四切

Ketverybė yra visko padalinimas į keturis požiūrius. Tai proto sandara, kuria samprotaujame žinojimo klausimu. Tai keturi žinojimo lygmenys, keturi sąmoningumo lygmenys: +0) ar, +1) koks, +2) kaip, +3) kodėl.

• Why - a total knowledge of everything related, and thus, of everything, so that it is all within the mind, and the thing observed is but a figment of the imagination
• How - a knowledge of creation, causes, functionality, utility for which the thing observed is a blueprint
• What - a knowledge of form, appearance, sensory input for which the thing observed is an image (note that What includes the When and the Where as parts of object description)
• Whether - a knowledge of independence, separateness, completeness for which the thing observed is a thing in itself, and may be hid, as in a cupboard, so that the observer is not needed

Ketverybės požiūriai

Tai yra žinojimo lygmenys, kartu ir nežinojimo:

• žinojimo nežinojimas - kodėl,
• nežinojimo žinojimas - kaip,
• žinojimo žinojimas - koks,
• nežinojimo nežinojimas - ar.

Semiotika, ženklų mokslas, skiria lygmenis, plotmes: daiktą, ikoną (paveikslą), indeksą (nuorodą, žymę), simbolį (ženklą).

Ketverybė, tai du teigiamai apibrėžti požiūriai, du neigiamai apibrėžti požiūriai. Neigiamai apibrėžti reiškia, kad tai bendruomeninė sandara, išsakanti laisvę. Palyginti su penkerybe ir šešerybe, su pirminėmis sandaromis 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1.

Žinojimas yra primesta vienybė.

• Kodėl = aprėpti (iš vieningos esmės)
• Kaip = kisti (vienijančiu santykiu)
• Koks = pristatyti (vieningu pavidalu)
• Ar = nuslėpti (vieningas užsandarinimas)

Kalba remiasi žinojimu, vienybės primetimu.

Lygmuo "kaip" apibrėžia puoduką ar bet kurią sąvoką, jai suteikia tapatybę. O tai yra pagrindas puoduko ar sąvokos esmei "kodėl", atvaizdų (kaip) vieningumas. Savybės "koks" yra tai kas apibūdina paskirą puoduką arba paskirą sąvokos taikymą, taikymo aplinkybės (o savybės gali keistis). Ir jų vieningumas yra būtent paskiro puoduko, paskiros sąvokos atvejis. Tad matome ribą tarp to kas bendra, besąlygiška ir išlieka kodėl/kaip ir to kas paskira ir kinta, sąlygiška koks/ar. Ši riba ir šis išskyrimas yra esminis visoms šešioms ženklų savybėms.

• Išmintis: nežinojimas, tai sąmonės susilaikymas
• Pagrįsta nuomonė, tai sąmonės žinojimas
• Nepagrįsta nuomonė, tai pasąmonės žinojimas
• Bukumas: tai pasąmonės susilaikymas
• Valia: sąmonė
• Širdis: sąmonės pasąmonė
• Protas: pasąmonės sąmonė
• Kūnas: pasąmonė

Gyvendami kartu sąmone ir pasąmone (tarpiniais lygmenimis, sąmonės ir pasąmonės derinimu) galime tuo pačiu gyventi Dievu ir Kitu. Pirmenybę reikia teikti širdžiai, ne protui. Valia visada sąmoninga, kūnas visada nesąmoningas.

Ketverybės poslinkiai

Poslinkių pagrindas yra atitokėjimas. Juo paslenkame į aukštesnį lygį.

Eilę metų buvau įsivaizdavęs priešingai, kad ketverybės poslinkiai išreiškia įsijautimą. Tačiau tai išreiškia dvejybės poslinkiai, nes išliekame savo plotmėje ir iš viso nesuvokiame savo plotmės, nė tai kas už jos.

