Iš Gvildenu svetainės

Mintys: JėzausŽinojimoRūmaiPagalMatą

Jėzaus žinojimo rūmai

Skaitinys

Jėzus visakame ieško Dievo ir žmogaus santykio, tiek šventajame Rašte, tiek gyvenime.

Šv.Raštas pranašauja, kad žmogus gali būti Dievo siųstas. Jėzus save taip supranta, kad jis ne iš šio pasaulio, tad save įžvelgia šventajame Rašte.

• 40 Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs. 41 Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo užmokestį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo užmokestį. 42 Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam šitų žmonelių dėl to, kad jis yra mokinys iš tiesų sakau jums, ­tasai nepraras savo užmokesčio.“ Mato 10
• 4 Jis sakė: „Štai sėjėjas išsirengė sėti. ... 18 O jūs dabar pasiklausykite palyginimo apie sėjėją. 19 Pas kiekvieną, kuris girdi žodį apie karalystę ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta širdyje. Mato 13
• 9 Kas turi ausis, teklauso!“ Mato 13
• 18 Dievo kovos vežimų dusyk po dešimt tūkstančių tūkstančių tūkstančiai;­Psalmė 68
• 53 Gal manai, jog aš negaliu paprašyti savo Tėvą ir jis bemat neatsiųstų man per dvylika legionų angelų?! Mato 26

Lauk šeimininko, dalinkis jo turtu

4+4

Susitelkti į Dievo žodį, į tai, kas viską atstoja

44 Dangaus karalystė panaši į dirvoje paslėptą lobį. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą. 45 Dangaus karalystė dar panaši į pirklį, ieškantį gražių perlų. 46 Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį. Mato 13

31 Jėzus pateikė jiems dar vieną palyginimą: „Dangaus karalystė panaši į garstyčios grūdelį, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. 32 Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs esti didesnis už daržoves ir pavirsta medeliu; net padangių sparnuočiai atskrenda ir susisuka lizdus jo šakose.“ 33 Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Dangaus karalystė panaši į raugą, kurį moteris ėmė įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo.“ Mato 13

Susitelkti į tikslą, į visumą, tad tarnauti

• Jei kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebūnie jūsų tarnas, 27 ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas. 28 Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“ Mato 20

Susitelkti į esmę, pagrindus, kas nuo ko priklauso, kas į ką atsiremia

• 34 Fariziejai, išgirdę, kad Jėzus privertęs nutilti sadukiejus, susirinko draugėn, 35 ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas jį, paklausė: 36 „Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“ 37 Jėzus jam atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. 38 Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. 39 Antrasis ­ panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį. 40 Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai.“ Mato 22 (Jėzui, tai esminis dviprasmiškumas.)

Susitelkti į Dievo žodį, jį permąstyti, perdoroti

• Jėzus įsidėmėjo, apmąstė ir naujai perteikė psalmės žodžius: 40 psalmė "7 Tu davei man suprasti, kad netrokšti kruvinos aukos ir javų atnašų, neprašai deginamosios aukos ir atnašos už nuodėmę. 8 Tada tariau: „Štai ateinu! Raštų ritinyje man viskas nurodyta; 9 mano džiaugsmas ­ vykdyti tavo valią, mano Dieve, tavo Įstatymą turiu širdyje!“

Suvokti savo pasirinkimą, tad rinktis tai, į ką galima amžiams susitelkti, ir ne tai, kas laikina

19 Nesikraukite lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. 20 Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, 21 nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis. Mato 6

Rūpintis savo tikslų grynumu. Venkite netikslingo dėmesio.

• 1 Venkite daryti savo teisumo darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, antraip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje. 2 Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. 3 Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, 4 kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins. Mato 6
• 5 Kai meldžiatės, nebūkite tokie kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. 6 Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins. Mato 6
• 16 Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai; jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. 17 O tu pasninkaudamas pasitepk [aliejumi] galvą ir nusiprausk veidą, 18 kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins. Mato 6
• 22 Kūno žiburys yra akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visam tavo kūnui bus šviesu. 23 O jeigu tavo akis nesveika, visas tavo kūnas skendės tamsoje. Taigi jei tavyje esanti šviesa tamsi, tai kokia baisi toji tamsa! Mato 6
• 24 Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai. Mato 6

Galima rinktis susitelkti į esmę arba nesusitelkti

• 37 Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. 38 Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, 39 kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. 40 Tuomet du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. 41 Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta. 42 Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. 43 Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. 44 Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite. Mato 24 (Atviri nuoskriaudos netiesai gyvens esme)

Skiria vidų ir išorę, įžvelgti laikinumą.

• 1 Išėjęs iš šventyklos, Jėzus keliavo tolyn. Čia priėjo mokiniai, rodydami jam į šventyklos rūmus. 2 O jis pasakė: „Ar matote visa tai? Iš tiesų sakau jums: čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta.“ Mato 24 (Jėzui rūpi šventyklos vidus, kaip Dievo namai, o ne jos išorė. Išorė yra laikina, kaip lelijos grožis.)

Suvokti savo santykį su Dievu, susikalbėjimo pagrindą, kad Dievas mumis rūpinasi, kaip mūsų tėvas

• 7 Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. 8 Nedarykite taip kaip jie. Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia. 9 Todėl melskitės taip: Mato 6
• ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas, 10 teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. 11 Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien 12 ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. 13 Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto.’ Mato 6

Suprasti, kad Dievas supranta mus ir mūsų pažeidžiamumą

• 25 Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas ­ už drabužį? 26 Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? 27 O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?! 28 Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, 29 bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena jų. 30 Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? 31 Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ ­ arba: ‘Ką gersime?’ ­ arba: ‘Kuo vilkėsime?’ 32 Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. 33 Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. 34 Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo. Mato 6

Atsiremti, susitelkti į šventąjį Raštą, Dievo žodį, Dievą.

• 2 Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas. 3 Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona.“ 4 Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.“ Mato 4 (Gundytojas kalba apie "jeigu" betgi visa tai išplaukia iš Dievo žodžio, kuriame nėra jokio "jeigu".)(Dievo žodis maitina Jėzų ne mažiau kaip duona.)

Suprasti vertinimus ir rinkti vertintoją, Dievą ar pasaulį

• 28 Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare. 29 Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir vis dėlto nė vienas jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. 30 O jūsų net visi galvos plaukai suskaityti. 31 Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių. Mato 10 (Kartu suprasti dviprasmybę, kad nors žvirbliai parduodami, pereina iš vienų rankų į kitas rankas, bet Dievas ištisai rūpinasi.)

Atjausti kitus ir rūpintis jais, kaip kad Dievas rūpinasi, tad jam tarnauti

Atjausti ir atsiliepti

• 5 Sugrįžus į Kafarnaumą, prisiartino prie Jėzaus šimtininkas, maldaudamas: 6 „Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžiuotas ir baisiai kankinasi.“ 7 Jėzus jam tarė: „Einu išgydysiu jį.“

Atjausti ir palaikyti tikėjimą

• 18 Jam taip bekalbant, prisiartino vienas [sinagogos] vyresnysis, pagarbino jį ir tarė: „Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis.“ 19 Jėzus atsikėlė ir nuėjo paskui jį kartu su mokiniais. Mato 9
• 14 Atėjęs į Petro namus, Jėzus pamatė jo uošvę gulinčią ir karščiuojančią. 15 Jis palietė jos ranką, ir karštis paliovė. Toji atsikėlė ir galėjo jam patarnauti. Mato 8

Atjausti kitus, priimti jų tikėjimą

• 1 Kai Jėzus leidosi nuo kalno, jį lydėjo didelės minios. 2 Štai prisiartino raupsuotasis ir parpuolė prieš jį ant žemės, maldaudamas: „Viešpatie, jei panorėsi, gali mane padaryti švarų.“ 3 Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir tuojau raupsai išnykMato 8

Priimti ir dovanoti, tenkinti lūkesčius, suprasti ir skelbti, ištaisyti trūkumus, žadinti Dievo bendrystę

• 5 Šituos dvylika Jėzus išsiuntė, duodamas jiems nurodymų: „Nenuklyskite pas pagonis ir neužsukite į samariečių miestus. 6 Verčiau lankykite pražuvusias Izraelio namų avis. 7 Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė. 8 Gydykite ligonius, prikelkite mirusius, apvalykite raupsuotus, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite! 9 Neįsigykite nei aukso, nei sidabro, nei variokų savo kapšams prikimšti; 10 nei kelionmaišio, nei dvejų marškinių, nei apavo, nei lazdos, nes darbininkas vertas savo valgio. Mato 10 (Būtent Izraelio namai gyveno lūkesčiais, o Jėzus juos tenkino.)(Eiti pas tuos, kuriais Dievas rūpinasi.)

Jisai jas atjaučia, ką jos išgyvena, tad ramina ir drąsina.

• 10 Jėzus joms pasakė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys.“ Mato 28

Įsijausti, atjausti, perprasti, prisiimti, tad išspręsti, išgydyti žmonių negandas

• 16 Vakarui atėjus, žmonės sugabeno pas Jėzų daug demono apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir išgydė visus ligonius, 17 kad išsipildytų pranašo Izaijo žodžiai: Jis prisiėmė mūsų negalias, užsikrovė mūsų ligas. Mato 8

Atjausti skaudinamą žmogų, atjausti vargstančius, atjausti save, atjausti ateities kartas

• 6 Kai Jėzus viešėjo Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose, 7 atėjo moteris, alebastriniu brangaus kvapiojo aliejaus indu nešina ir jam sėdinčiam prie stalo išpylė ant galvos. 8 Tai pamatę, mokiniai pasipiktino ir kalbėjo: „Kam toks eikvojimas? 9 Juk buvo galima aliejų brangiai parduoti ir išdalyti pinigus vargšams.“ 10 Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Kam skaudinate moterį?! Ji man padarė gerą darbą! 11 Vargšų jūs visuomet turite šalia savęs, o mane ne visuomet. 12 Išpildama aliejų ant mano kūno, ji tai padarė mano laidotuvėms. 13 Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, ir jos atminimui bus pasakojama, ką yra padariusi.“ Mato 26

Priimti klausimą, atsakyti paaiškinimu ir darbais

• 9 Iš ten išėjęs, jis atėjo į jų sinagogą. 10 Čia buvo žmogus padžiūvusia ranka. Jie paklausė Jėzų (kad galėtų apkaltinti) : „Ar leistina šabo dieną gydyti?“ 11 Jis atsakė: „Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per šabą įkris į duobę, nestvers jos ir neištrauks?! 12 O kiek daug brangesnis už avį žmogus! Taigi leistina daryti gera šabo dieną.“ 13 Tuomet tarė žmogui: „Ištiesk ranką!“ Tas ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir antroji. 14 Išėję fariziejai susimokė Jėzų pražudyti. Mato 12

Priimti savo vaidmenį, atlikti savo tikslą aplinkybėse, patenkinti prašymus

• 28 Kai Jėzus priplaukė kitą krantą gadariečių krašte, jam priešais atbėgo du demonų apsėstieji, išlindę iš kapinių rūsių. Juodu buvo tokie pavojingi, kad niekas negalėjo praeiti anuo keliu. 29 Ir štai jiedu ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Dievo Sūnau?! Atėjai pirma laiko mūsų kankinti?“ 30 Truputį toliau ganėsi didelė kaimenė kiaulių. 31 Demonai ėmė prašytis: „Jeigu mus išvarysi, tai siųsk kiaulių kaimenėn.“ 32 Ir jis jiems tarė: „Eikite!“ Tuomet demonai išėjo ir apniko kiaules. Ir štai visa kaimenė metėsi nuo skardžio į ežerą ir gavo galą vilnyse. 33 Piemenys pabėgo ir, pasiekę miestą, viską išpasakojo, taip pat ir apie apsėstuosius. 34 Tada visas miestas išėjo priešais Jėzų ir, vos jį pamatę, prašė pasišalinti iš jų krašto. Mato 8 (Jį atpažįsta ne kaip Žmogaus Sūnų, blaškomą likimo, o kaip Dievo Sūnų, žengiantį tikslingai. Tai yra blaškymosi išvada.)

33 Neregiai sako jam: „Viešpatie, kad atsivertų mūsų akys.“ 34 Pasigailėjęs Jėzus palietė jų akis; jie tučtuojau praregėjo ir nusekė paskui jį. Mato 20

Atjausti žmogų, kaip jis vargsta, suprasti jo padėtį ir galimybes, ką jisai įstengia

• 4 Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti. Mato 23

Pasigailėti žmonių, suprasti jų padėtį, jog jie pasimetę, jais nepasirūpinta, jiems reikia ganytojų.

• 35 Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visokias ligas bei negalias. 36 Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti lyg avys be piemens. Mato 9

Rūpintis tik tais, kuriais Dievas rūpinasi

• 25 Tada moteris pribėgusi puolė ant žemės, maldaudama: „Viešpatie, padėk man!“ 26 Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams.“ Mato 15 (Dievas nesirūpina ne savo žmonėmis.)(Dievas rūpinasi netgi žvirbliais, tačiau stebuklai yra vaikų duona, kad jie pasimokytų.)(Jėzus daro stebuklus ne šiaip, o kad Dievo vaikai galėtų įtikėti. O jeigu jau tiki, tai tikrai gali įtikėti.)

Rūpintis nuklydusiais, tuo kas Dievui rūpi

• 12 Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios? 13 Ir jei surastų iš tiesų sakau jums, jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo paklydusios. 14 Taip ir jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas šitų mažutėlių. Mato 18

Jisai savo mokiniais eina į žmones, į jų širdis, su pamokymais, parodyti, kad tikrai visi priims.

• 18 Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. 19 Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, 20 mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ Mato 28

Patenkina prašymus nesikertančius su Dievo tikslais. Gerbia žmonių tikėjimą išplėčiantį Dievo tikslus.

• 24 Tuo tarpu valtis jau toli toli nuplaukė nuo kranto, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas. 25 Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi. 26 Pamatę jį, einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir, manydami, jog tai šmėkla, iš baimės ėmė šaukti. 27 Jėzus tuojau juos prakalbino: „Nenusiminkite! Tai aš. Nebijokite!“ 28 Petras atsiliepė: „Viešpatie, jei čia tu, liepk man ateiti pas tave vandeniu.“ 29 Jis atsakė: „Eik!“ Petras, išlipęs iš valties, ėmė eiti vandens paviršiumi ir nuėjo prie Jėzaus. 30 Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis nusigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane!“ 31 Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: „Silpnatiki, ko suabejojai?!“ 32 Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo. 33 Tie, kurie buvo valtyje, pagarbino jį, sakydami: „Tikrai tu Dievo Sūnus!“ 34 Perplaukę jie išlipo į krantą Genezarete. Mato 14
• 30 Prie jo susirinko didžiulė minia, kuri atsigabeno su savimi raišų, luošų, aklų, nebylių ir daugel kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o jis išgydė juos. 31 Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius pasveikstančius, raišius tiesiai vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir garbino žmonės Izraelio Dievą. Mato 15
• 27 O ji sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo.“ 28 Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.“ Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko. Mato 15

Jaučia pasigailėjimą, mąsto ar yra reikalas vargti

• 14 Kai išlipo į krantą ir pamatė daugybę žmonių, Jėzui pagailo jų, ir jis išgydė jų ligonius. 15 Atėjus vakarui, prisiartino mokiniai ir tarė: „Vietovė tuščia, ir jau vėlus metas. Atleisk žmones, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų maisto.“ 16 Jėzus atsakė: „Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti.“ l7 Jie atsiliepė: „Mes čia teturime penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis.“ 18 Jėzus tarė: „Atneškite man juos.“ 19 Ir, liepęs miniai susėsti ant žolės, jis paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė mokiniams, o tie dalijo žmonėms. 20 Visi valgė ir pasisotino. Ir pririnko nulikusių gabaliukų dvylika pilnų pintinių. 21 O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, be moterų ir vaikų. Mato 14 (Spręsti patiems. Rūpinasi, kad galėtų pasilikti.)
• 32 Susišaukęs mokinius, Jėzus tarė: „Gaila man minios, nes jau tris dienas žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nenoriu paleisti jų alkanų, kad nenusilptų kelyje.“ (Rūpinasi, kaip bus)

Likimų (aplinkybių ir pasekmių) išskyrimas

• 4 Jis sakė: „Štai sėjėjas išsirengė sėti. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesė. 5 Kiti nukrito ant uolų, kur buvo nedaug žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. 6 Saulei patekėjus, daigai nuvyto ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo. 7 Kiti krito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos. 8 Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni ­ šimteriopą grūdą, kiti ­ šešiasdešimteriopą, dar kiti ­ trisdešimteriopą. 9 Kas turi ausis, teklauso!“ Mato 13 (Atsitiktinumo vaidmuo)

Kreipti dėmesį į žmogaus santykį su Dievo žodžiu

• 18 O jūs dabar pasiklausykite palyginimo apie sėjėją. 19 Pas kiekvieną, kuris girdi žodį apie karalystę ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta širdyje. Tai ir yra pasėlys prie kelio. 20 Pasėlys ant uolų ­tai tasai, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima. 21 Tačiau jis be šaknų, nepastovus žmogus. Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jis greit atkrinta. 22 Pasėlys tarp erškėčių ­ tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas. 23 Pasėlys geroje žemėje ­ tasai, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir duoda derlių: kas šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą.“ Mato 13

Išlikti laisvam, įprasti būti blaškomam

Išlikti laisvam, be tikslo, be įsipareigojimo

• 18 Matydamas aplinkui didžiulę minią, Jėzus įsakė irtis į kitą krantą. 19 Čia priėjo vienas Rašto aiškintojas ir tarė jam: „Mokytojau, aš seksiu paskui tave, kur tik tu eisi!“ 20 Jėzus atsakė: „Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai ­lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti.“ Mato 8 (Aiškintojas nori sužinoti, kur Jėzus nuvyks. O Jėzus pats neturi kur nuvykti, niekur nevyksta, o ištisai keliauja, kaip jam duota Dvasios. Ta prasme jisai yra Žmogaus Sūnus, tai Tėvo valia, tuo tarpu jis taipogi yra Dievo Sūnus, kuris laikosi Dievo.)

Laikytis Dvasios, laikytis vienas kito

• 21 Kitas jo mokinys prašė: „Viešpatie, leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti.“ 22 Bet Jėzus atsakė: „Sek paskui mane ir palik mirusiems laidoti savo numirėlius.“ Mato 8 (Kadangi Jėzus yra blaškomas Dvasios, reikia jo laikytis, norinti būti su juo. Reikia ta prasme laikytis vienas kito, tai ir yra Dvasia.)

Įprasti būti blaškomam, vėtroje rasti ramybę

• 23 Jėzus įlipo į valtį, ir mokiniai paskui jį. 24 Ir štai ežere pakilo tokia smarki audra, kad bangos sėmė valtį. O jis miegojo. 25 Mokiniai pripuolę ėmė jį žadinti, šaukdami: „Viešpatie, gelbėk, žūvame!“ 26 Jis jiems tarė: „Ko jūs tokie bailūs, mažatikiai?“ Paskui atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu. 27 Žmonės stebėjosi ir kalbėjo: „Kas jis per vienas, kad net vėjai ir marios jo klauso?“ Mato 8

Leisti įvykiams vystytis. Suprasti, kad blogis atsiskleis ir paskui tiesa atsiskleis.

Leisti įvykiams vystytis

• 59 Tuo tarpu aukštieji kunigai ir visa teismo taryba ieškojo neteisingo parodymo prieš Jėzų, kad galėtų jį nuteisti mirti, 60 tačiau nerado, nors daug buvo atėję neteisingų liudytojų. Pagaliau išėjo priekin du 61 ir tarė: „Šitas yra sakęs: ‘Aš galiu sugriauti Dievo šventovę ir per tris dienas ją vėl atstatyti.’“ 62 Tada atsistojęs vyriausiasis kunigas paklausė Jėzų: „Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?!“ 63 Bet Jėzus tylėjo. Mato 26

Leisti tiesai atsiskleisti.

• 26 Taigi nebijokite jų. Juk nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. 27 Ką jums kalbu tamsoje, sakykite vidury dienos, ir ką šnibždu į ausį, garsiai skelbkite nuo stogų. Mato 10

Leisti žmonėms atsiskleisti, kas už ir prieš gerąjį

• 21 Brolis išduos mirti brolį ir tėvas sūnų, o vaikai sukils prieš gimdytojus ir žudys juos. 22 Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas. Mato 10

Leisti žmonėms atsiskleisti, leisti jiems ištirti tave, leisti Dievui suveikti

• 18 Jūs būsite dėl manęs vedžiojami pas valdovus bei karalius liudyti jiems ir pagonims. 19 Kai jie jus įskųs, nesirūpinkite, kaip ar ką kalbėsite, nes tą valandą jums bus duota, ką jūs turite sakyti. 20 Tada jau nebe jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jūsų lūpomis. Mato 10

Leisti būdui išsivystyti ir paaiškėti

• 24 Jis pateikė jiems kitą palyginimą: „Dangaus karalystė panaši į žmogų, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. 25 Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau. 26 Kai želmuo paūgėjo ir išpla´ukėjo, pasirodė ir raugės. 27 Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’ 28 Jis atsakė: ‘Tai padarė mano priešas.’ Tarnai pasisiūlė: ‘Jei nori, mes eisime ir jas išravėsime.’ 29 Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais ravėdami rauges, neišrautumėte su jomis ir kviečių. 30 Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną.’“ Mato 13
• 36 Paleidęs minias, Jėzus keliavo namo. Prie jo priėjo mokiniai ir prašė: „Išaiškink mums palyginimą apie rauges dirvoje.“ 37 Jis atsiliepė: „Sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus. 38 Dirva ­tai pasaulis. Gera sėkla ­ karalystės vaikai, o raugės ­ piktojo vaikai. 39 Jas pasėjęs priešas ­ velnias. Pjūtis ­ tai pasaulio pabaiga, o pjovėjai ­ angelai. 40 Taigi kaip surenkamos ir sudeginamos raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje. 41 Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš jo karalystės visus papiktintojus bei nedorėlius 42 ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas. 43 Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje. Kas turi ausis, teklauso! Mato 13
• 47 Dangaus karalystė dar panaši į ežeran metamą tinklą, užgriebiantį įvairiausių žuvų. 48 Kai prisipildo, jis išvelkamas į krantą, susėdama ir gerosios surenkamos į indus, o netikusios išmetamos. 49 Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų 50 ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas. Mato 13
• 53 Baigęs sakyti tuos palyginimus, Jėzus iškeliavo iš tenai. 54 Jis parėjo į savo tėviškę ir ėmė mokyti žmones sinagogoje, o jie stebėjosi ir klausinėjo: „Iš kur šitam tokia išmintis ir stebuklinga galybė? 55 Argi jis ne dailidės sūnus?! Argi jo motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Juozapas, Simonas ir Judas argi ne jo broliai? 56 Ir jo seserys ­ argi jos ne visos gyvena pas mus? Iš kur jam visa tai?“ Ir jie ėmė piktintis juo. 57 O Jėzus jiems atsakė: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose.“ 58 Dėl jų netikėjimo jis ten nedarė tiek daug stebuklų. (Leisti žmonėms atsiskleisti. Atsiremti į žmonių tikėjimą) Mato 13

Leisti išsipildyti, su visais priimti ir išduosiantįjį

• 2 Štai dvylikos apaštalų vardai: pirmas Simonas, pavadintas Petru, ir jo brolis Andriejus, Zebediejaus sūnus Jokūbas ir jo brolis Jonas, 3 Pilypas ir Baltramiejus, Tomas ir muitininkas Matas, Alfiejaus sūnus Jokūbas ir Tadas, 4 Simonas Kananietis ir Judas Iskarijotas, kuris ir išdavė jį.

Suvokti nelaimių būtinumą ir nesureikšminti

• 6 Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes reikia, kad visa tai įvyktų. 7 Bet tai dar ne galas. Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Vietomis bus badmečių ir žemės drebėjimų. 8 Tačiau visa tai ­tik kentėjimų pradžia. Mato 24

Suvokti, kaip bus viskam atsiskleidus, viską įvertinus

• 31 Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. 32 Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. 33 Avis jis pastatys dešinėje, ožius ­ kairėje. 34 Ir tars karalius stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! 35 Juk aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, 36 buvau nuogas ­ mane aprengėte, ligonis ­ mane aplankėte, kalinys ­ atėjote pas mane.’ 37 Tuomet teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? 38 Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? 39 Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’ 40 Ir atsakys jiems karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.’ 41 Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams! 42 Juk aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, 43 buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas ­ neaprengėte, ligonis ir kalinys ­ ir jūs manęs neaplankėte.’ 44 Tuomet jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?’ 45 Tuomet jis pasakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kaskart, kai taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte.’ 46 Ir eis šitie į amžinąjį nubaudimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą.“ Mato 25

Numatyti vargą ir, įspėti, kiek įmanoma, jo išvengti

• 7 Vargas pasauliui dėl papiktinimų! Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam žmogui, per kurį papiktinimas ateina. Mato 18 (Suvokti, kad kitas savaip supranta, gali neteisingai suprasti, gali pasipiktinti.)

Rodyti gerą valią, pakantumą ir taip pasirengti, susitelkti, išlaikyti išbandymą su Dievo pagalba

Leisti žmogaus širdžiai atsiskleisti

• 7 Tada jie klausė: „O kodėl Mozė liepė duoti skyrybų raštą, atleidžiant žmoną?“ 8 Jis atsakė: „Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo. Bet pradžioje taip nebuvo. Mato 19

Atsiskleidus vienur, leisti atsiskleisti kitur, duoti pasirinkti

• 23 Kai pradės jus persekioti viename mieste, bėkite į kitą. Iš tiesų sakau jums: dar nebūsite apibėgę Izraelio miestų, kai ateis Žmogaus Sūnus. Mato 10 (Žmogaus sūnaus atėjimas yra pasirinkimas ar atpažinti jį, ar gyventi asmeniu ar asmenybe.)

Tyčia nepasiduoti, negundyti, bet suvokti ir pasirengti skriaudai

• 16 Štai aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai.17 Sergėkitės žmonių, nes jie įskundinės jus teismams ir plaks savo sinagogose. Mato 10

Pasirengti išbandymui

• 24 Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. 25 Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. 26 Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. 27 Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus.“ Mato 7

Suprasti pasirengimą kaip ženklą

• 32 Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. 33 Taip pat, visa tai išvydę, žinokite, jog jis arti, prie slenksčio. 34 Iš tiesų sakau jums: nepraeis ši karta, iki visa tai įvyks. Mato 24

Suvokti, kad teisingieji bus iš pagrindų išbandomi

• 9 Paskui jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite dėl manęs visų tautų nekenčiami. 10 Daugelis suklups, ims vieni kitus išdavinėti ir vieni kitų nekęsti. Mato 24

Suvokti, kaip laiku pasirengti - kaip pačiam pasirūpinti, nesikliauti vien Dievu - atskirti teigiamą ir neigiamą nusistatymą

• 1 Tada dangaus karalystė bus panaši į dešimtį mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. 2 Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. 3 Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. 4 Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. 5 Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. 6 Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ 7 Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. 8 Paikosios sakė protingosioms: ‘Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta.’ 9 Protingosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite.’ 10 Joms beinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. 11 Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: ‘Viešpatie, viešpatie, atidaryk, čia mes!’ 12 O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’ 13 Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos. Mato 25 (Dešimt Dievo įsakymų - išmintingosios teigiamai myli Dievą, paikosios neigiamai myli artimą - tad išmintingosios suveikia iš karto. O gal atvirkščiai, juk tie kurie sąmoningai laikosi neigiamų įsakymų yra pasirengę. Ar būtent sąmonė budi?)

Tam tarpui visi renkasi ir atsiskleidžia ir bus aptikti ir įvertinti

• 45 Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė deramu laiku maitinti šeimynos? 46 Laimingas toksai tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras gerai besidarbuojantį. 47 Iš tiesų sakau jums: jį paskirs valdyti visų savo turtų. 48 O jei anas tarnas bus blogas ir tars pats sau: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, ­ 49 ir pradės mušti savo tarnybos draugus, valgyti, ūžti su girtuokliais, 50 to tarno šeimininkas sugrįš vieną dieną, kai anas nelaukia, ir tokią valandą, kurią tas nė manyti nemano. 51 Jis žiauriai nubaus jį ir paskirs jam dalį su veidmainiais. Ten bus verksmas ir dantų griežimas. Mato 24

Laukti šeimininko, dalintis jo turtu: Suveikti tinkamu metu

• 18 Anksti rytą, grįždamas į miestą, Jėzus pasijuto alkanas. 19 Pamatęs pakelėje vieną figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė: „Tegul per amžius ant tavęs nemegs vaisiai!“ Ir figmedis bemat nudžiūvo. Mato 21
• 23 Tada Jėzus tarė savo mokiniams: „Iš tiesų sakau jums: turtuoliui nelengva patekti į dangaus karalystę. 24 Ir dar kartą jums sakau: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę.“ 25 Tai išgirdę, mokiniai labai sumišo ir klausė: „Tai kas galės būti išgelbėtas?“ 26 Pažvelgęs į juos, Jėzus tarė: „Žmonėms tai negalimas daiktas, o Dievui viskas galima.“ Mato 19

Šventasis Raštas nusako Dievo įvykių mąstus, kaip antai Didžiojo tvano

• 16 tuomet, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, 17 kas ant stogo, tenelipa žemėn pasiimti iš namų savo daiktų, 18 o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. 19 Vargas nėščioms ir žindančioms anomis dienomis! 20 Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar šabo dieną.

