Gvildenu | Mintys / JėzausŽinojimoRūmaiPagalJoną

Dievas Sūnus, Žinojimo rūmai, Žinojimo rūmų pavyzdžiai

Kaip Jėzų išreiškia jo žinojimo rūmai?

Jėzaus žinojimo rūmai pagal Joną

Skaitiniai

Jn 7

Trejybės ratas

Liudijimų sutapimas: Jėzaus, šventųjų, Dievo, darbų, Raštų

31 Jei tik aš pats apie save liudyčiau, mano liudijimas nebūtų tikras. 32 Bet apie mane liudija kitas, ir aš žinau jo liudijimą apie mane esant tikrą. 33 Jūs buvote nusiuntę pasiuntinius pas Joną, ir jis paliudijo tiesą. 34 Aš nesigriebiu žmogaus liudijimo, bet šitai kalbu tam, kad jūs būtumėte išgelbėti. 35 Jonas buvo degantis ir šviečiantis žiburys, tačiau jūs panorėjote tik valandėlę jo šviesa pasidžiaugti. Jn 5
36 Aš turiu aukštesnį liudijimą negu Jono: tie darbai, kuriuos man skyrė nuveikti Tėvas, patys darbai, kuriuos aš darau, liudija apie mane, kad mane yra siuntęs Tėvas. 37 Taip! Mane pasiuntęs Tėvas paliudijo apie mane. Jn 5
Bet jūs niekada nesate girdėję jo balso nei regėję jo veido, 38 ir jo žodis jumyse nesilaiko, nes jūs netikite tuo, kurį jis yra siuntęs. 39 Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą. Tie Raštai ir liudija apie mane, 40 bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą. Jn 5

Pagrindinis

Suvokti, kas dairosi Dievo, kas verčiau priima žmonių garbę, tad kas tiki ir priima Dievo siųstąjį, kas netiki ir nepriima

Bet jūs niekada nesate girdėję jo balso nei regėję jo veido, 38 ir jo žodis jumyse nesilaiko, nes jūs netikite tuo, kurį jis yra siuntęs. 39 Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą. Tie Raštai ir liudija apie mane, 40 bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą. Jn 5
41 Garbės iš žmonių aš nepriimu. 42 Aš matau, kad jūs neturite savyje Dievo meilės. 43 Aš atėjau savo Tėvo vardu, o jūs manęs nepriimate. Jei kitas ateitų savuoju vardu, jūs jį priimtumėte. 44 Kaipgi jūs galite įtikėti, jeigu vienas iš kito priimate garbę, o tos garbės, kuri iš vieno Dievo ateina, jūs neieškote. Jn 5
45 Nemanykite, kad aš jus kaltinsiu Tėvui! Jūsų kaltintojas yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję. 46 Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane. 47 Kadangi jūs netikite jo raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!“ Jn 5

Jis atėjo iš Dievo į pasaulį, ir kas jį priima, tas taipogi iš Dievo.

9 Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. 10 Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino. 11 Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė. 12 Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais tiems, kurie tiki jo vardą, 13 kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę. 14 Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę, šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos. Jn 1

Atpažinti Dvasios nurodytąjį

29 Rytojaus dieną, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! 30 Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. 31 Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštiju vandeniu.“ 32 Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo. 33 Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia.’ 34 Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus.“ Jn 1

Pakalbinti, paklausti ir išgirsti iš žmogaus jo lūkesčius

37 Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų. 38 O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?“ Jn 1
6 Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“ 7 Ligonis atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats nueinu, kitas įlipa greičiau už mane.“ Jn 5

Paklausti ir pasitikrinti

67 Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ 68 Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. 69 Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu Dievo Šventasis.“ Jn 6

Išgirsti iš pranašo

35 Kitą dieną tenai vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. 36 Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ Jn 1

Ateiti ir pamatyti

Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia „Mokytojau“) , kur gyveni?“ 39 Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite.“ Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo apie dešimtą valandą. Jn 1

Pažvelgti ir spręsti

40 Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus. 41 Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia „Kristų“) . 42 Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsiesi Kefas“ (tai reiškia „Petras Uola“). Jn 1

Kaip buvo pradžioje

1 Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. 2 Jis pradžioje buvo pas Dievą. 3 Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jn 1

Koks Dievo ryšys su žmonėmis

4 Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. 5 Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė. Jn 1

Skirti, kas įprasta ir kas neįprasta

18 Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį atskleidė. Jn 1

Priimti pranašo liudijimą

6 Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. 7 Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. Jn 1

15 Jonas apie jį liudija ir šaukia: „Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau; tas, kuris paskui mane ateis, pirmiau už mane yra buvęs, nes jis už mane pirmesnis.“ Jn 1

22 Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“ 23 Jis tarė: „Aš tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas.“ Jn 1

Palyginti vaidmenis

8 Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą. Jn 1

17 Kaip Įstatymas duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų. Jn 1

24 Atsiųstieji buvo iš fariziejų. 25 Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei Elijas, nei pranašas?“ 26 Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu. O tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate, 27 kuris po manęs ateis; jam aš nevertas atrišti apavo dirželio.“ Jn 1

Patvirtinti asmenine patirtimi

16 Tikrai iš jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės. Jn 1

Nesakymas netiesos

19 Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“ 20 Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“ 21 Jie ir vėl klausė: „Tai kas gi tu? Gal Elijas?“ Jis atsakė: „Ne!“ „Tai gal tu pranašas?“ Jis atsakė: „Ne!“ Jn 1

Atvirumas

43 Dar kitą dieną, išvykdamas į Galilėją, Jėzus sutiko Pilypą ir jam tarė: „Sek paskui mane!“ Jn 1

Nesipiktinti dėl išankstinio nusistatymo. Vertinti pagal širdį. Jn 1

44 Pilypas buvo kilęs iš Betsaidos, Andriejaus ir Petro gimtojo miesto. 45 Pilypas susitiko Natanaelį ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus.“ 46 Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“ Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!“ 47 Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos.“ Jn 1

Įsidėmėti

48 O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“ Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, aš mačiau tave po figmedžiu.“ Jn 1

Vertinti žmogaus tikėjimą

49 Natanaelis sušuko: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“ 50 Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų.“ 51 Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus.“ Jn 1

Klausytis motinos

1 Trečią dieną Galilėjos Kanoje buvo vestuvės. Jose dalyvavo Jėzaus motina. 2 Į vestuves taip pat buvo pakviestas Jėzus ir jo mokiniai. 3 Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako: „Jie nebeturi vyno.“ 4 Jėzus atsakė: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda!“ 5 Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps.“ Jn 2

12 Paskui jis su savo motina, broliais ir mokiniais nukeliavo į Kafarnaumą. Ten jie pasiliko kelias dienas. Jn 2

Dalyvauti visuomenėje

2 Į vestuves taip pat buvo pakviestas Jėzus ir jo mokiniai. Jn 2

Laukti valandos

3 Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako: „Jie nebeturi vyno.“ 4 Jėzus atsakė: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda!“ Jn 2

Nepaisyti skirtumų tarp žmonių

3 Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako: „Jie nebeturi vyno.“ 4 Jėzus atsakė: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda!“ Jn 2

Griauti papročius ir tikėtis tikėjimo

6 Ten buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų saikų talpos. 7 Jėzus jiems liepė: „Pripilkite indus vandens.“ Jie pripylė sklidinus. 8 Tuomet jis pasakė: „Dabar semkite ir neškite stalo prievaizdui.“ Tie nunešė. Jn 2

13 Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. 14 Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų. 15 Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. 16 Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo Namų nedarykite prekybos namų!“ Jn 2

Suprasti savo vaidmenį įgyvendinant šventąjį Raštą

17 Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: Uolumas dėl tavo Namų sugrauš mane. Jn 2

Atlikti tobulai, pranokti lūkesčius

9 Paragavęs paversto vynu vandens ir nežinodamas, iš kur tai (nors tarnai, kurie sėmė vandenį, žinojo) , prievaizdas pasišaukė jaunikį 10 ir tarė jam: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiolei.“ 11 Tokią stebuklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Taip jis parodė savo šlovę, ir mokiniai įtikėjo jį. Jn 2

Mąstyti ir kalbėti palyginimais

18 Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ 19 Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventyklą, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ 20 Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventykla statyta, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ 21 Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventyklą. 22 Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais. Jn 2

Nepasitikėti žmonių tikėjimu ar liudijimu

23 Per Velykų šventes, jam būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą, matydami jo daromus ženklus. 24 Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo. Jn 2

Pažinti žmogaus vidų

25 Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje. Jn 2

Suprasti sąlygas, kokia turi būti prigimtis, ko reikia dalyvauti Dievo karalystėje

1 Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų didžiūnas. 2 Jis atėjo nakčia ir kreipėsi į Jėzų: „Rabi, mes suprantame, kad esi atėjęs nuo Dievo kaip Mokytojas, nes niekas negalėtų padaryti tokių ženklų, kokius tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo.“ 3 Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo karalystės.“ Jn 3

Apmąstyti Dievo tikslus ir priemones

16 Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. 17 Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Jn 3

Suprasti, jog Dievas teisia žmogų, kaip kiekvienas žmogus atsiskleis

18 Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki Dievo viengimio Sūnaus. 19 Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. 20 Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. 21 O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve. Jn 3

Daryti, ką daro kiti gerą darantys

22 Paskui Jėzus su mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštydino. 23 Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten rinkdavosi krikštytis. 24 Tuomet Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą. 25 Tarp Jono mokinių ir vieno žydo iškilo ginčas dėl apsivalymo apeigų. 26 Tad jie atėjo pas Joną ir pranešė: „Rabi, vyras, kuris buvo su tavimi Užjordanėje, kurį tu paliudijai, jis taip pat ėmė krikštyti, ir visi bėga pas jį.“ Jn 3

Sulaukti Dievo duotos sėkmės

27 Jonas atsakė: „Žmogus negali nieko pasiimti, jeigu nebus jam duota iš dangaus. 28 Jūs patys galite man paliudyti, jog esu sakęs: Aš ne Mesijas! Aš siųstas būti tik jo pirmtaku. 29 Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir girdi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Šiam mano džiaugsmui dabar jau nieko netrūksta. 30 Jam skirta augti, o man mažėti.“ Jn 3

Liudyti tiesą, girdėtą aukštybėse, ir sužinoti, kas priima

31 Kas iš aukštybių ateina, tas už visus viršesnis, o kas iš žemės gimė, žemiškas pats ir žemiškai kalba. Kas iš dangaus ateina, tas už visus viršesnis. 32 Jis liudija, ką yra girdėjęs ir matęs, tik niekas jo liudijimo neklauso. 33 O kas jo liudijimą priima, tas pripažįsta, jog Dievas tiesakalbis, 34 nes ką yra Dievas atsiuntęs, tas kalba Dievo žodžius. Dievas teikia jam Dvasią be saiko. 35 Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į jo rankas. 36 Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas nenori Sūnaus tikėti gyvenimo nematys; virš jo kybo Dievo rūstybė. Jn 3

Suprasti, kas ką žino.

1 Sužinojęs, kad fariziejai išgirdo jį daugiau už Joną susilaukiant mokinių ir gausiau krikštijant 2 (nors pats Jėzus nekrikštydavo, tik jo mokiniai), 3 Jėzus paliko Judėją ir vėl išėjo į Galilėją. Jn 4

Mokiniams dalinti savo galią

2 (nors pats Jėzus nekrikštydavo, tik jo mokiniai) Jn 4

Keliauti per šalį iš vieno tikslo į kitą.

4 Jam reikėjo eiti per Samariją. 5 Taigi jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui. 6 Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus prisėdo palei šulinį. Buvo apie šeštą valandą. Jn 4

Prašyti pagalbos

7 Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti.“ 8 (Tuo tarpu mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.) Jn 4

Suteikti galimybę dovanoti

9 Samarietė atsakė: „Kaipgi tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.) 10 Jėzus jai tarė: „Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra tas, kuris tave prašo: ‘Duok man gerti’, rasi pati būtum jį prašiusi, ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!“ (Dievas dovanoja galimybę dovanoti.) Jn 4
15 Tuomet moteris sušuko: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau semtis čionai!“ 16 Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia.“ (Siūlo jai dovanoti vyrui.)
28 O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms: 29 „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik jis nebus Mesijas?!“ 30 Ir žmonės iš miesto ėjo pas jį. Jn 4

Skirti gyvenimo ir amžino gyvenimo kelius

11 Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet juk tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens? 12 Argi tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?!“ 13 Jėzus atsakė: „Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš. 14 O kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą.“ Jn 4

Įsiklausyti, atjausti, palyginti su tikrove, išskirti tiesą, įžvelgti gilesnę amžinojo gyvenimo prasmę

17 Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro.“ Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’, 18 nes jau esi turėjusi penkis vyrus, ir dabartinis ne tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei.“ Jn 4
37 Teisingai priežodis sako: ‘Vienas pasėja, kitas nupjauna.’ 38 Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus, į kurį jūs neįdėjote darbo. Kiti pasidarbavo, o jūs įstojote į jų darbą.“ Jn 4
35 Argi jūs nesakote: ‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’? Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus; jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai. 36 Jau pjovėjas uždarbį gauna ir renkasi vaisių amžinajam gyvenimui, kad lygiai džiaugtųsi sėjėjas ir pjovėjas. Jn 4

Skirti tris protus

19 Moteris atsiliepė: „Aš matau, Viešpatie, jog esi pranašas. 20 Mūsų tėvai garbindavo Dievą ant šito kalno, o jūs tvirtinate, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia jį garbinti.“ 21 Jėzus atsakė: „Moterie, tikėk manimi, jog ateis valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje. 22 Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išganymas ateina iš žydų. 23 Bet ateis valanda jau dabar ji yra, kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško. 24 Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa.“ Jn 4

Atsiskleisti tikintiesiems

25 Moteris jam sako: „Aš žinau, jog netrukus ateis Mesijas (tai yra Kristus) . Atėjęs jis mums viską paskelbs.“ 26 Jėzus jai taria: „Tai aš, kuris su tavimi kalbu!“
27 Tuo metu sugrįžo jo mokiniai ir nusistebėjo, kad jis šnekučiuoja su moterimi. Vis dėl to nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ arba: „Apie ką su ja kalbi?“ Jn 4

Suvokti savo užduotį

31 Tuo tarpu mokiniai ėmė raginti: „Rabi, pasistiprink!“ 32 O jis atsiliepė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote.“ 33 Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: „Nejaugi kas atnešė jam valgyti?“ 34 Bet Jėzus tarė „Mano maistas vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir baigti jo darbą. Jn 4

Įsiklausyti, kas nori jį išklausyti, priimti prašymą pasilikti, vengti stebuklų.

39 Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters liudijimo: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi.“ 40 Atėję samariečiai prašė jį pasilikti pas juos, ir jis ten pasiliko dvi dienas. 41 Dar daugiau žmonių įtikėjo dėl jo pamokslų. 42 O moteriai jie pasakė: „Dabar mes tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas.“ Jn 4
43 Po dviejų dienų jis išvyko iš ten į Galilėją. 44 Pats Jėzus buvo pareiškęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje.“ 45 Kai jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai pagarbiai jį priėmė, nes buvo matę jo darbus per šventes Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tas šventes. Jn 4
46 Jis vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. O Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo. 47 Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžęs į Galilėją, jis atkeliavo pas jį ir maldavo eiti ir išgydyti marinamą jo sūnų. 48 Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, jūs netikėsite.“ 49 O valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė.“ 50 Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus žodžiais ir iškeliavo. 51 Pareinantį pasitiko jį tarnai ir pranešė, kad vaikas gyvas. 52 Jis pasiteiravo, kurią valandą sūnui pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar apie septintą valandą atslūgo jam karštis.“ 53 Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: „Tavo sūnus gyvas.“ Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai. 54 Tai buvo antras ženklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją. Jn 4

Laikytis žydų tikėjimo

1 Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Jn 5

Domėtis žmonių vargais ir rūpesčiais

2 Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, hebrajiškai vadinama Betzata, turinti penkias stogines. 3 Jose gulėdavo daugybė ligonių aklų, raišų, išsekusių. 5 Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus. 6 Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, ... Jn 5

Išsišokti ir įsakyti išsišokti gamtos ir tikybos atžvilgiu.