Atitokėdami suvokiame savo plotmę, užtat suvokiame savo požiūrį, nes plotmė grindžia požiūrį. Tad ketverybe jau galime pasižiūrėti į save iš šalies. Užtat pasikeičia atvaizdai ir lieka du: sugebame ar nesugebame savo pamatyti plotmėje, iš šalies.

Plotmės grindžia požiūrių dėliojimą, jų algebrą.

Ką turėjau mintyje? Apsivertimas - tikslas už mūsų (kodėl), mes už taisyklių (kaip). "Vardan ramybės". Gerą valią parodyti?

Žinojimas

Žinojimo esmė yra, kad išeinant už savęs išverčiame save, taip kad atversdami save atgal, galime ne tiktai atstatyti save, bet kartu ir išplėsti save, įtraukiant kitus, su mumis sutampančius. Galime išplėsti domeną (extend the domain). Užtat ženklas gali iššaukti vis turiningesnį turinį. Turinys priklauso nuo plotmės, tai yra, nuo sąlygos, aplinkos, konteksto, o sąlygos gali būti išplečiamos. Viena plotmė gali praplėsti kitą plotmę. Plotmė grindžia požiūrį, tad plotmių santykiai grindžia požiūrių dėliojimą.

Dievas išeidamas už savęs (už santvarkos) į save (santvarkoje) tuo pačiu atveria tarpinį, žmogišką, sąlyginį, santykinį išėjimą už savęs (beišeinantį) į save (beįeinantį). Tačiau mes šitą išgyvename atvirkščiai - pradėdami savo sąlygose išeiname už jų.

Įsijaučiame dvejybe, o atitokėjame ketverybe. Įsijausdami mes apsiribojame savo plotme. O atsitokėdami mes ne tiktai išeiname už savęs, bet mes tuo pačiu parodome savo išėjimo sąlygiškumą, juk buvome sąlygose, o iš kur tos sąlygos atsirado? Tad atveriame ir kitą, lygiagrečią Dievo plotmę. Tuo pačiu nusakome dviprasmiškumą, juk abejose plotmėse atitokėjimas vyksta lygiagrečiai.

Ketverybė, žinojimas, keturios apimtys grindžia apibrėžtumą ir išskiria klausimą ir atsakymą kaip pradžią, iš kurios viskas išplaukia, ir pabaigą, į kurią viskas susiveda. Tad ketverybė yra svarbi skiriant padalinimus (0,1,2,3 ir 4,5,6,7). Ketverybė taip pat svarbi grindžiant atvaizdus 4+2 ir išmintį 4x2.

Ketverybe nežinojimą mąstome žinojimu.

Ketverybės atvaizdai

Ketverybė mąstome dviem atvaizdais. Tai yra, mąstydami ketverybę, privalome remtis vienu ar kitu atvaizdu. Atitinkami mąstome klausimais ar atsakymais, didėjančiu ar mažėjančiu laisvumu, pažinovu ar pažinimo lauku.

The fact that we must choose a representation means that those idealists who favor the observer often try to eliminate the "whether" level as unreal, and those materialists who favor the situation often try to eliminate the "why" level as unreal. But all four levels are part of our mind's vocabulary, even though in practice, as humans, we only directly live the "how" and the "what". (As an example, consider Peirce's types of signs: symbol (why), index (how), icon (what) where we need to add a thing (whether) in order to be complete.)

Atsakymai atsiranda su ketverybe. Tad ketverybė ir vėlyvėsni padalinimai turi tik du atvaizdus: klausimas ir atsakymas. O prieš tai tėra klausimai, nėra atsakymų. Tad Dievas išsivysto klausimais, pirmiausia. Ketverybe paaiškėja, kad Dievas nebūtinas - klausimas nebūtinas - gali būti atsakymas. O aštuonerybe paaiškėja, kad atsakymo nebėra, tad klausimas kaip toks yra būtinas. O klausimas turi keturi atvaizdus, tai jo apimtys. O ketverybė išsako tas apimtis ir ką atsakymas reiškia jose. Tad Dievas yra klausimas. Klausimu Dievas pasitraukia, tad atveria laisvumo. O ketverybės apimtys išsako kiek Dievas pasitraukė. Kodėl - iš viso dar nepasitraukė, o ar - visiškai pasitraukė. Atvaizdas klausimais išsako dvasią (malonę), o atvaizdas klausimais išsako aplinkybes (santvarką, teisybę). Atvaizdas klausimais nuliniu požiūriu laiko Ar, nes Dievo nebėra. O atvaizdas atsakymais nuliniu požiūriu laiko Kodėl, nes pasitraukimo nėra. Atsakymas yra išvertimas klausimo, jo papildinys. Meilė yra atsakymas, tai Dievo aplinkybės. Su ketverybe, su atsakymu atsiranda antisandara, gyvenimo lygtis.

Nulybė savo atvaizdais neigia sąmoningą vienybę, leidžia mąstyti keliais skirtingais požiūriais.

Žinojimas yra veidrodis. Juk Dievas mąsto iškart, tad jam nereikia nieko žinoti, atminti, juk viskas jam prieš akis. Žinojimas remiasi atmintimi, tai atskyrimas mūsų mąstymo į tiesioginį ir netiesioginį. Panašiai, penkerybė, šešerybė, septynerybė išsako tokį atskyrimą, užtat turi tik po du atvaizdus.

Klausimai skiria:

• Ar? Tiesa ir netiesa
• Koks? Betarpiškas ar nebetarpiškas
• Kaip? Pastovus ar kintantis
• Kodėl? Prasmingas ar aprėpiamas
• Nulybės atvaizdai ar ketverybė

I want X.

• Sintetinis teiginys: Koks: išskiria X nuo manęs. Kaip: susieja X su manimi.
• Analitinis teiginys: Ar: X neišskirtas, yra sandarame teiginyje. Kodėl: išeina už sandaro, analitinio teiginio.

Ketverybė skiria dvasią (nežinojimą) ir sandarą (žinojimą) ir tuomi atveria atvaizdus ir aplinkybes.

Ženklas

Ženklas skiria ir sieja reikšmę (turinį) ir išraišką. Lygmeniu ar reikšmė ir išraiška sutampa, o lygmeniu kodėl jie visiškai atskirti. Ikonas ir indeksas išsako tarpinius santykius, koks ir kaip, atitinkamai.

• Klausimas Kodėl? jei tik yra apibrėžtas: Kodėl X? visada remiasi tvirtinimu Ar (X yra). Ir panašiai, klausimas Kaip X? remiasi tvirtinimu Koks X. Tačiau tai nėra sąmoningo mąstymo poslinkiai, o kalbos teiginio parengimas.
• Relate Not What to Why, and Not How to Whether.

Užrašai

Ketverybė

• Ketverybė skaldo lygmenis į žinojimą ir nežinojimą, tad į priešingybes.

Ketverybėje papildiniai - sulyginti ir suprasti:

• Ar, koks, kaip, kodėl
• P3, P2, P1, P0 (požiūriai)
• Kodėl, kaip, koks, ar

Ketverybė - materialistinis atvaizdas

• Peteliškė įsijaučia koks
• Pelytė atsitokėja kaip
• Orangutangas sąmoningas kodėl
• Ketverybė prasideda požiūrio atsisakymu, tad gali būti Ar.
• Kaip tampa Koks (abu išnyksta nulybe), tad Kodėl tampa Ar (abu tampa vienybe, susijungia).
• Ar 1+3=4 išsako ketverybės poslinkius? Betgi tai išsako atbulai.
• Kaip ketverybe suprasti žmogų kaip gyvenantį dviem takais, pasąmonės-sąmonės ir jokiu-sąmoningumu? Esant sąmoningumui, išsiskiria sąmonė ir pasąmonė. Šiame išskyrime, išskiriami sąmonė (atstojanti pasąmonę) ir sąmoningumas (atstojantis jų atskyrimą). Pereinant iš sąmonės į pasąmonę, sąmoningumas tiesiog dingsta ir pereina į jokį požiūrį. Tad aukštesnieji lygmenys tiesiog atstoja, modeliuoja žemesniuosius lygmenis. Tik pas mane yra du atstojimai nes sąmoningumas modeliuoja pasąmonės ir sąmonės sutapimą kaip jų atskyrimą. Tad joks požiūris yra pasąmonės ir sąmonės sutapimas.
• Padalinimai susidaro iš požiūrių. O ketverybė yra padalinimas kuriuo galima atsisakyti požiūrio. Tai vyksta poslinkiais. Pereiname iš atsitokėjimo dvilypio požiūrio (2=kaip=žvilgsnis "iš" santvarką) į įsijautimo vienareikšmį požiūrį (1=koks=žvilgsnis "į" santvarkos). Tuomet, kaip pasekme, pereiname iš būsenos, kad "yra skirtumas" (tarp daikto ir modelio, tarp pavidalo ir turinio)=žvilgsnis "už" santvarkos=3=kodėl=klausimas, ir pereiname į būseną "nebėra skirtumo", kur tas pats, kur sutampame su riba, kur riba yra riboje, kur sutampa daiktas ir modelis, atsakymas 0="ar", dingsta požiūris. Kai įsijauti, griūna sąmoningumas. Ir kas toliau? Žinojimas, nežinojimas, nulinis požiūris, yra susiję su požiūrio dingimu.
• Tinbergen's four questions and explanations. How vs. Why x Diachronic vs. Synchronic Note the relevance of time (When). Compare also with topos theory relating the How and Where of truth.
• Ketverybės esmė: Kitame, kurs nieko nepažįsta, jau glūdi jo sąmoningumo galimybė. Tai reiškia, kad nėra pasąmonės nė sąmonės be sąmoningumo galimybės. Pasąmonė ir sąmonė išplaukia iš sąmoningumo galimybės. Vadinas, Dievas yra būtinas. Tad pasąmonė išplaukia iš sąmoningumo, kaip kad sąmonė iš pasąmonė ir sąmoningumas iš sąmonės. Tad yra trejybės ratas. O kaip su stabų garbinimu?
• Trejybės rate ketvirtame žingsnyje prielaida su išdava sulyginamos, ir jų skirtumas nagrinėjamas keturiais lygmenimis: ar, koks, kaip, kodėl. Sulyginami supratimai, ar, kas, kaip, kodėl įvyko: Ar - ar iš viso skiriasi? Koks - kiek išsiskyrė dabartinis vykdymas ir ankstyvesnis vykdymas? Kaip - kiek išsiskyrė dabartinis nusistatymas ir ankstyvesnis nusistatymas? Kodėl - kiek išsiskyrė dabartinis permąstymas ir ankstyvesnis permąstymas? Šitais klausimais nagrinėjant iškyla neatitikimo esmė, kur tai vyko trejybės rate.

Ketverybės atvaizdai - vienas atvaizdas išsako kaip kyla žinojimas, kaip jisai išplečia lygmenį Ar. O kitas atvaizdas viską apverčia, sąmoningumą laiko niekuo, tarsi pseudoskalariu, ir dėmėsį nukreipia atgal į pagrindą, viską.

Ketverybė

• Ketverybėje: (kaip->koks) sulygina (kodėl -> = ar) nes dingsta kodėl, dingsta metalygmuo ir lieka lygybė.
• Ketverybėje (troškimai->viskas)->(meilė->Dievas).
• Kodėl atsiranda su ketverybe.
• 0 Koks, 1 Kaip, 2 Ar, 3 Kodėl
• Ketverybė: nulinis veiksmas (neišėjimas už savęs) išreikštas ir prilygintas su kitais lygmenimis.
• Ketverybės poslinkis: (kaip -> koks)->(kodėl-> = ar) sulygina kodėl ir ar. Santvarkos vidinis poslinkis sulygina lygmenis už santvarkos, dingsta sąmoningumas, lieka tiktai vidiniai poslinkiai. Praleidžiamas išvirkštinis dvilypinis poslinkis. Lieka užribyj pagerbti.
• Žmogaus ryšys su tikrove už mūsų protų yra nepaprastas silpnas tačiau jį išsako ketverybė. Mes žinome, kad mūsų mintyse perėjimas iš sąmonės (kaip) į pasąmonę (koks) atsispindi tikrovėje perėjimu iš sąmoningumo (kodėl) į nesąmoningumą (ar). Tai yra, mūsų įsijautimas išjungia mūsų sąmoningumą, kuris yra savivaldos taškas mums atstovaujantis mūsų santykį su tikrove. Esame sąmoningi kolei sąmone atlaikome pasąmonę. Ir mūsų santykis su tikrove yra tai, kad šis įsijautimas ir atitinkamas nėrimas į tikrovę yra pasėkmingas, tai yra, būtent tuomi sugebame gyventi tikrovėje, kokia jinai nepažįstama mums bebūtų.
• Ketverybė skiria kas yra (Ar) ir kas rodos, reiškiasi (Koks).
• Idealistas (pažinovas) skiria Dievą ir viską. Materialistas (pažintasis) neskiria jų.
• Kaip ir kodėl ketverybės lygmenys yra susiję su 4 atvaizdais (apimtimis) (žinoti ar, koks, kaip, kodėl)?
• Materializmo (pažintojo) atvaizde - Kaip ir Koks susiję, tad dieviška ašis ir žmoniška ašis yra susijusios, tad nėra Kodėl.
• Idealizmo (pažinovo) atvaizde - Kaip ir Koks atskirti, dieviška ašis ir žmoniška ašis atskirtos, tad nėra Ar.
• Tad iš šono pasižiūrėjus (požiūriu į požiūrį, atvaizdu) matosi tiktai dalis požiūrių (nežiūrint visapusiškai, nesivaržant poslinkiais).

In thinking about the mind, I am familiar with a division of everything into four perspectives: whether, what, how, why. I find this structure to have two representations. We may think them in terms of an observer, as questions: Whether? What? How? Why? Or we may think of them in terms of an observed, as answers: Whether! What! How! Why! In terms of the idealism of the observer, Why? is most important, and Whether? seems inconsequential, whereas in terms of the materialism of the observed, Whether! is most substantial, and Why! seems inconsequential.

I like the thought which came up (was it Chris? or Franz?) that purpose (Why) is what we can introduce at any point to bring out moral implications. The perspective Why - an external reason, not simply an internal reason How - is what makes any system just as important as any other as a reference point. The perspective Why is that which presents it as self-standing and thus able to participate in the metaphors which link all such systems. Allowing for an answer, Why open us to integration with other systems.

• Ketverybė išrašyta eilės tvarka kaip tikslioji seka. Galima suprasti ratą keturių metų laikų betgi tas ratas užsibaigia - iš pasąmonės per sąmonę grįžtama į pasąmonę - taip kad sąmonė neišgyvena tokio rato.
• Esame būklėje Kodėl bet šito nepastebime. Stebime būkles Kaip ir Koks. Perėjus iš Koks ir Kaip, Kodėl persimeta į Ar, bet šito nepastebime tiesiogiai.
• Žinojimui (ketverybei) reikalingas išorinis pasaulis už mūsų (kur kaupiamos žinios) tad yra ketverybė, yra jautrumas ir atsiliepimas. Ne mes veikiame (trejybe - ketveriais atvaizdais), o pasaulis mus veikia per žinias (ketverybe - dviem atvaizdais). Yra apimtys ir atvaizdai.
• Kodėl - visos galimybės - kaip tai susiję su trejybės rato poslinkiais?
• Sąmoningas nežinojimas (išmintis - sąmonės sulaikymas) ir nesąmoningas nežinojimas. Pasąmonė išsako netikrą nuomonę, o sąmonė išsako tikrą - sąmoningumo išbandytą nuomonę.

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC