Išėjimas už savęs, Veiksmai, Trys protai, Išmintis, Taikymas, Išsivertimai, Įtampa, Suvokimo lygmenys, Amžino gyvenimo pjūvis

Dievas gyvena veiksmu +4, o žmogus gyvena veiksmais +1, +2, +3

• Kuo susiję veiksmas +0 ir veiksmas +4?

• Atsidavimas veda iš Dievo visiško nežinojimo (nulybės) į Dievo visišką žinojimą (ketverybę) ir toliau į Dievo visišką nežinojimą (aštuonerybę).
• Atsidavimas susijęs su ketverybe nes išreiškia keturias būsenas. Yra pradinis ir giluminis ir taip pat tarpiniai poslinkiai. Be to, tarpiniai poslinkiai reiškiasi keturiom pakopom.

Dievas, ne žmogus, gyvena veiksmu +4

Veiksmas +4 yra žmogui svetimas nes jisai išreiškia visko žinojimą vienu ypu, su visom smulkmenom, nieko apimtyje, iš nulybės į ketverybę, taipogi nieko nežinojimą vienu ypu, visko užmiršimą ir nieko nepaisymą, visapusišką gerą valią, atsitraukimą nuo žinojimo, iš ketverybės į aštuonerybę. Tuo tarpu žmogui būdingas pasąmonės įsijautimas +1, sąmonės atsitokėjimas +2 ir sąmoningumo derinimas +3. Veiksmas +4 yra šių visų veiksmų atvėrimas arba užvėrimas, tai žinojimas arba nežinojimas. Tad žinojimas yra pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo sustygavimas, jų pirminis suderinimas. Žmogus juos suderina paskirais veiksmais, tad gyvenimu.

Tad yra dieviškas visko žinojimas kuriam tačiau gali prilygti ir kurį gali patvirtinti žmogaus išgyventas žinojimas, netgi visko žinojimas tam tikra prasme, jeigu žmogus teisingai suderina žinojimo lygmenis - pasaulį, asmenybę, asmenį, Dievą.

Tad žmogiškasis visko žinojimas yra dvilypis nes jisai atkartoja, gyvenimiškai patvirtina ir įprasmina Dievo žinojimą. Šis dvilypiškumas glūdi fizikos santykyje su matematika, kurioje kiekvienas matematikos reiškinio sandas turi kartu ir fizikinę reikšmę.

O Dievo žinojimas yra svarbus žmogui kaip atrama žmogaus žinojimui, taip kad žmogus atsisako savo požiūrio vardan Dievo požiūrio.

Žmogaus patirtis yra gyvenimiška, tačiau atsiremiant į Dievo požiūrį, į tobulumo galimybę, ir taipogi galimybę mylėti netobulą, žmogui atsiveria amžinas gyvenimas.

Išėjimas už santvarkos

• Ar Dievo sąmoningumu iškyla Dievo išėjimas už savęs (ir į save)?
• Kokiu veiksmu sugrįžtama į padalinimų ratą?
• Ar keturi veiksmai išreiškia gyvenimo lygtį?
  • Ar už sąmoningumo (rinktis rinktis) yra Dievo sąmoningumas (rinktis nesirinkti)(rinktis Dievo požiūrį)?

• Ar Bott periodiškumas 2-pakopomis (kompleksinėms vektorių erdvėmis) išreiškia Dievo išėjimą už savęs į save ir iš savęs?

• Suvokimas padalinimų rate pasireiškia veiksmu +0, savęs suvokimas - veiksmu +1, bendras suvokimas - veiksmu +2, susikalbėjimas - veiksmu +3.

Kaip atsidavimas sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?

• Kaip atsidavimas susijęs su Dievo ir žmogaus požiūrių grandine?
• Kaip atsidavimas susijęs su suvokimo lygmenimis?

• Kaip atsidavimas susijęs su amžino gyvenimo stulpeliu (amžinu gyvenimu, išmintimi - visko žinojimu, gera valia - visko nežinojimu, Dievo valia)?

• Ar veiksmas +4 veda iš padalinimo į jo papildinį?
• Ar veiksmas +4 išvis nesiremia į padalinimus, o tiesiog į Dievą ir žmogų?

• Veiksmas +4 veda iš Dievo (už padalinimo) į žmogų (padalinime) ir atvirkščiai.

• Veiksmas +4 išveda iš padalinimo, iš požiūrių santvarkos, į suvokimą, kuriame skiriasi padalinimas ir papildinys.
• +4 Dievas už santvarkos išeina už savęs į mus. +4 (Dievui +0), +5 (Dievui +1), +6 (Dievui +2), +7 (Dievui +3). Dievas šiuos padalinimus išgyvena savaip, juose esančiu tarpu, atmesdamas ketverybę.

• Veiksmas +4 yra Dievo sąmoningumas, ketvirtas protas, papildantis tris protus: pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą.

Dievo veiksmas, išėjimas už savęs į save ir iš savęs, siejantis nulybę ir tarpą

• Veiksmas +4 veda iš nulybės į ketverybės apibrėžtą tarpą.
• Pirmyn ir atgal tarp dviejų būsenų, nulybės ir ketverybės: neturėjimo išankstinio nusistatymo (be žinojimo sąvokos, be nežinojimo sąvokos) ir tobulo išankstinio susistygavimo (su žinojimo ir nežinojimo sąvoka)
• Veiksmas +4 išreiškia prieštaravimą nes ketverybėje glūdi tarpas +0.

Dievo sąmoningumas

• Pasąmone renkamės save, sąmone renkamės Dievą, sąmoningumu patys renkamės, Dievo sąmoningumu patys nesirenkame, o leidžiam Dievui rinktis už mus.

Atsidavimas

• Veiksmas +4 yra Dievo (už santvarkos) ir gerumo (santvarkoje) ryšys.

Sąmoningumo palaikymas

• Sąmoningumas savo atžvilgiu. Šviesuoliai gali padėti kitiems žmonėms savo sąmoningumą taikyti sau, pasižvelgti į save.

Kompleksinis Bott periodiškumas

• Veiksmas +4 išsako Bott periodiškumą kompleksiniais skaičiais, dviem būsenom.

Išėjimas už savęs, Veiksmai, Trys protai, Viską žinoti, Taikymas, Išsivertimai, Įtampa, Suvokimo lygmenys, Amžino gyvenimo pjūvis

• Veiksmas +4 yra Dievo sąmoningumas, papildantis pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą.
• Veiksmas +4 išsako Bott periodiškumą kompleksiniais skaičiais, dviem būsenom.
• Veiksmas +4 išsako atsidavimą, kuriuo Dievas išeina už santvarkos į gerumą, o gerumas išeina per žmogų į Dievą. Žmogus gyvena veiksmais +1, +2, +3, o Dievas gyvena veiksmu +4, užtat išskleidžia Dievo ir žmogaus požiūrių grandinę.
• Dievo veiksmas +4. Pirmyn ir atgal tarp dviejų būsenų, nulybės ir ketverybės: neturėjimo išankstinio nusistatymo (be žinojimo sąvokos, be nežinojimo sąvokos) ir tobulo išankstinio susistygavimo (su žinojimo ir nežinojimo sąvoka).
• Veiksmas +4 veda iš nulybės į ketverybės apibrėžtą tarpą.
• Šviesuoliai gali padėti kitiems žmonėms savo sąmoningumą taikyti sau, pasižvelgti į save. Tai yra veiksmas +4, sąmoningumas savo atžvilgiu.
• Veiksmas +4 išreiškia prieštaravimą nes ketverybėje glūdi tarpas +0.
• Veiksmas +4 išveda iš padalinimo į suvokimą, kuriame skiriasi padalinimas ir papildinys.
• +4 Dievas už santvarkos išeina už savęs į mus. +5 (Dievui +1), +6 (Dievui +2), +7 (Dievui +3) Tai papildiniai. Trejybės ratas? Gyvybės lygtis?
• Veiksmas +4 iš Dievo į žmogų ir atvirkščiai. Ar jis veda iš padalinimo į jo papildinį? Ar jis išvis nesiremia į padalinimus, o tiesiog į Dievą ir žmogų?

Kas yra veiksmas +4?

• Veiksmas +4 yra Dievo sąmoningumas.

Kokios veiksmo +4 pasekmės?

• Veiksmas +4 nusikabina nuo padalinimų rato.

Kas yra veiksmas +4

Dievo įsisąmonijimas yra veiksmas +4

• Veiksmas +4 nusikabina nuo padalinimų rato.

• Veiksmas +4 iš Dievo į žmogų ir atvirkščiai. Ar jis veda iš padalinimo į jo papildinį? Ar jis išvis nesiremia į padalinimus, o tiesiog į Dievą ir žmogų?

• +4 Dievas už santvarkos išeina už savęs į mus. +5 (Dievui +1), +6 (Dievui +2), +7 (Dievui +3) Tai papildiniai. Trejybės ratas? Gyvybės lygtis?

• Veiksmas +4 išveda iš padalinimo į suvokimą, kuriame skiriasi padalinimas ir papildinys.

Veiksmas +4

• Kaip aštuonerybės ketvirtas šonas - viskas žinoma, viskas nežinoma - gyvenimo lygtyje išreiškia Dievo ir gerumo išskyrimą, tuo pačiu veiksmą +4 ?

Dievo įsisąmoninijimas yra veiksmas +4

• Pasąmonė atveria teigimą - renkamės teigti "taip". Sąmonė atveria neigimą - renkamės neigti "ne".
• Ar sąmonė atveria pasirinkimą? Ar sąmoningumas atveria pasirinkimą? Pasąmone renkamės save, sąmone renkamės Dievą, sąmoningumu patys renkamės, Dievo sąmoningumu patys nesirenkame, o leidžiam Dievui rinktis už mus.
• Dievo sąmoningumu (Dievo įsisąmonijimu) subliuška santvarka.
• Ar trys veiksmai išreiškia gyvenimo lygtį? Ar už sąmoningumo (rinktis rinktis) yra Dievo sąmoningumas (rinktis nesirinkti)(rinktis Dievo požiūrį)?
• Ar Dievo sąmoningumu iškyla Dievo išėjimas už savęs (ir į save)? Ar tai išreiškia Bott periodiškumą 2-pakopomis (kompleksinėms vektorių erdvėmis)?
• Veiksmai +4 nusikabina nuo padalinimų rato.
• Žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį atsiveria suvokimas.
• Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį)
• Kokiu veiksmu sugrįžtama į padalinimų ratą? Suvokimas padalinimų rate pasireiškia veiksmu +0, savęs suvokimas - veiksmu +1, bendras suvokimas - veiksmu +2, susikalbėjimas - veiksmu +3.

• Veiksmas +4 išreiškia prieštaravimą nes ketverybėje glūdi tarpas +0.

• Šviesuoliai gali padėti kitiems žmonėms savo sąmoningumą taikyti sau, pasižvelgti į save. Tai yra veiksmas +4, sąmoningumas savo atžvilgiu.

• Veiksmas +4 veda iš nulybės į ketverybės apibrėžtą tarpą.

• Veiksmas +4 išsako Bott periodiškumą kompleksiniais skaičiais, dviem būsenom.
• Veiksmas +4 išsako atsidavimą, kuriuo Dievas išeina už santvarkos į gerumą, o gerumas išeina per žmogų į Dievą. Žmogus gyvena veiksmais +1, +2, +3, o Dievas gyvena veiksmu +4, užtat išskleidžia Dievo ir žmogaus požiūrių grandinę.
• Dievo veiksmas +4. Pirmyn ir atgal tarp dviejų būsenų, nulybės ir ketverybės: neturėjimo išankstinio nusistatymo (be žinojimo sąvokos, be nežinojimo sąvokos) ir tobulo išankstinio susistygavimo (su žinojimo ir nežinojimo sąvoka).

活塞

Atsidavimas yra veiksmas +4

Atsidavimas išreiškia veiksmą +4. Jisai veda iš Dievo visiško nežinojimo (nulybės) į Dievo visišką žinojimą (ketverybę) ir toliau į Dievo visišką nežinojimą (aštuonerybę).

Šis veiksmas yra žmogui svetimas nes jisai išreiškia visko žinojimą vienu ypu, su visom smulkmenom, nieko apimtyje, iš nulybės į ketverybę, taipogi nieko nežinojimą vienu ypu, visko užmiršimą ir nieko nepaisymą, visapusišką gerą valią, atsitraukimą nuo žinojimo, iš ketverybės į aštuonerybę. Tuo tarpu žmogui būdingas pasąmonės įsijautimas +1, sąmonės atsitokėjimas +2 ir sąmoningumo derinimas +3. Veiksmas +4 yra šių visų veiksmų atvėrimas arba užvėrimas, tai žinojimas arba nežinojimas. Tad žinojimas yra pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo sustygavimas, jų pirminis suderinimas. Žmogus juos suderina paskirais veiksmais, tad gyvenimu.

Tad yra dieviškas visko žinojimas kuriam tačiau gali prilygti ir kurį gali patvirtinti žmogaus išgyventas žinojimas, netgi visko žinojimas tam tikra prasme, jeigu žmogus teisingai suderina žinojimo lygmenis - pasaulį, asmenybę, asmenį, Dievą.

Tad žmogiškasis visko žinojimas yra dvilypis nes jisai atkartoja, gyvenimiškai patvirtina ir įprasmina Dievo žinojimą. Šis dvilypiškumas glūdi fizikos santykyje su matematika, kurioje kiekvienas matematikos reiškinio sandas turi kartu ir fizikinę reikšmę.

O Dievo žinojimas yra svarbus žmogui kaip atrama žmogaus žinojimui, taip kad žmogus atsisako savo požiūrio vardan Dievo požiūrio.

Žmogaus patirtis yra gyvenimiška, tačiau atsiremiant į Dievo požiūrį, į tobulumo galimybę, ir taipogi galimybę mylėti netobulą, žmogui atsiveria amžinas gyvenimas.

Atsidavimas susijęs su ketverybe nes išreiškia keturias būsenas. Yra pradinis ir giluminis ir taip pat tarpiniai poslinkiai. Be to, tarpiniai poslinkiai reiškiasi keturiom pakopom.