Pastebėti ir palyginti, suprasti kaip skiriasi nuo kitų

• 40 Jis sugrįžo pas mokinius ir, radęs juos miegančius, tarė Petrui: „Negalėjote nė vienos valandos pabudėti su manimi? 41 Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas.“ Mato 26

Mąstyti savarankiškai, nekreipti dėmesio į kitus

• 13 Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. 14 Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda. Mato 7

Atpažinti ir iškelti išbandymus įveikiusius

Dievo vertinimo iškilimas su laiku

• 42 Tuomet Jėzus tarė: „Ar niekada nesatę skaitę Raštuose: Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir mūsų akims tai nuostabą kelia. 43 Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių. 44 Kas nukris ant to akmens, tas suduš, o ant ko akmuo užgrius, tas bus sutriuškintas.“ Mato 21 (Kertinis akmuo tampa tuo, į kurį gerasis vaikas susitelkia. Šventąjį Raštą sudaro tokie išbandytieji.)

Vieni atkris, kiti ištęsės

• 11 Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios. 12 Kadangi įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals. 13 O kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas. Mato 24

Kviesti ir išgirsti širdį, kas atsiliepia, taip atrinkti

• 1 Jėzus vėl ėmė kalbėti palyginimais: 2 „Dangaus karalystė panaši į karalių, kuris kėlė savo sūnui vestuves. 3 Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti. 4 Tuomet jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!’ 5 Tačiau kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, 6 o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. 7 Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. 8 Galop jis tarė tarnams: ‘Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. 9 Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves.’ 10 Tie tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo. 11 Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsirengusį vestuvių drabužiu. 12 Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo. 13 Tuomet karalius paliepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.’ 14 Mat daug pašauktų, bet maža išrinktų.“ Mato 22

10 Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo! 11 Todėl aš jums sakau: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje prie stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. 12 O karalystės vaikai bus išmesti laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.“ Mato 8

• 14 Bus taip, kaip atsitiko vienam žmogui, kuris, iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą. 15 Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną ­ kiekvienam pagal jo gabumus ­ir iškeliavo. 16 Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis. 17 Taip pat tas, kuris gavo du talentus, pelnė kitus du. 18 O kuris buvo gavęs vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus. 19 Praslinkus nemaža laiko, anų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą. 20 Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: ‘Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis.’ 21 Šeimininkas atsakė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’ 22 Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: ‘Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du.’ 23 Šeimininkas tarė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’ 24 Prisiartinęs tasai, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad tu ­ žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, renki, kur nebarstei. 25 Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Va, imk, kas tavo.’ 26 Šeimininkas jam atsakė: ‘Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, renku, kur nebarsčiau. 27 Taigi tau reikėjo leisti mano pinigus į apyvartą, ir sugrįžęs aš būčiau gavęs juos su palūkanomis. Mato 25

Loginis pagrindas vertinti pasekmes

• 29 Argi gali kas nors įsilaužti į galiūno namus ir pasiglemžti jo turtą, pirmiau nesurišęs galiūno?! Tik tada jis apiplėš jo namus. Mato 12 (Lauk šeimininko ir dalinkis jo turtu.)(Jėzus vadovaujasi logika, įsivaizduoja įvairias galimybes.)

3

Vertinimų trejybė

Mokslo ratas

6 O kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie mane tiki, tam būtų geriau, kad asilo sukamų girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje. Mato 18 (Mažiau vargo suvokti be patirties kaip elgtis negu patirties dėka.)(Palyginti su prieš tai ėjusį pasakojimą apie dvidrachmos mokėjimą ir jų rinkėjų nepapiktinimo.)

Jisai pasako iš anksto, kaip bus, kad kiti galėtų pasitikrinti.

• 10 Jėzus joms pasakė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys.“ Mato 28

Jisai pasako iš anksto, kaip bus, ir leidžia pasitikrinti ir abejoti.

• 16 Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. 17 Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo. Mato 28

Nusistato: Dievas duoda nusistatyti. Įsijausti į Šventąjį Raštą ir pranašauti ką tai reiškia sau ir kitiems.

Pranašauti

• 29 Ir sakau jums: nuo šiol aš nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje.“ Mato 26 (Jis asmeniškai, savavališkai atsisako seno kūno. Toliau bus nauja duona, naujas vynas, naujas kūnas, naujas kraujas.)

Suprasti, sau pritaikyti šv.Rašto pranašystes

• 30 Pagiedoję jie išėjo į Alyvų kalną. 31 Tada Jėzus jiems kalbėjo: „Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: Ištiksiu piemenį, ir avių kaimenė išsisklaidys. 32 O kai prisikelsiu, aš nueisiu pirma jūsų į Galilėją.“ 33 Petras atsiliepė: „Jei net visi tavimi pasipiktintų, aš niekuomet nepasipiktinsiu!“ 34 Jėzus jam tarė: „Iš tiesų sakau tau: šią naktį, dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi.“ 35 Bet Petras tvirtino: „Jei man reikėtų net mirti kartu su tavimi, vis tiek tavęs neišsiginsiu!“ Taip kalbėjo ir visi mokiniai. Mato 26

Suvokti šventojo Rašto išsipildymą, kas parašyta apie Žmogaus sūnų

• 20 Atėjus vakarui, Jėzus su dvylika mokinių susirinko prie stalo. 21 Pradėjus valgyti, jis tarė: „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos.“ 22 Jie labai nuliūdo ir ėmė vienas po kito klausinėti: „Nejaugi aš, Viešpatie?“ 23 Jis atsakė: „Mane išduos dažantis kartu su manim duoną dubenyje. 24 Žmogaus Sūnus, tiesa, eina savo keliu, kaip apie jį parašyta, bet vargas tam žmogui, kuris išduos Žmogaus Sūnų. Geriau jam būtų buvę negimti.“ Mato 26 (Palyginti 41 psalmę: Net mano geriausias bičiulis, kuris dalijosi su manimi duona, taikėsi man įspirti.)

Supratimas, kaip šventasis Raštas išsipildys

• 1 Baigęs visas tas kalbas, Jėzus tarė savo mokiniams: 2 „Jūs žinote, kad po dviejų dienų bus Velykos, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas nukryžiuoti.“ Mato 26 (Velykos yra šventojo Rašto nusakyta šventė)

Įsiklausyti į Šventąjį Raštą

• 17 Prieš išvykdamas į Jeruzalę Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems: 18 „Štai pakilsime į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas aukštiesiems kunigams bei Rašto aiškintojams. Jie pasmerks jį mirti, 19 atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, bet trečią dieną jis prisikels.“ Mato 20
• 38 Tuomet kai kurie Rašto aiškintojai ir fariziejai ėmė reikalauti: „Mokytojau, mes norime, kad parodytum ženklą.“ 39 Jis atsakė: „Pikta ir neištikima karta reikalauja ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, tik pranašo Jonos ženklas. 40 Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis jūrų pabaisos pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje. 41 Ninevės gyventojai teismo dieną kelsis drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau negu Jona. 42 Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių klausytis Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas. Mato 12 (Jonos sūnus daro kaip Jona, įmena laiko ženklus)

Pasitarti su šventojo Rašto pranašais

• 3 Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo. Mato 17

Susitarti maldai

• 19 Ir dar sakau jums: jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. 20 Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų.“ Mato 18

Mąstyti palyginimais. Užsimoti, parinkti ir pašaukti mokinius, kuriuos pamokys.

• 18 Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų ­ metančius tinklą į ežerą; mat jie buvo žvejai. 19 Jis tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais.“ 20 Tuodu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo. Mato 4 (Jėzus pats užsimoja, "Aš padarysiu...")
• 21 Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jis ir tuos pašaukė. 22 Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo. Mato 4

Tikėti

• 19 Likę vieni, mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?“ Jis atsakė: 20 „Dėl silpno tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’ ­ ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo.“ Mato 17

Vykdo: Dievas duoda vykdyti. Išpildyti Šventąjį Raštą atsižvelgiant į kitų tikėjimą.

Priimti į širdį įstatymą, tad rūpestingai vykdyti, permąstyti, susitelkti į jį

• 17 Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. 18 Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. 19 Todėl, kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. 20 Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų, neįeisite į dangaus karalystę. Mato 5

Suvokti, priimti ir atlikti savo vaidmenį šventajame Rašte

• 53 Gal manai, jog aš negaliu paprašyti savo Tėvą ir jis bemat neatsiųstų man per dvylika legionų angelų?! 54 Bet kaipgi išsipildytų Raštai, kad šitaip turi atsitikti?!“ 55 Tą valandą Jėzus tarė būriui: „Tarsi plėšiko išėjote sugauti manęs su kalavijais ir vėzdais. Aš kasdien sėdėjau šventykloje mokydamas, ir manęs nesuėmėte. 56 Bet viskas šitaip dedasi, kad išsipildytų pranašų Raštai.“ Tada visi mokiniai, palikę jį, pabėgo. Mato 26

Įkvėpiamas išpildyti šventąjį Raštą

• 13 Jis paliko Nazarą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys. 14 Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai: 15 Zabulono žeme ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano ­pagonių Galilėja! 16 Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė. 17 Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė!“ Mato 4

Išpildyti pranašystę

• 1 Kai jie prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius, 2 tardamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man. 3 O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis.“ 4 Tai įvyko, kad išsipildytų pranašo žodžiai: 5 Pasakykite Siono dukteriai: štai atkeliauja tavo karalius. Jis romus, jis joja ant asilės, lydimas asilaičio, nešulinio gyvulio jauniklio. 6 Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzaus buvo įsakyta. Mato 21

Pritaikyti Šventąjį Raštą

• Palaiminti romieji, jie paveldės žemę. Palyginti su 37-ta psalme. "11 O romieji paveldės žemę ir gėrėsis gausia gerove." "22 Tie, kuriuos VIEŠPATS laimina, paveldės žemę, o tie, kuriuos jis keikia, bus išvaryti." Čia taip pat matyt, kaip jis apjungia dvi mintis, kas paveldės žemę ir kas bus palaimintas.

Gyventi Dievo vietininku

• 12 Įėjęs į šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje, išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus 13 ir tarė jiems: „Parašyta: Mano Namai vadinsis maldos namai, o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne!“ 14 Šventykloje susirinko prie jo aklų ir raišų, ir jis išgydė juos. Mato 21

Įsisavinti šventąjį Raštą, gyventi Dievo vietininku

• 28 Kai Jėzus baigė tas kalbas, minios stebėjosi jo mokslu, 29 nes jis mokė ne kaip jų Rašto aiškintojai, bet kaip turintis galią. Mato 7

Įgyvendinti užmojį telkti dangaus karalystę

• 23 Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negalias. 24 Net visoje Sirijoje pasklido apie jį garsas. Žmonės nešdavo pas jį visus sergančius, įvairiausių ligų bei kentėjimų suimtus ­demonų apsėstus, nakvišas bei paralyžiuotus, o jis išgydydavo juos. 25 Paskui jį sekė ištisi pulkai žmonių iš Galilėjos, Dekapolio, Jeruzalės, Judėjos ir Užjordanės. Mato 4 (Jis pats imasi veiklos).

Priimti ir palaikyti žmonių tikėjimą

• 29 Tada jis palietė jų akis ir tarė: „Tebūnie jums, kaip tikite.“ 30 Ir atsivėrė jiems akys. Mato 9

Pareikšti valią

• 13 Šimtininkui Jėzus tarė: „Eik, tebūnie tau, kaip įtikėjai!“ Ir tą pačią valandą tarnas pagijo. Mato 8 (Jėzus yra Dievo vietininkas, atpažįsta ir išpildo tikėjimą.)

Įsidėmėti žmonių tikėjimą, kad yra ryšys su jais. Įsijausti į esmę, kas slegia.

• 1 Įlipęs į valtį, Jėzus persikėlė per ežerą ir sugrįžo į savo miestą. 2 Ir štai jam atnešė paralyžiuotą žmogų, paguldytą ant neštuvų. Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Nenusimink, sūnau, tavo nuodėmės atleistos!“ Mato 9

Pajusti ir priimti žmogaus tikėjimą

• 27 O ji sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo.“ 28 Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.“ Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko. Mato 15
• 20 Ir štai moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė jo apsiausto apvadą. 21 Mat ji pati sau kalbėjo: „Jei tik palytėčiau jo drabužį, išgyčiau.“ 22 Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Nenusimink, dukterie, tavo tikėjimas išgydė tave.“ Ir tą pačią akimirką moteris pagijo. Mato 9

Permąsto: Dievas duoda išmanyti. Spręsti apie save ir kitus pagal savo darbo vaisius.

Įžvelgti šventojo Rašto išsipildymą

• Taip, sakau jums, ir daugiau negu pranašo! 10 Jis yra tasai, apie kurį parašyta: Štai aš siunčiu pirma tavęs savo pasiuntinį, ir jis nuties tau kelią. Mato 11

Priimti kitų tikėjimą, atmesti netikėjimą

• 8 Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. 9 Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau vienam: ‘Eik!’ ­ ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čionai!’ ­ ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Daryk tai!’ ­ ir jis daro.“ 10 Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo! 11 Todėl aš jums sakau: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje prie stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. 12 O karalystės vaikai bus išmesti laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.“

Patikrinti žmonių tikėjimą

• 27 Jėzui išeinant, du neregiai sekė įkandin ir šaukė: „Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!“ 28 Kai jis pasiekė namus, neregiai užėjo pas jį. Jėzus paklausė: „Ar tikite, kad aš galiu jus pagydyti?“ Šie atsakė: „Taip, Viešpatie!“

Jėzus klausia tikslo, kad paaiškintų

• 47 Jam dar kalbant, štai pasirodė Judas, vienas iš Dvylikos, o su juo didelis būrys, ginkluotas kalavijais ir vėzdais, atsiųstas aukštųjų kunigų ir tautos seniūnų. 48 Jo išdavėjas buvo nurodęs jiems ženklą, sakydamas: „Kurį pabučiuosiu, tai tas! Suimkite jį!“ 49 Ir tuojau priėjęs prie Jėzaus tarė: „Sveikas, rabi!“ ir pabučiavo jį. 50 O Jėzus jam tarė: „Bičiuli, ko atėjai?“ Tuomet jie pripuolę nutvėrė jį ir suėmė. Mato 26

Paklausti, ko nori?

• 29 Jiems išeinant iš Jericho, paskui Jėzų sekė didelė minia. 30 Pakelėje sėdėjo du neregiai. Išgirdę praeinant Jėzų, jie ėmė šaukti: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“ 31 Minia draudė juos, kad tylėtų. Bet anie dar garsiau šaukė: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“ 32 Jėzus sustojo, pasišaukė juos ir paklausė: „Ko norite, kad jums padaryčiau?“ 33 Neregiai sako jam: „Viešpatie, kad atsivertų mūsų akys.“ 34 Pasigailėjęs Jėzus palietė jų akis; jie tučtuojau praregėjo ir nusekė paskui jį. Mato 20
• 20 Tuomet prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, parpuolusi prie jo kojų, norėjo kažko prašyti. 21 Jėzus paklausė: „Ko nori?“ Mato 20

Paklausti pasitikrinti, kaip tiki

• Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“ Jie atsakė: „Galime.“ Mato 20

Mąstyti palyginimais

Palyginimais iš gyvenimo patirties susigaudyti

• 27 O ji sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo.“ 28 Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.“ Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko. Mato 15

Palyginti pagal šventojo Rašto aprašytą elgesį

• 1 Anuo metu šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad ėmė skintis varpų ir valgyti. 2 Tai pamatę, fariziejai jam sakė: „Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas per šabą draudžiama.“ 3 Jis atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami alkani? 4 Kaip jie nuėjo į Dievo Namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams. 5 Arba gal neskaitėte Įstatyme, jog per šabą kunigai šventykloje pažeidžia šabo poilsį ir nenusikalsta? Mato 12 (Palygina su šventojo Rašto nusakytais atvejais.)

Priimti kitų supratimą, plėtoti jų palyginimą

• 24 Mokinys nėra aukštesnis už savo mokytoją nei tarnas už šeimininką. 25 Pakanka, jei mokinys prilygsta mokytojui ir tarnas šeimininkui. Tad jei šeimos galvą jie praminė Belzebulu, tai ką kalbėti apie namiškius! Mato 10 (Jeigu Dievas yra Belzebulas, tai Jėzus ir jo sekėjai yra dar baisesni! Tad ko sulyginti su Belzebulu?)

Sulaukti patvirtinimo

Suprasti pagal šventąjį Raštą

• 15 Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai, pamatę stebuklus, kuriuos jis padarė, ir vaikus, šaukiančius šventykloje: „Osana Dovydo Sūnui!“ ­ 16 įpyko ir prikišo jam: „Ar girdi, ką jie sako?“ Jėzus atsiliepė: „Girdžiu. Argi niekada nesate skaitę: Iš vaikų ir kūdikių lūpų parengei sau gyrių?“ 17 Ir, palikęs juos, jis išėjo iš miesto į Betaniją ir ten apsinakvojo. Mato 21

Išgirsti iš Dievo kitų akivaizdoje

• 16 Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo. 17 O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“ Mato 3

Leidžia patikrinti

Priminimas, kaip buvo pasakęs iš anksto

• 5 O angelas tarė moterims: „Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. 6 Jo čia nebėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur jo gulėta. Mato 28

Jisai leidžia patikrinti stebuklą, pasakydamas iš anksto, kaip bus, ir leisdamas kitiems pranešti, kad tai įvyko, ir leisdamas kitiems ištirti, kad tai tikrai įvyko.

• 7 Ir skubiai duokite žinią jo mokiniams: ‘Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją; tenai jį ir pamatysite.’ Štai aš jums tai paskelbiau.“ 8 Jos greitomis paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams. Mato 28

Jisai leidžia patikrinti, kad jisai tikrai yra.

• 9 Ir štai priešais pasirodė Jėzus ir tarė: „Sveikos!“ Jos prisiartino ir, puolusios žemėn, apkabino jo kojas. Mato 28

Pastebėti, palyginti, taip suprasti šventąjį Raštą

• 55 Tą valandą Jėzus tarė būriui: „Tarsi plėšiko išėjote sugauti manęs su kalavijais ir vėzdais. Aš kasdien sėdėjau šventykloje mokydamas, ir manęs nesuėmėte. 56 Bet viskas šitaip dedasi, kad išsipildytų pranašų Raštai.“ Tada visi mokiniai, palikę jį, pabėgo. Mato 26 (Tėvas paklustų Sūnui bet Sūnus pirmenybę suteikia Tėvui)

Įsijausti į šventąjį Raštą, į gyvenimą, į kitus žmones

• (Neįsijautimas į gyvenimą, sąmonės iškreipimas, jos atsiejimas nuo pasąmonės, tai piktoji dvasia) 43 Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio, ir neranda. 44 Tada ji sako: ‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau.’ Sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus. 45 Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma. Taip atsitiks ir šiai piktai kartai.“ Mato 12

Įsijausti į šventąjį Raštą ir į savo bei kitų aplinkybes

• Tuomet vyriausiasis kunigas jam tarė: „Prisaikdinu tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar tu Mesijas, Dievo Sūnus?!“ 64 Jėzus atsakė: „Tu pasakei. Bet aš jums sakau: nuo šiol jūs matysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Visagalio dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse!“ 65 Tuomet vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: „Jis piktžodžiauja! Kam dar mums liudytojai?! Štai girdėjote piktžodžiavimą. 66 Kaip jums regisi?“ Jie atsakė: „Vertas mirties!“ Mato 26 (Pastebi vyriausiojo kunigo nevalingą liudijimą, jo pamąstymą, kad Jėzus yra Mesijas. Tikrovė yra mūsų mąstyme.)

Suprasti, kaip šventajame Rašte atsispindi žmogaus aplinkybės ir žmogaus būdas

• 69 Tuo metu Petras sėdėjo kieme. Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: „Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu.“ 70 Bet jis išsigynė visų akivaizdoje: „Aš nežinau, ką tu sakai.“ 71 Einantį vartų link, jį pastebėjo kita tarnaitė ir kalbėjo aplinkiniams: „Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu.“ 72 Jis ir vėl išsigynė, prisiekdamas: „Aš nepažįstu to žmogaus!“ 73 Po valandėlės prisiartino ten stovėjusieji ir sakė Petrui: „Tikrai tu vienas iš jų, nes ir tavo tarmė tave išduoda.“ 74 Tuomet jis ėmė prisiekinėti ir dievagotis: „Aš nepažįstu to žmogaus!“ Ir tuojau pragydo gaidys. 75 Tada Petras prisiminė Jėzaus žodžius: „Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi.“ Jis išėjo laukan ir graudžiai pravirko. Mato 26 (Galim pamanyti, Jėzus suprato, ką Petras išgyvens, kaip jisai supras po visko.)

Pranašystės įminimas. Išskyrimas tų, kurie įmini ir kurie neįmini. Įžvelgimas, kad Dievas duoda išmanyti.

• 10 Tuomet mokiniai sakė: „Jei tokie vyro ir žmonos reikalai, tai neverta vesti.“ 11 Jėzus atsakė: „Ne visi išmano tuos žodžius, o tik tie, kuriems duota išmanyti. Mato 19 (Kitaip atrodo, viską permąsčius. Mąstymu galime susigaudyti.)

Įsidėmėti pasekmių priežastis. Vertinti medį pagal vaisių

31 Sakau jums: kiekviena nuodėmė ir piktžodžiavimas bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavimas Dvasiai nebus atleistas. 32 Jei kas tartų žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas kalbėtų prieš Šventąją Dvasią, tam nebus atleista nei šiame, nei būsimajame gyvenime. 33 Arba sakykite medį esant gerą ir jo vaisių gerą, arba sakykite medį esant netikusį ir jo vaisių blogą, nes medis pažįstamas iš vaisių. Mato 12

Spręsti apie medį pagal vaisių. Įtarti ir ištirti kitų tikslus

• 15 Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. 16 Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?! 17 Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis blogus. 18 Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs ­gerų. 19 Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. 20 Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių. Mato 7
• 27 Jeigu jau aš išvarau demonus Belzebulo galia, tai kieno galia išvaro jūsų sekėjai?! Todėl jie bus jūsų teisėjai. 28 Bet jeigu aš išvarau demonus Dievo Dvasios jėga, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė. Mato 12

Parodyti ir stebėti, kaip kas vertina

• 2 Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė savo mokinius jo paklausti: 3 „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ 4 Jėzus atsakė: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: 5 aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena. 6 Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi.“ Mato 11

Spręsti, kad nepasisekė

• 14 Jiems atėjus prie minios, prisiartino vienas vyras, puolė prieš Jėzų ant kelių 15 ir maldavo: „Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi. Neretai jis įpuola į ugnį arba į vandenį. 16 Aš atvedžiau jį pas tavo mokinius, bet jie neįstengė išgydyti.“ 17 Tada Jėzus atsakė: „O netikinti ir sugedusi gimine! Iki kol man reikės su jumis būti! Kiek ilgai jus kęsti? Atveskite jį čia, pas mane.“ 18 Jėzus sudraudė demoną, jisai išėjo, ir tą pačią akimirką berniukas pasveiko. (Palyginti su panašiu atveju, kur aiškino, kad toksai demonas išvaromas tiktai malda.) (Spręsti iš pasekmių, ar žmogus veikia vidumi, malda, tikėjimu)

Pastebėti, kaip kas atsiliepia

• 16 Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams: 17 ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs nerypavote...’ Mato 11
• 18 Buvo atėjęs Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie kalbėjo: ‘Jis demono apsėstas.’ 19 Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis.’ Ir vis dėlto išmintis pasiteisina savo darbais.“ Mato 11

Širdis išsisako žodžiais

• 34 Angių išperos, kaip jūs galite kalbėti gera, būdami blogi?! Juk burna kalba tai, ko pertekusi širdis. 35 Geras žmogus iš gero lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo lobyno iškelia bloga. 36 Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį. 37 Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas.“ Mato 12 (Žodžiai yra vertinimai)

Susieja priėmimą ir vertinimą.

Suprasti požiūrių santykį

• 12 Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite, nes tai ir yra Įstatymas ir Pranašai.

Mato 7

Kaip vertini kitus, taip būsi vertinamas

• 23 Todėl dangaus karalystė panaši į karalių, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais. 24 Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo jam skolingas dešimt tūkstančių talentų. 25 Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti, valdovas įsakė parduoti jį kartu su žmona ir vaikais bei su visa nuosavybe, kad būtų sumokėta. 26 Tuomet, puolęs jam po kojų, tarnas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską atiduosiu.’ 27 Pasigailėjęs ano tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą. 28 Vos išėjęs, tas tarnas susitiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: ‘Atiduok skolą!’ 29 Puolęs ant kelių, draugas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš tau viską atiduosiu.’ 30 Bet tas nesutiko, ėmė ir įmesdino jį į kalėjimą, iki atiduos skolą. 31 Matydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas buvo įvykę. 32 Tuomet, pasišaukęs jį, valdovas tarė: ‘Nedorasis tarne, visą aną skolą aš tau dovanojau nes mane maldavai. 33 Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!’ 34 Užsirūstinęs valdovas atidavė jį budeliams, iki atiduos visą skolą. 35 Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš tikros širdies neatleisite savo broliui.“ Mato 18 (Ar elgiasi taip, kaip su juo elgiamasi)

Kaip pripažinsi vertę, taip būsi pripažintas savo verte.

• 32 Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir aš išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. 33 O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, to ir aš išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. Mato 10 (Tai pagrindas Jėzaus skirstymo žmonių ir Dievo. Dievą supranta, kaip besąlygišką. Juo Dievas žemėje prieina prie žmonių.)

Suprasti požiūrių aplinkybes, išeities taškus, sąlygas kodėl kaip kam atrodo, ar gyvenam bendru asmeniu ar paskira asmenybe

• 1 Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. 2 Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta. 3 Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! 4 Arba kaip gali sakyti broliui: ‘Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’, ­kai tavo akyje rąstas?! 5 Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš brolio akies. Mato 7 (Išlikite atvirais kitiems.)

Suvokti žmogaus pasirinkimo pagrindą

• 12 Juk yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl dangaus karalystės. Kas pajėgia išmanyti, teišmano.“ Mato 19 (Yra tokių, kurie išlieka atvirais skaistybei, ateičiai.)

Palaikyti atsižvelgiant į brandą

• 16 Niekas palaikio drabužio nelopo naujo milo lopu, nes toks lopinys atplėšia drabužio gabalą, ir skylė tik padidėja. 17 Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius, antraip vynmaišiai plyštų, vynas išsilietų ir vynmaišiai niekais nueitų. Bet jaunas vynas pilamas į naujus vynmaišius, ir abeji išsilaiko.“ Mato 9 (Neatversti tų, kurie jau pasirinkę savo kelią. Naują kelią siūlyti jo nepasirinkusiems.)

Priklausyk viešpačiui, dalinkis jo malone

• 40 Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs. 41 Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo užmokestį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo užmokestį. 42 Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam šitų žmonelių dėl to, kad jis yra mokinys iš tiesų sakau jums, ­tasai nepraras savo užmokesčio.“ Mato 10 (Palaikytini ne tik mokytojai, bet ir mokiniai, einantys keliu.)(Priimti, tai pasirinkti. Priklausyti, tai pasirinkti.)(Priėmimas (trejopas) ir vertinimas (trejopas) yra susiję.)

Suvokti, kad elgesiu pasirenkame kelią, elgesiui būdingą

• 51 Ir štai vienas Jėzaus palydovų ištiesė ranką, išsitraukė kalaviją, puolė vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam ausį. 52 Bet Jėzus jam tarė: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus. Mato 26 (Palyginti psalmę.)

Suvokti ir lyginti aplinkybes, vertinimus ir tikslus

• 6 Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla! 7 Jei būtumėte supratę, ką reiškia aš noriu gailestingumo, o ne aukos, nebūtumėte pasmerkę nekaltų. 8 Žmogaus Sūnus yra šabo Viešpats.“ (Apie smerkiančius šabo dieną varpus skinančius mokinius.) (Palyginti 40-tą psalmę.) Mato 12 (Lygindamas aplinkybes šventajame Rašte ir pasaulyje supranta save ir kitus ir Dievą.)
• 11 Jis atsakė: „Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per šabą įkris į duobę, nestvers jos ir neištrauks?! 12 O kiek daug brangesnis už avį žmogus! Taigi leistina daryti gera šabo dieną.“ Mato 12

Atpažinti pasaulį atsiribojantį nuo Dievo, neatvirą Dievui, pasaulio veidmainiavimą, nenorėjimą žinoti

Rūpintis pirmiausia vidumi - širdies tiesa

• 25 Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs valote taurės bei dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nesivaldymo. 26 Aklasai fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės vidų, tai bus tikrai švari ir išorė! Mato 23

Esmė yra neapibrėžiama erdvėje

• 26 Tad jeigu jums sakytų: ‘Štai jis tyruose!’ ­ neikite: ‘Štai jis namų gilumoje!’ ­ netikėkite. 27 Kaip žaibas tvykstelėja iš rytų ir nušvinta iki vakarų, toks bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimas. 28 Kur bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai. Mato 24

Esmė yra neparodoma ženklais

• 23 Jei tada kas nors jums sakytų: ‘Štai čia Mesijas’, ­ arba: ‘Jis tenai!’ ­ netikėkite. 24 Atsiras netikrų mesijų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, mėgindami suklaidinti, jei tai įmanoma, net išrinktuosius. 25 Štai jus apie tai iš anksto įspėjau! Mato 24

Suvokti visko susietumą, atsisakyti smulkmeniškumo

• 16 Vargas jums, aklieji vadai, kurie mokote: ‘Jei kas prisiektų šventove, tai nieko, o jei kas prisiektų šventovės auksu, tai jis įsipareigoja.’ 17 Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis ­ auksas ar šventovė, kuri pašventina auksą? 18 Arba, anot jūsų: ‘Jei kas prisiektų aukuru, tai nieko, o jei kas prisiektų atnaša ant aukuro, tai jis įpareigotas.’ 19 Akli! Kas gi didesnis ­ atnaša ar aukuras, kuris pašventina atnašą? 20 Todėl, kas prisiekia aukuru, tas prisiekia ir tuo, kas ant jo padėta, 21 o kas prisiekia šventove, prisiekia ja ir tuo, kuris joje gyvena. 22 Ir kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir tuo, kuris jame sėdi. Mato 23

Suvokti nedėsningumo, prieštaravimo, susiskaldymo, pasidalinimo laikinumą

• 23 Ištisos minios netvėrė iš nuostabos ir klausinėjo: „Ar nebus šitas Dovydo Sūnus?!“ 24 Tai išgirdę, fariziejai sakė: „Jis išvaro demonus ne kitaip, kaip tik demonų valdovo Belzebulo galia.“ 25 Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir joks suskilęs miestas ar namas neišsilaikys. 26 Tad jeigu šėtonas išvarinėtų šėtoną, irgi būtų savyje susiskaldęs. Kaipgi tuomet galėtų išsilaikyti jo karalystė? Mato 12 (Neatvirumas yra susiskaldymas.)

Įžvelgti žmonių tikslus, kas jiems rūpi, ar Dievo, ar žmonių dėmesys

• 5 Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. 6 Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose, 7 mėgsta sveikinimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos ‘rabi’. Mato 23

Suprasti, kaip kas kokį žodį priima

• 6 Neduokite šventenybių šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų.

Mato 7 (Nesidalinti patarimais su jų nenorinčiais.)

Skaityti mintis, suprasti kaip kam kas atrodo

• 3 Kai kurie Rašto aiškintojai ėmė murmėti: „Tasai piktžodžiauja!“ 4 Skaitydamas jų mintis, Jėzus tarė: „Kam taip piktai mąstote savo širdyje?

Mato 9

Suvokti veidmainių tikslus, numatyti pinkles

• 15 Tuomet fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip jį sugauti kalboje. 16 Jie nusiuntė pas jį savo mokinių kartu su Erodo šalininkais paklausti: „Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, nes nežiūri žmonių poaukščių. 17 Tad pasakyk, kaip manai: valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?” 18 Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai? Mato 22

Įžvelgti prieštaravimą vertinime

• 29 Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs statote pranašams antkapius, puošiate teisiųjų paminklus 30 ir sakote: ‘Jei būtume gyvenę savo protėvių dienomis, nebūtume kartu su jais susitepę pranašų krauju.’ 31 Taigi jūs patys prieš save liudijate, jog esate pranašų žudytojų vaikai. 32 Pripildykite gi savo tėvų saiką! Mato 23 (Save laiko geresniais už savo tėvus. Nori didžiuotis savo kilme, o tuo pačiu savo dora.)

Įžvelgti neatvirumą ir atsisakymą atvirumo

• 13 Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei trokštančių į ją patekti neleidžiate. Mato 23 (Palyginti su žmonių smukdymu.)(Palaikyti galimybę, kad įmanoma žmogui būti geru, gyventi Dievu.)
• 15 Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, o kai toks atsiranda, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius. Mato 23 (Jų tikėjimas yra netikėjimas žmogumi, jo galimybėmis gyventi Dievu.)(Jie padaro atvirą žmogų neatvirą, tad pasmerktą pragarui.)

Susiprotėti, žiūrėti plačiau, norėti matyti visumą

• 23 Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o pamirštate, kas svarbiausia Įstatyme: teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę. Reikia tai daryti ir ano neapleisti! 24 Aklieji vadai, jūs iškošiate uodą, o praryjate kupranugarį... Mato 23 (Išorinių požiūrių visuma - teisingumas, pareiga-gailestingumas, ištikimybė)

Leisti žmonėms daryti blogą, kad jie atsipeikėtų ir išvengtų pasmerkimo

• 33 Gyvatės! Angių išperos! Kaip jūs ištrūksite nuo pasmerkimo į pragarą?! 34 Todėl štai siunčiu pas jus pranašų, išminčių ir Rašto aiškintojų. Vienus jų jūs užmušite ir nukryžiuosite, kitus plaksite sinagogose ir persekiosite nuo miesto iki miesto, 35 kad ant jūsų kristų visas nekaltas kraujas, pralietas žemėje, pradedant teisiojo Abelio krauju ir baigiant krauju Barachijo sūnaus Zacharijo, kurį jūs nužudėte tarp šventovės ir aukuro. 36 Iš tiesų sakau jums: visa tai ištiks šitą kartą. Mato 23

Leisti žmonėms išsiskirti, nusigręžti, tad sueiti Dievo pagrindu

• 37 Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmuši akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai! 38 Štai jūsų namai bus jums palikti tušti. 39 Taigi aš jums sakau: nuo dabar jūs manęs nebematysite, kol netarsite: Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!“ Mato 23

Suprasti, kaip vertinti, kas aukštesnis

• 24 Mokinys nėra aukštesnis už savo mokytoją nei tarnas už šeimininką. 25 Pakanka, jei mokinys prilygsta mokytojui ir tarnas šeimininkui. Tad jei šeimos galvą jie praminė Belzebulu, tai ką kalbėti apie namiškius! Mato 10 (Jeigu Dievas yra Belzebulas, tai Jėzus ir jo sekėjai yra dar baisesni! Tad ko sulyginti su Belzebulu?)(Jeigu aišku dėl didelio, tai juo labiau, aiško dėl mažo.)

10 Paskui, sušaukęs minią, jis kalbėjo: „Klausykite ir supraskite! 11 Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų.“ Mato 15

15 Petras paprašė: „Išaiškink mums palyginimą.“ 16 Jėzus atsakė: „Ar ir jūs vis dar esate be nuovokos?! 17 Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan? 18 O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų. 19 Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai, vagystės, melagingi liudijimai, šmeižtai. 20 Šie dalykai suteršia žmogų, o valgymas nemazgotomis rankomis žmogaus nesuteršia.“ Mato 15

• 16 Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams: 17 ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs nerypavote...’ Mato 11

(Reikalauja, kad kitas atitiktų jiems. Sprendžia pagal save, ne pagal kitą, ne pagal Dievą.)

• 18 Buvo atėjęs Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie kalbėjo: ‘Jis demono apsėstas.’ 19 Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis.’ Ir vis dėlto išmintis pasiteisina savo darbais.“ Mato 11

Rūpintis, kaip mus veikia mąstymas

• 5 Keldamiesi kitapus ežero, mokiniai buvo užmiršę pasiimti duonos. 6 Jėzus jiems tarė: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų ir sadukiejų raugo.“ 7 O jie svarstė: „Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos.“ 8 Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Mažatikiai! Kam tariatės neturį duonos? 9 Argi dar neįgijote išmonės? Ar neprisimenate penkių duonos kepaliukų penkiems tūkstančiams vyrų ir kiek pintinių pririnkote likučių?! 10 Arba septynių duonos kepaliukų keturiems tūkstančiams ir kiek krepšių pririnkote likučių?! 11 Tad kaip nesusivokiate, jog kalbėjau jums ne apie duoną. Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės!“ 12 Tuomet jie suprato, kad jis buvo liepęs saugotis ne duonos raugo, bet fariziejų ir sadukiejų mokslo. Mato 16 (Dangaus karalystės mąstymas skatina gyventi plačiau, širdingiau, dosniau, o fariziejų mąstymas skatina gyventi siauriau, įtariau, šykščiau.)

Suvokti bendrumą elgesio pagrindu

• 30 Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto. Mato 12

Pristatyti dviprasmiškai pasaulyje esantiems, kad ieškotų dangaus, būtų tyrėjais. Ieškantiems tiesos mąstyti palyginimais

Ieškoti palyginimo

• 16 Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Mato 11

Palyginimais nustatyti esmines savybes

• 1 Dangaus karalystė panaši į šeimininką, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui. ... Mato 20

Kalbėti žmonėms apie juos palyginimais

• 5 Išgirdę palyginimus, vyresnieji kunigai ir fariziejai suprato, kad Jėzus kalba apie juos. 46 Jie stengėsi jį suimti, tačiau bijojo liaudies, nes ji laikė Jėzų pranašu. Mato 21

Suvokti, kas Dievui rūpi

• 10 Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą. Mato 18 (Jie atviri Dievui.)

Atsiriboti nuo pavadinimo, gyventi esme, veiksmais

• 8 O jūs nesivadinkite ‘rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. 9 Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. 10 Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus. 11 Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. 12 Mat kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas. Mato 23 (Išaukštinama pavadinimais - kas atsisako pavadinimo sulauks pavadinimo, kas prisiima pavadinimą bus nevertas pavadinimo)

Paklausti, kaip žmonės priima

• 13 Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“ 14 Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų.“

Laikytis teisingumo (vardan dviprasmiškumo)

• 13 Tuomet Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. 14 Jonas jį atkalbinėjo: „Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane!“ 15 Bet Jėzus jam atsakė: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui.“ Tada Jonas sutiko. Mato 3 (Palyginti su dvidrachmos mokesčiu, kurį Petras sumokėjo.)

Laikytis Dievo įsakymų ir sulaukti pasekmių

• O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų.“ 18 Tas paklausė: „Kokių?“ Jėzus atsakė: „Nežudyk, nesvetimauk, nevok, melagingai neliudyk; 19 gerbk savo tėvą ir motiną; mylėk savo artimą kaip save patį.“ Mato 19 (Ar čia Tėvo ar Sūnaus įsakymai?)(Įsakymų laikymasis puoselėja tikslo dviprasmybę, vardan ko, įstatymdavio ar savęs.)

Susitelkti į Dievą, nenukrypti nuo jo, ieškoti šventajame Rašte, atsiremti į šventąjį Raštą

• 5 Tada velnias jį paima į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens 6 ir sako: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: Jis lieps savo angelams globoti tave, ir jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį.“ 7 Jėzus jam atsako: „Taip pat parašyta: Negundyk Viešpaties, savo Dievo.“ Mato 4 (Velnias cituoja šventąjį Raštą, bet Jėzus nepasimeta.)(Velnias vėlgi mąsto "jei" bet šventajame Rašte nėra "jei".)

Išlaikyti dviprasmybę

• 27 Tačiau, kad jų nepiktintume, nueik prie ežero, užmesk meškerę, paimk pirmą užkibusią žuvį; ją pražiodęs, rasi staterą. Paimk jį ir atiduok jiems už mane ir už save.“ Mato 17

Sudaryti galimybes susitarti arba nesusitarti, gyventi bendru žmogumi

• 15 Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį. 16 O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad visa byla remtųsi dviejų ar trijų liudytojų parodymais. 17 Jeigu jis ir jų nepaklausytų, pranešk Bažnyčiai. O jei nepaklus nė Bažnyčiai, tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas. 18 Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje. Mato 18 (Galima surišti likimus, galima atrišti nesutarimus.)
• 21 Tuomet priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“ 22 Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau ­ iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų. Mato 18

Mąstyti ir bendrauti palyginimais, jais grįsti susikalbėjimą

• 5 Keldamiesi kitapus ežero, mokiniai buvo užmiršę pasiimti duonos. 6 Jėzus jiems tarė: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų ir sadukiejų raugo.“ 7 O jie svarstė: „Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos.“ 8 Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Mažatikiai! Kam tariatės neturį duonos? 9 Argi dar neįgijote išmonės? Ar neprisimenate penkių duonos kepaliukų penkiems tūkstančiams vyrų ir kiek pintinių pririnkote likučių?! 10 Arba septynių duonos kepaliukų keturiems tūkstančiams ir kiek krepšių pririnkote likučių?! 11 Tad kaip nesusivokiate, jog kalbėjau jums ne apie duoną. Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės!“ 12 Tuomet jie suprato, kad jis buvo liepęs saugotis ne duonos raugo, bet fariziejų ir sadukiejų mokslo. Mato 16 (Dangaus karalystės mąstymas skatina gyventi plačiau, širdingiau, dosniau, o fariziejų mąstymas skatina gyventi siauriau, įtariau, šykščiau.)

Šventajame Rašte įžvelgti, priimti, išpildyti ir atskleisti gyvąją tiesą

• 34 Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais, ir be palyginimų jis jiems nekalbėjo. 35 Išsipildė, kas buvo per pranašą pasakyta: Aš atversiu savo burną palyginimais, išpasakosiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus. Mato 13
• 51 Ar supratote visa tai?“ Jie jam sako: „Taip.“ 52 Tuomet jis tarė: „Todėl kiekvienas Rašto aiškintojas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų.“ Mato 13

Šventajame Rašte įžvelgti Dievo valią

• 21 Nuo to meto Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo seniūnų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti. Mato 16
• 22 Tebebūdamas su mokiniais Galilėjoje, Jėzus jiems pasakė: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, 23 ir jie nužudys jį, o trečią dieną jis prisikels.“ Tada jie labai nuliūdo. Mato 17
• 10 Tada jo mokiniai paklausė: „Kodėl Rašto aiškintojai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?“ 11 Jis atsakė: „Tiesa, Elijas turi ateiti ir viską atitaisyti. 12 Bet aš jums sakau, kad Elijas jau buvo atėjęs, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus.“ 13 Tuomet mokiniai suprato jį kalbėjus apie Joną Krikštytoją. Mato 17

Šventasis Raštas nusako šventumą

• 15 Kai tik pamatysite pranašo Danieliaus paskelbtą sunaikinimo pabaisą, stovinčią šventoje vietoje (skaitytojas teįsidėmi!) Mato 24

Dievo Sūnaus supratimas dangaus karalystės, dangaus pasaulyje. Patirti, atsiplėšti, galiausiai spręsti Dievo Sūnaus nuosprendžiu, kaip nedviprasmiškai yra. Atskirti žmogų ir jo aplinkybes.

Atskirti žmogų ir aplinkybes

• 9 Iškeliaudamas iš ten, Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir tarė jam: „Sek paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nuėjo paskui jį. Mato 9

Sužinoti, tad pasitraukti, pabūti su Dievu. Jėzus atsiskiria nuo neteisingų mokytojų, pasitraukia, meldžiasi, pabūna su Dievu

• 13 Tai išgirdęs, Jėzus laiveliu nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui. Mato 14
• 22 Tuojau pat Jėzus prispyrė mokinius sėsti į valtį ir pirma jo irtis į kitą krantą, kol jis atleisiąs minią. 23 Atleidęs minią, jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Ir, atėjus vakarui, jis buvo ten vienas. Mato 14
• 29 Iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo. Mato 15
• 14 Palikite juos; jie ­akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris.“

Mato 15

Jam tapatūs

• 46 Jam tebekalbant minioms, štai jo motina ir broliai stovėjo lauke ir norėjo su juo pasimatyti. 47 O kažkas jam pranešė: „Štai tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavim pasikalbėti.“ 48 Jis atsakė pranešusiam: „Kas gi mano motina ir kas mano broliai?“ 49 Ir, ištiesęs ranką į mokinius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai! 50 Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina.“ Mato 12

Jėzui praneša

• 12 Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir davė žinią Jėzui. Mato 14

Išgirsti iš kitų, tad pasitraukti

• 12 Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. Mato 4

Pasitikrinti, kaip yra

• 43 Sugrįžęs vėl rado juos snaudžiančius; jų akys buvo mieguistos. 44 Tuomet, palikęs juos, vėl nuėjo ir trečią kartą meldėsi tais pačiais žodžiais. Mato 26

Išreikšti vertinimą pagal dangaus karalystę

• 13 Anuomet atvesta pas jį vaikų, kad uždėtų rankas ant jų ir pasimelstų. Mokiniai draudė. 14 Bet Jėzus tarė: „Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė.“ 15 Ir, uždėjęs ant jų rankas, jis keliavo toliau. Mato 19

Esmė yra didžiausiame, baisiausiame prieštaravime, didžiausio šventumo pažeidime, kuomet tenka pasikliauti Dievu

• 15 Kai tik pamatysite pranašo Danieliaus paskelbtą sunaikinimo pabaisą, stovinčią šventoje vietoje (skaitytojas teįsidėmi!), 16 tuomet, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, 17 kas ant stogo, tenelipa žemėn pasiimti iš namų savo daiktų, 18 o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. 19 Vargas nėščioms ir žindančioms anomis dienomis! 20 Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar šabo dieną. 21 Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus. 22 Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos. Mato 24(Jėzus nujaučia į kokį susipriešinimą viskas susiveda.)

Esmė pasižymi medžiaginės visatos sukrėtimu, Jėzaus dvasinės dievybės atskleidimu, tvarkos apvertimu

• 29 Netrukus po tų nelaimių dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. 30 Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, o visos žemės tautos ims raudoti ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove. 31 Jis pasiųs savo angelus, kurie skardžiais trimitų garsais surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo vieno dangaus pakraščio iki kito. Mato 24 (Jėzus nujaučia į kokį susipriešinimą viskas susiveda.)

Laikytis įsakymų griežtai, tobulai

• 20 Jaunuolis tarė: „Aš viso to laikausi. Ko dar man trūksta?“ 21 Jėzus atsakė: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane.“ 22 Išgirdęs tuos žodžius, jaunuolis nuliūdęs pasišalino, nes turėjo daug turto. Mato 19 (Nuliūsti yra sveikas jaudulys.)(Viską išdalinti vargšams išplaukia iš meilės artimui)(Būk tobulas - tobulas atsiplėšimas, besąlygiškumas, nedviprasmiškumas)

Susitelkti į Dievą, nenukrypti nuo jo, ieškoti šventajame Rašte, atsiremti į šventąjį Raštą

• 8 Velnias vėl paima jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didybę, 9 taria: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane.“ 10 Tada Jėzus atsako: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“ 11 Tuomet velnias nuo jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir jam tarnavo. Mato 4 (Vėlgi velnias mąsto "jei" tuo tarpu Jėzus gyvena visiškai susitelkęs į Dievo įsakymą.)

Veikti jautriai, nesiviešinant

• 15 Tai žinodamas, Jėzus pasitraukė iš ten. Daugelis sekė paskui jį, ir jis visus gydė, 16 bet įspėdavo, kad jo negarsintų. 17 Taip turėjo išsipildyti pranašo Izaijo žodžiai: 18 Štai mano išrinktasis tarnas, mano mylimasis, kuriuo gėrisi mano siela. Aš suteiksiu jam savo Dvasią, ir jis skelbs tautoms teisingumą. 19 Jis nesiginčys, nešauks, ir negirdės niekas gatvėse jo balso. 20 Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio, kol nenuves į pergalę teisingumo; 21 o jo vardas teiks viltį tautoms. Mato 12

Suprasti, būtent Dievas įvykdys teisingumą

Iš anksto tvirtai žinoti

• 23 Atėjęs į vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei raudančią minią, 24 Jėzus paliepė: „Išeikite, nes mergaitė ne mirus, o miega.“ Jie tik juokėsi iš jo. 25 Kai minia buvo išvaryta, jis įžengė vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ta atsikėlė. 26 Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą. Mato 9 (Sinagogos vyresnysis veikė iš širdies nes prašė Jėzaus pagalbos nors Jėzus buvo atmestas fariziejų.)

Numanyti iš anksto

• 24 Atėjus jiems į Kafarnaumą, prie Petro priėjo didrachmų rinkėjai ir paklausė: „Ar jūsų mokytojas nemoka didrachmos?“ 25 Jis atsakė: „Taip!“ Kai parėjo į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: Mato 17 (Tai gal susiję su dviprasmybės išlaikymu - Jėzus viską žinojo iš anksto.)

Suvokti, kas turi atsitikti

• 45 Paskui grįžo pas mokinius ir tarė: „Jūs vis dar miegate ir ilsitės... Štai atėjo valanda, kai Žmogaus Sūnus atiduodamas į nusidėjėlių rankas. 46 Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat.“ Mato 26

Suvokti, kaip Dievas viską apverčia

• 30 Tačiau daugel pirmų bus paskutiniai, ir daugel paskutinių ­pirmi. Mato 19 (Palyginti su pasisakymais prieš tai, kas tada galės būti išgelbėtas... žmonėms tai negalima, Dievui viskas galima. Dievas pabrėžia savo malonę, savo besąlygiškumą, savo valią, žmogaus valios nepakankamumą, neesmingumą.)

Suvokti kaip bus po visko, kaip atrodys Dievo požiūriu

• 27 Tada Petras jį paklausė: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave. Kas mums bus už tai?“ 28 O Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų sakau jums: pasaulio atgimime, kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, mano sekėjai, irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių. 29 Ir kiekvienas, kas paliko namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, dirvas dėl manęs, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą. Mato 19

Numatyti Dievo teismą

• 27 Juk Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus. 28 Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį su savo karalyste.“ Mato 16

Vertinti pagal Dievo požiūrį

• 19 Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. 20 Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių. Mato 7

Esmė yra neapibrėžiama laike. Jinai nesuvokiama iš šalies, o tik tiesiogiai.

• 35 Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. 36 Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas. Mato 24

4+6

Skirti pasaulio ir mokinių požiūrius. Kaip man atrodo? Tvarka. Skleisti tiesą ir atsiriboti nuo klaidintojų.

Kaip man atrodo? Atsiriboti nuo gundančio nusidėti.

• 27 Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Nesvetimauk! 28 O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi. 29 Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. 30 Ir jeigu tavo dešinioji ranka gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas patektų į pragarą. Mato 5

Atskirti sveiką nuo nesveiko. Rūpintis likimu.

• 8 Jei tavo ranka ar koja gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau sužalotam ar raišam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom ar abiem kojom būti įmestam į amžiną ugnį. 9 Ir jeigu tavo akis gundo tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Tau geriau vienakiui įeiti į gyvenimą, negu su abiem akim būti įmestam į pragaro ugnį. Mato 18

Atskirti nuo neduodančio. Skirti požiūrius - turėjimo ir nėturėjimo

• 28 Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų. 29 Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. 30 Šitą netikusį tarną išmeskite į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.’ Mato 25

Atsiriboti nuo nepriimančiųjų. Atskirti žmones. Įžvelgti laukiantį, pritariantį, pasirengusį priimti ir jam atsiverti

• 11 Atėję į kokį nors miestą ar kaimą, susiieškokite vertą žmogų ir apsistokite pas jį, kol išvyksite. 12 Įeidami į namus, pasveikinkite juos. 13 Ir jeigu namai bus verti, teateinie po jų stogu jūsų ramybė. O jeigu nebus verti, jūsų ramybė tesugrįžta jums. 14 Jei kur jūsų nepriimtų ir jūsų žodžių neklausytų, tai, išėję iš tokių namų ar tokio miesto, nusikratykite ir dulkes nuo kojų. 15 Iš tiesų sakau jums: Sodomos ir Gomoros žemei bus lengviau teismo dieną negu tokiam miestui. Mato 10 (Skiria Dievui atvirus ir neatvirus.)

Išpažinti tikrąjį. Suvokti savo vaidmenį, svarbą ir reikšmę visiems ir Dievui

• 13 „Jūs ­žemės druska. Jei druska netektų sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. Mato 5 (Gera savybė naikina blogį, išsaugo gėrį.)
• 14 Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. 15 Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. 16 Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje. Mato 5

Gerbti vaikų požiūrį

• 15 Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai, pamatę stebuklus, kuriuos jis padarė, ir vaikus, šaukiančius šventykloje: „Osana Dovydo Sūnui!“ ­ 16 įpyko ir prikišo jam: „Ar girdi, ką jie sako?“ Jėzus atsiliepė: „Girdžiu. Argi niekada nesate skaitę: Iš vaikų ir kūdikių lūpų parengei sau gyrių?“ 17 Ir, palikęs juos, jis išėjo iš miesto į Betaniją ir ten apsinakvojo. Mato 21

Pašalinti velnią ir atskleisti tikrąjį žmogų

• 32 Jiems pasitraukus, štai buvo atvestas demono apsėstas nebylys. 33 Išvarius demoną, nebylys prakalbo. Minios stebėjosi ir sakė: „Dar niekad Izraelyje nėra buvę tokių dalykų.“ 34 O fariziejai kalbėjo: „Jis išvaro demonus jų valdovo galia.“ Mato 9

Kviesti ir išgirsti širdį, kas atsiliepia, taip atrinkti. Skirti kas širdyje, ar persigalvojo, susipratus

• Tuomet Jėzus tarė jiems: „Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo karalystę. 32 Juk Jonas atėjo pas jus teisumo keliu, bet jūs netikėjote juo. O muitininkai ir ištvirkėlės tikėjo. Bet jūs, nors tai matėte, nė vėliau neapsigalvojote ir netikėjote juo. Mato 21

Rinktis Jėzų vietoj saviškių. Privesti prie pasirinkimo tarp Dievo ir pasaulio

• 34 Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. 35 Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą. 36 Žmogaus namiškiai taps jam priešais. 37 Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane, nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane, nevertas manęs. Mato 10

Vengti ydingo mąstymo. Mąstyti ir bendrauti palyginimais, jais grįsti susikalbėjimą

• 5 Keldamiesi kitapus ežero, mokiniai buvo užmiršę pasiimti duonos. 6 Jėzus jiems tarė: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų ir sadukiejų raugo.“ 7 O jie svarstė: „Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos.“ 8 Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Mažatikiai! Kam tariatės neturį duonos? 9 Argi dar neįgijote išmonės? Ar neprisimenate penkių duonos kepaliukų penkiems tūkstančiams vyrų ir kiek pintinių pririnkote likučių?! 10 Arba septynių duonos kepaliukų keturiems tūkstančiams ir kiek krepšių pririnkote likučių?! 11 Tad kaip nesusivokiate, jog kalbėjau jums ne apie duoną. Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės!“ 12 Tuomet jie suprato, kad jis buvo liepęs saugotis ne duonos raugo, bet fariziejų ir sadukiejų mokslo. Mato 16 (Dangaus karalystės mąstymas skatina gyventi plačiau, širdingiau, dosniau, o fariziejų mąstymas skatina gyventi siauriau, įtariau, šykščiau.)

Neengti kitų. Išskirti Dievo ir pasaulio elgesius.

• 25 O Jėzus, pasivadinęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad tautų valdovai engia tautas ir didžiūnai rodo joms savo galią. 26 Tarp jūsų to nebus. Mato 20

Žvelgti iš vidaus, palyginti su išore, įžvelgti veidmaniškumą, nedorumą

• 27 Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs panašūs į pabaltintus antkapius, kurie iš paviršiaus gražiai atrodo, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų. 28 Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo. Mato 23

Skirti tikrą nuo netikro. Atpažinti klaidintojus. Pasitikrinti.

• 3 Kai jis atsisėdo Alyvų kalne, priėjo vieni mokiniai ir klausė: „Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?“ 4 Jėzus jiems atsakė: „Žiūrėkite, kad jūsų kas nesuklaidintų. 5 Daug kas ateis prisidengę mano vardu ir sakys: ‘Aš Mesijas!’ ir daugelį suklaidins. Mato 24

Skirti pasaulio ir Sūnaus požiūrius. Kaip kitaip reikėtų elgtis? Buvimas. Nesivaržyti, tapatintis su vargstančiaisiais ir mažaisiais, bendrauti esme, ne paviršiumi.

Kaip kitaip derėtų elgtis?

• 21 Jūs esate girdėję, kad protėviams buvo pasakyta: Nežudyk; o kas nužudo, turės atsakyti teisme. 22 O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi!’ ­tas turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako: ‘Beproti!’ ­ tas smerktinas į pragaro ugnį. 23 Jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, 24 palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną. Mato 5
• 25 Greitai susitark su savo ieškovu, dar kelyje į teismą, kad ieškovas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas ­teismo vykdytojui ir kad tu nepakliūtum į kalėjimą. 26 Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko. Mato 5 (Įsiterpti į įvykių seką, juos nukreipti.)

Atskirti, kas susitapatina su visais, su vargstančiais

• 41 Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams! 42 Juk aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, 43 buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas ­ neaprengėte, ligonis ir kalinys ­ ir jūs manęs neaplankėte.’ 44 Tuomet jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?’ 45 Tuomet jis pasakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kaskart, kai taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte.’ 46 Ir eis šitie į amžinąjį nubaudimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą.“ Mato 25

Suvokti sąlygas pasiekti tikslą. Atskirti širdies nežinojimą nuo pasaulio žinojimo.

• Aną valandą prie Jėzaus prisiartino mokiniai ir paklausė: „Kas gi didžiausias dangaus karalystėje?“ 2 Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų 3 ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę. 4 Taigi kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje. Mato 18 (Kaip vertini mažą, taip vertini didelį, nes mažas užaugs dideliu.)
• 5 Kas priima tokį vaikelį dėl manęs, tas mane priima. Mato 18

Palyginti pasaulio ir dangaus aplinkas

• 11 Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį. 12 Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė jėga puolama, ir smarkieji ją sau grobia. 13 Visi pranašai ir Įstatymas pranašavo iki Jono, 14 ir jeigu norite priimti, tai jis yra tas Elijas, kuris turi ateiti. 15 Kas turi ausis, teklauso! Mato 11 (Pranašai pranašavo, kas bus, o dangaus karalystės gyventojai gyvena taip, kaip yra, atsiveria tam, kas vyksta.)(Liaudis sau grobia, pasisavina dangaus karalystę, ja gyvena.)

Pasaulis naikina dviprasmybę, asmuo palaiko dviprasmybę

• Tuomet vyriausiasis kunigas jam tarė: „Prisaikdinu tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar tu Mesijas, Dievo Sūnus?!“ 64 Jėzus atsakė: „Tu pasakei. Mato 26 (Kunigas panaikina dviprasmybę.)

Įsiklausyti į žmogų, jo širdį

• 11 Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje. Valdytojas jį klausė: „Ar tu esi žydų karalius?“ Jėzus atsakė: „Tu pasakei.“ 12 Aukštųjų kunigų ir seniūnų skundžiamas jis visai neatsiliepė. 13 Tuomet Pilotas paklausė: „Ar negirdi, kaip baisiai tave kaltina?“ 14 Bet jis neatsakė nė į vieną kaltinimą ir tuo be galo nustebino valdytoją. Mato 27

Suprasti priimtą vaidmenį ir vertinti jo atlikimą

• 1 Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius: 2 „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. 3 Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Mato 23

Elgesys, įvykiai vietoj ženklų

• Jėzus stebi raidą, eigą, kada sėjama, kada pjaunama, kada palaukiama, kada sprendžiama.
• 1 Čia pas jį atėjo fariziejų ir sadukiejų jo mėginti. Jie prašė parodyti jiems ženklą iš dangaus. 2 Jis atsakė: „Atėjus vakarui, jūs sakote: ‘Bus giedra, nes dangus raudonas’ ­ 3 ir rytmetį: ‘Šiandien bus lietaus, nes rausta apniukęs dangus.’ Taigi jūs mokate aiškinti dangaus veidą, o laiko ženklų ­ne. 4 Pikta ir neištikima giminė reikalauja ženklo, tačiau jai nebus duota kitokio ženklo, kaip tik Jonos ženklas.“ Ir, palikęs juos, nuėjo šalin. Mato 16

Atjausti, vertinti, lyginti, teisti atsižvelgiant į atsiliepimą ir galimybes

• 20 Tada Jėzus ėmė priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaryta daugumas jo stebuklų, kad jie neatsivertė: 21 „Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ar Sidone būtų įvykę tokių stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atsivertę ir atgailoję su ašutine bei pelenuose. 22 Todėl sakau jums: Tyrui ir Sidonui bus lengviau teismo dieną negu jums! 23 Ir tu, Kafarnaume, negi būsi išaukštintas iki dangaus? Tu nugarmėsi iki mirusiųjų pasaulio! Jeigu Sodomoje būtų įvykę tokių stebuklų, kokių įvyko tavyje, ji stovėtų dar ir šiandien. 24 Todėl sakau jums: Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną negu tau.“ Mato 11

Skirti pasakytą žodį (kylantį iš žmonių) ir išsakytą reikšmę (kylančią iš Dievo)

• 23 Kai Jėzus atėjo į šventyklą ir pradėjo mokyti, prisiartino prie jo aukštųjų kunigų ir tautos seniūnų, kurie klausė: „Kokia galia tai darai? Kas tau davė šitą galią?“ 24 Jėzus atsakė: „Ir aš noriu paklausti jus vieno dalyko. Jei man atsakysite, ir aš pasakysiu, kieno įgaliotas tai darau. 25 Iš kur buvo Jono krikštas? Iš dangaus ar iš žmonių?“ Jie samprotavo: „Jei pasakysime ­iš dangaus, jis mums prikiš: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’ 26 O jei pasakysime iš žmonių, reikės bijoti minios, nes visi laiko Joną pranašu.“ 27 Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome.“ Tad ir jis atsakė: „Tai nė aš nesakysiu, kokia galia tai darau. Mato 21

Susitelkti į esmę, vertinti pagal esmę, vykdyti Dievo valią

• 22 Daugelis man sakys, tai dienai atėjus: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!’ 23 Tuomet jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, nedorėliai!’ Mato 7

Skirti mokinių ir Sūnaus požiūrius. Ar sudarytų skirtumą? Dalyvavimas. Asmenybė yra laisva atsisakyti savęs, savo laisvės, žinojimo, turėjimo, gyventi dvasia, nežinojimu, neturėjimu, tad išsiskirti, kartu įgalinti. užtat nebūtinai eina savo keliu, tuo tarpu asmuo eina savo keliu bet kokiu atveju.

Ar sudarytų skirtumą?

• 43 Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo. 44 O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, 45 kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. 46 Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! 47 Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, tai kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?! 48 Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas. Mato 5
• 10 Priėję mokiniai paklausė: „Kodėl jiems kalbi palyginimais?“ 11 Jėzus atsakė: „Jums duota pažinti dangaus karalystės slėpinius, o jiems neduota. 12 Mat kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. 13 Aš jiems kalbu palyginimais dėl to, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta. Mato 13 (Likimų išsiskyrimas)
• 14 Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai: Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. 15 Šitos tautos širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau. 16 Todėl palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi. 17 Iš tiesų sakau jums: daugel pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo. (Rūpestis nepaveikti išsiskyrimo)(Atjauta įvairių likimų žmonėms) (Tikintieji prilygsta Jėzui, ir jis su jais bendrauja, kaip kad su savimi. O su dar neapsispręndžiusiais jisai kalba palyginimais). (Asmenybės yra laisvos, o asmenys jau yra pasirinkę.)

Suvokti pasirinkimo pasekmes

• 24 Tuomet Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. (Gyventi asmeniu, ne asmenybe.) 25 Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. 26 Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę? Mato 16

Atsisakyti savęs šiame pasaulyje, gyventi už šio pasaulio

• 38 Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, nevertas manęs. 39 Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs, atras ją. Mato 10

Priimti gyvenimą ramiai.

• 28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu! 29 Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. 30 Mano jungas švelnus, mano našta lengva.“ Mato 11 (Jėzus ramina save, jisai pergyvena, kad jo kaimynai nepriėmė jojo stebuklų.)

Kaip palaikyti dvasiškai

• 1 Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. 2 Atvėręs lūpas jis mokė: Mato 5

Suvokti, ką reiškia įsiterpimas

• 26 Vakarieniaujant Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas.“ 27 Paskui, paėmęs taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: „Gerkite iš jos visi, 28 nes tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti. Mato 26 (Jėzaus duona taptina jo kūnu, bet jis įsiterpia. Jo vynas taptinas jo krauju, bet jis įsiterpia. Gyvena ne savimi, o už daugelį, tokiu būdu atleidžiant nuodėmes, įvedant laisvumą, kuriuo visi tapatūs.)

Suteikti galią savo pašauktiesiems

• 1 Pasišaukęs dvylika mokinių, Jėzus suteikė jiems valdžią netyrosioms dvasioms, kad išvarinėtų jas ir gydytų visokias ligas bei negalias. Mato 10

Suvokti tai, ką žmogus turi

• 33 Mokiniai jam atsakė: „Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti šitokią minią?“ 34 Jėzus paklausė: „Kiek turite duonos?“ Jie atsakė: „Septynis kepaliukus ir kelias žuveles.“ 35 Jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. 36 Tada paėmė septynis duonos kepaliukus ir žuvis, padėkojo, laužė ir davė mokiniams, o mokiniai žmonėms. 37 Visi valgė ir pasisotino. Ir pririnko nulikusių gabaliukų septynis pilnus krepšius. 38 O valgytojų buvo apie keturis tūkstančius vyrų, be moterų ir vaikų. 39 Paleidęs minią, jis sėdo į valtį ir nuplaukė į Magadano paribį. (Kas turi, tas gaus daugiau, o kas neturi, tas neteks ir to, ką turi...)

Eiti tarp žmonių, juos mokyti

• 1 Baigęs nurodymus dvylikai mokinių, Jėzus iškeliavo mokyti ir skelbti [Evangelijos] kituose miestuose. Mato 11

Pastebėti, ką kiti išgyvena

• 6 Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. 7 Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ 8 Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų. Mato 17

Atskirti, kas susitapatina su visais, su vargstančiais

• 31 Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. 32 Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. 33 Avis jis pastatys dešinėje, ožius ­ kairėje. 34 Ir tars karalius stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! 35 Juk aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, 36 buvau nuogas ­ mane aprengėte, ligonis ­ mane aplankėte, kalinys ­ atėjote pas mane.’ 37 Tuomet teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? 38 Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? 39 Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’ 40 Ir atsakys jiems karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.’ Mato 25

Įsijausti į klausytojo mąstymą, pasaulėžiūrą

• Aną valandą prie Jėzaus prisiartino mokiniai ir paklausė: „Kas gi didžiausias dangaus karalystėje?“ 2 Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų 3 ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę. 4 Taigi kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje. Mato 18

Budėti, išlikti budriam, nepasiduoti pagundai, vadovautis dvasia

• 40 Jis sugrįžo pas mokinius ir, radęs juos miegančius, tarė Petrui: „Negalėjote nė vienos valandos pabudėti su manimi? 41 Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas.“ Mato 26

Nuteikti, nuraminti save

• 43 Sugrįžęs vėl rado juos snaudžiančius; jų akys buvo mieguistos. 44 Tuomet, palikęs juos, vėl nuėjo ir trečią kartą meldėsi tais pačiais žodžiais. Mato 26

Pastebėti ir palyginti, suprasti kaip skiriasi nuo kitų

Išgirsti asmenį ir asmenybę.

• 20 Atėjus vakarui, Jėzus su dvylika mokinių susirinko prie stalo. 21 Pradėjus valgyti, jis tarė: „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos.“ 22 Jie labai nuliūdo ir ėmė vienas po kito klausinėti: „Nejaugi aš, Viešpatie?“ 23 Jis atsakė: „Mane išduos dažantis kartu su manim duoną dubenyje. 24 Žmogaus Sūnus, tiesa, eina savo keliu, kaip apie jį parašyta, bet vargas tam žmogui, kuris išduos Žmogaus Sūnų. Geriau jam būtų buvę negimti.“ 25 Jo išdavėjas Judas paklausė: „Nejaugi aš, rabi?!“ Jis atsakė: „Tu pasakei!“ Mato 26 (Judo klausimas parodo, kad jis supranta Jėzų, o Jėzaus atsakymas parodo, kad jis išgirsta jojo asmenybę. Bene kiti klausė, kaip asmenys, o būtent Judas, kaip asmenybė (Jėzus pabrėžia "Tu"), užtat ir pasmerktas.)(Asmenybė yra laisva, o asmuo eina savo keliu.)

Suprasti, kad laikas atėjo

• 17 Pirmąją Neraugintosios duonos dieną mokiniai atėjo pas Jėzų ir paklausė: „Sakyk, kur paruošti tau Velykų vakarienę?“ 18 Jis atsakė: „Eikite į miestą pas tokį žmogų ir sakykite jam: ‘Mokytojas sako: Mano metas jau atėjo. Pas tave valgysiu Velykų vakarienę su savo mokiniais.’“ 19 Mokiniai padarė, kaip buvo Jėzaus įsakyta, ir paruošė Velykų stalą. Mato 26 (Asmens kelias yra duotas.)

Suvokti laikmečio svarbą

• 14 Tada priėjo Jono mokiniai ir paklausė: „Kodėl mes ir fariziejai pasninkaujame, o tavo mokiniai nepasninkauja?“ 15 Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvininkai gedėti, kol su jais yra jaunikis? Ateis dienos, kai jaunikis iš jų bus atimtas, ir tada jie pasninkaus. Mato 9 (Mokiniai nemato, kaip bus, o asmuo jau žino, kaip bus.)

Atskirti žmones. Įžvelgti laukiantį, pritariantį, pasirengusį priimti ir jam atsiverti

• 11 Atėję į kokį nors miestą ar kaimą, susiieškokite vertą žmogų ir apsistokite pas jį, kol išvyksite. 12 Įeidami į namus, pasveikinkite juos. 13 Ir jeigu namai bus verti, teateinie po jų stogu jūsų ramybė. O jeigu nebus verti, jūsų ramybė tesugrįžta jums. 14 Jei kur jūsų nepriimtų ir jūsų žodžių neklausytų, tai, išėję iš tokių namų ar tokio miesto, nusikratykite ir dulkes nuo kojų. 15 Iš tiesų sakau jums: Sodomos ir Gomoros žemei bus lengviau teismo dieną negu tokiam miestui. Mato 10 (Skiria Dievui atvirus ir neatvirus.)

Palaikyti širdies tiesą

• Jėzus prigrasė: „Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų!“ 31 Tačiau tie išėję išgarsino jį po visą tą kraštą. Mato 9 (Reikia laikytis širdies tiesos iš vidaus, kaip širdis tiki, o ne pasaulio tiesos pavyzdžių, kaip pasaulis pamoko.)(Palaiko dviprasmiškumą, palaiko garbę Dievui, nesivadovauja pasaulio visuomene.)

Suprasti norą pažinti tikrovę. Kreiptis į žmogaus gilumą, jo tikslus

• 7 Jiems nueinant, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: „Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo, linguojamos nendrės? 8 Ir ko išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Švelniais drabužiais vilkintys antai gyvena karaliaus rūmuose. 9 Tai ko gi išėjote? Ar pamatyti pranašo? Mato 11

Abejojantiems savo veiksmais ir žodžiais parodyti Dievą

• 5 Kas gi lengviau ­ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės atleistos’, ar liepti: ‘Kelkis ir vaikščiok!’? 6 Ir todėl, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią žemėje atleisti nuodėmes, ­čia jis kreipėsi į paralyžiuotąjį, ­kelkis, pasiimk neštuvus ir eik namo?“ 7 Šis atsistojo ir nuėjo namo. 8 Visa tai pamačiusios, minios išsigando ir šlovino Dievą, suteikusį tokią galią žmonėms. Mato 9 (Ar lengviau įsijausti ir jautriai atjausti, ar rūsčiai, šaltai liepti?)(Žmogaus Sūnus yra Dievulėlis atsiradęs žmogaus aplinkybėse, jose atsiliepiantis, suveikiantis.)

Patirti Dievo malonę

• 2 Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Mato 17

Skirti Sūnaus ir Dievo požiūrius. Kas nuo manęs priklauso? Atsiverti Dievui ir paklūsti jo valiai.

Kas nuo manęs priklauso?

• 33 Taip pat esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: Nelaužyk priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas. 34 O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis ­Dievo sostas, 35 nei žeme, nes ji ­jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji ­didžiojo Karaliaus miestas. 36 Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. 37 Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo. Mato 5
• Žmogus nesuskaičiuoja savo nuodėmių, juo labiau kaip nesuskaičiuoja savo plaukų. 40 psalmė "13 Mane supa nesuskaičiuojami vargai, apniko nuodėmės, nebematau; jų daugiau negu plaukų man ant galvos, ir aš netekau drąsos."

Suvokti, kas ką pažįsta, kas kam duota

• 26 Taip, Tėve, nes tau taip patiko. 27 Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti. Mato 11

Melsti Dievą, savo Tėvą, išsakyti savo norus, Dievo valiai suteikti pirmenybę

• 36 Netrukus Jėzus su jais atėjo į ūkį, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol aš ten nuėjęs melsiuos.“ 37 Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti. 38 Tada tarė jiems: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir pabudėkite kartu su manimi.“ 39 Kiek toliau paėjęs, parpuolė kniūbsčias ir meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“ Mato 26

Priimti, išsakyti, pripažinti tikrovę, kaip Dievo valią

• 42 Ir vėl nuėjo antrą kartą ir meldėsi: „Mano Tėve, jei ši taurė negali praeiti mano negerta, tebūnie tavo valia!“ Mato 26 (Antrą kartą nebepabrėžia savo noro.)

Išskirti savo ir Dievo Tėvo reikalus

• 23 Tuomet jis tarė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje ­ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta.“ 24 Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant tų brolių. Mato 20

Priimti savo likimą

• 33 Atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai yra „Kaukolės vieta“) , 34 davė jam gerti vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus tik paragavo ir negėrė. Mato 27
• 21 Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį. 22 Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kanaanietė ir šaukė: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“ 23 Bet Jėzus neatsiliepė. Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: „Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos šaukdama!“ 24 Jėzus tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis.“ Mato 15

Suprasti savo, kitų ir Dievo vaidmenis, kaip bendradarbiauti

• 37 Tuomet jis tarė mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. 38 Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.“

Mato 9 (Jėzus supranta svarbą įtraukti kitus, ir svarbą, kad jie malda užmegztų ryšį su Dievu.)(Išreiškia Sūnaus ryšį su Dievu, ir taip pat Sūnaus ryšį su mokiniais.

Suteikti pirmenybę Dievo Tėvo valiai

• 53 Gal manai, jog aš negaliu paprašyti savo Tėvą ir jis bemat neatsiųstų man per dvylika legionų angelų?! 54 Bet kaipgi išsipildytų Raštai, kad šitaip turi atsitikti?!“ 55 Tą valandą Jėzus tarė būriui: „Tarsi plėšiko išėjote sugauti manęs su kalavijais ir vėzdais. Aš kasdien sėdėjau šventykloje mokydamas, ir manęs nesuėmėte. 56 Bet viskas šitaip dedasi, kad išsipildytų pranašų Raštai.“ Tada visi mokiniai, palikę jį, pabėgo. Mato 26 (Tėvas paklustų Sūnui bet Sūnus pirmenybę suteikia Tėvui)

Daryti ne savo, o Dievo šlovei

• 4 Jėzus pridūrė: „Žiūrėk, niekam nepasakok, bet eik pasirodyti kunigui ir paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti.“ Mato 8

Atskirti Dievo užtikrintumą ir žmogaus abejonę

• 20 Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: „Kaip galėjo tas figmedis taip ūmai nudžiūti?“ 21 Jėzus atsakė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu turėtumėte tikėjimo ir nesvyruotumėte, ne tik galėtumėte taip padaryti su figmedžiu, bet pasakytumėte šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą!’ ­ ir taip atsitiktų. 22 Visa, ko tikėdami melsite, ­gausite.“ Mato 21

Skirti mokinių ir Dievo požiūrius. Ar įstengiu svarstyti klausimą? Įžvelgti žemiško požiūrio pranokimą.

Ar įstengiu svarstyti klausimą?

• 38 Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Akis už akį ir dantis už dantį. 39 O aš jums sakau: nesipriešink piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. 40 Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą. 41 Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. 42 Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk. Mato 5

Įsiklausyti į savo jausmus, savo liūdesį

• 36 Netrukus Jėzus su jais atėjo į ūkį, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol aš ten nuėjęs melsiuos.“ 37 Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti. 38 Tada tarė jiems: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir pabudėkite kartu su manimi.“ 39 Kiek toliau paėjęs, parpuolė kniūbsčias ir meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“ Mato 26 (Jėzaus siela yra jo asmenybė. Jam svarbu liūdesio atveju būti su artimaisiais.)(Jėzus gretinasi tiek prie savo mokinių, tiek prie Dievo.)

Teisingai sustatyti santykį bendraujant su kitu žmogumi

• 16 Štai vienas jaunuolis prisiartino prie Jėzaus ir paklausė: „Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad įgyčiau amžinąjį gyvenimą?“ 17 Jis atsakė: „Kam manęs klausi apie gera? Vienas tėra Gerasis! Mato 19 (Gretina mokinį ir Dievą.)

Stebėti, kaip žmogus priima

• 15 Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“ 16 Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ 17 Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. 18 Ir aš tau sakau: tu esi Petras ­[uola]; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. 19 Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje.“ 20 Tuomet jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad jis yra Mesijas. Mato 16 (Neskelbti, nes būtent Dievas turi apšviesti kiekvieną.)

Įsiklausyti, ar mąstymas atitinka tikrovę. Įžvelgti kliūtis mąstymui.

• Toji atsakė: „Sakyk, kad šitie abu mano sūnūs tavo karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje.“ 22 Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Mato 20 (Palyginti su neregius vedančiais neregiais.)

Suprasti kitus, kad būtum Dievo suprastas taipogi. Įsivaizduoti, kad Dievas mus atjaučia kaip tėvas, mus išgyvena mūsų akimis, tik iš aukščiau

• 14 Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. 15 O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų. Mato 6

Palyginti Dievą ir žmones

• 7 Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta. 8 Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. 9 Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?! 10 Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi paduotų jam gyvatę? 11 Tad jei jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems, kurie jį prašo. Mato 7

Palyginti širdies logiką su pasaulio logika

• 24 Atėjus jiems į Kafarnaumą, prie Petro priėjo didrachmų rinkėjai ir paklausė: „Ar jūsų mokytojas nemoka didrachmos?“ 25 Jis atsakė: „Taip!“ Kai parėjo į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: „Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar mokestį: iš savo vaikų ar iš svetimųjų?“ 26 Jis atsakė: „Iš svetimųjų.“ Jėzus jam tarė: „Taigi vaikai laisvi." Mato 17

Paklusti Dievui, priimti išbandymus

• 1 Paskui Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. Mato 4

Pajusti ryšį su Dievu ar jo nepajusti

• 46 O apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eli, Eli, lema sabachtani? ­ tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?! Mato 27

Kreiptis į Dievą ir į žmones

• 7 Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta. 8 Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. 9 Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?! 10 Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi paduotų jam gyvatę? 11 Tad jei jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems, kurie jį prašo. Mato 7 (Jėzus žino iš savo patirties.)

Suvokti Dievo artimą ryšį su žmonėmis

• 31 O apie mirusiųjų prisikėlimą ar nesate skaitę, kas jums Dievo pasakyta: 32 Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas. Jis ne mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas!“ 33 Tai girdėdama, minia stebėjosi jo mokslu. Mato 22
• 41 Kol fariziejai tebebuvo susirinkę, Jėzus juos paklausė: 42 „Ką jūs manote apie Mesiją? Kieno jis sūnus?“ Jie atsakė: „Dovydo.“ 43 Jis tarė jiems: „O kodėl gi Dovydas, Dvasios įkvėptas, vadina jį Viešpačiu, sakydamas: 44 Viešpats tarė mano Viešpačiui: Sėskis mano dešinėje, aš patiesiu tavo priešus tarsi pakojį po tavo kojų. 45 Tad jei Dovydas vadina jį Viešpačiu, kaipgi tada jis gali būti jo sūnus?!“ 46 Ir nė vienas negalėjo jam atsakyti nė žodžio nei kas nors drįso nuo tos dienos jį klausinėti. Mato 22

Atsiskirti nuo žmonių, pabūti Dievo akivaizdoje

• 1 Po šešių dienų Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Mato 17
• 9 Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių. Mato 17

Išgirsti iš Dievo

• 4 Tuomet Petras ir sako Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui.“ 5 Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ Mato 17

Skirti žodį ir valią

• 28 Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jis kreipėsi į pirmąjį, sakydamas: ‘Vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne.’ 29 Šis atsakė: ‘Nenoriu’, ­ bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo dirbti. 30 Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžiais. Šis jam atsakė: ‘Einu, viešpatie’, ­ bet nenuėjo. 31 Katras iš jų įvykdė tėvo valią?“ Jie atsakė: „Pirmasis.“ Mato 21

Suprasti savo, kitų ir Dievo vaidmenis, kaip bendradarbiauti

• 37 Tuomet jis tarė mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. 38 Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.“

Mato 9 (Jėzus supranta svarbą įtraukti kitus, ir svarbą, kad jie malda užmegztų ryšį su Dievu.)(Išreiškia Sūnaus ryšį su Dievu, ir taip pat Sūnaus ryšį su mokiniais.)

Kaip suderinti savo valią (būti palaimintam) su Dievo valia (palaiminti)

• 3 „Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė. 4 Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti. 5 Palaiminti romieji; jie paveldės žemę. 6 Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo; jie bus pasotinti. 7 Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo. 8 Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą. 9 Palaiminti taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais. 10 Palaiminti persekiojami dėl teisumo; jų yra dangaus karalystė. Mato 5
• 11 Palaiminti jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami. 12 Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise buvo persekiojami ir pranašai. Mato 5

Skirti pasaulio ir Dievo požiūrius. Ar taip turėtų būti? Tai neteisinga, taip turėtų būti. Skirti, kas kyla iš Dievo, kas iš žmogaus.

Ar taip turėtų būti?

• 31 Taip pat buvo pasakyta: Kas atleidžia žmoną, tegul išduoda jai skyrybų raštą. 32 O aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, jei ne ištvirkavimo atveju, skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda, svetimauja. Mato 5

Skirti, kas kyla iš Dievo, kas iš žmogaus

• 1 Kartą prie Jėzaus prisiartino Rašto aiškintojų ir fariziejų iš Jeruzalės ir paklausė: 2 „Kodėl tavo mokiniai laužo prosenių paprotį? Jie prieš valgį nesimazgoja rankų.“ 3 Jis atsakė: „O kodėl jūs laužote Dievo įsakymą dėl savojo papročio?! 4 Juk Dievas yra įsakęs: Gerbk savo tėvą ir motiną! ­ ir: Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumiršta! 5 O jūs sakote: ‘Kas pasakė tėvui ar motinai: „Tebūnie dovana šventyklai, kuo turėčiau tave sušelpti,“ ­ 6 tas gali nepagerbti tėvo ir motinos.’ Taip jūs niekais verčiate Dievo paliepimą dėl savojo papročio. 7 Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas: 8 Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. 9 Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų.“ Mato 15
• 12 Tuomet priėję mokiniai pranešė: „Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?“ 13 Jis atsakė: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas. Mato 15
• 22 Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“ 23 O jis atsisukęs subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis.“ Mato 16

Suvokti Dievo ir Raštų mąstysenos pranašumą įprastos mąstysenos atžvilgiu

• 23 Tą pačią dieną atėjo pas jį sadukiejų, kurie nepripažįsta mirusiųjų prisikėlimo, ir klausė: 24 „Mokytojau, Mozė yra pasakęs: Jei kas mirtų bevaikis, tegul jo brolis veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių. 25 Šit pas mus yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedęs mirė ir, neturėdamas vaikų, paliko savo žmoną broliui. 26 Taip atsitiko antrajam ir trečiajam iki septintojo. 27 Visų paskiausiai numirė ta moteris. 28 Tad, kai mirusieji prisikels, kuriam iš septynių ji bus žmona? Juk visi yra ją turėję.“ 29 Jėzus jiems atsakė: „Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo galybės. 30 Prisikėlę nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje. Mato 22

Suvokti Dievo požiūriu, ne visuomenės požiūriu

• 9 Taigi aš jums sakau: kas atleidžia žmoną jei ne dėl ištvirkavimo ­ ir veda kitą, svetimauja.“ Mato 19

Skirti Dievo tvarką ir žmogaus tvarką

• 3 Tuomet pas jį atėjo fariziejų. Spęsdami pinkles, jie paklausė: „Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti žmoną?“ 4 Jis atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sutvėrė žmones kaip vyrą ir moterį 5 ir pasakė: Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. 6 Taigi jie ­jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“ Mato 19

Išskirti valias, supratimus ir vertybes

• 1 Dangaus karalystė panaši į šeimininką, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui. 2 Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. 3 Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. 4 Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!’ 5 Jie nuėjo. Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė. 6 Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus bestovinčius ir sako jiems: ‘Ko čia stovite visą dieną be darbo?’ 7 Tie atsako: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė.’ Jis taria jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną.’ 8 Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepia ūkvedžiui: ‘Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas paskutiniais ir baigdamas pirmaisiais!’ 9 Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą gavo po denarą. 10 Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą. 11 Imdami jie murmėjo prieš šeimininką 12 ir sakė: ‘Šitie paskutiniai tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą.’ 13 Bet jis vienam atsakė: ‘Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? 14 Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau. 15 Nejaugi man nevalia tvarkyti savo reikalų, kaip noriu?! Ar todėl šnairuoji, kad aš geras?!’ 16 Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji ­paskutiniai.“ Mato 20 (Dievui rūpi visus įtraukti, tad paskutiniai bus svarbiausi, pirmieji.)

Skirti kas koks, kas kam priklauso pagal prisistatymą

• 19 Parodykite man mokesčių pinigą!“ Jie padavė jam denarą. 20 Jis paklausė: „Kieno čia paveikslas ir įrašas?“ 21 Jie atsakė: „Ciesoriaus.“ Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo ­ Dievui.“ 22 Tai girdėdami, jie stebėjosi ir, palikę jį, nuėjo. Mato 22

Bendrauti su trokštančiais bendravimo

• 10 Kai jis Mato namuose sėdosi prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jėzaus ir jo mokinių. 11 Fariziejai, tai išvydę, prikišo jo mokiniams: „Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?“ 12 Šitai girdėdamas, Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. 13 Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: Aš noriu gailestingumo, o ne aukos. Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių.“ [[http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKE1999_Mt_09 | Mato 9]

Pripažinti Dievą, kaip viršesnį. Nusilenkti Dievui, kaip jo tyrimo dalyviui. Nežinoti. Klausti Dievo. Šlovinti Dievą, įgalinantį išminties priėmimą.

Sek mokytoją, dalinkis jo dorybe

• 24 Mokinys nėra aukštesnis už savo mokytoją nei tarnas už šeimininką. 25 Pakanka, jei mokinys prilygsta mokytojui ir tarnas šeimininkui. Mato 10 (Mokytojas yra tyrėjas.)

Įsijausti į Dievo požiūrį ir jo santykį su kitų požiūriais

• 25 Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Mato 11

Klausti Dievo

• 46 O apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eli, Eli, lema sabachtani? ­ tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?! Mato 27

Nesurūšiuoti

Suvokti, kad visi brangūs, turės galimybę išsigelbėti

• 14 Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas. Mato 24

Jėzaus žinojimo rūmai

Užrašai

• Kaip Jėzaus lūkesčiai, jo buvimas viena su mumis visais siejasi su meilės mokslu, išgyvenimo apytaka, jo žinojimo rūmais? Kaip jojo žinojimo rūmai išsiskiria iš visų mūsų asmenybių žinojimo rūmų? Kaip paskirą asmenybę nustatyti atsižvelgiant į jos žinojimo rūmus, kertinę vertybę, klausimus, atsakymus į 12 klausimų? Kaip nustatyti paskirą asmenybę ir kaip tai siejasi su bendru asmeniu?
• Jėzus susitelkia į dviprasmybę, ar mums gyventi Dievu? ar savimi? Kaip tai suderinti? Juk jis iškilo savastyje. Dangaus karalystė yra savasties išgyvenimas dvasia. Būtent ta prasme, kaip tikime, taip ir bus - ar gyvensime paprastu gyvenimu ar amžinu gyvenimu?