Gvildenu | Mintys / JonasNoreikaIštraukos

Andrius Kulikauskas: Riebiomis raidėmis išskiriu man svarbius tvirtinimus.

Sukilimo rengimas

Atleistas iš kariuomenės kpt. Jonas Noreika atvyko į Žemaitiją pas savo žmoną, į Barstyčius, o rudenį persikėlė į Mardosų kaimą (Plungės valsč.), kur žmona įsidarbino mokykloje. Kpt. J. Noreika, gyvendamas Žemaitijoje, Mardosuose ir Barstyčiuose, irgi palaikė gerus ryšius su LAF. Jis artimai bendravo su V. Kiliumi. Matyt, J. Noreika žinojo apie LAF tikslus geriau nei kiti LAF nariai. Ten gyvendamas J. Noreika susipažino su buvusiu Lietuvos pasienio policijos pareigūnu Kaziu Šilgaliu, kuris, prieš užimant vokiečiams Klaipėdos kraštą, ten dirbo policijos pasienio ruože, netoli savo tėviškės. Gerai pažindamas savo pasienio ruožą, jis žinojo kiekvieną pasienio krūmą ir todėl J. Noreika ne kartą buvo jo palydėtas iki sienos, kurią jau saugojo Rusijos pasieniečiai, ir kai grįždavo Šilgalis, vėl jį palydėdavo iki Mardosų. Klaipėdos krašte [kuris? matyt, Noreika] susitikdavo su tik jam vienam žinomais asmenimis ir gaudavo iš jų nuorodas bei visas žinias apie būsimojo karo pradžią (iš K. Šilgalio pasakojimų). Generolas Vėtra, Viktoras Ašmenskas

P. Narutis 1941 m. birželio 19 d. LAF šaukia specialų pasitarimą, į kurį atvyko A. Juška iš Panevėžio, Varneckas iš Vilniaus, atstovas iš Noreikos Vienybės sąjungos, A. Žemaitis - iš Utenos, Žilys iš Ukmergės (p. 259). [Ašmenskas]

Dar liko aptarti literatūros klausimą – ar Telšių apskrityje sukilėliai patys gamindavo atsišaukimus ir kitokią medžiagą. Nors tardymuose visi luokiškiai ginasi nieko apie tai nežinantys (lapelių yra matę, bet jie buvę spausdinti Vokietijoje), bet šį klausimą reikia kelti todėl, kad V. Opulskio byloje buvo suimta mokytoja Stasė Vanagaitė iš Janapolės, Varnių valsčiaus (buvusi šaulė, ateitininkų organizacijos vadovė, kilusi iš Tauragės apskrities, baigusi Klaipėdos pedagoginį institutą), kuri nutarime areštuoti kaltinama būtent literatūros gaminimu: „Stasė Vanagaitė yra kontrrevoliucinės pogrindinės sukilėlių organizacijos, veikiančios Telšių apskrityje, dalyvė, turi rašomąją mašinėlę ir šapirografą, kuriais išleido įtartinų kontrrevoliucinių lapelių, sistemiškai vykdo kontrrevoliucinę agitaciją, turi įtartinų ryšių su Vilniumi, iš kur taip pat atveža kontrrevoliucinės literatūros.

Pvz., vienos kelionės į Vilnių metu kovo mėn. 1941 m. Vanagaitė papasakojo, kad kai atvažiuosite pas mane, tai gausite literatūros tiek, kad nustebsite, o dabar turiu tik keletą po vieną egzempliorių. Ir toliau ji pasakė, kad ji rašo šapirografu ir rotatoriumi Pavandenės miestelyje, Luokės valsčiuje, kartu su ja dirba kažkoks Venckus ir dar vienas žmogus“.

Konkretus atsišaukimas buvo rastas per kratą balandžio pabaigoje pas suimtąjį Juozą Tarašką. Jis balandžio 29 d. tardyme turi pasiaiškinti, kas rašė pas jį rastą kontrrevoliucinio turinio atsišaukimą „Brangūs vergautojai broliai“… Taraška sako: „Šio mėnesio pradžioje atėjo pas mane nepažįstamas žmogus ir pradėjo su manimi kalbėti apie dabartinę padėtį, prisiminė, kad aš buvau policininkas ir dabar neturiu darbo, todėl reikia organizuotis ir stoti į organizaciją „Partizanas“. Kalbėjo apie sukilimą ir Lietuvos išlaisvinimą.

Pasakė, kad greitu laiku bus rusų-vokiečių karas ir tiems lietuviams, kurie prisidės prie sunaikinimo bolševikų valdžios, vokiečiai suteiks lengvatas. [Lietuva bus laisva, tai ką reiškia, kad "vokiečiai suteiks lengvatas?"] Besikalbant jis man parodė mašinėle rašytą atsišaukimą, iš kurio aš padariau savo ranka nuorašą, kuris buvo rastas pas mane laike kratos. Atsišaukimo nuorašą aš įsidėjau į kišenę ir visą laiką laikiau, o mašinėle spausdintą pasiėmė tas nepažįstamas žmogus ir pasiklausęs kelio į Vertelius išėjo. Daugiau aš jo nemačiau.“ Rainių žudynės ir 1941 m. sukilimas

J. Mėta ir S. Vanagaitė (areštuota) drauge važinėjo po bažnytkaimius Žemaitijoje, Aukštaitijoje. J. Noreika buvo Plungėje ir spausdino LAF vardu proklamacijas (500-1000 vnt.). LAF patarė, kad sukilėliai nesiveltų į kautynes su raudonarmiečiais (p. 260). [Ašmenskas]

Telšių apskrityje

1971 m. Stanislava Pocienė, 1907 m. gimimo, pasakė savo sūnui, kad 1941 m. Jonas Noreika vadovavo Plungės žydų žudynėms, kaip Plungės komendantas. Jis turėjo 20 pakalikų (lietuvių policininkų baltaraiščių, kurie ant rankos nešiojo baltus raiščius). Ji tai girdėjo iš žmonių. Ji 1941 m. Plungės fabrike dirbo verpėja.

Vyskupo Justino Staugaičio ganytojiškas laiškas.

Šiauliuose

Jo mažametė duktė Dalia Noreikaitė, anot šiauliečio S. Grunskio pasakojimo, dalydavo gatvėje praeinantiems žydams motinos iškeptas bandeles. Generolas Vėtra, Viktoras Ašmenskas

Jis pats stengėsi pagelbėti ūkininkams atiduodant duoklę okupantams.

Iškraipymų istorija

Genocido centro išleistų knygų ydos

Generolas Vėtra

Damušio pareiškimas
Damušio parašas - Prapuolenio kalba - LAF programa

Generolas Vėtra, Viktoras Ašmenskas

Naujokaičio pareiškimas
Naručio pareiškimas

Lietuvių tautos sukilimas 1941 m. birželio 22-28 d.

Paneigti

Archyvuose nėra medžiagos, kuri kompromituotų J. Noreiką kaip asmeniškai vykdžiusį žydų genocidą. Jis pats nėra niekuomet davęs įsakymo žudyti žydus, nedalyvavo jų žudynių akcijose. Generolas Vėtra, Viktoras Ašmenskas

Kai kurie naivuoliai, neperprasdami tikrųjų bolševikų kėslų, manė, kad jie nėra tokie baisūs, kad valstybingumas būsiąs išlaikytas, t.y. kariuomenė, nors ir pertvarkyta, bus savarankiška, vyriausybė ir naujasis seimas ir toliau tvarkysis savarankiškai, leisdami savo įstatymus, o Maskva tuos mūsų veiksmus tik ir laimins iš viršaus. Bene labiausiai priešiškai nusiteikusi prieš 1940 m. birželio 15 d. sovietų invaziją buvo kariuomenė ir studentija. Viskas įvyko taip staiga, netikėtai, kad inteligentija neteko amo. Vilniuje, Kaune pasirodė rusų tankai, kuriuos su gėlėmis sutiko iš padugnių pasaulio išlindę komunistai (daugiausia žydai), padlaižiai, kriminalistai. Tik oro uoste pasirodžius sovietiniams lėktuvams, milžiniškoms pabaisoms, suvokta, kad vyksta tikra Lietuvos okupacija. Generolas Vėtra, Viktoras Ašmenskas