Gvildenu | Mintys / Ironija

20220527 Ironija, Ironijos pavyzdžiai, Alfonsas Nykštaitis, 20220527IronijaSantrauka

讽刺

Prieštaravimo "pasileidimai" (nulybės atvaizdai) ir jų "aptvarai" (aplinkybės).

Linksniai? Valios? Dievo vaidmuo prieštaravime. Keturi sąmoningumo lygmenys - nulybės atvaizdai. Įvardijime (šv.Petro raktai į dangų) tikėjimas išreiškia įsisavinimą, meilė išreiškia Dievo įsitraukimą (prieštaravime). Širdies ir pasaulio tiesos.

Įvardijimas

Koks ironijos vaidmuo įvardijime?
- Koks valios vaidmuo ironijoje?
- Kokia Mano-Tavo-Kito lygtis ironijoje?
- Kaip ironija įvardijime veda iš padalinimų į aplinkybes?
Suprasti ironiją kaip susikalbėjimą, kaip asimetrišką santykį tarp ją nurodančio ir jį suprantančio.
Suprasti ironiją kaip dvigubą (ar trigubą) požiūrį.
Kaip ironijos galimybės susijusios su požiūrių permainomis?

Sveika ir nesveika ironija

Susipažinti su sokratine ironija.
Palyginti su ciniškumu ir sarkazmu.
Kur ironijoje įžvelgti dorybę?

Nežinojimo nuoširdumas

Pakalbėti su Tautvydu.
Kaip susiję ironija (nežinojimo nuoširdumas), skeptiškumas (nežinojimo drąsa), humoras (nežinojimo viltis)?

Šešerybė

Ironija, skeptiškumas, humoras remiasi nežinojimu.
O nežinome tai, kas mums svetima. Žinome tai, kas mums sava.
Ironija, skeptiškumas, humoras iškyla susvetimėjimu - kai pasikeičia riba, sumažėja savumas, padidėja svetimumas.
Humoro jausmu liūdnumą pakeičia nuostaba.
Užtat lengva piktnaudžiauti humoru, skeptiškumu, ironija kai primygtinai keičiame ribą.

Ironijos apibūdinimas

Kaip apibūdinti ironiją?

Graikijos komedijų vaidmuo Eiron, vienas iš trijų įprastųjų: Eiron (nusižeminantis, nesureikšminantis), Alazon (pagyrūnas, sureikšmintojas), tiesos mylėtojas - teisingai kalbantis, kaip yra. Nikomacho etikoje.
Ironijos graiškiška šaknis reiškia nenuoširdžią miną, apsimetinėjimą nežinančiu.
Vaizduotės ribotumas, jos santykis su savo ribomis.
Ironija - nežinojimo nuoširdumas, skeptiškumas - nežinojimo drąsa, humoras - nežinojimo viltis. Vadovautis nežinojimu. Tautvydas Vėželis.
Ironija išsako reikšmių pasikeitimą, neatitikimą, pasirinkimą, tad grindžia įvardijimą.
Paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir kontrasto būdu apibūdina daiktą ar reiškinį.
Dviprasmybė
Atotrūkis
X nepaisant Y
Suvokimas, atskyrimas
Expectation is the opposite of reality.
What is said is the opposite of the intended meaning.
Not coincidence, not bad luck.
What we say contradicts what we mean.
Kierkegaard: The essence contradicts the phenomenon.
Kierkegaard: Irony is the first step towards to subjectivity. "A life that may be called human begins with irony."
Ironija - kai reiškmė pasikeičia kai žinios papildomos.

Sarkazmas

Mano manymu: Priimti visuomenės primetamą pavidalą ir jam suteikti visuomenei priešišką turinį.
John Haiman separates sarcasm and irony in this way: “situations may be ironic, but only people can be sarcastic … people may be unintentionally ironic, but sarcasm requires intention. What is essential to sarcasm is that it is overt irony intentionally used by the speaker as a form of verbal aggression.”
William Brant’s Critique of Sarcastic Reason: “sarcasm is hypothesized to develop as a cognitive and emotional tool that adolescents use in order to test the borders of politeness and truth in conversation.”
Dostoyevsky argued that sarcasm is “usually the last refuge of modest and chaste-souled people when the privacy of their soul is coarsely and intrusively invaded.”
Philip Roth: Sarcasm is moral outrage transformed into comic art.

Pastabos apie ironiją

Massimo Pigliucci: First, irony is not always intentional, nor is it always concerned with comedy. Second, when it is both of those things, it is a somewhat gentle form of criticism — of social mores or of individuals — aimed at teaching others and whose targets tend to be deserving of it (either because of their otherwise unquestioned hegemony, or because they are pompous, self-important, and so forth).
Massimo Pigliucci: Ironija yra išbandymas. When we laugh at an ironic remark, or a sarcastic cartoon, it is left to each of us to pause and reflect on whether laughter was the appropriate response to the situation, given all we know of the individuals and cultures involved. It’s a call that requires us to summon our inner Socrates, and that makes us a better person every time we do it.

Ironijos svarba

Jėzaus aštuoni pamokymai: Kaip vertini kitus, taip pats esi vertinamas, ir taip toliau, išsako ironijos kampus.
Ironija įsivaizduojame Dievo požiūrį.
Ironija gali suvienyti skirtingai manančius ar nusiteikusius.
Plyšta galva nuo prieštaravimų įprastam mąstymui.
Dieviškoji ironija. Susigaudymas ir nesusigaudymas.

Ruslanas Baranovas. Prieš ironiją.

Ironija nieko nepakeičia.
Ironija iškelia nenuoseklumus bet to neužtenka.
Ironija įsikimbame į savąjį Aš, atsisakome įsipareigojimo ir apsisaugojame nuo buvimo pažeidžiamam.
Ironija tad yra kūrybiškumo priešybė.
Sakant viena, pasakyti kažką priešinga, bet pačiam to neištarti, atsitraukti, išlikti saugiam. (Man primena akių

Ciniškumas

Įžvelgia kituose savanaudiškus ketinimus, o tiki savo ketinimais.
Ciniškas melas - savo tiesas tvirtina nepaisant, kad jos yra neteisingos ir dargi kitus žeidžia.

Išskirti veikalai

Nykštaitis - pats kaltininkas, draugavo su dar baisesniais
Kun.Yla - draugavo su vienu kaltininku, pažinojo daug jų, bet juos suprato pagal savo laikmetį, tad nesuprato
Vytautas Mačiuika - pažinojo juos kaip vaikas, nesuprato, kas jie, gerbė ir žavėjosi jais
Zenta Irena Tenisonaitė Hellemans - buvo jų auka - rašė eilėraščius - negalėjo pasakyti

Nykštaičio atvejis

Aš apie Nykštaitį

Jisai tuo pačiu yra pagyrūnas karys, susireikšminantis, ir nusižeminantis ir tiesą kalbantis.

Draugai apie Nykštaitį

Mama: Iš pradžių įdomu, kai pasakoja apie savo šeimą ir gyvenimą. O paskui neigiamai, kad tai pletkai ir apkalbinėjimai. Žmogus su nuoskaudomis.

Žanras - "supuvę Vakarai", atsivertėliai

Buvęs kunigas Jonas Ragauskas.

Atsivertėliai

Kukauskas
Kostas Kubilinskas
Juozas Mikuckis
Evaldas: meluoja, fantastiška - kalba nebūtus dalykus - neprasta atmintis, protokole giriasi - žydų žudynių nuotraukas perdavė "Į laisvę" leidėjui Lapinskui
Rimas: sapne jam pasakė "nebūti liūdininku". Šerno tema yra liudininko tema. Andrius: Turi būti du trys liudytojai, o ką daryti su vienu liudytoju ir galų gale su Dievu? Sutapimai yra ženklai liudytojui.
vartyti veizolius, konkolius - "aš ne prie ko"

Thomas

Irony is a two-sided sword.
Irony requires skill, so suggests the person is abnormal, not able to speak straightforward.
Assume understanding by another, requires basis of understanding, requires skill.
Has the ability to hurt the other person.
Partial irony - make it more clear.
Playing between two understandings.
For serious discussion is not the right tool.
Tool to express meaning when there are obstacles to normal discussion.
The prophets used irony.

