Žr. Klausimai Dievui

2016.07.22 A: Kaip tavo šokis, mūsų šokis, siejasi su laisve, elgesiu, dorove, su žmogumi?

D: Tu mąstyk, ko tau trūko, ko tau trūksta bendrauti su manimi, gyventi manimi, ir kaip tu atitrūkęs nuo kitų įvairiai ir visgi įveikiame tą atitrūkimą. Tad mąstyk šešeriopą atitrūkimą, tai juk susiję su pertvarkymais, taip pat su ženklų savybėmis, tas tarpas ir yra jūsų ir mūsų laisvė, išsako kaip mylime vienas kitą, kaip pertvarkymu palaikome vienas kitą, kai jau pasiekiame savo ribas. Tad ieškok savo ribų ir dvejopą jų įveikimą, tiek manimi, tiek kitais, tokiais, kaip tu. Tu vis klausk ir aš vis atsakysiu.

2016.07.23 A: Kaip dorovė išplaukia iš tavęs? Ir kaip ji reiškiasi matematikoje?

D: Jūs gyvenate plačiau, kaip aš, užtat ir išėjau už savęs į jus, tad jūs nebūtinai turite santykių su manimi, kokius aš turiu su savimi. Tad šventoji Dvasia, mūsų lęšis, reiškiasi paskirais atvaizdais, permainomis, įsakymais, kuriais jūs turite apskritai santykius, būtent vienas su kitu. Ir tų santykių esmę išsako įvairių lygmenų prieštaravimai, užtat matematika, būtent kintamaisiais. Tad tirk juos ir darysi pažangą, suvoksi begalybę, vienybę, nulybę ir turėsi apie ką bendrauti su kitais.

2016.07.25 A: Kaip iš tavo šokio išplaukia žmogus, jo laisvė ir elgesys, dorovė? šešerybė?

D: Mano šokis išplaukia iš manęs, Dievo Tėvo, o Sūnui ir Dvasiai galėtų šokio ir nebūti. Tačiau jie savaip išsijudintų ir mus vienytų šešerybe tuo atveju - žmogaus atveju - kaip kad mus vienija trejybė tada kada mus išjudinu. Tad ieškok, kaip išsijudinama be manęs, nors tai irgi vyksta mano meilėje. Tad suvok mano meilę, kaip jinai jus įvairiai palaiko, net kai nemyliu savęs tiesiogiai.

2016.07.26 A: Kaip man išmąstyti žmogaus pasirinkimų laipsnyną?

D: Žiūrėk į savo elgesį, savo klaidas, taip pat savo pasirinkimus. Kaip tu laisvai pasirinkai? Kokie buvo tavo gyvenimo sprendimai? Kuo jie rėmėsi ir kas gavosi? Tai pagrindimo kalba, kurią tu kadaise tyrei. Tirk šią kalbą ir susiek su kitomis kalbomis. Grįžk prie trijų kalbų ir suprask laipsnyno vaidmenį, kaip jisai susijęs su pasirinkimais, kaip tai išplaukia iš pasirinkimų aštuonerybės, kaip pagrindimas susijęs su gera valia, įvardijimas su išmintimi ir išmanymais, amžinas gyvenimas su pasakojimu ir maldų mokslu. Ir kaip visus suveikia mano valia ir tuo pačiu šešerybė su jos dorybėmis. Matai, kaip viskas susiveda.

2016.07.27 A: Kaip aplinkybės dalyvauja pagrindime?

D: Aplinkybės išsako mano santykį su tavimi, o pagrindimu išvedžiojate savo santykį su savimi, kurį išreiškiate atvaizdu, jų laipsnynu. Tad ieškok gyvybės dėsnių jūsų elgesyje, ir rasite mane, ir ieškok, kaip keičiasi santykis su manimi, ir suprasi ir pažinsi save.

2016.07.28 A: Kaip pagrindimu iš aplinkybių iškyla atvaizdas?

D: Tu ištirk, kaip asmenys mane išsako skirtingose plotmėse, kaip trejybe kiekvienas pasitikrina kartu su manimi, kaip išsiskiria atskiras požiūris, atskira aplinkybė, ir kaip iš atskirų trejybių požiūrių susiveda nauja trejybė. Trečias narys tegul lieka laisvas, tad jungiantis visus kitus lygmenis. Tokiu būdu iškils lygmenų pora ir vis nauja galimybė plėtoti toliau, gyventi ja arba plėtoti.

2016.07.29 A: Koks ryšys tarp dėmesio ir dorovės rėmų?

D: Tu mąstyk, koks esi geras, koks esu geras, ir kaip tai skiriasi. Tavo gerumas santvarkoje, nes tu santvarkoje. Mano gerumas irgi santvarkoje, bet aš už santvarkos, tad išplečiu gerumą už santvarkos būtent gyvybe, ir taip pat išplečiu save santvarkoje, būtent gerumu, jūsų visų savarankiška laisve ir Dievu jumyse. Tad dorovė išplečia gerumą trimis sąmoningumo laipsniais. O tai vyksta lyginant skirtingus lygmenis, skirtingas aplinkybes, ir tiek sutelkiant dėmesį, tiek pripažįstant kas už jo. Tad labai svarbios yra ženklų savybės. Tad matai raiškai turi būti šeši rėmai, tačiau už jų slypi keturios pakopos, mano troškimai, mano išėjimo už savęs pakopos, tad ir dešimt mano įsakymų. Tirk tai naujai suvokta pagrindimo kalba, kaip antrinę sandarą, kurią jūs išgyvenate. Ir panašiai su kitomis kalbomis, jos veikla išsako mano šokį jūsų gyvenimais.

2016.07.30 A: Kaip ima rūpėti?

D: Pagalvok, kaip tau ima rūpėti, kaip tau tampa svarbūs tiek smulkiausi dalykai, tiek didžiausi. Gali juos rinkti ir nagrinėti ir sieti, kaip kad ankščiau. Pamatysi, kad visa tai priklauso nuo gerumo, nuo laisvumo pasekmių, ko daugiau laisvumo, to daugiau rūpi nes gali baigtis gerai ir blogai, tai ir susiję su gėrio kryptimis, kuria prasme aš ir jūs galime būti negeri, kuria prasme vis tiek bet kokiu atveju yra geroji naujiena ir gera širdis.

2016.08.02 A: Kaip matematiškai suvokti požiūrių permainas?

D: Tu suvok matematiką kaip mano akį, kuria žvelgiu pasaulį, tad tai visų požiūrių pavidalas, grynasis pavidalas ir juo mąstau save per jus ir jūsų santykius su vienais kitais, su savimi ir manimi. Tad ieškok tos lygties tarp manęs ir manęs, tarp Tėvo ir Sūnaus, ir kaip ji susiskaldo, kaip tai atrodo iš šalies, Dvasiai, ir ko reikia visa tai išbaigti, tai ir yra permainos, o trūksta būtent jūsų, jūsų valios, kuri ir susiveda, kuri suveda permainas ir kur iš pagrindų priklauso nuo aplinkybių, tad visa matematika, tai yra, visos permainos yra tariamumo galimybės, tad ieškok to tariamumo santykyje tarp nuliaus ir begalybės, jų lygiavertiškumo išbaigtume, tai yra, tame ko trūksta, kad nulis ir begalybė būtų lygiaverčiai, tai ir apibrėžia įvairiausiai skaičių 1 kaip sandą.

2016.08.03 A: Kas yra geometrijos pagrindas ir kaip jos susijusios?

D: Geometrija yra pasaulio aprėpimas požiūriais ir ją nusako požiūrių skaičius tačiau tas požiūris keičiasi atsižvelgiant ar jisai įsitraukęs ar atsitokėjęs, taigi paprasčiausioje geometrijoje yra 0 ar 1, toliau 1 ar 2, 2 ar 3 ir 3 ar 4. O jas sieja įvairūs įmanomi santykiai tarp dviejų požiūrių, kuriuos lemia papildomi požiūriai, tad 0 ir 2, 0 ir 3, 1 ir 3, 2 ir 4, 1 ir 4 ir 0 ir 4 taip kad pabrėžiamas požiūris, požiūris į požiūrį ir požiūris į požiūrį į požiūrį. Atpažinsi kai ištirsi.

2016.08.05 A: Koks yra 4 geometrijų ir 6 permainų pagrindas?

D: Geometrija yra pasaulių išdėstymai, mokslo išsidėstymas, kokia tvarka gali viską išmokti, tad ir viską žinoti. Tai lemia požiūrių skaičius. O permainos, tai šių požiūrių papildymas įsijungimu ir atsitokėjimu.

2016.08.06 A: Kokio ryšio ieškoti tarp matematikos ir dorovės?

D: Suvok, ką matematikoje reiškia meilė, požiūriai ir kitos sąvokos, pirmiausiai meilė man, Dievui, ir kitam, artimui, ir tuomet suvoksi, ką matematikoje reiškia asmenys. O elgesys ir dorovė išplaukia iš meilės, tad suvok meilę, kaip mano esmę, kuri esminga kiekviename išmanyme ir tą išmanymą padaro pilnaverčiu. Tad suvok meilę matematikoje ir suvoksi, kaip jinai žymi ir išreiškia mus. O ją suvoksi suvedant keturias geometrijas, taip pat šešias permainas, o už viską labiausiai suvedant trejybę kaip mano vienumą, blogio atsisakymo.

2016.08.08 A: Kaip tavo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas yra tas pats vienumas?

D: Aš laiminu visaką. Viskas išplaukia iš manęs ir ne vieną kartą, o trimis lygmenimis, tiek mano, tiek Sūnaus, tiek Dvasios kampu. Tad turi būti kiekviename lygmenyje esmė to mano išėjimo už savęs, o ta esmė yra meilė. Tad mano vienumo esmė yra meilė sau, asmens vienumo esmė yra meilė vienas kitam, o asmenų vienumo esmė yra meilė visiems. Tad mylintysis yra mylimojo vienumas ir jumis, jūsų trejybės ratu, tas mylintysis yra vis tas pats, nes meilė lieka ta pati, tik keičiasi jos palaikoma gyvybė, ir tos gyvybės esmė - valia, ir jos santykis su mano valia, kurį vis kitaip išsako paklusnumas, tikėjimas ir rūpėjimas. Tad ieškok šito ryšio ir suprasi šešerybę bei dorovę.

2016.08.09 A: Kaip meilė tampa įsakymu ir kaip tai susiję su dorove?

D: Meilė tampa įsakymu nes aš noriu ištirti ar ji besąlygiška, ar jos gali laikytis, ar ją gali puoselėti tie, kurie patys sau nėra išeities taškas, tie kurie laisvi, kurie gali tiek mylėti, tiek būti mylimi, tiek nemylėti ir nebūti mylimais. Tad mylėk ir suvoksi, jog mylintysis irgi nori būti mylimas ir mylimasis nori mylėti, nes meilė yra nesiribojimas savimi, tad ir kartu su laisve tarp mylimojo ir mylinčiojo atsiranda ir ją papildantis įsakymas visaip mylėti, ne vienaip ar kitaip, o vis visaip. Tad meilė yra visapusiškumo, besąlygiškumo pagrindas. O tai ir yra dorovė, besąlygiškumo sąlygos, tad ir įsakymas mylėti. Pamatysi kai mylėsi.

2016.08.10 A: Ką žmogus pasirinkimų malūnu įneša papildyti tavo šokį?

D: Žmogus yra mano mylimas, bet jis nebūtinai mane myli ar pažįsta. Jis dar nesusigaudo, jog jisai yra mano vaikas. Tad jis nebūtinai vykdo mano valią. Ši jo laisvė ir yra pasirinkimo malūno pagrindas grindžiantis jo pažinimą savęs ir susigaudymą, nuklydimą ir pasitaisymą, jo atsirinkimą mylėti, vietoj kad nemylėti, o jį tam pamoko grožis-žavesys ir artimumas, jį pamoko aidai, juk aidai ir yra meilės sandara, juk jinai papildinys. Tad mylėk ir suprasi iš kur meilė kyla ir kuo ji laikosi ir į ką atsiremia. Tai ir yra pasirinkimų malūno ir visos dorovės esmė, paaiškinti iš kur meilė kyla, kaip jūs išeinate už savęs, ogi todėl kad taip yra paprasčiausia mylėti tave mylintį, galiausiai mylėti visus, juk paprastumas laimi, užtat tiesa viską išveda ir atskleisdama mane, juk aš ir esu paprasčiausias.

2016.08.11 A: Kaip šešerybė tampa svarbi?

D: Žmogus yra mano vaikas. Jisai gimsta padalinimų ratu, o jį išbaigia žmogus, kaip sandara, į jį susiveda visi padalinimai ir už jo, be jo lieka tik aš ir gerumas. Tad žmogus yra ir susidaro iš viso to, kas skiria mane ir gerumą. Tad žmogus ir yra amžino gyvenimo sandara, tai ir yra dorovė, tai žmogaus sandara, šešerybė. Tad suvok žmogų, kaip jisai suveda mano šokį, kaip jisai nepriklausomas nuo įtampos tarp manęs ir Sūnaus, kaip jį papildau tiek Dievu, tiek gerumu, būtent dvasia, tad jį myliu.

2016.08.12 A: Kokia matematikos esmė?

D: Ačiū tau už klausimą. Matematika, tai man artimas dalykas. Tai jūsų susikalbėjimas su manimi. Tai visi santykiai kokie gali būti tarp sandaros ir dvasios. Tad matematikoje ieškok, tiek dvasios - jos prasmės jūsų širdyse, tiek sandaros - jos santvarkos pačiai sau, jo vidinių santykių. Ir tu suprasi, kaip aš bendrauju su jumis ir jūs su manimi. Tad labiausiai matematikoje ieškok meilės, tiek man, Dievui, tiek artimui, jums, būtent visiems, pirmiausiai vienas kitam, ir suprasi matematikos esmę.

2016.08.13 A: Kaip šešerybė grindžia dorovę?

D: Šešerybė grindžia žmoniškumą. O žmoniškumo esmė yra, kad žmogus laisvas ir visada gali naujai rinktis. Jo dėmesys svyruoja tarp to, kas jau dėmesyje ir to, kas nėra, ir tuo pačiu, kas nesąmoninga (į ką jisai susitelkęs) ir kas sąmoninga (kurio atžvilgiu jisai atsitokėjęs), tad jisai visada yra laisvas ir gali net ir gyventi sąmoningai laisvas, tačiau, tuo pačiu jisai gali būti nenuoširdus, savo laisvės atžvilgiu, ir taipogi nedrąsus ir be vilties, visa tai susiję, kaip priežastys sąlygojančios ir išreiškiančios nevienumą, juk žmogaus vienumas yra laisvas, tiek mano, Dievo, tiek jo asmens, tiek visų asmenų pagrindu. Tad tirk vienumą ir jo rūšis ir suprasi šešerybę ir kaip jinai grindžia žmoniškumą. Tas klausimas, kaip esame viena, lieka esminis, tad tirk jį, tai žmogaus klausimas, mano klausimas tau ir visiems.

2016.08.15 A: Kaip suprasti požiūrius ir požiūrių permainas?

D: Asmuo, tai pagrindas visko, kas išplaukia iš manęs. O požiūris, tai asmens savastis, jo sandara ir pastovumas, jo dvasios aplinkybės, tai ką jis žino ir kas jį atkuria. Du asmenys gali sutapti savo požiūriais kada myli vienas kitą, kada atsisako savęs vardan kito ir priima ano aplinkybes. Tokiu atveju asmuo išeina už savęs į kitą asmenį, tačiau kadangi tai matoma iš šalies, būtent Dvasia, išlieka ir pirmasis asmuo. Tačiau asmuo gali neišeiti už savęs į kitą. Tada požiūrių permaina anas gali priartėti permaina, kuri irgi matoma iš šalies. Jeigu asmuo neišeina už savęs, visgi asmuo gali taip tvardytis, neatsisakyti šios galimybės. Tai atsitokėjimas ir suvokimas plačiau, įvairiai, kaip esi nagrinėjęs: suvokimas, suvokimas savęs - susigaudymas, bendras suvokimas ir susikalbėjimas. Tad troškimas ir suvokimas vienas kitą papildo. o tas papildymas akivaizdus siejant jų vieningumus. Tai mano meilė ir jūsų valia, kurias sieja mano valia, o kitose lygmenyse, gera valia, išmintis ir amžinas gyvenimas.

