Išėjimas už savęs, Veiksmai, Trys protai, Išmintis, Taikymas, Išsivertimai, Įtampa, Suvokimo lygmenys, Amžino gyvenimo pjūvis
Kaip atsidavimas sieja Dievą, gerumą ir žmogų?
Veiksmas +4
- Ar veiksmas +4 veda iš padalinimo į jo papildinį?
- Ar veiksmas +4 išvis nesiremia į padalinimus, o tiesiog į Dievą ir žmogų?
- Kaip aštuonerybės ketvirtas šonas - viskas žinoma, viskas nežinoma - gyvenimo lygtyje išreiškia Dievo ir gerumo išskyrimą, tuo pačiu veiksmą +4 ?
- Kuo susiję veiksmas +0 ir veiksmas +4?
- Kaip susiję Dievo laisvė, žmogaus laisvė ir laisvumas?
Išėjimas už santvarkos
- Ar Dievo sąmoningumu iškyla Dievo išėjimas už savęs (ir į save)?
- Kokiu veiksmu sugrįžtama į padalinimų ratą?
- Ar keturi veiksmai išreiškia gyvenimo lygtį?
- Ar už sąmoningumo (rinktis rinktis) yra Dievo sąmoningumas (rinktis nesirinkti)(rinktis Dievo požiūrį)?
Atsidavimas
- Kaip atsidavimas susijęs su amžino gyvenimo stulpeliu (amžinu gyvenimu, išmintimi - visko žinojimu, gera valia - visko nežinojimu, Dievo valia)?
- Kaip atsidavimą suprasti dvejybės atžvilgiu?
- Kaip atsidavimas sieja ramybę ir įtampą?
- Kaip atsidavimą suprasti kaip Bott periodiškumą kompleksiniu dvejybės ratu?
- Ar Bott periodiškumas 2-pakopomis (kompleksinėms vektorių erdvėmis) išreiškia Dievo išėjimą už savęs į save ir iš savęs?
Kaip atsidavimas sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?
- Kaip atsidavimas susijęs su Dievo ir žmogaus požiūrių grandine?
- Kaip atsidavimas susijęs su suvokimo lygmenimis?
活塞
Kas yra veiksmas +4?
Dievo veiksmas, išėjimas už savęs į save ir iš savęs, siejantis nulybę ir tarpą
- Veiksmas +4 veda iš Dievo (už padalinimo) į žmogų (padalinime) ir atvirkščiai.
- Veiksmas +4 veda iš nulybės į ketverybės apibrėžtą tarpą.
- Pirmyn ir atgal tarp dviejų būsenų, nulybės ir ketverybės: neturėjimo išankstinio nusistatymo (be žinojimo sąvokos, be nežinojimo sąvokos) ir tobulo išankstinio susistygavimo (su žinojimo ir nežinojimo sąvoka)
- Veiksmas +4 išreiškia prieštaravimą nes ketverybėje glūdi tarpas +0.
- Veiksmas +4 išveda iš padalinimo, iš požiūrių santvarkos, į suvokimą, kuriame skiriasi padalinimas ir papildinys.
- +4 Dievas už santvarkos išeina už savęs į mus. +4 (Dievui +0), +5 (Dievui +1), +6 (Dievui +2), +7 (Dievui +3). Dievas šiuos padalinimus išgyvena savaip, juose esančiu tarpu, atmesdamas ketverybę.
Dievo sąmoningumas
- Veiksmas +4 yra Dievo sąmoningumas, ketvirtas protas, papildantis tris protus: pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą.
- Pasąmone renkamės save, sąmone renkamės Dievą, sąmoningumu patys renkamės, Dievo sąmoningumu patys nesirenkame, o leidžiam Dievui rinktis už mus.
Atsidavimas
- Veiksmas +4 yra Dievo (už santvarkos) ir gerumo (santvarkoje) ryšys.
- Veiksmas +4 išsako atsidavimą, kuriuo Dievas išeina už santvarkos į gerumą, o gerumas išeina per žmogų į Dievą. Žmogus gyvena veiksmais +1, +2, +3, o Dievas gyvena veiksmu +4, užtat išskleidžia Dievo ir žmogaus požiūrių grandinę.
- Atsidavimas veda iš Dievo visiško nežinojimo (nulybės) į Dievo visišką žinojimą (ketverybę) ir toliau į Dievo visišką nežinojimą (aštuonerybę).
- Atsidavimas susijęs su ketverybe nes išreiškia keturias būsenas. Yra pradinis ir giluminis ir taip pat tarpiniai poslinkiai. Be to, tarpiniai poslinkiai reiškiasi keturiom pakopom.
Sąmoningumo palaikymas
- Sąmoningumas savo atžvilgiu. Šviesuoliai gali padėti kitiems žmonėms savo sąmoningumą taikyti sau, pasižvelgti į save.
Kompleksinis Bott periodiškumas
- Veiksmas +4 išsako Bott periodiškumą kompleksiniais skaičiais, dviem būsenom.
Dievas gyvena veiksmu +4, o žmogus gyvena veiksmais +1, +2, +3
Veiksmas +4 yra žmogui svetimas nes jisai išreiškia visko žinojimą vienu ypu, su visom smulkmenom, nieko apimtyje, iš nulybės į ketverybę, taipogi nieko nežinojimą vienu ypu, visko užmiršimą ir nieko nepaisymą, visapusišką gerą valią, atsitraukimą nuo žinojimo, iš ketverybės į aštuonerybę. Tuo tarpu žmogui būdingas pasąmonės įsijautimas +1, sąmonės atsitokėjimas +2 ir sąmoningumo derinimas +3. Veiksmas +4 yra šių visų veiksmų atvėrimas arba užvėrimas, tai žinojimas arba nežinojimas. Tad žinojimas yra pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo sustygavimas, jų pirminis suderinimas. Žmogus juos suderina paskirais veiksmais, tad gyvenimu.
Tad yra dieviškas visko žinojimas kuriam tačiau gali prilygti ir kurį gali patvirtinti žmogaus išgyventas žinojimas, netgi visko žinojimas tam tikra prasme, jeigu žmogus teisingai suderina žinojimo lygmenis - pasaulį, asmenybę, asmenį, Dievą.
Tad žmogiškasis visko žinojimas yra dvilypis nes jisai atkartoja, gyvenimiškai patvirtina ir įprasmina Dievo žinojimą. Šis dvilypiškumas glūdi fizikos santykyje su matematika, kurioje kiekvienas matematikos reiškinio sandas turi kartu ir fizikinę reikšmę.
O Dievo žinojimas yra svarbus žmogui kaip atrama žmogaus žinojimui, taip kad žmogus atsisako savo požiūrio vardan Dievo požiūrio.
Žmogaus patirtis yra gyvenimiška, tačiau atsiremiant į Dievo požiūrį, į tobulumo galimybę, ir taipogi galimybę mylėti netobulą, žmogui atsiveria amžinas gyvenimas.
Kokios veiksmo +4 pasekmės?
- Veiksmas +4 nusikabina nuo padalinimų rato.
- Dievo sąmoningumu (Dievo įsisąmonijimu) subliuška santvarka.