John

Real irony (of physics) - people believed everything is known or would be known and we still have that arrogance.
The irony is our own arrogance but that is a human given.
Nature is what it is. Nature mirrors our irony.
We discover irony.
Feynman: Built in irony of wave particle duality. We're given the God given ability to compute but not to know. "Shut up and compute." Despite the fact that it's impossible for us to know we're still able to compute the practical. Why is part accessible and the other is not? The universe is laughing at us - but giving us presents.

Kierkegaard

Ar patys ironija užsiimame be jokio kodėl?
Ar ironija įžvelgiame Dievo požiūrį kodėl?
Tai ironijos atvertas pasirinkimas.
Ar pamąstome, pasirenkame, ar ne?
Ar tik šiaip užsiimame tuštybėmis?
Tuštybių tuštybė.
Sovietų ironija vs. Andriaus ironija (kodėl)
(Nežinojimo) nuoširdumas - artimumas - nėra išorinio pasaulio

Šaltiniai

Robert Alter. The Art of Biblical Narrative.
The Philosophy of Irony and Sarcasm.

Jinai pakeičia vieną priešingybę - išsireiškimo turinio ir raiškos - kita priešingybe - mūsų pačių sveiko ar nesveiko elgesio. Išoriškai žiūrint, išsireiškimus apibūdina tūkstančiai garsų ir milijonai reikšmių. Tačiau drįstu įžvelgti, savo atitinkamus vidinius gyvenimus galime nusakyti labai ribotu vaizduotės žodynu, kuriuo susistyguojame, nuleidžiame ironijos įtampą, atsiremdami į savo esamą, asmenišką reikšmių tinklą. Ironiją įžvelgiu keturiais sąmoningumo lygmenimis. Prieštaravimas gali savaime atsiskleisti. Tuomet sąžininga juo nurodyti būtinumą, tikrumą ar galimumą. Arba galiu pats atkreipti savo dėmesį į prieštaravimą ir jį priskirti daiktui, eigai ar asmeniui. Galiu ieškoti prieštaravimo - vienio, visybės ar daugio. Galiu pripažinti, kad prieštaravimas glūdi manyje pačiame – buvime, veikime ar mąstyme. Bendrai, ironijos įtampa išauga prieštaravimui atsiskleidžiant arba mums ją įsidėmint arba jos ieškant arba savyje aptinkant. Ironijos įtampa atslūgsta prieštaravimą priskiriant tam tikrai vaizduotės aplinkybei.

LYA LKP archyve yra nepaskelbti varguolio, puskarininkio, policininko, sukilėlio, žudynių rengėjo, partizano, politinio kalinio Alfonso Nykštaičio širdingi atsiminimai, kuriuose jisai savo nuotykiais pavaizduoja priežastis dėl kurių „vis labiau žmonės nukrypsta į socializmo lagerį“. Atsiminimus paskatino rašyti "Kauno tiesos" redaktorius. Jų pagrindu 1961 metais A.Nykštaičiui buvo įvykdyta mirties bausmė.

Laikraštis nutyli tai, kas paaštrina įtampą tarp Nykštaičio neįtartinumo ir įsitikinimo, kad budelis sulauks bausmės: Nykštaitis jau buvo kalėjęs lageryje už nusikaltimus, ir be to, grįžęs mokėsi Marksizmo Leninizmo universitete.

sukilėlis, partizanas, kalinys - išklausytina, brangi patirtis lietuviams - žmogžudys, kosmopolitas (neaprėpiama) - bendražmogiškumo pavyzdys išklausytinas žmonijai (buvimas)

kuklus žmogus - budelis sulaukia bausmės - nutyli, kad jau kalėjo, lankė MLU (dėmesinga), santvarka pati yra baisi (eiga)

susijęs su istorijos veikėjais - gali nušviesti asmenybes - veikėjus sieja baisūs dalykai (dėmesinga) - jisai kaip veržlus žmogus pats įsivėlė į baisenybes, išsako savo nuoskaudas (asmuo)

žino kas "skauda" - jo patirtis jį įteisina - jam nerūpi jo nužudytieji (paieška) - jisai jautrus sau (savo įtampai) bet ne kitiems (susitvarko) (daugis)

netyli, dalyvaus diskusijoje, pasidalinis patirtimi - tiki tiesa gydyys ir padės susikalbėti, o jis jau atsėdėjo - jį nuteis mirtimi, o memuarus pasmerks (atsiskleidimas) - jis sudalyvaus negyvas (būtinas)

"aš pasaulio centas", vaikiškas pasaulis - aš savo kampu prisidėsiu prie pokalbio - iš jo memuaro vieninteliai paskelbti žodžiai kaip baisuolį - būtent šiais žodžiais panašus į vakarų kairuolius ir ne sovietus (visuma)

baltaraištis su kaukole - mūsų ypatumo ženklas - jeigu jie tvarkytojai, prie ko čia kaukolė (atsiskleidimas) - ta kaukolė reiškia kažką daugiau kas ankščiau sutarta (galima)

Ričardas Šveiceris - pažįstamas iš vaikystės - tai du išžudytojai (dėmesingas) - jų gyvenimo kelias neatsitiktinas (eiga)

vaikiškas antisemitizmas - kokia buvo aplinka ir kas suprantama - jie taps išžudytojais ir nėra būdingi (paieška) - jų išsivystymas dėsningas, kryptingas (daugis)

Tokia ironija iškyla skaitant kitų lietuvių kalinių atsiminimus apie Štuthofo koncentracijos stovyklą - kun.Stasio Ylos, Rapolo Mackonio, Sruoga nerašo apie savo žmoną,

Tyriau lietuvių tautos valios reiškėjų nusikaltimus, nufotografavau 100,000 su viršum puslapių.
Tai savotiškas mūsų tautos šventraštis.
Aptikau keturis veikalus, nušviečiančius kaltininkų pasaulį, atėjo galimybė su jais supažindinti.
Ieškojau prasmės sau - supratau, kad tai kas mane sudomina yra ironija kylanti dėl to, kad žinau tai apie veikėjus ko eilinis skaitytojas nežinotų.
Nusakysiu kaip ironijos pavyzdžiai yra naudingi tiriant įvardijimo kalbą.
Keturi pavyzdžiai išsireiškimų: "vaikiškas antisemitizmas", "priesaika", "aš prašau teisingumo", "mano mamos portretras".
Tad apžvelgsiu šešias atjautas.
Ironija turi nesveikų bruožų, o kartu ir sveikų bruožų.
Ką pastebėjau iš pavyzdžių...
Vertinimai yra labai asmeniški - labai priklauso nuo turimų žinių ir kultūros - tai kas man atrodo įdomu ar širdinga gali kitam atrodyti neigiama.
Kaltininkų pavyzdžiai ženkliai padidina ironijos įžvelgimą.
Ironiją galima įžvelgti visakame.
Ironija sustato sąlygas dėmesiui - ir tas dėmesys išlieka tol kol neišsprendžia klausimo.
Nesveika ironija tiesiog siekia dėmesio bet nepadeda išrišti jos įtampą.

Ironijos esmė

Ironijos esmė - svarbu, kad žmogus nežino, tai jo laisvės sąlygos.
Ironija sieja platesnį ir siauresnį požiūrį.
Skirti sąmoningą ir nesąmoningą ironiją.
Skirti atskleistą ir neatskleistą ironiją.
Aš pasakau vienaip, Tu supranti kitaip, Kitas iš šalies mato prieštaravimą, Dievas iš aukščiau sveikai įprasmina.

Sveika ir nesveika ironija

Skirti sveiką ir nesveiką ironiją.
Bandyti kalbėti tiesiai.
Ironija tampa nihilizmu, atsiribojimu.
Ironija netenkina žmogaus norinčio tiesaus žodžio.
Yra dalykų - pletkų - kurių nėra prasminga žinoti, geriau nežinoti.
Ironija gali tenkinti tik sąlygiškai.
Ironija yra dalinis atsiskleidimas.
Žinojimas nebūtinai padeda susigaudyti, teisingai elgtis, tad jis neprasmingas.
Ironija kaip priemonė - kai nedrįstame, neįstengiame tiesiai pasakyti - kai norime nors dalinai paprieštarauti - ir tada kai net tiek nedrįstame, lieka ironijos tonas kaip visuotinė nuostata, kad galime nors tiek.
Sarkazmas yra nesveika ironija.
Kierkegardas: Ironistas (nesveika ironija) neturi vizijos, pranašas turi viziją. Ironistas aukoja save.
Kierkegardas: Romantikai savo gyvenimą susikuria, gyvena poetiškai, neigia objektyvumą, susikuria praeitį, perkuria įvykius, gyvena nuotaikomis.
Kierkegardas: Žmoniškas gyvenimas neįmanoma be ironijos. Reikėtų gyventi kontroliuoti ironija.
Dievo požiūris yra joks požiūris, tai požiūrio atsisakymas. Tai virvės galo gražus užrišimas, kad virvės galas neirtų, nesidarkytų.

Išvados iš pavyzdžių

Prieštaringas kontekstas suteikia daugybę galimybių ironijai.
Nusikaltėliai žmonijai padidina ironijos įtampą.
Ironija prasminga tik tam tikram žmogui tam tikru žinojimu.
Gali vienu metu susidėlioti keli ironijos kampai.
Neįprastas reikšmių laukas suteikia nelauktą reikšmę sąvokai, žodžiui, elgesiui, įvykiui.
Kinas gali veikėjus įstatyti į skirtingus reikšmių laukus. Labiau išnaudoti kino galimybes.

Įvardijimas

Ironija gali apimti viską, jos galimybės yra įvairiausios, tad ja gal galima suvokti įvardijimo kalbą.
Ironiją galima apžvelgti viskame, tad jinai tampa neturininga.
Ironija įvardijimo kalbai suveda tris kampus, panašiai kaip įtampos lygtis suveda tris balsus pasakojimui.
Ironijoje dėmesį sužadina įtampa tarp to kaip suprasta ir to kaip yra.
Ironijos galimybės yra reikšmės patikslinimo būdai.
Įvardijime gali būti, kad veiksmai +1, +2, +3 veda iš vieno padalinimo į kitą ir ironijos pagrindu iš to išsiveda aplinkybė.
Aplinkybė iškyla kaip gyvybės dėsnis ir priklauso nuo plotmės. Prisiminti santykius tarp betko ir visko, prisiminti gyvybės dėsnių plotmes. Kur yra betkas?
Kūdikystės, vaikystės pavyzdžiai: Ne (teigia ir neigia, ydingai ir sąžiningai), Kodėl? (atsikerta neigimui ar teigimui, teiginį pripažįsta ir jo nepripažįsta, juo suabejoja), Mama (nuo jos priklausomas, o ją valdo). Abstrakti ironija glūdi kalbos pačioje pradžioje.
Paauglių kalba - sąmokslininkų juokelių kalba - vystosi labai greitai nes paaugliai keičiasi kas kelerius metus.
Kalbos išreiškia susikaldymą trimis asmenimis: Manimi, Tavimi, Kitu.
Įvardijimu Kitu stebime iš šalies kaip Aš save įsisavinu kaip Tu.
Reikėtų tirti kaip kalbos dalių rūšys (atitinkamais padalinimais) trijų veiksmų lygtimis nustato gyvybės dėsnį (aplinkybę) ir taip papildo esamas žinias nauja išsireiškimu, nauja reikšme.
Nulybės atvaizdai (tiesa - atskleidimą, betarpiškumas - dėmesį, pastovumas - paiešką, prasmingumas - aprėpimą) aštrina prieštaravimą, sukelia įtampą (tai įtampos lygtys, šaltiniai), o trejybės atvaizdų aplinkybės gesina, slopina, išriša įtampą.

Nežinojimo nuoširdumas

Nežinojimo nuoširdumas iškyla nepaisant ironijos, nepaisant neatitikimo - išlieka nuoširdumas kaip dorybė.
Ironijos ketverybė (pagrįsta šešerybės atvaizdais) iškyla dėl to, kad įvardijimas išplaukia iš Dievo valios sandaros, o ji remiasi trimis asmenimis: Dievu ir žmogumi ir kitu. Jie atsisipindi ironijos ketverybėje.
Prieštaravimas apibūdina veidmainiškumą.

Kun.Stasys Yla. Žmonės ir žvėrys.

Ketvirtą gavėnios sekmadieni suruoštas mums antrasis “krikštas” pirmiausia palaužė teis. majorą Stasį Puodžių. Jis greitai susirgo plaučių uždegimu, bet keletą dienų dar buvo varomas į darbus. Parvesdavome ji už rankų ir vėl išsivesdavome. Stengėmės, kad jis patektų prie vandentiekio statybos darbų, o čia jį užkišdavome tarp sukrautų plytų, įsaulyje, kad prasėdėtų ligi vėl grįšime iš darbo. Po keleto dienų jis buvo visai bejėgis, ir vieną rytą gavo kortelę eiti į ligoninę. Palydėjau jį kiemu iš 6-to bloko, kur tada mes gyvenome. Vedžiau už parankės ir mačiau, kaip jis beviltiškai atrodo.

— Stasy, — sakau jam. — Aš noriu atlikti tau pareigą, kaip kunigas. Tavo kova bus sunki, pats supranti. Ar nori?

Jis pažiūrėjo į mane, lyg netikėdamas žodžiais.

Laiko išpažinčiai atlikti nebuvo. Jutau, kad jo dienos suskaitytos, ir aš jam tuojau daviau išrišimą. Mačiau, kaip jo akys buvo pilnos ašarų. Jis sutelkė visas jėgas ir jo veidas lyg pragiedrėjo. Jis paspaudė man ranką. Jo žvilgsnyje mačiau dėkingumą.

Po keletos dienų, balandžio 14 d. — trečiadienį prieš palmių sekmadienį — 7 val. ryto jis mirė, — pirmasis iš mūsų 46 - šių. Kai 17 balandžio (palmių išvakarėse) patekau pats į ligoninę, kiti mūsiškiai ligonys pasakojo, kad Puodžius prieš mirtį klejojęs ir garsiai šaukęs. Net kelintoje palatoje girdėjo jo vokiškai kartojamus žodžius: “Aš prašau teisingumo... Prašau pašaukti kun. Ylą.”

Kodėl jis šaukėsi kunigo? Matyt, išrišimo įspūdis veikė jį; gal norėjo atlikti dar pilną išpažintį. Šita mintis turėjo būt labai gili, kad net kliedėdamas jos nepametė.

Nelaimingas Puodžius! Turėjo jis jautrią širdį, kaip ir daugelis Zarasų krašto žmonių. Mažas būdamas tarnaudavo mišioms ir buvo katalikiškai auklėjamas. Bet gyvenimas vėliau sulaužė gražią jo jaunystę. Jo šeiminė žaizda buvo gili — šitai aš žinojau. Berlyne, kai mes pirmąjį kartą buvome pabėgę, mačiau jo sugyventinę; žmona su dviem sūneliais tada liko Lietuvoje. Aš nesikišau į šį jo reikalą, buvau jam bičiuliškas, kaip ir kitiems tautiečiams. Kartais užeidavau į viešbutį, kur gyveno jis ir dar keletas lietuvių, pasikalbėdavau. Man rūpėjo ši jo žaizda, bet galvojau, kad reikia ją pakęsti — laukti, kol jis pats jieškos progos ją pagydyti. Gal kada ta mano bičiulystė jam pravers, gal šauksis kokios pagalbos... Dabar jis šaukėsi — paskutinę valandą. Matyt, norėjo tą žaizdą užgydyti, bet aš buvau nebeprisišaukiamas. Dirbau laukuose, ir nieks iš ligoninės nebūtų galėjęs manęs atvesti pas mirštantį Puodžių.

Balys Sruoga. Dievų miškas.

Kaip ironiją įžvelgti muzikoje?

Janet Bourne. Perceiving Irony in Music: The Problem in Beethoven’s String Quartets.
Violation of expectation (palyginti su Leonard Bernstein "The Unanswered Question")(ir su lūkesčiais - su nuostaba, su grauduliu, su baime, su bjauresiu)
Blatantly failing to fulfill one or more of the “maxims” defined by the linguist H.P. Grice (1975), who argues that a person implicitly follows the maxims in any “cooperative” conversation.
This is the Sound of Irony: Music, Politics and Popular Culture Rinkinys, red. Katherine Turner.
Ironija sutarime - skirtingų žmonių balsai gali susidainuoti ir tapti vienu balsu arba ne.
Michael Cherlin. Varieties of Musical Irony from Mozart to Mahler. Recenzija
- Michael Cherlin meditates on various philosophical and literary writings on irony and undertakes the ambitious task of assembling a generic classification of irony that can be applied to common-practice repertoire from Mozart to Mahler.
- Esti Sheinberg's analysis of Shostakovich's music in relation to the Russian formalists,
- this reviewer's analysis of Ligeti's Le Grand Macabre through the lens of Bakhtin's existential irony,
- Michael Klein's analysis of Chopin's Nocturne in B Major op. 32, no. 1, on the basis of Northrop Frye's ironic archetype,
- Julian Johnson's study of irony in Mahler's songs and symphonies.
- One of the distinguishing features of Cherlin's monograph is the synoptic perspective he brings to analyzing...

2022.05.17 A: Kaip ironija išlaiko mūsų dėmesį?

D: Ironija išskiria Dievo ir žmogaus kampus, leidžia matyti dviem kampais, tad kurti požiūrių grandines. O tų grandinių puoselėjimas išlaiko dėmesį, tai Dievo ir žmogaus susikalbėjimas.

2022.05.16 A: Koks žinojimo ir nežinojimo vaidmuo ironijoje?

D: Ironija nušviečia žmogaus laisvumą, kaip jo troškimai išplečia ir pranoksta jo likimą. Jo likimai išplaukia iš jo nežinojimo. O jo nežinojimą apibrėžia jo žinojimas. Tad ironija patvirtina, kad jo nežinojime glūdi kažkas daugiau nė jo žinojimas, kuo jis pranoksta save. Ironija išsako žmogaus galimybę pranokti save, kad galėjo ir gali būti kitaip.

2022.05.14 A: Kaip nežinojime glūdinčiose dorybėse įžvelgti žmogaus ir Dievo požiūrius?

D: Žinojimas remiasi žmogumi, o nežinojimas remiasi Dievu. Dorybės yra tai kuo remiasi Dievo žinojimas, tai žmogaus esmė, o kartu tai trejybės rato pagrindas. Žmogus atsiskleidžia nežinojime ir jisai atsiskleidžia pirmiausia Dievui. Užtat Dievas juo atsiskleidžia, o jūs, Dievo liudytojai, toliau atsiskleidžiate tam pačiam Dievui, kuris jus vertina, taip kad tas žmogus galiausiai save supranta per jus ir per Dievą.