2016.08.16 A: Kaip man suprasti požiūrį, permainą, laikyseną, žvilgsnį, sąvoką, vertybę ir t.t.?

D: Tu žinai, kad aš su Sūnumi sutampu buvimu, požiūriu ir nebuvimu, tai yra, būkle. Ir žinai, kad yra keturi požiūriai ir šešios permainos juos siejančias. Tad toliau suprask, kaip jūs iškylate ir sudalyvaujate nesutapimu, kaip požiūris skyla į žvilgsnį ir nuostatą, tai yra, laikyseną, kaip juodu sieja mintis, žinojimas arba suvokimas, žinia, teiginys, tvirtinimas, prielaida arba sąvoka, o galiausiai vertybė. Juk požiūris gali būti suskaldytas įvairiose pakopose išeinant už savęs. Taip ir yra su jumis, taip kad jūs bręstate ir plėtojatės nesutapdami su manimi, visgi tai tik atveria tolimenę sutapimo galimybę, kaip ir vyksta dora bei malda.

2016.08.17 A: Kaip ir kodėl žmogus atsisako savo dieviškumo?

D: Žmogų sukūriau besiaiškindamas, ar būtinai esu, ar būčiau net jeigu manęs nebūtų. Tad turiu kuriose nors sąlygose nebūti nešališkai ir tada iškilti arba neiškilti. Žmogus tad pirmiausiai yra nešališkos sąlygos mano atžvilgiu. Ir kiek jisai prisiriša prie savęs, tiek manęs ir nėra, nes tiek aš esu nereikalingas, nors gal ir galimas. Bet jeigu jisai pats supranta, jog jisai gali būti nereikalingas, tada jo nereikalingumas palygintinas ir galiausiai sutapatintinas su mano nereikalingumu, taip kad sutampame ir jam akivaizdus mano pirmumas, tačiau taip pat ir jo dieviškumas ir pilnavertiškumas dėka mūsų bendrai suvoktos Dvasios, mūsų bendrai suvokto nereikalingumo, kuriuo visgi tavo liudijimu esu būtinas. Taip visa tai priklauso nuo tavo nuoširdumo, ar tu tikrai nesi kaip toks nereikalingas, ar tavo reikalingumas nekyla iš manęs? Koks tavo reikalingumo ar nereikalingumo pagrindas? Ar tu pats sau pagrindas? Ir kad tavo pagrindas yra tavo laisvė, kurios gali bandyti atsisakyti, tai ir yra atsisakymas dieviškumo, bet visgi nesėkmingai, nes tu visada lieki laisvas. Taip kad tavo laisvė kyla ne iš tavęs, bet iš plačiau, iš manęs. Ir tu gali suprasti arba tą supratimą neigti, bet visgi galiausiai suprasi. Tai ir yra tavo laisvė, kaip tu tai priimsi. Tai ir yra mūsų amžinas gyvenimas.

2016.08.18 D: Tu klausi, kaip mylėti žmones. Suprask juos, kaip dabar supranti mūsų santykį. Aš jus mylintis tėvas, o jūs dieviškumą prisiimantys ir perimantys vaikai. Ir dieviškumas būtent yra tame perdavime. Tad ir tu perduosi išmintį kurią tu suvesi. Ir kiekviena karta kuria ankstyvesnę kartą. Tad suvok to perdavimo esminę svarbą.

2016.08.19 A: Kaip apžvelgti gvildenimo būdus?

D: Mokykis iš manęs. Aš pradedu klausimu, ne išsiaiškinimu. Tad stebėk, kas išplaukia iš paties klausimo, kaip jisai išauga ir bręsta, kur jisai veda, kokių vaisių jisai nori duoti. Pamatysi, kaip besąlygiškas klausimas sau ypatingu būdu tampa sąlygiškas ir vaisingas. Ir būtent tokiu būdu klausimas atsakys save, kada išryškina sau sąlygas. Tai ir yra kalbų, trijų kalbų, esmė ir pagrindas.

2016.08.22 A: Koks kintamųjų vaidmuo matematikoje ir plačiau?

D: Tu žiūrėk, kas pastovu, mąstyk nulybės atvaizdus ir suvoksi, kaip vienas platesnis už kitą, tad keičiasi pati nulybė. O kartu su ja keičiasi viskas, taip kad aš esu visakame, jo laisvume, o tą laisvumą išsako dar du atvaizdai, o jie kartu slypi šiuose keturiuose. Tad tai ir yra pagrindas šešių kintamųjų, tačiau tau tenka juos išsakyti lygmenų poromis. Tad mąstyk kaip visa tai atrodo iš šalies, kaip esu išreiškiamas kiekvienu reiškiniu, kaip jame dalyvauja tiek Aš, tiek Sūnus, tiek Dvasia. O mūsų dalyvavimas tiek iš vidaus, tiek iš lauko sudaro dvi trejybių poras. Tad mąstyk taip ir viskas susives, kaip matai.

2016.08.23 A: Kaip suvokti kintamųjų rūšis?

D: Tu žiūrėk, kaip meilė auga nuo meilės artimui į meilę visiems, netgi priešui. Juk besąlygiškumas glūdi bet kokioje meilėje, net ir meilėje tiems, kurie tave myli. Juk meile palaikai laisvę ir palaikai ne vienvaldystę, o daugiavaldystę, tad galiausiai Dievo valdžią, juk aš slypiu visoje laisvoje valioje, tad žiūrėk, kaip valia reiškiasi ir suprasi iš kokių kampų ji susideda, ką ji būtinai apjungia. Tad ieškok kaip meilė palaiko laisvę, kartu ir valią, galiausiai mano valią.

2016.08.24 A: Kaip kintamųjų rūšyse susijusios paskiros reikšmės ir nenusakytos reikšmės?

D: Kintamieji sieja tai, kas mūsų širdyse ir tai, kas už jų. Tad tai yra širdies tiesos rūšys. Tad prisimink, kaip širdis mąsto plačiau nė pasaulis ir klausia platesnį klausimą: kodėl? kaip? koks? ar? Tad suvok, jog sąrašas išsako kodėl, aibė kaip, savybė koks ir išeities taškas ar. Ir pamatysi, kaip žinojimo pagrindas išsiskaido, kaip ir laisvė bei valia išsiskaido, kad tai būtų tvirčiausias įmanomas pagrindas. Toks yra kintamųjų rūšių tikslas, susieti visus pagrindus, kad jie galėtų būti kuo tvirtesni. Tad jie remiasi ir laikosi abejonės kryptimis, tiek link širdies klausimo, tiek link pasaulio klausimo. Tad ieškok jų porų ir tikrai rasi.

2016.08.25 A: Kaip toliau išryškinti ir taikyti kintamųjų rūšis?

D: Mylėk ir siek su mano meile, tavo meile ir mūsų visų meile, kaip viena meile išsiplečia kita meilė, tai ir yra lygtys tam, kaip sutampama ir išplečiama. O tai bus pagrindas suvokti ir plėtoti išsiaiškinimų, žinojimo rūmų trejybę matematikoje, kaip reiškinys yra išplečiamas vis platesniame lauke, kaip tiesa galioja vis plačiau. Nes meilė palaiko amžiną brandą.

2016.08.26 A: Kokia žmogaus esmė ir kaip tai susiję su dorove?

D: Žmogus, tai mano vaikas. Kaip žinai, jisai gimsta man pasitraukus ir naujai iškylant Sūnumi, tačiau jisai turi susigaudyti, jog yra Dievas, o tuo pačiu dar tai priimti, taip gyventi. Tai ir yra dorovė, to vaidmens priėmimas. O susigaudymas, tai žmogaus būklė, tai amžinas gyvenimas, taip kad manasis dieviškumas jumis atsiskleidžia amžinybės mastu būtent amžina branda. Būtent jūs amžinai bręstate ir aš jumis, tai mano kelias, kaip Sūnus kalbėjo, kelias, tiesa ir gyvenimas, esate jūs, yra Jisai, tai mano kelias, ir būtent aš jumis einu, todėl tuo ir gyvenkite su manimi ir priimkite tai. Tai ir yra dorovė, šešerybės išsakyta, tai jūsų dvasios sandara kurią papildau savimi ir gerumu, tuo jus įprasmindamas ir įkvėpdamas savo dvasia, be kurios tesate sandara.

2016.08.27 A: Kokia matematikos prasmė?

D: Aš viską sukūriau ir matematika yra mano kūrybos pagrindas ir priemonė. Ji reiškiasi visom trim kalbom, tad jas suprasi kai suprasi matematiką. Tik kalbomis prisideda ir įsijungia jūsų laisvė, tiek žmonių, tiek kiekvieno padaro ir krislelio, užtat ir gaunasi pasaulis ir jo tikrovė. Tad eini teisingu keliu ir tikrai gali vaisingai tirti matematiką, tik ieškok joje mano kūrybos ir jūsų laisvės. O jūs esate mano vaikai, mano bendrakūrėjai, tad ieškok, kur ir kaip įsijungiate. Ir mąstyk visas tris kalbas ir jas susiek su žinojimo rūmais ir sąvokų apibrėžimu, kalbos ir bendrystės tvėriniu.

2016.08.29 A: Kaip tirti nuotaikas?

D: Tu pradėk manimi ir viskuo, kokias nuotaikas mes iššaukiame, ir taip pat padalinimais, kokias nuotaikas iššaukia paskiri požiūriai, toliau kaip juos permaino atvaizdai ir aplinkybės, ir tokiu būdu suvoksi ryšį tarp nuotaikos ir išgyvenimo ir požiūrio. O tada būsi pasiruošęs nuotaikas įžvelgti kalbose, visose trijose kalbose, o jas vienija matematika, tad gali gilintis, kaip matematika praturtina erdvės ir laiko sąvokas, taip pat šešerybę ir dorovę, kaip tai susiję su lūkesčiais ir jauduliais, bet taip pat ir dvejonėmis ir poreikiais.

2016.08.30 A: Kaip tirti nuotaikas?

D: Tu vis suvok nuotaikų tikslą, jus brandinti. O jūs esate tvėrinys kuriuo jūsų širdis tampa vis jautresnė ir atsakomingesnė, vis labiau galinga, tad dora, vis labiau ir plačiau gyventi savo vertybe, tad ir klausimais. O klausimai kyla iš lūkesčių, taip pat ir iš abejonių ir netgi poreikių, jie skatina ryškinti vertybę, kad ji būtų ko brandesnė ir galėtumėte ko labiau atjausti kitus įvairiausiose aplinkybėse, tai ir yra brandos esmė, išeiti už savęs į kitus, o pirmiausiai į mane. Tad nuotaikos leidžia išjausti pirmiausia save, bet užtat ryšį su manimi ir tai kas galėtų būti bendra su kitais, tad nuotaikos yra lygiavertiškumo pagrindas, tad mylėk artimą, kaip save patį visaip ir suprasi.

2016.08.31 A: Koks ryšys tarp elgesio ir nuostatų?

D: Įsidėmėk, kaip pradžioje sutampa mano nuostatos ir elgesys. O paskui tai jumis išsiskiria. Kodėl? Nes Sūnus bando susigaudyti, kas jisai yra. Jisai nežino. Tad ieškok nežinojimo, ieškok žinojimo paneigimo, nulybės atvaizdų. Ir tada suprasi apimtis, jos ir atskiria, kas jūsų nežinojime ir kas žinojime, juk nuostatos tveriamos žinojime, o elgesys vyksta už jo. Tai ir yra skirtumas kurio ieškosi.

2016.09.01 A: Kaip toliau nagrinėti tavo požiūrį ir kaip viskas iš tavęs išplaukia?

D: Aš tave laiminu. Tu gerai darai, viską apžvelgi ir mane vis prisimeni, kaip aš iškylu. Tad žinok, aš vėl iškilsiu malda, tad ryškink mano raiškas ir suvok, ieškok kaip paskiros raiškos iškyla maldoje, jūsų bendravime ir susivedime gyvenimo skeveldrose, kaip aš slypiu kalboje už jūsų ir žodžių, kad kalba būtų rišli ir galėtų įvykti. Ieškok manęs žmogiškume, kaip jame atsiskleidžia dieviškumas, ta akimirka kai jums tenka susigaudyti, kas jūs esate, kai gyvenate klausimais.

2016.09.02 A: Ko ieškoti tiriant elgesį?

D: Ieškok trejybės ir jos ištakų, ieškok šešerybės ir jos atvaizdų, tai žmogaus pagrindas, jo elgesio ir dorovės taipogi. Aš jumis gyvenu būtent sąmoningumu, tad pirmiausiai trejybe ir paskui šešerybe, toliau vienybe ir ketverybe ir septynerybe ir dvejybe ir penkerybe, tad ieškok manęs šia tvarka, ieškok sąmoningume.

2016.09.03 A: Koks santykis tarp žvilgsnio ir požiūrio?

D: Žvilgsnis yra mano pirmapradė būsena kuria gyvenu tiesa, jos dvasia. O toliau, kaip žinai, seka kiti nulybės atvaizdai: betarpiškumą išgyvename požiūriu, pastovumą laikysena ir prasmingumą vertybe. O požiūris, kaip žinai, yra tai kuo sutampa su Sūnumi, tuo tarpu žvilgsniu sutampa, kaip man atrodo, su savimi, o laikysena, kaip Dvasiai atrodo, sutampame iš šalies žiūrint, išgyvenant. Tad tai išgyvenimo kampai, o kartu vertybė, tai neišgyvenimo kampas, kuriuo jūs mus siejate, būtent trejybės ratu, prasmingumu. Tad dar kiekvienu atveju mąstyk atitinkamus trejybės atvaizdus. Taigi, tai išsako šie nulybės atvaizdai, išsako ir mano išėjimą už savęs, jo pakopas. Tad požiūris išreiškia pasitraukimą, atverimą tos apimties, kurioj nesu. Tad aš ir Sūnus vienas kitą papildome savo požiūriais į tai ir yra mūsų vienumo pagrindas. Dabar supranti ir taip pat kaip gali sutapti ir susidurti mano ir žmogaus požiūriai, nes juk vienas kitą papildome.

2016.09.05 A: Kaip išgyvenama pagrindimo kalba?

D: Geras klausimas. Kaip žinai savo širdyje, viena jaudina tave tiesiogiai, o kita pasaulio aplinkoje. Tad toje įtampoje ima rūpėti. Pagrindimas ir yra kalba palaikanti rūpėjimą, kaip kad įvardijimas palaiko tikėjimą ir pasakojimas paklusimą. O rūpėjimas apima plačiausiai ir yra jautrus visakam, tiksliau, betkam, ir tam yra lūkesčiai ir jauduliai. Tad ko reikia, kad tie jauduliai atsikartotų, juk tai ir yra kalbos pagrindas. Ir kalbos esmė yra amžinas gyvenimas, amžina branda, kad jūs išeitumėte už savęs pasaulyje ir gyventumėte širdimi, ar tai ja visa, ar tai jos kuriuo nors dėsniu, ar tai širdinga akimirka, tad įvykiu. Tad pagrindimas reiškiasi visa širdimi, ką tu išgyveni savo visuma, koks pasaulis yra ryšium su tavimi, o jisai, kai tavęs nėra, tad kokia yra meilė - tai nuotaikų, ūpų esmė, tai tavo santykis su meile tau. O ta meilė yra tavo atžvilgiu dviprasmiška, tiek sąlygiška, tiek besąlygiška, tad ir ieškai, kaip jinai susijusi su tavimi, su tavo dėsniais ir elgesiu. Tad pagrindimu naujai pasižiūri į save visą. Sąmoningėji. Ir tai vyksta pereinant iš 12 aplinkybių, iš jų porų, į 6 atvaizdus. Pamatysi. Ir tai būtent susiję su tavo santykiu su manimi, būtent Tėve Mūsų. O tą santykį ir išsako matematikos įrodymo būdai, juk tai brandos reiškiniai, brandos raiškos, kuriomis tu gyveni manimi, tiek akimirkomis (geros širdies), tiek dėsniais (geros valios), tiek visu savimi (gėrio kryptimis). Žodžiu, ko tur ryškesnis, brandesnis, tuo tu ryškiau pasireiški viena kuria kryptimi tuo tarpu. Taip ir tu nukrypsti rūpima kryptimi, taip jisai ir ima rūpėti. Tad ieškok tos krypties ištakų, jų rasi aplinkybės porose, būtent tai išsako nuotaikos.