8 Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“ 9 Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti. Toji diena buvo šabas. 10 Todėl žydai užsipuolė išgydytąjį: „Šiandien šabas, tau negalima nešti gulto.“ 11 Jis paaiškino: „Tas, kuris mane išgydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir eik!’“ 12 Jie klausinėjo: „O kas tasai žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk ir eik’?“ 13 Išgydytasis nežinojo, kas jis, kadangi Jėzus buvo pasitraukęs dėl minios, susirinkusios toje vietoje. Jn 5

Palyginti dangų su žeme

14 Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nuodėmių nebedaryk, kad neatsitiktų kas blogesnio!“ 15 Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus. Jn 5

Skirti dangų ir žemę.

7 Nesistebėk, jog pasakiau: jums reikia atgimti iš aukštybės. 8 Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios.“ Jn 3
9 Nikodemas atsiliepė: „Kaip tai gali būti?“ 10 Jėzus jam atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti? 11 Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, tik jūs nepriimate mūsų liudijimo. 12 Jei netikite, man kalbant apie žemės dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius? 13 Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus. 14 Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, 15 kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą.“ Jn 3

Daryti taip, kaip Dievas daro. Vaikas panašus į tėvą. Suprasti prigimties įtaką.

4 Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas nebejaunas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir vėl užgimti?“ 5 Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę. 6 Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia. Jn 3
16 Žydai dėl to ir persekiojo Jėzų, kad jis taip darydavo šabo dieną. 17 O Jėzus jiems sakydavo: „Mano Tėvas darbuojasi ligi šiolei, todėl ir aš darbuojuosi.“ Jn 5
18 Užtat žydai dar labiau ieškojo progos jį nužudyti, nes jis ne tik nepaisydavo šabo, bet ir vadino Dievą savuoju Tėvu, šitaip lygindamas save su Dievu. 19 Į šį kaltinimą Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą, nes ką jisai daro, lygiai daro ir Sūnus. Jn 5
Kaip Tėvas prikelia numirusius ir juos atgaivina, taip ir Sūnus grąžina gyvybę, kam tik panorėjęs. Jn 5

Suvokti Dievo meilę Sūnui, nešančią visiems gyvybę

O Tėvas myli Sūnų, ir parodo jam visa, ką pats daro. Jn 5
Ir nieko Tėvas neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui, kad visi gerbtų Sūnų, kaip gerbia Tėvą. Kas negerbia Sūnaus, tas negerbia jį siuntusio Tėvo. Jn 5
24 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą. 25 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateis valanda ir dabar jau yra, kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą, ir kurie bus išgirdę, tie bus gyvi. 26 Kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje. 27 Jis taip pat suteikė jam galią teisti, nes jis Žmogaus Sūnus. Jn 5

Žmogaus Sūnus yra pamokytas Žmogaus, tad pažįsta Žmogų

27 Jis taip pat suteikė jam galią teisti, nes jis Žmogaus Sūnus. Jn 5

Įsidėmėti, kas stebina žmones, kas neturėtų stebinti

Ir jam parodys dalykų, dar didesnių už šituos, kad jūs stebėsitės. Kaip Tėvas prikelia numirusius ir juos atgaivina, taip ir Sūnus grąžina gyvybę, kam tik panorėjęs. Jn 5
28 Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. Jn 5

Elgesys turės pasekmes po visko

29 Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą. Jn 5

Jėzus vertina ką jis girdi, nesavavališkai, o Dievo valia, kaip jo siųstasis

30 Iš savęs aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes aš ieškau ne savo valios, bet valios to, kuris mane yra siuntęs. Jn 5

Traukti žmones paskui save

1 Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, arba Tiberiados, ežero. 2 Jį lydėjo didelė minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos jis darė ligoniams. Jn 6

Matyti iš aukščiau

3 Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su mokiniais. 4 Artėjo žydų šventė Velykos[i1]. 5 Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia daugybė pas jį atėjusi, Jn 6

Paklausti žmogų ir išgauti jo mąstymą

Jėzus paklausė Pilypą: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“ 6 Jis klausė, mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs. 7 Pilypas jam atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį.“ 8 Vienas mokinys, Simono Petro brolis Andriejus, jam pasakė: 9 „Čia yra berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!“ Jn 6

Ištirti, suskaičiuoti ir tausoti padalinimo pasekmes

10 Jėzus tarė: „Susodinkite žmones!“ Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų. 11 Tada Jėzus paėmė duoną, padėkojo ir davė išdalyti visiems ten sėdintiems, taip pat ir žuvų, kiek kas norėjo. 12 Kai žmonės pavalgė, jis pasakė mokiniams: „Surinkite nulikusius gabalėlius, kad niekas nepražūtų.“ 13 Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalėlių pripylė dvylika pintinių gabaliukų, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų. Jn 6

Suvokti žmonių ketinimus ir išvengti jų, laikytis savo uždavinio, vykdyti Dievo valią

14 Pamatę Jėzaus padarytą ženklą, žmonės sakė: „Jis tikrai yra tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį.“ 15 O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną. Jn 6

Stebuklais laikytis savo uždavinio, vykdyti Dievo valią

16 Atėjus vakarui, mokiniai nusileido prie ežero, 17 sulipo į valtį ir plaukė kitapus ežero, į Kafarnaumą. Jau sutemo, o Jėzus vis dar nebuvo grįžęs pas juos. 18 Ežeras bangavo, nes pūtė smarkus vėjas. 19 Nusiyrę nuo kranto dvidešimt penkis ar trisdešimt stadijų, jie pamato Jėzų, einantį ežero paviršiumi ir besiartinantį prie valties. Jie išsigando. 20 O jis sako: „Tai aš. Nebijokite!“ 21 Jie panoro jį pasiimti į valtį, o valtis iškart priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi. Jn 6

Priešpastatyti dievišką ir žmogišką mąstymą

22 Minia, buvusi anoje pusėje, matė, kad ten tebuvo viena valtis ir kad Jėzus nebuvo įlipęs į valtį su mokiniais, o šie išplaukė vieni. 23 Rytojaus dieną iš Tiberiados atplaukė kitų valčių ir sustojo netoli vietos, kur žmonės buvo valgę Viešpaties palaimintos duonos. 24 Sužinoję, kad čia nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus. 25 Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?“ 26 O Jėzus prabilo į juos: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne dėl to, kad esate matę ženklų, bet kad prisivalgėte duonos ligi soties. 27 Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jo duos jums Žmogaus Sūnus, kurį Tėvas Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs.“ Jn 6

Suprasti tikėjimą kaip darbą

28 Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“ 29 Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė.“ Jn 6

Įžvelgti pirminį šaltinį ir galutines pasekmes

30 Jie dar klausė: „Tai kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi? 31 Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus.“ 32 Tada Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tai ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos. 33 Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę.“ Jn 6

Vykdyti Dievo valią nepražudyti nė vieno jam pavesto, ir prikelti amžinybei

34 Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“ 35 Jėzus atsakė: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. 36 O aš jau esu jums sakęs: jūs mane regėjote, bet netikite. 37 Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu, 38 nes aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė. 39 O mano Siuntėjo valia reikalauja, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną. 40 Tokia mano Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.“ Jn 6

Suprasti žmogaus nusistatymą, žmonių tarpusavius ginčius, jų bendravimą su juo

41 Tada žydai ėmė murmėti, kad jis pasakęs: „Aš duona, nužengusi iš dangaus.“ 42 Jie sakė: „Argi jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi mes nepažįstame jo tėvo ir motinos? Kaip jis gali sakyti: ‘Aš esu nužengęs iš dangaus’?“ 43 Jėzus jiems atsakė: „Liaukitės tarpusavyje murmėję! Jn 6

Mokytis iš Dievo. Suprasti, kad tiktai Dievo mokslas teikia išmintį

44 Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną. 45 Pranašų parašyta: Ir bus visi mokomi Dievo. Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane. 46 Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai kuris iš Dievo yra, tas jį regėjo. Jn 6

Suprasti savo kilmę, iš Dievo

Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane. 46 Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai kuris iš Dievo yra, tas jį regėjo. Jn 6

Suprasti savo vaidmenį, Dievo skirtą, kad jis pasiaukotų, o jį tikėtų.

44 Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną. 45 Pranašų parašyta: Ir bus visi mokomi Dievo. Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane. 46 Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai kuris iš Dievo yra, tas jį regėjo. Jn 6
47 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą. 48 Aš esu gyvybės duona. 49 Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. 50 O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad, kas ją valgys, nemirtų. 51 Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną, gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę.“ Jn 6

Suprasti požiūrio svarbą, ką žmogui reiškia kito elgesys

50 O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad, kas ją valgys, nemirtų. Jn 6

Palyginti, kas laikina ir kas amžina, kas ženklas, o kas esmė

49 Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. 50 O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad, kas ją valgys, nemirtų. Jn 6

Mokytis iš pranašų

45 Pranašų parašyta: Ir bus visi mokomi Dievo. Jn 6

Dievo mokslas atmeta žmogaus mokslą

52 Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ 53 O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! 54 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. (Žmogaus Sūnus yra žmogaus pamokytas. Dalintis su kitais, tai prieštarauja žmogaus mokslui.) Jn 6

Pripažįstantys laisvą valią gyvena per Dievo pamokytą ir per Dievą

55 Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. 56 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame. 57 Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. 58 Štai duona, nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną gyvens per amžius.“ Jn 6

Mąstyti, kas ką duoda

59 Visa tai jis paskelbė, mokydamas Kafarnaumo sinagogoje. 60 Tai išgirdę, daugelis jo mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“ 61 Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina? 62 O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?! 63 Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas. 64 Bet kai kurie iš jūsų netiki.“ Jn 6

Suprasti žmonių valią, kylančią iš Dievo

Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netiki, ir kas jį išduos. 65 Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo.“ 66 Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo. Jn 6

Suvokti savo valią ryšium su Dievo valia ir žmonių valia

70 Jėzus jiems atsakė: „Argi ne aš išsirinkau jus, Dvylika? Tačiau ir tarp jūsų vienas yra velnias.“ 71 Jis turėjo omenyje Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis, būtent vienas iš Dvylikos, turėjo jį išduoti. Jn 6

Vengti pavojaus

1 Tada Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai jo tykojo nužudyti. Jn 7

Liudyti pasaulio piktus darbus ir sulaukti jo neapykantos

2 Artėjo žydų Palapinių šventė. 3 Jo broliai jam kalbėjo: „Keliauk iš čia į Judėją, kad tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus tu darai. 4 Juk, norėdamas iškilti viešumon, niekas neveikia slapčiomis. Jei darai tokius darbus, pasirodyk pasauliui.“ 5 (Mat netgi jo broliai juo netikėjo.) 6 Jėzus jiems atsakė: „Mano metas dar neatėjo, o jums metas visada tinkamas. 7 Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes aš liudiju, kad jo darbai pikti. Jn 7

Sulaukti savo meto veiklai

8 Taigi jūs eikite sau į iškilmes. Aš į šitą šventę neisiu, nes mano metas dar neatėjo.“ 9 Tai pasakęs, jis pasiliko Galilėjoje. Jn 7

Persigalvoti aplinkybėms pasikeitus

10 Kai jo broliai iškeliavo į šventę, tuomet ir jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis. Jn 7

Leisti žmonėms atsiskleisti ir išsiskirti savo vertinimais.

11 Tuo tarpu iškilmėse žydai jo ieškojo, klausinėdami: „O kur tasai?“ 12 Apie jį taip pat ėjo kalbos miniose. Vieni sakė: „Jis geras!“ Kiti neigė: „Visai ne. Jis tik klaidina žmones.“ 13 Bijodami žydų, visi privengė apie jį viešai kalbėti. Jn 7

Šventraštį suprasti Dievo siuntėjo pagrindu

14 Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti. 15 Žydai stebėjosi ir sakė: „Iš kur jis išmano Raštą, visai nesimokęs?“ 16 Jėzus jiems atsakė: „Mano mokslas ne mano, bet to, kuris yra mane siuntęs. Jn 7

Spręsti ar atitinka Dievo valios vykdymui, tad ar išplaukia iš Dievo

17 Kas nori vykdyti jo valią, supras, ar tas mokslas iš Dievo, ar aš kalbu pats iš savo galvos. Jn 7

'''Atskirti kas kieno šlovės ieško: kas kalba iš savęs ir kas kalba iš Dievo (tad tiesa apie Dievo įsakymą)"

18 Kas iš savęs kalba, ieško savo garbės. O kuriam rūpi jo Siuntėjo šlovė, tas tiesakalbis, ir nėra jame neteisybės. 19 Argi Mozė jums nedavė Įstatymo? Deja, niekas iš jūsų Įstatymo nesilaiko. Jn 7

Suprasti širdžių nukrypimą nuo Dievo

Kodėl gi norite mane nužudyti?“ 20 Žmonės atsiliepė: „Ar velnias tave apsėdo?! Kas gi tyko tave nužudyti?“ Jn 7

Stebėti vidų sąmone, ne išorę pasąmone, jų santykių dėsningumą.

21 Jėzus jiems atsakė: „Aš padariau tik vieną darbą, ir jūs visi nustebote. 22 Mozė jums įsakė apipjaustymą nors jis kilęs ne iš Mozės, bet iš protėvių, ir jūs apipjaustote šabo dieną. 23 Jei galima žmogų apipjaustyti šabo dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, kad aš visą žmogų išgydžiau šabo dieną?! 24 Tad neteiskite pagal išorę, bet paisykite teisingumo.“ Jn 7

Suprasti jog jis Dievą pažįsta ir Dievas jį siunčia, o kiti Dievo nepažįsta.

25 Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: „Ar tik ne šitą nori nužudyti? 26 Štai jis viešai kalba, ir niekas jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog jis Mesijas? 27 Tačiau mes žinome, iš kur jis kilęs. O kai ateis Mesijas, niekas nežinos, iš kur jis.“ 28 Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, garsiai šaukė: „Išties jūs mane pažįstate ir žinote, iš kur aš kilęs. Ne pats nuo savęs atėjau, bet tiesakalbis yra tas, kuris mane atsiuntė, o jūs jo nepažįstate. 29 Aš jį pažįstu, nes iš jo esu atėjęs, ir jis yra mane siuntęs.“ Jn 7

Suprasti savo laiko žemėje trumpumą, savo kankinystę, ir grįžimą pas Dievą.

30 Tuomet jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi jo valanda. 31 Daugelis iš minios įtikėjo jį ir kalbėjo: „Argi atėjęs Mesijas padarytų daugiau ženklų, kaip kad šitas yra padaręs?!“ 32 Fariziejai nugirdo žmones šitaip bešnekant apie jį, todėl aukštieji kunigai bei fariziejai pasiuntė sargybinius jo suimti. 33 Tuomet Jėzus prabilo: „Dar trumpą laiką būsiu su jumis. Paskui iškeliausiu pas tą, kuris mane siuntė. 34 Jūs manęs ieškosite ir neberasite, nes ten, kur aš būsiu, jūs negalėsite nueiti.“ Jn 7

35 Žydai ėmė kalbėtis tarp savęs: „Kurgi jis žada keliauti, kad mes negalėsime jo rasti? Gal jis rengiasi išvykti pas žydus, pasklidusius tarp graikų, ir mokyti graikus? 36 Ką reiškia tie jo žodžiai: ‘Jūs manęs ieškosite ir neberasite, nes ten, kur aš būsiu, jūs negalėsite nueiti’?“

37 Paskutinę, iškilmingiausiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ten ir šaukė: „Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegu geria. 38 Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš to vidaus plūs gyvojo vandens srovės.“ 39 Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.

40 Išgirdę tuos žodžius, kai kurie žmonės sakė: „Jis iš tiesų pranašas!“ 41 Kiti tvirtino: „Jis Mesijas!“ Dar kiti prieštaravo: „Nejaugi Mesijas būtų iš Galilėjos? 42 Argi Raštas nesako, jog Mesijas ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“ 43 Taigi minioje kilo nesutarimas dėl jo asmens. 44 Buvo tokių, kurie norėjo jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos.

45 Taigi sargyba sugrįžo tuščiomis pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: „Kodėl neatvedėte?“ 46 Sargybiniai atsiliepė: „Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs!“ 47 Fariziejai atsakė: „Gal jau ir jūs leidotės suvedžiojami? 48 Ar tiki jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų? 49 O šita minia, neišmananti Įstatymo, yra prakeikta.“ 50 Tuomet prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris pirmiau buvo aplankęs Jėzų: 51 „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“ 52 Tada jie atsiliepė: „Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nebuvo kilęs iš Galilėjos.“ 53 Ir taip jie išsivaikščiojo kas sau.