Gvildenu | Mintys / IzaijasSantrauka

40:1-40:11 Guoskite Dievo tautą. Ruoškite Dievui kelią. Visi regės Dievo šlovę. Jisai rūpinsis tauta.

40:12-40:26 Viskas prieš Dievą yra niekas. Jisai viską sukūrė. Viskas prieš jį dūli.

40:27-41:20 Jokūbai, nemanyk, kad Dievas nesirūpina. Esu su tavimi. Savo priešus sutriuškinsi. Apsodinsiu dykumas, kad žinotumėte jog Viešpats tai padarė.

41:21-41:29 Tegul ateina tie, kurie parodys, kaip bus. Bet tokių nėra, nes jie tėra tuštybė.

42:1-42:4 Mano palaimintasis ramiai ir užtikrintai įvykdys teisingumą.

42:5-42:15 Aš savo palaimintąjį siųsiu kaip naują sandorą, kurią iš anksto pasakau, savo šlovei naikinsiu kalnus ir upes.

42:16-42:21 Neapleisiu savo neregių, bet juos vesiu naujais keliais, juos sugėdysiu dėl jų stabų, viską padidinsiu, kad matytų teisingumo labui.

42:22-42:25 Jo tauta užguita, tai kas iš jos suvoks ateitį? O Dievas atidavė tautą bausti, nes jo neklausė. Bet tauta nesusigaudė.

43:1-43:21 Šaukiu tautą, kurią sau sukūriau. Nebijok, tave atpirkau, nes tu man brangi. Įsidėmėkite dabar darysiu naują darbą.

43:22-43:28 Aš savo labui atleidžiu tau nuodėmę, bet tu nesigręži į mane, tiek man vargini su savo nuodėmėmis. Susitaikykime.

44:1-44:8 Nebijokite, nes būtent aš atgaivinsiu jūsų dvasią. Ir kas kitas galėtų skelbti ir įvykdyti? Nėra kito Dievo.

44:9-44:21 O juos slegia stabai į kuriuos kreipiasi globos. Betgi stabai neišgelbės. O tiktai aš, jų kūrėjas.

44:22-45:19 Aš jums atleidžiu. Aš jums bausmes nutraukiu. Suvokite jog būtent aš darau gerą ir blogą. Aš užsiimu ne veltui, o kad baigtųsi sėkmingai. Kas manęs nemato, kas su manimi ginčysis? Aš gi veikiu viešai. Žmoguje įdiegiau teisingumą, ir jis duos vaisių

45:9-45:11 Vargas tam, kuris ginčijasi su savo kūrėju: Ką darai? O pasakyk kas bus ir ką man daryti!

45:20-45:23 Tautos likučiai atpažinkite mane, jog aš Dievas. O aš visus išvaduosiu išimtinai.

45:24-45:25 Lai atsiranda vienas, kuris remtųsi Dievu. Jis atsilaikys prieš visus ir visus išteisins, įkvėps.

46:1-46:8 Stabai man neprilygsta. Prisiminkite, nusidėjėliai.

46:9-47:15 Aš pranašauju, nusistatau ir įvykdau. Tiek ankščiau, tiek dabar. Aš priartinsiu savo teisingumą tiems, kurie toli nuo jo. Aš Babilonijai pavedžiau savo tautą, bet jos nepagailėjo ir pasitikėjo savimi ir savo blogumu. Pasikliauk savo patarėjais, tavęs neišgelbės.

48:1-48:16 Kad nepamanytumėte, jog tai jūsų stabų darbas, Aš jums nuo seno rodau ką darysiu, ir jūs mane minite, bet neskelbiate mano naujienos. Jūs man neištikimi bet aš savo šlovės labui jus išgryninu negandomis. Susigaudykite.

48:17-49:13 Džiaukitės sugrįžėliai, nes aš išvadavau savo tarną. Tarnas įsčiose numatytas atstatyti tautą bet taip pat būti sandora tautoms.

48:18-48:19 Būtumėte laikęsi mano įsakymų, būčiau dovanojęs ramybę.

48:22 Piktiesiems nebus ramybės.

49:4 Tarnas laukė ir jo pasirengimas perniek?

49:14-49:26 Tauta mano, kad ją užmiršau. Betgi kaip aš galėjau užmiršti savo vaikus? Aš jus ištisai matau ir jūs matysite, kaip suklęstėsite. Visus išvaduosiu. Tautos jums tarnaus, o engėjai save naikins.

50:1-50:3 Ne aš jus pardaviau į vergiją, o jūs patys. Kuris iš jūsų atsiliepė, kai šaukiau? (Išvaduotojo.) Ar aš sumenkau? Ne, aš savo valia kuriu tamsybę.

50:4-51:7 Dievas man davė klausytis išminties ir ją kalbėti. Vieni mane užgaulios, kitus įkvėpsiu. Viešpats arti manęs. Viešpaties tamsa geriau nei žmogaus šviesa. Žiūrėk į praeitį kaip Viešpats guodė tamsoje, ir taip jis elgsis dabar. Jo įsakymas ir teisingumas bus šviesa, o visa kita išnyks. Kieno širdyje tatai, laikykitės, nebijokite skriaudikų.

51:8-52:6 Aš jus guodžiu. Tad ko bijote mirtingųjų? Aš jus sukūriau, kad būtumėte mano. Pabuskite iš kančių. Supraskite, jog jūsų kančias atiduosiu jūsų engėjams. Bet nėra nė vieno, kuris tautą pažadintų. Puoškis ir stiprinkis nes būsi išvaduota veltui, kaip ir pavergta veltui. Mano vardu keikiamasi, tai žinos mano vardą, kad tai kalbu.

52:7-52:12 Gerą naujieną skelbiantis guodžia ir įkvėpia tautą džiūgautis nes Viešpats žengia pirma jos. Visi matys jos išgelbėjimą.

52:13-53:12 Dievo tarnas bus išaukštintas (skelbiantysis gerą naujieną) nes jisai buvo atmestas, kankinamas, ujamas Dievui leidus, juo atpirkti nusidėjėlius.

54:1-54:15 Džiaukis ateitimi, užmirši gėdą, nes tavo Dievas kūrėjas yra tavo atpirkėjas, bus vadinamas visos žemės Dievu. Apleido trumpam, amžiams malonę parodys. Pasižadėjau neberūstauti ant tavęs, kaip kad pažadėjau, jog nebus kito tvano. Bus ramybės sandora ir visi vaikai bus mokomi Dievo. Teisingumu bus pastatyta ir kurie telksis prieš tave žlugs.

54:16-54:17 Sukūriau naikintoją. Pasmerksi savo priešus. Štai mano tarnų paveldas.

55:1-55:3 Ištroškę, gerkite, išalkę, sotinkitės, džiaukitės, klausykite ir gyvenkite, sudarysiu su jumis amžiną sandorą.

55:4-55:5 Kaip Dovydas žmonėms liudytojas, vadas, karvedys, taip tautos bėgs pas tave nes Dievas tave išaukštins.

55:6-55:9 Ieškokite Dievo kolei jis šalia, šaukite jo kolei jis arti. Lai neteisingieji nusigręžia nuo savo kelių, lai grįžta į Dievą, jisai jiems atleis. Nes Dievo mintys ne jūsų mintys, jo keliai ne jūsų keliai. Nes jo mintys aukštesnės.

55:10-55:13 Mano žodis bus ne veltui, kaip lietus želdins žemę, duos vaisių. Nes džiaugsitės ir žemė bujos, bus man amžinas ženklas.

56:1-56:8 Laikykis teisingumo, nes mano išgelbėjimas arti ir mano teisingumas bus atidengtas. Palaiminti teisingieji ir tie kurie laikosi šabo. Neleiskite svetimšaliams nei eunuchams jaustis nustumtaisiais. Jei laikysis šabo, tai bus amžinai įtraukti į Dievo namus, labiau kaip vaikai. Mano namai bus visų tautų namai. Suburs išmėtytą tautą ir taipogi kitus.

56:9-57:13 Žvėrys, pulkite. Sargai yra pasileidę. Teisingieji žūsta, bet jų galas tai ramybė. Tuo tarpu burtininkai tarnauja aistrai ir netikriems dievams, aukoja savo vaikus, paleistuvavo su visu pasauliu. Tu pavargdavai bet vis rasdavai naujų jėgų. Ko taip bijojai, kad manęs neprisimeni? Ar manęs nebijai dėl to, kad ilgai tylėjau? Aš tavo darbus atidengsiu. Kai šauksi pagalbos, lai tau padeda tavo stabai. Jie žlugs.

57:14-57:19 Tas, kuris pasitiki manimi paveldės šventą kalną ir kvies pašalinti kliūtis mano tautai. Nes Dievas gyvena su nuolankiaisiais ir atgailaujančiais. Nuolatos nepyksiu, kad dvasios, kurias sukūriau, nepalūžtų. Mačiau jo nuodėmes ir pagydysiu, ir paguosiu tuos, kurie dėl jo liūdi. Ramybe išgydysiu.

57:20-57:21 Bet piktieji nenurimsta. Piktiesiems nėra ramybės.

58:1-58:14 Parodyk mano tautai jos nuodėmes. Jos pasninkas ne toks, kokio noriu. Ji džiaugiasi malonumais, dirba savo darbus, ginčytis ir smurtauti (laimėti teisingumu, ne gyventi ir teikti malonę). Mano pasninko diena: atpalaiduoti piktybės saitus, išlaisvinti engiamus, rūpintis skurstančiais, neatsiriboti vienam nuo kito. Tada teisingumas jus lydės ir Dievo šlovė bus jūsų atpildas. Tada šauksite Dievo ir jis atsilieps. Jei pašalinsite jungą ir tuštybes ir rūpinsitės kenčiančiais jūsų šviesa iškils, jūsų tamsa bus kaip šviesa. Dievas jus ves ir globos. Viską atstatysite. Jei pasišvęsite šabui ne sau, o Dievui, Dievas tave džiugins savo tautos paveldu, kaip jisai prasitarė.

58:2-58:3 Jie eina pas mane, džiaugiasi manimi, mokosi teisingumu, klausia ir pasninkauja, Dieve argi nepastebi?

59:1-59:3 Dievas nesumenkėjo, o būtent jūsų nuodėmės atskyrė jus, kad jūsų neklauso.

59:4-59:13 Jie nešaukia teisingumo, meluoja, daro blogį, jį visaip mąsto. Nežino ramybės, o visus kelius rezgia. Užtat teisingumas toli nuo mūsų. Laukiam šviesos bet tesame tamsoje. Esame akli, pargriūname. Jau trokštame teisingumo, išgelbėjimo, bet jie toli. Mūsų nuodėmės daugėja, liudija prieš mus. Mes tai žinome, kaip nusigręžėme nuo Dievo piktomis melo širdimis.

59:14-59:20 Teisingumas atitolęs. Tiesa neveiksminga. O kuris nusigręžia nuo blogio tampa auka. Dievui nepatiko, kad nėra teisingumo. Jisai matė, kad nėra nė vieno žmogaus, kuris įsiterptų. Dievas pats apsirengė teisingumo išgelbėjimu, rūstumu, atpildu. Atlygina pagal darbus savo priešams, jie bijos Dievo vardo. Ateis savo tautai, tiems kurie nusigręš nuo nuodėmių.

59:21-60:22 Štai mano sandora. Mano dvasia ant jūsų, mano žodžiai jūsų lūpose per kartų kartas. Pakilkite, jūsų šviesa atėjo tamsybėse, Dievo šlovė, matyk, kaip visas tautas subursi, tavo vaikai sugrįš. Tavo širdis pabijos ir padidės. Šlovins Dievą, o jisai tave. Svetimšaliai tave atstatys, nes savo rūstumu tau trenkia, bet savo malone, pasigailėjau. Būsi atvira visoms tautoms, nes ta kuri tau netarnaus pražus. Žinosi, kad esu tau Dievas, išgelbėtojas ir atpirkėjas. Valdysi tvarka ir teisingumu. Dievas bus tau šviesa, tavo vartai jo šlovė, tavo sienos išgelbėjimas. Jūs būsite teisingi ir paveldėsite žemę, mano darbą, kad būčiau tuo pašlovintas. Mažylis taps tauta, jo labui tai paskubinsiu.

61:1-61:7 Viešpaties dvasia ant manęs, kad skelbčiau gerą naujieną, paguodą kenčiantiems, nuskriaustiems, kad jie būtų teisingumo medžiai, Dievo sodiniais, kad jis būtų jais pašlovintas. Jums tarnaus, o jūs būsite kunigai ir džiaugsite jų turtais, gausite dvigubai už gėdą, amžiną džiaugsmą.

61:8-61:9 Nes aš myliu teisingumą ir nekenčiu aukų vardan blogio. Jus vesiu amžina sandora. Jų sėkla bus plačiai žinoma, kaip Dievo palaiminta.

61:10-61:11 Džiaugsiuosi Dievu, kaip jisai mane išpuošė, nes jisai padarys, kad išdygtų teisingumas ir garbinimas.

62:1-62:9 Nenurimsiu kolei teisingumas neis iš tautos kaip šviesa pasauliui, taip kad būsi naujai vadinama Dievo duotu vardu. Dievo nuotaka, jo džiaugsmas. Paskyriau budėtojus: nenurimstančius, kurie minite Dievą, neleiskite jam nurimti kolei tauta nebus pagarbinamas. Dievas pažadėjo, kad tavo triūsas ir vaisius nebus tavo priešams, o darbininkams šlovinti Dievą.

62:10-62:12 Paruošk, palengvink kelią žmonėms, ateina Dievo išgelbėjimas, atpildas, darbas. Būsite nepasmerkta tauta, Dievo išvaduota, šventa.

63:1-63:6 Neradau kad būtų su manimi. Juos myniau savo siautuliu. Mano širdyje atpildo diena ir atpirkimo metai. Tad pats jus pargriausiu, išgelbėsiu.

63:7-63:14 Minėsiu Dievo malonę, visa ką padarė savo tautai. Jisai sakė, štai mano tauta, ji nemeluos, buvo jos išgelbėtojas. Jai skaudant ir jam skaudėjo. Jis gailėjosi, ją išgelbėjo, savo buvimu šalia ją nešė. Ją prisiminė, kaip ją gelbėjo. Kur tasai Dievas, kuris ją lydėjo? ją vedė? kad jo vardas būtų šlovingas.

63:10 Bet tauta sukilo ir suneramino jo dvasią, tad jisai tapo jos priešu.

63:15-64:3 Dieve, žvelk iš dangaus, iš tavo šventumo ir šlovės namų į žemę: kur tavo įnirtis ir malonė? Tu gi mūsų tėvas. Kodėl mus vertei nuklysti, sukietinai mūsų širdis iš baimės tau? Sugrįžk. Tavo paveldu džiaugėmės labai neilgai. Ženk iš dangaus, kad mūsų priešai bijotų. Kaip tada kada tavęs neprašėme.

64:4-64:5 Tačiau niekas net nežino ką tu esi paruošęs tam kuris tavęs laukia. Tu jį sutiksi.

64:5 Tu pyksti, nes mes nusidėjome.

64:6-64:7 Bet mes esame nešvarūs, nusikaltę. Nėra, kas drįsta tave kalbinti ir tąsyti, nes tu pasislėpęs.

64:8-64:12 Bet tu mūsų tėvas, mes tavo kūriniai. Neprisimink mūsų kaltę amžinai. Juk mes tavo tauta. Žiūrėk, kaip šventykla nugriauta. Ar tu susilaikysi?

65:1-65:5 Tauta užmiršiusi Dievą ir jo vardą. Negirdi, kaip jisai jos šaukia. Mane pastoviai pykina kreipdamasi į stabus, vaizduodamasi šventa.

65:6-65:7 Netylėsiu, bet atlyginsiu taip, kad pajustumėte širdyje.

65:8-65:10 Bet nesunaikinsiu gerumo tarp jų. Išrinktieji, kurie manęs ieškojo, gims ir paveldės.

65:11-65:12 Bet jūs nusigręžėte nuo manęs, vienas kitą palaikėte, kai šaukiau, neatsiliepėte, darėte blogį mano akyse, rinkotės tai, kas man bjauru.

65:13-65:16 Dievas sako mano tarnai džiaugsis, o jūs kentėsite, nesusigaudantys. Liksite prakeiksmu, Dievas jus išnaikins. Naujai pavadins tuos, kuriuos laimins. Kaip tiesos Dievas. Nes ankstyvesnės bėdos bus užmirštos. Dievas nebematys jų.

65:17-65:25 Dievas aną užmirš ir sukurs naują žemę ir dangų. Amžinai džiaukitės mano kūryba, nebebus skausmų. Visi džiaugsis savo darbo vaisiais, gyvens santarvėje. Jiems ar nešaukus manęs, atsiliepsiu.

66:1-66:4 Dievas sako: mano dangus ir žemė, ką reiškia man šventykla? Bet aš kreipsiu dėmesį į žmogų, kuris skursta ir atgailauja ir dreba dėl mano žodžio. Kas aukoja aukas, tas užsiima stabmeldyste, rinkosi savo kelią, juo džiaugiasi. Jiems duosiu kliedesių ir jų baimes įgyvendinsiu, išpildysiu nes jie neatsiliepė, kai šaukiau, o darė tai, kas man bjauru.

66:5-66:6 Kurie dreba dėl Dievo žodžio, išgirskite jo žodį Jūsų broliai, kurie jūsų nekentė, kurie tarsi šlovino Dievą, bus sugėdinti kai Dievas ateis, tavo džiaugsmui.

66:7-66:9 Tauta sulauks sūnaus. Net be skausmų viskas bus išspręsta sykiu, iš kart juk Viešpats įgyvendins tai, ko ėmėsi.

66:10-66:14 Džiaukitės tauta visi kurie ją myli, kurie dėl jos liūdi, nes Dievas jai suteiks ramybę, kad galėtumėte džiaugtis jos vaisiais. Jus guosiu, atsigausite ir Viešpaties gerumas bus žinomas jo tarnams, jo nemalonė jo priešams.

66:15-66:17 Dievas parodys savo pyktį ir tuomi bandys susikalbėti, maldaus, o tie kurie neteisingai save šventina bus sunaikinti su savo stabais.

66:18-66:23 Žinau visų mintis ir jų darbus. Visos tautos matys mano šlovę. O ženklas bus kad visoms tautoms likučiai skelbs mano šlovę. Surinks šlovinti Dievą. Ir tauta bus amžina, kaip ir naujas dangus ir žemė.

66:24 Ir kurie nusižengė Dievui liks amžinu pavyzdžiu.