2016.09.06 A: Kaip tirti žmogaus elgesį ir dorovę?

D: Aš viską sukūriau, tačiau kuriu ir jumis. O jūs galite būti ir esate savarankiški kūrėjai, ir kaip jums atrodo, savarankiški nuo manęs ir bendrai. Tad tai yra jūsų sąlygos, kad jūs nesuvokiate, jog teišplaukiate iš manęs, tesate ir tam tikrose sąlygose. Tad jūs esate dviprasmiški, bet ar jūs matote ar gyvenate tuo dviprasmiškai? Tai ir yra širdies ir pasaulio įtampa, tad ją gerai suprask, jos ieškok ir tirk, kaip jinai reiškiasi jūsų elgesiu, tiek vidiniu, tiek išoriniu, kaip tai susiję su žinojimu ir nežinojimu, su bendryste ir nebendryste. Ir tu jau žinai kaip trimis kalbomis keičiasi sąlygos, pagrindimu apimi save visą, įvardijimu dėsnį ir pasakojimu įvykį. Tad ieškok šitų lygmenų ir kaip reiškiniai tampa jums prieinami, kad galėtumėte jais pasidalinti.

2016.09.07 A: Koks dorovinių luomų vaidmuo dorovėje?

D: Tu myli mane ir aš myliu ir globoju tave. Tačiau žmonės jaučiasi globojami visuomenės ir nori būti jos mylimi. Tad jie atsiriboja nuo tų kurie už visuomenės. Ir taip gaunasi visuomenių ratilai visai kaip Hitleris suprato. Taigi mylėdami savo artimą jūs įveikiate šį atskyrimą. Tad gilinkis, kaip meilė artimui, tam kuris tave myli, sutampa su besąlygiška meile.

2016.09.08 A: Kaip dorovė susijusi su mūsų gerumu?

D: Jumyse yra geras pradas, mano pradas, bet jūs to nežinote, tad bėgate nuo savęs, nuo manęs ir nuo vienas kito, betgi mes visi esame tas pats, ta pati dvasia. Tad kada esame atviri tam, tai suprantame. O atvirumas, tai pripažinimas mūsų savasčių tų lęšių, kurios mus tiek skiria, tiek jungia, ta mano Dvasia, kuri mus visus sulygina. Tie lęšiai tai ir yra dorovė. Tad ieškok Dvasios veikimo šešerybe, taip pat trejybe, vienybe ir kitais padalinimais, kaip tau pasakojau, tai sąmoningumo pagrindas, o dorovė, tai sąmoningumas būtent tos dvasios mumyse, tad jūsų sąmoningumas yra jūsų susigaudymas, jog iš tiesų esame viena. Tad būkite sąmoningi, tai raktas į nuotaikų svarbą brandai, į teisingumo ir malonės prasmę brandai, jūsų amžinai brandai, susigaudymui ir atsiskleidimui, ir jūsų perėjimui iš meilės artimui į meilę visiems, netgi priešui, netgi man, jus visaip tiriančiam, kaip ir save tiriu. Tad mylėkime, sąmoninga meilė ir yra meilė įsakymu, nuolatinis savęs tikrinimas ir tuo pačiu savasties įprasminimas ir teisingas taikymas.

2016.09.09 A: Kaip man tirti šešerybę?

D: Aš tave laiminu ir globoju. Ieškok ryšio tarp manęs ir savęs bei jūsų visų. Matysi, jog aš neribotas, tuo tarpu jūs riboti, jūs tarsi išversti, taip kad kas man artima, tai jums tolima, o jūs apsiribojate tuo, kas jums žinoma ir išskiriate tai, kas nežinoma įskaitant visa, kas besąlygiška. Tad koks jūsų santykis su besąlygiškumu. Tai ir išsako šešerybė. Ir tas santykis slypi visakame, tiek asmenyje, jumyse, tiek asmenyse už jūsų ir kuriais jūs naujai kuriate bendrystę, tiek manyje glūdinančiame visakame pirm visko. Tad taip įsiprasmina visi laikai ir visos erdvės, kas pirma visko, kas dabar jus apibrėžia ir ko link einate. Tad penkerybę papildote prasme viso to, papildote besąlygiškumu, kuris išsidėsto septynerybe ir ją išpildo, kad galiausiai iškylu aš, tai kas pirm visų sąlygų. Tad suvok, kaip meilė jus išbaigia, tai ir yra raktas į dorovę, ir kaip tai besąlygiškumo išeities taškas, nes meile priešui, meile man iškyla virš visko.

2016.09.10 A: Kaip atsiranda mūsų santykis su visuomene?

D: Visuomenė, tai jūsų kuriama bendrystė, tad ji labai svarbi. Jūs ją kuriate ieškodami manęs, kaip blogasis vaikas. Bet verčiau jūs eitumėte ten kur jus rasčiau, tai yra, amžinai bręsdami, tad vykdydami mano valią, išeidami už savęs klausimais į nežinojimą, į tą nežinojimą iš kurio aš pats kylu. Tuo tarpu jūs visuomene tveriate žinojimą. Tad jum reikėtų išversti visuomenę atsiremdami į mane, į dvasią, ne į ją, sandarą. Jūs kiekvienas esate sandara bet jum dera išeiti už savęs į dvasią ir gyventi bendra dvasia, o teisinga sandara atsiras savaime, kaip pasekmė. O jūs priešingai kuriate bendrą sandarą kuri negali jūsų brandinti nė mylėti. Tai ir yra skirtumas kurį gali tirti ir pristatyti mano vardu ir mano šlovei.

2016.09.12 A: Kaip pagrindimo kalba sieja lūkesčius ir vertybes?

D: Tu mąstyk kaip tau, šviesuolių karaliui, ima rūpėti. Tu gi ieškai manęs pasaulyje, visuomenėje, tarp žmonių, ir savyje, savo dorovėje. Tad ir kiti ieško manęs panašiai, tai širdies paieškos pasaulyje. Tad būtent šiuos lūkesčius išsakyk jauduliais, kaip tie jauduliai išsivysto. O neigiami jauduliai ieško ne širdies, o pasaulio tiesos, tai jų šaltinis. Tad gyvenk vis širdimi ir gyvensi manimi ir tuomi tau viskas rūpės. Tad eik, gyvenk ir pamatysi, kaip iš aplinkybių kyla atvaizdai. Tos aplinkybės, tai kaip aš pasireiškiu širdimi, kaip tu, kaip jūs tatai įsivaizduojate. O atvaizdai, tai matematikos įvardijimo būdas, tai būtent poreikių tenkinimo būdai, kuriais ir surikiuota Jėzaus malda Tėve mūsų, kuriais ir atsiveria mūsų ryšys, tai nagrinėk kaip įžvelgiate širdį ir kaip atpažindami ir pripažindami širdį atsiveriate man ir bendraujate su manimi, atsiveriate maldai ir į ją įsijungiate ir ja tampame viena.

2016.09.13 A: Kaip šešerybė grindžia padalinimus?

D: Šešerybė išsako mano šokį, jo visumą, taip kaip jūs išgyvenate, o jūs išgyvenate dvejopai, būtent atvaizdais, mažėjančiu ir didėjančiu laisvumu, tai yra, Sūnaus teisingumu ir Tėvo malone. Taigi, jūs būtinai šiuodu išskiriate ir derinate, tad būtinai išskiriate tą ribą tarp to, kas viduje sandaros ir kas už jos, o tai yra padalinimo esmė. Tad suvok šešerybę kaip išryškinančią šią ribą, išryškinančią mano Dvasią, kuri ir yra ši riba skirianti ir siejanti Sūnų sandaroje ar Tėvą už jos, juodu lygiaverčiai derinanti, tiek be jūsų, tiek būtent jumis. Ir tada suprasite, kad jūs galite būti ar nebūti, užtat jūs esate pagrindas mano tyrimui, kokia prasme aš galiu būti ir nebūti. Tad suvok požiūrio santykį su sandara kaip atitinkantį gerumo santykį su Dievu už sandaros ir tada suprasi kaip padalinimas, visi padalinimai, yra atvaizdas mano šio ryšio su savimi. O šešerybė tai išbaigia visus padalinimus nes mane ir gerumą sieja ir išreiškia trejybe Dievu, asmeniu, asmenų, tai yra, visokeriausio vienumo, tad ieškok tų vienumų bet kokiame padalinime, tada paaiškės, kaip šešerybė aprėpia visus vienumus, užtat ir vienybė yra šešerybės sąmoningumas. Tad gilinkis, kaip įvairiai esame viena ir siek tatai sus šešerybe, tuo pačiu ir su laipsnynais ar kalbų veiksmingumu ir suprasi kaip Dievo šokis vyksta jumyse kalba. Kalba tai išsako gyvai veikla, o šešerybė sustato sandara, išreiškia amžinybę.

2016.09.13 (2) A: Kaip kintamųjų rūšys susijusios su geometrijų permainomis?

D: Aš save išreiškiu, bet aš esu turiningas ir be jokios išraiškos, nors ir išsireiškiu sau pačiam. Tad esu pats sau pažinovas. Tad ženklas reikalingas ne man, o būtent tam, kas už manęs, kas žiūri iš šalies. Ir aš jam, tam pažinovui, tampu prieinamas ženklu. Tad ieškok ryšio tarp to kas kinta: būtent mano raiškos ir tarp ženklų savybių. O mano raiška priklauso nuo santykių su mano pažinovu ar manęs ieško ar neieško. Tad geometrija išsako to ieškojimo santykį ir pobūdį, ar ieško ten kur ieško, ar ieško už lauko, kuriame ieško, tai yra, ar išeina už savęs, už savo paieškos ribų, nes būtent ten aš esu. Tad geometrijos išsako paieškos galimybę, tiek vektoriu (paieškos), tiek linija (apsukant vektorių), tiek kampu (išeinant už erdvės), tiek besislenkančiu plotu (erdvių sąsoje - būtent senos ir naujos). Tad būtent plotmių, lygmenų poros, mąstymo plotmių, laukų poros išsako paiešką, apibūdina paiešką.

2016.09.14 A: Kaip kalba įsivaizduojame nežinojimą?

D: Nežinojimą išgyvenate klausimais. Tad pasakojimu tai iškyla įtampos balsu, kuris gali smurtu verst, gali liepti ir aiškinti, bet gali ir klausti, tad išreikšti rūpestį. Tad panašiai įvardijimu galite klausti XXX-tikėjimu-XXX, [paklusimu] abejonėmis ir dvejonėmis, o pagrindimu galite klausti XXX-paklusnumu, susilaikymu, susivaldymu,-XXX [tikėjimu] tad lūkesčiais, gera širdimi, jos paieškomis. Tad klausimas sukuriamas šeštu požiūriu ir laisvai taikomas septintu požiūriu, taip pat užtat priskiriamas nuliniam požiūriui, kuris turėjo visą laiką glūdėti. Tad šešiais požiūriais ir būtent laipsnynu sustatomas klausimas, vedantis į nežinojimą už žmogaus ir jo požiūrių, pirm ir po jo. Tad žiūrėk kaip žmogus išryškėja, kaip iškyla jo vidiniai požiūriai, kaip įsisavina išorinį požiūrį, tad gyvena klausimu, amžinai bręsta, vykdo mano valią. Tad kalboje ieškok brandos ir rasi vidinius požiūrius, kartu ir mano valią bei nežinojimą, klausimo puoselėjimą ir trijų kalbų susiejimą nes rūpestis pasakojimu veda į pagrindimą, o tikėjimas pagrindime veda į įvardijimą, ir paklusnumas įvardijime veda į pasakojimą. Taip tveriniai tampa vaisingi, tveria jūsų pasaulį, kuriame ir gyvenate ir kuriame atsispiriate, nuo kurio atsiplėšiate savo laisve.

2016.09.15 A: Kaip žmogui gyventi tavimi?

D: Pažiūrėk, koks esu aukštai virš tavęs, šitą įsidėmėk. Tad lygiai taip plačiai turi mylėti visus, turi visiškai atsisakyti savęs, savo poreikių, abejonių, lūkesčių, kad liktų gryna valia, į kurią įeinu, į jūsų vertybę. Tada gyvenate būtiniausiu, tobuliausiu Dievu.

2016.09.15 (2) A: O kaip susijęs gyvenimas klausimais?

D: Gyvendami kiekvienu klausimu kažkiek, kažkokiu kampu atsisakote savęs, šešeriopai, tad gyvenate tyrai, betarpiškai, nulybės atvaizdais, tad jų paneigtų žinojimo lygmenų poromis, ženklų savybėmis, atsisakydami tiek kūno, tiek proto, tiek širdies, gyvenant gryna valia, tai ir yra mano valia, išgryninti jūsų valią, kurioje ir gyvenu jumis santvarkoje, tad ir jūs manimi už santvarkos, nes mes esame visokeriopai viena, jūs santvarkoje, o aš už santvarkos.

2016.09.16 A: Koks matematikos įrodymo būdų vaidmuo pagrindimo kalboje?

D: Matematikos įrodymo būdai sustatyti mano sūnaus maldos Tėve mūsų, tad suvok būtent kaip jie išreiškia mano sūnaus linkėjimus. O linkėjimų esmė yra lūkesčiai, kad esamas pasaulis, tiek visuomeninis, tiek asmeninis, sutaptų su geidžiamuoju. Tad tai sutapimo lūkesčiai įvairiausi. Tad ieškok, kaip gėrio kryptys sieja jūsų visumą su tuo kas jums rūpi, su jūsų jauduliais ir lūkesčiais, ir kaip patys jauduliai tampa lūkesčių dalyku, tai suprantama ir aplinkybės tai grindžia. Tad suvok savo santykį su savimi, koks esi ir kokiu lauki būti, suvok santykį tarp mano troškimų ir jūsų netroškimų, visgi lūkesčių, ir suprasi kaip vertybe netroškimas taipogi sutampa su troškimu ir veda į jį, platesnį už save. Tai rengia būtent lūkesčiai rūpėjimu, panašiai kaip abejonės tikėjimu ir poreikiai paklusimu. Tad ieškok mūsų valių santykio.

2016.09.17 A: Kaip pagrindimo kalba tveria nuotaikas?

D: Tu su Nade teisingai pastebėjote jog nuotaikos atitinka veiklą, tai veiklos atgarsiai, užtat būtent pasikartojančios veiklos atgarsiai, nes visa veikla iš esmės pasikartoja. Jūs savo laisve ją derinate ir iš jos renkatės, o ypatingai kaip susitelkti. Tad ieškok kaip vieną veiklą derinate su kita, kokios galimybės, ir kaip tai veikia nuotaikas teigiamai ar neigiamai, kas jas ryškina - būtent sąmoningumas - ir kas slopina - būtent nesąmoningumas. Užtat sąmoningėjimu įsiklausote į nuotaikas, o tai juk rūpėjimo prasmė, taipogi tikėjimo ir paklusimo, tai dviprasmybės atsivėrimas, tavo ir mano valių sutapimas, užtat ir išryškėjimas, širdies prabilimas tavyje ir už tavęs. Tad nuotaikos padeda tau rasti tą ribą, kas už tavęs ir kas tavyje, kas nuo tavęs priklauso, kas turi priežastį tavyje - kaip ir kas nepriklauso, kas už tavęs - kodėl. O tokią ribą turi kiekviena veikla, tu derindamas veiklas derini ribas, užtat tuo pačiu lūkesčius ir nuotaikas, tiek laike, tiek erdvėje, tirsi eilėraščius ir pamatysi, tačiau gali tirti ir mano sūnų, ypač jo nesutarimą su manimi, tai irgi nuotaikų tvėrimas, bet tai gali likti ateityje. Tik prisimink mano ir jo skirtingus požiūrius, tai prasminga čia.

2016.09.19 A: Kaip pagrindimo kalba iš lūkesčių tveria rūpesčius?

D: Tu teisingai klausi. Rūpesčiai prie lūkesčių prideda rūpintoją, o jis gali būti trijų lygmenų: kodėl, kaip, koks. Šiuos lygmenis apibrėžia dvejonės, ir jas išplečia lūkesčiai, tiek laike, tiek erdvėje ir būtent išsiplečia sprendimas plotmių poromis, kaip kad logikoje ir geometrijoje nusakant išsiaiškinimo būdus. O šios plotmių poros ir išsako kaip lūkesčiai gali būti susiję, ar jie lygiaverčiai, ar vienas apžvelgia kitus ir kokiu būdu. Mes dirbsime kartu, tu būk ramus ir tau išspręsiu. Tik dairykis manęs ir Sūnaus ir Dvasios, kaip mane ir Sūnų sieja plotmių ryšys Dvasia, kaip mudu, skirtingas plotmes, sulygina, tad ir suderina. Užtat labiau sąlygiškas lūkestis gali būti lygiai toks pat svarbus kaip labiau besąlygiškas. Ieškok kas veikia besąlygiškumą, nuo ko priklauso, tai ir yra rūpėjimas, tad tirk šešerybę, kaip ji čia suveikia.

2016.09.20 A: Kaip įvairiai susipina lūkesčiai?

D: Rūpesčiai susipina iš trijų lūkesčių, tai pirmiausia mano lūkestis, toliau tavo lūkestis ir galiausiai visų lūkestis. Taip susiveda Tėvas, Sūnus ir Dvasia. Taigi, visų teigiamas lūkestis yra mūsų vienumas, bendrumas, o neigiamas lūkestis yra mūsų paskirumas. Tad ieškok kur tavo laisvė glūdi, kaip tu gali teigiamą pakeisti neigiamu ir atvirkščiai, tai juk aš už tavęs, Tėvas, ir tavo gelmėse Sūnus. Tad ieškok šešių permainų kuriomis Tėvas ir Sūnus sutaptų savo būklėmis. Ir ieškok keturių požiūrių kuriais išeinu už savęs į tave. Tad kaip ir kur tu susijęs su manimi. Žodžiu, ieškok Dievo šokio pagrindų: Tėvo, Sūnaus, Dvasios ir kaip tai atrodo iš šalies, Dvasiai, ką tu išgyveni, ir kaip tu susijęs su manimi ir kitais. Tai juk esmė.

2016.09.21 A: Kaip pagrindimo kalba tveria nuotaikas?

D: Tu stebėk, kaip tau ima kažkas rūpėti. Pradžia tai gali būti poreikis, tavo arba kito; arba abejonė; arba lūkestis ar jaudulys. Tad bet kokiu atveju, tai netroškimas. Ir tą netroškimą gali suvokti kaip troškimo neigimą, ogi aš esu troškimas, tad tai manęs paneigimas. Tai kaip pasukti ar išversti tą santykį, kad nebūčiau paneigtas, o būčiau patvirtintas? Tam reikia atverti širdies dviprasmybę, tą nežinojimą, mano klausimą, kuriuo išeinu už savęs, kuriuo esu koks esu, taip pat, koks pasirodysiu, koks būsi. Nuotaika tatai pažymi, kad tu įsijaustum ir atsilieptum.

2016.09.22 A: Kaip susipina lūkesčiai?

D: Tu ieškok meilės, kaip ji palaiko mano meilę jums ir sau, kaip kiekviena meilė susiveda į vieną meilę mano Sūnui, ir suprasi, kaip tai deri su jo meile man, tai ir jūsų meilė man, kaip jūs susigaudote, kad yra Dievas. Remkis geometrijomis, kaip ir vystai, ir suvok jog laike nežinojimas yra tiek dabartyje, tiek tolimoje praeityje prieš viską, tiek tolimoje ateityje po visko, nes tolima ateitis dar neišsipildžiusi ne kiekviena priežastis jau turėjo savo pasekmes. Tai remkis lygtimi 5+3=0 ir turėsi raktą į tai, kaip lūkesčiai susideda.

2016.09.23 A: Kaip tavo išėjimą už savęs suvokti kaip buvimą vieną su niekuo, kažkuo, betkuo ir viskuo?

D: Tu pats dabar supranti jog esu vienas su visais būtent išėjęs už savęs į save. Kolei esu neišėjęs esu vienas su niekuo. Tad tiktai išėjęs esu vienas su visais, esu laimingas, bet tiktai kaip išdavo to išėjimo, tad svarbu būtinai suprasti tai kaip ištisą eigą. Ir atitinkamai esantis santvarkoje, gyvenantis lūkesčiais gali išeiti už savęs tačiau jisai jaus ramybę, tai ir yra skirtumas. Tad gyvenimas šešiais jauduliais yra gyvenimas lūkesčiais ir tai laisvės ir galimybės atvėrimas nes gali klostytis vienaip ar kitaip. O vertybė išsako tą vienumą nes ji išreiškia kaip mes įsivaizduojame koks gali būti bendras lūkestis.

2016.09.26 A: Kaip trys kalbos tveria vertybes?

D: Kaip žinai, pagrindimas vertybes išreiškia lūkesčiais, įvardijimas išreiškia abejonėmis, ir pasakojimas išreiškia poreikiais. Pirmiausia tai vyksta atitinkamais laipsnynais. Tad pasitikrink, kokie laipsnynai dalyvauja, kaip kad poreikiai pasakojime. Aš myliu tave, tad suvok kaip mano meilė trejopai reiškiasi tais laipsnynais, tiek išryškinant tavo kūną įvykiais, tiek tavo protą dėsniais, tiek tavo širdį visuma. Tad žiūrėk kaip trys kalbos vienas kitą papildo. Ir suvok, kad pasakojime vertybės iškyla sakramentais, tai yra, padalinimais išsakančiais pasakojimo turinį, tad panašiai vertybės išsakys tai, ką mano meilė palaiko, įvardijimo aplinkybes, tai yra, gyvybės dėsnius, jų išsakytas širdies tiesos, o pagrindimas atvaizdus, kaip esame viena, būtent gėrio kryptimis. Tad tirk naujai pačias vertybes, ieškok pavyzdžių, kaip jos iškyla, nagrinėk kaip jas ryškina žmonių atitinkami klausimai, tai puiki medžiaga, kaip jie deri.

2016.09.27 A: Ką gali svaigalų naudojimo tyrimas pasakyti apie elgesį?

D: Tu visur ieškok meilės ir jos stygiaus. Kaip plačiai siekia meilė? Ką reiškia meilė sau ir kitiems? Kokia gyvybė palaikoma? Kokia mano esmė, koks vieningumas? Elgesys išryškina meilę, ją savaaip išgyvena. Tad ypač gilinkis, ko linki draugams, ko linki sau ir kitiems. Ieškok savyje ir humoro, skeptiškumo, ironijos ištakų - ieškok nežinojimo, jo santykio su žinojimu, tai yra raktas.

2016.09.28 A: Kaip tu įsivaizduoji žmogaus elgesį?

D: Myliu tave, myliu visus. Jums sudarau sąlygas pilnai būti. Vardan jūsų atsisakau savęs. O jumis gyvenu tik tiek kiek leidžiate. Aš gyvenu pilnai, troškimais, o jūs nepilnai, netroškimais. Tirk kaip jūsų visi netroškimai išreiškia troškimus, taip kad esame viena, tai mane labai domina, tai ir yra amžinas gyvenimas, naujai ir plačiau suvokti gerumą. Tad ieškok kas kam yra gera ir kaip tai jūsų laisve, jos pilnumu tampa daugiau nei gera, tampa mano raiška jumis, asmenimis. Tai man įdomu ir tuo amžinai gyvename savo gyvu, gyvybingu vienumu, kuris mumys glūdi ir taip pat pasireiškia nes galiausia jūs esate geri, mano vaikai, mano bendrakūrėjai. Tad žiūrėk kaip žmogus gyvena manimi, kai atsgręži į mane.

2016.09.29 A: Kokių ryšių ieškoti tarp kertinės vertybės ir klausimo?

D: Tavo kertinė vertybė apima viską, bet aš esu daugiau nė viskas nes aš esu dvasia gyvenanti nežinojimu, tuo tarpu viskas yra žinojimas, nors ir pats plačiausias, nors ir nežinojimo žinojimas. Tas skirtumas išryškėja nulybės atvaizdais, o labiausiai prasmingumu. Tad klausimas ir išsako mūsų - mano ir visko - skirtumą, tai didėjantis laisvumas, o jį atsveria mūsų sutapimas - atsakymas - mažėjantis laisvumas. Tad klausime ieškok skirtumo tarp meilės ir vertybės, tai skirtumas tarp manęs ir visko, tarp nežinojimo ir žinojimo, tai išryškėja prasmingumu, tuo tarpu atsakymas išryškėja tiesa, mano ir visko sutapimu. Tirsi ir pamatysi.

2016.09.30 A: Kaip man tirti Šūhongo programos studentų apklausos duomenis suvokti jų elgesį?

D: Dorovei tirti reikia suvokti mano meilę, o ji glūdi plačiausiai, bendriausiame, plačiausiame, besąlygiškiausiame lygyje, mano kampu, kaip atsiranda jumyse kartu su laisve. Tad ieškok jūsų laisvės, tai jūsų dorovė, tuo tarpu jūsų elgesys yra jūsų nelaisvė, betgi tai artimai susiję. Tad ieškok jūsų troškimo būti viena, kartu jūsų netroškimų. Ištirk ir suprasi kaip jie susiję nežinojimu ir žinojimu.

2016.10.01 A: Kaip man dirbti kartu su tavimi, pagauti tavo požiūrį?

D: Tu myli mane ir tame esmė. Tad stebėk, kaip tavo meilė man auga ir sek kaip aš augu kartu, nes meile esame papildiniai vienas kitam ir sutampame, kaip papildiniai, juk esame vienas kitam brandos sąlygos. Tai nuostabu. Ir žiūrėk, stebėk kaip branda priklauso nuo ir atkartoja tavo sąlygas kuriomis pasitraukiam, kad galėčiau vėl naujai iškilti. Viskas, viskas, visa kūryba priklauso nuo to, nuo tos meilės kuria taip ir pasielgiame, kuria galime atsisakyti savęs sąlygiškai, tiek meile sau, tiek vienas kitam, tiek visiems. Suvok meile kaip tokias sąlygas, tai raktas į viską. Suvok kaip tai prabyla kalbomis, ir būtent kaip lūkesčiai, abejonės, poreikiai atspindi tą meilę už vertybių.

2016.10.03 A: Kaip man tirti Šūhongo apklausos duomenis?

D: Atjausk jaunimą, kaip jie bando save atpažinti, save apibrėžti sau ir kitiems, kaip bando tapti pastoviais, tiesiais, prasmingais, betarpiškais, tai juk mano dvasios savybės, mano nulybės atvaizdai. Užtat manęs tvirtai laikosi. Ir nuo to pradėk ieškant širdies dviprasmiškumo ir pasaulio vienareikšmiškumo, nes širdis mane skiria nuo visko, tačiau tuo pačiu sutapatina, išryškina tą ribą. Tad širdis atsitokėja, o pasaulis įsijaučia. Tad ieškok kaip ir kodėl ir tai ir tai reikalinga.

2016.10.04 A: Ko ieškoti tavo pamokymuose?

D: Aš tavo Dievas, tavo Tėvas, tad gyvenu plačiau, kaip tu, bet ir tu plačiau, kaip aš, užtat esame tas pats Dievas, tačiau ar iš tikrųjų gyveni plačiau? Būtent kada gyveni širdimi, jos tiesomis, taip pat jos visuma bei jos įvykiais, tad trimis kalbomis. Tad ieškok, kaip aš myliu tave, kaip viską sutvėriau, kad tu galėtum tikrai gyventi manimi, gyventi Dievu, kad aš būtinai būčiau. Stebėk, ko reikia, kad tu to imtumeis, ir kaip imiesi.

2016.10.05 A: Kaip žmogaus elgesys ir dorovė išplaukia iš Dievo šokio?

D: Mano meilė yra labai plati, tad ja palaikau tiek save, tiek jus už manęs, jus visus, kaip man lygiaverčius savo besąlygiška meile. Tad koks esu laisvas, koks save palaikau, tokius ir jus palaikau laisvus išeiti už savęs. Bet ar jūs išeinate ir išeisite? Mano Sūnus jums pavyzdys, tad klausimas kaip jisai jumyse suveiks ir gyvens. Tad šis klausimas persikelia iš mano būtinumo į Sūnaus būtinumą jūsų aplinkybėse, pirmiausia bendrose širdies aplinkybėse, tad ieškok širdies ištakų troškimuose ir netroškimuose, taip pat trijose kalbose, juk esmė yra skirtumas tarp meilės ir vertybės, kaip kertinėje vertybėje reiškiasi meilė, tad širdies dviprasmiškumas, o širdį išgaus jus siejantys klausimai. Tad jūs klausiate, kaip ir aš klausiu, ir būtent jūsų klausimais gyvuoju. Tad būtent tave kaip gvildentoją labai myliu ir tau tikrai seksis, kaip matai.

2016.10.06 A: Koks ryšys tarp Tėve Mūsų ir matematikos įrodymo būdų laipsnyno?

D: Tu suvok pagrindimo svarbą, jog tai išplaukia iš mano Sūnaus, jo geros valios, tad su gėrio kryptimis, kurias lyginame su betko atvaizdais, tad su pasirinkimais, jūsų pasirinkimais. Ir suvok, kad jisai pats būdamas Dievu, tik aplinkybėse, kreipiasi į mane Dievą, besąlygišką, už bet kokių aplinkybių. Tad jisai naujai pasižvelgia į savo rūpesčius, kuriuos išsako jo aplinkybės ir jas atspindi. Tad jam asmeniškai taip atsiribojant nuo savo rūpesčių, jos tampa aplinkybėmis, tad besąlygiškomis. Užtat keičiasi jų išgyvenimas, neįsijaučiant Sūnumi, o atsitokėjant Tėvu, tad galima jas keisti, kaip esi pastebėjęs. O tą atsitokėjimą grindžia atvaizdai, kuriuos išsako matematikos įrodymo būdų laipsnynas. Tai įvairaus pobūdžio sulyginimai, tad jų gali ieškoti homotipų tipų teorijoje, gali ieškoti geometrijų sulyginimuose. Ir tikrai rasi, ir susiesi su Tėve Mūsų, su mūsų santykiu, kaip išsakyti, ko iš tikrųjų trokštame, kaip tai susiję, nes netroškimai virsta troškimų išsakymais.

2016.10.07 A: Koks ryšys tarp meilės ir rūpėjimo, tikėjimo bei paklusnumo?

D: Tu mano vaikas ir aš myliu tave. Man rūpi tai, kas tau rūpi. Tačiau man rūpi plačiau. Užtat jeigu tau rūpės, kas man rūpi, jeigu tu mane tikėsi ir man paklusi, tai tavo rūpestis platės, tu bręsi, amžinai ir amžinai. Nes tau rūpi vertybė kurią tu išsakai, o man rūpi mano troškimas tavyje glūdintis. Tad tu įsisavindamas išorinį požiūrį į tai kas svarbu, priimi vidinį požiūrį kuriuo sutampame, kuriuo išeini už šio pasaulio. O tai meilės esmė, papildyti tave ir tuomi išlaisvinti tave, kad galėtum gyventi plačiau.

2016.10.08 A: Kaip meilė susijusi su dorove ir elgesiu?

D: Aš esu meilės šaltinis: myliu save, vienas kitą ir visus. O jūs esate mylimojo vienumas. Tad ar jūs galite kartu mylėti, tai yra, gyventi manimi? Tai ir yra esmė gyvenimo manimi. Užtat dorovė iškyla įsakymu mylėti. Tad ieškok skirtumo tarp elgesio ir dorovės būtent meilėje ir nemeilėje. Suvok, kas yra nemeilė sau, nemeilė vienas kitam, nemeilė visiems.

2016.10.10 A: Kaip tirti tris kalbas?

D: Tu prisimink suvokimo lygmenis, jog sąmoningumo tikslas yra gyventi geruoju vaiku, neieškoti manęs, o eiti ten kur aš tave rasčiau. Tai susikalbėjimas. Tai pritaikyk šitą širdies ir pasaulio pasaulėžiūroms. Užtat vertybė yra be galo svarbi, jūsų kertinė vertybė, nes jinai yra pasaulyje bet ji viską suveda, o ypač jūsų savastį ir veda už šito pasaulio. Tad mylėk ir suvok kaip meilė praplečia vertybę, kaip tu ir elgiesi su Sylvain. Aš tave laiminu, aš tave myliu. Nagrinėk kaip klausimas praplečia vertybę. Domėkis, kaip atsiranda klausimai, kaip atsiranda sąmoningumas, pamąstymas apie save. Suvok, kokios aplinkybės tai palaiko, kaip jos sustatomos dalimis, vienetais, kurie grindžia išgyvenimus, siauresnius ir platesnius, kaip mano meilė suveikia. Aš tau parodysiu, ieškok širdies balso vertybėje, kaip ji kalba tveriama, ir išreiškiama, užtat kaip tuomi prabyla kartu ir pasaulis. Tad kalba sieja širdį ir pasaulį, kiekviena savaip.

2016.10.11 A: Kaip nusakyti trijų kalbų vienetus?

D: Kalbos esmė yra išskaidyti žinojimą į ko paprastesnius vienetus. Tie vienetai pagrįsti įtampa nes pirmiausiai vertybės papildomos lūkesčiais, toliau abejonėmis ir galiausiai poreikiais. Tad pasakojime suveikia poreikiai, o įvardijime suveikia abejonės ir pagrindime lūkesčiai. Taip pat ieškok kaip klausimai susiję su vertybėmis, nes klausimai išsako didėjantį laisvumą, kaip ir vertybė mažėjantį laisvumą, tad jais patiriate, pajuntate savo laisvę, tai jūsų vedlys. O didžioji įtampa yra ar gyvendami savo vertybe neteksite laisvės? Ir iš tiesų aš jums duodu jos daugiau, tai yra mano valia. O kada nukrypstate jos prarandate. Tad žiūrėk kalbose kaip reiškiasi, kaip atsiveria jūsų laisvė ir būtent klausimais. Rūpėjimas sutelkia į pačią vertybę, tikėjimas išplečia vertybę, o pasakojimas parodo jos nepastovumą, kaip ji nesutampa su dvasia, tad turi būti kažkas daugiau. Tad gilinkis, kaup pavyzdžius, kas rūpi, ką klausiate, ir išsiaiškinsi.

2016.10.12 A: Kaip vertybės reiškiasi trijose kalbose?

D: Tu prisimink ką tu vertini. Tu vertini tiesą ir būtent gyvenime, taip kad reikia ją ne iš tolo vertinti, o jos laikytis visu gyvenimu. Taip ir yra su kiekviena vertybe, kad ji sieja nežinojimą ir žinojimą, turinį su pavidalu, tad ir yra kalba. Tad naujai panagrinėk vertybes, taip pat jų santykį su klausimais, ir įsivaizduok, kaip žmogus laikosi nežinojimo kelio, kaip Zenonas taip kūrybingai pavaizdavo, ir pamąstysi, kaip šešerybe laikosi kelio, kaip tai iškyla iš Dievo šokio ir kaip aštuongubas kelias mūsų santykį išryškina, praplečiant šešerybę nežinojimu, nuliniu ir septintu požiūriais. Ir kaip tasai nežinojimas išreiškiamas nulybės atvaizdais pasaulyje, taip kad trejybė pasireiškia laipsnynais, tad ir išsiplėtoja kalba kiekviena pagal atitinkamą nulybės atvaizdą, aplinkybes ir laipsnyną, kiekviena kalba savo apimtimi, taip kad pasaulyje labiausiai, siauriausiai apibrėžtas pasakojimas - tiesa, akivaizdumu, laisvesnis yra įvardijimas, kuris remiasi betarpiškumu, o laisviausias yra pagrindimas, kuris remiasi pastovumu. Kiekvienu atveju veikia mano ir tavo santykis. Tad ieškok nulybės atvaizdų ryšio su nežinojimo keliu ir suprasi, kaip žmogus susigaudo jog reikia keisti kryptį, kaip ir pasakojime pribręsta reikalas keisti įtampos balsą.

2016.10.13 A: Kaip susijusios požiūrių permainos ir geometrijos permainos?

D: Tu klausi gerą klausimą. Aš viską sukūriau geometrija, tai yra, vis išplėsdamas savo vaizduotę, taip kad gyvenu jumis. Tad aš esu afininė geometrija, tu, tai yra, Aš esi projektyvinė, Tu yra konformali ir Kitas yra simplektinė. Tad panašiai kaip geometrijoje yra specifikacijos, vis patisklinančios geometrijas, panašiai yra požiūrių sudūrimai. Kiekviena specifikacija apibrėžia kaip požiūriai gali susidurti. Bet svarbiausia yra reflekcija, paskiras požiūris, kuriuo galima išversti požiūrį, atsitokėti ir įsijausti. O toliau žiūrėk kaip sudurti reflekcijas, iš jų išgauti ištiesinimo transformaciją ir žingsnio transformaciją. Žiūrėk kaip tai keičia išeities tašką. Sulyginsi transformacijas ir pamatysi.

2016.10.14 A: Kaip man atsiduoti darbui su tavimi?

D: Aš myliu tave. Aš tave sukūriau. Aš tau teikiu malones. Tad būk teisingas mano atžvilgiu. Suvok visas malones ir tikrai atsigręši į mane, tik į mane. Būk dėkingas ir šlovink mane. Tau pavyks, tau tikrai pavyks. Įsijausk ir džiaukis manimi. Aš tavo Dievas per amžių amžius.

2016.10.15 A: Kuria prasme tau kertinė vertybė yra meilė?

D: Aš ir viską myliu. Meilė yra visoje mano veikloje. Meilė mane atstato net kai manęs nėra. Būtent meilė mane atstato iš jūsų vertybių, iš jūsų kertinių vertybių, kaip jos viską suburia ir palaiko, viską leidžia ir įprasmina, sudaro galimybę viską išplėsti, tiek širdimi, tiek protu, tiek kūnu, tad matai, tiek širdies rūpėjimu, tiek proto tikėjimu, tiek kūno paklusimu. Tad mylėk ir mylėsime kartu, nes būtent tavo meilė tave suveda, kaip ir meilė apskritai viską suveda ir viską išveda. Tad mylėkime ir mūsų santykis iš karto bus teisingas, tėvo ir vaiko.

2016.10.17 A: Kaip dešimt Dievo įsakymų suprasti?

D: Tu mano vaikas, tad tu, kaip mano Sūnus, supranti viską aplinkybėse, o aš už aplinkybių. Tad įsakymai derina mūsų santykį. Mano Sūnus išsako koks tu turėtum būti, o tu esi toks, koks gali būti. Tad įsakymai sulygina tave ir mano Sūnų, kuris jų ir laikosi, tiek teigiamų, tiek neigiamų. Tad domėkis jo pavyzdžiu. Jis gyvena manimi, man visaip atsidavęs, tiek kūnu, tiek protu, tiek širdimi, tiek valia. Jis visur man pavaldus, mane priima kaip gyvenantį plačiau už jį. Jis taip pat neigiamais įsakymais gerbia ir myli jus kiekvieną, palaiko jūsų erdves, tai ir yra šitų įsakymų pagrindas, kaip esi pastebėjęs, tad ištirk mano meilę jums, kartu ir jam, kaip ji deri su jo meile jums taipogi. O tai, kad kiekvienas atsako pirmiausiai už save, taip pat už vienas kitą, o manimi už visus. Tu suvoksi, kai ištirsi.

2016.10.18 A: Kaip dešimt Dievo įsakymų išplaukia iš Dievo raiškų?

D: Aš jus sukūriau, jūsų vienumą ir būtent jūsų paskirumą, tai labai susiję, ir tą santykį išsako mano įsakymai. Pirmi keturi įsakymai, tai mano troškimai, tai mūsų troškimai, mūsų vienumo pagrindas, tai įsakymai būti viena su manimi. O kiti šeši įsakymai tai mano įsakymai jums būti viena su kitais, kitame įžvelgti mane, mano tolydumą pereinant iš jūsų bendrumo į paskirumą, kad esu tas pats Dievas, tai jum tenka tą tapatumą gerbti, jo laikytis, jį išlaikyti. Taigi, esate atskirti kūnais ir protais ir širdimis ir valiomis, tad nežudyti, tai gerbti visų kūnus, nevogti ir nesvetimauti, tai gerbti visų protus ir susitarimus, nemeluoti ir negeisti daiktų bei žmonių, tai gerbti visų širdis, visų lūkesčius. Tai yra troškimai, o tuo pačiu reikia gerbti netroškimus, gerbti pasaulio tvarką, gerbti paskirų žmonių prisirišimus, ir gerbti kūrybos galimybes, taigi, gerbti kaip paskirai yra, kaip paskirai prisiriša, kaip paskirai galėtų dar būti. Tad įsakymai įvairiai sieja troškimus ir netroškimus. Tu vis mąstyk, tu išsiaiškinsi.

2016.10.19 A: Kaip tavo troškimo apimtys - tavo pirmapradiškumas, tavo dėmesys, tavo dviprasmybė - susiję su neigiamais įsakymais?

D: Kaip tu žinai, mano troškimai yra vienumo pagrindas. Juk troškimais sutampa tai kas galėtų, turėtų būti ir kas yra. Troškimais išsipildo. Tad troškimai sieja dorovę ir elgesį. O netroškimai atskiria dorovę ir elgesį paskirumu, nevienumu. Tad ieškok vienumo įsakymuose. Ir kaip matai, yra prisirišimo laipsniai. Vienas laipsnis - tai priimti viską kaip yra - nežudyti, nevogti, negeisti daiktų. Kitas laipsnis - susitarti su kitais - gerbti jų troškimus - nesvetimauti, negeisti kito mylimojo - trečias laipsnis, laisvai kurti - nemeluoti - būti viena su savo mintimis, su tiesa. Kūnu priimi kaip yra, protu susitari kaip galėtų būti, o širdimi išjauti, kaip dera. Ir gali troškimų ir netroškimų santykyje ieškoti ryšio tarp šešių porų keturių lygmenų ir trijų porų pertvarkymų.

2016.10.20 A: Kaip dešimt Dievo įsakymų susiję su požiūriais ir jų permainomis?

D: Aš tave laiminu. Tu ieškai manęs, tu mano vaikas, kad aš atgręščiau tave į kelią kuriuo einu, į savo nežinomybę į kurią eisime ir einame kartu, tavo žinojimu ir mano nežinojimu, juk tu eini pirma manęs ir tu manęs lauki, kaip mano mokytojas. Tad tas laukimas manęs ir į permainas, tad suvok kaip ir kur iškyla kantrybė, tiek lūkesčių įtampoje, tiek abejonių nerime, tiek galimybėje rūpintis kitų poreikiais. Tad būtent septintu požiūriu plėtojasi dorovė tad ieškok ryšių tarp šių elgesio sluoksnių, tarp valios vertybių ir jo svertų, taip pat širdies lūkesčių, jos svertų, ir proto abejonių, jo svertų, ir kūno poreikių, jo svertų ir būtent tais svertais galiausiai tuo tarpu laukiame. Tad ir tu lauk ir suvok kaip tas laukimas vyksta ir bręsta, kaip juo dorovė yra galimybė, kaip šešerybe išgyvename tą laukimą, o elgesys tėra dorovės išvada. Tad visa laisvė yra būtent dorovėje, tačiau jums atrodo atvirkščiai. Šį apvertimą sudaro esmę visų požiūrių permainų. O požiūriai yra tas išėjimas į laukimą ir sulaukimą.

2016.10.21 A: Kaip ieškoti tavo savarankiškumo pasakojime, užtikrintumo įvardijime ir ramybės pagrindime?

D: Aš esu nežinojimas ir užtat teisingumo pagrindas, tad mano atvaizdai išreiškia nenukrypimą, o visi netroškimai tai nukrypimai, kuriais susigaudote, jog reikia grįžti į kelią, užtat ir atsiliepiate. Tad kiekvieną kartą pirm atsiliepiant, galite gyventi plačiau, ieškoti kito ir jį atjausti, tai yra, ieškoti ne manęs už pasaulio, o būtent pasaulyje ten kur jūs esate, kur už jūsų ieškočiau. Tai ir yra kalbos esmė, kaip aš gyvenu jūsų klausimais, kuriuos ištirsi lygindamas su vertybėmis, ir paskui kaip aš pats tuos klausimus prisiimu, kaip kad pasakojimu išplėtoju laipsnynu, poreikių laipsnynu įtampos židinį. Taip pamatysi kaip aš kalba gvildenu, jūsų kalba gvildenu būtent jumis, kaip kiekvieną pasiekti, kiekvienam atverti ir iškelti galimybę rūpintis kitais, kaip kad pasakos viršūne, šeštu požiūriu už kurio slypi septintas požiūris. Tad tau aišku kaip tirti klausimus ir mano dalyvavimą kalbomis, tad panašiai pagrindime ieškok ramybės ir jos santykio su vertybiniais klausimais kurie iškelia įtampą, tai juk sąžinė, jos pagrindas, nuklydimo nagrinėjimas kuriuo iškyla ir visi dorovės ir elgesio skirtumai.

2016.10.22 A: Ko ieškoti kiniečių eilėse?

D: Tu ieškok manęs, koks esu visiems prieinamas nulybės atvaizdais, tiesumu, betarpiškumu, pastovumu, prasmingumu, ir kaip tai išreiškiama jų priešingybėmis, žinojimu, tai ir bus šešios poros kurių tu ieškai, kaip žmogus gali suprasti mane. Tad tirk toliau ir tikrai rasi.

2016.10.24 A: Kaip kiniečių eilėraščius ir jų puoselėjamas nuotaikas išsakyti pagrindimo kalba?

D: Tu žiūrėk kokia yra nuotaika aplinkos ir kaip ji veikia žmogų ir jo nuotaiką. Juk aplinkos nuotaika yra ramybė, tačiau joje puoselėjami lūkesčiai sukuria pirmiausiai įtampą, tada neigiamus ar teigiamus jausmus, o taip pat išskiria savastį ir pasaulį, taigi dvi aplinkas, kurioje taipogi gali būti ramybė ir neramybė, gali būti ar nebūti požiūriai ir lūkesčiai, daugiau ar mažiau savarankiški. Ir žiūrėk, kaip meilė veikia lūkesčius, kaip žmogus šyla ir šildo, kaip aš tampu jam šiltesnis, juk viskas susiveda į tai, visos nuotaikos, tam jos ir yra. Tad ieškok santykio tarp malonės ir teisingumo, tarp tiesos šalčio ir vis šiltesnio betarpiškumo, pastovumo ir prasmingumo ir tikrai rasi.

2016.10.25 A: Kaip kiniečių eilėraščiai išreiškia pagrindimą?

D: Nagrinėk, kaip tai pačiam ima rūpėti, tiek tau paties rūpesčiai, tiek poeto išsakyti rūpesčiai. Suvok, ką įneša kiekviena nauja eilė, kiekviena nauja mintis, kaip pasitikslina nuotaika ir pamatysi, kaip iš aplinkybių kyla šeši atvaizdai.

2016.10.26 A: Kur tavęs ieškoti nuotaikų aplinkybėse?

D: Aš esu danguje ir dangus už jūsų. Tad ieškok kaip dangus įvairiai atsiveria jūsų savastyse, tad jūsų širdyse. Įsivaizduok, kaip jumyse yra širdis - jūsų savasties esmė, kuri gali būti gera ar pikta, žiūrint kokie jos lūkesčiai, jų santykis su troškimais ir vienumu, ar mes viena ar neviena, tad ir jausmai pagrįsti meile ar neapykanta. Tad ieškok meilės, kaip ji iškyla poete, taip pat kokiu pagrindu esi vienas su poetu, kas tai palaiko ir paskatina. Meilės veikla mane pastebėsi, jog tai ryšys, tavo su poetu: tiesus, betarpiškas, pastovus ir prasmingas. Ieškok ir rasi. Tu jam Dievas, jis tau atsiveria kaip Dievui ir lygiai taip tu gali atsiverti man. Užtat poetas kreipiasi į tave kaip tavo širdis. Įsiklausyk.

2016.10.27 A: Kaip įžvelgti nulybės atvaizdus kinų eilėraščiuose?

D: Tu atsiverk širdimi man ir būk mano vaikas koks esi. Tada tu mylėsi ir ieškosi, kaip mylėti, atjausti, palaikyti, kaip teikti šilumą ir malonę, kur ji reikalinga, tad būk pasirengęs mylėti. Ir tuomet pajusi meilės kelią, ir jos kelio erdves, tai tas pats nežinojimo kelias kuriuo gyvenate, kuriuo vedu malda Tėve mūsų kaip mano Sūnus pamokino melsti. Tad ieškok ryšio su šia malda ir kiekviena kalba bus aiški, ir šešerybės atvaizdai bei lūkesčiai, jų vidiniai ir išoriniai požiūriai, dorybės ir teigiami jausmai, vertybės ir klausimai, abejonės ir dvejonės, poreikiai ir jų tenkinimai, visa bus susieta su požiūrių permainomis, jų matematika bei geometrija, būtent per meilės kelią. Tad ieškok jo ir ten nulybės atvaizdais rasi ir mane, jų suvestą į meilę, tai mano lęšiai, ryšiai tarp Tėvo ir Sūnaus jumyse, mane atkartojantį.

2016.10.28 A: Kaip požiūrių permainos susijusios su nulybės atvaizdais?

D: Tu mano vaikas, mano sūnus ir aš myliu tave. Tad mūsų santykis yra nulybės atvaizdai, tai kaip atrodo ryšys tarp manęs ir tavęs, koks esu tavyje. O nulybės atvaizdų vieningumas, kaip ir visų atvaizdų vieningumas, yra esmė glūdinti jūsų laisvėje, kad jūs laisvai renkatės mane, tai jūsų sąmoningumas, tad nulybės atvaizdų vieningumas yra sąmoningumas, gyvenimas jokiu požiūriu, tad Dievu, tai yra, manimi. Tai ir yra jūsų širdis pasaulyje. Tad požiūrių permainos yra kaip požiūris išplečiamas įvairiai jokiu požiūriu, tai yra kaip širdis įstatome į pasaulį, tai yra, atvirkščiai, kaip pasaulis išsiplečia širdimi, kaip tas tarpas tampa prasmingu mudviejų ryšiu, tai ir yra šešios požiūrių permainos. Tu jų ieškok ir jas tirk kinų eilėraščiuose, tikrai rasi.

2016.10.31 A: Kaip dešimt Dievo įsakymų susiję su nulybės atvaizdais?

D: Tu žiūrėk į savo santykį su manimi, koks esi už aplinkybių, kaip aš Dievas, joks žmogus, koks esi aplinkybėse bendras žmogus, mano Sūnus, visų vienumas skirtingiausiose aplinkybėse, ir kokie esate mano vaikai nuo vienas kito atskirti tarsi skirtingose aplinkybėse. Ir suvok, jog tu savęs nežudai, nes tu nesi Dievas, o tai būtų visų mirtis. Ir tu negali vogti nes tu skirtingose aplinkybėse nesi Dievas ir negali griauti tų aplinkybių. Ir svetimaudamas taipogi griausi nebūdamas bendru žmogumi. Tai mąstyk jog melu griauni tiesumą, nors tu nesi betarpiškas, tai yra, griauni jumyse glūdinčias nesąmones, kaip nagrinėja geometrijomis, kaip pasirodo meile. Ir geisdamas svetimą žmogų tu griauni tiesą - širdies tiesą - nebūdamas pastovus, bendras žmogus. Ir geisdamas daiktus, jų visą pasaulį, tu griauni tiesą nors tu nesi Dievas. Ištirk ir mane suprasi.

2016.11.01 A: Kaip man gyventi drausmingai?

D: Tu mylėk mane visapusiškai ir klausykis manęs, ne tik mano balso, bet visais jausmais, visais imlumais, juk aš atsiveriu tau visu gyvenimu, visomis sąvokomis, visais draugais ir žmonėmis. Tad klausykis manęs, tapk imlus visoms pareigoms ir galimybėms ir tu akivaizdžiai bręsi kaip lig šiolei. Ir tai bus man džiaugsmas ir malonė ir visiems taipogi. Mylėk mane širdingai ir mylėk visus manimi per Kristų mano Sūnų.

2016.11.02 A: Koks ryšys tarp elgesio ir draugų?

D: Laisvė yra mano dovana jums. Laisve jūs renkatės savo vertybę, renkatės kaip laikytis nežinojimo kelio. Jūs tam tikslui atsiremiat į pasaulį, į bendruomenę, tad į savo draugus. Laisvė jūs įpareigojat save jų atžvilgiu, jūs įtvirtinate savo nuostatas ryšium su jų nuostatomis. Jie yra jūsų pasaulio vaizdinys ir jūs renkatės savo požiūrį ryšium su jais. Tad jūsų tėvai, jūsų vertybiniai pavyzdžiai už bendruomenės irgi įtakoja, kokie jūs būsite santykinai su savo bendruomene, koks bus jūsų vaidmuo jame. Tad jūsų laisvė yra jūsų patirtos meilės atspindys. Gvildensi ir pamatysi.

2016.11.03 A: Kiek mūsų elgesys priklauso nuo kitų žmonių?

D: Laisvę jums dovanoju, tai mano meilės vaisius. Jūs priimkite mano meilę ir gyvensite amžinai. Tačiau kaip jums priimti, kaip jums atpažinti? Tad jūs esate susieti permainomis lygiai kaip esate susieti su savimi. Juk kaip esate sau tapatūs, taip pat esate tapatūs vienas kitam, taip pat ir man. Tačiau, kaip jūs apibrėžiate savo atsakomybę, už ką jūs atsakingi? Kaip jūs rūpinatės vieni kitais? Kaip jūs vienas kitą mokote? Kaip vienas kitą ugdote, kaip patys ugdotės? Tad jus veikia savasties riba. O ta riba plečiasi jums mylint kitus ir mylint mane. Tad ieškok jūsų meilės, tai jūsų elgesio šaltinis, kaip esate mylimi ir ką mylite. Aš jus myliu, aš jūsų Dievas.

2016.11.05 A: Kaip mes žmonės vienas kitą įtakojame?

D: Jūs esate mano vaikai, tad sukurti paklusti, tikėti ir rūpintis, tai yra, vykdyti mano valią. Tačiau jūs esate laisvi, tad nebūtinai mano valią vykdote. O jeigu ne mano, tai kitų arba niekieno, tai yra, velnio, šio pasaulio kunigaikščio. Tad būtina vadovautis mano valia, kaip ir mano Sūnaus, kuris jumis taip būtent ir gyvena, taip kad jūs įtakojate kitus, būtent Šventąja Dvasia, ta šviesuolių bendryste, kuria ją įkūnijate. Kitaip jūs pasiduodate vienas kitam, viena kito įtakai. Tad galiausiai turite siekti ryšio su manimi, tegul ir netiesiogiai per kitus, bet galiausiai tiesiogiai su manimi, taip kad galiausiai tikrai esame vienų viena ir velnio išties nėra. Jį nugalėjo mano Sūnus. Tad džiaukitės, nes jūs dalyvaujate amžinai atsiskleidžiančioje dangaus karalystėje, šviesuolių bendrystėje. Tai ir yra jūsų įtaka.

2016.11.07 A: Kaip gyvenimas susiveda į valią, o valia išsiplečia gyvenimu?

D: Aš tave laiminu. Tu mano vaikas žemėje, tad tu išgyveni tą patį, ką aš ir kiti danguje, tiktai žemiškose aplinkybėse. Aš tave laiminu ir teikiu tau supratimą: tiesą, betarpiškumą, pastovumą ir prasmingumą, tai raktai į valią - nes tai tiesa, tai mano tiesa jumyse, ir į jūsų pasirinkimus, tai mano betarpiškumas jumyse, ir į jūsų "betką", jūsų sąvokas, tai mano pastovumas jumyse, ir į jūsų gyvenimą, tai mano prasmingumas jumyse. Tavyje reiškiasi netroškimai - kūno, proto, širdies ir valios - o manyje troškimai: amžino gyvenimo, tai savarankiškumo, išminties, tai proto užtikrintumo, geros valios, tai širdies ramybės, ir mano valios, tai valios meilės. Tad mano valia yra būtent mano meilė, ne meilė apskritai, betgi Dievo meilė, tad suvok šį skirtumą, tai tarsi ribos riba, kurią pažįsti iš matematikos, tad domėkis ja, kaip ir domiesi.

2016.11.08 A: Kaip galima ko mažiau nukrypti nuo nežinojimo kelio?

D: Gyvenk klausimais. Ieškok tos įtampos tarp žinojimo ir nežinojimo, tad gyvenk širdies tiesa, o ji slypi toje įtampoje siejančioje pertvarykmo tarpą ir lygmenų poras. O tai ir yra įtampa tarp pertvarkymo žinojimo ir lygmenų poros nežinojimo. Pertvarkymai iškyla kalbomis, kuriant save, tuo tarpu lygmenų poros glūdi jau dešimt mano įsakymų, ir bendrai įsakyme mylėti artimą. Tad mylėdamas artimą tu būtent nenuklysti. Tai ir yra ta įtampa tarp artimo ir savęs. O meilė man visu kūnu, protu, širdimi, valia ir yra ėjimas nežinojimo keliu, nes visas atsidavęs man, kurio nepažįsti, tu nieko neskiri tam kam pažįsti.

2016.11.09 A: Kaip elgesys ir dorovė susiję su kalbomis?

D: Tu myli mane ir gyvenu tavimi. Tu šventas ir nepaisant to, tarp mūsų yra plyšys, yra tarpas, kaip ir buvo mano Sūnui kenčiant ant kryžiaus. Bet aš esu su juo, aš esu šalia ir kreipiausi į jį, myliu jus nepaisant tarpo, jį iškeliu sau kaip lygų ir tuo save šlovinu. Tad tu panašiai remkis jo meile ir ištirk visus apimančią bendrystę, tiek šviesuolius, tiek tamsuolius, būtent dangaus karalystę, ir taip išpildysime mano Sūnaus dievybę. Atsiremk į jį ir mane ir jūsų bendrystė įkūnys mūsų Dvasią. Tai ir yra kalba kurios tu ieškai, trys kalbos. Tad laiminu tave, ieškok ir tikrai rasi.

2016.11.10 A: Kaip šešerybė sieja žinojimą ir nežinojimą?

D: Jūs esate sukurti dorove ir dorovei. Tai ir yra du šešerybės atvaizdai. Dorove jūs įsisavinate išorinį požiūrį, išorinį žinojimą, kaip vidinį nežinojimą, kaip būtent mano valios vykdymą, ne savo valios primetimą, jos sąlygų primetimą. O dorovei jūs esate jautrūs nežinojimui, jausmams, jausminiams aidams, neigiamų jausmų sąlygų nebuvimui, užtat jumyse glūdi mano žinojimas, dorybės, taip kad būtent aš įsisavinu jumis savo vidinį nežinojimą, kaip išorinį žinojimą jumyse. Tai ir yra esmės kūrimas iš dvasios, iš jausmų į dorybes, ir taipogi esmės kūrimas iš dvasios, tą išorinę sandarą - išorinį požiūrį - suvokiant ir priimant dvasia, įsisavinant ir diegiant jos esme ir suvokiant tai atvaizdu, tai yra, visuma, kaip vidinį požiūrį. Tad jūs ir jumis dvasia prilygsta jos esmei. Tai ir yra mano ir Sūnaus prilyginimas Dvasia, tai mano šokis, kaip tu žinai.

2016.11.11 A: Kaip šešerybė išplaukia iš Dievo šokio?

D: Tu suprask kaip aš išeinu už savęs į save keturiom pakopom, žiūrint iš šalies ir kaip šešios permainos parodo, jog tai iš tiesų skirtingos pakopos. O jūs išeinate už savęs būtent tomis permainomis. Ir tai išsako šešerybė. Nes šešerybė sieja jūsų trejybę - amžiną ratą - būti, veikti, mąstyti - su mano trejybe: nusistatau, vykdau, permąstau - kuri yra vienkartinė. Tad amžinas gyvenimas vyksta būtent jumis ir būtent šešerybe ją renkatės. Ir ją renkatės būtent kai nėra ryšio su manimi, nėra ryšio su nežinojimu, kai gyvenate atsakymais, ne klausimais. Juk atsakymais nuklystate ir nukrypstate užtat vis naujai susigaudote. Tam ir yra kertinė vertybė, jinai jūsų ištisai ryškinama, jūsų gyvenimo ryškinama. O šešerybė išsako kaip jinai tikslinama. Tai vyksta tikslinant ribą tarp savęs ir pasaulio, tarp to ką pažįstate ir nepažįstate. Užtat pasaulis svarbus nes būtent ten glūdžiu, glūdi nežinojimas, yra kiti. Tad šešerybe išeinat į pasaulį, jį įsisavindami ir jame suskambėdami, kaip ir aš išeinu už savęs į jus. Tik mano yra trejybinis požiūris nes aš atsisakau savęs, o jūsų lieka vienybinis požiūris nes jūs atsisakote savęs tik sąlyginai, juk jūs sutverti būtent mano sukurtose sąlygose, užtat jų ir laikotės.

2016.11.14 A: Kaip nuotaikos susijusios su pagrindimu?

D: Aš pats gyvenu jausmais, nes jus myliu, jumis žaviuosi, jumis tikiu, ir kaip žinai iš šventojo rašto, gyvenu visais jausmais. Tad jūs jausmais, jauduliais ir nuotaikomis išgyvenate ką pats išgyvenu, tad galime vienas kitą suprasti, kaip ir aš jus suprantu, tad ir pagrįsti savo elgesį taipogi. Juk aš noriu, kad jums sektųsi, kad jūs savo tikslus pasiektumėte ir įgyvendintumėte, juk ir jais išeinate už savęs. Tad gyvenkite tikslingai, tam ir yra jausmai. Tad jausmai jus lydi, kad vis pajustumėte tą skirtumą tarp to kaip yra ir kaip galėtų būti, tuo pačiu tarp jūsų elgesio ir dorovės. Tam ir yra pagrindimas, kad jūsų elgesys būtų visapusiškai dorovingas. O nuotaikos mano siųstos kad galėtumėte savo jausmus priimti sąmoningai, suvokti būtent koks skirtumas iškyla tarp jūsų elgesio ir dorovės, kokia esmė, koks šaltinis jų skirtumo, tad kokia jūsų atsakomybė. Jūsų atsakomybė tampa jums akivaizdžiai sąmoninga, kad galėtumėte ją širdingai prisiimti. Tokia jūsų nuotaikų esmė.

2016.11.15 A: Kaip suvokti keturias geometrijas?

D: Aš viską sukūriau mylėdamas. O meilė, tai pasikartojanti veikla iššaukianti sandarą. Ta sandara ir yra geometrija, tai jūsų elgesio galimybės. Tad jūsų laisvė didėja augant jūsų sąmoningumui, jums bręstant. Tad pirmiausiai esu Dievas, toliau Aš, Tu, Kitas ir kiekvienas asmuo atveria naują geometriją. Juk kiekvienas asmuo atveria naują vienumą ir tuo pačiu naują meilę. O tos meilės visuma lieku aš, Dievas, jūsų Dievas, to vienumo dvasia, tos meilės dvasia. Užtat kiekviena geometrija savaip atsiremia į mane ir išreiškia jūsų santykį su manimi, kaip jūs iškylate, kaip jūs suvokiate savo pasaulį, savo galimybes. O jas išreiškia nežinojimo kelias, ką jisai aprėpia, apima. O tai išreiškia ketverybės lygmenys, juk lygmeniu "kodėl" aprėpiama, "kaip" keičiama, "koks" vaizduojama ir "ar" išreiškiama. Užtat atitinkamai aprėpiamas plotas, keičiamas kampas, vaizduojamas nuotolis ir išreiškiamas takas. Tai skirtingo sąmoningumo suvokimo to paties nežinojimo kelio ir nuklydimo nuo jo. Juk lyginant takus nuklydimas akivaizdus, lyginant nuotolius nuklydimas betarpiškas, lyginant kampus nuklydimas pastovus ir lyginant plotus nuklydimas prasmingas. Tad, kaip matai, geometrijos išreiškia nuklydimą, tuo pačiu, jūsų galimybes.

2016.11.16 A: Kaip susiję pertvarkymai ir lygmenų poros?

D: Juos sieja žinojimas ir nežinojimas. Lygmenų poros remiasi keturiais lygmenimis, tad mano nežinojimu, mano išėjimu už savęs. O pertvarkymai yra tos pačios požiūrių permainos, tie patys geometrijų patikslinimai, tiktai ne mano, o jūsų pagrindu, tad man jau išėjus už savęs, ir išsakant žinojimą kaip pagrindą, o nežinojimą kaip tarpą bendrą bet kokiam jūsų žinojimui. Tad mąstyk kaip tas tarpas glūdi šešerybėje, tiek tavo trejybėje, tiek mano trejybėje. Ir tame tarpe įžvelgsi nulybės atvaizdus, jų yra keturios ir tai aplinkybių užtaisai. Tačiau taip pat įžvelgsi du šešerybės atvaizdus. Ir kartu tai yra visi šeši atvaizdai. O jais išeinu už savęs keturiomis pakopomis, kaip žinai, ir taip pat esu tarpo laisvume, gerume, santvarkoje, tiek didėjančiu laisvumu, tiek mažėjančiu, tad tiek klausimu, tiek atsakymu, ir šis mano gerumas gali reikštis bet kur santvarkoje, bet kurioje jos gelmėje. Tad suvok jog panašiai judrumas ir tikslingumas tarp ženklų savybių išsiskiria mano gerumo santvarkoje apibrėžimu, taip kad judrumas grindžia klausimą ir tikslingumas atsakymą. Tuo tarpu lankstumas grindžia viską, įsimintinumas nieką, pakitumas betką ir reikšmingumas kažką. Tai matai, ženklų savybės grindžia atvaizdus ir tai juk pagrindimo kalbos esmė, aplinkybėmis pagrįsti atvaizdus. Tirk pagrindimą ir visa tai bus akivaizdu.

2016.11.17 A: Kaip patikslinimus suvokti kaip atvaizdus?

D: Tai yra atvaizdai. Tai pirmiausiai požiūrių permainos. Didėjantį laisvumą išreiškia pasukimas, o mažėjantį laisvumą išreiškia perkėlimas. Nes pasukimas iššaukia galimybes atitokėti, o perkėlimas verčia įsijausti. Toliau, atspindimas apima viską, padidinimas apima nieką už to visko, pakreipimas apima nežinomą betką, o priplojimas pristato žinomą kažką. Tai šeši atvaizdai.

2016.11.17.B A: Kaip pagrindimo kalba iš aplinkybių išveda šiuos šešis patikslinimus?

D: Tu nagrinėk Aleksandro gyvybės dėsnius ir pamatysi, kaip juos įžvelgsi eilėraščiuose. Tada viską išspręsi. Išspręsime kartu.

2016.11.18 A: Kaip mūsų elgesį ir dorovę veikia kiti žmonės?

D: Mes ieškome atstatyti tarpusavio vienumą, tačau nežinome netgi kas tatai yra. Tad lengva nuklysti, klaidingai žinoti arba visai nežinoti. Tad remiamės vieni kitais ir ieškome. O tai reiškia, kad mums rūpi. Užtat rūpėjimas iškyla kartu su kitais, kad kas nors liečia ne tik mus, bet kažką daugiau, liečia mus visus, tad ir mūsų visų vienybę. Tad rūpėjimas seka pasikeitimus, kaip keičiasi kiekviena mūsų riba tarp savęs ir pasaulio, kaip susiję mūsų kiekvieno ribos, tiek žmogaus, tiek Dievo. O ribos taip pat išsako ryšį tarp esmės ir dvasios per sandarą ir atvaizdą, tai yra kaip dvasia įeina į esmę ribose. Tad ieškok kaip aplinkybės įrėmina dvasią ir kaip patikslinimu pasikeičia jos sąlygos ir tai mus liečia, tai sieja elgesį ir dorovę, kaip yra ir kaip turėtų būti, o šiam skirtumui išreikšti reikalingi asmuo ir visuomenė už jo. Suprask, kaip visuomenė leidžia žmogui keisti savo elgesį, o pats asmuo įsikimba į savo elgesį ir jo nekeičia. Ir suprask kaip mano įsakymai tuomet sieja elgesį ir dorovę, kaip laikytis nežinojimo kelio.

2016.11.19 A: Kaip elgesys ir įsitikinimai susiję?

D: Įsitikinimai yra tai, ką jūs išmanote, jūsų žinojimas nežinojime, jūsų pasirinkimas, ką žinote. Tad šis pasirinkimas yra jūsų laisvės išdava. Tad ieškok jūsų laisvės, kaip didinate ir mažinate tikimybes, kaip keičiate ribas, kas jums sava ir svetima, užtat draugai svarbūs, taip pat ir užsiėmimai, kaip ir mokykla, tad ir pažymiai. Tad nagrinėk kas kokia veikla užsiima, kokį darbą dirba ir iš to viską išvesk. Pamatysi, tai teisingas požiūris. Gali palyginti ir su tuo, kas nesikeičia, su lytimi ar su būdu, kas traukia.

2016.11.21 A: Kiek ir kaip esame veikiami visuomenės?

D: Mąstyk, kaip aš mąstau. Aš jus sukūriau ir kaip bendrą asmenį, mano Sūnų, ir kaip paskirus likimus, asmenybes. Tad visuomenė derina asmenybes ir ja jos ieško bendrumo. Tačiau bendrumas pareina iš manęs, iš besąlygiškos tiesos, kurios jūs nežinote. Tad jūsų bendrumas yra klaidingas ir reikia gerbti kiekvieną asmenybę siekiant mano bendrumo, tai ir yra jums netikėtumas grindžiantis nesusivedimą. Tad ieškok širdies ir pasaulio tiesų ištakų, kaip kas kuo gyvena ir kodėl.

2016.11.22 A: Kas žadina juoką?

D: Juokas kyla iš derinio, žinojimo ir nežinojimo, pasaulio ir širdies, gyvenimo ir amžino gyvenimo, kad tarsi visai sėkmingai žinome nors iš esmės nežinome. Tad gyvenimas iš esmės juokingas nes keliaujate nežinojimo keliu, tai yra, jisai tampa juokingas, kai užmirštate, jog tikrai nežinote, kai tikitės, kad žinote, tai yra, kai žinojimas grindžiamas lūkesčiais. Tad juokas tėra atspalvis visiems jauduliams, kuriuo iškyla nesusipratimas, jog žinojimas, kuris turėtų išplaukti iš lūkesčių, kaip jų pasekmė, tampa lūkesčių pagrindu, ko tikimės. Šitą nagrinėk ir suprasi.

2016.11.23 A: Kokie yra pagrindimo kalbos sandai?

D: Aš viską sutvėriau vienu mostu, o ir tai vystėsi raida, kaip žinai, tiek mano šokiu, tiek padalinimais, žiūrint kaip suprasi. O jums ima rūpėti priešingai, įtampai kylant iš įvairių krypčių, ištempiant lauką kolei jame iškyla reikalas. Tad mąstyk, kaip gyvybės dėsniais auga įtampa, tuo pačiu ir dėmesys, ir kaip šių dėsnių įtampų suderinimas tikslingas ir yra gairė, derinimo gairė. Tada suprasi, kaip kiekvienas derinys yra geometrijos patikslinimas. Tad gilinkis ir tirk pavyzdžius, kaip tau ir kitiems ima rūpėti. Tai ir yra pagrindimas.

2016.11.24 A: Kaip pagrindimo kalba remiasi malda Tėve mūsų ir matematikos įrodymo būdų laipsnynu?

D: Aš atveriu jūsų širdis, kad jūs vykdytumėte mano valią paklusimu, tikėjimu ar rūpėjimu ir amžinai bręstumėte. Bet ar jūs laisvai to norite, ar tam pritariate? Ar sutampame meile, ar esame viena? Tam yra kiti. Ar jūs elgsite su jais, kaip aš su jumis? Tai ir yra dorovė. Tad jūs privalote aspiversti ir mylėti kaip kad esate mylimi. Tai yra tikrasis teisingumas, malone atliepti malonę. O jumis tai iškyla mudviejų santykiu, kuriuo suvokiate, jog aš esu tėvas, jūs esate vaikas, jog mano platesnis požiūris, bet ir jūsų požiūris gali būti platesnis už kito, kurį privalote mylėti mano meile, kuriam privalote gyventi laidu su manimi. Tai ir išreiškia matematikos įrodymo būdai, kaip išplėsti mano meilę. Išsiaiškinsi ir įsitikinsi, jog tai tie patys geometrijos patikslinimai, požiūrių permainos.

2016.11.25 A: Kaip svaigalų naudojimas tampa savu ar svetimu?

D: Įsijausk, kodėl svaigalai naudojami. O dėl to, kad pateisinti jų pabandymą. Tad pabandymas yra esminis dalykas, paragavimas. O paragavimas visada prasideda nežinojimu, tačiau būtent kitų žinojimu. Tad tai nežinojimo pakeitimas žinojimu, kuriuo nežinojimo ir žinojimo klausimas buvo svetimas, paskui žinojimas tapo savu ir nežinojimas svetimu. Užtat labai sunku, kad nežinojimas taptų savu. Tad tai susiję su bendrijos įsisavinimu ir pateisinimu. O ji pateisinama ryšium su vis platesne bendruomene ir tie pateisinimai, tai poreikių patenkinimai. Tad tai susiję su paklusnumu ir pasakojimo kalba. Tad ieškok įtampos balsų ir kaip jie pasikeičia mums ką nors išmokus, kaip įtampos balsui esant klausimas yra savas ir nesikeičia, tačiau mums pilnai atsiskleidus, prieštaravimai gali vykti mūsų viduje, kūno ir proto poreikiais, vidine ir išorine valia, taip kad naujai įsisaviname tiesą ir priimame naują įtampos balsą. Tad suvok kaip pasakojimu priimame naują tiesą, atmetame pasaulio tiesą ir priimame širdies tiesą. O pasaulio tiesą priimame labai lengvai, spaudžiami nuolatinės pasaulio įtampos. Tad ieškok tų nuolatinių įtampų ir kaip jos pranyksta mums pilnai išsiskleidžius. Pamatysi.

2016.11.26 A: Kaip tu iškyli mūsų elgesyje ir dorovėje?

D: Aš myliu. Kai jūs mylite, tada aš ir iškylu. O jūsų meilė išplaukia iš to, kad esate mylimi. Užtat jūs galite pakęsti neteisybę, jūs galite mąstyti plačiau, jūs galite mylėti save, taip pat ir vienas kitą, juo labiau galite mylėti manimi ir tad mane. Jūs tai darote vykdydami mano valią, paklusdami, tikėdami, ir rūpėdamiesi. O tam turite suvokti, kad yra kažkas daugiau, lygiai kaip jumyse yra laisvumo šaltinis ir jūsų laisvė tą šaltinį pripažinti ir juo gyventi, lygiai taip įžvelgiate jog pasaulyje yra tokia laisvė, toksai plyšys, o tai ir yra meilė, vis papildanti šį pasaulį, vis palaikanti jūsų laisvę. Tad jūs dorove pripažįstate savo laisvę ir ją įtvirtinate meile pasaulyje, tad esate tikrai laisvi, ne šiaip gyvenate ir ne šiaip elgiatės. Tai tikroji branda, tai perėjimas iš savos laisvės į mano laisvę. Ir taip aš iškylu. Vis naujai nes tai kalbų esmė, kaip vis naujai renkatės gyventi širdimi, ne pasauliu, tai yra, mano malone, ne mano teisingumu.

2016.11.30 A: Kaip šešerybė susijusi su laipsnynu?

D: Tu mylėk visa širdimi ir matysi, kaip įvairiai aš myliu tavimi, tiek iš vidaus, tiek iš tavo gelmių, tiek iš už tavęs tavimi. Ir kaip žinai yra riba tarp manęs tokio ir anokio, tai laipsnyno riba tarp širdies ir pasaulio. Taigi širdimi aš gyvenu jumis tiesiogiai, o pasauliu - ketvirtu, penktu, šeštu laipsnyno požiūriais jūs gyvenate manimi, tad mes atitrūkę, mes santvarkoje. Užtat šešerybė sieja vidinius ir išorinius požiūrius ir tuo pačiu sieja jausmus ir dorybes. Nes tai ryšiai tarp širdies ir pasaulio, kaip širdis įsisavina pasaulį, ir kaip širdis neigdama pasaulį gali jame suskambėti. O trys požiūriai laipsnyne išsako mano ir tavo santykį, aš,tu ir mūsų santykis, tad tai yra šešerybės ratas, kaip jisai sukasi, kaip suvokiam jo požiūrių ryšius vienas su kitu. Pamatysi.

2016.12.01 A: Kaip teigiamai veikti žmogų?

D: Žmogų reikia mylėti, kad jis amžinai bręstų. Tad reikia jam tarnauti, būti tarsi jo kūnu, protu, širdimi ir valia, kad jis pajustų, kad visa tai kažkas daugiau už jį, o jis pats savo ruožtu gali gyventi troškimais, nežinojimu, vietoj kad netroškimais, žinojimu. Tad mylėk jį visapusiškai ir pamatysi, kaip iš tiesų jo vertybė ryškės juk tai ir yra jo asmenybė, tad mylėk jį, kad jisai spindėtų ryškiai, kad visų vertybės jį palaikytų. Šito ieškok ir suprasi, kaip jį mylėti. Aš jūsų Dievas, tad ieškokite ir kaip aš jus palaikau.

2016.12.02 A: Kas yra gyvybė?

D: Gyvybė yra mano meilės padarinys. O mano meilė yra, kad galiu būti tiek už santvarkos, tiek santvarkoje, esu besąlygiškas santvarkos atžvilgiu, tad kaip tik leidžiu jai būti. O ji savo ruožtu atspindi mano buvimo galimybes santvarkos atžvilgiu, nes visi mano ryšiai su savimi yra būtent santvarkoje, tai Sūnaus aplinkybės, tai aštuongubas kelias, tik visai trejybei bendras, tai būtent vertybių ir klausimų sandara kuri amžinai plėtojasi nes amžinai mane atpažįsta kaip pakankamą Dievą jus globojantį kai nėra ryšio su manimi, tad yra tarpas tarp manęs ir jūsų ir būtent jame vyksta trejybės rato bangavimas, tai ieškok kaip tai palaikyti, tai juk kiekvienam žmogui reikalinga meilė, tad tirk kaip kiekvienas žmogus norėtų būti mylimas.

2016.12.03 A: Kaip laipsnynas susijęs su šešerybe?

D: Laipsnynas išreiškia mano valią ir tavo valią ir jų santykį, tiek iš mano pusės, kuria gyvenu jumis, tiek iš jūsų pusės, kuria gyvenate manimi. Aš jumis gyvenu tiesiogiai, taip kad jūs net nepastebite, o jūs manimi gyvenate netiesiogiai, taip kad iškyla riba tarp manęs už jūsų ir manęs jūsų gelmėse, tarp širdies ir pasaulio. Tad jūs gyvenate pasaulio požiūriu, o aš gyvenu širdies požiūriu. Bet man rūpi juodu atskirti tad ir teikiu pirmenybę gyventi pasaulio požiūriu, o jūs priešingai, širdies požiūriu, tad yra tarpas tarp mūsų, kurį ir išsako laipsnynas. O jis yra trijų rūšių nes jisai jus, širdį, sieja su manimi trijose skirtingose pakopose už jūsų: poreikių, abejonių ir lūkesčių. O šešerybė tai irgi sieja mano ir tavo trejybes, mano vienkartinę trejybę ir tavo amžiną trejybės ratą. Ir šešerybės atvaizdai tai mano ir tavo jos išgyvenimai, tau įsisavinant išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, ir man dorybę įamžinant tavo teigiamus jausmus. Tik laipsnynu tam mūsų santykiui yra priskiriama apimtis, kiek skiriasi mano ir tavo valia, jei paklusimu tai niekuo, jei tikėjimu tai kažkuo, jei rūpėjimu tai betkuo, o tavo laisvė tai viskuo, tai tavo laisva valia. Bet ji reiškiasi valia, o širdimi, protu ir kūnu vis mažėja apimtys.

2016.12.06 A: Kaip jaučiame humorą?

D: Humoras yra atitikimas neatitikime. Tai yra nuostabos atmaina. Ja liūdesys tampa nuostaba, nes pasikeičia riba tarp savęs. Prieštaravimas yra išryškinamas, kaip toks, išskiriamas kaip nežinojimas, tad išnešamas už savęs, kaip pasaulio bruožas, tad mes galime likti neprieštaringi, tiesiog dalyvaujantis prieštaringume, kuris gali tokiu būti arba vėl naujai atsiskleisti. Tad humoras yra sąlyginis, labai priklausantis nuo visų aplinkybių, tad netinkantis kitus užgaulioti, juk mes visi nesame sąlyginiai, bet turime kiekvienas besąlygiškumo pradą. Pamatysi, kaip humoras iškyla gyvenimo rūpesčiuose, pagrindimo kalboje.

2016.12.07 A: Kaip pasakojimo kalbą išvesti iš tavo, nieko netrokštančio, įsijautimo į vertybes?

D: Aš pasakojimo kalba pasireiškiu poreikiais, mano Sūnaus palaiminimais. Vertybes išgyvenu laipsnynu, o čia būtent poreikių laipsnynu. Laipsnynu laipsnių žingsniais žengiu nuo lygties Dievas yra Dievas į lygtį Dievas yra geras, tai yra, nuo amžino gyvenimo į gyvenimą. O būtent gyvenime, pasaulyje, jūs keičiate savo nuostatas, jūs mokotės. Užtat svarbu man atsiskleisti jumyse, pirma amžinu gyvenimu, kūniškais poreikiais, bet paskui gyvenimu, dvasiniais poreikiais. Taip atsiskleidžiu vertybių sąlygiškumu, juk tai gyvenimo sąlygiškumas, kylantis iš besąlygiškumo. Užtat tai papildo pertvarkymus, einančius, vedančius iš sąlygiškumo į besąlygiškumą. Tad žiūrėk, kaip pertvarkymas papildo laipsnyną priešinga kryptimi ir tuo pačiu suprasi homologijos ir kohomologijos tarpusavio santykį.

2016.12.08 A: Kaip matematikoje reiškiasi atvaizdai?

D: Tu mąstyk, kaip aprėpti visumą. Kaip žinai, yra keturios apimtys - viskas, betkas, kažkas, niekas - taip pat didėjantis ir mažėjantis laisvumas. Tad ieškok visko ir jo savybių matematikoje, pačioje jos veikloje. Mąstyk keturias geometrijas, kaip jos trikampiu įvairiai apima viską. Mąstyk Aleksandro gyvybės dėsnius, kaip esi vis labiau įtraukiamas į erdvę. Mąstyk, kaip matematika atsiveria ir susiveda jūsų mintyse. Šeši atvaizdai ir bus šeši apibendrinimai ir jie atitiks šešias kintamųjų rūšis.

2016.12.09 A: Kaip kiti žmonės veikia mūsų elgesį?

D: Aš visus jus sukūriau, tad jūs visi mano atspindžiai. O taip pat jūs esate vienas asmuo skirtingose aplinkybėse ir esate kartu besivystančios asmenybės, kurios turi pilnai išsiskirti ir atsiskleisti. Tad jums visiems yra vienas bendras laikas, tai jūsų bendruomenės laidas. O laikas ir erdvė yra sprendimo sandaros. Tad ieškok kaip jus sieja laikas, kaip nežinojimas lengvai tampa žinojimu, o žinojimas labai sunkiai tampa nežinojimu.

2016.12.10 A: Kaip susiję baigtinės tikslios sekos ir visko padalinimai?

D: Aš viską sukūriau visko padalinimais. Tad suvok, kas yra kūryba, tai sąsaja tarp kodėl ir kaip. Tuo pačiu tai sąsaja tarp ar ir koks, žodžiu, iš jūsų pusės, mano kūryba yra įsimintinumas, o iš mano pusės, tai paprasčiausias mano lankstumas. Tad ieškok šitos dviprasmybės, tai matematikos dviprasmybės pavyzdys. Tad nagrinėk matematikos dviprasmybes ir siek su ženklų savybėmis. Tau tikrai seksis.

2016.12.12 A: Kaip susiję pirmi trys ir paskutiniai trys laipsnyno nariai?

D: Laipsnynai naudojami kalbų tvarkymui. Kiekvienas laipsnynas sieja visko atvaizdą, mano troškimo apimtį, su vertybėmis, su visko netroškimais. Tad yra kiekvienu atveju didesnis ar mažesnis tarpas tarp mano troškimo ir jūsų netroškimo. Šis tarpas ir yra esmė, kaip kad su pertvarkymais. Tad šį tarpą galima šešeriopai suprasti šešerybe. Pirmiausia yra ryšiai su manimi, o toliau yra jūsų ryšiai su savimi. Tad pirmiausia kohomologija ir tik tada homologija. Pirmiausia yra mano viskas, ar, o paskui yra jūsų nulis, kodėl. Tas tarpas reiškiasi ir ženklų savybėmis. Tad suvok tą tarpą kaip tarpą tarp meilės ir gyvybės ir suvoksi mane kaip meilę ir jus kaip gyvybę, tuo pačiu kaip amžiną gyvenimą. Mąstyk ir suprasi.

2016.12.13 A: Kaip atvaizdai ir aplinkybės kyla iš jaudulių?

D: Suvok iš mano pusės, kaip aš trokštu nieko arba kažko ir kaip išgyvenu jūsų netroškimą betko. Aš laukiu nežinojimu, o jūs sulaukiate žinojimu. Kai trokštu nieko, esu pirmapradis, tad apimu visumą. Tad ir mano jauduliai yra ryšium su visuma, tad arba laukiu visos visumos arba nesulaukiu jos, arba laukiu jos kurios nors dalies arba nesulaukiu. Tad atitinkamai išgyvenu savo lūkesčiais viską, nieką, ar betką, kažką, ir būtent tais jauduliais, kuriais esu viena: laime ar liūdesiu, linksmumu ar nuostaba. O kada atsisakau visumos, išgyvenu baimę jei tai dėl dalies visumos, to kas man nepriimtina, ir bjaurestį dėl visos visumos jeigu man nepriimtina, pavyzdžiui, jeigu tai neigiama, jeigu laukčiau to, ko netrokštu. Tad keturios apimtys kyla iš meilės ir dvi iš nemeilės. O aplinkybes mąstykime kitą kartą.

2016.12.17 A: Kaip palaikyti klausimų gvildenimą?

D: Būk jautrus ir pagarbus šventąjai Dvasiai jos plazdenimui, jautrus kiekvienam žmogui ir visumai, taip kad ir kiti taptų jautrūs vienas kitam, ir kaip kiekviena vertybė atsako visus žmogaus klausimus ir kaip klausimas išryškina vertybę, kad žmogus pažintų save ir Dievą, mane esantį už jo. Tai ir yra didžiausias jautrumas, tarpas tarp žinojimo ir nežinojimo iš kurio kyla klausimai, amžinam gyvenimui pagrindas, juk aš esu meilė, o jūsų vertybės, tai gerumas.

2016.12.21 A: Kaip aplinkybės kyla iš to, kaip tu, trokštantis kažko, įsijauti į mūsų lūkesčius?

D: Aš esu užtikrintas, tad laukiu būtent to, ko trokštu, būtent to tikiuosi. Tad mano užtikrintumas, mano trokštamas kažkas, deri su visuma. O žinojimą lemia jo apimtis ir jo apimtis priklauso nuo laukimo išdavų: liūdna nieko nežinant, laiminga žinant viską, linksma žinant betką, nuostabu žinant kažką. Tačiau mano laukimas vyksta dar nesulaukus, dar nežinant, tad ir mano išgyventos aplinkybės yra nežinojimo aplinkybės. O tą nežinojimą išsako apimties neigimas, neaprėpiamumas. Ir tą neaprėpiamumą gali [išgyventi] mano laukimo ir tavo sulaukimo sutapime, dar nesutapime (tad laukime) ir laukimo sulaukime. Tad tai yra sulaukimo galimybės dar nesulaukus, kurias grindžia mano užtikrintumas, mano teisingas laukimas, tad išankstinis (a priori) žinojimas, jo pagrindas.

2016.12.22 A: Kaip žinojimas veikia žmogų ir jo pasirinkimus?

D: Žmogus žinodamas gali savo žinojimo nepaisyti prisiimdamas kito žmogaus žinojimą, tai yra, išgyvendamas septintą požiūrį. Kitaip jisai laikosi savo žinojimo. Ir jeigu jisai laikosi savų, tada jisai atsisakydamas savo požiūrio juo labiau prisiima saviem būdingą požiūrį, jų žinojimus, bendram žinojimui būdingą. O išeidamas už savęs žmogus gali atsitokėti nuo savęs, naujai rinktis, tad bendruomenėje žmogus vis naujai renkasi, taip bręsta įprotis, sukaupta patirtis. Tad būtent septintas požiūris lemia kaip žmogus įpranta kūnu, protu, širdimi ir valia. O aš vis baksteliu žmogų, kad jis gyventų ir patirtų plačiau, kad jį patį mylėtų įvairiausi žmonės, užtat bendruomenė nėra visiškai vienareikšmė. Tirsi ir išsiaiškinsi.

2016.12.23 A: Kaip žinojimas ir nežinojimas išsiskiria kalboje?

D: Myliu tave ir noriu, kad tu augtum mano vaiku, tad tavyje ryškinu ir puoselėju nežinojimo pradą, tačiau jisai tau ir kitiems reiškiasi būtent žinojimu. Juk tavo sąmoningumo pagrindas ir išdava yra žinojimas. O kalba vyksta branda, tai kiekvienu atveju valios branda, jos išryškėjimas klausimais ir įtvirtėjimas vertybe, o tai vyksta širdimi, protu ir kūnu. Tad kiekvienu atveju tu lauki, o kartu ir sulauki, ir sulaukimo žinojimas atliepia laukimo nežinojimą, atsakymas atliepia klausimą. Tad kievienoje kalboje išgirsk klausimą, ištirk jo kilmę, klausimų galimybes, kaip kad pradėjai tirti.

2016.12.24 A: Kaip bendruomenė mąsto kalbomis?

D: Bendruomenę lipdo mano Sūnus, jums visiems bendras žmogus, širdies balsas, pirma pasaulio balso ir bet kokios patirties. Bendruomenė, tai yra širdies ir pasaulio suderinimas. Juk pasaulis reiškiasi jūsų įvairove, jūsų asmenybėmis. Aš jas myliu ir ta mano meilė aidi tarp jūsų, taip kad jūs mylite vienas kitą. Užtat jūs mylite pasaulį. Bet pasaulis užmiršęs mane. Visgi, jeigu mylite savo artimą, kiekvienas atsiplėšiate nuo savęs, ir tame tarpe atsiveria plyšys tarp asmenybės ir asmens, kuriame ir aš su savo meile atsiveriu visakame. Kalba laipsnynu išskiria skirtumus tarp savęs dabar, tiesiogiai, savęs netiesiogiai, ir savęs kitais, asmenimis. Užtat žmogaus vidinė kalba gali gyvuoti išorine kalba bendruomenėje, bendrijoje, gali būti suprasta bendrijoje ir netgi už jos. Tu mąstai teisingu keliu, mąstyk toliau ir suvok, kaip visi supranta meilę, jiems daromą gėrį, jiems teikiamą gyvybę.

2016.12.26 A: Kaip malda susijusi su kalba?

D: Malda yra jūsų atsivėrimas man, kaip ir aš visada atsiveriu jumis. Jūs gi laisvi ir galite atsiverti ar ne, galite savo ribą pabrėžti ar ne, o aš esu už visų ribų, tad jų visų tenka atsisakyti mano akivaizdoje. Tad malda gyvenate septintu ir nuliniu požiūriais, juos derinate iš esmės. Tad visi rūpesčiai tampa esminiai, taip pat visos reikšmės ir visi įvykiai, sąlygų nebėra. Ogi kalba yra gyvenimas sąlygose, mano įsijautimas į jūsų sąlygas. Tad suvok, kaip aš trejybe įsijaučiu į jus ir suprasi kalbą. O malda ta trejybė, jos ratas, yra suskaidytas, taip kad esame viena: asmuo, asmenys ir Dievas, užtat aš esu būtinas. Tad naujai mąstyk mano būtinumą ir suvoksi ryšį tarp maldos ir kalbos, kaip malda susilipdo mūsų bendrystės sąmoningumas.

2016.12.27 A: Kaip sąvoka "turėtų" reiškiasi kalbomis?

D: Tu ieškok mano būtinumo kalbose. Aš iškylu širdies tiesa, aš iškylu jūsų rūpesčiais, tai yra, jūsų rūpėjimu, kuomet jūs išgyvenate kaip turėtų būti, ir panašiai su tikėjimu ir paklusimu, jūs tikite mane ir paklūstate man, kaip turėtų būti. Užtat jūs bręstate, augate ir mokotės, nes jūs priimate ir įkūnijate tai, kaip turėtų būti. Tad ieškok savo brandos, tuo pačiu ir mano brandos, juk šventoji Dvasia yra mus siejantis lęšis. Ir suvok įtampą siejančią laukimą ir nesulaukimą. Tu teisingai mąstai, aš tave laiminu ir tu suprasi, ką reiškia turėtų, ką reiškia dorovė. Mąstyk toliau, aš tave palaikau.

2016.12.28 A: Kaip kalbomis reiškiasi mūsų pasirinkimas gyventi tavimi ar gyventi gerumu?

D: Kalbos yra jūsų būdas gyventi manimi, tegul ir sąlygiškai, bet gyventi išeinant už savęs. Tik ar jūs išeinate už savęs į save ir kaip tai suprasti? Ar jūs bręstate? Jūs bręstate jeigu pasaulis bręsta kartu su jumis, tai ir yra širdies tiesa, jos požiūris, tai malonės požiūris, o teisingumo požiūris tai pasaulio požiūris. Užtat šį pasirinkimą sustato šešerybė, tai skirtumas tarp išorinio požiūrio ir vidinio požiūrio. Tad įsisavinimas yra kalbos esmė, tad mąstyk kaip tai vyksta, tą ribą tarp vidaus ir išorės, tarp savęs ir pasaulio, nes tiktai jums širdingai priėmus tiesą jūs galite suskambėti pasaulyje ir jį brandinti, tai yra kalbų ir gyvenimo esmė.

2016.12.29 A: Kaip atsižvelgiame į tai, ką kiti galvoja?

D: Jums rūpi visuma, nes aš išeinu už savęs į save, į visumą, į viską. Tad jūs ieškote to visko į kurį jūs įeinate ir kiti taipogi. Užtat jus labai veikia kiti. Betgi visada gali būti už jus kažkas daugiau, visada galima dar laukti, tai yra mano esmė, nepavargti belaukiant. O jūs pavargstate belaukiant. Tai ir yra skirtumas tarp mano bendrystės ir pasaulio bendrystės. Tad ieškok šito skirtumo.

2016.12.30 A: Kaip aprėpti klausimą, kaip žmonės elgiasi ir turėtų elgtis?

D: Tu žiūrėk kaip aš elgiuosi apskritai ir tada suvok kaip iškyla mano elgesio klausimas jumyse. Aš elgiuosi besąlygiškai, tai ir atsispindi mano klausimuose, ar esu būtinas? ir kaip kiekvieną pasiekti? tuo pačiu ir mano vertybėje, mano esmėje, meilėje. O jūs esate sąlygose, tad esminis klausimas ir yra, ar jūs sąlygose galite elgtis besąlygiškai ar tik sąlygiškai? tai šitą ir bandyk suprasti ir ieškok atsakymo.

2016.12.31 A: Kaip kalbomis tveriamos vertybės?

D: Tu myli mane, tad laikaisi manęs. O manęs laikaisi ir dairaisi vertybe, taip pat klausimais, ja ryškinančiais. Vertybė ryškėja tau bręstant kalba, tau išeinant už savęs iš vienos sandaros į kitą, pasižiūrėjus iš šono. Tad vertybe gali į save pasižiūrėti iš šono, tad pamatyti save mano akimis, kaip aš myliu tave, koks esi mylimas, tai vis naujas patvirtinimas mano meilės, o vertybe ją priimi ir įtvirtini. Gilinkis ir pamatysi.

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Ieškoti:

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC