius ir santykius su jais.
2025 sausio 23 d., 14:40
atliko -
Pridėta 316 eilutė:
* (Žmogaus) grynasis sąmoningumas kyla iš trejybės rato poslinkių.
2025 sausio 23 d., 14:30
atliko -
Pakeistos 304-306 eilutės iš
Trejybės ratas
* Dievo šokyje trejybės ratas sustato tris sandaras.
*Dievo šokyje Dievas Dvasia išreiškia sąmoningumą, Dievas Sūnus išreiškia sąmonę, Dievas Tėvas išreiškia pasąmonę.
*
į:
Trejybės ratas grindžia Žmogų
* Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.
* Trejybės ratas išsako ir sieja asmenis nurodančius Dievą: Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas.
* Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.
* Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.
* Trejybės ratas išsako ir sieja asmenis nurodančius Dievą: Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas.
* Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.
Pridėtos 309-310 eilutės:
Trys protai
* Trys protai atplėšia asmenis nuo Dievo. Telieka: Aš esu, Tu esi, Kitas yra. Asmenys išreiškia nurodymą, tad daiktą-eigą-asmenį.
* Trys protai atplėšia asmenis nuo Dievo. Telieka: Aš esu, Tu esi, Kitas yra. Asmenys išreiškia nurodymą, tad daiktą-eigą-asmenį.
Pakeistos 312-316 eilutės iš
* Grynasis sąmoningumas, trejybės rato sustatytas, reiškiasi Manimi.
* Dievo šokyje Dievą pakeičia grynasis sąmoningumas, veiksniu +3 derinantis veiksnius +1 ir +2, pasąmonę ir sąmonę.
* Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.
* Dievo šokyje asmenųtrejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.
*Žinojimas (pasąmonė), nežinojimas (sąmonė) ir sąmoningumas sudaro trejybės ratą, Dievo tyrimo sandarą, jo išėjimo už savęs sandarą, kokia ta sandara yra be Dievo.
* Dievo šokyje Dievą pakeičia grynasis sąmoningumas, veiksniu +3 derinantis veiksnius +1 ir +2, pasąmonę ir sąmonę.
* Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.
* Dievo šokyje asmenų
*
į:
* Dievo šokyje Dievas Dvasia išreiškia sąmoningumą, Dievas Sūnus išreiškia sąmonę, Dievas Tėvas išreiškia pasąmonę.
* Dievo šokyje trejybės ratas sustato tris sandaras (trejybės atvaizdą, aštuonerybę, dešimt įsakymų).
Tyrėjas pakeičia Dievą
* Grynasis sąmoningumas (tyrėjas), trejybės rato sustatytas, reiškiasi Manimi.
* Dievo šokio Dievą pakeičia grynasis sąmoningumas, veiksniu +3 derinantis veiksnius +1 ir +2, pasąmonę ir sąmonę.
Tyrėjo trejybės ratas
* Žinojimas (pasąmonė), nežinojimas (sąmonė) ir sąmoningumas sudaro tą patį trejybės ratą, Dievo tyrimo sandarą, jo išėjimo už savęs sandarą, kokia ta sandara yra be Dievo.
* Kiekvienas trejybės atvaizdas nurodo tyrėją, tačiau kiekvienas tyrėjas išgyvena trejybės ratą (kurį atvaizduoja trejybės atvaizdas).
Išsivertimas požiūriu
* Dievo šokyje trejybės ratas sustato tris sandaras (trejybės atvaizdą, aštuonerybę, dešimt įsakymų).
Tyrėjas pakeičia Dievą
* Grynasis sąmoningumas (tyrėjas), trejybės rato sustatytas, reiškiasi Manimi.
* Dievo šokio Dievą pakeičia grynasis sąmoningumas, veiksniu +3 derinantis veiksnius +1 ir +2, pasąmonę ir sąmonę.
Tyrėjo trejybės ratas
* Žinojimas (pasąmonė), nežinojimas (sąmonė) ir sąmoningumas sudaro tą patį trejybės ratą, Dievo tyrimo sandarą, jo išėjimo už savęs sandarą, kokia ta sandara yra be Dievo.
* Kiekvienas trejybės atvaizdas nurodo tyrėją, tačiau kiekvienas tyrėjas išgyvena trejybės ratą (kurį atvaizduoja trejybės atvaizdas).
Išsivertimas požiūriu
Pridėta 322 eilutė:
* Tai kas sustatyta ir vyksta trejybės rate, juo ribojasi, asmenimis, yra išlaisvinta. Žmogus gali nebūti Dievas.
2025 sausio 22 d., 20:41
atliko -
Pridėta 284 eilutė:
** Aš galiu būti arba nebūti Dievas, ir šios dvi galimybės sustato požiūrį, būtent Mano požiūrį, kaip sandarų sandą.
2025 sausio 22 d., 20:03
atliko -
Pridėtos 282-284 eilutės:
** Aš esu Dievo šokio tyrėjas.
** Aš nebūtinai esu Dievas.
** Dievas be požiūrio, o Aš pridedu požiūrį.
** Aš nebūtinai esu Dievas.
** Dievas be požiūrio, o Aš pridedu požiūrį.
Pakeistos 286-290 eilutės iš
** Dievas be požiūrio, o Aš pridedu požiūrį.
** Aš esu liudytojas ar Dievas yra; (Susivokiančio) Dievo iškilimo aplinkybė; tiriantis koks Dievas yra (ar būtinai geras?)
* Aš pasitraukiu, atsisakydamas savęs.
** Mano pasitraukimas išplaukia iš betarpiškumo, dėmesio, trejybės atvaizdo: daiktas, eiga, asmuo.
*Pirmiausia iškyla pasąmonę - buvimai, duotybės, žinojimai, atsakymai.
** Aš esu liudytojas ar Dievas yra; (Susivokiančio) Dievo iškilimo aplinkybė; tiriantis koks Dievas yra (ar būtinai geras?)
* Aš pasitraukiu, atsisakydamas savęs.
** Mano pasitraukimas išplaukia iš betarpiškumo, dėmesio, trejybės atvaizdo: daiktas, eiga
*
į:
** Aš esu liudytojas ar Dievas yra; (Susivokiančio) Dievo iškilimo aplinkybė; tiriantis požiūriu, tad koks Dievas yra (ar būtinai geras?)
* Aš išgyvenu Dievo pasitraukimą, tą patį kaip kad Dievo šokyje, tiktai savo požiūriu.
** Mano požiūrį į Dievą nusako betarpiškumas, neigimas žinojimo Koks.
** Dievo pasitraukimą išgyvenu per betarpiškumą ir dėmesį, iš kurio išplaukia trejybės atvaizdas: daiktas, eiga, asmuo.
* Pirmiausia iškyla pasąmonė - buvimai, duotybės, žinojimai, atsakymai.
** Dievo pasitraukimą suprantu kaip atsakymų buvimą nusistatymui.
* Aš išgyvenu Dievo pasitraukimą, tą patį kaip kad Dievo šokyje, tiktai savo požiūriu.
** Mano požiūrį į Dievą nusako betarpiškumas, neigimas žinojimo Koks.
** Dievo pasitraukimą išgyvenu per betarpiškumą ir dėmesį, iš kurio išplaukia trejybės atvaizdas: daiktas, eiga, asmuo.
* Pirmiausia iškyla pasąmonė - buvimai, duotybės, žinojimai, atsakymai.
** Dievo pasitraukimą suprantu kaip atsakymų buvimą nusistatymui.
Pridėta 295 eilutė:
** Iškyla Dievas manyje, mano gelmėse, taip kad atsakymus pakeičia klausimai.
Pridėta 298 eilutė:
** Tyrimai sulygina atsakymus už manęs ir klausimus manyje, taip kad Dievas yra ne tik manyje, klausimuose, bet ir už manęs, atsakymuose.
2025 sausio 22 d., 19:44
atliko -
Pridėtos 279-280 eilutės:
** Dievo šokis išreiškia Dievo tyrimą ir kartu sustato tas pačias sąlygas jo tyrėjui, kuris praplečia Dievą.
** Dievo šokis sustato trejybės ratą, tad sąmoningumą nukreiptą į Dievą, kartu ir požiūrių grandinę.
** Dievo šokis sustato trejybės ratą, tad sąmoningumą nukreiptą į Dievą, kartu ir požiūrių grandinę.
Pakeista 284 eilutė iš:
** Aš esu liudytojas ar Dievas yra; Dievo iškilimo aplinkybė; tiriantis koks Dievas yra (ar būtinai geras?)
į:
** Aš esu liudytojas ar Dievas yra; (Susivokiančio) Dievo iškilimo aplinkybė; tiriantis koks Dievas yra (ar būtinai geras?)
Pakeistos 287-289 eilutės iš
* Pirmiausia iškyla pasąmonę - atsakymai.
* Toliau iškyla sąmonė - nebuvimas, skylės, sąvokos, klausimai.
* Galiausiai iškyla sąmoningumas, kuriuo dingsta tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Toliau iškyla sąmonė - nebuvimas, skylės, sąvokos
* Galiausiai iškyla sąmoningumas
į:
* Pirmiausia iškyla pasąmonę - buvimai, duotybės, žinojimai, atsakymai.
** Žinojimas iššaukia pažinovo pažinimą, tad žinojimu atsisakoma savęs, pažinovo.
** Pasitraukia dvasia ir lieka sandara.
* Toliau iškyla sąmonė - nebuvimai, skylės, sąvokos, nežinojimai, klausimai.
** Dvasia pasitraukia toliau ir lieka atvaizdas.
* Galiausiai iškyla sąmoningumas - tyrimai, kuriais// dingsta tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės.
** Dvasia pasitraukia toliau ir lieka vieningumas.
** Žinojimas iššaukia pažinovo pažinimą, tad žinojimu atsisakoma savęs, pažinovo.
** Pasitraukia dvasia ir lieka sandara.
* Toliau iškyla sąmonė - nebuvimai, skylės, sąvokos, nežinojimai, klausimai.
** Dvasia pasitraukia toliau ir lieka atvaizdas.
* Galiausiai iškyla sąmoningumas - tyrimai, kuriais// dingsta tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės.
** Dvasia pasitraukia toliau ir lieka vieningumas.
Ištrinta 295 eilutė:
2025 sausio 22 d., 19:31
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Suvestinė]], [[Santvarka]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]], [[Dievo tyrimai]], [[Kampai]], [[Išėjimas už savęs]]
į:
[[Visko prasmė]], [[Santvarka]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]], [[Dievo tyrimai]], [[Kampai]], [[Išėjimas už savęs]]
Pridėtos 281-282 eilutės:
** Dievas be požiūrio, o Aš pridedu požiūrį.
** Aš esu liudytojas ar Dievas yra; Dievo iškilimo aplinkybė; tiriantis koks Dievas yra (ar būtinai geras?)
** Aš esu liudytojas ar Dievas yra; Dievo iškilimo aplinkybė; tiriantis koks Dievas yra (ar būtinai geras?)
2025 sausio 22 d., 19:25
atliko -
Pakeistos 45-46 eilutės iš
** Viską žinoti Kaip visko žinojimas susijęs su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, [[požiūrių sudūrimas | požiūrių sudūrimu]] ir [[požiūriai | požiūriais]]?
į:
** Kaip visko žinojimas susijęs su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, [[požiūrių sudūrimas | požiūrių sudūrimu]] ir [[požiūriai | požiūriais]]?
Pridėtos 275-288 eilutės:
Trijų protų kilmė
* Dievo šokis apžvelgia Dievo raiškas ir sustato Mane.
** Aš esu tasai, kuris iškyla Dievui pasitraukus, bet dar nesusivokia.
* Aš esu Savastis
** Aš žinau, išgyvenu betką.
* Aš pasitraukiu, atsisakydamas savęs.
** Mano pasitraukimas išplaukia iš betarpiškumo, dėmesio, trejybės atvaizdo: daiktas, eiga, asmuo.
* Pirmiausia iškyla pasąmonę - atsakymai.
* Toliau iškyla sąmonė - nebuvimas, skylės, sąvokos, klausimai.
* Galiausiai iškyla sąmoningumas, kuriuo dingsta tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Susistato išgyvenimo apytaka.
** Išgyvenimo apytaka yra visko mokslas, apžvelgianti visas sandaras.
2025 sausio 17 d., 09:55
atliko -
Ištrinta 13 eilutė:
Ištrintos 548-549 eilutės:
[+Užrašai+]
2025 sausio 16 d., 20:31
atliko -
Pakeistos 133-137 eilutės iš
Apytakos vystosi ketverybės lygmenų neigimais:
* Požiūriu,
* žvilgsniu,
* nuostata,
* vertybe.
*
* žvilgsniu,
* nuostata
* vertybe.
į:
Apytakos vystosi ketverybės lygmenų neigimais, išvertimais.
* Požiūriu. Požiūris išverčia Dievą, jo išėjimą už savęs.
* žvilgsniu. Žvilgsnis išverčia požiūrį jį priimdamas.
* nuostata. Nuostata išverčia žvilgsnį, jį atstojančią.
* vertybe. Vertybė išverčia nuostatą, jos laikydamasi.
* Požiūriu. Požiūris išverčia Dievą, jo išėjimą už savęs.
* žvilgsniu. Žvilgsnis išverčia požiūrį jį priimdamas.
* nuostata. Nuostata išverčia žvilgsnį, jį atstojančią.
* vertybe. Vertybė išverčia nuostatą, jos laikydamasi.
2025 sausio 15 d., 13:22
atliko -
Pridėtos 558-559 eilutės:
Kaip suprasti Dievo šokio trejybės ratą? Juk Dievas Tėvas yra įžanginė raiška, Dievas Sūnus yra tobulasis pažinovas, Dievas Dvasia yra Dievo tyrimo išsibaigimas - ir šie trys kyla iš Dievo Tėvo. Taigi, ar trejybės ratas yra Dievo šokio esmė, Dievo trejybė, pasireiškianti toliau išgyvenimo apytakoje, ir taip toliau? Ar išgyvenimo apytakos trejybės ratas veda į žinojimo rūmus? Ar žinojimo rūmų trejybės ratas veda į meilės mokslą? Ir kaip toliau? Trejybės ratas kiekvienu atveju sieja Dievą ir žmogų, pasąmonę ir sąmonę, sąmoningumo pokalbiu... ar kaip suprasti?
2025 sausio 11 d., 21:25
atliko -
Pridėtos 551-557 eilutės:
[+Užrašai+]
Apytakų plėtotė išgyvenama trejybės ratu
* 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
* 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
* 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
* 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė
Apytakų plėtotė išgyvenama trejybės ratu
* 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
* 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
* 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
* 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė
2025 sausio 11 d., 21:02
atliko -
Pakeista 46 eilutė iš:
** [[Viską žinoti]] Kaip visko žinojimas susijęs su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, [[požiūrių sudūrimas | požiūrių sudūrimu]] ir [[požiūriai | požiūriais]]?
į:
** Viską žinoti Kaip visko žinojimas susijęs su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, [[požiūrių sudūrimas | požiūrių sudūrimu]] ir [[požiūriai | požiūriais]]?
2025 sausio 10 d., 21:17
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Suvestinė]], [[Santvarka]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]], [[Kampai]], [[Išėjimas už savęs]]
į:
[[Suvestinė]], [[Santvarka]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]], [[Dievo tyrimai]], [[Kampai]], [[Išėjimas už savęs]]
2024 liepos 26 d., 12:09
atliko -
Pridėta 411 eilutė:
* Žinojimo rūmai išsako gyvenimo įvairovę - mokslų ir asmenybių įvairovę. Mokslai išsiskleidžia iš viršaus, tuo tarpu asmenybės iškyla įvairiausiuose tarpuose. Meilės mokslas išsako, kas lieka iš asmenybių, ir kas yra sunaikinama. Tai yra raidos atranka.
2024 liepos 12 d., 11:23
atliko -
Pridėta 31 eilutė:
* Kaip iš Dievo šokio iškyla ir išgyvenimo apytakoje sudalyvauja pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas?
2024 liepos 12 d., 11:22
atliko -
Pridėtos 48-49 eilutės:
* Kokia bendro suvokimo trejybė?
** Kas žinojimo rūmuose pakeičia pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą?
** Kas žinojimo rūmuose pakeičia pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą?
2024 birželio 14 d., 23:20
atliko -
Pridėtos 112-116 eilutės:
* Dievo šokiu išsiskiria suvokiantysis Tėvas, susivokiantysis Sūnus ir bendrai suvokta Dvasia.
* Išgyvenimo apytaka susivokiančiojo tarpe vystosi Aš, išsiskiria trys protai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
* Žinojimo rūmais vystosi Tu, išsiskiria trys žinojimai?
* Meilės mokslas vystosi Kitas, išsiskiria trys susivedimai?
2024 birželio 06 d., 12:08
atliko -
Pridėta 67 eilutė:
* Visko žinojimas
Pridėtos 78-84 eilutės:
[+Visko žinojimas+]
Kam žinoti viską?
* Pranokstame vaizduotę, pripažįstame Dievą ir gerumą, į juos atsiremiame, jais gyvename.
* If we could "know everything", then I think that might leverage our own testimonies of life as organized by our key concepts, like a sky full of stars, each encompassing the whole sky, and bringing it to a point of intense self-knowledge. The "knowledge of everything" would help us know how our key concepts unfold, how they relate, how we might navigate them and work together, so that we might live by all of our intuition, rather than just our own. It would show that each of us has a vantage point which of all people we know most intensely, and which is the source of our own language yet analogous to that of others. Similarly, I think that a "sustainable pattern language" might best be organized as a repository of case studies of how "local centers" function around the world (including one's own home) and a "knowledge of everything" would theoretically generate the many patterns of activity that we might find.
2024 gegužės 14 d., 13:00
atliko -
Pridėtos 156-161 eilutės:
Apžvelgiu kaip iš išeities taško (Dievo) išplaukia keturios pakopos kuriomis Dievas išeina už savęs.
* Dievo šokis: Išeities taškas yra [[Dievas]].
* Išgyvenimo apytaka: Iš Dievo išplaukia [[Dievo požiūris]], kurį galėtų priimti nebūtinai Dievas. Tad svarbu kaip mūsų išgyvenimuose iškyla Dievo požiūris.
* Žinojimo rūmai: Tad svarbu yra atitinkamas mano išeities taškas, mano užmojis viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti, kurį išsako [[visaregis]]. Tai yra žinojimo rūmai kurių apimtis (kažkas) yra viskas. Mano požiūrį gali priimti ne tik Aš bet ir Tu.
* Meilės mokslas: Mano užmojo išpildymas yra [[gyventi Dievu | gyvenimas Dievu]], tad mylėti, Dievo įsakymą išpildyti. Kartu tai yra suvesties taškas, kuris taipogi išmąstytinas. Tavo požiūrį gali priimti Kitas. Ir toliau Kito požiūrį tarsi Dievo požiūrį galiu priimti Aš. Juk Kito požiūris priklauso dieviškai ašiai. Tokiu būdu sandaroje įsisuka žmogaus ir Dievo dvilypumas.
* Dievo šokis: Išeities taškas yra [[Dievas]].
* Išgyvenimo apytaka: Iš Dievo išplaukia [[Dievo požiūris]], kurį galėtų priimti nebūtinai Dievas. Tad svarbu kaip mūsų išgyvenimuose iškyla Dievo požiūris.
* Žinojimo rūmai: Tad svarbu yra atitinkamas mano išeities taškas, mano užmojis viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti, kurį išsako [[visaregis]]. Tai yra žinojimo rūmai kurių apimtis (kažkas) yra viskas. Mano požiūrį gali priimti ne tik Aš bet ir Tu.
* Meilės mokslas: Mano užmojo išpildymas yra [[gyventi Dievu | gyvenimas Dievu]], tad mylėti, Dievo įsakymą išpildyti. Kartu tai yra suvesties taškas, kuris taipogi išmąstytinas. Tavo požiūrį gali priimti Kitas. Ir toliau Kito požiūrį tarsi Dievo požiūrį galiu priimti Aš. Juk Kito požiūris priklauso dieviškai ašiai. Tokiu būdu sandaroje įsisuka žmogaus ir Dievo dvilypumas.
Pakeistos 171-178 eilutės iš
* Besąlygiškumas 0.
* Sąlygiškumas išplečia besąlygiškumą
* Nešališkumas žiūri iš sąlygiškumo į besąlygiškumą, į lygtį X=X, jį supranta keturiais asmenimi, tai jų santykiai su nulybe
* Šališkumas tai išverčia, veda iš besąlygiškumo į sąlygiškumą, asmenys išgyvena 4 apytakas.
* Dievo šokis grindžia susivokėjo savastį, ją nusako Dievo įsakymais, ji išreiškia
į:
'''Apytakų pažinovai'''
* Dievo šokis grindžia susivokėjo savastį, ją nusako Dievo įsakymais, ji išreiškia pažinovą, kuris susivokia, tad dar nesuvokia ar bent tik dalinai.
* Išgyvenimo apytaka išsako to pažinovo brandą, jo susivokimo eigą. Išgyvenimo apytaka yra pagrįsta savasties bendromis aplinkybėmis ir išsako kaip atsisakome savasties (kartu su aplinkybėmis) ir ją naujai prisiimame.
* Žinojimo rūmai išskleidžia savasties pažinovą tam tikrose aplinkybėse, kurias nusako išgyvenimo apytakos santvarkos sandaros, kurios apibrėžia paskirą pažinovą.
* O kaip suprasti meilės mokslo pažinovą?
* Dievo šokis grindžia susivokėjo savastį, ją nusako Dievo įsakymais, ji išreiškia pažinovą, kuris susivokia, tad dar nesuvokia ar bent tik dalinai.
* Išgyvenimo apytaka išsako to pažinovo brandą, jo susivokimo eigą. Išgyvenimo apytaka yra pagrįsta savasties bendromis aplinkybėmis ir išsako kaip atsisakome savasties (kartu su aplinkybėmis) ir ją naujai prisiimame.
* Žinojimo rūmai išskleidžia savasties pažinovą tam tikrose aplinkybėse, kurias nusako išgyvenimo apytakos santvarkos sandaros, kurios apibrėžia paskirą pažinovą.
* O kaip suprasti meilės mokslo pažinovą?
Ištrintos 420-426 eilutės:
Apžvelgiu kaip iš išeities taško (Dievo) išplaukia keturios pakopos kuriomis Dievas išeina už savęs.
* Dievo šokis: Išeities taškas yra [[Dievas]].
* Išgyvenimo apytaka: Iš Dievo išplaukia [[Dievo požiūris]], kurį galėtų priimti nebūtinai Dievas. Tad svarbu kaip mūsų išgyvenimuose iškyla Dievo požiūris.
* Žinojimo rūmai: Tad svarbu yra atitinkamas mano išeities taškas, mano užmojis viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti, kurį išsako [[visaregis]]. Tai yra žinojimo rūmai kurių apimtis (kažkas) yra viskas. Mano požiūrį gali priimti ne tik Aš bet ir Tu.
* Meilės mokslas: Mano užmojo išpildymas yra [[gyventi Dievu | gyvenimas Dievu]], tad mylėti, Dievo įsakymą išpildyti. Kartu tai yra suvesties taškas, kuris taipogi išmąstytinas. Tavo požiūrį gali priimti Kitas. Ir toliau Kito požiūrį tarsi Dievo požiūrį galiu priimti Aš. Juk Kito požiūris priklauso dieviškai ašiai. Tokiu būdu sandaroje įsisuka žmogaus ir Dievo dvilypumas.
2024 gegužės 14 d., 12:57
atliko -
Pridėta 90 eilutė:
Įtampos ir ramybės santykis
Pridėtos 93-98 eilutės:
Išsivertimas yra dvejybės lygmuo aplinkybių plėtotėje.
* Dievas yra nulybė.
* Išėjime už savęs yra vienybė, tai Dievo aplinkybės.
* Išsivertime yra dvejybė, tai išėjimo už savęs aplinkybės.
* Teigiamume yra trejybė, tai išsivertimo aplinkybės, tai netroškimas.
* Dievas yra nulybė.
* Išėjime už savęs yra vienybė, tai Dievo aplinkybės.
* Išsivertime yra dvejybė, tai išėjimo už savęs aplinkybės.
* Teigiamume yra trejybė, tai išsivertimo aplinkybės, tai netroškimas.
Ištrintos 137-141 eilutės:
* sandara: išgyvenimo apytaka. Kaip atrodo dvasios nebuvimas jai pasitraukus? Prisideda === (požiūris). Išverčia ir išplečia Dievo šokį.
* atvaizdai: žinojimo rūmai. Kaip sutampa dvasios buvimas ir nebuvimas? Prisideda požiūris (į požiūrį). Išverčia ir išplečia išgyvenimo apytaką.
* vieningumas: meilės mokslas. Kaip atskiriami dvasios buvimas ir nebuvimas atskiriami? Prisideda požiūris (į požiūrį į požiūrį). Išverčia ir išplečia žinojimo rūmus.
Ištrintos 155-165 eilutės:
* Dievas yra nulybė.
* Išėjime už savęs yra vienybė, tai Dievo aplinkybės.
* Išvertime yra dvejybė, tai išėjimo už savęs aplinkybės.
* Teigiamume yra trejybė, tai išvertimo aplinkybės.
* Dievo šokis sustato ir dvasia visaip supranta suvokimą.
* Išgyvenimo apytaka sustato ir sandara visaip supranta savęs suvokimą.
* Žinojimo rūmai sustato ir atvaizdais visaip supranta bendrą suvokimą.
* Meilės mokslas sustato ir vieningumu visaip supranta susikalbėjimą.
Pridėtos 173-185 eilutės:
'''Išsivertimai sustato suvokimo lygmenis'''
Apytakos grindžia suvokimo lygmenis. Suvokimo lygmenys papildo troškimo lygmenis.
* Dievo šokis sustato ir dvasia visaip supranta suvokimą.
* Išgyvenimo apytaka sustato ir sandara visaip supranta savęs suvokimą.
* Žinojimo rūmai sustato ir atvaizdais visaip supranta bendrą suvokimą.
* Meilės mokslas sustato ir vieningumu visaip supranta susikalbėjimą.
* dvasia: Dievo šokis
* sandara: išgyvenimo apytaka. Kaip atrodo dvasios nebuvimas jai pasitraukus? Prisideda === (požiūris). Išverčia ir išplečia Dievo šokį.
* atvaizdai: žinojimo rūmai. Kaip sutampa dvasios buvimas ir nebuvimas? Prisideda požiūris (į požiūrį). Išverčia ir išplečia išgyvenimo apytaką.
* vieningumas: meilės mokslas. Kaip atskiriami dvasios buvimas ir nebuvimas atskiriami? Prisideda požiūris (į požiūrį į požiūrį). Išverčia ir išplečia žinojimo rūmus.
Apytakos grindžia suvokimo lygmenis. Suvokimo lygmenys papildo troškimo lygmenis.
* Dievo šokis sustato ir dvasia visaip supranta suvokimą.
* Išgyvenimo apytaka sustato ir sandara visaip supranta savęs suvokimą.
* Žinojimo rūmai sustato ir atvaizdais visaip supranta bendrą suvokimą.
* Meilės mokslas sustato ir vieningumu visaip supranta susikalbėjimą.
* dvasia: Dievo šokis
* sandara: išgyvenimo apytaka. Kaip atrodo dvasios nebuvimas jai pasitraukus? Prisideda === (požiūris). Išverčia ir išplečia Dievo šokį.
* atvaizdai: žinojimo rūmai. Kaip sutampa dvasios buvimas ir nebuvimas? Prisideda požiūris (į požiūrį). Išverčia ir išplečia išgyvenimo apytaką.
* vieningumas: meilės mokslas. Kaip atskiriami dvasios buvimas ir nebuvimas atskiriami? Prisideda požiūris (į požiūrį į požiūrį). Išverčia ir išplečia žinojimo rūmus.
Pakeista 416 eilutė iš:
į:
2024 gegužės 14 d., 12:48
atliko -
Pakeistos 20-22 eilutės iš
į:
* [[Asmuo]] Kas yra asmuo?
* Kaip apytakoje iškyla asmens trejybė - trejybės atvaizdas?
* Kaip apytakoje iškyla asmens trejybė - trejybės atvaizdas?
Ištrintos 34-36 eilutės:
Pakeistos 36-43 eilutės iš
* Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo padalinimuose (jų reikaluose)?
* [[Neapibrėžtumas]] Koks neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu?
*[[Apibrėžimas]] Kaip įmanoma apibrėžti pirmines sąvokas?
* [[Asmuo]] Kas yra asmuo?
*Kaip apytakoje iškyla asmens trejybė - trejybės atvaizdas?
* [[Apytakos | Ką keturios apytakos turi bendro ir kuomi jos skiriasi?]]
* [[Neapibrėžtumas]] Koks neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu
*
* [[Asmuo]] Kas yra asmuo
*
* [[
į:
** Kaip Dievo šokiu pagrįstą suvokimą išplečia asmens ir Mano trejybės atvaizdas (daiktu, eiga, asmeniu) savęs suvokimu?
** Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo padalinimuose (jų reikaluose)?
** [[Neapibrėžtumas]] Koks neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu?
** [[Apibrėžimas]] Kaip įmanoma apibrėžti pirmines sąvokas?
** Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo padalinimuose (jų reikaluose)?
** [[Neapibrėžtumas]] Koks neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu?
** [[Apibrėžimas]] Kaip įmanoma apibrėžti pirmines sąvokas?
Pakeistos 41-45 eilutės iš
* [[Visaregis]] Išgyvenimo apytaką sulyginti su visaregiu, troškimu viską žinoti.
* Ar visaregis iš viso pripažintinas kaip sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?
*[[Viską žinoti]] Kaip visko žinojimas susijęs su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, [[požiūrių sudūrimas | požiūrių sudūrimu]] ir [[požiūriai | požiūriais]]?
* Koks skirtumas tarp išgyvenimo apytakos ir visko žinojimo(išsidėliojimo) bei to žinojimo gražaus taikymo (susidėliojimo)?
* Ar visaregis iš viso pripažintinas kaip sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?
*
* Koks skirtumas tarp išgyvenimo apytakos ir visko žinojimo
į:
** [[Visaregis]] Išgyvenimo apytaką sulyginti su visaregiu, troškimu viską žinoti.
** Ar visaregis iš viso pripažintinas kaip sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?
* Kaip suprasti išgyvenimo apytaką kaip visko mokslą? ir išminties apytaką?
** Koks skirtumas tarp išgyvenimo apytakos ir visko žinojimo (išsidėliojimo) bei to žinojimo gražaus taikymo (susidėliojimo)?
** [[Viską žinoti]] Kaip visko žinojimas susijęs su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, [[požiūrių sudūrimas | požiūrių sudūrimu]] ir [[požiūriai | požiūriais]]?
** Ar visaregis iš viso pripažintinas kaip sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?
* Kaip suprasti išgyvenimo apytaką kaip visko mokslą? ir išminties apytaką?
** Koks skirtumas tarp išgyvenimo apytakos ir visko žinojimo (išsidėliojimo) bei to žinojimo gražaus taikymo (susidėliojimo)?
** [[Viską žinoti]] Kaip visko žinojimas susijęs su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, [[požiūrių sudūrimas | požiūrių sudūrimu]] ir [[požiūriai | požiūriais]]?
Pakeistos 49-53 eilutės iš
* Žinojimo rūmais sulyginti Dievo požiūrį, Dievo šokį, su žmogaus požiūriu, kaip gyventi, tai yra, su išgyvenimo apytaka.
į:
** Kaip išgyvenimą suprasti kaip žaidimo pirmtaką?
** Išgyvenimo apytaką suprasti kaip žmogaus žinojimo rūmus ir įvardinti asmens raiškas.
** Fresh Air: Susieti dalyvių išgyvenimus ir jų išsiaiškinimo būdus.
* Ieškoti atitikimų tarp Dievo šokio ir išgyvenimo apytakos, kaip juos suveda žinojimo rūmai.
** Žinojimo rūmais sulyginti Dievo požiūrį, Dievo šokį, su žmogaus požiūriu, kaip gyventi, tai yra, su išgyvenimo apytaka.
** Išgyvenimo apytaką suprasti kaip žmogaus žinojimo rūmus ir įvardinti asmens raiškas.
** Fresh Air: Susieti dalyvių išgyvenimus ir jų išsiaiškinimo būdus.
* Ieškoti atitikimų tarp Dievo šokio ir išgyvenimo apytakos, kaip juos suveda žinojimo rūmai.
** Žinojimo rūmais sulyginti Dievo požiūrį, Dievo šokį, su žmogaus požiūriu, kaip gyventi, tai yra, su išgyvenimo apytaka.
Pakeistos 55-60 eilutės iš
* Kaip matematika išsako meilę, Dievo kertinę vertybę, kiekvieno iš mūsų kertinę vertybę?
* Išgyvenimo apytaką suprasti kaip žmogaus žinojimo rūmus ir įvardinti asmens raiškas.
* Kaip išgyvenimą suprasti kaip žaidimo pirmtaką?
* Ieškoti atitikimų tarp Dievo šokio ir išgyvenimo apytakos, kaip juos suveda žinojimo rūmai.
* Fresh Air: Susieti dalyvių išgyvenimus ir jų išsiaiškinimo būdus.
* Išgyvenimo apytaką suprasti kaip žmogaus žinojimo rūmus ir įvardinti asmens raiškas.
* Kaip išgyvenimą suprasti kaip žaidimo pirmtaką?
* Ieškoti atitikimų tarp Dievo šokio ir išgyvenimo apytakos, kaip juos suveda žinojimo rūmai.
* Fresh Air: Susieti dalyvių išgyvenimus ir jų išsiaiškinimo būdus.
į:
** Kaip matematika išsako meilę, Dievo kertinę vertybę, kiekvieno iš mūsų kertinę vertybę?
Pridėta 59 eilutė:
* Kaip žmogus gyvena kertine vertybe (meilės atspindžiu) nebūdamas Dievas bet turėdamas ryšį su jį mylinčiu Dievu?
Ištrinta 60 eilutė:
2024 gegužės 14 d., 12:40
atliko -
Pridėta 13 eilutė:
* Kaip viskas išsivysto?
Pridėtos 19-20 eilutės:
Išsivertimų sąvokos
Ištrinta 30 eilutė:
Pakeistos 32-35 eilutės iš
į:
** Kaip grynasis sąmoningumas toliau plėtoja Dievo šokį?
* Kaip Dievo šokiu pagrįstą suvokimą išplečia asmens ir Mano trejybės atvaizdas (daiktu, eiga, asmeniu) savęs suvokimu?
* Kaip Dievo šokiu pagrįstą suvokimą išplečia asmens ir Mano trejybės atvaizdas (daiktu, eiga, asmeniu) savęs suvokimu?
Pakeista 39 eilutė iš:
į:
Pridėtos 163-167 eilutės:
* Dievo šokis sustato ir dvasia visaip supranta suvokimą.
* Išgyvenimo apytaka sustato ir sandara visaip supranta savęs suvokimą.
* Žinojimo rūmai sustato ir atvaizdais visaip supranta bendrą suvokimą.
* Meilės mokslas sustato ir vieningumu visaip supranta susikalbėjimą.
2024 gegužės 14 d., 12:31
atliko -
Pridėtos 188-202 eilutės:
'''Išsivysto Dievo ir žmogaus santykiai'''
Keturi mokslai paaiškina, kaip Dievas tampa žmogumi, kaip iš Dievo iškyla žmogus, kaip Dievas gyvena žmogumi.
* Dievo šokis
* Kaip išgyvenimo apytaka išgyvenamas žmoniškumas.
* Žinojimo rūmai, kaip atvaizdai, išsako kaip žmogus įvairiausiai reiškiasi, kaip pažinovas.
* Meilės mokslas, vienumo mokslas išsako kertines vertybes (kaip vienumas reiškiasi mumis) ir santykius su tiesa, kaip atsiranda žmogus kaip taškas tiesos kraštovaizdyje.
'''Iškyla nepriklausomas pasaulis'''
Apytakomis iškyla pasaulis nuo mūsų vis labiau nepriklausomas.
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes.
* Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas.
* Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus.
Keturi mokslai paaiškina, kaip Dievas tampa žmogumi, kaip iš Dievo iškyla žmogus, kaip Dievas gyvena žmogumi.
* Dievo šokis
* Kaip išgyvenimo apytaka išgyvenamas žmoniškumas.
* Žinojimo rūmai, kaip atvaizdai, išsako kaip žmogus įvairiausiai reiškiasi, kaip pažinovas.
* Meilės mokslas, vienumo mokslas išsako kertines vertybes (kaip vienumas reiškiasi mumis) ir santykius su tiesa, kaip atsiranda žmogus kaip taškas tiesos kraštovaizdyje.
'''Iškyla nepriklausomas pasaulis'''
Apytakomis iškyla pasaulis nuo mūsų vis labiau nepriklausomas.
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes.
* Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas.
* Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus.
Pridėtos 219-224 eilutės:
---------------------
Attach:issivertimai.png
---------------------
'''Asmenų (ne Dievo) neišėjimas už savęs'''
Attach:issivertimai.png
---------------------
'''Asmenų (ne Dievo) neišėjimas už savęs'''
Ištrintos 229-242 eilutės:
Keturi mokslai paaiškina, kaip Dievas tampa žmogumi, kaip iš Dievo iškyla žmogus, kaip Dievas gyvena žmogumi.
* Dievo šokis
* Kaip išgyvenimo apytaka išgyvenamas žmoniškumas.
* Žinojimo rūmai, kaip atvaizdai, išsako kaip žmogus įvairiausiai reiškiasi, kaip pažinovas.
* Meilės mokslas, vienumo mokslas išsako kertines vertybes (kaip vienumas reiškiasi mumis) ir santykius su tiesa, kaip atsiranda žmogus kaip taškas tiesos kraštovaizdyje.
'''Iškyla nepriklausomas pasaulis'''
Apytakomis iškyla pasaulis nuo mūsų vis labiau nepriklausomas.
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes.
* Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas.
* Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus.
Ištrintos 232-236 eilutės:
---------------------
Attach:issivertimai.png
---------------------
2024 gegužės 14 d., 12:29
atliko -
Pakeistos 223-238 eilutės iš
į:
------------------------
Attach:godandnotgod.jpg
------------------------
---------------------
Attach:issivertimai.png
---------------------
'''Asmenų raida visaregio, netroškimų ir atjautų pagrindu'''
* Dievas: Suvokimas. Viskas išskiria Dievą santvarkoje ir už santvarkos, vadinas, suvokia. Viskas ginasi, kad viskas nėra Dievas.
* Aš: Visaregis. Dievas tad ne viskas ir prileidžia aplinką. Dievas atsitraukia nuo savęs kaip Aš, asmuo apsuptas 24 reikalų išskiriančios visaregystės.
* Tu: Netroškimai (dermės). Dievas kaip Aš yra ne viskas, tad prileidžia atranką. Dievas ir Aš sutampa Tavimi keturiomis dermėmis, kuriomis Dievas trokšta visko, betko, kažko ir nieko.
* Kitas: Atjautos. Dievas kaip Tu yra ne viskas, tad prileidžia sandarą. Dievas kaip Kitas atsieja Mane ir Dievą. Šešios dermių poros mus atsieja padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, pagrindimu, įvardijimu bei pasakojimu.
Attach:godandnotgod.jpg
------------------------
---------------------
Attach:issivertimai.png
---------------------
'''Asmenų raida visaregio, netroškimų ir atjautų pagrindu'''
* Dievas: Suvokimas. Viskas išskiria Dievą santvarkoje ir už santvarkos, vadinas, suvokia. Viskas ginasi, kad viskas nėra Dievas.
* Aš: Visaregis. Dievas tad ne viskas ir prileidžia aplinką. Dievas atsitraukia nuo savęs kaip Aš, asmuo apsuptas 24 reikalų išskiriančios visaregystės.
* Tu: Netroškimai (dermės). Dievas kaip Aš yra ne viskas, tad prileidžia atranką. Dievas ir Aš sutampa Tavimi keturiomis dermėmis, kuriomis Dievas trokšta visko, betko, kažko ir nieko.
* Kitas: Atjautos. Dievas kaip Tu yra ne viskas, tad prileidžia sandarą. Dievas kaip Kitas atsieja Mane ir Dievą. Šešios dermių poros mus atsieja padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, pagrindimu, įvardijimu bei pasakojimu.
Ištrintos 462-475 eilutės:
---------------------
Attach:issivertimai.png
---------------------
Asmenų raida
* Suvokimas. Viskas išskiria Dievą santvarkoje ir už santvarkos, vadinas, suvokia. Viskas ginasi, kad viskas nėra Dievas.
* Aš. Dievas tad ne viskas ir prileidžia aplinką. Dievas atsitraukia nuo savęs kaip Aš, asmuo apsuptas 24 reikalų išskiriančios visaregystės.
* Tu. Dievas kaip Aš yra ne viskas, tad prileidžia atranką. Dievas ir Aš sutampa Tavimi keturiomis dermėmis, kuriomis Dievas trokšta visko, betko, kažko ir nieko.
* Kitas. Dievas kaip Tu yra ne viskas, tad prileidžia sandarą. Dievas kaip Kitas atsieja Mane ir Dievą. Šešios dermių poros mus atsieja padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, pagrindimu, įvardijimu bei pasakojimu.
------------------------
Attach:godandnotgod.jpg
------------------------
2024 gegužės 13 d., 14:06
atliko -
Pridėtos 291-292 eilutės:
Dievo šokyje vidurinė Sūnaus raiška yra esminė, nes ja jisai turi Dievą, tad tai nusako, kas yra Dievas. Dievas yra kieno nors Dievas. Dievas yra Sūnaus Dievas. O Dvasia patvirtina, kad tai yra tiesa.
2024 gegužės 13 d., 13:15
atliko -
Pridėtos 287-291 eilutės:
Iškyla sandara (Aš)
* Lygtis === pirmiausiai išreiškia išvertimą (požiūrio lygtimi) Dievo išėjimo už savęs.
* Tuomet ji remiasi viduriniu sandu (sulyginimu), kad išėjimas ir neišėjimas visaip sutampa, visaip deri.
* Tačiau santvarkoje esantis asmuo gali rinktis (požiūrio lygtimi) ar išeiti už savęs (išmintimi) ar neišeiti už savęs (betkuo). Šis pasirinkimas sustatomas kitų akivaizdoje, tad bendruomenėje, kurios atžvilgiu asmuo renkasi būti asmeniu arba asmenybe.
* Lygtis === pirmiausiai išreiškia išvertimą (požiūrio lygtimi) Dievo išėjimo už savęs.
* Tuomet ji remiasi viduriniu sandu (sulyginimu), kad išėjimas ir neišėjimas visaip sutampa, visaip deri.
* Tačiau santvarkoje esantis asmuo gali rinktis (požiūrio lygtimi) ar išeiti už savęs (išmintimi) ar neišeiti už savęs (betkuo). Šis pasirinkimas sustatomas kitų akivaizdoje, tad bendruomenėje, kurios atžvilgiu asmuo renkasi būti asmeniu arba asmenybe.
Pridėtos 329-336 eilutės:
Iškyla atvaizdai (Tu)
* Toliau šį suderinimą galima išversti taip, kad tai yra susiderinimas išėjimo ir neišėjimo. Vadinas, lygtis gali glūdėti dviejų kintamųjų susiderinime. Išėjimas už savęs (atsitokėjimas) yra sintaksė, o neišėjimas už savęs (įsijautimas) yra semantika.
* Šis susiderinimas išėjimo (pirm santvarkos) ir neišėjimo (po santvarkos) grindžia žinojimo rūmus.
* Derinimas sieja turinį ir keturias įmanomas raiškas.
* Žmogus gali rinktis neišeiti už savęs. Toks pasirinkimas grindžia žinojimo rūmus, kuriais yra bendras reikalas, bendras žaidimas, bendras klausimas, bendras suvokimas. Tai gali vykti sąlygiškai, dėstant mokslą, arba besąlygiškai, tveriant asmenybę.
* Žmogus gilinasi, jisai tampa tyrėju, kaip kad Dievas.
* Asmenybe renkasi gyventi asmenybe (mokslais) ar gyventi pasauliu (asmenybėmis).
* Toliau šį suderinimą galima išversti taip, kad tai yra susiderinimas išėjimo ir neišėjimo. Vadinas, lygtis gali glūdėti dviejų kintamųjų susiderinime. Išėjimas už savęs (atsitokėjimas) yra sintaksė, o neišėjimas už savęs (įsijautimas) yra semantika.
* Šis susiderinimas išėjimo (pirm santvarkos) ir neišėjimo (po santvarkos) grindžia žinojimo rūmus.
* Derinimas sieja turinį ir keturias įmanomas raiškas.
* Žmogus gali rinktis neišeiti už savęs. Toks pasirinkimas grindžia žinojimo rūmus, kuriais yra bendras reikalas, bendras žaidimas, bendras klausimas, bendras suvokimas. Tai gali vykti sąlygiškai, dėstant mokslą, arba besąlygiškai, tveriant asmenybę.
* Žmogus gilinasi, jisai tampa tyrėju, kaip kad Dievas.
* Asmenybe renkasi gyventi asmenybe (mokslais) ar gyventi pasauliu (asmenybėmis).
Pakeistos 368-373 eilutės iš
į:
Iškyla vieningumas (Kitas)
* Galiausiai gali būti išverstas šis susiderinimas taip, kad jisai pats susiderina su sulyginimu, tai yra, su lygties viduriniu sandu, taip kad visi trys sandai nepriklausomai susiveda. Tai grindžia meilės mokslą.
* Žmogus yra Dievo tyrimo priemonė tirti gamtą. Apsigręžia tyrimas, taip kad gamta tiria žmogų, jį tobulina kaip tyrėją.
* Toks susiderinimas vyksta tarpui vis tampriau ir tobuliau plėtojant sulyginimą tarp tyrojo mokslo ir patirties mokslo, taip kad reiškiasi amžina branda, amžinas gyvenimas.
* Pasaulis nesirenka.
* Galiausiai gali būti išverstas šis susiderinimas taip, kad jisai pats susiderina su sulyginimu, tai yra, su lygties viduriniu sandu, taip kad visi trys sandai nepriklausomai susiveda. Tai grindžia meilės mokslą.
* Žmogus yra Dievo tyrimo priemonė tirti gamtą. Apsigręžia tyrimas, taip kad gamta tiria žmogų, jį tobulina kaip tyrėją.
* Toks susiderinimas vyksta tarpui vis tampriau ir tobuliau plėtojant sulyginimą tarp tyrojo mokslo ir patirties mokslo, taip kad reiškiasi amžina branda, amžinas gyvenimas.
* Pasaulis nesirenka.
Pakeistos 380-402 eilutės iš
Iškyla trys skirtingos galimybės išeiti arba neišeiti už savęs. Kiekviena iš šių apytakų išplaukia iš kažkurios
Sandara (Aš)
* Lygtis === pirmiausiai išreiškia išvertimą (požiūrio lygtimi) Dievo išėjimo už
* Tuomet ji remiasi viduriniu sandu (sulyginimu), kad išėjimas ir neišėjimas visaip sutampa, visaip deri.
* Tačiau santvarkoje esantis asmuo gali rinktis (požiūrio lygtimi) ar išeiti už savęs (išmintimi) ar neišeiti už savęs (betkuo). Šis pasirinkimas sustatomas kitų akivaizdoje, tad bendruomenėje, kurios atžvilgiu asmuo renkasi būti asmeniu arba asmenybe.
Atvaizdai (Tu)
* Toliau šį suderinimą galima išversti taip, kad tai yra susiderinimas išėjimo ir neišėjimo. Vadinas, lygtis gali glūdėti dviejų kintamųjų susiderinime. Išėjimas už savęs (atsitokėjimas) yra sintaksė, o neišėjimas už savęs (įsijautimas) yra semantika.
* Šis susiderinimas išėjimo (pirm santvarkos) ir neišėjimo (po santvarkos) grindžia žinojimo rūmus.
* Derinimas sieja turinį ir keturias įmanomas raiškas.
* Žmogus gali rinktis neišeiti už savęs. Toks pasirinkimas grindžia žinojimo rūmus, kuriais yra bendras reikalas, bendras žaidimas, bendras klausimas, bendras suvokimas. Tai gali vykti sąlygiškai, dėstant mokslą, arba besąlygiškai, tveriant asmenybę.
* Žmogus gilinasi, jisai tampa tyrėju, kaip kad Dievas.
* Asmenybe renkasi gyventi asmenybe (mokslais) ar gyventi pasauliu (asmenybėmis).
Vieningumas (Kitas)
* Galiausiai gali būti išverstas šis susiderinimas taip, kad jisai pats susiderina su sulyginimu, tai yra, su lygties viduriniu sandu, taip kad visi trys sandai nepriklausomai susiveda. Tai grindžia meilės mokslą.
* Žmogus yra Dievo tyrimo priemonė tirti gamtą. Apsigręžia tyrimas, taip kad gamta tiria žmogų, jį tobulina kaip tyrėją.
* Toks susiderinimas vyksta tarpui vis tampriau ir tobuliau plėtojant sulyginimą tarp tyrojo mokslo ir patirties mokslo, taip kad reiškiasi amžina branda, amžinas gyvenimas.
* Pasaulis nesirenka
į:
Išsivertimai
* Apytakos išsiskleidžia išsivertimais
* Išsivertimai kuria asmenis ir jų požiūrius
* Dievas išsiverčia, o apytakos išverčiamos.
Išsivertimų sekos prasmė
* Iškyla trys skirtingos galimybės išeiti arba neišeiti už savęs. Kiekviena iš šių apytakų išplaukia iš kažkurios galimybės neišeiti už savęs.
* Išsivertimai gali sutapti su paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
* Dvasia išsivertimais kuria sandarą, atvaizdus ir vieningumą.
* Apytakos išsiskleidžia išsivertimais
* Išsivertimai kuria asmenis ir jų požiūrius
* Dievas išsiverčia, o apytakos išverčiamos.
Išsivertimų sekos prasmė
* Iškyla trys skirtingos galimybės išeiti arba neišeiti už savęs. Kiekviena iš šių apytakų išplaukia iš kažkurios galimybės neišeiti už savęs.
* Išsivertimai gali sutapti su paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
* Dvasia išsivertimais kuria sandarą, atvaizdus ir vieningumą.
Ištrintos 390-391 eilutės:
Dievas išsiverčia, o apytakos išverčiamos.
2024 gegužės 13 d., 13:09
atliko -
Pridėtos 66-79 eilutės:
[+Skyriai+]
* Išsivertimai: Apytakų raida
* Keturių apytakų seka
* Iš vienos apytakos į kitą apytaką
** Iš Dievo šokio į išgyvenimo apytaką
** Iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus
** Iš žinojimo rūmų į meilės mokslą
-------------------------------
Pridėtos 177-178 eilutės:
* Dievo šokis grindžia susivokėjo savastį, ją nusako Dievo įsakymais, ji išreiškia pažinovą, kuris susivokia, tad dar nesuvokia ar bent tik dalinai. Išgyvenimo apytaka išsako to pažinovo brandą, jo susivokimo eigą. Išgyvenimo apytaka yra pagrįsta savasties bendromis aplinkybėmis ir išsako kaip atsisakome savasties (kartu su aplinkybėmis) ir ją naujai prisiimame. Žinojimo rūmai išskleidžia savasties pažinovą tam tikrose aplinkybėse, kurias nusako išgyvenimo apytakos santvarkos sandaros, kurios apibrėžia paskirą pažinovą. O kaip suprasti meilės mokslo pažinovą?
Ištrintos 360-361 eilutės:
* Dievo šokis grindžia susivokėjo savastį, ją nusako Dievo įsakymais, ji išreiškia pažinovą, kuris susivokia, tad dar nesuvokia ar bent tik dalinai. Išgyvenimo apytaka išsako to pažinovo brandą, jo susivokimo eigą. Išgyvenimo apytaka yra pagrįsta savasties bendromis aplinkybėmis ir išsako kaip atsisakome savasties (kartu su aplinkybėmis) ir ją naujai prisiimame. Žinojimo rūmai išskleidžia savasties pažinovą tam tikrose aplinkybėse, kurias nusako išgyvenimo apytakos santvarkos sandaros, kurios apibrėžia paskirą pažinovą. O kaip suprasti meilės mokslo pažinovą?
2024 gegužės 13 d., 13:01
atliko -
Pridėtos 345-346 eilutės:
* Dievo šokis grindžia susivokėjo savastį, ją nusako Dievo įsakymais, ji išreiškia pažinovą, kuris susivokia, tad dar nesuvokia ar bent tik dalinai. Išgyvenimo apytaka išsako to pažinovo brandą, jo susivokimo eigą. Išgyvenimo apytaka yra pagrįsta savasties bendromis aplinkybėmis ir išsako kaip atsisakome savasties (kartu su aplinkybėmis) ir ją naujai prisiimame. Žinojimo rūmai išskleidžia savasties pažinovą tam tikrose aplinkybėse, kurias nusako išgyvenimo apytakos santvarkos sandaros, kurios apibrėžia paskirą pažinovą. O kaip suprasti meilės mokslo pažinovą?
2024 gegužės 11 d., 16:31
atliko -
Pridėta 13 eilutė:
* Kaip apytakos viena su kita įvairiai susijusios?
Pakeistos 15-17 eilutės iš
* Kaip kiekviena nauja apytaka prie tyrimo prisideda požiūris (Dievas tiria jokiu požiūriu, Aš vienu požiūriu, Tu dviem požiūriais, Kitas trim požiūriais?
* Kaip apytakos viena su kita susijusios?
* Kaip apytakos viena su kita susijusios
į:
* Kaip keturios apytakos išplaukia iš Dievo šokio?
* Kaip kiekviena nauja apytaka prie tyrimo prisideda naujas požiūris (Dievas tiria jokiu požiūriu, Aš vienu požiūriu, Tu dviem požiūriais, Kitas trim požiūriais)?
* Kaip kiekviena nauja apytaka prie tyrimo prisideda naujas požiūris (Dievas tiria jokiu požiūriu, Aš vienu požiūriu, Tu dviem požiūriais, Kitas trim požiūriais)?
Pakeistos 25-26 eilutės iš
* [[Dievo įsakymai]]: [[Pertvarkymai]], [[Ženklų savybės]]. Kaip Dievo įsakymas grindžia dorovę?
į:
Iš Dievo šokio į išgyvenimo apytaką
* [[Dievo šokio išdavos]] Kaip Dievo šokis grindžia žmogų, jo elgesį ir dorovę?
** [[Dievo įsakymai]]: [[Pertvarkymai]], [[Ženklų savybės]]. Kaip Dievo įsakymas grindžia dorovę?
* [[Dievo šokio išdavos]] Kaip Dievo šokis grindžia žmogų, jo elgesį ir dorovę?
** [[Dievo įsakymai]]: [[Pertvarkymai]], [[Ženklų savybės]]. Kaip Dievo įsakymas grindžia dorovę?
Pakeista 30 eilutė iš:
į:
Pakeista 33 eilutė iš:
į:
Ištrinta 36 eilutė:
2024 gegužės 10 d., 15:24
atliko -
Pakeistos 162-167 eilutės iš
* Meilės mokslas - kažkas iš nieko.
* Žinojimo rūmai - betkas iš kažko.
* Išgyvenimo apytaka - viskas iš betko.
Kaip išlieka apimtis:
* Dievo šokis - išlieka viskas
į:
'''Išsivertimai išverčia apimtis'''
Siaurėja apimtys, kaip pagrindai
* Dievo šokis - Dievui pasitraukiant iškyla viskas
* Išgyvenimo apytaka - viskas iš betko
* Žinojimo rūmai - betkas iš kažko
* Meilės mokslas - kažkas iš nieko
Siaurėja apimtys, kaip pagrindai
* Dievo šokis - Dievui pasitraukiant iškyla viskas
* Išgyvenimo apytaka - viskas iš betko
* Žinojimo rūmai - betkas iš kažko
* Meilės mokslas - kažkas iš nieko
Pakeistos 171-177 eilutės iš
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes.
* Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas.
* Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus.
'''Išvertimų
į:
'''Išsivertimų seka grindžia asmenis'''
Pridėtos 192-206 eilutės:
'''Išsivysto Dievo ir žmogaus santykiai'''
Keturi mokslai paaiškina, kaip Dievas tampa žmogumi, kaip iš Dievo iškyla žmogus, kaip Dievas gyvena žmogumi.
* Dievo šokis
* Kaip išgyvenimo apytaka išgyvenamas žmoniškumas.
* Žinojimo rūmai, kaip atvaizdai, išsako kaip žmogus įvairiausiai reiškiasi, kaip pažinovas.
* Meilės mokslas, vienumo mokslas išsako kertines vertybes (kaip vienumas reiškiasi mumis) ir santykius su tiesa, kaip atsiranda žmogus kaip taškas tiesos kraštovaizdyje.
'''Iškyla nepriklausomas pasaulis'''
Apytakomis iškyla pasaulis nuo mūsų vis labiau nepriklausomas.
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes.
* Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas.
* Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus.
Keturi mokslai paaiškina, kaip Dievas tampa žmogumi, kaip iš Dievo iškyla žmogus, kaip Dievas gyvena žmogumi.
* Dievo šokis
* Kaip išgyvenimo apytaka išgyvenamas žmoniškumas.
* Žinojimo rūmai, kaip atvaizdai, išsako kaip žmogus įvairiausiai reiškiasi, kaip pažinovas.
* Meilės mokslas, vienumo mokslas išsako kertines vertybes (kaip vienumas reiškiasi mumis) ir santykius su tiesa, kaip atsiranda žmogus kaip taškas tiesos kraštovaizdyje.
'''Iškyla nepriklausomas pasaulis'''
Apytakomis iškyla pasaulis nuo mūsų vis labiau nepriklausomas.
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes.
* Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas.
* Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus.
Ištrintos 492-497 eilutės:
Keturi mokslai
* Paaiškina, kaip Dievas tampa žmogumi, kaip iš Dievo iškyla žmogus, kaip Dievas gyvena žmogumi. Pirmiausiai, Dievo šokis, toliau, kaip išgyvenimo apytaka išgyvenamas žmoniškumas. Žinojimo rūmai, kaip atvaizdai, išsako kaip žmogus įvairiausiai reiškiasi, kaip pažinovas. Galiausiai meilės mokslas, vienumo mokslas išsako kertines vertybes (kaip vienumas reiškiasi mumis) ir santykius su tiesa, kaip atsiranda žmogus kaip taškas tiesos kraštovaizdyje.
2024 gegužės 10 d., 15:17
atliko -
Pridėtos 177-179 eilutės:
Asmenys iškyla išsivertimais
* Dievo išsivertimais iškyla asmenys ir jų daugialypumas (Aš: Dievas; Tu: Aš, Dievas; Kitas: Tu, Aš, Dievas). Šis daugialypumas reiškiasi asmenų [[pokalbiai | pokalbiais]]. Dievo trimis išsivertimais iškyla asmenų trys pasirinkimai. O asmenims atsiveria papildomos galimybės, ne tik Dievo pakopa bet ir Mano bei Tavo.
* Dievo išsivertimais iškyla asmenys ir jų daugialypumas (Aš: Dievas; Tu: Aš, Dievas; Kitas: Tu, Aš, Dievas). Šis daugialypumas reiškiasi asmenų [[pokalbiai | pokalbiais]]. Dievo trimis išsivertimais iškyla asmenų trys pasirinkimai. O asmenims atsiveria papildomos galimybės, ne tik Dievo pakopa bet ir Mano bei Tavo.
Ištrintos 332-338 eilutės:
'''Asmenys iškyla išsivertimais'''
Dievo išsivertimais iškyla asmenys ir jų daugialypumas (Aš: Dievas; Tu: Aš, Dievas; Kitas: Tu, Aš, Dievas). Šis daugialypumas reiškiasi asmenų [[pokalbiai | pokalbiais]]. Dievo trimis išsivertimais iškyla asmenų trys pasirinkimai. O asmenims atsiveria papildomos galimybės, ne tik Dievo pakopa bet ir Mano bei Tavo.
2024 gegužės 10 d., 15:15
atliko -
Pridėtos 77-78 eilutės:
* Didysis išvertimas, kuriuo ramybė tampa įtampa ir vėl ramybe, yra susijęs su apytakų išvertimu, kuriuo atsakymai tampa klausimais ir atvirkščiai.
Pridėtos 253-255 eilutės:
* Tėvui nereikia įsijausti nes jisai jau yra. Jis atsiplėšia įsijausdamas.
* Pasąmonė įsijaučia, kad sąmonė galėtų atsiplėšti.
* Pasąmonė įsijaučia, kad sąmonė galėtų atsiplėšti.
Pridėtos 291-292 eilutės:
* Bendru klausimu įsijaučia, atsakymu atsiplėšia, žaidimu - klausimą atsako klausimu.
Pakeistos 321-324 eilutės iš
į:
* Žinojimo rūmais matematika išsako pažinovo besąlygišką pavidalą, o biologija išsako pažintojo sąlygišką turinį.
* Žinojimo rūmuose yra pradinis išsiaiškinimo būdas ir galutinis išsiaiškinimo būdas ir apytaka juos sieja. O tas santykis svarbus išverčiant apytakas.
* Žinojimo rūmuose yra pradinis išsiaiškinimo būdas ir galutinis išsiaiškinimo būdas ir apytaka juos sieja. O tas santykis svarbus išverčiant apytakas.
Ištrintos 332-338 eilutės:
* Tėvui nereikia įsijausti nes jisai jau yra. Jis atsiplėšia įsijausdamas.
* Pasąmonė įsijaučia, kad sąmonė galėtų atsiplėšti.
* Bendru klausimu įsijaučia, atsakymu atsiplėšia, žaidimu - klausimą atsako klausimu.
* Didysis išvertimas, kuriuo ramybė tampa įtampa ir vėl ramybe, yra susijęs su apytakų išvertimu, kuriuo atsakymai tampa klausimais ir atvirkščiai.
* Žinojimo rūmais matematika išsako pažinovo besąlygišką pavidalą, o biologija išsako pažintojo sąlygišką turinį.
* Žinojimo rūmuose yra pradinis išsiaiškinimo būdas ir galutinis išsiaiškinimo būdas ir apytaka juos sieja. O tas santykis svarbus išverčiant apytakas.
2024 gegužės 10 d., 15:11
atliko -
Pridėtos 173-190 eilutės:
'''Išvertimų seka grindžia asmenis'''
* Dievas yra pradžia be pabaigos, atvirumas jokiam santykiui.
* Aš esu pradžia vedanti link pabaigos, atvirumas kažkokiam santykiui.
* Tu esi pabaiga vedanti link pradžios, atvirumas betkokiam santykiui.
* Kiti yra pabaiga be pradžios, atvirumas visokiems santykiams. (Žr. D:2020.09.18)
* Santvarka yra tos ribos kurios grindžia požiūrį išverčiant Dievo išėjimą už savęs į save.
* Aš santvarką išgyvenu požiūriu. Ja išverčiu Dievo išėjimą už savęs į save.
* Užtat Tu pratęsi šį išvertimą.
* O Kitas pasižiūri į šį pratęsimą iš šalies.
Gyvenimo lygtis reiškiasi keturiais lygmenimis: Dievas dvasia, Aš santvarka, Tu atvaizdais, Kitas jų vieningumu. (D:2020.09.15)
Asmenys išreiškia įvairių laipsnių neišėjimus, tad išreiškia Dievui priešpastatomas savastis.
* Aš išreiškia neišėjimą už savęs, tapatumo morfizmą. Lygtis === pasireiškia X=X, neišėjimą išreiškia vienybė - lygybės ženklas.
* Tu išsako neišsivertimą. Lygtis === pasireiškia A=B, neišsivertimą išreiškia dvejybė, nelygybė.
* Kitas išsako neteigiamumą. Lygtis === pasireiškia A=B, neteigiamumą išreiškia trejybė. Kaip suprasti?
* Dievas yra pradžia be pabaigos, atvirumas jokiam santykiui.
* Aš esu pradžia vedanti link pabaigos, atvirumas kažkokiam santykiui.
* Tu esi pabaiga vedanti link pradžios, atvirumas betkokiam santykiui.
* Kiti yra pabaiga be pradžios, atvirumas visokiems santykiams. (Žr. D:2020.09.18)
* Santvarka yra tos ribos kurios grindžia požiūrį išverčiant Dievo išėjimą už savęs į save.
* Aš santvarką išgyvenu požiūriu. Ja išverčiu Dievo išėjimą už savęs į save.
* Užtat Tu pratęsi šį išvertimą.
* O Kitas pasižiūri į šį pratęsimą iš šalies.
Gyvenimo lygtis reiškiasi keturiais lygmenimis: Dievas dvasia, Aš santvarka, Tu atvaizdais, Kitas jų vieningumu. (D:2020.09.15)
Asmenys išreiškia įvairių laipsnių neišėjimus, tad išreiškia Dievui priešpastatomas savastis.
* Aš išreiškia neišėjimą už savęs, tapatumo morfizmą. Lygtis === pasireiškia X=X, neišėjimą išreiškia vienybė - lygybės ženklas.
* Tu išsako neišsivertimą. Lygtis === pasireiškia A=B, neišsivertimą išreiškia dvejybė, nelygybė.
* Kitas išsako neteigiamumą. Lygtis === pasireiškia A=B, neteigiamumą išreiškia trejybė. Kaip suprasti?
Pakeistos 321-327 eilutės iš
* Dievas yra pradžia be pabaigos, atvirumas jokiam santykiui. Aš esu pradžia vedanti link pabaigos, atvirumas kažkokiam santykiui. Tu esi pabaiga vedanti link pradžios, atvirumas betkokiam santykiui. Kiti yra pabaiga be pradžios, atvirumas visokiems santykiams. (Žr. D:2020.09.18)
* Santvarka yra tos ribos kurios grindžia požiūrį išverčiant Dievo išėjimą už savęs į save. Aš santvarką išgyvenu požiūriu. Ja išverčiu Dievo išėjimą už savęs į save. Užtat Tu pratęsi šį išvertimą, o Kitas pasižiūri į šį pratęsimą iš šalies. Gyvenimo lygtis reiškiasi keturiais lygmenimis: Dievas dvasia, Aš santvarka, Tu atvaizdais, Kitas jų vieningumu. (D:2020.09.15)
* Asmenys išreiškia įvairių laipsnių neišėjimus, tad išreiškia Dievui priešpastatomas savastis.
** Aš išreiškia neišėjimą už savęs, tapatumo morfizmą. Lygtis === pasireiškia X=X, neišėjimą išreiškia vienybė - lygybės ženklas.
** Tu išsako neišsivertimą. Lygtis === pasireiškia A=B, neišsivertimą išreiškia dvejybė, nelygybė.
** Kitas išsako neteigiamumą. Lygtis === pasireiškia A=B, neteigiamumą išreiškia trejybė. Kaip suprasti?
į:
2024 gegužės 08 d., 15:00
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
į:
[[Suvestinė]], [[Santvarka]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]], [[Kampai]], [[Išėjimas už savęs]]
2024 gegužės 08 d., 15:00
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Suvestinė]], [[Santvarka]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]], [[Kampai]], [[Išėjimas už savęs]]
į:
* Gretimi = [[Suvestinė]], [[Santvarka]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]], [[Kampai]], [[Išėjimas už savęs]]
2024 gegužės 08 d., 13:16
atliko -
Pridėta 294 eilutė:
* Meilės mokslas palaiko būtent žmogaus kertinį išsiaškinimo būdą, ir jo pagrindu atstato ryšį su Dievu, kaip jo Dievą.
2024 gegužės 08 d., 13:10
atliko -
Pakeistos 61-62 eilutės iš
į:
* Kaip žmogus gyvena kertine vertybe (meilės atspindžiu) nebūdamas Dievas bet turėdamas ryšį su jį mylinčiu Dievu?
Pakeistos 290-291 eilutės iš
į:
* Meilės palaikoma kertinė vertybė išvedama iš žmogaus kertinio išsiaiškinimo būdo.
** Jere Northrop. Vertybė: Goldilocks Maximum Entropy Principle. Intuitive aesthetic judgement of what is about right to do the best you can and do no harm. Kertinis išsiaiškinimo būdas: Give the ecosystem a problem to solve. Apply your aesthetics to set up the problem. Let the ecosystem's creativity solve the problem.
** Franz Nahrada. Kertinė vertybė: Optimal interconnection. Kertinis išsiaiškinimo būdas: Develop a new environment for theoretical research, practical development and learning together.
** Andrius Kulikauskas. Kertinė Vertybė: Gyventi tiesa. Kertinis išsiaiškinimo būdas: Capture with a personal expression. Express in a universal language.
** Jere Northrop. Vertybė: Goldilocks Maximum Entropy Principle. Intuitive aesthetic judgement of what is about right to do the best you can and do no harm. Kertinis išsiaiškinimo būdas: Give the ecosystem a problem to solve. Apply your aesthetics to set up the problem. Let the ecosystem's creativity solve the problem.
** Franz Nahrada. Kertinė vertybė: Optimal interconnection. Kertinis išsiaiškinimo būdas: Develop a new environment for theoretical research, practical development and learning together.
** Andrius Kulikauskas. Kertinė Vertybė: Gyventi tiesa. Kertinis išsiaiškinimo būdas: Capture with a personal expression. Express in a universal language.
Pakeistos 473-474 eilutės iš
* Kertinė vertybė susijusi su žmogaus kertiniu išsiaiškinimo būdu.
į:
2024 gegužės 08 d., 12:55
atliko -
Pakeista 293 eilutė iš:
[+Kiti+]
į:
[+Užrašai+]
Ištrintos 296-329 eilutės:
Kaip meilės, suvokimo, įvairių sąvokų pagrindu priimami požiūriai:
* First God goes beyond himself, through the operation +1, again and again, until he has opened up enough slack that his self - the heart - may be independent, on its own. So now there is the heart, and the question is, will God find his way into this heart?
* Then the heart goes beyond itself out to some level where it coincides with God who loves it, is one with it. But the heart considers this God as a mirror to itself. Just as structure is a mirror to activity, so the levels of structure by which God reaches out are taken as a mirror of the levels of activity by which the heart reaches out. The heart reaches out as either +1 or +2 or +3 (foursome, fivesome, sixsome). The heart thinks of God as arising in the gaps. (How does that relate to Factoring?)
* God arises in the gaps where the heart reaches out +0 and thus has zero structure. This structural gap is what allows the factors to be composed, and hence thought of as factors: 1 + 1 = 2, 1 + 2 = 3 and 1 + 3 = 4.
* This allows that the heart has a zero activity 1 + 0 = 1 - and that plants God within the heart as +0, so that they coincide.
So I need to try to understand the foursome, fivesome, sixsome as the heart reaching back out with +1, +2 or +3 perspectives, respectively, presumably through the operation +2.
Each level seems to relate to a division of everything:
*+1 from Nullsome to Onesome, Twosome, Threesome
*+2 from onesome, twosome, threesome to Foursome, Fivesome, Sixsome
*+3 from sixsome to Sevensome
*+0 from sevensome to Eightsome/nullsome
* relationship with God is given by Onesome, Twosome, Threesome
* relationship with other is given by Foursome, Fivesome, Sixsome
* other is given by Sevensome
* God is given by Nullsome
''Caring about'' apparently means ''going beyond to''. Other is in the SeventhPerspective. God is in the ZerothPerspective.
* +1 Caring about relationship with God
* +2 Caring about relationship with other
* +3 Caring about other
* +0 Caring about God
* +1 Nothing's outlook
* +2 Something's outlook
* +3 Anything's outlook
* +0 Everything's outlook
[+Užrašai+]
Ištrinta 452 eilutė:
2024 gegužės 08 d., 12:44
atliko -
Pridėtos 172-173 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
--------------------------
--------------------------
Pakeistos 175-177 eilutės iš
>>bgcolor=#E9F5FC<<
---
į:
-----------------------
Ištrintos 295-317 eilutės:
[+Iš meilės mokslo atgal į žinojimo rūmus+]
* Meilės mokslo išsivertimu grįžtame priešinga kryptimi susiderinus valioms. Tad kiekvieną apytaką galima naujai suprasti kaip atveriančią galimybę išlipti iš vaizduotės, žengti į pirmesnę apytaką link Dievo.
* Amžina branda, tai žmogaus kaip instrumento tobulėjimas.
* Sąmoningas gyvenimas yra rašmenų sekos raiška. Sieja žinojimo rūmų sąmonės medį ir pasąmonės tinklą. Laike išsivysto, brandina, tobulina, auga, ir taip amžinybėn suderina du tobulumus ir jiems ta amžina branda prilygsta.
* Pertvarkymai parodo santvarkų tarpų lygiavertiškumą, porų lygiavertiškumą.
[++Suvokimo lygmenys, Dievo kryptys ir požiūrio savybės++]
Besąlygiškas, šališkas, nepaneigiamas (bendras), pavaldus požiūris kyla išverčiant Dievo požiūrį jo trimis kryptimis:
* Iš besąlygiško į sąlygišką, toliau
* Sąlygiškas laikomas šališku, eina į nešališką
* Nešališkas laikomas nepaneigiamu - bendru, eina į pavaldų
* Pavaldus yra laisvas ir eina į laisvą - tai sutapimo taškas - savęs ir visų.
In describing an absolute, relative, shared, subordinate perspective: consider what truth means for understanding, self-understanding, shared understanding, good understanding:
* understanding - for there to be an absolute perspective we need: no internal structure, no external context (no reframing), accept all things. Here ''all things are true''.
* self-understanding - for a relative perspective we need to separate the threesome for activity (a relative stand) from the threesome for structure (an absolute stand), +2, no overlapping so 3 + 3, notion of ''required concept''
* shared understanding - factoring (''other'' between God and heart through which they coincide) zero structure, seventh perspective, concept, anything (+3). Factor act on the whole - from whole to whole (redefining the absolute whole as a particular stand, which is to say, selecting a perspective) - factors: +2=the focus (structure or spirit, which moves), +3=the movments of spirit with regard to structure (how moving), +4=the separation of spirit and structure (how far apart). Recall: people, words, Qualities. Shared point is: (everything becomes anything - this is perhaps what is needed for sharing - and is what we mean by something - that everything becomes anything, as per +2, defining activity as shift in structure).
* good understanding - zero activity - other is unity of the six levels by which God and heart coincide (secondary structures as embeddings).
2024 gegužės 08 d., 12:36
atliko -
Pakeistos 64-72 eilutės iš
[+Išsivertimai+]
[+Apytakų raida+]
[+Išsivertimų ratas+]
Iš vieno padalinimo į kitą slenkame paskira gija, tai yra, požiūriu (veiksmu +1), požiūriu į požiūrį (veiksmu +2) ar požiūriu į požiūrį į požiūrį (veiksmu +3). O iš vienos apytakos į kitą slenkame išsivertimu, tad visa veiksmų trejybe. Tiek padalinimai, tiek apytakos sieja Dievą už mūsų ir Dievą mumyse (meilę). Iš Dievo už mūsų slenkame link Dievo mumyse vis platesniais klausimais. O iš Dievo mumyse link Dievo už mūsų slenkame vis platesniais atsakymais.
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl? Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais.
* Atsakymų turiniai platėja nuo Kito Ar! iki Dievo Kodėl! Kito Ar! mus sieja su meilės atsakymu - tiesa, liudija ar Dievas yra. Iš liudijimo išauga Dievas. Tiesa yra esmė, o Dievas yra tiesos dvasia.
[+Išsivertimų ratas+]
Iš vieno padalinimo į kitą slenkame paskira gija, tai yra, požiūriu (veiksmu +1),
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl? Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais.
* Atsakymų turiniai platėja nuo Kito Ar! iki Dievo Kodėl! Kito Ar! mus sieja su meilės atsakymu - tiesa
į:
[+Išsivertimai: Apytakų raida+]
Lyginant apytakos išsivertimą ir padalinimų veiksmus
* Iš vieno padalinimo į kitą slenkame paskira gija, tai yra, požiūriu (veiksmu +1), požiūriu į požiūrį (veiksmu +2) ar požiūriu į požiūrį į požiūrį (veiksmu +3). O iš vienos apytakos į kitą slenkame išsivertimu, tad visa veiksmų trejybe. Tiek padalinimai, tiek apytakos sieja Dievą už mūsų ir Dievą mumyse (meilę). Iš Dievo už mūsų slenkame link Dievo mumyse vis platesniais klausimais. O iš Dievo mumyse link Dievo už mūsų slenkame vis platesniais atsakymais.
Apytakų klausimai plečiasi
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl? Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais.
Grįžtama atsakymais, kuriuos sustato suvokimo lygmenys. Ta prasme mąstydavau apie išsivertimų ratą, grindžiantį padalinimų ratą.
* Apytakų atsakymų turiniai platėja nuo Kito Ar! iki Dievo Kodėl!
* Kito Ar! mus sieja su meilės atsakymu - tiesa, liudijanti ar Dievas yra. Iš liudijimo išauga Dievas. Tiesa yra esmė, o Dievas yra tiesos dvasia.
Lyginant apytakos išsivertimą ir padalinimų veiksmus
* Iš vieno padalinimo į kitą slenkame paskira gija, tai yra, požiūriu (veiksmu +1), požiūriu į požiūrį (veiksmu +2) ar požiūriu į požiūrį į požiūrį (veiksmu +3). O iš vienos apytakos į kitą slenkame išsivertimu, tad visa veiksmų trejybe. Tiek padalinimai, tiek apytakos sieja Dievą už mūsų ir Dievą mumyse (meilę). Iš Dievo už mūsų slenkame link Dievo mumyse vis platesniais klausimais. O iš Dievo mumyse link Dievo už mūsų slenkame vis platesniais atsakymais.
Apytakų klausimai plečiasi
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl? Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais.
Grįžtama atsakymais, kuriuos sustato suvokimo lygmenys. Ta prasme mąstydavau apie išsivertimų ratą, grindžiantį padalinimų ratą.
* Apytakų atsakymų turiniai platėja nuo Kito Ar! iki Dievo Kodėl!
* Kito Ar! mus sieja su meilės atsakymu - tiesa, liudijanti ar Dievas yra. Iš liudijimo išauga Dievas. Tiesa yra esmė, o Dievas yra tiesos dvasia.
2024 gegužės 08 d., 12:31
atliko -
Pakeista 9 eilutė iš:
||[++++由内而外++++] || [++Yóu nèi ér wài+]||
į:
||[++++由内而外++++] || [++Yóu nèi ér wài++]||
2024 gegužės 08 d., 12:29
atliko -
Pakeista 9 eilutė iš:
[++++由内而外++++]
į:
||[++++由内而外++++] || [++Yóu nèi ér wài+]||
Pridėtos 74-75 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
------------------
------------------
Pridėtos 77-78 eilutės:
---------------------
>><<
>><<
2024 gegužės 08 d., 12:17
atliko -
Pridėtos 168-169 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
--------------------------
--------------------------
Pakeistos 171-173 eilutės iš
į:
---------------------------
>><<
>><<
Pridėtos 226-227 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
--------------------------
--------------------------
Pakeistos 229-231 eilutės iš
į:
--------------------------
>><<
>><<
Pridėtos 261-262 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
--------------------------
--------------------------
Pakeistos 264-266 eilutės iš
į:
--------------------------
>><<
>><<
Pridėtos 283-289 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
--------------------------
[+Kiti+]
-------------------------
>><<
2024 gegužės 06 d., 11:50
atliko -
Ištrintos 60-62 eilutės:
Apytakų susivedimas
* Kaip keturios apytakos šešiais pokalbiais susiveda į vienumą?
2024 gegužės 04 d., 14:15
atliko -
Pridėtos 508-518 eilutės:
'''Sandarų raida, dvasiai vis naujai pasitraukiant'''
* Dievo pagrindu iškyla požiūrio lygtis ir Dievą išplečiantis amžinas gyvenimas.
* Asmenys (Aš, Tu, Kitas) be Dievo sudaro trejybės ratą, prie jų prisideda nulinis asmuo (Dievas), juos išplečia.
* Aštuongubas kelias mūsų kampu sieja požiūrio lygtį (Dievo kampą, kuriame pradedama Dievu) ir trejybės ratą (mūsų kampą, kuriame Dievas iškyla).
* Apytaka Dievo kampu sustato Dievo kampą, kuriuo Sūnus išgyvena aštuonerybę, kurioje yra trejybės ratas, kuris savarankiškai sieja trijų kampų sandaras.
* Dievo kampu yra Dievas - Tėvas, toliau Dievas sąlygose - gerumas - Sūnus, galiausiai jų tapatumas - gyvenimas Dvasia. O už jų yra Tėvo ir Sūnaus atskyrimas - amžinas gyvenimas - kuriuos atsiveria asmens kampas, mūsų kampas.
* O amžinas gyvenimas asmenims plėtojasi ir reiškia Dvasios išmintį (Dievo gyvenimą), Sūnaus gerą valią (Dievo gerumą), Tėvo Dievo valią (Dievo Dievą).
* Tad amžino gyvenimo pjūvyje išverčiamas amžinas gyvenimas, iš jo išgvildenamas Dievas kaip Dievo valia.
2024 gegužės 04 d., 12:47
atliko -
Pridėtos 490-507 eilutės:
[+Dievo požiūriu: Žmogaus aplinkybių sustatymas apytakomis+]
* Dievas išeina už savęs vis tolyn požiūriais, požiūrių grandine, gyvena asmenimis.
* Ketverybė susidaro iš keturių lygmenų, kuriais Dievas išeina už savęs, tai yra ketverybė. Ir ja Dievas vėlgi žmogumi užsiskleidžia.
Dievas išsiplėtoja apytakomis
* 4 apytakos išsako Dievo išsiplėtojimus, pažinovu ryšium su Dievu. Prasideda Dievo kampu (Dievo šokiu) ir baigiasi šalutiniu pažinovo Kito kampu (meilės mokslu), kaip Kitas įsijungia į Dievą, jo karalystę.
* Apytakos (mokslai) nusako santvarkos išsiplėtojimą, jų pažinovo pagrindimą.
* Kiekvienas mokslas išsako visumą asmens (Dievo, Mano, Tavo arba Kito) atžvilgiu, jo reikalų apimtimi. Plačiausia, visko apimtis, meilė mokslu supa Kitą, kuriam Dievas yra tolimas. Būtent iš to tolimo žvilgsnio Dievas (meilė) plėtojasi kaip Neapibrėžtumas, iš kurio išplaukia Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas ir galiausiai, Neįsivaizduojamumas. Juk visa tai išsakyta ryšium su Kitu. Tuo tarpu Dievo šokiu tėra neišsakytas Dievas, iš kurio viskas išplaukia, iš jo siauriausios apimties, iš nieko.
* Mokslus - apytakas - reikėtų suprasti plačiau, esmingiau, ne Dievo, o dvasios pagrindu. Tuomet meilės mokslas tampa vieningumo mokslu. O troškimų mokslas (žinojimo rūmai) tampa atvaizdų mokslu, tad pažinovo mokslu.
* Išgyvenimo apytakoje Dievas plėtojasi kaip viskas, o žinojimo rūmuose kaip (žinojimo) troškimas.
Keturi mokslai
* Paaiškina, kaip Dievas tampa žmogumi, kaip iš Dievo iškyla žmogus, kaip Dievas gyvena žmogumi. Pirmiausiai, Dievo šokis, toliau, kaip išgyvenimo apytaka išgyvenamas žmoniškumas. Žinojimo rūmai, kaip atvaizdai, išsako kaip žmogus įvairiausiai reiškiasi, kaip pažinovas. Galiausiai meilės mokslas, vienumo mokslas išsako kertines vertybes (kaip vienumas reiškiasi mumis) ir santykius su tiesa, kaip atsiranda žmogus kaip taškas tiesos kraštovaizdyje.
* Kaip žmogus gyvena kertine vertybe (meilės atspindžiu) nebūdamas Dievas bet turėdamas ryšį su jį mylinčiu Dievu.
* Kertinė vertybė susijusi su žmogaus kertiniu išsiaiškinimo būdu.
2024 gegužės 03 d., 11:17
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
'''Kaip išsiverčia asmenys ir apytakos?'''
į:
'''Kaip mokslai išsivysto požiūrių grandine grįsdami Dievo tyrimus?'''
2022 spalio 29 d., 18:29
atliko -
Pridėtos 494-497 eilutės:
2022.10.29 A: Kaip žinojimo rūmai [[išsivertimai | išplaukia]] iš išgyvenimo apytakos?
D: Išgyvenimo apytaka išreiškia betarpiškumą, jo pagrindu sustato asmenį valdantį dėmesį. O dėmesys grindžia pastovumą, kurį išreiškia žinojimo rūmai siedami vienį ir visybę daugiu. Tad žinojimo rūmai atspindi dėmesio santykių įvairovę, atvaizdų įvairovę, pastovumo paieškų įvairovę, o meilės mokslas jas suvienija jų ribų pranokimu, neaprėpiamumu, kuriuo išgyvename buvimą, veikimą ir mąstymą, taip kad esame viena.
2022 spalio 21 d., 15:55
atliko -
Pakeistos 440-441 eilutės iš
į:
Asmenų raida
Ištrinta 449 eilutė:
Pridėtos 466-490 eilutės:
Dievo tyrimas atsiskleidžia asmenų tyrimais
Dievo šokyje asmenys yra taikomi besąlygiškai, nežinančiajam, už santvarkos, nieko apimtyje. Tačiau žinantysis gali juos taikyti sau, sąlygiškai, platesnėje apimtyje, laisvėje. Iškyla laisvė, kaip suprasti, besąlygiškai ar sąlygiškai. Atsiveria žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl. Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? virsta asmenų klausimais: Kas Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?
Dievo tyrimas ir jo atsiskleidimas
* Mūsų amžinu gyvenimu, mūsų (ir kartu Dievo) sąmoningėjimu, pilnai atsiskleidžia Dievo sąmoningumas.
* Dievo požiūris išsiskleidžia Dievo tyrimu.
* Dievo šokis remiasi Dievo išankstiniu žinojimu, kad Dievas yra. Tačiau šis žinojimas yra primestas. Jisai tėra nieko apimtyje, kuriame nesiskiria nežinojimas ir žinojimas. Užtat jisai Dievo klausimą išreiškia atsakymu, Dievo nežinojimą išreiškia žinojimu, tad išskiria nežinojimą ir žinojimą. Užtat atsiveria kažko apimtis, kuriame Man iškyla klausimas, koks Aš esu, tai yra, kaip aš skiriuosi nuo Dievo? Tai mano ir Dievo santykio klausimas, kuriuo tiek aš, tiek Dievas nusakomi.
Mūsų vaidmuo
* Dievo tyrimui reikalingas nešališkas liudytojas, tyrėjas. Jisai Dievo šokyje jau žino kuom viskas baigsis, kad Dievas iškils. Užtat klausimas ar tose sąlygose iškylantis būtinai yra Dievas. Mes savo tyrimais Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra? grindžiame klausimus Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? O šių klausimų atsakymai gyvenimo lygtimi grindžia amžiną gyvenimą, atsakymą jog Dievas būtinas.
* Amžinas gynimas reiškiasi kūnu, išmintis reiškiasi protu, gera valia reiškiasi širdimi, Dievo valia reiškiasi valia.
* Ypatingai svarbus yra mūsų tarpinis vaidmuo, asmenys Aš ir Tu. Svarbu, kad pereitumėme iš Koks į Kaip. Ir svarbu, kad taip pat gerbtumėme teisingą apimčių išdėstymą. Tai juk svarbu skiriant ir širdies be pasaulio tiesas.
* Ketverybės poslinkiai: Aš ir Tu. Aš privalau sąmoningėti. Panašiai, kaip Dievas pereina į Kitą, aš turiu pereiti iš asmenybės (Aš) į asmenį (Tave), iš kažko nežinojimo ir žinojimo į betko nežinojimo ir žinojimo.
* Dorovė iškyla iš elgesio. Užtat Dievo sąmoningėjimas, vykstantis mumis ketverybe, nuo Ar Dievas būtinas? ligi Kodėl Dievas (Kitas) būtinas?, priklauso nuo mūsų žmogiškojo sąmoningėjimo, nuo Koks Dievas (Aš) būtinas? ligi Kaip Dievas (Tu) būtinas?
* Būtent šiuo sąmoningėjimu aš įnešu savo, aš viską kitą sustatau, savo nesąmoningą polinkį į Dievą, ir savo sąmoningus pasirinkimus sąmoningėti.
* Pirmapradžio Dievo pasirinkimai yra likiminiai. Jisai plėtoja visas galimybes. Mumis atsiveria laisvos valios pasirinkimai. Užtat mumis jisai yra laisvas ir gali plėtoti paskiras galimybes. Tai primena skirtumą tarp kvantinės mechanikos ir klasikinės mechanikos.`
Koks amžino gyvenimo vaidmuo?
* Amžinas gyvenimas yra nežinojimo pilnatvės dvejopas požiūris: Besąlygiškas nieko nežinojimas ir sąlygiškas visko žinojimas.
* Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
* Amžinas gyvenimas visko nežinojimu ir visko žinojimu pilnai išskiria ir suderina, sutapatina nežinojimą (Dievą, besąlygiškumą) ir žinojimą (gerumą, sąlygiškumą). Būtent mes visko nežinome, užtat mumis Dievas viską žino. Esame jo visko žinojimo pagrindas.
* Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu ir juo išsipildo.
2021 rugsėjo 19 d., 10:43
atliko -
Pridėtos 78-82 eilutės:
* Dievo šokis veda iš Dievo (neapibrėžtumo). Dievo veikla (klausimu-tyrimu) Dievas pasitraukia ir naujai iškyla.
* Išgyvenimo apytaka veda iš Dievo veiklos (klausimo-tyrimo). Klausimas pasitraukia ir naujai iškyla atsakymu.
* Žinojimo rūmai veda iš atsakymo. Atsakymas pasitraukia ir naujai iškyla apibrėžtumu.
* Meilės mokslas veda iš apibrėžtumo-apibrėžimo. Apibrėžimas pasitraukia ir naujai iškyla neapibrėžtumu.
2021 rugsėjo 18 d., 22:23
atliko -
Pakeista 14 eilutė iš:
* Kaip kiekviena nauja apytaka prie tyrimo prisideda požiūris?
į:
* Kaip kiekviena nauja apytaka prie tyrimo prisideda požiūris (Dievas tiria jokiu požiūriu, Aš vienu požiūriu, Tu dviem požiūriais, Kitas trim požiūriais?
2021 rugsėjo 18 d., 22:22
atliko -
Pridėta 14 eilutė:
* Kaip kiekviena nauja apytaka prie tyrimo prisideda požiūris?
2021 rugsėjo 13 d., 12:39
atliko -
Pridėta 54 eilutė:
* Ieškoti atitikimų tarp Dievo šokio ir išgyvenimo apytakos, kaip juos suveda žinojimo rūmai.
2021 rugsėjo 10 d., 11:07
atliko -
Pridėta 268 eilutė:
* Žinojimo rūmais išsivysto sąmonės mokslų gausa, kažko pagrindu, smulkėjimu. Meilės mokslas kažką išverčia nieku, smulkėjimą išverčia platėjimu, išaugina asmenybes link visos apimančios gyvybės ir meilės jai, tad link besąlygiškos meilės, meilės įstatymo. Meilės mokslas išsako asmenybių rūmus, kaip asmenybės auga link besąlygiškos meilės. Mokslų ir asmenybių rūmai sieja sąmonę ir pasąmonę.
2021 rugsėjo 10 d., 10:53
atliko -
Ištrinta 55 eilutė:
Pakeistos 58-59 eilutės iš
į:
* Meilės mokslu kam teikiama pirmenybė vietoj kad plazdenančiai Dievui Dvasiai?
Pridėtos 218-219 eilutės:
* Išgyvenimais - Dievui Sūnui (bendram žmogui) teikiama pirmenybė vietoj kad Dievui Tėvui (vienų vienumui).
Pridėta 222 eilutė:
* Išsiaiškinimais - Dievui Dvasiai (plazdenančiai) teikiama pirmenybė vietoj kad Dievui Sūnui. Pereinama iš išgyvenimo į santvarką, į mokslą.
Ištrintos 441-442 eilutės:
[+Užrašai+]
2021 rugsėjo 09 d., 14:31
atliko -
Pridėtos 250-253 eilutės:
* Meilės mokslas yra besąlygiško žinojimo rūmai. Šviesuolių bendrystė yra besąlygiškas bendras reikalas nesiribojantis kuriuo nors mokslu ar asmenybe.
* Žinojimo rūmai apibrėžia tokį "meilės žaidimą", palaikantį įsijautimą, atsitokėjimą, palengvinantį sąmoningumą, tai biologija.
* Aplinkybės tiesai. Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes. Žinojimo rūmai susiveda į tokių aplinkybių kūrimą. Meilės mokslas tas aplinkybes išpuoselėja.
* Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą.
* Žinojimo rūmai apibrėžia tokį "meilės žaidimą", palaikantį įsijautimą, atsitokėjimą, palengvinantį sąmoningumą, tai biologija.
* Aplinkybės tiesai. Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes. Žinojimo rūmai susiveda į tokių aplinkybių kūrimą. Meilės mokslas tas aplinkybes išpuoselėja.
* Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą.
2021 rugsėjo 06 d., 12:39
atliko -
Pridėtos 462-466 eilutės:
2019.01.04 A: Kaip sąmoningumas [[išgyvenimo apytaka | kyla]] iš Dievo šokio?
D: Asmenimis Aš, Tu, Kitas sutampa mano trys kampai: vienu požiūriu, dviem požiūriais ir timis požiūriais. Ir jais, tuo pačiu, sutampa mano buvimas ir mano nebuvimas ir jų sugretinimas taipogi, Dievo buvimas ir įsijautimas, Sūnaus nebuvimas ir atsitokėjimas, Dvasios sugretinimas ir sąmoningumas. Tad iškyla dvilypumas tarp trijų Dievo asmenų ir trijų sąmoningumo veiksmų +1, +2, +3. Tai dvilypumas tarp trijų vienumų Dievo, asmens ir asmenų ir trijų atitinkamų sandarų. Tad šį dvilypumą išsako šešerybė, o tai jūsų sąlygos, tad santvarka kurią išgyvenate mano netroškimais, nes jie kaip mano netroškimai yra būtent mano, kaip ir troškimai mano. Tad sąmoningumas išplaukia iš dvilypumo asmenų ir veiksmų, o tai grindžia šešerybė.
2021 rugsėjo 06 d., 12:38
atliko -
Pakeistos 454-462 eilutės iš
* ... ir taip toliau...
į:
* ... ir taip toliau...
>>bgcolor=#FFECC0<<
-------------------------
2019.01.10 A: Kaip [[išgyvenimo apytaka | grynas sąmoningumas]] kyla iš Dievo šokio?
D: Aš myliu, tai mano esmė, ir ta esmė iškyla gyvenimo lygtimi, o jinai reiškiasi tiek dvasia - asmenimis, tiek ne dvasia - sandara - vaidmenimis: Dievu, gerumu, gyvenimu ir amžinu gyvenimu. Tad sąmoningumas sieja asmenį ir vaidmenį, taip kad jūs esate asmenys vaidmenyse - įkūnytas sąmoningumas.
>>bgcolor=#FFECC0<<
-------------------------
2019.01.10 A: Kaip [[išgyvenimo apytaka | grynas sąmoningumas]] kyla iš Dievo šokio?
D: Aš myliu, tai mano esmė, ir ta esmė iškyla gyvenimo lygtimi, o jinai reiškiasi tiek dvasia - asmenimis, tiek ne dvasia - sandara - vaidmenimis: Dievu, gerumu, gyvenimu ir amžinu gyvenimu. Tad sąmoningumas sieja asmenį ir vaidmenį, taip kad jūs esate asmenys vaidmenyse - įkūnytas sąmoningumas.
2021 rugsėjo 04 d., 21:47
atliko -
Pridėtos 166-169 eilutės:
Trejybės ratas
* Dievo šokyje trejybės ratas sustato tris sandaras.
Ištrintos 170-175 eilutės:
[+Ištakos+]
Išgyvenimo apytaka išplaukia iš [[Dievas | Dievo šokio]].
Trejybės ratas
2021 rugsėjo 04 d., 21:45
atliko -
Pakeistos 162-165 eilutės iš
[+Iš vienos apytakos į kitą apytaką+]
'''Iš Dievo šokio į išgyvenimo apytaką'''
į:
[++Iš vienos apytakos į kitą apytaką++]
[+Iš Dievo šokio į išgyvenimo apytaką+]
[+Iš Dievo šokio į išgyvenimo apytaką+]
Pakeistos 168-169 eilutės iš
į:
[+Ištakos+]
Išgyvenimo apytaka išplaukia iš [[Dievas | Dievo šokio]].
Trejybės ratas
* Žmogaus ištakos yra Dievo šokio trejybės rate. Jisai, kaip toks, yra trilypis.
* Trejybės ratas - požiūris (pasąmonė), požiūris į požiūrį (sąmonė), požiūris į požiūrį į požiūrį (sąmoningumas)
* Grynasis sąmoningumas, trejybės rato sustatytas, reiškiasi Manimi.
* Dievo šokyje Dievą pakeičia grynasis sąmoningumas, veiksniu +3 derinantis veiksnius +1 ir +2, pasąmonę ir sąmonę.
* Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.
* Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.
* Žinojimas (pasąmonė), nežinojimas (sąmonė) ir sąmoningumas sudaro trejybės ratą, Dievo tyrimo sandarą, jo išėjimo už savęs sandarą, kokia ta sandara yra be Dievo.
* Išgyvenimo apytaka (ir sąmonė, ir Sūnaus aštuonerybė) išverčia Dievo trejybę.
Sūnaus kampas
* Dievas už savęs reiškiasi mūsų sąmone - nežinojimu (Sūnumi). Užtat išgyvenimo apytakoje būtent žinojimas pasitraukia ir atveria patį giliausią nežinojimą Kodėl? O tame nežinojime iškyla žinojimas.
* Susivokiančio Sūnaus būklė - aštuonerybė - grindžia padalinimų ratą. Tėvas prideda požiūrius, Sūnus juo atima, užtat naujai prideda.
* Aš esu besusivokiantis Sūnus. Išgyvenu Sūnaus aštuonerybę kaip padalinimų ratą. Išgyvenu požiūrių trejybės ratą kaip tris veiksmus.
* Išgyvenimo apytaka nusako bendro žmogaus būklę, jo įvairiausias galimybes, kaip jisai gali amžinai bręsti ir plėtotis.
* Grynasis sąmoningumas suprantamas kaip Dievo Sūnus, save suprantantis, kaip Aš, kaip žmogus, tame tarpe kur Dievo tuo tarpu nėra, kur Dievas dar tik atsiras, tarp besąlygiško Dievo už mūsų ir sąlygiško gerumo mumyse.
* Sūnus supranta Tėvą, kaip Tave, užtat save supranta kaip Mane.
* Sūnaus aštuonerybėje Tėvas požiūrius prideda, o Sūnus juos atima, tačiau taipogi juos pridėdamas.
* Dievo šokyje požiūrio dvasia (žvilgsnis) ir sandara (nuostata) neskiriamos. Tiktai žmogui išsiskiria požiūrio išgyventojas ir išgyvenimo aplinkybės, laukas. Dievo Tėvo ir Sūnaus požiūriai sutampa Tėvui išeinant už savęs į Sūnų.
Dievo klausimą keičia Mano klausimas
* Klausimo asmuo yra nebe Dievas, o Aš, kylantis iš sąlygų.
* Ar savastis būtina? Savastis išeina už savęs, pasitraukia ir naujai atsiranda. Jinai išplaukia iš Dievo būtinumo, tad Dievas už ją pirmesnis. Užtai jinai išplaukia ne iš akivaizdumo, o iš betarpiškumo, iš dėmesio.
* Iškyla žmogaus savastis, taip kad žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo, tarp savo valios ir Dievo valios.
* Grynasis sąmoningumas išgyvena Dievo šokį klausimu Koks aš esu?
Dievas išsiskiria trejybe
* Žmogus išplečia Dievą pakeisdamas nulybę kitais visko padalinimais, pirmiausia trejybės ratu. Dievo trejybė nusako tris veiksmus: +1, +2, +3.
* Tėvas ir Sūnus suvokia Dvasią. O ką Dvasia suvokia? Veiksmai +1, +2, +3 išsako ką Tėvas, Sūnus, Dvasia bendrai suvokia: padalinimą. Būtent Dvasia +3 suvokia, kad Tėvo ir Sūnaus santykį nusako vienas iš aštuonių padalinimų.
Gyvenimo lygtis.
* Dvasia - klausimas - Dievo veikla.
* Atsakymas - esmė - meilė.
* Kas aš esu? Esu mylimas. Riba tarp vidaus ir išorės, tarp Dievo mano gelmėse ir Dievo už manęs.
Išdava - vieningas, sąmoningas Dievas
* Visi trys Dievo vieningumai: vienų vienas Dievas, bendrasis žmogus, plazdenanti Dvasia.
* Sąmoningasis Dievas plazdenantis tarp sąmonės nežinojimo ir pasąmonės žinojimo.
* Dievo šokio Dievas nėra sąmoningas, jisai strimagalvis. Mano Dievas, išgyvenimo apytakos Dievas, yra sąmoningas.
* Koks yra Dievas? Sąmoningas (asmuo), nežinantis (eiga), žinantis (daiktas). Ar Dievas yra? Būtinai, tikrai galimai.
* Sąmoningumas derina įsijautimą-žinojimą ir atsitokėjimą-nežinojimą. Grynas sąmoningumas yra tokia būsena esanti pirm žinojimo ir nežinojimo.
* Pirmapradis Dievas yra grynas sąmoningumas.
* Išryškėja Dievo prielaidos, būtent grynojo sąmoningumo prielaidos - žinojimas ir nežinojimas.
Žinojimo, nežinojimo, sąmoningumo kilmė Dievo šokyje
* Grynas sąmoningumas tiria savo būtinumą klausimu, Koks aš esu? Sąmonės nežinojimas išreiškiamas pasąmonės žinojimu.
* 10 Dievo įsakymų: 4 išreiškia nežinojimą, 6 išreiškia žinojimą.
[+Iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus+]
Išgyvenimo apytaka išplaukia iš [[Dievas | Dievo šokio]].
Trejybės ratas
* Žmogaus ištakos yra Dievo šokio trejybės rate. Jisai, kaip toks, yra trilypis.
* Trejybės ratas - požiūris (pasąmonė), požiūris į požiūrį (sąmonė), požiūris į požiūrį į požiūrį (sąmoningumas)
* Grynasis sąmoningumas, trejybės rato sustatytas, reiškiasi Manimi.
* Dievo šokyje Dievą pakeičia grynasis sąmoningumas, veiksniu +3 derinantis veiksnius +1 ir +2, pasąmonę ir sąmonę.
* Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.
* Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.
* Žinojimas (pasąmonė), nežinojimas (sąmonė) ir sąmoningumas sudaro trejybės ratą, Dievo tyrimo sandarą, jo išėjimo už savęs sandarą, kokia ta sandara yra be Dievo.
* Išgyvenimo apytaka (ir sąmonė, ir Sūnaus aštuonerybė) išverčia Dievo trejybę.
Sūnaus kampas
* Dievas už savęs reiškiasi mūsų sąmone - nežinojimu (Sūnumi). Užtat išgyvenimo apytakoje būtent žinojimas pasitraukia ir atveria patį giliausią nežinojimą Kodėl? O tame nežinojime iškyla žinojimas.
* Susivokiančio Sūnaus būklė - aštuonerybė - grindžia padalinimų ratą. Tėvas prideda požiūrius, Sūnus juo atima, užtat naujai prideda.
* Aš esu besusivokiantis Sūnus. Išgyvenu Sūnaus aštuonerybę kaip padalinimų ratą. Išgyvenu požiūrių trejybės ratą kaip tris veiksmus.
* Išgyvenimo apytaka nusako bendro žmogaus būklę, jo įvairiausias galimybes, kaip jisai gali amžinai bręsti ir plėtotis.
* Grynasis sąmoningumas suprantamas kaip Dievo Sūnus, save suprantantis, kaip Aš, kaip žmogus, tame tarpe kur Dievo tuo tarpu nėra, kur Dievas dar tik atsiras, tarp besąlygiško Dievo už mūsų ir sąlygiško gerumo mumyse.
* Sūnus supranta Tėvą, kaip Tave, užtat save supranta kaip Mane.
* Sūnaus aštuonerybėje Tėvas požiūrius prideda, o Sūnus juos atima, tačiau taipogi juos pridėdamas.
* Dievo šokyje požiūrio dvasia (žvilgsnis) ir sandara (nuostata) neskiriamos. Tiktai žmogui išsiskiria požiūrio išgyventojas ir išgyvenimo aplinkybės, laukas. Dievo Tėvo ir Sūnaus požiūriai sutampa Tėvui išeinant už savęs į Sūnų.
Dievo klausimą keičia Mano klausimas
* Klausimo asmuo yra nebe Dievas, o Aš, kylantis iš sąlygų.
* Ar savastis būtina? Savastis išeina už savęs, pasitraukia ir naujai atsiranda. Jinai išplaukia iš Dievo būtinumo, tad Dievas už ją pirmesnis. Užtai jinai išplaukia ne iš akivaizdumo, o iš betarpiškumo, iš dėmesio.
* Iškyla žmogaus savastis, taip kad žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo, tarp savo valios ir Dievo valios.
* Grynasis sąmoningumas išgyvena Dievo šokį klausimu Koks aš esu?
Dievas išsiskiria trejybe
* Žmogus išplečia Dievą pakeisdamas nulybę kitais visko padalinimais, pirmiausia trejybės ratu. Dievo trejybė nusako tris veiksmus: +1, +2, +3.
* Tėvas ir Sūnus suvokia Dvasią. O ką Dvasia suvokia? Veiksmai +1, +2, +3 išsako ką Tėvas, Sūnus, Dvasia bendrai suvokia: padalinimą. Būtent Dvasia +3 suvokia, kad Tėvo ir Sūnaus santykį nusako vienas iš aštuonių padalinimų.
Gyvenimo lygtis.
* Dvasia - klausimas - Dievo veikla.
* Atsakymas - esmė - meilė.
* Kas aš esu? Esu mylimas. Riba tarp vidaus ir išorės, tarp Dievo mano gelmėse ir Dievo už manęs.
Išdava - vieningas, sąmoningas Dievas
* Visi trys Dievo vieningumai: vienų vienas Dievas, bendrasis žmogus, plazdenanti Dvasia.
* Sąmoningasis Dievas plazdenantis tarp sąmonės nežinojimo ir pasąmonės žinojimo.
* Dievo šokio Dievas nėra sąmoningas, jisai strimagalvis. Mano Dievas, išgyvenimo apytakos Dievas, yra sąmoningas.
* Koks yra Dievas? Sąmoningas (asmuo), nežinantis (eiga), žinantis (daiktas). Ar Dievas yra? Būtinai, tikrai galimai.
* Sąmoningumas derina įsijautimą-žinojimą ir atsitokėjimą-nežinojimą. Grynas sąmoningumas yra tokia būsena esanti pirm žinojimo ir nežinojimo.
* Pirmapradis Dievas yra grynas sąmoningumas.
* Išryškėja Dievo prielaidos, būtent grynojo sąmoningumo prielaidos - žinojimas ir nežinojimas.
Žinojimo, nežinojimo, sąmoningumo kilmė Dievo šokyje
* Grynas sąmoningumas tiria savo būtinumą klausimu, Koks aš esu? Sąmonės nežinojimas išreiškiamas pasąmonės žinojimu.
* 10 Dievo įsakymų: 4 išreiškia nežinojimą, 6 išreiškia žinojimą.
[+Iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus+]
Pakeistos 250-251 eilutės iš
į:
[+Iš žinojimo rūmų į meilės mokslą+]
Pakeistos 264-265 eilutės iš
į:
[+Iš meilės mokslo atgal į žinojimo rūmus+]
Pakeista 272 eilutė iš:
[+Suvokimo lygmenys, Dievo kryptys ir požiūrio savybės+]
į:
[++Suvokimo lygmenys, Dievo kryptys ir požiūrio savybės++]
2021 rugsėjo 02 d., 19:42
atliko -
Pridėtos 46-55 eilutės:
Iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus
* Kaip išgyvenimais atsiranda kiti paskiri žmonės, Tu?
* Žinojimo rūmais sulyginti Dievo požiūrį, Dievo šokį, su žmogaus požiūriu, kaip gyventi, tai yra, su išgyvenimo apytaka.
* Kaip kertinė vertybė - asmenybės pagrindas, tampa asmenybės žinojimo rūmų pagrindu?
* Kaip matematika išsako meilę, Dievo kertinę vertybę, kiekvieno iš mūsų kertinę vertybę?
* Išgyvenimo apytaką suprasti kaip žmogaus žinojimo rūmus ir įvardinti asmens raiškas.
* Kaip išgyvenimą suprasti kaip žaidimo pirmtaką?
* Fresh Air: Susieti dalyvių išgyvenimus ir jų išsiaiškinimo būdus.
2021 rugsėjo 02 d., 18:42
atliko -
Pridėtos 33-45 eilutės:
Išgyvenimo apytakos ištakos
* Kaip viskas išsivysto?
* [[Neapibrėžtumas]] Koks neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu?
* [[Apibrėžimas]] Kaip įmanoma apibrėžti pirmines sąvokas?
* [[Asmuo]] Kas yra asmuo?
* Kaip apytakoje iškyla asmens trejybė - trejybės atvaizdas?
* [[Apytakos | Ką keturios apytakos turi bendro ir kuomi jos skiriasi?]]
* [[Visaregis | Ar visaregis įžvelgtinas išgyvenimo apytakoje?]]
* [[Visaregis]] Išgyvenimo apytaką sulyginti su visaregiu, troškimu viską žinoti.
* Ar visaregis iš viso pripažintinas kaip sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?
* [[Viską žinoti]] Kaip visko žinojimas susijęs su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, [[požiūrių sudūrimas | požiūrių sudūrimu]] ir [[požiūriai | požiūriais]]?
* Koks skirtumas tarp išgyvenimo apytakos ir visko žinojimo (išsidėliojimo) bei to žinojimo gražaus taikymo (susidėliojimo)?
2021 rugsėjo 02 d., 18:42
atliko -
Pridėtos 22-28 eilutės:
[[Dievo šokio išdavos]] Kaip Dievo šokis grindžia žmogų, jo elgesį ir dorovę?
* [[Dievo įsakymai]]: [[Pertvarkymai]], [[Ženklų savybės]]. Kaip Dievo įsakymas grindžia dorovę?
* Kaip grynasis sąmoningumas toliau plėtoja Dievo šokį?
* Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau?
* Kaip keturios apytakos išplaukia iš Dievo šokio?
* Kaip Dievo šokio pagrįstas suvokimas yra asmens ir Mano trejybės atvaizdo (daiktu, eiga, asmeniu) išplėstas savęs suvokimu, bendru suvokimu, susikalbėjimu, tad suvokimo lygmenimis, jų ketverybe?
2021 rugsėjo 02 d., 18:27
atliko -
Pridėtos 146-166 eilutės:
Tyrimas Koks Aš esu (Dievas)? priveda prie klausimo (teiginio), Kaip Tu esi (Dievas)?
* Išvystome Dievo ir Tavo sampratas: "Tu esi Dievas" būtent apibrėžiant pažinovą, dorovės išdavą.
* Priveda prie tos minties, kad aš, netobulas, galiu kaip toks būti Dievui reikalingas.
* Leidžia save, Dievą ir kitus suprasti, kaip Tave.
* Leidžia įsivaizduoti Dievo požiūrį, bet sąlygiškai, kurioje nors plotmėje, asmenybėje ar moksle, tad leidžia įsivaizduoti sąlygišką visumą.
* Žinojimo rūmai: Žaidimas: klausimas -> atsakymas.
* Suvokiame Dievo pranašumą ir savo ribotumą, pripažįstame Tavo svarbą. Išpuoselėjame Tavo sampratą ir savo išgyvenimus išsakome sandaromis.
* Žaidimas apverčia išgyvenimą, taip kad pradedame nuo galo. Vietoj, kad eiti nuo elgesio (žinojimo) į dorovę (nežinojimą), einame nuo klausimo (nežinojimo) į atsakymą (žinojimą).
* Žmogaus asmenybė - kertinė vertybė - išsakoma jo asmeniškų žinojimo rūmų. O kiekvienuose žinojimo rūmuose glūdi matematinis branduolys.
Išgyvenimo apytaka yra bendro žmogaus žinojimo rūmai
* Išgyvenimo apytaka išsako ypatingus žinojimo rūmus (Jėzaus žinojimo rūmus) kuriais bendraujama su bendru žmogumi, tai yra, su savimi kaip su pažinovu. Tai bendras savęs tyrimo būdas: dorovė. Tai bendravimas su savimi: paskiru ir bendru žmogumi. Mylėk artimą kaip save patį. O kontekstas yra: Tu turi savo tyrimo būdą, tad tai veda į visas asmenybes, visus mokslus.
* Šie rūmai susideda iš visų sandarų (sandaros yra savęs tyrimo būdai): 4 netroškimų, 6 atjautų, taip pat aštuonerybę sudaro padalinimų ratas - aštuoni padalinimai nuo 0-bės iki 7-bės ir taip pat veiksnių trejybės ratas. Užtat mes iš vidaus išgyvename 24 lygtis = 3 veiksnius x 8 padalinimus. Ir šie išgyvenimai atitinka visus 24 žinojimo rūmų išsiaiškinimo būdus, tad juos išgyvena, tai yra 2 x 12. Žinojimo rūmuose dar yra trys būdai - asmenys - Dievas (pradžia), Aš (vidurys), Tu (pabaiga).
Žinojimo rūmai: Gyvenimo žaidimas
* Dorovė: Games should reflect our real desires rather than having our wishes match the game. This is the basis for moral feelings: Expectations not matching up to our wishes is the basis for worldmaking, the boundary of self and world.
* Morality -> are we dictating the game based on reality - keeping it tentative? Is the game taking over?
Žinojimo rūmai: Matematika
* Amžino gyvenimo branda yra asimetriškai atsiskleidžianti, kaip kad simpleksai. O gyvenimo įtampos iškyla ir pranyksta, simetriškai, kaip kad koordinačių sistemomis. Tad išgyvenimas susidaro iš įtampos simetrinio klodo ir brandos asimetrinės esmės, branduolio. Tad matematika išreiškia gyvenimą - išgyvenimus - ir žinojimo rūmai tai naujai suveda, mokslu.
2021 rugsėjo 01 d., 15:41
atliko -
Pakeistos 345-353 eilutės iš
* "Math 4 wisdom" prasideda trejybės ratu išplaukiančiu iš klausimų Kodėl. Bendrai trejybės rato poslinkiai išreiškia prasmingumo klausimus, tad būtent klausimus kodėl. Tad mąstant klausimais, Kodėl prisideda prie trejybės rato požiūrių kaip ketvirtas požiūris. Panašiai, mąstant atsakymais, Ar prisideda kaip ketvirtas požiūris.
į:
* "Math 4 wisdom" prasideda trejybės ratu išplaukiančiu iš klausimų Kodėl. Bendrai trejybės rato poslinkiai išreiškia prasmingumo klausimus, tad būtent klausimus kodėl. Tad mąstant klausimais, Kodėl prisideda prie trejybės rato požiūrių kaip ketvirtas požiūris. Panašiai, mąstant atsakymais, Ar prisideda kaip ketvirtas požiūris.
Apytakos vystosi išsivertimais siejančiais (tyrimo) trejybės ratą ir (tyrėjų) trejybės atvaizdus:
* Dievo šokio trejybės atvaizdas, trys Dievo vaidmenys: būtinas, tikras, galimas.
* Dievo šokyje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas.
* Trejybės ratas grindžia Mano išgyvenimo apytakos trejybės atvaizdą, išreiškiantį Mano vaidmenis: daiktą pasąmonę, eigą sąmonę, asmenį sąmoningumą.
* Išgyvenimo apytakoje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas. Išsako tyrimą kuris vyks žinojimo rūmų pagrindu.
* Trejybės ratas grindžia Tavo žinojimo rūmų trejybės atvaizdą, išskiriantį Tavo vaidmenis: vienį, visybę, daugį.
* ... ir taip toliau...
Apytakos vystosi išsivertimais siejančiais (tyrimo) trejybės ratą ir (tyrėjų) trejybės atvaizdus:
* Dievo šokio trejybės atvaizdas, trys Dievo vaidmenys: būtinas, tikras, galimas.
* Dievo šokyje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas.
* Trejybės ratas grindžia Mano išgyvenimo apytakos trejybės atvaizdą, išreiškiantį Mano vaidmenis: daiktą pasąmonę, eigą sąmonę, asmenį sąmoningumą.
* Išgyvenimo apytakoje šiuos tris vaidmenis suveda trejybės ratas. Išsako tyrimą kuris vyks žinojimo rūmų pagrindu.
* Trejybės ratas grindžia Tavo žinojimo rūmų trejybės atvaizdą, išskiriantį Tavo vaidmenis: vienį, visybę, daugį.
* ... ir taip toliau...
2021 rugsėjo 01 d., 15:40
atliko -
Pakeistos 340-345 eilutės iš
* Galiausiai, meilės mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę (tai vieningumas ir esmė).
į:
* Galiausiai, meilės mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę (tai vieningumas ir esmė).
* Apytakų seka prasideda Dievu, jisai pasireiškia trejybės atvaizdu, grindžiantis save ir dar dvi sandaras, jos sueina trejybés ratu, grindžia požiūrî, asmenį aš, ir taip toliau.
* Kaip iš Mano kalbų kyla Tu?
* Kuria prasme Aš ir Tu yra asmuo ir asmenybė ir atvirkščiai?
* Būtent žinojimo rūmai išsako asmenybės visumą, susidedančią iš išgyvenimų. Tad kaip jinai susideda? Ir kaip išsivertimu susieti išgyvenimo apytaką (ir paskirą Mano išgyvenimą) ir žinojimo rūmus (ir ištisą asmenybę)?
* "Math 4 wisdom" prasideda trejybės ratu išplaukiančiu iš klausimų Kodėl. Bendrai trejybės rato poslinkiai išreiškia prasmingumo klausimus, tad būtent klausimus kodėl. Tad mąstant klausimais, Kodėl prisideda prie trejybės rato požiūrių kaip ketvirtas požiūris. Panašiai, mąstant atsakymais, Ar prisideda kaip ketvirtas požiūris.
* Apytakų seka prasideda Dievu, jisai pasireiškia trejybės atvaizdu, grindžiantis save ir dar dvi sandaras, jos sueina trejybés ratu, grindžia požiūrî, asmenį aš, ir taip toliau.
* Kaip iš Mano kalbų kyla Tu?
* Kuria prasme Aš ir Tu yra asmuo ir asmenybė ir atvirkščiai?
* Būtent žinojimo rūmai išsako asmenybės visumą, susidedančią iš išgyvenimų. Tad kaip jinai susideda? Ir kaip išsivertimu susieti išgyvenimo apytaką (ir paskirą Mano išgyvenimą) ir žinojimo rūmus (ir ištisą asmenybę)?
* "Math 4 wisdom" prasideda trejybės ratu išplaukiančiu iš klausimų Kodėl. Bendrai trejybės rato poslinkiai išreiškia prasmingumo klausimus, tad būtent klausimus kodėl. Tad mąstant klausimais, Kodėl prisideda prie trejybės rato požiūrių kaip ketvirtas požiūris. Panašiai, mąstant atsakymais, Ar prisideda kaip ketvirtas požiūris.
2021 rugpjūčio 23 d., 15:28
atliko -
Pakeistos 137-143 eilutės iš
* Žinojimo rūmai gal išplaukia iš išgyvenimo apytakos dėl to, kad kiekviename moksle ir kiekviename gyvenime tenka savaip atskirti širdies ir pasaulio tiesas. Juk turi pasąmone išgyventi ramybę ir neramybę.
Iš žinojimo rūmų į meilės mokslą
* Žinojimo rūmai pagrįsti matematika - vieniu, visybe, daugiu. O meilės mokslas puoselėja ir išskiria vidines būsenas: buvimą, veikimą, mąstymą.
* Žinojimo rūmai išskaido mokslus (iš matematikos) ir juos tada naujai surenka (į biologiją). O meilės mokslas atvirkščiai surenka padrikus reiškinius ir juos suvienija.
* Žinojimo rūmai nusako ką reiškia išgyventi Dievo šokį.
į:
Pakeistos 145-146 eilutės iš
į:
* Žinojimo rūmai gal išplaukia iš išgyvenimo apytakos dėl to, kad kiekviename moksle ir kiekviename gyvenime tenka savaip atskirti širdies ir pasaulio tiesas. Juk turi pasąmone išgyventi ramybę ir neramybę.
Pridėtos 157-159 eilutės:
* Žinojimo rūmai pagrįsti matematika - vieniu, visybe, daugiu. O meilės mokslas puoselėja ir išskiria vidines būsenas: buvimą, veikimą, mąstymą.
* Žinojimo rūmai išskaido mokslus (iš matematikos) ir juos tada naujai surenka (į biologiją). O meilės mokslas atvirkščiai surenka padrikus reiškinius ir juos suvienija.
* Žinojimo rūmai nusako ką reiškia išgyventi Dievo šokį.
* Žinojimo rūmai išskaido mokslus (iš matematikos) ir juos tada naujai surenka (į biologiją). O meilės mokslas atvirkščiai surenka padrikus reiškinius ir juos suvienija.
* Žinojimo rūmai nusako ką reiškia išgyventi Dievo šokį.
2021 rugpjūčio 10 d., 14:44
atliko -
Pakeista 65 eilutė iš:
* išgyvenimo apytaka - vieną požiūrį, tad padalinimus. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir išgyvenimo apytaka - dorovės tyrimas - jas visas išdėsto.
į:
* išgyvenimo apytaka - vieną požiūrį, tad padalinimus. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir išgyvenimo apytaka jas visas išdėsto.
2021 rugpjūčio 10 d., 13:22
atliko -
Pakeistos 335-342 eilutės iš
----------------------------
į:
------------------------
[+Užrašai+]
* Dievo šokis naujai suprantamas, kaip vienas iš keturių apytakų (tai sandaros).
* Toliau žinojimo rūmai remiasi šešiomis tų apytakų poromis (tai atvaizdai).
* Galiausiai, meilės mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę (tai vieningumas ir esmė).
[+Užrašai+]
* Dievo šokis naujai suprantamas, kaip vienas iš keturių apytakų (tai sandaros).
* Toliau žinojimo rūmai remiasi šešiomis tų apytakų poromis (tai atvaizdai).
* Galiausiai, meilės mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę (tai vieningumas ir esmė).
2021 rugpjūčio 05 d., 13:04
atliko -
Pridėtos 29-31 eilutės:
Apytakų susivedimas
* Kaip keturios apytakos šešiais pokalbiais susiveda į vienumą?
2021 rugpjūčio 05 d., 11:28
atliko -
Pridėtos 312-317 eilutės:
* Dievo šokis išsako dvasią.
* Išgyvenimo apytaka susitelkia į savasties brandą, kurios pagrindu išsakytinos visos sandaros.
* Žinojimo rūmai susitelkia į savastį - bendrą arba asmenišką - kuriais pasireiškia atvaizdai.
* Meilės mokslas susitelkia į savasties pilną atsiskleidimą šviesuolių bendrystėje, kuria pasireiškia vieningumai.
* Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia. Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai. Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus.
* Išgyvenimo apytaka susitelkia į savasties brandą, kurios pagrindu išsakytinos visos sandaros.
* Žinojimo rūmai susitelkia į savastį - bendrą arba asmenišką - kuriais pasireiškia atvaizdai.
* Meilės mokslas susitelkia į savasties pilną atsiskleidimą šviesuolių bendrystėje, kuria pasireiškia vieningumai.
* Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia. Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai. Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus.
2021 rugpjūčio 05 d., 11:25
atliko -
Pridėta 12 eilutė:
Apytakų raida
Pakeistos 15-16 eilutės iš
* Kaip meilės mokslas palaiko bendrą reikalą?
į:
Išsivertimų sąsajos
Pridėtos 21-29 eilutės:
* Kaip sąmoningumas ir sąmoningėjimas pasireiškia keturiose apytakose?
Iš Dievo šokio į išgyvenimo apytaką
* Kaip išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio?
* Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo padalinimuose (jų reikaluose)?
Iš žinojimo rūmų į meilės mokslą
* Kaip meilės mokslas palaiko bendrą reikalą?
Iš Dievo šokio į išgyvenimo apytaką
* Kaip išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio?
* Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo padalinimuose (jų reikaluose)?
Iš žinojimo rūmų į meilės mokslą
* Kaip meilės mokslas palaiko bendrą reikalą?
2021 kovo 09 d., 12:27
atliko -
Pridėta 152 eilutė:
* Meilės mokslo išsivertimu grįžtame priešinga kryptimi susiderinus valioms. Tad kiekvieną apytaką galima naujai suprasti kaip atveriančią galimybę išlipti iš vaizduotės, žengti į pirmesnę apytaką link Dievo.
Pakeista 156 eilutė iš:
į:
2021 kovo 06 d., 20:54
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Suvestinė]], [[Santvarka]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]], [[Kampai]]
į:
[[Suvestinė]], [[Santvarka]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]], [[Kampai]], [[Išėjimas už savęs]]
2021 kovo 06 d., 20:54
atliko -
Pridėtos 299-300 eilutės:
* Suvestinės brėžinyje aštuonerybė sieja apytakas. Aštuonerybę galima sieti su kampais ar su strėlėmis. Svarbiausi kampai yra Dievo šokio - 6-7-0-1 ir meilės mokslo 2-3-4-5, betgi ypač 7-0-1 ir abėcėlė 2-3-4. O išgyvenimo apytaka 0-1-2 ir 5-6-7, žinojimo rūmai 1-2-3 ir 4-5-6.
2021 kovo 05 d., 15:30
atliko -
Pridėtos 296-298 eilutės:
* Išsivertimai vyksta sąmoningėjimu.
* Reikia tirti kaip trejybės atvaizdai įsijaučia į trejybės ratą, kaip trejybės ratas vis smulkiau (siauresnėje apimtyje) pasireiškia apytakoje. Juk Dievo šokyje trejybės rato nariai apima viską, išgyvenimo apytakoje betką, žinojimo rūmuose kažką, meilės moksle nieką.
2021 kovo 05 d., 12:57
atliko -
Pakeista 13 eilutė iš:
* Kaip apytakos viena su kita susijusios?'
į:
* Kaip apytakos viena su kita susijusios?
Pridėtos 16-18 eilutės:
* Kaip išsivertimas susijęs su išėjimu už savęs?
* Kaip išsivertimas susijęs su požiūrio įsisavinimu?
* Kaip išsivertimas susijęs su prasme, su savo esmės įsisavinimu?
* Kaip išsivertimas susijęs su požiūrio įsisavinimu?
* Kaip išsivertimas susijęs su prasme, su savo esmės įsisavinimu?
2021 kovo 03 d., 23:18
atliko -
Pridėtos 184-199 eilutės:
* relationship with God is given by Onesome, Twosome, Threesome
* relationship with other is given by Foursome, Fivesome, Sixsome
* other is given by Sevensome
* God is given by Nullsome
''Caring about'' apparently means ''going beyond to''. Other is in the SeventhPerspective. God is in the ZerothPerspective.
* +1 Caring about relationship with God
* +2 Caring about relationship with other
* +3 Caring about other
* +0 Caring about God
* +1 Nothing's outlook
* +2 Something's outlook
* +3 Anything's outlook
* +0 Everything's outlook
2021 kovo 03 d., 23:16
atliko -
Pridėtos 178-183 eilutės:
Each level seems to relate to a division of everything:
*+1 from Nullsome to Onesome, Twosome, Threesome
*+2 from onesome, twosome, threesome to Foursome, Fivesome, Sixsome
*+3 from sixsome to Sevensome
*+0 from sevensome to Eightsome/nullsome
2021 kovo 03 d., 23:14
atliko -
Pridėtos 153-177 eilutės:
[+Suvokimo lygmenys, Dievo kryptys ir požiūrio savybės+]
Besąlygiškas, šališkas, nepaneigiamas (bendras), pavaldus požiūris kyla išverčiant Dievo požiūrį jo trimis kryptimis:
* Iš besąlygiško į sąlygišką, toliau
* Sąlygiškas laikomas šališku, eina į nešališką
* Nešališkas laikomas nepaneigiamu - bendru, eina į pavaldų
* Pavaldus yra laisvas ir eina į laisvą - tai sutapimo taškas - savęs ir visų.
In describing an absolute, relative, shared, subordinate perspective: consider what truth means for understanding, self-understanding, shared understanding, good understanding:
* understanding - for there to be an absolute perspective we need: no internal structure, no external context (no reframing), accept all things. Here ''all things are true''.
* self-understanding - for a relative perspective we need to separate the threesome for activity (a relative stand) from the threesome for structure (an absolute stand), +2, no overlapping so 3 + 3, notion of ''required concept''
* shared understanding - factoring (''other'' between God and heart through which they coincide) zero structure, seventh perspective, concept, anything (+3). Factor act on the whole - from whole to whole (redefining the absolute whole as a particular stand, which is to say, selecting a perspective) - factors: +2=the focus (structure or spirit, which moves), +3=the movments of spirit with regard to structure (how moving), +4=the separation of spirit and structure (how far apart). Recall: people, words, Qualities. Shared point is: (everything becomes anything - this is perhaps what is needed for sharing - and is what we mean by something - that everything becomes anything, as per +2, defining activity as shift in structure).
* good understanding - zero activity - other is unity of the six levels by which God and heart coincide (secondary structures as embeddings).
[+Dievas ir širdis (žmogus)+]
Kaip meilės, suvokimo, įvairių sąvokų pagrindu priimami požiūriai:
* First God goes beyond himself, through the operation +1, again and again, until he has opened up enough slack that his self - the heart - may be independent, on its own. So now there is the heart, and the question is, will God find his way into this heart?
* Then the heart goes beyond itself out to some level where it coincides with God who loves it, is one with it. But the heart considers this God as a mirror to itself. Just as structure is a mirror to activity, so the levels of structure by which God reaches out are taken as a mirror of the levels of activity by which the heart reaches out. The heart reaches out as either +1 or +2 or +3 (foursome, fivesome, sixsome). The heart thinks of God as arising in the gaps. (How does that relate to Factoring?)
* God arises in the gaps where the heart reaches out +0 and thus has zero structure. This structural gap is what allows the factors to be composed, and hence thought of as factors: 1 + 1 = 2, 1 + 2 = 3 and 1 + 3 = 4.
* This allows that the heart has a zero activity 1 + 0 = 1 - and that plants God within the heart as +0, so that they coincide.
So I need to try to understand the foursome, fivesome, sixsome as the heart reaching back out with +1, +2 or +3 perspectives, respectively, presumably through the operation +2.
2021 vasario 27 d., 13:54
atliko -
Pridėtos 239-245 eilutės:
Visko išsidėliojimas
Iš Dievo iškyla pasaulis, ir iš pasaulio naujai iškyla Dievas. Šis reiškinys reiškiasi keturiais asmenims.
* Paprasčiausiai iškyla Dievu, būtent Dievo šokiu, taip kad iš Suvokiančiojo iškyla pasaulis ir iš pasaulio naujai iškyla Susivokiantysis. Juos sutapatina Dvasia. Ar tai vyksta dvasios troškimais ir netroškimais?
* Manimi ... Išgyvenimo apytaka ... sutapatina sandara. Yra padalinimų ratas kuriuo požiūriais plėtojimasi gilyn ir paskui atgal papildiniais plėtojamas tarpas.
* Tavimi ... Žinojimo rūmais ... sutapatina atvaizdai. Vaizduote? yra išėjimas į pasaulį ir iš pasaulio, taip pat keturios apimtys. Tai vyksta tyrimais, klausimais (Ar Dievas būtinas?) ir atsakymais, aplinkybėmis.
* Kitu ... Meilės mokslu ... sutapatina vieningumas. Tai vyksta trimis kalbomis.
2021 vasario 27 d., 13:20
atliko -
Pridėtos 234-238 eilutės:
Nulybė ir trejybė
* Dievas kaip asmuo išplaukia iš sąmoningo Dievo, o tai trejybės ratas, kurį papildo Dievo nulybė.
* 0->3 Dievas nulybė (Kito nėra) Dievas tvirtinamas. Jie laikosi savęs. Dievą supa Kito trejybės ratas. Jei nesilaiko savęs - gaunasi Dievo trejybė (tad Dievas nebūtinas savo nebūtinumu). (Kartu 1 (būtinas) +3 (nebūtinas) =4).
* Dievas asmenimis sieja dvasią - nulybę su tarpu - nulybės atvaizdais. O savastis priešingai sieja trejybės atvaizdus su už jų glūdinčiu trejybės ratu.
2021 vasario 27 d., 12:06
atliko -
Pridėtos 228-233 eilutės:
Visą žinojimą suvedu apytakomis:
* Dieviška išvestis: Dievo šokiu: Dievo klausimu, ar jisai būtinas? Jisai būtinas ir nebūtinas.
* Žmoniška išvestis: Išgyvenimo apytaka. Koks Aš esu?
* Žmoniška suvestis: Žinojimo rūmais. Kaip Tu esi? Mokslas susiveda į pažinovą - žinojimo rūmų vidurjye esantį išsiaiškinimo būdą.
* Dieviška suvestis: Meilės mokslu. Kodėl Kitas yra? Amžinu gyvenimu, mūsų suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Kaip geras vaikas, kaip blogas vaikas tą priima? Amžinai bręstame šviesuolių bendryste siedami pasąmonę ir sąmonę.
2021 vasario 27 d., 10:30
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Suvestinė]], [[Santvarka]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]]
į:
[[Suvestinė]], [[Santvarka]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]], [[Kampai]]
2021 vasario 27 d., 10:30
atliko -
Pridėta 16 eilutė:
* Susieti išsivertimus, trejybes, ketverybes, apytakas.
2021 vasario 23 d., 22:50
atliko -
Ištrintos 19-26 eilutės:
* Suvokimas. Viskas išskiria Dievą santvarkoje ir už santvarkos, vadinas, suvokia. Viskas ginasi, kad viskas nėra Dievas.
* Aš. Dievas tad ne viskas ir prileidžia aplinką. Dievas atsitraukia nuo savęs kaip Aš, asmuo apsuptas 24 reikalų išskiriančios visaregystės.
* Tu. Dievas kaip Aš yra ne viskas, tad prileidžia atranką. Dievas ir Aš sutampa Tavimi keturiomis dermėmis, kuriomis Dievas trokšta visko, betko, kažko ir nieko.
* Kitas. Dievas kaip Tu yra ne viskas, tad prileidžia sandarą. Dievas kaip Kitas atsieja Mane ir Dievą. Šešios dermių poros mus atsieja padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, pagrindimu, įvardijimu bei pasakojimu.
Pridėtos 231-239 eilutės:
[+Asmenų raida+]
* Suvokimas. Viskas išskiria Dievą santvarkoje ir už santvarkos, vadinas, suvokia. Viskas ginasi, kad viskas nėra Dievas.
* Aš. Dievas tad ne viskas ir prileidžia aplinką. Dievas atsitraukia nuo savęs kaip Aš, asmuo apsuptas 24 reikalų išskiriančios visaregystės.
* Tu. Dievas kaip Aš yra ne viskas, tad prileidžia atranką. Dievas ir Aš sutampa Tavimi keturiomis dermėmis, kuriomis Dievas trokšta visko, betko, kažko ir nieko.
* Kitas. Dievas kaip Tu yra ne viskas, tad prileidžia sandarą. Dievas kaip Kitas atsieja Mane ir Dievą. Šešios dermių poros mus atsieja padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, pagrindimu, įvardijimu bei pasakojimu.
------------------------
2021 vasario 23 d., 22:49
atliko -
Pakeistos 238-240 eilutės iš
---------------------
į:
---------------------
Attach:godandnotgod.jpg
----------------------------
Attach:godandnotgod.jpg
----------------------------
2021 vasario 23 d., 22:48
atliko -
Pridėtos 20-25 eilutės:
[+Asmenų raida+]
* Suvokimas. Viskas išskiria Dievą santvarkoje ir už santvarkos, vadinas, suvokia. Viskas ginasi, kad viskas nėra Dievas.
* Aš. Dievas tad ne viskas ir prileidžia aplinką. Dievas atsitraukia nuo savęs kaip Aš, asmuo apsuptas 24 reikalų išskiriančios visaregystės.
* Tu. Dievas kaip Aš yra ne viskas, tad prileidžia atranką. Dievas ir Aš sutampa Tavimi keturiomis dermėmis, kuriomis Dievas trokšta visko, betko, kažko ir nieko.
* Kitas. Dievas kaip Tu yra ne viskas, tad prileidžia sandarą. Dievas kaip Kitas atsieja Mane ir Dievą. Šešios dermių poros mus atsieja padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, pagrindimu, įvardijimu bei pasakojimu.
* Suvokimas. Viskas išskiria Dievą santvarkoje ir už santvarkos, vadinas, suvokia. Viskas ginasi, kad viskas nėra Dievas.
* Aš. Dievas tad ne viskas ir prileidžia aplinką. Dievas atsitraukia nuo savęs kaip Aš, asmuo apsuptas 24 reikalų išskiriančios visaregystės.
* Tu. Dievas kaip Aš yra ne viskas, tad prileidžia atranką. Dievas ir Aš sutampa Tavimi keturiomis dermėmis, kuriomis Dievas trokšta visko, betko, kažko ir nieko.
* Kitas. Dievas kaip Tu yra ne viskas, tad prileidžia sandarą. Dievas kaip Kitas atsieja Mane ir Dievą. Šešios dermių poros mus atsieja padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, pagrindimu, įvardijimu bei pasakojimu.
2021 vasario 17 d., 23:15
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Suvestinė]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]]
į:
[[Suvestinė]], [[Santvarka]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]]
2021 vasario 17 d., 23:14
atliko -
Pridėtos 156-163 eilutės:
Išvertimų seka grindžia asmenis.
* Dievas yra pradžia be pabaigos, atvirumas jokiam santykiui. Aš esu pradžia vedanti link pabaigos, atvirumas kažkokiam santykiui. Tu esi pabaiga vedanti link pradžios, atvirumas betkokiam santykiui. Kiti yra pabaiga be pradžios, atvirumas visokiems santykiams. (Žr. D:2020.09.18)
* Santvarka yra tos ribos kurios grindžia požiūrį išverčiant Dievo išėjimą už savęs į save. Aš santvarką išgyvenu požiūriu. Ja išverčiu Dievo išėjimą už savęs į save. Užtat Tu pratęsi šį išvertimą, o Kitas pasižiūri į šį pratęsimą iš šalies. Gyvenimo lygtis reiškiasi keturiais lygmenimis: Dievas dvasia, Aš santvarka, Tu atvaizdais, Kitas jų vieningumu. (D:2020.09.15)
* Asmenys išreiškia įvairių laipsnių neišėjimus, tad išreiškia Dievui priešpastatomas savastis.
** Aš išreiškia neišėjimą už savęs, tapatumo morfizmą. Lygtis === pasireiškia X=X, neišėjimą išreiškia vienybė - lygybės ženklas.
** Tu išsako neišsivertimą. Lygtis === pasireiškia A=B, neišsivertimą išreiškia dvejybė, nelygybė.
** Kitas išsako neteigiamumą. Lygtis === pasireiškia A=B, neteigiamumą išreiškia trejybė. Kaip suprasti?
2021 vasario 16 d., 15:09
atliko -
Pridėtos 13-14 eilutės:
* Kaip apytakos viena su kita susijusios?'
* Kaip sąmoningumas ir sąmoningėjimas pasireiškia keturiose apytakose?
* Kaip sąmoningumas ir sąmoningėjimas pasireiškia keturiose apytakose?
2021 vasario 11 d., 13:48
atliko -
Pakeista 13 eilutė iš:
į:
* Kaip meilės mokslas palaiko bendrą reikalą?
2021 vasario 03 d., 18:45
atliko -
Pridėtos 202-218 eilutės:
* 0, 1, 2, 3 -> 4, 5, 6, 7. Bott (kompleksinis) 2-periodiškumas veda iš vienos ketverybės į kitą, tad derina visus trys veiksmus +1, +2, +3. Perėjimai vyksta iš 3 į 4, ir iš 7 į 0. O Bott (realusis ir simplektinis) 8-periodiškumas grindžia paskirus tris veiksmus.
* išdėliojimas -> susidėliojimas, susidėliojimas -> išdėliojimas.
* Amžina branda - žmogaus kaip instrumento tobulėjimas
* Amžinu gyvenimu Dvasia išverčia Tėvą ir Sūnų taip, kad nesulaukiame jų pabaigos, tad Tėvui teikiama pirmenybė ir nėra tolimesnio išsivertimo.
* Žinojimo rūmai žmoniškai amžinu gyvenimu išreiškia suderinimą išsakytą Dievo šokyje šventa Dvasia. Paaiškėjo kas tai yra Dvasia. Ir kadangi tai vyksta amžinai, nėra išsivertimo.
* Vamzdis ir trejybės ratas.
* Išsivertimai nulybe viena puse И grįžta trejybės ratu atvirkštine puse N.
* Žmogus yra vamzdis per kurį teka dvasia pirmyn ir atgal. Palyginti su Dievo šokiu - Dievas išeina už savęs bet nėra vamzdžio. O žmogus yra esant vamzdžiui.
* Dievo šokyje, kaip iš prieštaravimo kyla neprieštaravimas? Koks septynerybės ir gerumo ir Sūnaus vaidmuo? Kaip tai plėtojasi Dievo šokio išvertimu, išgyvenimo apytaka?
* Apytakų išvertimais išryškėja tarpas tarp savęs (savo gelmių) ir pasaulio (ir Dievo už jo).
* Meilės mokslas išverčia žinojimo rūmus.
Asmenų išsivertimai, jų daugialypumai, pasirinkimai ir pokalbiai iškyla ženklų savybių tvarka:
* Aš link Dievo
* Tu link Dievo arba Manęs
* Kitas link Tavęs, Manęs, Dievo - nes Kitas prie Dievo prieis tiktai per Tave ir Mane
2021 vasario 02 d., 21:01
atliko -
Pakeistos 201-205 eilutės iš
* Dvasia yra Dievo savastis. Dievo šokyje jinai yra suvoktasis, ja sutampa suvokiantysis ir susivokiantysis. Tai sutapimas lygmenyje Ar (kūnu). O toliau kitose apytakose jinai šį sutapimą vis brandžiau išplėtoja lygmenimis Koks (protu), Kaip (širdimi), Kodėl (valia). Tai sutapimai tarp Dievo valios ir žmogaus valios, tai jų dviprasmiškumas, kurį Dvasia pilnai išvysto savo plazdenimu tarp žmonių jiems įsijaučiant ir atsitokėjant, kiekvienam savarankiškai nustatant savo ribą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse. Tad mūsų valios išsivysto taip kad sudalyvautumėme Dievo tyrime savo klausimas, Kas aš esu?
į:
* Dvasia yra Dievo savastis. Dievo šokyje jinai yra suvoktasis, ja sutampa suvokiantysis ir susivokiantysis. Tai sutapimas lygmenyje Ar (kūnu). O toliau kitose apytakose jinai šį sutapimą vis brandžiau išplėtoja lygmenimis Koks (protu), Kaip (širdimi), Kodėl (valia). Tai sutapimai tarp Dievo valios ir žmogaus valios, tai jų dviprasmiškumas, kurį Dvasia pilnai išvysto savo plazdenimu tarp žmonių jiems įsijaučiant ir atsitokėjant, kiekvienam savarankiškai nustatant savo ribą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse. Tad mūsų valios išsivysto taip kad sudalyvautumėme Dievo tyrime savo klausimas, Kas aš esu?
---------------------
Attach:issivertimai.png
---------------------
---------------------
Attach:issivertimai.png
---------------------
2021 sausio 29 d., 15:04
atliko -
Pakeistos 198-201 eilutės iš
* Meilės mokslas: Mano užmojo išpildymas yra [[gyventi Dievu | gyvenimas Dievu]], tad mylėti, Dievo įsakymą išpildyti. Kartu tai yra suvesties taškas, kuris taipogi išmąstytinas. Tavo požiūrį gali priimti Kitas. Ir toliau Kito požiūrį tarsi Dievo požiūrį galiu priimti Aš. Juk Kito požiūris priklauso dieviškai ašiai. Tokiu būdu sandaroje įsisuka žmogaus ir Dievo dvilypumas.
į:
* Meilės mokslas: Mano užmojo išpildymas yra [[gyventi Dievu | gyvenimas Dievu]], tad mylėti, Dievo įsakymą išpildyti. Kartu tai yra suvesties taškas, kuris taipogi išmąstytinas. Tavo požiūrį gali priimti Kitas. Ir toliau Kito požiūrį tarsi Dievo požiūrį galiu priimti Aš. Juk Kito požiūris priklauso dieviškai ašiai. Tokiu būdu sandaroje įsisuka žmogaus ir Dievo dvilypumas.
Dievo savasties raida
* Dvasia yra Dievo savastis. Dievo šokyje jinai yra suvoktasis, ja sutampa suvokiantysis ir susivokiantysis. Tai sutapimas lygmenyje Ar (kūnu). O toliau kitose apytakose jinai šį sutapimą vis brandžiau išplėtoja lygmenimis Koks (protu), Kaip (širdimi), Kodėl (valia). Tai sutapimai tarp Dievo valios ir žmogaus valios, tai jų dviprasmiškumas, kurį Dvasia pilnai išvysto savo plazdenimu tarp žmonių jiems įsijaučiant ir atsitokėjant, kiekvienam savarankiškai nustatant savo ribą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse. Tad mūsų valios išsivysto taip kad sudalyvautumėme Dievo tyrime savo klausimas, Kas aš esu?
Dievo savasties raida
* Dvasia yra Dievo savastis. Dievo šokyje jinai yra suvoktasis, ja sutampa suvokiantysis ir susivokiantysis. Tai sutapimas lygmenyje Ar (kūnu). O toliau kitose apytakose jinai šį sutapimą vis brandžiau išplėtoja lygmenimis Koks (protu), Kaip (širdimi), Kodėl (valia). Tai sutapimai tarp Dievo valios ir žmogaus valios, tai jų dviprasmiškumas, kurį Dvasia pilnai išvysto savo plazdenimu tarp žmonių jiems įsijaučiant ir atsitokėjant, kiekvienam savarankiškai nustatant savo ribą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse. Tad mūsų valios išsivysto taip kad sudalyvautumėme Dievo tyrime savo klausimas, Kas aš esu?
2021 sausio 29 d., 15:01
atliko -
Pakeistos 192-198 eilutės iš
Dievas išsiverčia, o apytakos išverčiamos.
į:
Dievas išsiverčia, o apytakos išverčiamos.
Apžvelgiu kaip iš išeities taško (Dievo) išplaukia keturios pakopos kuriomis Dievas išeina už savęs.
* Dievo šokis: Išeities taškas yra [[Dievas]].
* Išgyvenimo apytaka: Iš Dievo išplaukia [[Dievo požiūris]], kurį galėtų priimti nebūtinai Dievas. Tad svarbu kaip mūsų išgyvenimuose iškyla Dievo požiūris.
* Žinojimo rūmai: Tad svarbu yra atitinkamas mano išeities taškas, mano užmojis viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti, kurį išsako [[visaregis]]. Tai yra žinojimo rūmai kurių apimtis (kažkas) yra viskas. Mano požiūrį gali priimti ne tik Aš bet ir Tu.
* Meilės mokslas: Mano užmojo išpildymas yra [[gyventi Dievu | gyvenimas Dievu]], tad mylėti, Dievo įsakymą išpildyti. Kartu tai yra suvesties taškas, kuris taipogi išmąstytinas. Tavo požiūrį gali priimti Kitas. Ir toliau Kito požiūrį tarsi Dievo požiūrį galiu priimti Aš. Juk Kito požiūris priklauso dieviškai ašiai. Tokiu būdu sandaroje įsisuka žmogaus ir Dievo dvilypumas.
Apžvelgiu kaip iš išeities taško (Dievo) išplaukia keturios pakopos kuriomis Dievas išeina už savęs.
* Dievo šokis: Išeities taškas yra [[Dievas]].
* Išgyvenimo apytaka: Iš Dievo išplaukia [[Dievo požiūris]], kurį galėtų priimti nebūtinai Dievas. Tad svarbu kaip mūsų išgyvenimuose iškyla Dievo požiūris.
* Žinojimo rūmai: Tad svarbu yra atitinkamas mano išeities taškas, mano užmojis viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti, kurį išsako [[visaregis]]. Tai yra žinojimo rūmai kurių apimtis (kažkas) yra viskas. Mano požiūrį gali priimti ne tik Aš bet ir Tu.
* Meilės mokslas: Mano užmojo išpildymas yra [[gyventi Dievu | gyvenimas Dievu]], tad mylėti, Dievo įsakymą išpildyti. Kartu tai yra suvesties taškas, kuris taipogi išmąstytinas. Tavo požiūrį gali priimti Kitas. Ir toliau Kito požiūrį tarsi Dievo požiūrį galiu priimti Aš. Juk Kito požiūris priklauso dieviškai ašiai. Tokiu būdu sandaroje įsisuka žmogaus ir Dievo dvilypumas.
2021 sausio 29 d., 14:58
atliko -
Pakeistos 161-192 eilutės iš
* Žinojimo rūmuose yra pradinis išsiaiškinimo būdas ir galutinis išsiaiškinimo būdas ir apytaka juos sieja. O tas santykis svarbus išverčiant apytakas.
į:
* Žinojimo rūmuose yra pradinis išsiaiškinimo būdas ir galutinis išsiaiškinimo būdas ir apytaka juos sieja. O tas santykis svarbus išverčiant apytakas.
'''Asmenys iškyla išsivertimais'''
Dievo išsivertimais iškyla asmenys ir jų daugialypumas (Aš: Dievas; Tu: Aš, Dievas; Kitas: Tu, Aš, Dievas). Šis daugialypumas reiškiasi asmenų [[pokalbiai | pokalbiais]]. Dievo trimis išsivertimais iškyla asmenų trys pasirinkimai. O asmenims atsiveria papildomos galimybės, ne tik Dievo pakopa bet ir Mano bei Tavo.
'''Apytakos išsiskleidžia išvertimais (požiūriais)'''
Iškyla trys skirtingos galimybės išeiti arba neišeiti už savęs. Kiekviena iš šių apytakų išplaukia iš kažkurios galimybės neišeiti už savęs.
Sandara (Aš)
* Lygtis === pirmiausiai išreiškia išvertimą (požiūrio lygtimi) Dievo išėjimo už savęs.
* Tuomet ji remiasi viduriniu sandu (sulyginimu), kad išėjimas ir neišėjimas visaip sutampa, visaip deri.
* Tačiau santvarkoje esantis asmuo gali rinktis (požiūrio lygtimi) ar išeiti už savęs (išmintimi) ar neišeiti už savęs (betkuo). Šis pasirinkimas sustatomas kitų akivaizdoje, tad bendruomenėje, kurios atžvilgiu asmuo renkasi būti asmeniu arba asmenybe.
Atvaizdai (Tu)
* Toliau šį suderinimą galima išversti taip, kad tai yra susiderinimas išėjimo ir neišėjimo. Vadinas, lygtis gali glūdėti dviejų kintamųjų susiderinime. Išėjimas už savęs (atsitokėjimas) yra sintaksė, o neišėjimas už savęs (įsijautimas) yra semantika.
* Šis susiderinimas išėjimo (pirm santvarkos) ir neišėjimo (po santvarkos) grindžia žinojimo rūmus.
* Derinimas sieja turinį ir keturias įmanomas raiškas.
* Žmogus gali rinktis neišeiti už savęs. Toks pasirinkimas grindžia žinojimo rūmus, kuriais yra bendras reikalas, bendras žaidimas, bendras klausimas, bendras suvokimas. Tai gali vykti sąlygiškai, dėstant mokslą, arba besąlygiškai, tveriant asmenybę.
* Žmogus gilinasi, jisai tampa tyrėju, kaip kad Dievas.
* Asmenybe renkasi gyventi asmenybe (mokslais) ar gyventi pasauliu (asmenybėmis).
Vieningumas (Kitas)
* Galiausiai gali būti išverstas šis susiderinimas taip, kad jisai pats susiderina su sulyginimu, tai yra, su lygties viduriniu sandu, taip kad visi trys sandai nepriklausomai susiveda. Tai grindžia meilės mokslą.
* Žmogus yra Dievo tyrimo priemonė tirti gamtą. Apsigręžia tyrimas, taip kad gamta tiria žmogų, jį tobulina kaip tyrėją.
* Toks susiderinimas vyksta tarpui vis tampriau ir tobuliau plėtojant sulyginimą tarp tyrojo mokslo ir patirties mokslo, taip kad reiškiasi amžina branda, amžinas gyvenimas.
* Pasaulis nesirenka.
Apytakos grindžia suvokimo lygmenis. Suvokimo lygmenys papildo troškimo lygmenis.
Dievas išsiverčia, o apytakos išverčiamos.
'''Asmenys iškyla išsivertimais'''
Dievo išsivertimais iškyla asmenys ir jų daugialypumas (Aš: Dievas; Tu: Aš, Dievas; Kitas: Tu, Aš, Dievas). Šis daugialypumas reiškiasi asmenų [[pokalbiai | pokalbiais]]. Dievo trimis išsivertimais iškyla asmenų trys pasirinkimai. O asmenims atsiveria papildomos galimybės, ne tik Dievo pakopa bet ir Mano bei Tavo.
'''Apytakos išsiskleidžia išvertimais (požiūriais)'''
Iškyla trys skirtingos galimybės išeiti arba neišeiti už savęs. Kiekviena iš šių apytakų išplaukia iš kažkurios galimybės neišeiti už savęs.
Sandara (Aš)
* Lygtis === pirmiausiai išreiškia išvertimą (požiūrio lygtimi) Dievo išėjimo už savęs.
* Tuomet ji remiasi viduriniu sandu (sulyginimu), kad išėjimas ir neišėjimas visaip sutampa, visaip deri.
* Tačiau santvarkoje esantis asmuo gali rinktis (požiūrio lygtimi) ar išeiti už savęs (išmintimi) ar neišeiti už savęs (betkuo). Šis pasirinkimas sustatomas kitų akivaizdoje, tad bendruomenėje, kurios atžvilgiu asmuo renkasi būti asmeniu arba asmenybe.
Atvaizdai (Tu)
* Toliau šį suderinimą galima išversti taip, kad tai yra susiderinimas išėjimo ir neišėjimo. Vadinas, lygtis gali glūdėti dviejų kintamųjų susiderinime. Išėjimas už savęs (atsitokėjimas) yra sintaksė, o neišėjimas už savęs (įsijautimas) yra semantika.
* Šis susiderinimas išėjimo (pirm santvarkos) ir neišėjimo (po santvarkos) grindžia žinojimo rūmus.
* Derinimas sieja turinį ir keturias įmanomas raiškas.
* Žmogus gali rinktis neišeiti už savęs. Toks pasirinkimas grindžia žinojimo rūmus, kuriais yra bendras reikalas, bendras žaidimas, bendras klausimas, bendras suvokimas. Tai gali vykti sąlygiškai, dėstant mokslą, arba besąlygiškai, tveriant asmenybę.
* Žmogus gilinasi, jisai tampa tyrėju, kaip kad Dievas.
* Asmenybe renkasi gyventi asmenybe (mokslais) ar gyventi pasauliu (asmenybėmis).
Vieningumas (Kitas)
* Galiausiai gali būti išverstas šis susiderinimas taip, kad jisai pats susiderina su sulyginimu, tai yra, su lygties viduriniu sandu, taip kad visi trys sandai nepriklausomai susiveda. Tai grindžia meilės mokslą.
* Žmogus yra Dievo tyrimo priemonė tirti gamtą. Apsigręžia tyrimas, taip kad gamta tiria žmogų, jį tobulina kaip tyrėją.
* Toks susiderinimas vyksta tarpui vis tampriau ir tobuliau plėtojant sulyginimą tarp tyrojo mokslo ir patirties mokslo, taip kad reiškiasi amžina branda, amžinas gyvenimas.
* Pasaulis nesirenka.
Apytakos grindžia suvokimo lygmenis. Suvokimo lygmenys papildo troškimo lygmenis.
Dievas išsiverčia, o apytakos išverčiamos.
2021 sausio 27 d., 23:10
atliko -
Pridėtos 153-161 eilutės:
[+Užrašai+]
Apytakos vienas kitą išverčia
* Tėvui nereikia įsijausti nes jisai jau yra. Jis atsiplėšia įsijausdamas.
* Pasąmonė įsijaučia, kad sąmonė galėtų atsiplėšti.
* Bendru klausimu įsijaučia, atsakymu atsiplėšia, žaidimu - klausimą atsako klausimu.
* Didysis išvertimas, kuriuo ramybė tampa įtampa ir vėl ramybe, yra susijęs su apytakų išvertimu, kuriuo atsakymai tampa klausimais ir atvirkščiai.
* Žinojimo rūmais matematika išsako pažinovo besąlygišką pavidalą, o biologija išsako pažintojo sąlygišką turinį.
* Žinojimo rūmuose yra pradinis išsiaiškinimo būdas ir galutinis išsiaiškinimo būdas ir apytaka juos sieja. O tas santykis svarbus išverčiant apytakas.
Apytakos vienas kitą išverčia
* Tėvui nereikia įsijausti nes jisai jau yra. Jis atsiplėšia įsijausdamas.
* Pasąmonė įsijaučia, kad sąmonė galėtų atsiplėšti.
* Bendru klausimu įsijaučia, atsakymu atsiplėšia, žaidimu - klausimą atsako klausimu.
* Didysis išvertimas, kuriuo ramybė tampa įtampa ir vėl ramybe, yra susijęs su apytakų išvertimu, kuriuo atsakymai tampa klausimais ir atvirkščiai.
* Žinojimo rūmais matematika išsako pažinovo besąlygišką pavidalą, o biologija išsako pažintojo sąlygišką turinį.
* Žinojimo rūmuose yra pradinis išsiaiškinimo būdas ir galutinis išsiaiškinimo būdas ir apytaka juos sieja. O tas santykis svarbus išverčiant apytakas.
2021 sausio 25 d., 23:51
atliko -
Pakeistos 149-150 eilutės iš
* Sąmoningas gyvenimas yra rašmenų sekos raiška. Sieja žinojimo rūmų sąmonės medį ir pasąmonės tinklą. Laike išsivysto, brandina, tobulina, auga, ir taip amžinybėn suderina du tobulumus ir jiems ta amžina branda
prilygsta.
prilygsta.
į:
* Sąmoningas gyvenimas yra rašmenų sekos raiška. Sieja žinojimo rūmų sąmonės medį ir pasąmonės tinklą. Laike išsivysto, brandina, tobulina, auga, ir taip amžinybėn suderina du tobulumus ir jiems ta amžina branda prilygsta.
2021 sausio 25 d., 23:51
atliko -
Pridėtos 22-27 eilutės:
[+Išsivertimų ratas+]
Iš vieno padalinimo į kitą slenkame paskira gija, tai yra, požiūriu (veiksmu +1), požiūriu į požiūrį (veiksmu +2) ar požiūriu į požiūrį į požiūrį (veiksmu +3). O iš vienos apytakos į kitą slenkame išsivertimu, tad visa veiksmų trejybe. Tiek padalinimai, tiek apytakos sieja Dievą už mūsų ir Dievą mumyse (meilę). Iš Dievo už mūsų slenkame link Dievo mumyse vis platesniais klausimais. O iš Dievo mumyse link Dievo už mūsų slenkame vis platesniais atsakymais.
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl? Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais.
* Atsakymų turiniai platėja nuo Kito Ar! iki Dievo Kodėl! Kito Ar! mus sieja su meilės atsakymu - tiesa, liudija ar Dievas yra. Iš liudijimo išauga Dievas. Tiesa yra esmė, o Dievas yra tiesos dvasia.
Iš vieno padalinimo į kitą slenkame paskira gija, tai yra, požiūriu (veiksmu +1), požiūriu į požiūrį (veiksmu +2) ar požiūriu į požiūrį į požiūrį (veiksmu +3). O iš vienos apytakos į kitą slenkame išsivertimu, tad visa veiksmų trejybe. Tiek padalinimai, tiek apytakos sieja Dievą už mūsų ir Dievą mumyse (meilę). Iš Dievo už mūsų slenkame link Dievo mumyse vis platesniais klausimais. O iš Dievo mumyse link Dievo už mūsų slenkame vis platesniais atsakymais.
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl? Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais.
* Atsakymų turiniai platėja nuo Kito Ar! iki Dievo Kodėl! Kito Ar! mus sieja su meilės atsakymu - tiesa, liudija ar Dievas yra. Iš liudijimo išauga Dievas. Tiesa yra esmė, o Dievas yra tiesos dvasia.
Ištrintos 42-45 eilutės:
Iš vieno padalinimo į kitą slenkame paskira gija, tai yra, požiūriu (veiksmu +1), požiūriu į požiūrį (veiksmu +2) ar požiūriu į požiūrį į požiūrį (veiksmu +3). O iš vienos apytakos į kitą slenkame išsivertimu, tad visa veiksmų trejybe. Tiek padalinimai, tiek apytakos sieja Dievą už mūsų ir Dievą mumyse (meilę). Iš Dievo už mūsų slenkame link Dievo mumyse vis platesniais klausimais. O iš Dievo mumyse link Dievo už mūsų slenkame vis platesniais atsakymais.
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl? Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais.
* Atsakymų turiniai platėja nuo Kito Ar! iki Dievo Kodėl! Kito Ar! mus sieja su meilės atsakymu - tiesa, liudija ar Dievas yra. Iš liudijimo išauga Dievas. Tiesa yra esmė, o Dievas yra tiesos dvasia.
2021 sausio 25 d., 23:50
atliko -
Pakeistos 38-39 eilutės iš
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau
į:
Iš vieno padalinimo į kitą slenkame paskira gija, tai yra, požiūriu (veiksmu +1), požiūriu į požiūrį (veiksmu +2) ar požiūriu į požiūrį į požiūrį (veiksmu +3). O iš vienos apytakos į kitą slenkame išsivertimu, tad visa veiksmų trejybe. Tiek padalinimai, tiek apytakos sieja Dievą už mūsų ir Dievą mumyse (meilę). Iš Dievo už mūsų slenkame link Dievo mumyse vis platesniais klausimais. O iš Dievo mumyse link Dievo už mūsų slenkame vis platesniais atsakymais.
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl? Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais.
* Atsakymų turiniai platėja nuo Kito Ar! iki Dievo Kodėl! Kito Ar! mus sieja su meilės atsakymu - tiesa, liudija ar Dievas yra. Iš liudijimo išauga Dievas. Tiesa yra esmė, o Dievas yra tiesos dvasia.
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl? Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais.
* Atsakymų turiniai platėja nuo Kito Ar! iki Dievo Kodėl! Kito Ar! mus sieja su meilės atsakymu - tiesa, liudija ar Dievas yra. Iš liudijimo išauga Dievas. Tiesa yra esmė, o Dievas yra tiesos dvasia.
2021 sausio 25 d., 23:40
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Suvestinė]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]]
į:
[[Suvestinė]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]], [[Asmenų tyrimai]]
Pridėtos 22-23 eilutės:
[+Keturių apytakų seka+]
Pakeistos 31-36 eilutės iš
Apytakos vystosi ketverybės lygmenų neigimais: Požiūriu, žvilgsniu, nuostata, vertybe. Vertybė neigia meilę, visgi Dievo požiūriu sutampa su meile, su Dievu, tad užsiskleidžia trejybės ratas.
Klausimų seka
* Aš - akivaizdu, kad esu (nes turiu požiūrį). Tad klausimas koks esu?
* Tu, koks esi, akivaizdu, tad klausimas, kaip tu esi?
* Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra Kito tiesa? Kito atsakymas? Kodėl būtent Kito liudijimas esminis? Kuria prasme būtent Kitas yra nešališkas?
Klausimų seka
* Aš - akivaizdu, kad esu (nes turiu požiūrį). Tad klausimas koks esu?
* Tu, koks esi, akivaizdu, tad klausimas, kaip tu esi?
* Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra Kito tiesa? Kito atsakymas? Kodėl būtent Kito liudijimas esminis? Kuria prasme būtent Kitas yra nešališkas?
į:
Apytakos vystosi ketverybės lygmenų neigimais:
* Požiūriu,
* žvilgsniu,
* nuostata,
* vertybe.
Vertybė neigia meilę, visgi Dievo požiūriu sutampa su meile, su Dievu, tad užsiskleidžia trejybės ratas.
* Požiūriu,
* žvilgsniu,
* nuostata,
* vertybe.
Vertybė neigia meilę, visgi Dievo požiūriu sutampa su meile, su Dievu, tad užsiskleidžia trejybės ratas.
2021 sausio 25 d., 23:37
atliko -
Ištrintos 21-23 eilutės:
[+Apytakų raida+]
Pakeistos 104-112 eilutės iš
į:
Apytakomis iškyla pasaulis nuo mūsų vis labiau nepriklausomas.
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes.
* Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas.
* Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus.
[+Iš vienos apytakos į kitą apytaką+]
'''Iš Dievo šokio į išgyvenimo apytaką'''
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes.
* Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas.
* Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus.
[+Iš vienos apytakos į kitą apytaką+]
'''Iš Dievo šokio į išgyvenimo apytaką'''
Pakeistos 121-122 eilutės iš
Iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus
į:
'''Iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus'''
Pakeistos 129-130 eilutės iš
Iš žinojimo rūmų į meilės mokslą
į:
'''Iš žinojimo rūmų į meilės mokslą'''
Pakeistos 140-141 eilutės iš
Iš meilės mokslo atgal į žinojimo rūmus
į:
'''Iš meilės mokslo atgal į žinojimo rūmus'''
Ištrintos 147-148 eilutės:
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes. Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas. Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus. Tokiu būdu apytakomis iškyla pasaulis nuo mūsų vis labiau nepriklausomas.
2021 sausio 25 d., 23:34
atliko -
Pakeistos 16-20 eilutės iš
'''Žinojimo
į:
[+Išsivertimai+]
[+Apytakų raida+]
[+Apytakų raida+]
Apytakos veda iš vienos apimties į kitą apimtį, tad iš vieno klausimo į kitą klausimą, ir iš vieno padalinimo į kitą padalinimą:
* Dievo šokis veda iš nulybės į trejybę, iš klausimo Ar Dievas yra? į klausimą Koks Aš esu?
* Išgyvenimo apytaka veda iš trejybės į šešerybę, iš klausimo Koks Aš esu? į klausimą Kaip Tu esi?
* Žinojimo rūmai veda iš šešerybės į vienybę, iš klausimo Kaip Tu esi? į klausimą Kodėl Kitas yra?
* Meilės mokslas vienybe sustato ir amžinai puoselėja klausimą Kodėl Kitas yra?
Tad visas apytakas kartu paėmus, jos veda iš Dievo į Kitą, iš nulybės į vienybę, iš klausimo Ar Dievas yra? į klausimą Kodėl Kitas yra?
Apytakos vystosi ketverybės lygmenų neigimais: Požiūriu, žvilgsniu, nuostata, vertybe. Vertybė neigia meilę, visgi Dievo požiūriu sutampa su meile, su Dievu, tad užsiskleidžia trejybės ratas.
Klausimų seka
* Aš - akivaizdu, kad esu (nes turiu požiūrį). Tad klausimas koks esu?
* Tu, koks esi, akivaizdu, tad klausimas, kaip tu esi?
* Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra Kito tiesa? Kito atsakymas? Kodėl būtent Kito liudijimas esminis? Kuria prasme būtent Kitas yra nešališkas?
Klausimais plačiau ir atsakymais siauriau
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl? Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais. Tuo tarpu atsakymų turiniai siaurėja nuo Dievo Kodėl! iki Kito Ar! Ir pastarasis mus sieja su tiesa. Matyt, siaurėja apimtys, ir tai atspindi apimčių siaurėja.
* Dievo atsakymas 2020.01.01. Kitas suveda Dievą, Mane ir Tave, būtent sąmoningumu mus visus suveda, ir būtent tiesa, iš kurios kyla būtinumas, tikrumas, galimumas. Kodėl yra Kito tiesa? tai mus suvedantis klausimas, iš kurio bet kuriose aplinkybėse susilipdo mūsų vienumas.
Pirmapradžio Dievo esmė atsiskleidžia vis siauresnėse apimtyse ir įvairesnėse sąlygose. Dievo požiūris plėtojasi požiūrių grandine. Apytakos susiguli vis sąmoningesniu žinojimu, sudėliojant apimtis, išplečiant požiūrių grandinę.
* Dievo šokis - jokį požiūrį;
* išgyvenimo apytaka - vieną požiūrį, tad padalinimus. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir išgyvenimo apytaka - dorovės tyrimas - jas visas išdėsto.
* žinojimo rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes. Atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėti iš tokių dvejybinių požiūrių.
* meilės mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Vieningumas remiasi trimis požiūriais ir meilės mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.
* Dievo šokis palaiko jokį požiūrį, nešališkumą.
* Išgyvenimo apytaka puoselėja požiūrį, pasąmonę.
* Žinojimo rūmai puoselėja požiūrį į požiūrį, sąmonę - mokslai atitrūksta nuo pasąmonės.
* Meilės mokslas puoselėja požiūrį į požiūrį į požiūrį, sąmoningumą - valią.
* O toliau pati valia save puoselėja, būtent savo pasąmonę, tad yra trejybės ratas. Tad trejybės ratas išsako tai kas yra puoselėjama, būtent kaip save puoselėjame.
* dvasia: Dievo šokis
* sandara: išgyvenimo apytaka. Kaip atrodo dvasios nebuvimas jai pasitraukus? Prisideda === (požiūris). Išverčia ir išplečia Dievo šokį.
* atvaizdai: žinojimo rūmai. Kaip sutampa dvasios buvimas ir nebuvimas? Prisideda požiūris (į požiūrį). Išverčia ir išplečia išgyvenimo apytaką.
* vieningumas: meilės mokslas. Kaip atskiriami dvasios buvimas ir nebuvimas atskiriami? Prisideda požiūris (į požiūrį į požiūrį). Išverčia ir išplečia žinojimo rūmus.
Dievo išraiška apytakomis
* Dieviškas strimagalvis žinojimas, išreiškiamas sandaromis, 0=>1=>4=>6, išverčiamas žmogišku sąmoningu suvokimu, išreiškiamu širdingu bendravimu, kuriuo esame viena, išsiaiškinimais, žinojimo rūmais, 6=>4=>1=>0. Pastarasis žingsnis 1=>0 bene žengiamas aštuongubiu keliu ir bene susiejus tris išsiaiškinimo būdus: paklusimo, pašnekovo (tikėjimo) ir blogio vengimo (rūpėjimo).
Apytaka išsako, kaip iš asmens išsiplėtoja būtent jo požiūrių grandinės galimybės.
* Nešališkai, už santvarkos: Iš pradžių, yra pirmapradis Dievas, be jokio požiūrio, iš kurio išsiveda [[Dievo šokis]]. Dievas tiesiog išgyvena savo tyrimą.
* Išmintis: ketverybės ir dvejybės atskyrimas aštuonerybe. Iš pradžių, yra grynas sąmoningumas, Aš, kaip liepsna plazdenanti tarp sąmonės ir pasąmonės, vienu požiūriu, iš kurio išsiveda [[išgyvenimo apytaka]].
* Kiekvienoje mokslo šakoje, kiekvienai asmenybei, Tau, yra Dievo trejybės atitikmuo (Tėvas už santvarkos, Sūnaus šablonas santvarkai, Dvasios tarpas santvarkoje), dviem požiūriais - požiūriu į požiūrį - klausimu ir atsakymu, kuriais išsivysto [[žinojimo rūmai]].
* Visokiausiose Dievui nepalankiausiose aplinkybėse sužaibuoja Dievo blyksnis, keturios Dievo pakopos, kuriomis jisai išeina už savęs į savo esmę, meilę Kitam, tad trimis požiūriais, požiūriu į požiūrį į požiūrį, atkartotu Dievo šokio trejybės ratu, meilės mokslo stebuklu.
Apytakos išreiškia Dievo nebūtinumą ir būtinumą. (Primena visko savybių neigimą, kuriuo vaizdo įraše "Trokštu išmanyti" tvirtinau Dievo nebūtinumą.
* Žinojimo rūmai. Dievo nebūtinumas: Dievas trokšta betko.
* Meilės mokslas. Dievo būtinumas.
Keturi išsivertimai
* Paskiri lygmenys išsako išėjimo už savęs pakopas. Skliausteliuose yra asmenys išgyvenantys išvertimus. Tolydus asmuo (Dievas) išgyvena visus asmenis, išgyvena visus išvertimus.
* Santykiai yra išsivertimas, tai veikla, kuria išeinama už savęs, tai sukeitimas išėjimo ir atėjimo, tai jų dvilypumas. (D:2020.09.19)
* Santykiai yra ryšiai tarp nepriklausomų valių. Tad santykiais vyksta susivedimas. (D:2020.09.18)
Išsivertimų lygmenys:
* Dievas yra nulybė.
* Išėjime už savęs yra vienybė, tai Dievo aplinkybės.
* Išvertime yra dvejybė, tai išėjimo už savęs aplinkybės.
* Teigiamume yra trejybė, tai išvertimo aplinkybės.
Apytakų raida pagrįsta išsivertimais
* Išsivertimas vyksta asmenų ketverybe: Aš - žvilgsnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).
* Jei neturi Dievo (už sandaros), tai negali išversti visos apytakos.
* Išsiverčia Dievo šokis - lyginant su žinojimo rūmais - žmogaus trejybė tampa vidinė širdis, daugkartinė, ne išorinis ratas - o Dievo trejybė išsidėsto trimis taškais - pradžia, viršūnė, pabaiga. Palyginti su išgyvenimo apytaka. Ir kaip su meilės mokslu? Ar jinai tveria trejybes?
** Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras).
** Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn.
** Žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės.
** Meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).
Eilės tvarka: besąlygiškumas, sąlygiškumas, nešališkumas, šališkumas.
* Besąlygiškumas 0.
* Sąlygiškumas išplečia besąlygiškumą, sąmoningai suvokia trejybės ratą 3.
* Nešališkumas žiūri iš sąlygiškumo į besąlygiškumą, į lygtį X=X, jį supranta keturiais asmenimi, tai jų santykiai su nulybe.
* Šališkumas tai išverčia, veda iš besąlygiškumo į sąlygiškumą, asmenys išgyvena 4 apytakas.
Kaip keičiasi apimtys:
* Meilės mokslas - kažkas iš nieko.
* Žinojimo rūmai - betkas iš kažko.
* Išgyvenimo apytaka - viskas iš betko.
Kaip išlieka apimtis:
* Dievo šokis - išlieka viskas
Šitas požiūris išverčia Dievo veiklą - kuriuo jisai išeina už savęs (o viskas išlieka), ir jo neveiklą - kuria jisai nieko nedaro (užtat apimtys trejopai keičiasi, tai trejybės rato pagrindas).
Iš Dievo šokio į išgyvenimo apytaką
* Dievo šokyje Dievas Dvasia išreiškia sąmoningumą, Dievas Sūnus išreiškia sąmonę, Dievas Tėvas išreiškia pasąmonę.
Iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus
* Žinojimo rūmai gal išplaukia iš išgyvenimo apytakos dėl to, kad kiekviename moksle ir kiekviename gyvenime tenka savaip atskirti širdies ir pasaulio tiesas. Juk turi pasąmone išgyventi ramybę ir neramybę.
Iš žinojimo rūmų į meilės mokslą
* Žinojimo rūmai pagrįsti matematika - vieniu, visybe, daugiu. O meilės mokslas puoselėja ir išskiria vidines būsenas: buvimą, veikimą, mąstymą.
* Žinojimo rūmai išskaido mokslus (iš matematikos) ir juos tada naujai surenka (į biologiją). O meilės mokslas atvirkščiai surenka padrikus reiškinius ir juos suvienija.
* Žinojimo rūmai nusako ką reiškia išgyventi Dievo šokį.
Iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus
* Žinojimai rūmai - troškimo mokslas - išskaido pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą - žinojimo rūmų du sparnus, taipogi tai kas už santvarkos ir kas santvarkoje, taip pat prielaidas (kontekstą) tūnančias santvarkos gelmėje.
* Žinojimo rūmais pasikeičia eilės tvarka. Pirma klausimas (sąmonė) ir paskui atsakymas (pasąmonė), ne atvirkščiai.
* Žinojimo rūmais klausiame klausimą, o pažinovas atsako.
* Išgyvenimo apytaka nusako ką reiškia išgyventi, o žinojimo rūmai nusako tą tašką iš kurio išgyvenama, kad ir kiti galėtų išgyventi.
* Išgyvenimo apytakos kalbos grindžia tiesą, ją išsako, o tai pagrindas pavidalo logikai, matematikos žinojimo rūmams. Bendra tiesa tai pagrindas bendram reikalui, jo plėtojimui.
Iš žinojimo rūmų į meilės mokslą
* Meilės mokslas išverčia žinojimo rūmus (kaip kad protas išverčia kūną). Išverčia gyvybę kaip gyvenimą. Remiasi kontekstu, taip kad ši žinojimo rūmų pabaiga tampa meilės mokslo pradžia, tampa meile, kurią meilės mokslas vysto.
* Malda yra klausimas Dievui. Tad nežinojimo rūmų pažinovas yra neribotas. Atsakymas (Dievas) eina pirm klausimo. Klausimas plėtoja atsakymą.
* Kiekvieni žinojimo rūmai susitelkia į vieną kurį tašką iš kurio išgyvena jo pažinovas, į jo kertinę vertybę. O maldos mokslas klausimais sieja šias kertines vertybes, klausimais mezga bendrystę.
* Biologijos žinojimo rūmai išplaukia iš žmogaus draugavimo su gyvybe, tad taikant bendro žmogaus gerumą kaip mokslinių tyrimų instrumentą. Meilės mokslas visa tai išverčia ir puoselėja bendro žmogaus gerumą. Žmogus susitelkia savo vertybe, o vertybė atveria tą vagą kuria apytakos viena po kitos išsiverčia, ir netgi vieningai sustyguoja visas vietas kuriomis ta vaga gali būti atveriama. Tad vertybių, kaip ir santvarkos vieningumų, yra įvairiausių, tačiau jos visos tarnauja tam pačiam tikslui. Ir jos visos atveria vertybę pranokstančią vagą kuria teka klausimai mus siejantys su Dievu už santvarkos. O biologijos žinojimo rūmų išvertimą puoselėja Dievo klausimas, kaip mums labiau mylėti vienas kitą? Ir išvertimą grindžia teisingas santykis tarp tėvo ir vaiko, tarp aukštesnės ir žemesnės vertybės, tad susikalbėjimas.
* Kai gerbiame gyvybę, mokomės iš jos, įžvelgiame jos santvarką.
* Biologijos žinojimo rūmai prasideda Sūnumi (gyvybę mylinčiu bendru žmogumi), baigasi Tėvu (gyvybės kūrėju), ir viduryje susitelkia į Dvasią (šokinėjančią bendrystės dvasią, dauginančią gyvūną)
* Žmogaus polinkis į bendrą reikalą yra kartu polinkis mylėti gamtos gyvūnus.
* Žinojimo rūmai apibrėžia asmenybės išgyvenimus iš dviejų pusių - iš lauko, iš matematikos, kaip išplaukia iš pasaulio bendrų dėsnių pavidaliams, ir iš vidaus, iš biologijos, kaip išsiplėtoja iš tam tikro vidinio taško, nejudamojo taško. O meilės mokslas apibrėžia iš trijų pusių, paaiškina kaip išsiplėtoja kertinė vertybė siejanti asmeninį vidinį turinį ir visuotinę išorinę raišką, kaip jų suderinimas amžinai plėtojasi, taip kad yra amžina branda, amžinas gyvenimas.
Iš meilės mokslo atgal į žinojimo rūmus
* Amžina branda, tai žmogaus kaip instrumento tobulėjimas.
* Sąmoningas gyvenimas yra rašmenų sekos raiška. Sieja žinojimo rūmų sąmonės medį ir pasąmonės tinklą. Laike išsivysto, brandina, tobulina, auga, ir taip amžinybėn suderina du tobulumus ir jiems ta amžina branda
prilygsta.
* Pertvarkymai parodo santvarkų tarpų lygiavertiškumą, porų lygiavertiškumą.
* Meilės mokslo išsivertimu grįžtame priešinga kryptimi susiderinus valioms.
Apytakos grindžia pasaulį
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes. Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas. Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus. Tokiu būdu apytakomis iškyla pasaulis nuo mūsų vis labiau nepriklausomas.
[+Apytakų raida+]
[+Apytakų raida+]
Apytakos veda iš vienos apimties į kitą apimtį, tad iš vieno klausimo į kitą klausimą, ir iš vieno padalinimo į kitą padalinimą:
* Dievo šokis veda iš nulybės į trejybę, iš klausimo Ar Dievas yra? į klausimą Koks Aš esu?
* Išgyvenimo apytaka veda iš trejybės į šešerybę, iš klausimo Koks Aš esu? į klausimą Kaip Tu esi?
* Žinojimo rūmai veda iš šešerybės į vienybę, iš klausimo Kaip Tu esi? į klausimą Kodėl Kitas yra?
* Meilės mokslas vienybe sustato ir amžinai puoselėja klausimą Kodėl Kitas yra?
Tad visas apytakas kartu paėmus, jos veda iš Dievo į Kitą, iš nulybės į vienybę, iš klausimo Ar Dievas yra? į klausimą Kodėl Kitas yra?
Apytakos vystosi ketverybės lygmenų neigimais: Požiūriu, žvilgsniu, nuostata, vertybe. Vertybė neigia meilę, visgi Dievo požiūriu sutampa su meile, su Dievu, tad užsiskleidžia trejybės ratas.
Klausimų seka
* Aš - akivaizdu, kad esu (nes turiu požiūrį). Tad klausimas koks esu?
* Tu, koks esi, akivaizdu, tad klausimas, kaip tu esi?
* Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra Kito tiesa? Kito atsakymas? Kodėl būtent Kito liudijimas esminis? Kuria prasme būtent Kitas yra nešališkas?
Klausimais plačiau ir atsakymais siauriau
* Klausimais apytakos plėtojasi plačiau, nuo Dievo šokio Ar? iki Meilės mokslo Kodėl? Vaidmenys (suvokėjo, susivokėjo, suvokimo) užduoda klausimus atitinkamais trejybės atvaizdais. Tuo tarpu atsakymų turiniai siaurėja nuo Dievo Kodėl! iki Kito Ar! Ir pastarasis mus sieja su tiesa. Matyt, siaurėja apimtys, ir tai atspindi apimčių siaurėja.
* Dievo atsakymas 2020.01.01. Kitas suveda Dievą, Mane ir Tave, būtent sąmoningumu mus visus suveda, ir būtent tiesa, iš kurios kyla būtinumas, tikrumas, galimumas. Kodėl yra Kito tiesa? tai mus suvedantis klausimas, iš kurio bet kuriose aplinkybėse susilipdo mūsų vienumas.
Pirmapradžio Dievo esmė atsiskleidžia vis siauresnėse apimtyse ir įvairesnėse sąlygose. Dievo požiūris plėtojasi požiūrių grandine. Apytakos susiguli vis sąmoningesniu žinojimu, sudėliojant apimtis, išplečiant požiūrių grandinę.
* Dievo šokis - jokį požiūrį;
* išgyvenimo apytaka - vieną požiūrį, tad padalinimus. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir išgyvenimo apytaka - dorovės tyrimas - jas visas išdėsto.
* žinojimo rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes. Atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėti iš tokių dvejybinių požiūrių.
* meilės mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Vieningumas remiasi trimis požiūriais ir meilės mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.
* Dievo šokis palaiko jokį požiūrį, nešališkumą.
* Išgyvenimo apytaka puoselėja požiūrį, pasąmonę.
* Žinojimo rūmai puoselėja požiūrį į požiūrį, sąmonę - mokslai atitrūksta nuo pasąmonės.
* Meilės mokslas puoselėja požiūrį į požiūrį į požiūrį, sąmoningumą - valią.
* O toliau pati valia save puoselėja, būtent savo pasąmonę, tad yra trejybės ratas. Tad trejybės ratas išsako tai kas yra puoselėjama, būtent kaip save puoselėjame.
* dvasia: Dievo šokis
* sandara: išgyvenimo apytaka. Kaip atrodo dvasios nebuvimas jai pasitraukus? Prisideda === (požiūris). Išverčia ir išplečia Dievo šokį.
* atvaizdai: žinojimo rūmai. Kaip sutampa dvasios buvimas ir nebuvimas? Prisideda požiūris (į požiūrį). Išverčia ir išplečia išgyvenimo apytaką.
* vieningumas: meilės mokslas. Kaip atskiriami dvasios buvimas ir nebuvimas atskiriami? Prisideda požiūris (į požiūrį į požiūrį). Išverčia ir išplečia žinojimo rūmus.
Dievo išraiška apytakomis
* Dieviškas strimagalvis žinojimas, išreiškiamas sandaromis, 0=>1=>4=>6, išverčiamas žmogišku sąmoningu suvokimu, išreiškiamu širdingu bendravimu, kuriuo esame viena, išsiaiškinimais, žinojimo rūmais, 6=>4=>1=>0. Pastarasis žingsnis 1=>0 bene žengiamas aštuongubiu keliu ir bene susiejus tris išsiaiškinimo būdus: paklusimo, pašnekovo (tikėjimo) ir blogio vengimo (rūpėjimo).
Apytaka išsako, kaip iš asmens išsiplėtoja būtent jo požiūrių grandinės galimybės.
* Nešališkai, už santvarkos: Iš pradžių, yra pirmapradis Dievas, be jokio požiūrio, iš kurio išsiveda [[Dievo šokis]]. Dievas tiesiog išgyvena savo tyrimą.
* Išmintis: ketverybės ir dvejybės atskyrimas aštuonerybe. Iš pradžių, yra grynas sąmoningumas, Aš, kaip liepsna plazdenanti tarp sąmonės ir pasąmonės, vienu požiūriu, iš kurio išsiveda [[išgyvenimo apytaka]].
* Kiekvienoje mokslo šakoje, kiekvienai asmenybei, Tau, yra Dievo trejybės atitikmuo (Tėvas už santvarkos, Sūnaus šablonas santvarkai, Dvasios tarpas santvarkoje), dviem požiūriais - požiūriu į požiūrį - klausimu ir atsakymu, kuriais išsivysto [[žinojimo rūmai]].
* Visokiausiose Dievui nepalankiausiose aplinkybėse sužaibuoja Dievo blyksnis, keturios Dievo pakopos, kuriomis jisai išeina už savęs į savo esmę, meilę Kitam, tad trimis požiūriais, požiūriu į požiūrį į požiūrį, atkartotu Dievo šokio trejybės ratu, meilės mokslo stebuklu.
Apytakos išreiškia Dievo nebūtinumą ir būtinumą. (Primena visko savybių neigimą, kuriuo vaizdo įraše "Trokštu išmanyti" tvirtinau Dievo nebūtinumą.
* Žinojimo rūmai. Dievo nebūtinumas: Dievas trokšta betko.
* Meilės mokslas. Dievo būtinumas.
Keturi išsivertimai
* Paskiri lygmenys išsako išėjimo už savęs pakopas. Skliausteliuose yra asmenys išgyvenantys išvertimus. Tolydus asmuo (Dievas) išgyvena visus asmenis, išgyvena visus išvertimus.
* Santykiai yra išsivertimas, tai veikla, kuria išeinama už savęs, tai sukeitimas išėjimo ir atėjimo, tai jų dvilypumas. (D:2020.09.19)
* Santykiai yra ryšiai tarp nepriklausomų valių. Tad santykiais vyksta susivedimas. (D:2020.09.18)
Išsivertimų lygmenys:
* Dievas yra nulybė.
* Išėjime už savęs yra vienybė, tai Dievo aplinkybės.
* Išvertime yra dvejybė, tai išėjimo už savęs aplinkybės.
* Teigiamume yra trejybė, tai išvertimo aplinkybės.
Apytakų raida pagrįsta išsivertimais
* Išsivertimas vyksta asmenų ketverybe: Aš - žvilgsnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).
* Jei neturi Dievo (už sandaros), tai negali išversti visos apytakos.
* Išsiverčia Dievo šokis - lyginant su žinojimo rūmais - žmogaus trejybė tampa vidinė širdis, daugkartinė, ne išorinis ratas - o Dievo trejybė išsidėsto trimis taškais - pradžia, viršūnė, pabaiga. Palyginti su išgyvenimo apytaka. Ir kaip su meilės mokslu? Ar jinai tveria trejybes?
** Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras).
** Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn.
** Žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės.
** Meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).
Eilės tvarka: besąlygiškumas, sąlygiškumas, nešališkumas, šališkumas.
* Besąlygiškumas 0.
* Sąlygiškumas išplečia besąlygiškumą, sąmoningai suvokia trejybės ratą 3.
* Nešališkumas žiūri iš sąlygiškumo į besąlygiškumą, į lygtį X=X, jį supranta keturiais asmenimi, tai jų santykiai su nulybe.
* Šališkumas tai išverčia, veda iš besąlygiškumo į sąlygiškumą, asmenys išgyvena 4 apytakas.
Kaip keičiasi apimtys:
* Meilės mokslas - kažkas iš nieko.
* Žinojimo rūmai - betkas iš kažko.
* Išgyvenimo apytaka - viskas iš betko.
Kaip išlieka apimtis:
* Dievo šokis - išlieka viskas
Šitas požiūris išverčia Dievo veiklą - kuriuo jisai išeina už savęs (o viskas išlieka), ir jo neveiklą - kuria jisai nieko nedaro (užtat apimtys trejopai keičiasi, tai trejybės rato pagrindas).
Iš Dievo šokio į išgyvenimo apytaką
* Dievo šokyje Dievas Dvasia išreiškia sąmoningumą, Dievas Sūnus išreiškia sąmonę, Dievas Tėvas išreiškia pasąmonę.
Iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus
* Žinojimo rūmai gal išplaukia iš išgyvenimo apytakos dėl to, kad kiekviename moksle ir kiekviename gyvenime tenka savaip atskirti širdies ir pasaulio tiesas. Juk turi pasąmone išgyventi ramybę ir neramybę.
Iš žinojimo rūmų į meilės mokslą
* Žinojimo rūmai pagrįsti matematika - vieniu, visybe, daugiu. O meilės mokslas puoselėja ir išskiria vidines būsenas: buvimą, veikimą, mąstymą.
* Žinojimo rūmai išskaido mokslus (iš matematikos) ir juos tada naujai surenka (į biologiją). O meilės mokslas atvirkščiai surenka padrikus reiškinius ir juos suvienija.
* Žinojimo rūmai nusako ką reiškia išgyventi Dievo šokį.
Iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus
* Žinojimai rūmai - troškimo mokslas - išskaido pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą - žinojimo rūmų du sparnus, taipogi tai kas už santvarkos ir kas santvarkoje, taip pat prielaidas (kontekstą) tūnančias santvarkos gelmėje.
* Žinojimo rūmais pasikeičia eilės tvarka. Pirma klausimas (sąmonė) ir paskui atsakymas (pasąmonė), ne atvirkščiai.
* Žinojimo rūmais klausiame klausimą, o pažinovas atsako.
* Išgyvenimo apytaka nusako ką reiškia išgyventi, o žinojimo rūmai nusako tą tašką iš kurio išgyvenama, kad ir kiti galėtų išgyventi.
* Išgyvenimo apytakos kalbos grindžia tiesą, ją išsako, o tai pagrindas pavidalo logikai, matematikos žinojimo rūmams. Bendra tiesa tai pagrindas bendram reikalui, jo plėtojimui.
Iš žinojimo rūmų į meilės mokslą
* Meilės mokslas išverčia žinojimo rūmus (kaip kad protas išverčia kūną). Išverčia gyvybę kaip gyvenimą. Remiasi kontekstu, taip kad ši žinojimo rūmų pabaiga tampa meilės mokslo pradžia, tampa meile, kurią meilės mokslas vysto.
* Malda yra klausimas Dievui. Tad nežinojimo rūmų pažinovas yra neribotas. Atsakymas (Dievas) eina pirm klausimo. Klausimas plėtoja atsakymą.
* Kiekvieni žinojimo rūmai susitelkia į vieną kurį tašką iš kurio išgyvena jo pažinovas, į jo kertinę vertybę. O maldos mokslas klausimais sieja šias kertines vertybes, klausimais mezga bendrystę.
* Biologijos žinojimo rūmai išplaukia iš žmogaus draugavimo su gyvybe, tad taikant bendro žmogaus gerumą kaip mokslinių tyrimų instrumentą. Meilės mokslas visa tai išverčia ir puoselėja bendro žmogaus gerumą. Žmogus susitelkia savo vertybe, o vertybė atveria tą vagą kuria apytakos viena po kitos išsiverčia, ir netgi vieningai sustyguoja visas vietas kuriomis ta vaga gali būti atveriama. Tad vertybių, kaip ir santvarkos vieningumų, yra įvairiausių, tačiau jos visos tarnauja tam pačiam tikslui. Ir jos visos atveria vertybę pranokstančią vagą kuria teka klausimai mus siejantys su Dievu už santvarkos. O biologijos žinojimo rūmų išvertimą puoselėja Dievo klausimas, kaip mums labiau mylėti vienas kitą? Ir išvertimą grindžia teisingas santykis tarp tėvo ir vaiko, tarp aukštesnės ir žemesnės vertybės, tad susikalbėjimas.
* Kai gerbiame gyvybę, mokomės iš jos, įžvelgiame jos santvarką.
* Biologijos žinojimo rūmai prasideda Sūnumi (gyvybę mylinčiu bendru žmogumi), baigasi Tėvu (gyvybės kūrėju), ir viduryje susitelkia į Dvasią (šokinėjančią bendrystės dvasią, dauginančią gyvūną)
* Žmogaus polinkis į bendrą reikalą yra kartu polinkis mylėti gamtos gyvūnus.
* Žinojimo rūmai apibrėžia asmenybės išgyvenimus iš dviejų pusių - iš lauko, iš matematikos, kaip išplaukia iš pasaulio bendrų dėsnių pavidaliams, ir iš vidaus, iš biologijos, kaip išsiplėtoja iš tam tikro vidinio taško, nejudamojo taško. O meilės mokslas apibrėžia iš trijų pusių, paaiškina kaip išsiplėtoja kertinė vertybė siejanti asmeninį vidinį turinį ir visuotinę išorinę raišką, kaip jų suderinimas amžinai plėtojasi, taip kad yra amžina branda, amžinas gyvenimas.
Iš meilės mokslo atgal į žinojimo rūmus
* Amžina branda, tai žmogaus kaip instrumento tobulėjimas.
* Sąmoningas gyvenimas yra rašmenų sekos raiška. Sieja žinojimo rūmų sąmonės medį ir pasąmonės tinklą. Laike išsivysto, brandina, tobulina, auga, ir taip amžinybėn suderina du tobulumus ir jiems ta amžina branda
prilygsta.
* Pertvarkymai parodo santvarkų tarpų lygiavertiškumą, porų lygiavertiškumą.
* Meilės mokslo išsivertimu grįžtame priešinga kryptimi susiderinus valioms.
Apytakos grindžia pasaulį
* Abejonės ir kiti netroškimai sieja požiūrį ir aplinkybes. Išsiaiškinimo būdai išvysto sąvokas. Meilės moksle Yoneda lema įžvelgia daiktus. Tokiu būdu apytakomis iškyla pasaulis nuo mūsų vis labiau nepriklausomas.
2021 sausio 25 d., 15:43
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
į:
[[Suvestinė]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]]
2021 sausio 25 d., 15:43
atliko -
Pridėtos 1-15 eilutės:
>>bgcolor=#e9f5fc<<
------------
* [[Suvestinė]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]]
'''Kaip išsiverčia asmenys ir apytakos?'''
------------
>><<
[++++由内而外++++]
>>bgcolor=#FFFFC0<<
---------------
*
--------------
>><<
------------
* [[Suvestinė]], [[Apytakos]], [[Trejybės]], [[Asmenys]]
'''Kaip išsiverčia asmenys ir apytakos?'''
------------
>><<
[++++由内而外++++]
>>bgcolor=#FFFFC0<<
---------------
*
--------------
>><<
Išsivertimai
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius