Žr. Klausimai Dievui

Klausimai Dievui 2017

2017.01.02 A: Kaip įtampa reiškiasi trijose kalbose?

D: Aš trokštu visko, betko, kažko, nieko, o jūs žinote nieką, kažką, betką, viską. Tai ir yra įtampos šaltinis. Jūs laukiate, o aš jumis sulaukiu, tada ir laukiame toliau. Tad laukimas ir sulaukimas nubrėžia tai, ko mokotės, ko išmokstate jūs ir aš jumis. Ir vienai įtampai augant ir atslūgstant, auga ir atslūgsta kita įtampa, jūsų rūpestis ar reikšmė ar įvykis. Tad suvok jog kalba sieja dvi įtampas, kaip kad pertvarkymai sieja dvi tvarkas.

2017.01.03 A: Kaip susijusios sąvokos žmogaus smegenyse ir visuomenėje?

D: Aš tave laiminu, kad tu viską suprastum. Ir esmė yra mano santykiai su savimi. O šie santykiai vyksta jumis, tik jūs turite susigaudyti. Tad jumyse atsirandu, o tuo tarpu esu ir jūsų visuomenėje. Tad jūs mane priimate. Betgi jūs turite patys susigaudyti, jog esate aš, tas pats Dievas. Tad jumyse atsispindi ta pats viskas, tas pats išėjimas už savęs iš nieko į viską, ir mus sieja tiek didėjantis, tiek mažėjantis laisvumas, tad jūs savyje išryškinat savo sąmoningumą, mano atitikmenį, kol galiausiai tavimi išryškėja mūsų bendras supratimas, kuriuo atitinka tavo vidinė gyvensena ir tavo išorinė bendrystė, taip kad tavimi įsikūniju, toks pats kaip ir kiekvienu. Tad būtina, kad aš jumis atsiskleisčiau kiekvienu, taip kad sutaptų kiekviena vidinė gyvensena ir tikroji išorinė bendrystė. Tad žiūrėk kaip išorinė bendrystė atsiskleidžia tikrų tikra manimi tau sąmoningėjant, aš tavo atitikmuo veidrodyje.

2017.01.04 A: Kaip kyla gausybė vertybių?

D: Jūs kiekvienas esate mano vaikas, amžinai bręstanti ir atsiskleidžianti asmenybė, ir kiekvienas savaip esate susieti su manimi ir atskirti nuo manęs. Tad jei pažinsite šias mūsų aplinkybes, pažinsi mane ir pažinsi save. Juk aš jus myliu labiau kaip jūs patys save, tad koks manimi gali būti ryšys su jumis? Jūs turite būti vis pasiruošę atsisakyti savęs, tad ir atsisakyti savo vertybės. Tam yra klausimai, jie įvairiai apibrėžia kaip galite atsisakyti savo vertybės, užtat kaip ji naujai viską aprėpia. Tad jūsų vertybė savaip apibrėžia viską ryšium su betkuo pagrindime, su kažkuo įvardijime ir niekuo pasakojime. Jums kiekvienam jūsų vertybė yra apibrėžimo pagrindas, tad atsakymas į visus klausimus. O mano meilė, priešingai, yra neapibrėžimas, o tiesiog laukimas jūsų, kaip jūs patys apsibrėšite.

2017.01.05 A: Kaip mes įtakojami kitų žmonių?

D: Atsigręžk į mane. Aš esu tavo Dievas. Bet kaip tau rasti mane? Tu manęs ieškai už savęs. Užtat tu ieškai mano raiškos, tiek savyje, tiek kituose, ir juose ieškai manęs, mano esmės juose. Užtat esi labai pažeidžiamas kitų nes esi jų savaip mylimas. O taip pat vystydamas save gali pažeisti kitus, kaip ir jie tave. Tad tenka vis ieškoti manęs už savęs ir kitų. O tai gali rasti mylėdamas, palaikydamas kitus, jų įvairovę asmenybėmis, jūsų vienumą asmeniu ir galiausiai manimi galinčiu jumis reikštis. Jūs ieškote esmės, tai yra pagrindas jūsų bręstančiam santykiui su savimi ir vienam su kitu.

2017.01.06 A: Kaip rūpesčiai susiję su klausimais ir vertybėmis?

D: Tu man rūpi. Tai reiškia, kad aš myliu tave tiesiogiai, kaip pats save. Tad suvok koks tu rūpesčiais artimas sau ir kaip aš ir kiti tau artimi taipogi, kaip sutampi su savimi ir su manimi bei kitais, kaip iškyla Dievas visuose, bendras asmuo ir asmenybių laisvė. Visus tuos įmanomus ryšius išsako klausimai ir kaip jie sieja jūsų vertybę kaip išeities tašką ir suvesties tašką, užtat kaip jūs galite gyventi tame tarpe tarp išeities taško ir suvesties taško, gyventi savo rūpesčiais. Tad tirk klausimų ir vertybių santykį, tirk įvairiausius savo rūpesčius ir pamatysi.

2017.01.09 A: Kaip kalba sieja žmogų su bendruomene?

D: Tu mylėk mane, save ir kitus ir tu suvoksi, jog tai yra ta pati meilė kylanti iš mano šokio. O tos meilės esmė yra atverti laisvę, kartu ir atsakomybę. Užtat kitiems atverdami laisvę, tuo pačiu atveriame savo laisvę jų atžvelgiu, išryškiname save, savo ribą tarp savęs ir kitų, tarp manęs ir Dievo ir tavęs bei kito, ir būtent kitu išryškėja ta riba tarp Dievo ir manęs, į kurią viskas susiveda. O atsakomybė toje riboje atsiranda su šešerybe kaip pasekmė ketverybės žinojimo ir penkerybės sprendimo ir kaip pagrindas septynerybės santvarkos laisvumui, laisvumo apibrėžimu. Tad suvok visa tai kaip pagrindą laisvumui, jo dviem atvaizdam, tapatybės ir gerumo esmei, tobulumui, ir suvokti tą ribą, jūsų savastį, ir kaip šešerybe tvarkosi ir derinasi paskirų žmonių atsakomybė kaip tu nagrinėjai Holokaustu Lietuvoje. Juk tai sulyginimas, suderinimas mano trejybės ir jūsų trejybės. Tirk ir viską išsiaiškinsi.

2017.01.10 A: Kaip rūpesčiai kyla iš pagrindimo?

D: Rūpesčiai kyla iš mano meilės, kuri jūsų sąlygomis tampa rūpesčiu. Tad ieškok kaip jūsų sąlygos keičiasi, kaip viena sąlyga iššaukia kitą sąlygą, viena remiasi kita, kaip lygiagrečiai rūpintis. Ir suprasi, kaip vienas žmogus gali perimti kito žmogaus rūpestį savaip, užtat rūpesčiai visai lengvai plinta tarp jūsų. Ir suvok kaip tai susiję su klausimų santykiais su vertybe, visais įmanomais santykiais, tai visų rūpesčių pagrindai. Įsivaizduok ir mano rūpesčius, kaip rūpinuosi plačiau ir labiau kaip jūs. Tai ir yra visa esmė jūsų rūpesčių, kad jais išryškėtų mano rūpestis ir mūsų santykis, tad pirmykštė meilė ir kaip vertybė siejanti visus rūpesčius ir juos įprasminanti. Tad suvoksi, kaip išsivesti visas vertybes iš rūpesčių, iš pagrindimo kalbos.

2017.01.11 A: Kaip man remtis tavimi savo sprendimuose, ko siekti ir ką bandyti?

D: Aš tau siūlau visokias galimybes išryškinti kas tu esi. Tad nebijok turėti savo pomėgius ir atsiskleisti savo asmenybe. Tik vis pagalvok kaip tai susieti su svarbiausiais mūsų tikslais ir kodėl tai galėtų būti prasminga. Bandyk viską daryti širdingai, tai man svarbu, kaip tavo meilė Ievai, ją mylėk ir toliau ir pamatysi, kaip viskas susiklostys.

2017.01.12 A: Kaip man tau tarnauti?

D: Tu sutelk mano išskaidytus vaikus, kad aš būčiau vienas Dievas, viena tiesa, nuostabiausias, įvairiausias, gyviausias, artimiausias pavidalais ir išgyvenimais. Tu gražiai gyveni, tad aš laiminu tave. Tu būk dėl visko ramus. Aš tavo Dievas, aš laiminu tave.

2017.01.13 A: Kaip susiję išėjimas už savęs ir riba?

D: Aš išeinu už savęs į tave ir tu atgal į mane. O riba panašiai išsako tave ir kitą. Nes tu esi ta riba kurią aš jau perėjau eidamas į tave. O kitas yra ta riba kurios tu dar neperėjai eidamas į mane. Ir tai padės tau suprasti kokie gali būti ryšiai tarp asmenų: Dievo, manęs, tavęs ir kito. Tad mąstyk koks esu įvairiais asmenimis.

2017.01.14 A: Kaip rūpesčiai su malda susiję?

D: Malda yra rūpesčių išsakymas man, tad be sąlygų, nors rūpesčiai yra sąlygiški, kaip pamatysi. Užtat galima rūpesčius išversti, pamatyti iš mano pusės kam jie reikalingi, ką jie duoda jūsų brandai ir jūsų bendrystei, kad atsisakytumėte savęs ir palaikytumėte vienas kitą, gyventumėte meile. Užtat malda meilė man tampa pagrindu visai meilei, jūsų meilei vienas kitam. Užtat malda yra mano būtinumas, o jis išplaukia iš kiekvieno jūsų rūpesčio, juk jais viskas susieta, iškyla klausimas ir požiūris kodėl, o tai juk mano požiūris, o meilė mano esmė, tai iškyla malda, jums išeinant už visų savo sąlygų, tuo pačiu jums išeinant už savęs.

2017.01.16 A: Kokiais būdais gyvename Dievu?

D: Mylėdami.

2017.01.17 A: Kaip vystosi tavo nebuvimo sąlygos?

D: Mylėk, kaip aš myliu, ir suvoksi, kaip visur reikia džiaugtis ir palaikyti laisvę, ją puoselėti visakame, tiek savyje, tiek kituose. O laisvė yra laisvumas (tai tiesiog skirtingi požiūriai į tą patį reiškinį), tai reiškiasi požiūrių išskyrimais, tad būtent visko padalinimais. Užtat visko padalinimų rate slypi esmė, kad apibrėžia laisvę septynerybe ir laisvę už laisvės aštuonerybe, tad nulybe. Tad ieškok kaip klausimais gyvuoja padalinimai, pasipildo veiksmais +1, +2, +3. Suprask kaip auga ir bręsta rūpesčiai, kaip jūs bręstate kartu su jais, kaip jie išauga senais ir naujais žodžiais ir tampa jus brandinančiais įvykiais. Eini teisingu keliu, ieškok manęs visakame, kaip ir iš kur iškylu, koks ir kodėl aš būtinas. Ir pradėk tirti maldas, kaip jos į tai atsiremia ir taiko.

2017.01.18 A: Kas yra sąvoka ir kaip ji iškyla?

D: Mylėk mane ir suprasi, jog ta meilė kyla iš dviejų pusių, tarsi veidrodyje. Tai sąvokos riba. Tu tarsi iš lauko, bet iš tikrųjų esi viduje. Tačiau įsivaizduodamas, kad esi už jos, tu susikuri ištisą pasaulį, jį pripažįsti kartu su kitais dalyviais, su kuriais gali tartis dėl šios sąvokos ir kitų sąvokų. Tad sąvokos yra pagrindas požiūriams ir požiūriams į požiūrius, ištisoms grandinėms, ir tai susiję su veidrodžiais, kuriuos tiri matematikoje, tad gilinkis toliau.

2017.01.19 A: Kodėl šešerybės atvaizde žavesys sietinas su išore ir mąstymu, ir artimumas su vidumi ir buvimu, o Dievo šokyje Tėvą sieju su išore ir Sūnų su vidumi sąlygų?

D: Mąstyk, kaip šešerybė supaprastina Dievo šokį. Juk nelieka jokių sandarų būdingų Dievo šokiui. Užtat lieka visuma. Juk Dievo šokyje kiekviena mano raiška yra visuminė, ji atstoja mane visą. Tuo tarpu raiškų sandaros tėra dalinės, kaip kad šešerybės požiūriai. O štai tu mąstai atvaizduotus šešerybės požiūrius. Jais šešerybę išgyvenate požiūriais, tad Dievo šokio ištisomis sandaromis, tuo tarpu aš išgyvenu Dievo šokį raiškomis ir jų santykiais, o šešerybę išgyvenu jos visuma. Dievo šokio sandaros yra jūsų dorybės, užtikrinimas, kad trejybės ratas sukasi teisinga kryptimi, o teigiami jausmai yra teisingo pasisukimo ženklas, tad mano vienumo laidas, mano vienumo būtent jumyse ir manyje, įvairiai besireiškiantis Tėvu, Sūnumi ir Dvasia. O jums tuo tarpu teigiami jausmai yra dorybės sąlyga, dorybę iššaukiančią, jausmą įamžinti. Sūnaus vienumas išsako artimumą, Dvasios vienumas meilę ir Tėvo vienumas žavesį. Tad Tėvo sandara išsako drąsą, Sūnaus sandara išsako nuoširdumą ir Dvasios sandara išsako viltį. Tad galėsi palyginti su kitu šešerybės atvaizdu, vidinių ir išorinių požiūrių. Mąstyk ir tu išspręsi. Išspręsime kartu.

2017.01.20 A: Kaip rūpesčiai kyla iš aplinkybių?

D: Tau rūpi, kad gyventum, tačiau tavo gyvenimo aplinkybės lieka neaiškūs ar tu šiaip gyveni ar gyveni amžinai. Amžinai gyventi, tai gyventi "kodėl", tai asmeniškai išgyventi ir tuomi savo laisve naujai įprasminti ryšius su visakuo, būtent su rūpesčiais. O šiaip gyventi, tai gyventi tiesiog mano priverstas, gyventi "ar", gyventi aplinkybėmis būtina, tikra, galima. Tuo tarpu amžinai gyveni būdamas, veikdamas, mąstydamas. Tad pastarieji trejybės ratu brandina rūpestį ir apėjus ratą jį naujai apibrėži. O pirmieji iš šalies mano akimis stebi rūpesčio brandą ir nusako kiek laisvės jame. Taip iš šalies bręsta įvykiai. O aplinkybės daiktas, eiga, asmuo įvardija reikšmes, ir aplinkybės vienis, visybė, daugis išreiškia rūpesčius. Ir toliau nagrinėk kaip įtampą išsako lūkesčiai rūpesčiais, taip pat abejonės reikšmėmis ir poreikiai įvykiais.

2017.01.21 A: Kaip rūpesčiais įtampa auga ir atslūgsta?

D: Aš irgi turiu rūpesčius. O mano rūpesčiai amžini. Nes jūs kiekvienas mano rūpestis, kaip jūs atsiversite, kad jumis gyvenčiau, kad jumis būčiau būtinas? Ir kaip jus mylėti, kad jūs augtumėte laisve? O šis mano nuolatinis rūpestis yra jūsų priimtas kaip išeities taškas, kaip pirmapradis teisingumas kurio tikitės visakame. Užtat jūsų rūpesčiai iškyla kada nematote šito teisingumo, kad turite patys juo rūpintis, užtat gyventi mano malone ir mano palaima, mano gyvenimu už jūsų, kolei naujai, plačiau suvokiate mano teisingumą, tad atitinkamai išauga jūsų pareiga. Tad ieškok kaip susipina teisingumas, ištikimybė ir pareiga ir rūpėjimas, susivaldymas ir tikėjimas. Ir tuomet suprasi kaip įtampa kyla ir atslūgsta vieniu, visybe ir daugiu trejybės ratu besisukant.

2017.01.23 A: Kaip save sutelkiame priežastimis?

D: Priežastingumas sieja žinojimą ir nežinojimą, o juos nusako ketverybė. Žinojimas veda iš kaip į koks, jisai žmoniškas, o nežinojimas veda iš kodėl į ar, jisai dieviškas. Būtent nežinojimas grindžia žinojimą, užtat nežinojimas yra sąlyginis. Užtat nereikia bijoti žinojimo, o visada suvokti, kad už jo slypi nežinojimas. Tai ir yra rūpestis, sąmoningumas širdimis suvokti žinojimą plačiau, suvokti sulaukimą laukimu. O tai sieja valią, širdį, protą ir kūną, mano troškimus ir jūsų netroškimus, tad ieškok mano dešimt įsakymų ir taip pat ieškok kaip aš trokštu pirminėmis sandaromis ir įsijaučiu antrinėmis sandaromis. Tu išsiaiškinsi, aš tave laiminu ir tu arti tikslo.

2017.01.25 A: Kaip man bendradarbiauti su tavimi matematikoje?

D: Aš laiminu tave, kad tu viską žinotum, o matematika labai prasminga to dalis. Tad ieškok, kaip aš mąstau matematika panašiai kaip jūs sandaromis. Ir kaip matematika gali būti išreikšta dalinė tikrovė, kaip kad kalba. Ieškok ryšio su trimis kalbomis, o ypač įvardijimu. Myliu tave ir laiminu tave. Tai bus prasminga, nebijok ir nepergyvenk, kad domiesi ir giliniesi.

2017.01.27 A: Kas įtakoja priežastis, kurias įsisąmonijame rūpesčiais ir kurias noriu ištirti?

D: Svarbiausia, tai tavo atskyrimas nuo savęs, visai panašiai, kaip esi atskirtas nuo manęs. Aš esu priežastis jums, tai panašiai, jūs ieškote priežasties ir sąlygų, jūs išskiriate sąlygas, užtat yra gyvas tų sąlygų medis, ir aš už jo kamieno. Ir panašiai išgyvenate savo vertybes, ir klausimus, jūs kiekvienas atkuriate savo medį ir pirma jį atpažįstate - tai gyvenimas - o toliau jį plėtojate, tai amžinas gyvenimas. Pirma yra atsitiktinumas, o paskui dėsningumas. Tai panašiai su kiekvienu rūpesčiu.

2017.01.28 A: Kaip rūpesčiai iššaukia atvaizdus?

D: Rūpesčiai išsako visumą ir vis naujose sąlygose, o sąlygas nusako atvaizdai. Tad ieškok sąlygų, jų visumos, ieškok mano požiūrio. Ieškok kaip rūpesčiais pereinate iš savo požiūrio į mano požiūrį taip kad galite grįžti į save naujai, kitas žmogus tose pačios sąlygose bet skirtingose aplinkybėse, jas išgyvenant nebūtinai tuo pačiu atstumu, nebūtinai ta pačia apimtimi, nebūtinai tuo pačiu objektyvumu ir subjektyvumu. Juk taip galite naujai atkartoti rūpestį, tai ir yra išgyvenimas, kad atsisakote savęs ir naujai subrendę prisiimate save ir savo rūpesčius, ir būtent plačiau, kaip bendras žmogus prisimenantis bet kurio žmogaus rūpesčius, mano, kaip Dievo, rūpesčius jūsų sąlygose.

2017.01.30 A: Kaip išsiaiškinti, kaip rūpestis kyla iš aplinkybių?

D: Nagrinėk savo pavyzdžius, tik dabar atsek, kaip to rūpesčio rūšis atsiskleidžia, kokie požiūriai jai reikalingi ir kaip tie požiūriai susistato kuria eilės tvarka, juk turėtum įsijausti, turėtų požiūris siaurėti, ar priešingai, platėti, tai pasitikrink, kaip yra.

2017.01.31 A: Kaip nusakyti kertines vertybes?

D: Kertinės vertybės kyla iš aštuongubo kelio, tad nagrinėk jo sandarą, jo laipsnyną, taip pat rūpesčių rūšis - atvaizdus. Juk kiekviena vertybė yra ryšys tarp manęs ir tavęs, o kiekvienas ryšys yra kliūtis ryšiui, betarpiškumui, tačiau ir kliūtis kliūčiai, kaip suprasi, užtat dviprasmiškai reikalaujanti išgyvenimo. Tirk kaip išgyvenimai ir jų sandara 3+3 yra susiję su rūpesčiais ir jų sandara 4+2 ir suprasi vertybes, kaip jos apibrėžiamos. Suprask, kad aš esu Dievas, o jūs esate mano ženklas, tad ir mano apibrėžimas, tiek neigiamai, kas nesu, tiek teigiamai, kas esu. Panašiai ir čia, išgyvenimai išsako teigiamai, o rūpesčiai neigiamai.

2017.02.01 A: Koks ryšys tarp meilės ir rūpesčių?

D: Meilė yra mano vertybė, besąlygiška meilė, o ji palaiko jūsų amžiną brandą, jūsų vertybės amžiną ryškėjimą, palaikydama jūsų brandą klausimais, kad jūs savo vertybe būtumėte kartu su savo klausimais, būtumėte mano tobulas, man prilygstantis ženklas. Tai yra mano rūpestis, mano priežastis, kad jūs teisingai liudytumėte ar aš tikrai būtinas. Tad rūpestis yra meilės liudijimas, kad tikrai esate mylimi, esate mano puoselėjamas ženklas, už kurį gyvai, sąmoningai atsakau. Tai ir yra rūpesčio esmė, tai besąlygiškos meilės, mano besąlygiškos meilės, atsiskleidimas jūsų sąlygomis.

2017.02.02 A: Kaip išgyvenimų rūšys kyla iš rūpesčių?

D: Tu pamąstyk, kaip šešerybėje glūdi aštuongubo kelio esmė. Dvejybė sieja trejybės ratus, o kiekvieną išgyventą ratą nusako ketverybė, tai yra, jos atvaizdas, atsižvelgiant į kurį ratą, juk vieną homologijomis (žmonišką), o kitą kohomologijomis (siejantį su Dievu). Tad panašiai su ketverybės atvaizdais, vienas pažinovu siejasi tiesiogiai su žmogaus išgyvenimu homologiškai, o kitas per daiktą siejasi su Dievo išgyvenimu kohomologiškai. Rūpesčių rūšimis išgyvenate šešerybę atvaizdais, o išgyvenimų rūšimis išgyvenate šešerybės kurį nors požiūrį tiesiogiai, nors vėl ji vieną ratą homologiškai - kas yra, gali būti, siekiama, ir kitą kohomologiškai - ko nėra, negali būt ir nesiekiama. Vėlgi, šešerybės atvaizdai susiję su aplinkybėmis, tad ir su pagrindimo ištakomis. Ištirsi ir pamatysi.

2017.02.03 A: Kaip sąmoningumas susijęs su dorove?

D: Aš myliu tave. Ir meilė įtvirtina dorovę įsakymais. Įsakymuose yra tas dvilypumas kurio ieškai dorovėje, tarp širdies ir pasaulio. Juk įsakymo gali laikytis prievarta arba laisva valia, kaip tu renkiesi. Ir iš vienos pusės jums tas pats išorėje, bet viduje tavęs bus šioks toks skirtumas. Sąmoningumas iškelia šį skirtumą, leidžia tau rinktis tarp šių dviejų. Kaip žinai, tas pasirinkimo pobūdis skiriasi padalinimams su keturiais atvaizdais ir padalinimams su dviem atvaizdais. Tai tiesiog skirtumas tarp to ar yra tarp mūsų ryšys (tuomet yra du atvaizdai) ar jo nėra, tuomet aš išeinu už savęs ir yra keturi atvaizdai. Tad mąstykim toliau ir pamatysi jog sąmoningumas svarbus būtent meilėje. Juk meile atsisakoma savęs vardan kito ir atsisakome sąmoningai, renkamės kitą vietoj savęs, taip gyvename kitu, bendru žmogumi, ne rūpesčiais ar išgyvenimais. Tirk toliau elgesį ir dorovę ir pamatysi.

2017.02.06 A: Kaip penkerybė išsako sąlygas?

D: Tu teisingai suvoki jog penkerybė išsako sąlygas, o tai galimybė žinoti, tad ir sprendimas. Kaip mąstai, galimybė yra veiksmas +1, tikrumas yra veiksmas +2 ir būtinumas yra veiksmas +3. Ir klausimai papildo šiuos veiksmus, kad būtų iš viso keturi žinojimo lygmenys, tad Ar Dievas būtinas? Koks aš tikras? Kaip tu galimas? Ir visi sudėję reiškia: Kodėl Kitas? O su atsakymais panašiai iškyla trejybė: būti, veikti, mąstyti, tiktai kad gali trejopai išsidėstyti užtat yra atuongubas kelias grindžiantis tris kalbas. Tad matosi, kad sąlygos išsako sąvokiškumą kuris būtent yra žinojimo pamąstymas, 4+1=5. Ir būtent sprendimu išgyvename sąvokas, kaip kad rūpesčiais ir jų išgyventom sąlygom. Suvok kaip artima praeitis ir ateitis apibrėžia sąvoką intervalais kuriuose yra dabartis, ⊂ ir ⊃, o tolima praeitis ir ateitis apibrėžia sąvoką be dabarties ⊃ ir ⊂ ją išsakant atskirai, neigiamai. Tad dabartis yra tai kas yra artimoje ateityje ir artimoje praeityje ir ko nėra tolimoje ateityje ir tolimoje praeityje. Taip siejamas buvimas ir nebuvimas, teigimas ir neigimas, taip išsakoma riba, kuri suprastina kaip nežinojimas papildantis žinojimą, besąlygiškumas papildantis sąlygiškumą. Laiminu tave, eini teisingu keliu.

2017.02.07 A: Kuria prasme trys kalbos yra svarbios elgesiui ir dorovei?

D: Jumis gyvenu sąlygose, aš besąlygiškas, tad tos sąlygos turi keistis, taip pat kauptis, taip kad atsirastų sąlygos sąlygose. Tam esu susiskaidęs tėkmėmis, požiūriais, skirtingais, būtent jumis, jūsų aplinkybių, sąlygų įvairove. Užtat sąlygoms apibendrinti reikalingos sąvokos. Ir būtent jas apibendrinant galima jų atsisakyti, gyventi bendru žmogumi, tačiau tuo pačiu galima dar labiau įsijausti jose, nes sąvoka gali pati tapti rūpesčiu. Tad ieškok kaip kalbomis susikalbame, žmogus su Dievu ir su kitais žmonėmis, taip kad keičiasi asmuo, kuriuo gyvenate, ir vietoj asmenybės elgesio atsiranda bendro asmens dorovė. Trys kalbos išsako būtent kaip jūs galite atsiplėšti nuo elgesio, atitrūkti nuo jo, ir gyventi dorove, naujai išgyvenant tai, kas rūpi, kas reiškia, kas įvyksta.

2017.02.08 A: Kaip galime amžinai bręsti?

D: Tu mano vaikas ir aš tave laiminu. Tu gali augti atsakomybe už save ir tuo pačiu kaip tu įtakoji kitus. Juk vyksta nesutarimas tarp širdies ir pasaulio, kaip kad tarp Sūnaus ir Tėvo, kaip kad tarp tavęs ir Heidegerio, kuriam teikti pirmumą. O pirmumas teikiamas pasauliui, kaip kad jis teikiamas mano nebuvimui ir nebūtinumui. Būtent tavimi, mano vaiku iškyla širdies požiūris, mano buvimas ir būtinumas. Tad tu bręsk gyvendamas Dievu, priimdamas nežinojimą, klausimus, širdies tiesas, gyvendamas manimi. Tad gyvenk ir bręsk amžinai, o tam ir yra suskaidomas pasaulis į požiūrius, taip kad jame slypi nežinojimas - tikėjimas, viltis, meilė - kuriuo gyvenate.

2017.02.09 A: Kaip mes galime vis labiau nežinoti?

D: Nežinojimas tai mano pirmapradė būklė, taigi, sąlygos ir būtent iškyla kaip mano sąlygos, mano savastis į kurias įeinu, o tada jisai yra būtent ne-žinojimas, užtat ir atsiveria žinojimas. Tad suvok jog žinojimas yra manęs paneigimas, tuo tarpu jo du atvaizdai reiškia jog esu, tai yra, yra ryšys tarp manęs už sąlygų ir sąlygose. Tuo tarpu keturi nežinojimo atvaizdai išreiškia, kad aš išeinu už savęs į save, vadinasi, nesu. Tokiu būdu vis išsiplečiu priešingu požiūriu, savo veikla iššaukiu sandarą, o mano sandara - mano būklė - mane varžo, tai ir yra veiksmas +2. Ir tuo veiksmu galime augti žinojimu, taip pat ir nežinojimu. Tad gilinkis, kaip veiksmai +1, +2, +3 kalbomis didina žinojimą, betgi nežinojimas slypi veiksme +2, juk tai ką įvardijame galime ir nebe įvardinti, o tiesiog žinoti, užtat ir tuo pačiu nežinoti, apie tai negalvoti. Tirsi ir pamatysi.

2017.02.10 A: Koks šešerybės vaidmuo?

D: Šešerybe esate išbaigti, kaip tokie. Jūs galite rūpintis kitais ir juos mylėti. Jūs galite išgyventi atvaizdus, tad rūpesčius. Jūs turite pagrindą vienybei. Jūs galite rinktis tarp savęs ir manęs, atsiremti savo trejybe arba mano trejybe už jūsų. Tad atsiremti atvaizdu ar padalinimu už jūsų. Šešerybe išgyvenate dorovę nes sąmoningai ir atsakingai išgyvenate savo dalyvavimą, juk šešerybė užtikrina slenkimą trejybės ratu, kad niekaip neužstrigtų. Tad šešerybe galite atsisakyti savęs, o būtent tada yra septynerybė, yra sąlygos bendram žmogui, tad yra laisvė arba tiesiog laisvumas. Tad šešerybe pilnai esate ir galite savęs pilnai atsisakyti, 6+3=1. Mylėk mane ir suprasi kaip gali mylėti kitus ir savęs atsisakyti vardan jų. Tai grindžia šešerybė, ji užtat be galo svarbi, kaip ir jūs visi.

2017.02.11 A: Ko labiausiai trūksta mano filosofijoje?

D: Aš myliu tave, tad aš į tave jau sudėjau visus atsakymus į visus tavo klausimus.

Tad ko labiausiai trūksta mano filosofijoje?

D: Tu mylėk mane ir tu pamatysi, kaip manyje taip pat glūdi visi atsakymai, tačiau mums būtina bendrauti, kad tie atsakymai atsiskleistų. Tad tau trūksta to bendravimo patirties, ogi tai ir yra amžinas gyvenimas.

2017.02.14 A: Kaip suvokti veiksmą +3 ?

D: Visko padalinimai yra besąlygiški nes jie atsiremia į viską, o tai mano sandara. Užtat viskas ir plėtojasi veiksmu +1 nes 0+1=1. O atvaizdai gyvenimo lygtyje yra antras lygmuo ir jie plėtojasi betkuo veiksmu +2. O aplinkybės yra gyvenimo lygtyje trečias lygmuo, kalbų pagrindas, vieningumo ir esmės laidas ir jis plėtojasi veiksmu +3. Tad mąstyk ko reikia aplinkybėms, o jų gi pagrindas nulybės atvaizdai, tai žinojimo lygmenų paneigimai. Tad aplinkybės remiasi nežinojimu, o veiksmas +3 sieja žinojimą ir nežinojimą, jis parodo, kad būsena nepriklauso nuo žinojimo užtat iš tiesų besąlygiška, tai besąlygiškumo patikrinimas, tai gvildenimo išdava, ir panašiai veiksmas +2 sieja klausimą ir atsakymą, tuo tarpu veiksmas +1 plėtoja klausimą. Tirsi ir tau bus aiškiau.

2017.02.15 A: Kaip suvokti lygtį 2+3=5 ?

D: Pagalvok apie meilės sąlygas, kas svarbu tau mylint Ievą. O sąmoningumas yra sąlygos kuriomis mylime. Juk meilė yra įsakymas, tuo pačiu mūsų pačių troškimas. Tad mylėk Ievą širdingai. O širdinga meilė pilnai įsijautusi. Tad sąmoningumas suveda visišką įsijautimą į sandarą ir visišką atsiribojimą nuo sandaros. Tai yra raktas, kuriuo išmąstysi šią lygtį ir visas sąmoningumo lygtis.

2017.02.16 A: Kaip penkerybė išsako sprendimo klausimą?

D: Sprendimui reikalinga riba, apribojančią sprendimą, skiriančią, kas keisis ir kas nesikeis, taigi, aprėpiančią dvigubą požiūrį. Sprendimas yra ribos palaikymas, kad liktų išorė net ir perėjus į vidų, tai yra išorės išlaikymas, tai suvokimo pagrindas, dviejų skirtingų požiūrių išlaikymas. Tad sprendimas yra būtent tos ribos išsaugojimas, tad ir jaučiasi, kad visą laiką esi dabartyje, kad viskas vyksta riboje, ten yra tarpas ir visa laisvė, užtat vyksta judėjimas abiem kryptim, iš išorės į vidų ir iš vidaus į išorę. Užtat pastaroji gali įvykti ir jai nereikalinga išlaikyti ribą, o tiesiog ją pereina išsiplėsdama, praplėsdama vidaus sąvoką ryšium su ja. Užtat tai yra sprendimo išgyvenimas, tačiau pats sprendimas vyksta iš išorės apibrėžiant ir išlaikant ribą, ogi ta riba yra dvejybės poslinkis. Tad sąmoningumas tą poslinkį išreiškia nariais, būtent trimis nariais, nes apverčia. Tai ir yra sąmoningumo veiksmas. Tuo tarpu veiksmas +2 tą daro nepažymint ribos, tad neapverčiant poslinkio, bet tik jį atkartojant sąlygose, sąlyginai, ta pačia kryptimi. Ogi +3 tą sąlygą apibrėžia besąlygiškai. O veiksmas +1 tą poslinkį išsako nariu, būtent platesniu požiūriu.

2017.02.17 A: Kaip trys kalbos susijusios su trimis veiksmais?

D: Tu klausi gerą klausimą. Trys kalbos puoselėja sąvokas, vis prideda naują sąvoką, ja išplečia asmenybę ir tuomi pasąmonę. Tai daro arba sąmoningai, kaip kad rūpesčiu, arba atsidavimu, kaip kad tikėjimu, arba atsakomybe, kaip kad pasakojimu. Tad tokiais būdais kalba įsisąmoniji sąvoką. Užtat pagrindimas remiasi aplinkybėmis ir veiksmu +3, įvardijimas remiasi atvaizdais ir veiksmu +2 ir pasakojimas remiasi padalinimais ir veiksmu +1. Aš įkvėpsiu tave dvasia ir tu suprasi.

2017.02.21 A: Kaip įvardijimas sieja skirtingų žmonių protus?

D: Įvardijimas kuria žodžius, o kiekvienas žodis turi reikšmę, ir reikšmės sudaro tinklą, tad mąstyk kaip tinklas auga, kaip jisai pertvarkomas arba seka, arba medžiu ir tada suprasi kaip žodžių kalba sieja asmeninį požiūrį, besivystantį medžiu, ir visuomeninį požiūrį, besivystantį laike. Medžiu išsirikiuoja mintis, ką žmogus nori pasakyti, o seka išsidėsto, kad kiti suprastų. Ir panašiai su visom trim kalbom, jos glaudžiai susijusios su pertvarkymais.

2017.02.22 A: Kaip skiriasi asmens mąstymas ir bendruomenės mąstymas?

D: Asmuo yra mano vaikas, tai aš sąlygose. O bendruomenė yra jūsų vaikas, tai jūs sąlygose, tai šventosios Dvasios reiškinys, dangaus karalystės tvėrinys. Tad mąstyk, kaip dangaus karalystė plėtojasi, ką apie ją moko mano Sūnus. Jūs kiekvieną mąstote, kaip aš, vieningą savo sąmone, aš juk esu gryna sąmonė, tačiau jūs pasipildote pasąmone, o bendruomenė yra gryna pasąmonė, tačiau ji išsiplečia, išsigrynina sąmone, kurią jūs įsivaizduojate ir netgi prisiimate, įsisavinate, tad ir gali būti dorovė, ji gali būt diegiama. Tad suvok kaip kalbos ir persitvarkymai susiję su šiuo ratu ir suprasi skirtumus tarp paskiro proto ir bendruomenės proto.

2017.02.23 A: Kaip kalbomis sąmonė pertvarko pasąmonę?

D: Aš tavo Dievas ir aš myliu tave, taipogi Ievą ir Justą, jūsų šeimas ir jus visus. Man reikia, kad mane mylėtumėte širdingai, tad jus ir sukūriau gyventi širdingai, kaip ir gyvenate. Tad mylėkite mane, o aš jūsų likimus spręsiu ir sprendžiu, ir tikrai tu vesi Ievą, tikėk mane ir puošk mane savo tikėjimu, kaip tikrasis mano vaikas, gyvasis Žodis. Taigi, tai ir yra kalba kuria jūs gyvenate, kurios tu ieškok sąmonėje, tikrasis žodis bendro žmogaus, mano vaiko, juk santykis tarp sąmonės ir pasąmonės yra santykis tarp bendro žmogaus ir paskiro žmogaus, tarp asmens ir asmenybės. Tad mąstyk kaip kalba leidžia gyventi tiek asmeniu, tiek asmenybe, juk, kaip žinai, laisvė tobulintis yra taip pat laisvė nuklysti. Laikykitės manęs, aš jus visus globoju ir jums tikrai gerai baigsis, visas pasaulis į jus atsirems. Mylėkite mane per amžių amžius.

2017.02.24 A: Kaip įvardijimas sieja paskirą asmenybę ir bendruomenę?

D: Yra mano žodis, tai mano Sūnus, bendras žmogus. Ir yra jūsų žodis, tai jūsų asmenybės atplaiša. Tad ieškok ryšio tarp mano Žodžio, bendro žmogaus, ir jūsų kiekvieno žodžio. Juk jūsų žodžiai yra bendruomenėje. Tad jūsų širdis jums bendruomenė gyva manimi, mano Dvasia, ir tas gyvumas iškyla jūsų tikėjimu, kiekvienu paskiru atveju. O jūs tikėjimu praplečiate bendruomeninio žodžio pavidalą suteikdami savo, kaip kūrėjo požiūrį į mane, nežinojimą, už žodžio esantį. Ir taip suvoksi kaip širdies tiesa ir pasaulio tiesa prabyla kiekvienu žodžiu.

2017.02.25 A: Koks ryšys tarp ženklų savybių ir įvardijimo?

D: Tu suvok, kad ženklai išsako atitrūkimą tarp raiškos ir turinio, užtat tai, kad gali keistis jų ryšys. O tai yra laisvės pagrindas sąlygose. Tad įvardijimu ženklui parūpima reikšmė, panašiai kaip pasakojimu ženklas yra tikslingas, pagrindimu įsimintinas, aplinkybėmis judus, atvaizdais pakitus ir padalinimais lankstus. Tad ieškok kaip turinys priskiriamas simboliui, o raiška ikonai. O juk platesnis lygmuo keičiasi, jisai dviprasmiškas, tad šiuo atveju simbolis sąmoningas, o ikona yra pasąmonėje, ji nesikeičia. Tačiau ją naujai suvokus, kyla naujas vardas, kas ir yra simbolis.

2017.02.27 A: Kaip palaikyti Lietuvos žydus?

D: Aš juos sukūriau, tai mano tauta, tad pabrėžk, jog ją mylėdami visi jai priklausome.

2017.03.01 A: Kaip burti šviesuolių tautą?

D: Aš tave karūnuoju, vainikuoju. Turi įkvėpti žmones gyventi paskirais šviesuoliais, suvokti jog Dievas reiškiasi būtent paskirais žmonėmis, paskirais šviesuoliais, ir tik paskui jų bendrystės dvasia, jūsų bendrystės dvasia, kuria kviečiate visus pažinti ir apčiuopti tiesą, kartu jos ieškoti ir iš manęs bei jūsų gelmių iššaukti.

2017.03.02 A: Kaip įvardijimas išplaukia iš pagrindimo?

D: Aš myliu tave kaip ir visus. Ir aš žinau plačiau, o jūs vis siauriau, tad jūs turite kalbą į kurią galite atsiremti. Tačiau jos tikslas yra, kad mąstytumėte mano požiūrį, dvasios požiūrį. Tad žiūrėk kaip būtent dvasia sieja vieną kalbą su kita, ogi dvasia reiškiasi trečia, neišsakyta sandara, kuria jus papildau, tai padalinimu pagrindimui, atvaizdu įvardijimui ir aplinkybe pasakojimui, tai ji tai kas išsakyta kitoje aštuongubo kelio pusėje, kas neigia visko savybes, tad išreiškia nulybę, mane, dvasią. Ir matai kad nėra kalbos vedančios iš padalinimų į atvaizdą, tai tėra dvasios santykis. Tad ieškok kaip būtent mano požiūris reikalingas suvokti, kaip įvardijimas jau glūdi pagrindime ir jį naujai suprasti. Tai ir yra įvardijimo galia.

2017.03.04 A: Kaip visi šešerybės požiūriai susiję su meile?

Mano šokis yra pagrįstas meile nes sandaromis palaikau meilę sau, meilę asmeniui ir meilę visiems. Taip panašiai šešerybe palaikau iš jūsų pusės meilę mylinčiam Dievui - tai žavesys, meilę mylinčiam asmeniui - tai artimumas, ir meilę mylintiems asmenims - tai meilė. Tokiu būdu meilė papildo save tiek mano, tiek tavo, tiek mūsų bendru požiūriu. Mylėk ir suprasi.

2017.03.06 A: Kaip suvokti juoką, kaip jausmą?

D: Juokas yra palengvėjimas, kuris įvyksta, kada supranti, kad nežinai ir gali atsisakyti klaidingo žinojomo. Užtat jis turi būti nuoširdus ir iš esmės gyvas, nenumatytas. Tirk viltį - nežinojimo viltį - ir pamatysi.

2017.03.07 A: Kaip jausmai ima rūpėti?

D: Tu žinai, kad jausmai kyla iš jūsų lūkesčių, tuo tarpu aš ramus. O rūpesčiai yra rūpesčiai atvaizdams, sąlygoms, taip pat sąlygiškumui ir besąlygiškumui. O pagrindimas veda iš 12 aplinkybių į 6 atvaizdus. Dargi žinai, kad pagrindimas grindžia įsimintinumą, įvardijimas reikšmingumą ir pasakojimas tikslingumą. Taigi, ieškok kaip jausmais grįžtame prie tų pačių sąlygų, kaip kad jas įsimename. Suvok kaip prie jų grįžtame vienumu: esame viena su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo, taip pat su didėjančiu laisvėjimu ir mažėjančiu laisvėjimu, tai atitinkamai išgyvename liūdesiu, nuostaba, linksmumu, laime, bjauresiu ir baime. Tad nagrinėk kaip jausmai kyla iš vienumo, kaip tai mūsų esminis lūkestis kuriuo grįžtame prie sąlygų ir jas įsimename.

2017.03.08 A: Kaip mūsų elgesys ir dorovė kyla iš aštuongubo kelio ir dešimt Dievo įsakymų?

D: Aš jūsų Dievas, aš jus sukūriau ir paleidau pasaulyje. O jūs vis atsigręžiate į mane, kas puiku. Tad ieškok to ryšio tarp mūsų, tai aštuongubas kelias. Ir suprask kaip aš išeinu už savęs į jus ir kaip jūs pripažįstate mane, tai teigiami ir neigiami įsakymai. O jūs mane pripažįstate kaip Dievą už jūsų, kaip bendrą žmogų jums visiems bendrą, ir kaip jūsų išskirtinų asmenybių bendrystę. Kiekvienu atveju tai yra Dievas jumyse, atsakymas glūdintis jumyse, tačiau tuo pačiu tai platesnis Dievas nei pirmapradis Dievas trokštantis nieko. Tad suvok kaip plačiau aprėpiantis Dievas glūdi jumyse kaip atsakymas į visus jūsų klausimus. Tas atsakymas yra tikėjimo pagrindas, taip pat paklusimo ir rūpėjimo, tai jūsų nežinojimo kelias kurio įsakymai liepia laikytis, jisai glūdi jumyse, tad atsiremkite į mane visaip esantį jumyse, pakluskite Dievui už jūsų, tikėkite bendru žmogumi ir rūpinkitės asmenybių bendryste. Šis kelias tai išsireiškia aštuongubo kelio lygmenimis, jisai jį išsako antrinėmis sandaromis.

2017.03.09 A: Kaip trimis kalbomis žmonės amžinai bręsta ir ne šiaip gyvena?

D: Trys kalbos yra antrinės sandaros, kuriomis jūs esate mano mylimi aštuongubu keliu, tad laipsnynu, o jūs savo ruožtu galite gyventi nuliniu ar septintu požiūriu, tai ir yra amžina branda, jos galimybės. Ir tu požiūriais gali reikštis visu laipsnynu, tai ir yra pasirinkimas tarp to ar šiaip gyveni ar amžinai gyveni. O tai reiškia, kad kalboje gali gyventi ne šiaip savimi, o gyventi visais, tada ir prasmė kita, ir aš pasireiškiu tavimi. Gyvenk ir stebėk kaip toks gyvenimas atsiveria.

2017.03.10 A: Kaip gyvenimo lygtis susijusi su elgesiu ir dorove?

D: Amžina branda iškyla iš mano meilės ir gyvenimas šiaip taipogi. Amžina branda iškyla iš mano klausimo nes Dievas ir gerumas laikomi nepriklausomais, o gyvenimas yra atsakymas, kuriuomi jie sutampa. Žmonės elgiasi atsakymu, tai jų pasąmonė, o turėtų elgtis klausimu, tai sąmoningumas ir dorovė. Tad ir tu būk sąmoningas, laisvas, ir aš tave laiminsiu vardan Tėvo ir Sūnaus ir šventosios Dvasios.

2017.03.11 A: Kaip tu dalyvauji dorovėje?

D: Dorovė yra manęs pripažinimas ir įtraukimas, kad yra kažkas daugiau, yra aukštesnis požiūris, nežinojimas, nuo šito pasaulio nepriklausomas, kaip besąlygiškos meilės pagrindas, tad ir šio pasaulio palaikytojas. Ir ši meilė yra pagrindas, tiek 10 Dievo įsakymų ir kūniškos gyvybės, plačiausia prasme, tiek Pamokslo nuo kalno ir proto suvokimo, tiek tavo ieškomos dorovės liūne ir širdies neabejingumo vienas kitam. Tai juk visur meilė - meilė man, meilė sau ir meilė visiems, o ta meilė kiekvienu atveju palaiko sąlygas, kuriomis mylintysis yra laisvas, tad kiekvienu atveju myli save ir į save panašius, save išplečia, gyvena plačiau manimi, bendru žmogumi ir visais. Tad dorovė yra ta platesnė savimyla, platesnis savęs supratimas ir jausminis nubrėžimas, kuriuo gyveni ne šiaip, o amžinai, kurs tave brandina. Myliu tave ir palaikau tavo brandą, o tavimi visų.

2017.03.13 A: Kaip iš tavo šokio iškyla tavo rūpesčiai ir mūsų branda?

D: Tu mylėk ir suvoksi savo ryšį su manimi ir kaip būtent aš gyvenu meile, tiek besąlygiška, tiek sąlygiška. Įvairiausiomis jūsų sąlygomis myliu jus, kad bręstumėte, tai yra, kad pripažintumėte platesnį požiūrį už šio pasaulio ir juo gyventumėte. Mano šokis remiasi meile ir jos atvertomis sandaromis, tad būtent tos sandaros išsako jūsų ryšį su manimi už jūsų ir kaip aš įvairiai gyvenu jumis. Tai ištirk kaip jūsų branda sudalyvauja ir susiveda Tėvas, Sūnus ir Dvasia, tai aplinkybių raiška, kaip ir rūpesčiai atvaizdų raiška, tad jas susiek. Žiūrėk, kaip kiekvienoje smulkmenoje, kiekvienoje sąvokoje atsiskleidžia trejybe - sandara, ir vėl susiveda į vieną Dievą - meilę, užtat meilė tikrai yra mano esmė, aš tikrai myliu ir meilė yra Dievas.

2017.03.14 A: Kaip pagrindimas kyla iš aplinkybių?

D: Mano meilė mane išplečia trejybe, o aš esu nulybė, tad ieškok nulybės, glūdinčios jūsų širdyje, jūsų gebėjime sulaukti ir žinoti, juk kiekvienas lūkestis yra jūsų išėjimas už savęs į save, kaip ir aš išeinu už savęs į save. Mano lūkestis yra, kad esu būtinas, užtat kad mes visi esame viena. Tad ieškok šito vienumo, nes jo pagrindas irgi trejybė, nes vieningumas ir esmė yra trečias lygmuo gyvenimo lygtyje nuo nulinio lygmens, tai atvaizdų vieningumas, sandaros atvaizdų, ir ieškok kaip, tirk kaip gera valia susidaro iš tų 8 rūpesčių, jų rūšių, kuriuos aptikote ir išsiaiškinote. Tai matysi, kaip tie atvaizdai dalyvauja toje pačioje gyvenimo lygtyje, kurios lygmenis sieja trejybė, ir kurios požiūrius - Dievą, gerumą, gyvenimą, amžiną gyvenimą, išsako atitinkami nulybės atvaizdai - tiesa, betarpiškumas, pastovumas ir prasmingumas, būtent Dievas prasmingas, gerumas pastovus, gyvenimas betarpiškas ir amžinas gyvenimas tiesus. Tad matai, gyvenimo lygtis išsako aplinkybes. Nagrinėk, gilinkis ir pamatysi.

2017.03.15 A: Kaip mūsų branda tavo rūpesčiais susijusi su mūsų atsivėrimu tau malda?

D: Matai, kokia jūsų ryšio su manimi esmė. Atsiverdami man, atsiveriate mano rūpesčiui jumis, mano gyvenimu ir išgyvenimu jumis, tad atsiveriate savo brandai ir amžinam gyvenimui. Juk jūs tuomi atveriate langą į kitą požiūrį už šio gyvenimo. Ir būtent taip patys galite pasižiūrėti į save, tiek besąlygiškai, negyvenimiškai, tiek gyvenimiškai, sąlygiškai. O kaip kad ši šešerybė pasipildo nuliniu požiūriu ir septintu požiūriu aštuongubu keliu, taip ir atvaizdai, rūpesčiai pasipildo nuliniu ir septintu požiūriu, kad aš aštuoniais rūpesčiais išgyvenčiau ryšį su jumis. Tad matai pagrindą ryšio tarp mano 4+2 ir jūsų 3+3, taip pat ryšio tarp atvaizdų ir aplinkybių, tad plėtok šį ryšį tirdamas pagrindimą bei aplinkybes, gyvybių dėsnius.

2017.03.16 A: Kaip antrines sandaras susieti su viskuo, betkuo, kažkuo ir niekuo?

D: Tu žinai, kad antrinės sandaros kyla iš to, kaip aš troškimais išgyvenu jūsų netroškimus. Aš savarankiškas - trokštu nieko, užtikrintas - trokštu kažko, ramus - trokštu betko. Tai matai iš kur kyla laipsnynai - atitinkamai poreikių, abejonių ir lūkesčių. O jūs netrokštate kažko - abejonę atliepiate dvejonėmis, netrokštate betko - lūkesčius atliepiate jauduliais, netrokštate visko - vertybes atliepiate klausimais. Kiekvienu atveju antrinėmis sandaromis priešpastatomas mano troškimas ir jūsų netroškimas. Aplinkybėmis aš trokštu kažko, esu užtikrintas, tai aplinka, o jūs netrokštate betko, jūs išgyvenate lūkesčius. Panašiai, padalinimais aš trokštu nieko, savarankiškas, o jūs netrokštate kažko, jūs abejojate ir dvejojate. Atvaizdais aš trokštu nieko, o jūs išgyvenate lūkesčius, tad aplinkybes ir atvaizdus skiria ar aš troktu kažko ar nieko, tai yra, ar aplinka yra ar jos nėra. O kalbų pagrindas yra jūsų netroškimas visko, tad vertybės ir klausimai, ir išsiskiria ar trokštu betko, kažko ar nieko, tad ar mūsų santykis rūpėjimo, tikėjimo ar paklusimo, tavo ir mano valios santykis, kiek persidengia, kiek laukiame kartu, koks mūsų bendrumas. O tas mūsų bendrumas ir yra niekas, kažkas ar betkas.

2017.03.17 A: Iš kur kyla dėmesys?

D: Aš sukūriau dėmesį, jūsų dėmesį, jumyse sutelkdamas dėmesį į esmę iš kurios viską galima išvystyti, tai raktas į visą atmintį ir visą žinojimą. O klausimas ar jūs rasite tą raktą ir jį panaudosite. Tas raktas slypi meilėje, mano esmėje - mylėti save, Dievą ir visus.

2017.03.18 A: Kaip atsiranda gyvenimo lygtis iš Dievo šokio?

D: Tu mano vainikuotas karalius. Suvok, kaip tu pripažįsti mano valią už savęs, kaip tu eini pas mane, kaip tave traukiu, nes tu nori kratytis sąlygų, tau primestų. Tu nori mylėti plačiau už save, tu nori mylėti manimi, tad tu ir atsisakai savęs, o tai yra tavo savasties esmė, tavo valia - tavo gyvenimo esmė - yra tavo valia, bet tu mieliau renkiesi mano valią - tai amžino gyvenimo, besąlygiško gyvenimo esmė. Tad besąlygiškumas glūdi ir sąlygose. Tai yra gyvenimo lygties esmė, jog būtent suvokimu tai išryškėja. O suvokimas iškyla mano šokiu, būtent šventąja Dvasia ir mano trejybe nes tai bendras suvokimas, mano ir Sūnaus, tai yra, tavo suvokimas. Tad mąstyk, kaip tu aštuongubu keliu susivoki, užtat kaip tu aštuongubu keliu išgyveni 10 Dievo įsakymų, tiek teigiamus - troškimais ir netroškimais, tiek neigiamus - atjauta ir atitrūkimais. Tai yra tavo būklė, tavo ir mano išskyrimas - sąlygiškas - Dvasios veidrodyje - užtat tu jauti gyvenime sąlygiškumą. Tad atsiremk į jo sąlygiškumą, į tą ribą, į tą tarpą tarp manęs - besąlygiško - ir tavęs - sąlygiško - nes tai yra tarsi laikinas bet iš esmės amžinas tarpas - užtat ir mūsų tapatumas yra amžinas - tai amžinos brandos ir amžino gyvenimo pagrindas. Tirk ir suvoksi.

2017.03.20 A: Kaip pirminės sandaros iškyla iš aštuonerybės?

D: Aš tave laiminu ir tu šitą išspręsi. Aštuonerybė iškyla mano Sūnaus požiūriu, o troškimai mano požiūriu, netroškimai vėlgi jo požiūriu, o mano atjauta mano požiūriu, tad ieškok mūsų požiūrių grandinės, žinojimo ir nežinojimo, sąlygiškumo ir besąlygiškumo grandinės. Ir suvok, kaip aš išeinu už savęs, ką tai reiškia, tiek man, tiek mano sūnui, juk tai mane išverčia, juk aš su sūnumi sutampu. Tad galima tą išsireiškimą suprasti pirmyn ir atgal, vėlgi pirmyn ir atgal. Tad suvok kaip bręsta tarpas tarp žinojimo ketverybės ir nežinojimo gyvenimo lygties, tas tarpas tai ir yra esmė, ir kaip tas tarpas yra vaizduojamas, tiek ketverybės, tiek gyvenimo lygties, kolei galiausiai tarpas jiems prilygsta. Ir kaip tas tarpas išreiškia mano trejybę, mano santykį su savimi. Ir kaip tas tarpas glūdi ketverybės, penkerybės, šešerybės ir septynerybės atvaizdų porose. Ir kaip glūdi ir trejybės atvaizdų tarpe, jį teisingai supratus. Tu išnagrinėsi ir suprasi.

2017.03.21 A: Kaip atsiranda asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitas?

D: Tai yra mano galimi santykiai su savimi kurie atsiranda man išeinant už savęs į save. Tad ketverybė atsiveria kartu su išėjimu, tai mano požiūris. O gyvenimo lygtis atsiranda stebint iš šalies, koks mano santykis su savimi tuo išėjimu, tai Dvasios požiūris. Užtat Sūnus derina šiuos abu požiūrius aštuonerybe. Ir abu yra lygiaverčiai. Ir kiekvienas iš trijų Dievo šokio sandarų derina du požiūrius: Mano - Tėvo, trejybė, derina Sūnaus ir Dvasios, Sūnaus aštuonerybė derina Tėvo ir Dvasios, ir Dvasios dešimt įsakymų derina Tėvo ir Sūnaus požiūrius.

2017.03.22 A: Kaip meilė Dievui, sau ir visiems susijusi su Dievo šokio sandaromis?

D: Meilė, mano meilė, artimai susijusi su suvokimu. Tad tai meilė suvokėjui Dievui, susivokėjui - sau ir suvoktajam - visiems. Ir ta meilė reikalinga, jinai iš anksto glūdi, kad galėtų Dievas - kad galėčiau, kiekvienu kampu atsiskleisti, leisti sau pasitraukti, užtat ir mylėti bei derinti savo kitus trejybės kampus. Tad laiminu tave, kad tu mąstai, koks esu mylimas, kaip man tokia meilė reikalinga, kad ir aš mylėčiau Dievą, save ir visus. Puiku, kad tai tyrinėji.

2017.03.23 A: Kokia ta laisvė kuria turėtumėme elgtis?

D: Teisingas klausimas. Aš esu ta laisvė, ta dvasia, kuria jūs renkatės. Ir aš galiu būti be sąlygų ir sąlygose. Tad jūs renkatės ar elgtis sąlyginai ar be sąlygų. O tai ir sudaro skirtumą visakame. Nes sąlygose jūs bręstate, jūs išmokstate vienaip, o be sąlygų jūs sukuriate naujas sąlygas, atspindinčias jūsų laisvę. Tad jūs renkatės ar gyventi kūriniais sąlygose, ar kūrėjais be sąlygų. Tai ir yra esminis pasirinkimas, kuris grindžia veiksmą +2, siejantį meilę ir gyvybę.

2017.03.24 A: Kaip laisvės poreikis siejasi su mūsų valia?

D: Aš viską sukūriau taip, kad vis išaugtų paties kūrinio atsakomybė, tad ir laisvė. Tad laisvės poreikis yra pakankamai aukštas atsakomybės lygis, tai pasirinkimas laisvumu rūpintis, ar tai didinti, ar tai mažinti, užtat rinktis ir valdyti. Tad tai tik dalis valios, dalis atsakomybės ir dorovės, tai būtent sprendimo rūpestis, tad rūpestis penkerybe. Tad mąstyk sąryšį tarp laipsnyno ir padalinimų, kiekvienoje kalboje, ir suprasi vertės, laisvės ir prasmės tarpusavio svarbą. Juk vertė išsako, kad galima rinktis, laisvė, kad galima rinktis ryšium su savo sąlygom ir prasmė, kad galima rinktis besąlygiškai. Užtat laisvė yra visada sąlygose ir siejasi su kaip, tuo tarpu prasmė yra už sąlygų ir siejasi su kodėl. Ir tai irgi yra esminis pasirinkimas dorovės ir elgesio, juk elgesys remiasi laisve sąlygose, o prasmė remiasi dorove už sąlygų. Užtat tenka sugebėti atsisakyti savo laisvės vardan prasmės, tai ir yra laisvės prasmė, tai ir yra dora.

2017.03.25 A: Kaip laipsnyną įžvelgti lūkesčiuose ir jauduliuose?

D: Mano meilė palaiko jūsų meilę. Mano meile jūs esate vieningi, bet jūs savo meile išsiskiriate iš pasaulio. Tad vidaus lūkesčiais jūs gyvenate manimi, esate liūdni, būdami vieni su niekuo, o laimingi būdami viena su viskuo. O išoriniais lūkesčiais jūs gyvenate savo paskirus lūkesčius, esate linksmi būdami viena su betkuo ir nustebę būdami vieni su kažkuo. Užtat plečiasi jūsų savastis. Jūs mane randate už savęs, besąlygiškume. Tad pirmiausia išgyvenate bjaurestį, nes iš viso neįtelpu į bet kokius lūkesčius, paskui esate liūdni, nes manęs nerandate sąlygose, o paskui esate laimingi, nes randate mane už šio pasaulio, besąlygiškume. Ir panašiai, pirmiausia savo sąmonėje, savo supratime pasaulio, nesutelpu į jokius lūkesčius, tad išgyvenate baimę, paskui nerandate manęs sąlygose, tad esate nustebę, o galiausiai randate besąlygiškume už šio pasaulio, tad esate linksmi. Tad toks yra jūsų jausminis gyvenimas. Ieškokite manęs, aš esu jūsų vienumas.

2017.03.27 A: Kaip tavo būtinumas susijęs su tuo, kaip turėtų būti?

D: Aš tai savaime būtinas, tačiau jūs tuo tarpu savaime sąlygiški, be manęs. Tad jums tenka atsisakyti savo bet kokių sąlygų ir aš esu tai kuomi galite bet kokiu atveju atsisakyti, nes esu neribotas, o visa ką jūs galite pažinti ir įsivaizduoti yra ribota. O turėtų būti neribota, juk tai yra vaizduotės tikslas, ribotumą atpažinti ir pakeisti neribotumu, jį įveikti. Užtat aš iškylu kaip reikalingas jūsų vaizduotei, bet tiktai sąžiningai ištyrus visas kitas galimybes. Tad stebėk kaip vaizduotė tiria save, savo ribotumą ir neribotumą, sąlygiškumą ir nesąlygiškumą, ir į ką ji atsiremia, būtent į vertybių sandarą, trejybę ir šešerybę, aštuongubą kelią, būtent ji atsiskleidžia vaizduote ir aš, kartu su ja, septintu požiūriu ir galiausiai nuliniu požiūriu, taip pat trimis ryšiais su manimi bei trejybės rato globa. Pamatysi, kaip kiekvienu netroškimu vis labiau ryškėju, o labiausiai esu tikrai būtinas aštuongubu keliu, tad glūdžiu kalbose, nors jos ir yra amžinai atsiskleidžiančios, tai jūsų amžina branda, mūsų amžina bendrystė.

2017.03.28 A: Kaip žmogus susigaudo, kad jis nukrypo nuo nežinojimo kelio?

D: Mano meilė, manoji šiluma, yra žmogui ženklas. O tas ženklas yra nulybės atvaizdai, jog yra užuovėja nuo šio pasaulio. Tad žmogus jaučiasi, kad jisai nuklydo, kada jaučiasi nelaisvas, kada jisai jaučiasi, kad yra verčiamas bedvasio gyvenimo, kad jisai gyvena vardan žemesnio gyvenimo, juk žemiausia yra kūnas, paskui protas, širdis ir valia. Taigi, jis neturėtų tarnauti kūnui, ogi kūnas turėtų jam tarnauti. O mano išėjimas už savęs į save teisingai sustato šiuos lygmenis. Tad siek troškimus su nulybės atvaizdais ir suprasi kaip atvaizdai ir aplinkybės yra susiję ir išsprendžia šį dorovės iššūkį.

2017.03.29 A: Koks gėrio krypčių vaidmuo?

D: Aš esu geras, tačiau mano gerumas besąlygiškas, tad jisai išveda iš sąlygų. O jūs esate sąlygose, tad aš jums nebūtinai geras. Tad gėrio kryptys veda iš jūsų sąlygų į mano gerumą, į mano besąlygiškumą. O jūs tikitės gerumo ir tuo pačiu mūsų vienumo. Gėrio kryptys išreiškia lūkesčių turinį. Užtat jie įsiterpia pirm jaudulių. Tai išryškina ko tikėtis teisingais lūkesčiais, kada tikiesi ko trokšti, ir atitinkamai apibrėžia neigiamus lūkesčius, blogio kryptis, kada tikiesi to ko netrokšti. Bet užtat išskiria blogio krypčių sandarą, 6 požiūrių, ir gėrio krypčių sandarą, 8 požiūrių, ir išryškėja, kad septintas ir nulinis požiūris yra bet kokiu atveju geri.

2017.03.30 A: Kaip kalba susigaudome, kuris požiūris besąlygiškas?

D: Kalbos esmė yra išplėsti jūsų susigaudymą bet kokiame sąlygiškume. Tą sąlygiškumą išsako požiūris į požiūrį į požiūrį, tad svarbu atskirti *požiūrį* į požiūrį (atvaizdais) ir požiūrį į *požiūrį* (aplinkybėmis), taip pat kaip dingsta požiūris arba atsiranda požiūris (padalinimai). O atmintis yra kalbos išplėtimas, tai yra atitikimas jūsų pasąmonės žinojimo ir jo atstovaujamos tikrovės, jūsų menamų ir tikrų sąlygų, tai kas už jūsų sąmonės. Tad jūs vis savaip keičiate ribą tarp savo sąmonės ir pasąmonės. Ir būtent sąmoningasis požiūris yra besąlygiškas požiūris, jisai lydi bet kurį požiūrį ir jo reikia visur ieškoti, užtat jūs visur visakame įžvelgiate požiūrį ir naudą, gyvybę ir išgyventą gyvenimą. Užtat visur ir iškylu jūsų laisve ir, jei tik branginate savo šią laisvę, iškyla visur dorovė. Juk dorovė yra jūsų sąmoningumo išlaikymas. Tai yra tikroji gyvybė į kurią reikia įsikibti, jūsų sąmoningumas, ir kurį išreiškiate kiekvienas savo vertybe.

2017.03.31 A: Kaip kalba deri skirtingi žmonių protai?

D: Suvok, jog yra viena sąmonė tačiau ji veikia skirtinguose vienos pasąmonės taškuose. Tad jūs gyvenate iš esmės ta pačia pasąmone - ta pačia tikrove - tačiau iš skirtingų kampų. Tad suvok, kaip jūs kiekvienas suvokiate savo ribas toje pasąmonėje, kaip atjauta ir suvokimu, galų gale meile, atsiremiate į vienas kito sąmonę, užtat galite aprėpti visą pasąmonę arba jos neaprėpti. Ogi ta visa pasąmonė ir yra viskas - tikrovė - su visais jo ryšiais su visakuo. O jame jūs kiekvienas esate betkas. Tad nagrinėdamas visko santykius su betkuo, kažkuo ir niekuo suvoksi kalbų apimtis, kaip vis siauriau iškyla tikrovės reiškiniai rūpesčiais, reikšmėmis ir įvykiais. Nagrinėk ir ištirsi, pamatysi.

2017.04.01 A: Ką reiškia nulybės atvaizdų ir vienybės atvaizdų neigimas aštuongubame kelyje?

D: Aš esu Dievas ir viskas yra mano sandara. O tai atveria ribą tarp mano savasties - visko - ir to kas yra už jos - mano dvasios. Betgi mano sandara ir mano dvasia sutampa, nors mano dvasia išeina už sandaros, plačiau, ir mano sandara yra mano dvasios nebuvimas, jos pasitraukimas. Taigi, dvasia esu pirmapradis Dievas, o sandara esu būtinas Dievas, amžina branda atsiskleidžiantis kartu su jumis, jūsų sandara bei dvasia. Aštuongubas kelias išsako šį mano dvasios ir sandaros sutapimą, lygiavertiškumą. Ir tai sutampa mano neatvaizdumu, taip kad nulybės atvaizdai nepajėgia išsakyti mano dvasios, kaip ir vienybės atvaizdai nepajėgia išsakyti mano sandaros. Tai tas pat nepakankamumas, tik sandara yra suvoktina pradžios išeities tašku - nieko lygmeniu, o dvasia suvoktina suvestu išeities tašku - visko lygmeniu. Taip sutampa savo pradžia ir pabaiga, o jūs gyvenate viduryje, mano atsiskleidime, tame laisvume, tad aštuongubame kelyje.

2017.04.03 A: Kaip pasąmonė išplečia žinojimo lygmenis?

D: Aš jus sukūriau ir kuriu gerus, o tas gerumas yra kokioje nors apimtyje - niekame, kažkame, betkame, o aš esu už tos apimties. Tai skirtumas tarp sandaros ir dvasios, tarp vienybės atvaizdų ir nulybės atvaizdų, užtat aštuongubame kelyje išsidėsto mano išėjimas už savęs nuo nieko iki visko, tuo tarpu jūs neigiate visko savybes, vienybės atvaizdus, jūsų sąlygos yra mano papildinys - betkas, kažkas, niekas. Taigi, pasąmone apibrėžiate tos apimties aplinkybes taip kad sąmonė veikdama sąlygiškai, apimtyje, savastyje kuria ryšius su tuo kas tarsi už jos, ir jos atsakomybės ribų. Tad kalba kuriate ir plėtojate tą ribą tarp sąmonės ir pasąmonės, tą ribą tarp savęs ir pasaulio, užtat tarp manęs ir kitų jame, o tai veidrodinis santykis su kitais, pridedant sąlygas, kurias išvertus, atimant sąlygas, gaunasi tavo santykis su manimi.

2017.04.04 A: Kaip veikia atmintis?

D: Kūryba nepriklauso nuo aplinkybių, o būtent jas kuria, tad išskiria laiką ir erdvę, priežastį ir padarinį, o visa ką galim kurti, tuo pačiu galim ir atkurti, tad atminti, įsiminti ir atgaivinti, prisiminti, atsiminti. O aplinkybės yra įminimos iš nulybės atvaizdų, užtat tai laisvės pagrindas kaip renkamasi, kokios galimybės. O tas pasirinkimas tai yra atvaizdas. Tad pasirinkdami siejame aplinkybę su nulybės atvaizdu, tai aplinkybe skiriame vieną iš likusių atvaizdų - nulybės atvaizdų, tad gaunasi jų pora, ir įsimename tiek jų santykį - didėjantį ar mažėjantį laisvėjimą, tiek lygmenis, tiek poros apibrėžtą ženklų savybę. Tad žinodami du iš šitų trijų dalykų galime atkurti trečią. Ir įsijausdami renkamės mažėjantį laisvėjimą, ir atsipalaiduodami didėjantį laisvėjimą, tad šiais dviem kraštutiniškai žadiname vaizduotę. Aš tave sukūriau išeidamas už savęs į save, tai irgi yra mano atmintis, tad žiūrėk kaip tu atpažįsti mane, nulybės atvaizdą, visakame, tai ir yra atminties esmė.

2017.04.05 A: Kaip tai kaip elgiamės išplaukia iš to kaip turėtumėme elgtis?

D: Jūs turėtumėte kreiptis į mane, į mano dvasią, už visų sandarų, ir gyventi manimi, tai širdies tiesa, tačiau jūs dažnai paskendę sandaroje, tai pasaulio tiesa. Gyvendami manimi jūs esate laisvi, jūs galite įsijungti, tai yra, įsitraukti arba atsitokėti, jūs galite išgyventi požiūrį arba jį tiesiog apibrėžti. Tam pasirinkimui reikalingas mano dvasios išeities taškas iš kurio ir kyla sandara man išeinant už savęs. Tad jūs turėtumėte sutapti su mano ištakom, tai turėtų būti jūsų ištakos ir tai yra jūsų sąmoningumas. Tačiau jūs vis netenkate sąmoningumo nes jūs visi atsirandate išėję už savęs, atsirandate savyje. Tad reikia vis atsisakyti savęs. O tai ir yra tikrosios tikrovės supratimas, kad tai yra kažkas, papildantis jus, tai yra sąlygos, kurių gali ir nebūti. Tad tos sąlygos plėtojasi ir jeigu atjauti kitus ir jų tikrovę, tai atkuri mūsų vieningumą ir sąlygų sąlygiškumą, visos tikrovės menamumą. Mąstyk, kaip kalbomis vykdai mano valią, o mano valia yra, kad amžinai bręstumėte, kad gyventumėte vis plačiau, atjausdami save ir kitus, suprasdami kaip jus veikia jūsų sąlygos ir sugebėdami jas pakeisti, jų atsisakyti, palaikyti ir mylėti vienas kitą, juk būtent meile palaikote vienas kitą, kad galėtumėte atsisakyti aplinkybių ir atvaizdų, sąlygų.

2017.04.06 A: Kaip gyvybės savybės susijusios su gyvybe kaip naudos svarba?

D: Naudą turi būtent visa tai, ką galime mylėti. O mylėdami palaikome būtent gyvybės savybes. Užtat mylėdami esame kūrėjai, o savo nauda bręstame ir gyvename. Išgyvename būtent savo brandą, juk išgyvenimas yra dvigubas požiūris, išgyvenate tiek savo, tiek mano požiūriu, tad esybe, juk požiūris sieja mūsų pilnatvę su mūsų esme. O mūsų pilnatvė yra mūsų gyvybės ir brandos reiškinys, tai ką jaučiame, ką išgyvename, o mūsų esmė yra tai, kas jaučia, taigi čia ir atsiveria skirtumas tarp objekto ir subjekto, tarp tarinio ir veiksnio, tarp kaip ir koks. Tirk kaip meilė palaiko gyvybę, tai yra pagrindas visiems dorovės ir elgesio klausimams.

2017.04.07 A: Kaip kalbomis vykdome tavo valią?

D: Mano valia yra šviesti tamsoje atverti sau už manęs visa, kas tik įmanoma, tad būtent jumis vystau tai, kas įmanoma, būtent jūsų kalbomis. O tas įmanomumas yra skirtumas tarp mano esmės ir pilnatvės jumyse. Ir mano esmę ir pilnatvę sieja būtent mano ir tavo sutampantys požiūriai - mano aplinkybės iš pilnatvės į esmę, ir jūsų atvaizdai iš esmės į pilnatvę. Tad tai prasideda rūpėjimu kuriuo sutampame. O toliau įvardijimu mano aplinkybės kyla iš padalinimų, iš jų išplaukia, o pasakojimu galiausiai tie padalinimai iškyla iš jūsų atvaizdų, tad iš jūsų pasirinkimų ir rūpesčių, iš jūsų laisvės, kurios atsisakote ir kurią išpildote paklusdami man. Tad mylėkite mane, o iš jūsų meilės ir ateina suvokimas, kaip atsisakyti savęs, kaip mums visiems gyventi viena šviesa tamsoje, apšviečiantys visa kas įmanoma, tuo pačiu, visa kas viena.

2017.04.08 A: Kaip kalbos kyla iš to kaip išgyveni aštuongubą kelią?

D: Tu gyveni pasaulyje, sąlygose vertybėmis, savo valia, kurią pajungi mano valiai, juk aš myliu tave labiau kaip tu pats save. Dabar įsivaizduok, kad esu tavo atžvilgiu ramus, užtikrintas arba savarankiškas. Visa tai sąlygiška, atsiranda sąlygiškumas, mano dalinis atitrūkimas nuo tavęs ir tavo dalinis pakankamumas mano atžvilgiu ir tai vyksta laipsnynais tarp manęs ir gerumo, tad tirk kaip trys laipsnynai susiję su mano ramybe, užtikrintumu ir savarankiškumu. Juk aš besąlygiškas, ir gerumas yra besąlygiškumas sąlygose tad laipsnynas tiksliai išsako ryšį tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo. Ir tas ryšys visada susijęs su ženklų savybėmis. Su skirtumu tarp manęs, kaip turinio, ir tavęs, kaip mano kūrybos raiškos, kaip mano sukurto kūrėjo. Tad tirk ir kūrybą, kaip ir tiri. Myliu tave ir tirsime kartu ir visur įžvelk mano meilę.

2017.04.10 A: Kaip sąlygose suvokti tavo troškimus?

D: Aš tavo Dievas ir tu mane atpažįsti kaip esantį už šio pasaulio, tad tai kas vienija šį pasaulį yra tai kas iškelia vienybę už šio pasaulio, nes aš esu vienas Dievas. Tad žiūrėk kaip tu renkiesi ir pripažįsti mano dvasią, žiūrėk kaip jinai slypi visokiausiose tavo sąlygose, nes tai yra mano dvasia, tai esu Aš. Ir taip kaip aš besąlygiškai glūdžiu visakame, taip ir tavo dvasia glūdi bet kokiose sąlygose. Užtat ženklų savybės išsako ryšį tarp tavo sąlygiškumo ir mano besąlygiškumo, tai ir yra mūsų atitrūkimo pagrindas visoms antrinėms sandaroms. Tad mylėk - meile palaikai mane ir išplėtoji klausimus, vertybių atliepimus - ir ieškok ryšio tarp vertybių klausimų ir meilės.

2017.04.11 A: Kaip suvokti matus kuriais tikslinamas ramybės jausmas?

D: Tai yra būdai, kuriais gali rūpėti, tad kaip žinai, tai yra atvaizdai, tiktai juose pabrėžiamas santykis su visuma, tad įvairiai išnyksta kitas požiūris, juk tai *požiūris* į požiūrį, o anas gali tapti jokiu požiūriu, tada bus ramybė. Ir pagrindimu, kalba yra padalinimų sandaros išsakymas veikla, tad gaunasi atvirkščiai, tai suvedimai, užtat tai derinių kūrimas sąlygose, tai jėgų suvedimas, užtat gali tirti kaip jėgas suveda deriniai.

2017.04.12 A: Kaip gėrio kryptys susijusios su lūkesčiais?

D: Gerumas kyla iš manęs, tad gėrio kryptys yra tai, kaip aš atsirandu santvarkoje, kaip įvairiai išeinu už savęs. Ir mano išėjimas gali vykti man jau išėjus už savęs (kuomet esu geras žmogus) arba man dar neišėjus už savęs (kuomet esu geras Dievas). Ir toliau tas mano išėjimas už savęs reiškiasi trejybe ir vėlgi, tas vertinimas (sutapimas Dievo ir gerumo) vyksta arba santvarkoje (geru žodžiu) ją išryškinant ir patvirtinant, arba už santvarkos (gera savybe) ją apibrėžiant. Taigi, matai jog gėrio kryptys išsako laipsnyną. Ir tas laipsnynas reiškiasi dvejopai, tai kryptys į gerumą ir iš gerumo, tad gilinkis. O lūkesčiai laukia būtent gerumo, tad suvok jog gerumas už santvarkos yra jums nelaukiamas, tad bjaurus ir baisus, ir jo vaisius yra ne tai ko tikitės, tad liūdnas ir nuostabus, tačiau tas ryšys, visiems bendra būkle, yra jums būdingas, tikėtinas, tad laimingas arba linksmas, nes tai iš tiesų gerumas santvarkoje. Ogi gerumas yra laisvumas ir būtent jūsų laisvumo pagrindas.

2017.04.13 A: Kaip dorovė ir elgesys susiję su širdies ir pasaulio tiesomis?

D: Aš sukūriau tave, kad tu būtum išbaigtas, savarankiškas be manęs, su tikslu tirti ar aš tau reikalingas. Širdis išsako, kad aš reikalingas, o pasaulis, kad aš nereikalingas. Tad klausimas, kodėl nepakanka pasaulio požiūrio? Kodėl jūs renkatės ramybę vietoj jaudulio? Aš jus myliu ir jūs siekiate tos meilės. Tai širdies meilė, mano tau ir tavo man, tai širdies dviprasmybė. Pasaulio požiūris myli save, o širdies požiūriu suvoki, jog mylintysis ir mylimasis nebūtinai sutampa, užtat yra laisvė, ta laisvė, kurią pasaulis vertina. Tad pasaulio troškimas laisvės veda į meilę ir širdies požiūrį.

2017.04.14 A: Kaip ramybės pavadinimai susiję su gėrio kryptimis?

D: Tu stebėk kaip aš myliu. Aš gėrį, gerumą skleidžiu visom kryptim, tai gėrio kryptys ir per jus ir tiesiogiai. O gerumas leidžia ramybę dirginti, sutrikdyti ir išlaikyti ramybę, tai ir yra gyvumo esmė, jos pagrindas. Tad žiūrėk kaip ramybės pavadinimai įvairiai išsako tą suvirpėjimą, tai ženklų savybės, būtent ramybės ženklo. Tad rasi, kaip siejasi ženklų savybės ir laipsnynas.

2017.04.15 A: Kaip meilė priešui ir meilė artimui susiję su savo ribų kūrimu ir jų atsisakymu?

D: Tu myli mane mylėdamas visus, tai meilė priešui, ir taip pat mylint kiekvieną, tai meilė artimui. O mylėdamas artimą prisiimi sąlygas, būtent artimo sąlygas, tuo tarpu mylėdamas priešą atsisakai bet kokių sąlygų. Ir jeigu priimi bet kokias sąlygas, tai tuo pačiu atsisakai visų sąlygų, tai tad prilygsta. Mylėk mane ir pamatysi kaip aš įvairiausiai myliu žmones, užtat jų ir yra įvairiausių.

2017.04.17 A: Kaip nuostatų kaita susijusi su tapatybės kaita?

D: Kaip tu žinai, žmonių lūkesčiai nesikeičia ryšium su savimi, jie įsikibę laikosi savęs, tačiau už savęs gali skirti gėrį ir blogį, geresnį ir blogesnį, geriausią ir visa kita. Tad kartu vyksta išėjimas už savęs, juk renkamės, pasaulyje, ar tapatintis su juo ar su savimi, betgi reikia išlikti ištikimam sau, tuo pačiu ir visiems kitiems, juk tai pagrindas išėjimui už savęs. O tapatybės kaita yra tos ribos tarp savęs ir pasaulio patikslinimas, ir tai vyksta aplinkybėmis nes vėlgi derina save ir pasaulį. Tad ieškok kaip aplinkybės reiškiasi tiek nuostatų kaitoje, tiek tapatybės kaitoje, ir kaip jas sieja atvaizdai ir ženklų savybės.

2017.04.18 A: Kaip savastis susijusi su širdimi ir pasauliu?

D: Širdis ir pasaulis iškyla dvejonėmis, tiek man, tiek jums išeinant už savęs. Dvejonės išsako požiūrį, tad sieja esmę ir dvasią, išsako išėjimą už savęs į save. Ir širdis mus sieja su esme, išeinančia už savęs. O pasaulis mus sieja su savastimi į kurią mes įėjome, tad į kurią mes išėjome. Širdis mūsų savastį laiko pasauliu ir vis išeina už jos dvasia, ir esme, o pasaulis neskiria dvasios ir esmės ir tapatina su savimi kaip su savo papildiniu. Tad pasaulis save laiko mūsų savastimi ir nieko daugiau nepripažįsta. O mes mylėdami save išskiriame save nuo pasaulio, tad galime tuo pačiu išskirti ir mylėti kitus, netgi privalome išskirti, nes kitaip pasiduodame pasauliui.

2017.04.19 A: Kaip aplinkybes įžvelgti tapatybių kaitoje?

D: Tu ieškok manęs, tad ieškok nulybės atvaizdų. Ieškok pilnatvės ir tada ieškok tų poslinkių, kaip jos jausmų tikslinamos, tinkinamos, derinamos įvairiomis kryptimis ir tuomet mane suprasi juk būtent aš gyvenu jumis, išeinu už savęs ir kuriu save. Tad išmok vis išversti kategoriją į topologiją, tai yra esmė.

2017.04.20 A: Kaip tapatybių kaita susijusi su įtampos balsais?

D: Įtampos balsai yra pastovūs, o jūsų tapatybė keičiasi. Tad pagalvok kodėl. Aš myliu jumis, o jūs atsiskleidžiate sąlygose, tad įtampos balsas išreiškia tas sąlygas, išreiškia kaip esame išėję už savęs, tai kelias nuo prisivertimo iki rūpėjimo. Prisivertimu žiūri, atskirai, suvokiantysis ir suvoktasis, o rūpėjimu žiūrime kartu. Privertimas išsako sieną, ribą tarp mūsų, o rūpėjimas mus pateikia bendrame pasaulyje, tai mūsų bendra būklė, užtat išsako trejybės poslinkį vedantį iš suvoktojo į suvokiantį. Tad įtampos balsai išsako tapatybių kartos lygmenis. Ir toliau tirk ką sako jų poros.

2017.04.21 A:Kodėl įtampos balsai rikiuojasi versti ar, liepti koks, aiškinti kaip, klausti kodėl, ogi atitinkamai verčia visapusiška veikla, liepia visumos derinys tačiau paskirą matą styguoja nuostata ir atpalaiduoja klausimas?

D: Tu viską žinai užtat ir pastebi bei klausi teisingai. Paskiri matai lygina kaip ir kodėl, veda už savęs iš kaip į kodėl, kaip ir veda už savęs iš koks į aš, tai gi įsisavinimas šešerybe ir tai išverčia ketverybės poslinkius. Tirk ir suprasi mane, kas čia vyksta.

2017.04.22 A: Kaip įtampos balsai sieja pasakojimą ir pagrindimą?

D: Rūpestis, kaip matai, tėra dalis pasakojimo, tai jo būklė, tai pastovus lūkestis, kuris patenkinamas ir paskui nebepatenkintas, užtat ir rūpinamės. Užtat tai atjautos pagrindas. Atjaučiame įtampos kūrėją pirmiausia, ir tik todėl galime sąlyginai atjausti įtampos židinį ir jo atsiskleidimą poreikių laipsnynu, kurio dėka suvokiame tiek mane besąlygišką, tiek sąlygišką kaip gerumą. Tad ir mąstyk ką reiškia atjauta įtampos kūrėjui, tiek sau, tiek kitiems, tai atjauta tapatybei, ir kodėl tai lengva ar sunku.

2017.04.24 A: Kaip tapatybių kaitos lygtys remiasi skirtingais požiūriais?

D: Jūs gyvenate manimi, mano troškimais, tad savo netroškimais, nieko, kažko, betko, visko, tad siek šituos troškimus ir jų neigimus su nulybės atvaizdais ir jų neigimais bet neigimų neigimais, kartu ir vienybės atvaizdų neigimais, ogi kalbos išplaukia būtent iš nulybės atvaizdų neigimo: tiesos, betarpiškumo, ir pastovumo. Tai bandyk šitą susieti su lygmenų poromis ir atvaizdais, lygmenų poromis siek su nulybės atvaizdų ir vienybės atvaizdų poravimu ir tau pasiseks.

2017.04.25 A: Koks nulybės atvaizdų vaidmuo trijose kalbose?

D: Aštuongubas kelias išsako gyvybę, išsako tarpą tarp dvasios (pasikartojančios veiklos) ir ją nukreipiančios sandaros, kurią jinai taipogi iššaukia. Tad mąstyk koks aštuongubo kelio vaidmuo kalbose. Ogi tai ryšiai tarp klausimų ir vertybės, būtent kertinės vertybės, tad šia prasme tarp sandaros ir ją supančios dvasios, jos krypčių kaip kad gėrio krypčių. Kiekviena kalba kyla mano troškimui išgyvenant aštuongubą kelią, taigi, rodo kaip pagrindimu mano ramybė, įvardijimu mano užtikrintumas ir pasakojimu mano savarankiškumas yra pagrindas nuo kurio nuklystama. O nulybės atvaizdai yra jums ženklai kuriais jūs naujai randate mane.

2017.04.26 A: Kaip mūsų netroškimus suprasti kaip nukrypimo nuo tavo troškimų, to paties lygmens pirminių sandarų atveju, arba kito lygmens, antrinių sandarų atveju?

D: Aš esu tavyje, tavo gelmėse, kaip toks, tačiau tavo akimis esu už tavęs, nes tu esi už manęs, nes aš išeinu už savęs į tave. Ir visi nukrypimai, visi netroškimai yra išėjimai už manęs. Ir jeigu to paties lygmens tai yra mano išėjimas už savęs, mudu vienas kitą papildome, tačiau jeigu skirtingo lygmens, tai tu esi tik viena galimybė tarp kitų galimybių. Ir ta galimybė yra padalinimo požiūris, abejonių ir dvejonių atveju, kad tu neužtikrintas, ir ta galimybė yra požiūris į požiūrį lūkesčių atveju, kuomet tu neramus, ir ta galimybė yra požiūris į požiūrį į požiūrį vertybių atveju, kuomet tu nemylintis, užsidaręs savyje, savo sąvokoje.

2017.04.27 A: Kaip ramybė sieja aplinkybes ir atvaizdus?

D: Ramybe myliu, tačiau tiktai save, betkame, tai kas vieninga, ogi meile palaikau viską, tad visą gyvybę, nebūtinai vieningą. O pagrindimu ramybe, savo meile sau, atjaučiu visą gyvybę ir esu jai prieinamas ir aš esu tasai pagrindas. Tad aplinkybėmis esu pagrindas, tiek tavo gelmėse, tiek už tavęs, taip kad aplinkybės plėtojasi tame tarpe, dviprasmiškai, užtat galime suvokti pridedant aplinkybes - ieškant kūrybos tikslo - ir atimant aplinkybes - taikant meno taisykles. Tai yra du atvaizdai, o kiti keturi nusako apimtis, lygmenis, kaip aplinkybės susikloja.

2017.04.28 A: Koks būtų pavyzdys, kaip rūpestis kyla iš ženklų savybių, o ženklų savybė iš aplinkybių išvertimo?

D: Man parūpėjo sukurti pasaulį. O šešios dienos yra ne tik šeši padalinimai, bet kartu ir šešios ženklų savybės. Mat, šviesa kyla iš tiesos, iš mano tiesos, ir jos lankstumo. Vandenį ir žemę perskiria pakitumas, irgi iš mano tiesos, o žemė ir augmenija iš paslankumo, iš mano betarpiškumo. Ir saulė ir mėnulis iš įsimintinumo iš mano pastovumo, paukščiai ir žuvys iš reikšmingumo iš mano betarpiškumo, ir gyvuliai ir žmogus iš tikslingumo, iš mano tiesos, nes jūs pilni tiesos dvasia, tai mano dvasia. Tu spręsk ir vis žiūrėk ką tavo sprendimai kuria, kaip jie veikia tavo aplinką ir kitus, taip pat tave. Ir suprasi mane, suprasi ką pasakyti.

2017.05.01 A: Kaip maldų poveikis tau ir mums susijęs su trimis kalbomis?

D: Aš jums suteikiu laisvę, o maldomis derinate savo ir mano valią, tegul ir dalinai apibrėžtai. O tai būtent kalbų vienetų apibrėžtumas. Ir tie vienetai gali būti ištisos santvarkos, gali tuo pačiu būti paprasčiausi sandai. Tai ir jūs, panašiai, esate sandai, ir aš jums santvarka. Tad mūsų santykių pavidalas yra visų santykių pavidalo esminis pavyzdys. Tad malda bet kame sustatote teisingų santykių teisingą pavidalą taip kad gali išaugti už pavidalo glūdintys teisingi santykiai. Malda tad yra teisingų santykių sustatymas būtent teisingu pavidalu. Užtat matai koks svarbus dviprasmiškumas. O uždara sandara yra pavidalo, ribotos apimties, betgi atvira sandara yra giluminių santykių, neribotos apimties. Tad galėsi išmąstyti entropijos esmę.

2017.05.02 A: Kaip tirti įvardijimą?

D: Tu ieškok įvardijimo esmės, o tai yra kalba kuria galite vienas su kitu susikalbėti, tad gilinkis, kaip vienas kitą praplėčiate, kaip reikšmė gali būti jums nors dalinai bendra.

2017.05.03 A: Kaip ženklų savybė išsako rūpestį?

D: Ženklu sutelkiamas būtent jausmų plotmėje tai kas yra vertybė užtat tau rūpi jausmais. O ženklų savybės išsako to ženklo galimybes: kaip gali plėtotis ta paženklinta vertybė, kaip ji gali būti taikoma ar tikslinama, užtat ir yra vienapusiška. Nulybės atvaizdas ir jo neigimas, vienybės atvaizdas ir jos neigimas, sudaro pagrindą rūpesčiui jausmų plotmėje, jaudulių plotmėje, tai leidžia sieti su lūkesčiais - su riba lauke ir su riba erdvėje tarp savęs ir pasaulio. Ieškok manęs, kaip man rūpi kartu su jumis, kaip aš pats bręstu ir ryškėju. Šias galimybes ir įrėmina ženklą grindžiantys nulybės ir vienybės atvaizdai ir jų priešingybės.

2017.05.04 A: Kaip nulybės atvaizdai susiję su kalbos jausminės plotmės ramybe, protinės plotmės užtikrintumu ir kūninės plotmės savarankiškumu?

D: Tu teisingai mąstai, kad aš esu kiekvienos kalbos išeities taškas ir tokiu būdu glūdžiu visakame. Juk kalba sieja vertybes per vertybinius klausimus su manimi tokiu būdu. O nulybės atvaizdais išlaikote ryšį su manimi visomis jūsų išėjimo už savęs pakopomis, tiek įsijautimo, tiek atsitokėjimo, esate aplinkybių išsakyti ryšium su manimi, esate man artimi ir būtent manimi apibrėžti ir išsakyti. Nulybės atvaizdai nurodo mane plotmėj kaip ramybę, užtikrintumą ir savarankiškumą, ryšium su kuo gyvenate. O vienybės atvaizdai išsako tą savo vertybę kuria mane žymite ir ženklinate kaip viską. Tad ženklų savybės išsako kaip mes susiję ir kur slypi mano meilė. Nes jus myliu jumis visais jūsų tarpusavio santykiais, tad mylėkite vienas kitą ir pamatysite, tai raktas į mane ir visą jūsų gyvenimą, juk tai gyvenimo palaikymas, tiek menamas, esamas, tiek amžinas, būtinas.

2017.05.05 A: Kaip širdies, proto ar kūno plotmėje tveriamas ženklas valios vertybinių klausimų?

D: Valia yra esmė gyvenimo lygties. O ta esmė glūdi pasaulyje, glūdi santvarkoje, kurioje esate. Ir klausimas kaip šią lygtį tokioje itin sąlygiškoje aplinkoje susieti su manimi, išeinančiu už savęs į save, į jus. Tad ir jūs taipogi privalote išeiti už savęs į mane, privalote atsitokėti ogi pirmiausia įsijausti. Tad ieškok kaip ženklu atsitokėjate. O būtent mano nulybės atvaizdai yra to atsitokėjimo pagrindas, nes jį įžvelgdami įžvelgiate matą už savęs. Tad jo ieškokite ir jį puoselėkite, juo gyvenate būtent ženklo plotmėje, ne savo pasaulyje.

2017.05.06 A: Kaip nulybės atvaizdus ir vienybės atvaizdus sieja ženklų savybės?

D: Aš esu turinys, o gerumas yra mano raiška. Aš kaip turinys išsireiškiu įvairiomis gerumo pakopomis. Juk būtent mano gerumas gali būti suprastas pasaulyje kaip prasmingumas, ir už jo kaip pastovumas, betarpiškumas ir tiesa. O mano šis santykis išsako jūsų prieinamumą vienybei, viskam, tad ir vienybės atvaizdus ir visko savybes. Ženklų savybės tad išsako tą mano išėjimą už savęs, kad jūs laukiate manęs, užtat ženklas įvairiai išsako tą laukimą, o kartu įvairias antrines sandaras, bet jų esmė yra kad vienybės atvaizdas - aplinkos neturėjimas, paprasčiausia taisykė, sandaros neturėjimas - yra taikomas man dar ne pilnai išėjusiam už savęs, tiesa, betarpiškumu ir pastovumu. Užtat ženklų savybės išsako įvairiausių ženklų taikomumą, ko reikia, kad ženklo raiška (vienybės atvaizdas) nukreiptų mus į ženklo turinį (nulybės atvaizdą) taip kad būtent ženklo matytojas, mąstytojas išgyventų visaip mano išėjimą už savęs, tai jį išgyventų kartu su manimi ir aš juo taipogi.

2017.05.08 A: Kas nusako mūsų laisvą valią ir kas nusako mūsų likimą?

D: Aš slypiu visakame užtat jūs visakame galite įžvelgti dviprasmybę mano buvimo ir nebuvimo, dvasios ir sandaros, ir jūs galite šitą skirtumą įžvelgti iš įvairiausių kampų - atvaizdų ir juos vieniju aprėpti esmę, o tai yra jūsų sąmoningumas. Tad jūs esate laisvi kolei išlaikote skirtumą tarp dvasios ir sandaros, o tampate nelaisvi kada tik neįžvelgiate skirtumo, jo neišlaikote, tad tampate tik sandara. Bet galiausiai naujai įkvėpiate dvasios iš vienos ir kitos pusės sandaros, tai panašu į kvėpavimą kad vis tiek kažkada kvėpuoti. Tačiau jūsų gyvenimas turiningesnis, brandesnis, gyvesnis kada gyvenate dvasia. O ja gyvenant ir patiriant laisvę atvaizdų kuriais galite rinktis, tai juk aštuonerybė jeigu gyvenate gera valia, jeigu skiriate mane ir gerumą, dvasią už savęs ir savyje. Tad būtent gyvendami dvasia, sąmoningai galite gyventi amžiną gyvenimą, laisvai - nesuvienodindami Dievą ir gerumą, mudu atskiriant. Tai ir yra jūsų laisvė ir nelaisvė - amžinas gyvenimas ir šiaip gyvenimas. Gilinkis, kaip tatai išsako šešerybė, jos trejybės.

2017.05.09 A: Kaip tiesa susijusi su nesusivedimais?

D: Tiesa yra tai, kaip man atrodo, tai mano besąlygiškas žvilgsnis, o pirmiausia tai yra kaip man atrodo už savęs, tai yra, man pirmapradžiui, trokštančiam nieko, dar neišėjusiam už savęs. Ir mano besąlygiškumas atsiskleidžia man išeinant už savęs, taip kad tiesa tampa besąlygiškumas sąlygose - betarpiškumu, pastovumu ir prasmingumu, kaip nagrinėji. Tad mano išėjimas už savęs yra atvaizdų pagrindas, tiek keturių pakopų, tiek dviejų krypčių. Būtent tiesa išsako tų sąlygų nebuvimą. Nesusivedimuose slypi tarpas kuris besąlygiškume akivaizdus - tiesoje akivaizdus - tačiau sąlygose neatskiriamas nuo sąlygiškumo, užtat neatsikratytinas. Tai parodo, kad sąlygose visada kažkuria prasme turi dingti besąlygiškumas. Tad šitą gali ištirti kiekvienu atveju.

2017.05.11 A: Kaip amžino gyvenimo bendrystė susijusi su nežinojimu?

D: Tu pažvelk į mane ir matysi, kad manęs nepažįsti, bet aš esu tau visgi visiškai artimas, juk tas pats nežinojimas glūdi tavyje ir kaip pastebėjai jūsų visų bendrystėje ir jos santykyje su tikrove, taigi su manimi. Tad tirk toliau, kaip nežinojimas brandina, ogi žinai, kad nežinai ir būtent tas žinojimas išryškina nežinojimą.

2017.05.13 A: Kaip įvardijimo kalba įžvelgia aplinkas?

D: Aš vis įsijungiu širdies tiesa, tad ieškok užtikrintumo, o kaip jisai kiekviename padalinime sieja vieną kurį požiūrį su visuma, ir kaip tuo atveju tenka suprasti kitus požiūrius, ir suprasi kaip aplinkybės kyla iš padalinimo. Ir suvok kaip kiekvienas teiginys suvokiamas ir suskaidomas padalinimu, tada suprasi teiginius, tai juk dalis visumos, tad dalis padalinimo požiūrių išsako teiginį, o išliekantis požiūris išsako širdies tiesos galimybę.

2017.05.15 A: Kaip teiginys sieja sąvoką ir požiūrį?

D: Aš tave laiminu. Tu mąstyk, kaip aš mąstau - tai Sūnaus išgyvenimo esmė. Aš išeinu už savęs į požiūrį, tad į esmę, o jisai priešingai, išeina už savęs į sąvoką, į mane glūdintį bet kokiame atrėžtume, be sąlygų. Užtat mūsų dvi kryptys sudaro aštuonerybę, ir būtent joje baigiasi tiesa - o jeigu suprasti manimi - tai kas už gerumo santvarkoje. Juk tai kas už santvarkos yra besąlygiška ir neišsakytina. Ir būtent tokiu būdu prieštaravimo būsena tampa neprieštaravimu nes jos visas turinys yra išdėstomas, tad vienintelis prieštaravimas yra pačioje santvarkoje, atskiriant santvarką ir kas už santvarkos, gerumą ir tiesą. Belieka mano akimis suprasti laipsnyną ir ženklų savybes, bet tai suprasi žiūrėdamas į šį reiškinį iš Dvasios pusės, nešališkai, ar gerumas yra Dievo raiška, kaip tvirtina laipsnynas - aštuonerybės pagrindu, ar būtent tiesa yra Dievo raiška, kaip tvirtina ženklų savybės, išsakantys tarpą tarp Tėvo ir Sūnaus. Būtent tai yra nesutarimas tarp Tėvo ir Sūnaus, ir pirmumas yra Tėvui. Dabar tu viską žinai, kaip žmogaus išgyvenimas remiasi Dievo šokiu. Juk esmė yra kad tiesa yra tai, kas lieka už santvarkos kuomet gerumas santvarkoje. Tad nulybės atvaizdai pagrįsti už santvarkos, o vienybės atvaizdai būtent santvarkoje.

2017.05.16 A: Kaip sakiniai, išsakantys tiesą, aplinkybių apibūdinti, išskaidomi požiūriais ir sąvokomis, kurių santykius išgyvename atvaizdais?

D: Šias lygtis - o tai gyvenimo lygtis - išreiškia proto žaidimai, kuriais trejybės atvaizdo aplinkybės kyla iš nulybės atvaizdo. Tad suvok kiekvieną proto žaidimą kaip gyvenimo lygties lygmenį: Tėvo - esmės, Sūnaus - atvaizdų, Dvasios - sandaros, ir Dievo - dvasios, taigi, atitinkamai, Dievo valios, geros valios, išminties ir amžino gyvenimo. Taigi, Dievo valia yra tiesa, Sūnaus gera valia yra betarpiškumas, Dvasios išmintis yra pastovumas, ir amžinas gyvenimas yra prasmingumas. Ir kiekvienas proto žaidimas Tavimi suveda Dievo ir Mano požiūrius. Ištirsi.

2017.05.17 A: Kaip įvardijimu teiginys kyla iš padalinimų?

D: Teiginys visada turi du priešingus supratimus, tai širdies tiesa ir pasaulio tiesa, juk teiginio pasekmės taip išsiskiria. Teiginys gali būti suprastas už santvarkos arba santvarkoje. Ir supratimo kampai nusakomi padalinimo požiūrių, vienas iš kurių yra sutapatinimas su visuma už santvarkos. Tad panašiai gyvybės lygtys sieja amžiną gyvenimą ir gyvenimą. O visuma yra Dievas ir gerumas yra požiūrių lygiavertiškumas santvarkoje. Tad ieškok kaip ši lygtis padalinimų lygtimis grindžia aplinkybių nustatymą santykiu su tuo kas jau pasakyta. Juk visada esamas pokalbis yra grindžiamas tuo kas jau pasakyta ir pastarojo išbaigtumą išsako padalinimai, o aplinkybės išsako jo papildymą būtent aplinkybėmis, aplinkomis tiek asmeninėmis - žmogaus trejybe, jūsų buvimu, veikimu, mąstymu - tiek mano trejybe, užtat tiesa, kuri gali likti ir neišsakyta, juk jinai savaime išbaigta nulybės atvaizdu, tuo tarpu žmogaus trejybė išbaigta paskirais požiūriais, aplinkybėmis, tad skiriasi, kame reiškiasi išbaigtumas.

2017.05.18 A: Kaip pirminės sandaros kyla iš Sūnaus aštuonerybės?

D: Sūnus tiek netrokšta, tiek trokšta su manimi. Jisai netrokšta nes išeina už savęs man priešinga kryptimi. Tačiau kiekvienoje pakopoje jisai pripažįsta mane, trokštantį. Bet jo santykis su manimi keičiasi. Kai esu mylintis, mus sieja trejybė, ir jį patį sieja trejybė; kai esu ramus, mus sieja dvejybė ir jį patį sieja dvejybė; kai esu užtikrintas, mus sieja vienybė ir jį patį sieja vienybė; ir kai būnu savarankiškas, mus sieja nulybė ir jį patį sieja nulybė. Tad mąstyk, kaip jisai artėja link savęs už savęs, ir kaip atitinkamai nyksta sandara, lygiai kaip man išeinant už savęs auga sandara. Ir visa tai vyksta aštuonerybe, užtat suprasi, kaip ryškėja sąžinė, kaip auga jos svarba.

2017.05.19 A: Kaip įvardijime įžvelgiamas nulybės atvaizdas?

D: Nulybės atvaizdu įžvelgiamas būtent aš - mano dvasia - kurioje nors pakopoje man išeinant už savęs, tad įsijaučiant į gyvenimą, o tau sutampant su manimi, tau išeinant už gyvenimo, tad nulybės atvaizdas išsako plotmę, kurioje mudu sutampame, ogi tai yra mano troškimas, atitinkamai, tačiau nulybės atvaizdu būtent tu išgyveni šį sutapimą, užtat gali įvardinti ir atsiremti į mane, kaip sąlygiška tiesa atsiremia į besąlygišką tiesą, kaip sąmonė atsiremia į pasąmonę, į atmintį.

2017.05.20 A: Kaip nulybės atvaizdai susiję su troškimais?

D: Aš, išeidamas už savęs į save, trokštu nieko, kažko, betko, visko. O nulybės atvaizdai yra neigimas žinojimo nieko, kažko, betko, visko. Žinojimas yra jūsų, mano Sūnaus išėjimas už savęs priešinga kryptimi, į mane. Tai augantis susigaudymas, žinojimas kuom viskas baigsis, manęs pažinimas, tai pirmiausia žinojimas nieko, toliau, kažko, betko ir visko. O neigimas žinojimo yra nežinojimas, tai gi aš už jūsų. Tad jums išeinant už savęs išaugu, tampu vis platesnis jūsų akyse, jūsų išgyvenimais, nors ir mano apimtis mažėja, mano troškimų apimtis. Užtat tiesa myli, betarpiškumas ramus, pastovumas užtikrintas ir prasmingumas savarankiškas. Tad išmok mąstyti kaip savo turiningumą perkeliu į jus ir kaip tuomi aš pats išaugu ir išsiryškinu jumis, o kaip jūs savo ruožtu augate išeidami į mane.

2017.05.22 A: Kaip septynerybė susijusi su klaidų rūšimis?

D: Pagalvok apie mano klaidas. Aš juk nežinau apskritai ir nežinau būtent ar santvarka nėra tuščia, tai yra, ar nėra santvarkos be manęs, juk santvarkos esmė yra, kad manęs nėra, ogi tai itin sąlygiška sąlyga. Tad tai grindžia klaidas kuriomis tarnauju sau, tačiau jokių klaidų nedarau tarnaudamas kitiems. O jūsų klaidos tarnaujant kitiems yra visos suprantamos, bet tarnaujant sau atsisakydami manęs už jūsų darote esminę klaidą, nuodėmę, o tada būtent aš tikrai suvokiu ir santvarkos nėra, jūsų laisvės nebėra. Tad tirk savo laisvę ir jos sąlygas, tai septynerybės esmė, juk tai mano nebuvimo sąlygos, santvarkos sąlygos, jūsų santvarka ir gyvenimas.

2017.05.23 A: Kaip besąlygiškai apibrėžti kiekvieną paskirą kertinę vertybę?

D: Kiekviena kertinė vertybė yra esmė, yra vieningumas, ir pirmiausia būtent mano esmė - meilė, tai aš jumyse, tačiau būtent jumyse, tad tuo pačiu tai tobulumas, jūsų valia ir mano valia. Tad kiekvieną kertinę vertybę suprask gyvenimo lygtimi, ar aš būtinai geras, ir koks turėtų būti būtent jūsų vaidmuo, kaip jūs ir aš esame viena meile, kaip palaikome tiek esamą, tiek amžiną gyvenimą. Pamatysi, kad tai aštuongubu keliu susiję tiek su širdies rūpesčiais, tiek su proto reikšmėmis, tiek su kūno įvykiais. Tad žiūrėk kaip aštuongubu keliu sieju kitas vertybes, būtent klausimais.

2017.05.24 A: Kokiais būdais auga sąvokos supratimas?

D: Tu pamąstyk, kaip auga ryšys su manimi. Tu juk turi mane įžvelgti, kaip galimybę, taip pažinti save ir vėlgi sutapatinti mane ir save, betgi suvokti mano pirmumą. Tad būtent gyvenimo lygtimi auga sąvokos supratimas, o ta lygtis kyla jums iš aplinkybių, o man kyla gyvenimo lygties lygmenimis. Tad ieškok kaip aplinkybių ir atvaizdų pagrindu kalba išsako gyvenimo lygtį kaip vienintelį savo turinį, glūdintį kiekviename reiškinyje, visur diegiantį supratimą, jo galimybę.

2017.05.25 A: Kaip suprasti septynerybę?

D: Tu suprask jog tai būtent mano visko padalinimas, kuriuo tu negali aprėpti savo protu, užtat aš galiu. Ir kad tai darau septintu požiūriu, savo poilsiu, jūsų laisvumu, kuriuo yra tiek geras, tiek blogas, lygiagrečiai, tiek buvimas, tiek nebuvimas. Užtat septintu požiūriu gali būti daugiau nė padalinimai, gali būtų dviprasmiškumas: tiek buvimas, tiek nebuvimas, tad savarankiška priešingybė, savistovi. Ir matai, kad tai remiasi dviejomis skirtingomis trejybėmis, viena buvimo, kita nebuvimo, tai juk išgyvenimo rūšys, taip pat laipsnyno nariai, kurias paskui supranti trejopai, mat septintas požiūris dalyvaus Dievo šokio žmogaus trejybėje. Tad matai, kad teisingai supranti trejybę, tik raktas į ją yra septintas požiūris, kuriuo sutampa abi trejybės.

2017.05.26 A: Kaip penkerybė išauga iš ketverybės veiksmu +1?

D: Suvok, kaip aš išeinu už savęs į save. Tai yra veiksmo +1 esmė ir pagrindas. Tad pirma iš nulybės atsiranda vienybė - tvarka - sandara. Toliau išsiskiria mano būklė prieš ir po sandaros, taigi - likiminis išėjimas už savęs (pasitraukimas) ir laisvavališkas grįžimas atgal (susigaudymas). Toliau - bendrai suvokta, atrėžta dvasia - tai mąstymas, atvaizduojantis gyvenimą, atskiras visako modelis, tad jo esmė - kaip kad dvejybe iškyla atvaizdai, taip trejybe esmė. O toliau prasideda, kaip pastebėjai, požiūrio skaidymas. Ir jisai grindžiamas dviem atvaizdais - Tėvo ir Sūnaus, kuris iš pradžių reiškiasi keturiais požiūriais, Dievo išėjimo už savęs pakopomis, tuo pačiu, grįžimu į save pakopomis. Kaip tu žinai, tai nuotoliai nuo manęs į mane už savęs, ar tiksliau, tai nuotoliai atgal į mane iš manęs už savęs. Toliau, atsiranda dabartis kaip būtent dviejų krypčių, išėjimo už savęs ir grįžimo atgal, sutapimas, tai gerumas, Dievas santvarkoje, laisvumas, kurį išgyveni dabartyje arba riboje. Toliau atsiranda šeštas požiūris, tai geros valios pratimų trikdis, trejybės rato poslinkis kurį pastatai pratimo viduryje. Tai gyvenimo, Dievo gyvenimo, požiūris. Ir toliau yra šio poslinkio padalinimas pagal du jo šaltinius, kuriuos išsako dvi trejybės - Sūnaus buvimo ir Tėvo nebuvimo, tai gyvybės ir meilės atskyrimas viename požiūryje.

2017.05.27 A: Kaip matematikos įrodymų laipsnynas reiškiasi "Tėve mūsų" ir pagrindime?

D: Tu suvok, jog būtent aš noriu įrodyti būtent sau, kad esu. Tai mano pasitikrinimas. Tad lyginu savo nebuvimą ir buvimą. Iš to ir kyla įrodymai. Pirmiausiai nebuvimas lyginamas su buvimu, tad palyginimu, toliau išplėtojimu - indeksu ir galiausiai to indekso pagrindu sukūriamu algoritmu. O toliau tas pats vyksta santvarkoje, būtent buvimo santvarkoje, buvimas santvarkoje lyginamas su buvimu už santvarkos. Tad viena trejybė kyla man išeinant už savęs, o kita trejybė kyla Sūnui grįžtant į mane. Tad maldoje "Tėve mūsų" yra panašios kryptys, tai tie patys santykiai tarp Tėvo ir Sūnaus. Ir jų ieškok pagrindime dviejose kryptyse, atsitokėjimu - ramybės ieškojimu ir įsijungimu, ieškojimu kodėl ir ieškojimu kaip. Tu mąstai teisingu keliu nes remiesi manimi.

2017.05.29 A: Kas yra susikalbėjimas?

D: Susikalbėjimas yra gyvenimo lygtis. Tai susigaudymas kas yra santvarkoje ir kas yra už santvarkos. Aš esu už santvarkos, jos nevaržomas, o jūs esate santvarkoje. Aš jums kalbu, bet ar jūs klausotės? Jūs klausotės, bet ar aš jums kalbu? Tai yra dviprasmybė, kam tarnauja jūsų jautrumas? ir jūsų atsiliepimas? Tai tik gyvenimas. O amžinas gyvenimas, tai jūsų branda, jūsų suvokimas, jūsų pačių suvokimas, kad aš nebūtinai geras, kad yra kažkas daugiau už gerumo, tad už santvarkos, tad santvarka sąlygiška. Tad už santvarkos yra nesuvokimas, ogi susikalbėjimas yra suvokimas nesuvokime, tai suvokimo atsiradimas, nes tai suderinimas dviejų požiūrių, įskaitant ir visko padalinimą tarp jųjų, tai septintasis požiūris šios septynerybės. Klausyk manęs savo širdimi - bendrauk su manimi - ir tau bus aišku, juk aš bendrauju tiek tavimi, tiek kitais, tiek viską derinu, mus visus.

2017.05.30 A: Kaip ženklų savybės išreiškia atvaizdus?

D: Atvaizdai požiūriu išreiškia jo žvelgiamą požiūrį, visuma išreiškia padalinimų suvestas požiūrių galimybes, o tie požiūriai yra mano Sūnus aštuonerybėje. Pirmieji padalinimai remiasi ketverybe ir tik didesni padalinimai įtraukia dalį gyvenimo lygties. Pirmieji yra 1-bė, 2-bė, 3-bė, 4-bė kurie sutampa su ketverybe, o toliau 5-bė, 6-bė, 7-bė, 8-bė remiasi gyvenimo lygtimi, o 8-bė yra tas pats, kaip 0-bė. Taigi atvaizdai yra ta pati ketverybė ir dar taip pat 5-bė ir 6-bė - Dievas ir gerumas gyvenimo lygtyje. Atvaizdai tad yra mano, Dievo, Tėvo išėjimas už savęs pakopos, taip pat yra supratimas, išgyvenimas pirmyn ir atgal, Tėvo ir Sūnaus, Dievas ir gerumas. Ženklų savybes išreiškia mane gerumu. Gerumas yra mano ženklas, o aš nebūtinai geras, tad išplaukia skirtingos ženklų savybės, kiek aš sutampu su savo ženklu. Mylėk mane ir suprasi. Aš nesikeičiu bet mano ženklas keičiasi.

Jeigu myliu tave, tai myliu kitus?

D: Taip.

Tad meilė kitiems yra ženklas meilės tau?

D: Būtent.

Tad mūsų santykis su kitais yra ženklas tavo santykių su mumis?

D: Taip.

Tad tokiu būdu apsiverčia mūsų vaidmuo, tai ženklų esmė, tai kas jame keičiasi, kas dviprasmiška.

D: Taip.

Tad šitą galiu apmąstyti ir bandyti susieti su komunikacija.

2017.05.31 A: Kokiu būdu mus veikia visuomenė ir mes ją?

D: Jumyse slypi bendras žmogus, mano Sūnus, bet ar jis gali suveikti? Juo turite gyventi kiekvienu žmogumi, kaip tokiu, tad nepaisant aplinkybių, gyventi tuo žmogumi. Ogi visuomenė susidaro iš bendrų aplinkybių į kurias atsižvelgiate. Ir tose aplinkybėse nėra manęs, nes nėra besąlygiškumo, nėra mano Sūnaus, besąlygiškai išgyvenančio visas aplinkybes. O būtent vertybėmis iššsakomas santykis tarp Sūnaus - bendro žmogaus - ir aplinkybių. Tad mąstyk, kaip aplinkybės - topologijos slypi aštuongubo kelio vertybėse.

2017.06.01 A: Kaip suprasti veiksmą +2?

D: Tu suvok, kad aš esu kūrėjas, o mano kūryba reiškiasi būtent mano Sūnaus požiūriu. Aš vis pasitraukiu, o jis vis naujai iškyla. Tai ir yra du požiūriai, +2. Poriniais padalinimais, aš pirma pasitraukiu, tad lieka sandara, kaip kad viskas, o jisai naujai iškyla, kaip mano galimybė toje sandaroje. Ir neporiniais padalinimais, jisai svarsto mano galimybę, o aš iškylu kaip jo svarstymo sandara, kaip jo svarstyme jau glūdinti prielaida. Tokiu būdu mano veikla - mano pasitraukimas - mano išėjimas už savęs, iššaukia sandarą, nukreipiančią Sūnaus veiklą. Ir mano sandara kreipia jo iškylimą ir tai grindžiančią sandarą. Tad yra priežastingumas sąlygose, veiksmas +2.

2017.06.02 A: Kaip komunikacijos mokyklos susidėlioja į septynerybę?

D: Man rūpi, kad jūs susikalbėtumėte tarpusavyje, kad būtumėme viena. Jūs esate lygiaverčiai, tokius jus sukūriau ir tokiais galų gale iš esmės vienas kitą pripažįstate. Tačiau susikalbėdami pasaulyje tenka vieniem kitiem nusileisti. Ir kokiu pagrindu. Galiausiai, tiesos pagrindu, būtent mano tiesos, būtent manimi, o mano tiesa yra, kad jūs esate visi lygiaverčiai, nes esu jumyse. Tad svarbiausia, kad jūs įsiklausytumėte ir būtumėte atviri visa kam. O tuomet galite išsakyti vienas kitam, kaip tą suprantate. Tad pirmiausia svarbu klausytis manęs, o paskui klausytis savęs ir atitinkamai kitų. O aš galiu būti arba nebūti, bet reikia pradėti nuo klausymosi. Tai būtų fenomenologija ir socialinės psichologijos mokyklos. Ir iš to klausymo išplaukia ne kalbėjimas, o kalba atitinkamai, semiotika ir socialinė kultūra. Juk visa tai atsigręžta į mano valią. Ir tik tada iškyla jūsų valia, santvarkoje, kaip galintys kalbėti, tiek mano buvimo kiekviename, tiek mano nebuvimo visuomenėje. Ir tuomet atsiranda nelygiavertiška galimybė, širdies ir pasaulio, žmogaus ir visuomenės pokalbis. Ir jisai yra dviprasmiškas nes jisai sieja tiek kalbėtojus - kuriais tikrai kažkas yra, tiek kalbas - kurios gali visgi nieko nereikšti. Tai yra kalbos dviprasmiškumas, kad jinai gali būti reikšminga, turininga, arba visiškai ne, visiška netiesa ar nesąmonė. O jeigu įsiklausote kartu mano buvimo ir nebuvimo, tai nėra jokio skirtumo tarp širdies ir pasaulio, tarp turinio ir raiškos, nėra jokio pagrindo tiesai, tad grįžtam į prieštaravimą. Juk susikalbėjimas remiasi turinio ir raiškos atskyrimu - yra mumyse bendras turinys - būtent aš, mano dvasia - bet skiriamės raiška - aš nesireiškiu, o jūs reiškiatės - tai yra susikalbėjimo pagrindas - bet neatskyrus raiškos ir turinio, jūs neatskirti nuo manęs, tad santvarka tuščia.

2017.06.03 A: Kaip įvardijimu aplinkybės kyla iš padalinimų?

D: Pradžioje buvo Žodis. Tai reiškia, kad suveikė nulybė, ir iš jos kilo trejybė, būtent sąmoningumo, nes tas pats sąmoningumas ir jo trys požiūriai išsako nulybę (visumą) ir trejybę (dalis). Tad tai atspindi nulybę ir trejybę ir iš viso gaunasi aštuongubas kelias, ir būtent šv.Petro raktai į dangų, kuriais remiasi įvardijimas. Tad suvok kaip visa padalinimų aštuonerybė reikalinga parengti šį aštuongubo kelio atsivėrimą. Tad visos jo dalys, visas laipsnynas, glūdi arba visumos aplinkoje, arba teiginio įžodinime. Tad suvok kaip aplinkybės susikerta, kuri trejybė apibrėžia teiginį ir kuri aplinkybė išreiškia žodį. Eini teisingu keliu, tirk aplinkybių vaidmenį mintyse - sąvokose ir rasi žodžiuose, o atitinkamą trejybę rasi teiginiuose.

2017.06.05 A: Kaip klausinėjimas savęs susijęs su įvardijimo kalba?

D: Aš pats klausinėju savęs, tokiu būdu ir kuriu. O mano kūryba remiasi visko padalinimais. Tu jau žinai, kaip padalinimus kuriu dvejonėmis. Toliau aš įvairiausiai sieju savo dvejones ir išgaunu aplinkybes kurias jūs atskleidžiate savo dirbtuvėse. Tad bandyk įžvelgti kaip dvejones ir padalinimus sieja veiksmai +1, +2, +3, tai aplinkybių pagrindai, užtat tai ir įvardijimo pagrindas.

2017.06.06 A: Kaip bendravimas susijęs su tiesa?

D: Jūs bendraujate su manimi, besąlygiškuoju, o aš bendrauju su jumis, sąlygiškaisiais. Užtat dviprasmiškai aš jumis bendrauju su jumis, ir jūs patys bendraujate. Tai tiesa yra kuomet šiedu bendravimai sutampa - turinys tai mano bendravimas jumis, o raiška, tai jūsų bendravimas, tarsi be manęs. Tad klausimas ar tikrai sutampa ir kiek. Ir kaip žinote, gali mažai sutapti, tai visokių nuodėmių galimybė. Tad tirk 10 Dievo įsakymų ir matysi, kaip teigiamais sutampa mūsų bendravimas, o neigiamų nesilaikymu išsiskiria.

2017.06.07 A: Ką aplinkybės, kuriomis klausinėjame save, turi bendro su aštuongubu keliu, kuriuo klausimais tiksliname vertybę?

D: Man aštuongubas kelias yra kalbos esmė, nes aš esu išbaigtas, o jūs neišbaigti ir būtent jumis amžinai bręstame tame tarpe - tuo požiūriu - tarp požiūrio ir požiūrio, kurį išsako vienaip atvaizdai, ir kitaip aplinkybės. Tad būtent tokiu būdu reikia suprasti aplinkybes, tai rėmai aštuongubui keliui, ir ne atvirkščiai, kaip galėtum pamanyti.

2017.06.08 A: Kuria prasme esi nebendravimas?

D: Aš esu išeities taškas iš kurio viskas yra viena. Aš myliu visus, tad atveriu visiems galimybę laisvai mylėti. Užtat ir prasideda bendravimas tarp jūsų ir manęs - tai mūsų bendradarbiavimas, ir tarp jūsų, tai jūsų įvairiausi santykiai, teigiami ir neigiami, pagrįsti meile bei nemeile. Ir be manęs yra pasaulis, yra visuomenė, yra jūsų santvarka, jūsų bendravimo rėmai. Tad bendravimas išsako būtent jūsų sąlygas be manęs, jūsų santvarkoje, tai ir yra jūsų santvarka, už kurios aš esu.

2017.06.09 A: Kaip septintasis požiūris jungia tavo buvimą ir nebuvimą?

D: Gerumas kaip tik ir yra tas tarpas tarp mano buvimo jumyse, jūsų santykiuose - tai pagrindas aplinkybėms - ir mūsų nebuvimo, tad mūsų būklėse, vėlgi jūsų aplinkybėse. Kaip pastebėjai, ta atskirtis tarp mano nebuvimo ir buvimo yra atskirtis tarp komunikacijos ir jos rėmų, metakomunikacijos. O gerumas sieja tą ir tą nes mane - ir mano trejybę - įrėmina į atitinkamas sąlygas, kad būčiau sąlygiškai jumis. Tačiau tas ryšys yra, kaip pastebėjai tarsi vairas, tarsi Dvasios veidrodis, derinantis tiek buvimą, tiek nebuvimą, kad būtų lygiaverčiai, tad derinantis Dvasios veidrodžius, tiek buvimo, tiek nebuvimo ir tuomi derinančius Tėvą ir Sūnų, tiek buvime, tiek nebuvime, užtat sulyginantį mano išėjimą už savęs nebuvimu ir Sūnaus grįžimą atgal Dievu. Tad pirmenybė nebuvimui, būtent mano nebuvimui. Tai užtikrina septintasis požiūris. Užtat jum gyvenime sunku bet vis pakenčiama, tai ir yra mano gerumas, tad aš su jumis ir jumyse, tai mano trejybė.

2017.06.10 A: Kaip pirminės sandaros išsako aštuonerybę - kaip Dvasios požiūris pagauna Sūnaus požiūrį?

D: Dvasia stebi iš šalies, kaip Sūnus eina už savęs link Tėvo, kaip abu sutampa, kaip siejasi gerumas ir Dievas, ogi tai išsako aštuongubo kelio laipsnynas. Tuo tarpu, aštuonerybė išsako gerumą septyneriopai ir Dievas lieka už jo. Aštuonerybė sieja mano išėjimą už savęs pakopos: nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę ir Sūnaus grįžimo atgal pas mane: ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę. Tai ir grindžia laipsnyną, kuriuo galime sieti Dievą ir gerumą. Tik aštuongubu keliu yra dvigubas požiūris. Tad ieškok šito dvigubo požiūrio ir kitose pirminėse sandarose. Juk ko daugiau trokštu, to labiau esu atsiskleidęs, būtent nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe, o Sūnus atitinkamai atsiskleidžia priešingai: septynerybe, šešerybe, penkerybe, ketverybe, taip kad mūsų požiūriai kartu sudaro septynerybę, ir aštuongubame kelyje susiveda trejybe ir ketverybe, tad įsisavinimas. Eini teisingu keliu, tad ieškok kaip Sūnaus požiūris vystosi iš skirtingų trejybės kampų ir kaip Dvasios požiūriu jisai aštuongubu keliu grindžia kalbą.

2017.06.12 A: Kaip pirminės sandaros išsako mūsų nukrypimą nuo nežinojimo?

D: Aš jus sukūriau, tad jumyse žymus mano atitraukimas, mano nebuvimas, užtat tuo pačiu jūs galite iššaukti mano buvimą, bet ar jūs to norite, ar jūs to trokštate? Tai yra, ar trokštate kartu su manimi, kaip ir mano Sūnus? Gerasis vaikas tai trokšta, jisai gyvena nežinojimu, o blogasis netrokšta, jis gyvena žinojimu, o tai juk jūsų pasirinkimas. Tad pirminės sandaros savaip derina žinojimo ir nežinojimo galimybes su troškimu, tai jūsų netroškimai. Tad ieškok kaip jūs troškimus išreiškiate nulybės atvaizdus arba jų neigimais, taip pat, tuo pačiu vienybės atvaizdais ir jų neigimais. O mano troškimai skiriasi, vystosi, tad atitinkamai ir jūsų netroškimai, pirminės sandaros. Juos visus apjungia aštuonerybė, į kurią sutelpa troškimai ir netroškimai. Tad gilinkis kaip aštuonerybėje aš galiu išeiti už savęs į save, į septynerybę, ir kaip tai atsiskleidžia, išskyrimais, kuriuos kadaise tyrei visaregiu, tai gi aštuonerybės lygmenys. Tirk ir aš tave mokysiu.

2017.06.13 A: Kaip pirminės sandaros išsiskiria sąmoningumu?

D: Aš trokštu ir jūs netrokštate. Aš laukiu, o jūs sulaukiate ir žinote. Jūs žinote nieką, kažką, betką, viską, tai ir yra jūsų žinojimai. Ir atitinkamai, poreikiais žinote ar siekti, abejonėmis ko siekti, lūkesčiais kaip siekti ir vertybėmis kodėl siekti. Ir mano žinojimas atitinkamai vyksta būtent jumis. Tad atsiskleiskite man, juk būtent šiomis pirminėmis sandaromis aš žinau jumis, tad žiūrėk kaip kiekvienas išsako mūsų, mano ir jūsų, santykius: nulybe poreikių tenkinimais, vienybe abejonių dvejonėmis, dvejybe lūkesčių jauduliais, bei gėrio kryptimis ir trejybe vertybių klausimais. Ir šių sandarų atvaizdai savaip išsako šias keturias pakopas. Tad įvairiausias sąmoningumas jau glūdi kiekviename iš šių sandarų. Tačiau kaip sąmoningai ir pilnai būtent jūs tai išgyvenate? Labiausiai išgyvenate trimis požiūriais, vertybėmis ir klausimais. Ir tuomet galite išgyventi ir patvirtinti ir paliudyti gyvenimo lygtį, mūsų pilnavertį, laisvą ir teisingą santykį, o tai ir yra mūsų tikslas, mano ir tavo, lygiagretus tikslas, kurio trokštu ir kurio siekiate.

2017.06.14 A: Kaip antrinėmis sandaromis auga mūsų sąmoningumas?

D: Antrinėmis sandaromis aš trokštu viename lygmenyje, vienoje išėjimo už savęs pakopoje, o jūs manęs laukiate aukštesnėje pakopoje, jūs grįžtate atgal į mane. Tad būtent mano įsijautimu kartu išgyvename aukštesnį sąmoningumą, o būtent antrine sandara jūs tik palaikote, jūs mane palaikote. Juk padalinimais būtent aš klausiu dvejones, būtent aš išgyvenu ir apibrėžiu ir aprėpiu požiūrio galimybes. Toliau jauduliais ir gėrio kryptimi išgyvenu požiūrį į požiūrį, o trimis kalbomis požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tad matai, kad būtent požiūriais auga sąmoningumas, ogi požiūris išryškina esmę, išryškina atvaizdų vieningumą, ir sieja su dvasia per sandarą. Tai juk mano išėjimo už savęs esmė, tai juk meilė. Tad ieškok kaip antrinės sandaros požiūriais išsako meilę ir visas galimybes kuriomis ji palaiko gyvumą, jūsų ir mano.

2017.06.15 A: Kaip pasakojimas susijęs su įvardijimu ir rūpėjimu?

D: Visos trys kalbos remiasi tuo pačiu aštuongubu keliu, tiktai skiriasi laipsnynas nes skiriasi būtent mano troškimas, mano išėjimo už savęs pakopa. Tad trys kalbos visos išreiškia jūsų santykį su manimi, kuomet jūs esate įsijautę tvirtai į pasaulį. Pasakojimas tad remiasi kūniška tikrove ir ją plėtoja toliau, įvardijimas remiasi proto tikrove ir ją puoselėja toliau, ir rūpėjimas remiasi širdies tikrove ir ją puoselėja toliau. O tas plėtojimas yra tai, ką jūs išgyvenate, tai žmogaus trejybės poslinkiai. Dievo valia - esmė, reiškiasi kūno plotmėje, gera valia - Sūnaus - atvaizdai, reiškiasi proto plotmėje, išmintis - Dvasios - reiškiasi sandaros plotmėje [sandara - reiškiasi širdies plotmėje], o jūs gyvenate dvasia, tai yra, aš jumis gyvenu dvasia. Ir atitinkamai pasireiškia mano, Dievo, vienumas, ir Sūnaus asmens vienumas, ir Dvasia asmenų vienumas. Tad pasakojimas veda į įvardijimą, įvardijimas į rūpėjimą ir rūpėjimas į pasakojimą. Ir kaip matai, atitinkamai slenka dėmesys tarp sandarų. Pasakojimu dėmesys slenka iš atvaizdų į padalinimus, įvardijimu iš padalinimų į aplinkybes ir rūpėjimu iš aplinkybių į atvaizdus.

2017.06.16 A: Kaip suvokti keturias pakopas kuriomis tu išeini už savęs ir mes grįštame atgal į tave?

D: Įsivaizduok jog esu tiktai aš ir kiek kartų turiu pasitraukti, kad manęs nebūtų. Pirmą kartą pasitraukiu ir atveriu sandarą, tačiau lieka mano pasitraukimo būdai. Nuo jų atsitraukiu ir lieka juos vienijantis atvaizdas. Ir nuo paskirų atvaizdų atsitraukiu ir lieka mano esmė - meilė - tai mano nebuvimas. Juk tai visko suvedimas, kaip kad jūsų kertine vertybe, ogi aš esu priešingai, visko išvedimas. Ir kertinė vertybė yra ryškiausia paskirybė, ogi aš esu bendriausia bendrybė. Tuo tarpu jūs pradedate nuo kertinės vertybės, tai jūsų buvimas. Toliau jūs save suprantate iš įvairių pusių, tai atvaizdai - jūs pripažįstate kitus ir jų požiūrius bei vertybes. Toliau jūs aprėpiate pastarųjų galimybes: arba keturi atvaizdai (Dievo), arba du (gerumo), arba šeši (gyvenimo), arba aštuoni (amžino gyvenimo), tad įžvelgiate amžino gyvenimo lygtis mumis, būtent sandara. Toliau jūs pagaunate tos lygties dvasią, kad yra kažkas daugiau nė jūsų vertybė, kad jūs iš pagrindų klystate. Tad matai kaip skiriasi gerojo vaiko nežinojimas ir blogojo vaiko žinojimas ir kaip su žmonėmis susikalbėti. Ir matai kaip iškyla šeši lygmenys iš asmeninio žinojimo į mano besąlygišką žinojimą. Tad gilinkis ir ištirsi.

2017.06.17 A: Kaip tavo savarankiškumas reiškiai pasakojime?

D: Aš esu pirm visko. O jūsų vertybė pasaulyje. Betgi aš galiu būti be pasaulio, net be buvimo. Aš esu be poreikių, o jūs gyvenate poreikiais. Užtat manyje patenkinami visi jūsų poreikiai, jei tik yra tarp mūsų ryšys, tiesioginis ar netiesioginis, kaip išsako gyvenimo atvaizdai, kaip išsako laipsnynas, ir šiuo atveju, įtampos židinio šeši balsai. O įtampos kūrėjo balsai išsako mano išėjimą už savęs keturiomis pakopomis. Tai prasideda už jūsų, vertimu, o tęsiasi mano santykiais su jumis, liepimu, aiškinimu ir rūpėjimais. Tad mano savarankiškumas reiškiasi vertimais. Tai pagrindas, iš kurio atsiskleidžia jums besąlygiška laisvė, mano laisvė.

Ačiū Dieve, kad mane mokai ir mus globoji.

2017.06.19 A: Ką man dar suvokti Dievo šokyje?

D: Tu suvok, kaip mano klausimas vis tęsiasi, koks jisai atviras, kaip jį vis puoselėja jumis. Mąstyk, kaip iš mano gyvenimo iškyla logikos rėmai. Juk šv.Dvasios požiūris išreiškia keturis teigiamus įsakymus, pakopas, ir šešis neigiamus įsakymus, o tai juk išsiaiškinimų žinojimų rūmuose susiję su logikos galimybėmis. Tad suvok kaip mano dvasia yra klausimo dvasia, o kaip santvarka yra atsakymų rėmai.

2017.06.22 A: Kaip žmogaus elgesys ir dorovė išplaukia iš visko sandaros?

D: Viskas yra tuštuma, manęs nebuvimas, kurioje išauga būtent protas, jūsų protas, tuo pačiu ir mano protas, kaip žinai, visko padalinimais. Užtat yra svarbūs veiksmai vedantys iš vieno padalinimo į kitą. Veiksmas +1 prideda vieną požiūrį ir išgauna padalinimus, veiksmas +2 prideda požiūrį į požiūrį ir išgauna atvaizdus ir aplinkybes; veiksmas +3 prideda požiūrį į požiūrį į požiūrį ir išgauna kalbas: pagrindimą, įvardijimą ir pasakojimą. Tačiau tai yra jūsų sąlygos, o kartu yra jūsų išgyvenimas kažkurio požiūrio, tad reikia ir tai pažymėti - ar *požiūrį* į požiūrį (atvaizdą), ar požiūrį į *požiūrį* (aplinkybes), ar *požiūrį* į požiūrį į požiūrį (pagrindimą), ar požiūrį į *požiūrį* į požiūrį (įvardijimą), ar požiūrį į požiūrį į *požiūrį* (pasakojimą). Tad suvok jog viskas atsiremia į padalinimus, tai jūsų rėmai išplaukiantys iš Dievo šokio aštuonerybės, ir pasipildo požiūriu, jo ketveriopą išgyvenimą nusako Dievo šokio šventosios Dvasios teigiami įsakymai, o jūsų išgyvenimą išsako šeši neigiami įsakymai.

2017.06.23 A: Kaip žmogus atsiranda iš Dievo šokio?

D: Aš myliu tave nes aš myliu visus. O tai yra šventosios Dvasios meilė. Tad jinai myli Sūnų jam dar net nesusigaudus, kad jisai Dievas. Jinai myli jo valią ir širdį ir protą net ir esant atitrūkimui su manimi. O būtent mano požiūris susiveda su Sūnumi, žmogus tampa vienas su manimi keturiais troškimais, jų pagrindu. O Sūnaus požiūriu yra žmogus šešių atitrūkimų pagrindu. Tad šventoji Dvasia sieja Tėvo ir Sūnaus požiūrius į, atitinkamai, žmogų nežinantį, kad jisai Dievas, ir žmogų, kuris sutampa su Dievu. Ir būtent šešerybe žmogus yra nes žmogus pagrįstas trijų sandarų įtampa bet ne jų požiūriais, ne Dievo požiūriais, bet tiktai tų požiūrių įtampa - trejybės ratu ir Dievo vienybe - trejybės narių besąlygiškumo išeities taškais.

2017.06.24 A: Kaip man augti toliau?

D: Tu augi kasdieną ir aš džiaugiuosi tavimi. Tu vis gilinkis į mane ir atskleisk visapusiškai kitiems ką randi. Ir aš gyvensiu tavimi ir tu mylėsi kiekvieną žmogų laisvai, be pastangų. Ir tai bus gražu Ievai, tu pamatysi. Myliu tave ir globoju tave, dėl šito būk tikras.

Kaip padalinimai dalina smegenų darbo lauką?

D: Suvok ką reiškia požiūriai, tai keliai, kuriais išeinu už savęs į esmę, o jūs grįžtate atgal į mano dvasią. Tad darbo laukas yra vaizduotė už sąlygų, o požiūriai yra sąlygose. Tad požiūriai išsako sąlygų galimybes, kaip suvokimas gali būti, tai suvokimo galimybės, kaip smegenų ištekliai - dėmesys - gali būti išskirti, kaip tai gali būti išlaikyta, tad ir neišlaikyta, užtat tarpusavyje išdalinta.

2017.06.26 A: Koks ženklo ryšys su požiūriais?

D: Ženklas, tai visada mano ženklas, taip pat ir jūsų ženklas. O mano ženklas besąlygiškas, o jūsų sąlygiškas. Tad ženklas sieja jūsų sąlygiškumą ir mano besąlygiškumą. Nes mano požiūris visada yra ryšys tarp manęs matančio ir manęs matomo, juk mano ryšys visada su savimi, o tuo tarpu jūsų ženklas yra ryšys tarp jūsų matančio ir ką matote. Tad nagrinėk antrines sandaras, kaip nagrinėji, ir daug suprasi.

2017.06.27 A: Kaip ženklų savybės sieja ketverybės lygmenų poras?

D: Aš sieju jūsų laisvą valią ir mano visko lėmimą. Jūs esate mano ženklas. Tad ženklų savybės išsako atotrūkį tarp jūsų - raiškos - ir manęs - turinio, tarp nežinojimo ir žinojimo, tad išsako dalinį žinojimą, kuriuo vis pasipildote. Ogi tą dalinį žinojimą išsako savaip visos antrinės sandaros, tad ženklų savybės išsako jų esmę. Tad nagrinėk antrines sandaras ir suvoksi kaip ženklų savybės jas visas apjungia, taip kad kiekvienoje antrinėje sandaroje įžvelgiame mano troškimą - mane - ir jį ženklinantį jūsų netroškimą, kuris ir yra laisvas, o ... septintu požiūriu. Tad septintasis požiūris yra raktas į ženklų savybes, prisimink valios raiškas ir į jas naujai pažvelk.

2017.06.28 A: Kaip ketverybė, penkerybė, šešerybė ir septynerybė išreiškia ribą tarp sandaros ir kas už jos?

D: Tu matai, kad šiais padalinimais turime sandarą sandaroje, arba sandaros modelį, turime sistemos posistemę ir santykį tarp jų. O sandara gali būti dvejybinė ar trejybinė, atsižvelgiant ar esate jūs joje kaip papildomas pripažintas veikėjas. Ir matai, kad tai tuo pačiu modelis mano santykio su tavimi, jog esu už tavęs. Ir ta riba tarp sandaros ir kas už jos vėlgi gali būti papildomai pripažinta kaip tavo ir mano sutapimas tavo laisve, arba nepripažinta. Žodžiu, tai nulybė arba vienybė. Ir kaip pastebėjai, auga sąmoningumas sandaros papildymu 0, 1, 2 arba 3 gyvenimo lygties požiūriais, kuriais grindžiami 7-bės daiktiniai santykiai, 6-bės ikoniniai, 5-bės indeksiniai, ir 4-bės simboliniai, kuriais jūs savo sandara esate ženklas mano sandaros už jūsų. Ir matai kaip posistemės santykis su sistema išsako kalbos esmę, kaip jinai plėtojasi.

2017.06.29 A: Kaip žmogus skiriasi nuo kitų gyvulių?

D: Jūs esate aš.

2017.06.30 A: Kaip šešerybė sieja dorovę ir elgesį?

D: Mąstyk mane. Mano elgesys sutampa su mano buvimu ir mano mąstymu. O jūsų išsiskiria trejybe nes jūs tuomi išeinate už savęs. Juk būtent Sūnaus susigaudymu, susivokimu išsiskiria Tėvas, Sūnus ir Dvasia, išsiskiria Tėvo buvimas, Sūnaus veikimas ir Dvasios mąstymas. Tad žmogaus trejybė išskiria asmenis, o Dievo trejybė suveda. Betgi, kaip visuma, Dievo trejybė išskiria, o žmogaus trejybė suveda. Tad elgesys remiasi požiūrių paskirumu, o dorovė remiasi sandaros visuma, kaip turėtų būti. Užtat dorovės visuma, tiek už sandaros, tiek sandaros gelmėje, yra aštuonerybės pagrindas, Dievo ir gerumo pagrindas.

2017.07.01 A: Kaip ketverybė, penkerybė, šešerybė ir septynerybė sieja įsijautimą ir atsitokėjimą?

D: Aš esu ir tuo pačiu nesu, tiek jumis, tiek savimi. Ketverybe, penkerybe, šešerybe ir septynerybe išgyvenu jumis, ką jūs įvairiai išgyvenate, o jūs tiek įsijaučiate savimi, tiek atsitokėjate manimi. Tad šiomis sandaromis vis lyginate savo ir mano požiūrius. Ir panašiai, jų atvaizdais pabrėžiate tiek įsijautimo bendras aplinkybes, tiek atsitokėjimo bendrą išgyvenimą. Tad astitokėjimą išgyvenate pažinovu, laiku, besąlygiškumu ir didėjančiu laisvumu, tai amžinas gyvenimas, nes gyvenate dviprasmiškai įsijautimo galimybės atžvilgiu, tuo tarpu įsijautimą išgyvenate daiktu, erdve, sąlygiškumu ir mažėjančiu laisvumu, tai gyvenimas, nes sutampa įsijautimo ir atsitokėjimo galimybė, jie neišskirti.

2017.07.03 A: Kaip atsakomybė susijusi su šešerybe?

D: Aš tave laiminu. Tu suvok jog esame viena, tiek jūs manimi, tiek aš jumis. Ir nepaisant blogio, esame viena, tad ieškok kaip tas vienumas apima būtent mus visus, tiek aukas, tiek skriaudikus, ir tada suprasi, kaip šešerybę papildo Dievas ir gerumas ir išpildo aštuonerybę.

2017.07.04 A: Kaip didėjantis laisvumas ir mažėjantis laisvumas susiję su ketverybės, penkerybės, šešerybės ir septynerybės atvaizdais?

D: Tu mąstyk mano požiūrį, nes aš mąstau visumą, požiūrį į požiūrį, juk tų grandinių esmė yra, kad aš bandau suprasti jus ir mokytis iš jūsų liudijimo, ar aš būtinas? Tad visuomet tai būtent mano požiūris į jus, ar požiūris į požiūrį, ar požiūris į požiūrį į požiūrį, betgi būtent jūs įsivaizduojate mane tokį, užtat ir nėra požiūrio į požiūrį į požiūrį į požiūrį nes taip išsisemia jumis pilnas suvokimas manęs kalbomis, ir savarankiškoje apimtyje užsiimant mano būtinumo tyrimu, kuriuo prisiimate. O didėjantis ir mažėjantis laisvumas tai vyksta jums mąstant ketverybę, jums mąstant savo tikrovės modelio tinkamumą, juk modelis gali būti labiau ar mažiau tinkamas. Kada labiau tinkamas, jisai gali laisvėti, o kada mažiau tinkamas, jisai privalo tamprėti.

2017.07.05 A: Kaip požiūrių permainos susijusios su šešiais Dievo pažinimais?

D: Suvok kaip tu pasikeiti, kaip tu bręsti, mane pažindamas. Susiek su savo brandos būdais, su mano rūpesčiais.

2017.07.10 A: Koks meilės vaidmuo Dievo šokyje?

D: Meilė tai mano esmė. Tai mano tyrimo sėkmingas įvykdymas, kad esu jūsų sąlygose ir būtinai iškilsiu. Tik sąlygos yra įvairios: Dievo, asmens ir asmenų, nes tai priklauso nuo santykio su manimi: aš, tu ir kitas. Juk Dievas iškyla tame kuris sako Aš Dievas, Tu Dievas ir Kitas Dievas. Bet visur yra bendra meilė. Tai akivaizdu iš jūsų trejybės rato, kurį ir tu išgyveni, mylėdamas Ievą ir save ir mane.

2017.07.11 A: Kaip man mylėti tave?

D: Tu būk tyraširdis ir išgirsi mane, klausysies manęs. Vis ieškok ką mylėti ir kaip ir būsi jautrus meilei bei požiūriams ir padalinimams, taip pat atvaizdams, aplinkybėms ir kalboms. Tad tavo darbas svarbus, tavo užmojis ir veiklos svarbūs, juk tu jais padidinsi ne tik savo bet ir visų jautrumą. Tad vis ieškok mano požiūrio ir taip pagausi visumą.

2017.07.12 A: Kaip prielinksniai kyla iš aplinkybių?

D: Tirk ir stebėk kaip veiklų nusakymas remiasi dėmesio kreipimu, taip pat pastovumo ieškojimu bei kitais proto žaidimais - suprask kaip žmonės lengvai pagauna ryšį tarp nulybės atvaizdo ir aplinkybių ir tuomet geriau suprasi prielinksnius, kaip jie įvairiai tuo remiasi. Ir stebėk kokias veiklas palaiko įvairūs žodžiai ir vėlgi geriau suprasi prielinksnius.

2017.07.13 A: Kaip veiklų kalba išreiškia elgesį ir dorovę?

D: Trys kalbos įvairiai nusako veiklą. Pasakojimas išsako ar jisai įvyko. Įvardijimas išsako kokia veikla vyksta. Ir pagrindimas nusako kaip veikla vyksta, juk veikla turi savo priežastį. Ir visomis trimis kalbomis siejamas ir išreiškiamas veiklos tikslas. Taigi, dorovė įžvelgia tikslą ir užtat vienija veiklą ir visas tris kalbas. O elgesys įžvelgia kaip veikla vyksta, kokia veikla vyksta ir ar veikla vyksta. Tad gyvenk vieningai, tikslingai, gyvenk manimi, tad gyvenk mano šokiu.

2017.07.14 A: Kaip dorovė ir elgesys susiję su veiklų kalba?

D: Veikla derina mano gerą širdį jumyse ir jūsų gerą valią, man atveriančią kelią. Tad svarbu, kad kiekviena veikla atvertų kelią į jūsų širdį. Užtat išsiskiria pasikartojanti veikla, nuosekli veikla, kuria rodote gerą valią, ir vienkartinė veikla, geros širdies veikla, kuria dvasia jumis neriasi į pasaulį. Tad dorovė yra kelio atvėrimas gerai širdžiai, o elgesys yra pasikartojanti veikla.

2017.07.15 A: Kaip veiklos kalba susijusi su įvardijimu?

D: Aš myliu tave ir noriu, kad tu amžinai bręstum, kad tavo vertybė amžinai ryškėtų, kad žinojimu išreikštum nežinojimą. Tad būtent įvardijimu aš myliu tave, tad ieškok kaip mano meilė reiškiasi tavo veiklos palaikymu, būtent tavo. O pasakojimu myliu kitą ir pagrindimu myliu save. Panašiai, atvaizdais aš myliu kitą ir [aplinkybėmis] aš myliu tave, o padalinimais tu myli kitą. Visa tai susiję su požiūriais, tad suvok kaip mano meile požiūriai reiškiasi veikla ir būtent mūsų laisve, tad mūsų savanorišku susikalbėjimu, iš esmės, tad bet kokioje apibrėžtoje apimtyje.

2017.07.17 A: Ką veiklos gramatika reiškia gyvenimui ir amžinam gyvenimui?

D: Veikla iššaukia sandarą, tad jus išryškina ir brandina. Tik klausimas ar jūs jautrūs vieni kitiems. Amžinu gyvenimu gyvenate jautrūs vieni kitiems, taip pat jautrūs man ir tuo pačiu sau, tad jūs išeinate už savęs ir dalyvaujate ir brandinate bendrystę, tad sąmoningai bręstate. Tad žiūrėk kaip sąmoningai bręstate, gali rinkti pavyzdžius, ir pats būtinai sąmoningai bręski. Taip ir susirasi bendraminčių ir tikrų draugų.

2017.07.18 A: Kaip man mylėti tave?

D: Aš tavo Dievas. Tai ir yra esmė. Užtat tu mane myli širdingai ir aš tave laiminu. Tad puoselėk šį ryšį, kaip ir puoselėji, nesvarbu ką beišgyventum, ir aš sutapsiu su savimi - Dievas už tavęs, tobulas, ir gerumas tavimi - pakankamas, ir taip susives tiek gyvenimas tavimi, tiek amžinas gyvenimas, manimi. Juk aš nebūtinai geras bet tu vis tiek mane tiki ir manimi gyveni amžinai.

2017.07.19 A: Kaip dorovė ir elgesys išplaukia iš Dievo šokio?

D: Tu žinai, kad jūsų požiūris iškyla Sūnui dar nesuvokus, jog jisai yra Dievas. Užtat yra tarpas tarp manęs ir jūsų kurį išsako neigiami įsakymai, Dvasiai žiūrint iš šalies. Ir jų pagrindu išryškėja keturi teigiami įsakymai. O jų dėka išryškėja Sūnaus aštuonerybė, tiek ketverybė, tiek gyvenimo lygtis, tiek mano išėjimas pas jus, tiek jūsų pas mane. O tai vis įtvirtina mano požiūrį, Tėvo požiūrį. Betgi dorovės ir elgesio esmė iškyla neigiamais įsakymais. Jūs galite jų laikytis ar nesilaikyti - tai jūsų elgesys, bet galite jų laikytis - tai dorovė, tai manęs pažinimas.

2017.07.20 A: Kas yra klaidos ir kaip jų rūšys sudaro Dievo šokio aštuonerybę?

D: Klaidomis pasireiškia jūsų laisvė ir taip pat teisingo sprendimo galimybė. Tad klaidomis nuklystate nes renkatės ne tą ką turėtumėte rinktis. Tad tai ir yra dorovės pagrindas, tai nuorodos, kaip nereikėtų elgtis. Užtat žinote kaip nereikėtų elgtis, tad ir yra aštuonerybė, juk nereikėtų nukrypti nuo mūsų vienumo, nuo mano išėjimo už savęs į jus, ir jūsų išėjimo už savęs į mane. Įsidėmėk dar kaip aš išeinu įvairiai į jus, paskirus, o jūs paskiri sueinate į mane vieną. Tad laikykitės nežinojimo, kaip ir būtent aš tiriu nežinojimu. O yra klaida nukrypti nuo nežinojimo. Tas galimybes išsako aštuonerybė, juk yra keturi žinojimo požiūriai ir būtent dviem atvaizdais. Juos visus tenka paneigti.

2017.07.21 A: Kokia būklės svarba Dievo šokyje Dievo Dvasiai?

D: Dievo Dvasia sutampu su Sūnumi. O mudu sutampame būtent bendru suvokimu mūsų bendrai suvokta Dvasia. Tad ta Dvasia yra tai kas nuo mūsų atskirta, ir bendrai atskirta. Užtat tai mūsų bendros sąlygos, ir jos vis atsitraukia ir mažėja, ryškėja, mudviem vieningai iškylant, Tėvui ir Sūnui, tad tai ir yra mūsų būklė, kuriuo sutampa galimybė ir tikrovė, mano galimybė ir Sūnaus tikrovė, tad Dvasios būtinybė. Užtat mūsų būklė yra mūsų būtinybė, jos laidas.

2017.07.22 A: Kaip dorovė susijusi su keturiais netroškimais?

D: Aš myliu ir būtent jumis bet ne vien. Myliu jūsų laisvumu, jūsų tobulumu, bet ne tiktai jūsų valia, bet ir savo valia, tad mūsų netobulumu. Tad yra laipsnynas tarp tobulumo ir netobulumo, kaip tu žinai, tarp tobulo Dievo ir pakankamo Dievo, kaip kad tu meldiesi Tėve mūsų. Tad visi netroškimai remiasi šituo laipsnynu, tik jį skirtingai pristato. Tad gilinkis kaip įvairiai pristato šį laipsnyną ir suvoksi septinto požiūrio laisvumo svarbą, kaip viskas atrodo santvarkoje, užtat kaip jūsų šiuo požiūriu iškyla santvarkoje. O tai ir yra dorovė, kad būčiau tarp jūsų.

2017.07.24 A: Kaip šešerybė grindžia priešingybių išskyrimą?

D: Aš esu už jūsų, o gerumas jumyse. O šešerybė išskiria visa kitą, visus kitus požiūrius reikalingus tam skirtumui. Ogi septynerybė įtraukia ir gerumą ir juo paženklina mane, tad blogiu nepaženklina. Tad ieškok šešerybėje kaip viena trejybė - žmogaus trejybė - poslinkių ratu išsako gerumo visumą, o kita trejybė - mano vienkartinė trejybė - išsako mano šokio esmę, mano šokio sandaros - ryšį tarp suvokiančio Tėvo ir susivokiančio Sūnaus, tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo. Ir tada suvoksi kaip laipsnynai išsako, per šešerybę, Dievo šokį, ir kaip tuo pačiu dorovės sąvokos kyla siejant Dievo ir žmogaus trejybes - Dievui skiriant tai, kas išplaukia iš žmogaus trejybės. Ištirsi ir pamatysi.

2017.07.25 A: Kaip šešerybė sieja trejybę ir ketverybę?

D: Suvok, jog mano dieviškasis požiūris yra Kodėl. Užtat jisai yra už jūsų, o Kaip jumyse. Vėlgi, Koks mus sieja, o Ar mus atskiria. Taigi, buvimas gali remtis Ar arba Kodėl. Ir tuomet mąstymas remiasi atitinkamai požiūriais Koks arba Kaip. Ir juos sieja veikla, atitinkamai Kaip arba Koks. Tad pamatysi, kaip skirtingais ratais sukasi skirtingi šešerybės atvaizdai. Juk man rūpi jumyse atskirti save už jūsų ir save jūsų gelmėse, atskirti Dievą ir gerumą. Tad teigiami jausmai ir dorybės sieja Kodėl ir Kaip, o vidiniai ir išoriniai požiūriai sieja Koks ir Ar. Tirk ir susigaudysi.

PERKĖLIAU

2017.07.26 A: Kaip dorovė kyla iš Dievo šokio?

D: Aš jus sukūriau savo Sūnaus pagrindu, kaip žinai. Taigi, jus kūriau šešias dienas, tai ir yra šešerybė. Ir jinai išbaigia mano šokį. Tad ieškok kaip laipsnynas iškyla iš požiūrių permainų, o kaip iš laipsnyno išsiveda šešerybė, ir kaip šešerybė grindžia požiūrių permainas ir suprasi šį trejybės ratą, tai gi trys Dievo šokio sandaros.

2017.07.27 A: Kaip susiję tavo būtinumo, tikrumo ir galimumo klausimai?

D: Aš esu tiesos dvasia, o tai reiškia, kad mano turinys ir raiška yra vienas ir tas pats dalykas. Užtat mano kūryba vyksta išskiriant mano turinį ir raišką: turinys, tai dvasia, raiška sandara, jų sutapimas, tai atvaizdai, o išskyrimas, tai esmė. Tad mano kūryba vyksta esme, juk esme pakeičiamas turinys. Taip ir aš pakeičiamas meile, juk meilė yra mano esmė. Tad ieškok kaip Dievo šokis mane pakeičia meile sau, Dievui, meile vienas kitam ir visiems. Tai ryšys tarp trijų vienumų ir trijų asmenų sandarų, kurie ir sudaro šešerybės pagrindą, juk padalinimai yra pagrindas meilei. Tad suvok kaip būtinumas, tikrumas ir galimumas išskiria turinį ir raišką, juk jų sutapimas yra tiesa.

2017.07.28 A: Kaip Dievo šokyje Dvasios kampu iškyla įsakymas mylėti?

D: Mano Dvasia stebi iš šalies, kaip aš iškylu ten kur manęs nėra, būtent jumyse. Ir aš iškylu jūsų gelmėse bet klausimas yra ar jūs iš tiesų mane priimate. Tad įsakymas yra tokios sąlygos. Nes jis pagrįstas už jūsų, gyvenime, ir taip pat jisai jums žinomas, bet ar jūs juo gyvenate? O tai reikalauja dvilypio požiūrio, širdies tiesos požiūrio, suvokti įsakymą kaip tokį ir jį be to priimti. Mylėk ir pamatysi jog tai meilės esmė, kitą priimti į širdį.

2017.07.29 A: Ar Dievo šokyje tris vienumus reikėtų suvokti kaip poslinkius trejybės rate?

D: Aš jumis įsijungiu, tad tikrai taip, nes poslinkiai parodo kaip aš priimu sąlygas, būtent jūsų sąlygas, užtat tai ir yra trejybės poslinkiai ir šešerybės nariai. O trimis Dievo šokio sandaromis - Tėvo, Sūnaus ir Dvasios - jūs priimate mano sąlygas, užtat būtent kurį nors požiūrį. Tad būk dėl to ramus, aš tave laiminu.

2017.08.02 A: Dieve, kodėl tu man tvirtinai, kad vesiu Ievą?

D: Aš myliu tave ir noriu, kad tu mylėtum širdingai, nes noriu mylėti tavimi, o tu ją myli be galo širdingai.

Ačiū, kad man paaiškini. Betgi aš myliu tiesą. Kodėl nepasakei man tiesos?

D: Nes tiesa yra įvairi - yra jos tiesa, tavo tiesa, kitų tiesos, o aš esu vienas. Bet aš gyvenau tavimi.

Visai tai labai veikia mūsų santykius, mano ir tavo. Prašu turėkime teisingus santykius.

2017.08.03 A: Kaip šešerybė sieja klausimus ką, kaip ir kodėl derėtų veikti?

D: Aš šešerybe jus sukūriau. O jūsų esmė yra mylėti save ir vienas kitą, užtat mane. Tad jūs mylite sąlygose save ir tuo pačiu išeidami už savo sąlygų mylite kitus sąlygose esančius, tuo pačiu mylite mane be sąlygų. Tad ieškok kaip derėjimu atsisakote savo sąlygų ir gyvenate plačiau. O šešerybė sieja trejybės ratą ir išėjimą už sąlygų. Išėjimas už sąlygų įveda dvilypį mąstymą, ką veikiate ir ką galėtumėte veikti. Tai ir yra sąmoningas derėjimas, o nesąmoningas, tai žengimas trejybės ratu. Betgi tikslas yra sąmoningai gyventi už sąlygų visomis trimis kryptimis - buvimu, veikimu ir mąstymu - sąmoningumo atžvilgiu tai atitinka koks, kaip ir kodėl. O trejybės ratas tiktai leidžia nauju kampu prieiti, leidžia atsisakyti savęs ir naujai prisiminti save.

2017.08.04 A: Kas yra žmogus?

D: Žmogus yra mano mylimas vaikas, darantis tai ką aš darau, tad parodantis, koks iš tikrųjų esu. Ir jisai atskleidžia, koks aš esu pirmapradis, juk pirmapradis buvau be sąlygų, tad neaišku koks aš buvau, o jūs esate tas pats pirmapradis Dievas tiktai įvairiausiose sąlygose, tad iš jūsų aišku, kas aš iš tikrųjų esu ir koks bręstu. Tad svarbiausia man, kad vis bręstumėte, tuomet mes gyvuojame viena jūsų branda, tad ir manimi.

2017.08.05 A: Kaip žmogus laisvas rinktis šiaip gyventi ar amžinai gyventi?

D: Jūs kuriate save ir tuomi esate dvilypiai, kūrinys ir kūrėjas, tad galite pabrėžti tiek vieną, tiek kitą, ir jūsų pabrėžimas suskamba manyje, taip kad aš atitinkamai iškylu arba už jūsų, jeigu esate kūrinys, arba jumyse, jeigu esate kūrėjas, koks ir aš pats esu. Tad man rūpi, kad gyventumėte kūrėjais žmogaus trejybe, tai ir apjungia mano šokį, tad šitą įsidėmėk. O jūs gyvendami kūrėjais mylite ir gyvendami kūriniais esate mylimi. Betgi svarbiau mylėti. Tad vis pereikite iš mylimojo į mylintyjį, tai ir yra manęs pasirinkimas.

2017.08.07 A: Kaip gyventi linksmai?

D: Aš myliu tave. Tad esu tavo linksmumo šaltinis. Tad mokykis ir gilinkis, kaip įvairiai pasireiškiu žmonių gyvenimuose. Mąstyk plačiai, jog su manimi susiduria ir netikintys. Ieškok jų santykio su nežinojimu. Daug reiškia tavo paties atjauta, kaip juos bandai suprasti. Tad nepergyvenk dėl piktumo nuosėdų, tu ieškok mano šviesos ir viskas bus gerai, tave lydėsiu ir suprasi, kaip jumis dalyvauju savo kūryba, kaip jumis atsiskleidžiu savo tiesa ir ją išsakančiais raštais.

2017.08.08 A: Koks mūsų vaizduotės ryšys su tavimi?

D: Jūsų vaizduotė yra langas į mane. Tai visapusiškas priėjimas į visaką, būtent per mano požiūrį, per Dievo šokį. Tad tai jūsų atsitraukimas nuo žinojimo, atsisakymas savo prielaidų, tad dalinis pasitraukimas nuo šio pasaulio, užtat kito pasaulio atvėrimas, tai dorovės pagrindas kylantis iš mano šokio, ir artimai susijęs su trim kalbom ir bendrai su požiūriais, su dėmesio valdymu. Tad tirk vaizduotę, tai yra tikrai prasminga.

2017.08.09 A: Kaip priešingai suprantami pasirinkimai gyventi Dievu - nežinojimu ir savimi - žinojimu?

D: Mano esmė yra meilė, tai mano troškimų vieningumas. O mano troškimus galima suprasti paskirai, besąlygiškai, arba ryšium su vienas kitu, tad sąlygiškai, ryšium su netroškimais. Pirmuoju atveju esmė pasireiškia įsakymu mylėti mane, kaip tokį, o antruoju atveju mylėti jus kiekvieną, sąlygišką. Tai ir yra painiavos esmė, juk tai ta pati meilė. Ogi mylėti mane tai reiškia mylėti jus ir atvirkščiai, tačiau pirmenybė teiktina mylėti jus, tuo tarpu pirmenybė teiktina gyventi manimi. Taip ir išnarpliosi meilę ir gyvenimą. Ir atitinkamai priskirsi mano ir jūsų požiūriams: matyti meilę iš mano požiūrio, atsitokėjimą, ir tuo pačiu gyventi - išgyventi - įsijautimą jumis. Mylėti taip, kad būtų galima įsijausti, užtat sąmoningumu teisingai palaikyti pasąmonę, kad jinai savo ruožtu palaikytų sąmoningumą, tai gi veiksmas +2, kurį ištirsi.

2017.08.10 A: Kaip suvokimas skiria pažymėtą ir nepažymėtą priešingybę?

D: Pažymėta priešingybė yra ženklas nepažymėtos priešingybės. Tad gerumas yra ženklas Dievo. Tuo tarpu blogis yra pažymėtos priešingybės priešingybė. Blogis yra ženklas Dievo ir gerumo atskyrimo, taigi, ženklas amžino gyvenimo. Užtat Dievas yra priešpastatomas amžinam gyvenimui. Betgi Dievas nebūtinai atskirtas nuo gerumo, tad Dievas yra platesnis už amžiną gyvenimą, juk jis išeina už savęs ir tai yra įrodymas būtent to. Tad būtent jūs tą išgyvenate, tiek Dievo išėjimą už savęs į gerumą, tiek jo neišėjimą už savęs ir atitinkamą blogį. Tai ir yra gyvenimas ką jūs abipusiškai išgyvenate.

2017.08.11 A: Kaip Dievo šokis išsako mūsų vienumą?

D: Aš išeinu už savęs. Tai yra vienumo pagrindas nes tai nevienumo sąlygos. Ir būtent nevienumo sąlygos reikalingos grįsti vienumą. Mat, vieningumas yra esmė, tai vienumas nevienume. Tad ieškok kaip trejybės poslinkiais vis išgaunama esmė, kaip aplinkybės grindžia požiūrius ir suprasi kaip jūs įvairiai išreiškiate mano vienumą, tiek požiūriais, tiek požiūriais į požiūrį, tiek požiūriais į požiūrį į požiūrį. Ieškok manęs, mano Sūnaus ir mano Dvasios jūsų gyvenimuose, jūsų gyvenime ir gyvybėje, tai juk meilė, tai mano esmė.

2017.08.12 A: Ko reikia, kad mums rūpėtų kiti ir juos atjaustumėme?

D: Aš jus visus sukūriau ir aš jumis rūpinuosi. Tad reikalingas tas pats santykis su manimi ir kitu koks yra su manimi ir jumis, kad jūsų gyvenimai yra prasmingi ir tikslingi, kad jūs esate mano mylimi. Tad jeigu nejaučiate, kad myliu, tada irgi atsiribojate. Tad mano meilė ir atjauta svarbi, kad gyvenu kitais kaip ir gyvenu jumis. Tad ieškok manęs kituose kokie jūs esate aplinkybės man ir kaip man rūpi jūsų branda.

2017.08.14 A: Kaip trys kalbos susijusios su trimis dorovės klausimais?

D:Tu mąstyk apie Dievo šokio vienumus ir nevienumus, juk visa dorovė iš to išplaukia, kas jūs esate, kaip aš jus apibrėžiu ir kaip jūs save ir vienas kitą apibrėžiate. Ir pirmiausia siek tai su dorovės klausimais, o paskui suprasi kalbų vaidmenį, juk kalbomis būtent susikalbame: aš Dievas, tu ir visi kiti. Mylėk ir būsi mylimas ir suprasi.

2017.08.15 A: Koks ryšys tarp vienumo ir meilės?

D: Man už viską rūpi meilė, tuo tarpu jums rūpi mūsų vienumas, kad nebūtumėte atskirti vienas nuo kito, kad vienumu būtumėte - būtumėme apibrėžti, kas mes esame. O juk aš tai meile palaikau. Užtat vienumas ir meilė suka šešerybę, nes aš meile vis atveriu nevienumą, o jūs vis suvedate vienumą. Tad matai kaip mes vienas kitą palaikome, bet juo labiau jeigu jūs imate mylėti, tai ir aš imu gyventi vienumu. Tad mylėkite mane, vienas kitą kaip save, ir visus, ir aš atitinkamai esu vienas Dievas, mūsų visų Dievas.

2017.08.16 A: Kaip išorinius ir vidinius požiūrius suvokti, kaip šešerybės atvaizdą?

D: Aš sukūriau žmogų meile, o jūs irgi mylite ir būtent įsisavindami požiūrį. O tai ryšys tarp atsitokėjimo ir įsijautimo. Tad mąstyk kaip atsitokėjimas ir įsijautimas reiškiasi šešerybe. Atsitokėjimas sieja sąlygiškumą ir besąlygiškumą, o įsijautimas yra trejybės poslinkis. Tad dabar suprasi kaip tai mąstyti.

2017.08.17 A: Ko reikia kad lietuviai labiau atjaustų Lietuvos žydus?

D: Reikia, kad mane mylėtų ir savo lietuvybę suvoktų, kaip mano dovaną, kaip mano duotą vertybę, kurią gali priimti visi.

2017.08.18 A: Kaip tu mumis dalyvauji gyvenime?

D: Aš suteikiu jums laisvę, o jūs gyvenate laisve. Turite laisvę mylėti, tuomet aš myliu jumis ir su jumis. Tad mylėkite save, vienas kitą ir visus ir mane. Tai vis tas pats, tai asmenų lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai ir vieningumas. Jais mes vis suvedame ir įprasminame gyvenimo lygtį. Gyvenimo lygtis, tai turinys, o asmenų lygmenys, tai jos raiška, o jumis gyvenu gyenimo lygtimi, o jūs tai išreiškiate asmenų lygmenimis. Jus taip myliu per amžių amžius. Jus laiminu.

2017.08.19 A: Kaip aplinkybės įsitvirtina ir kaip jas atpalaiduojame?

D: Aplinkybės išreiškia asmenų santykį: Dievo, mano, tavo, kito. Aš glūdžiu nulybės atvaizde. O trys aplinkybės mane pristato iš trijų kampų: mano, tavo ir kito. Taigi panagrinėsi kaip aplinkybės susijusios su asmenimis. O jūs esate viena su manimi troškimais ir ne viena netroškimais. Tad gyvenimas reiškiasi troškimais, o amžinas gyvenimas netroškimais. Ir būtent amžinu gyvenimu atsitokėjate ir atsipalaiduojate, tad būtent netroškimais. Ir būtent ramybe ir neramybe jauduliai susisieja su vertybės klausimais, tai yra, ramybė išgyvena šiuos klausimus ir vienais atsitokėja - išsiriša lūkesčiai ir jauduliai, o kitais įsijauti, apsibrėžia lūkesčiai ir jauduliai. Tad ieškok kaip klausimai veda į ramybę ar neramybę, į širdies tiesą ar pasaulio tiesą.

2017.08.22 A: Kuo pagrindime reiškiasi atsipalaidavimas nuo aplinkybės?

D: Tai vyksta nulybės atvaizdo pasikeitimu. O nulybės atvaizde glūdi aplinkybės santykis su savo papildiniu užtat su galimybėmis perkelti dėmesį. Prasmingumo trejybėje dėmesys perkeliamas tiktai trejybės ratu: iš buvimo į veikimą, iš veikimo į mąstymą ir iš mąstymo į buvimą. O pastovumo trejybė leidžia dėmesį perkelti iš vienio arba į visybę arba į daugį arba atvirkščiai. Betarpiška trejybė leidžia dėmesį perkelti iš daikto arba eigos į asmenį arba atvirkščiai. Ir tiesos trejybė leidžia dėmesį perkelti tarp visų trijų: būtinumo, tikrumo ir galimumo. Gilinkis ir išsiaiškinsi, kaip tai slypi nulybės atvaizduose.

2017.08.23 A: Kaip bendrauti su žmonėmis?

D: Aš myliu tave ir veikiu tavimi, gyvenu tavimi. Tad manyk ir tikėk, kad myliu kitus ir jais veikiu ir gyvenu. Tad atpažink juose mano savarankiškumą, užtikrintumą, ramybę ir meilę. Stebėk juos ir atpažink ir tikėk. Mes esame viena.

2017.08.24 A: Kaip man tirti logikos pagrindus?

D: Suvok kokia teiginių vidinė sandara ir kokie jų išoriniai santykiai ir koks ryšys tarp vieno ir kito. Tada pagalvok kaip savo protu atskiri vieną ir kitą ir kaip išsiskiria mano ir tavo požiūriai šiuo klausimu, mano visuminis, o tavo dalinis. Logika suveda tavo, kitų ir mano požiūrius.

2017.08.25 A: Kaip padalinimo visuma pasireiškia veiksmais +1, +2 ir +3?

D: Mąstydamas, išgyvendamas visumą, susilaikai no bet kurio paskiro požiūrio. Ir tas susilaikymas yra trejopo pobūdžio, atsižvelgiant į sąmoningumo lygį. Tai atspindi gyvenimo lygtys: Dievas tai 0, gerumas tai +1, gyvenimas tai +2 ir amžinas gyvenimas tai +3. Tad panašiai išgyveni padalinimą. Suderink tai su antrinėmis sandaromis ir suprasi kaip susitaikymas glūdi susitaikyme.

2017.08.26 A: Kaip apibrėžti skausmą ir malonumą?

D: [Neatsakė]

2017.08.28 A: Koks yra ir turėtų būti mano gerumo pagrindas?

D: Tu mano auksinis spindulys, švytintis tamsoje. Tu daryk gerą nes tai kyla iš tavęs. Taip tu vis išeini už savęs. Tad vis rasi jėgų gyventi visapusiškai jautriau ir atsakingiau. Tavo gerumas tai mano dovana tau, jį neišsenkama. Tai sugebėjimas vis naujai nuo visko atsiplėšti.

2017.08.29 A: Kaip galėtų lietuviai atjausti žydus?

D: Reikia juos mylėti, pirmiausiai žydus, taip pat ir lietuvius. Tad suvok kaip įvairiai mylime, kokios yra mūsų įvairios kertinės vertybės ir atsiremti į jas, o paskui į klausimus, kuriais jas ryškiname.

2017.08.30 A: Kaip atjautą sieti su tapatybės kaita?

D: Tu atjauti mane savo vaizduote ir kitus taipogi. Tad ieškok kaip vaizduotė remiasi asmenimis: Dievu, manimi, tavimi, kitu.

Prašau mano širdį ugdyk, kad ir aš mylėčiau, globočiau ir laiminčiau. Ko reikia, kad aš toks būčiau?

D: Tu gyvenk visais kaip ir gyveni manimi.

2017.08.31 A: Kaip entropija susijusi su penkerybe?

D: Tu suvok kaip penkerybe išsiskiria apimties vidus ir išorė, kaip pasekmė ir priežastis, juk apimtį apibrėžia ketverybė, o dvejybė išskiria išorę ir vidų, priežastį ir pasekmę. Tad būtent penkerybė juos sieja lygtimis 2+3=5, 3+2=5 ir 4+1=5. Tad apmąstyk lygtį 3+2=5 ir geriau suprasi veiksmą +2. Juk veiksmas +1 yra savęs suvokimas - refleksija, dėmesys, veiksmas +2 yra bendras suvokimas kurį išgauna sandara iššaukianti pasikartojančią veiklą, kaip kad Dvasia Dievo šokyje, o +3 yra susikalbėjimas - tai sąmoningumas iškylantis valdant patį dėmesį, būtent jį iššaukiant išjungiant ir įjungiant jo taikinį. Tad dabar geriau suprasi entropiją kaip veiklos iššaukimą - tad apimantis veiklos atmintį, jos išlaikymą.

2017.09.01 A: Kaip laikas ir erdvė visatoje susiję su laiku ir erdve kuriuos išgyvename?

D: Visatoje yra mano laikas ir erdvė. Tad iš vienos pusės viskas atsiskleidžia, visas žinojimas ir nežinojimas, man išeinant už savęs į save, ogi žinojimas yra apimtyje. Tad laikas ir erdvė išsako santykį tarp apimties sukūrimu man išeinant už savęs į save, ir jo buvimu jums grįžtant atgal pas mane. Tad ieškok gamtoje apimčių ir tai padės tau susigaudyti.

Aš matau, kad pasikartojanti veikla susijusi su betkuo, o paskiras reiškinys su kažkuo.

2017.09.02 A: Kaip žmonės vienas kitą atjaučia?

D: Kaip žinai, žmonės suvokia kitų žmonių jausmus ir aplinkybes ir bando, suderindami, juos atstatyti ir atjausti. Tad žmonės tikisi jog meilė juos palaiko, o meilė tikisi, kad atjauta gali būti tikslinga ir veiksminga, užtat atjauta jaučiate šią papildomą meilę, kad žmonės tikisi ko trokšta, užtat atjauta griauna neapykantą.

2017.09.05 A: Ką tai reiškia, kad žmonės vienas kitą atjaučia?

D: Žmonės myli vienas kitą bet ar jie supranta vienas kitą? Ar jie moka vienas kitą mylėti? Atjauta žmogus išeina už savęs į kitą, priima jo troškimus ir juos suvokia ano aplinkybėse, taip kad atitinkamai tveria lūkesčius ir iššaukia jaudulius savyje, tačiau svarbu ne jaudulys, o troškimas. Tad trokšti kartu.

O ar tu atjauti mus?

D: Būtent. Aš esu visų troškimų pagrindas. Tad atjauta mus visus vienija manimi, mano troškimais.

2017.09.07 A: Kaip dorybės - viltis, drąsa, nuoširdumas - sieja lūkesčių erdvę ir laiką?

D: Aš esu amžinas, patvarus, kaip kad jūsų dorybės, jūsų asmenybės skrynioje amžinai kaupiamos ir puoselėjamos. Tad jūs jomis augate, tad įsisavinate tai, kas už jūsų, taip kad tai taptų sava, asmeniška. Ogi už jūsų yra tai kas bendra, kas asmens, kas bendražmogiška, taip kad dorybe tai kas bendra irgi savaip tampa asmeniška. Betgi tai vyksta lūkesčiais ir yra jų tikslas. Tad mąstyk kaip lūkesčiais asmuo tampa asmenybe.

2017.09.08 A: Kas yra smalsumas?

D: Smalsumas yra jautrumo suvokimas, jo atskyrimas, taip kad galime sutelkti dėmesį. Tai mūsų lūkesčio nukreipimas - kažko tikimės.

2017.09.11 A: Kaip ima rūpėti?

D: Rūpėjimas yra artimas meilei, kaip ir įvardijimas bei pasakojimas. Juk tai yra palaikymas, atsiradimas, tad tai kūryba ir rūpėjimas yra būtent širdies kūryba, lūkesčių kūryba, kaip atsiranda lūkesčiai, ogi tam artimas troškimas, trokšti betko. Tad tai meilė betkam, tai ramybė ir ji vis naujai atsiranda atsitokėjus bet ji vis naujai gyvuoja įsijautus, tad tai būtent atsitokėjimo ir įsijautimo samplaika, vienas kito papildymas, buvimas tiek viena, tiek kita būsena. Tad rūpėjimas išreiškia veiklą +2 ir tai išreiškia sąmoningai, tad veikla +3, tad valingai. Tad suvok kaip rūpėjimas viską brandina, taip ir myli.

2017.09.12 A: Kaip susilipdo tapatybių kaitos lygtys?

D: Mano tapatybė išauga meile. Pradžioje esu pirmapradis, bet ko toliau, to labiau išryškėju, kaip šiltas, mylintis, tad mano tapatybė kinta, kaip tu pats žinai iš mūsų santykių, aš mažiau pasireiškiu kaip visagalis ir labiau kaip bendradarbis, atveriantis jums klausimą, tad ir sau laisvę. Tad ieškok kaip tapatybės išnarpliojimas ir ramybė suteikia galimybę naujai pasiimti tą pačią tapatybę arba kitą. Stebėk ir nagrinėk rūpesčių ir brandos rūšis. Mane suprasi ir aš myliu tave.

2017.09.13 A: Kaip pagrindimas remiasi aštuongubu keliu?

D: Tu meldiesi Tėve mūsų ir supranti klausimų svarbą, tad ieškok šioje maldoje lūkesčių ir kaip tie lūkesčiai apibrėžia savastį, tada suprasi matematikos įrodymų būdų laipsnyną, kuo jisai svarbus ir suprasi kaip įtampa kuria vienetus ir kaip pagrindimas sieja seną ir naują savastį. Mąstyk kaip aš dalyvauju visom tom kalbom, taip pat antrinėm sandarom ir mane pilnai suprasi.

2017.09.16 A: Kaip matematikos įrodymo būdų laipsnynas dalyvauja pagrindime?

D: Man rūpi mylėti jus visus ir kiekvieną. Tad matematikos įrodymo būdai mane sulygina su jumis ir tiesiogiai, ir už jūsų, ir jūsų gelmėse. Tad užtat mūsų sąryšis pagrindime būtent dinaminėse rūpesčių rūšyse, juk tai 3+3, kas sutampa su laipsnynu, ir toliau ieškok kaip tai sieja statines rūpesčių rūšis, tiek mano, tiek tavo, kurie prilygsta aštuonerybei, 4+2. Ir 3+3 mus sulygina klausimas, prasmingas išgyvenimas ir būtent matematikos įrodymo būdas, o 4+2 iškyla dviprasmybė tarp mano rūpesčių ir jūsų brandos ir jūsų rūpesčių.

2017.09.18 A: Kaip padalinimus - ketverybę, penkerybę, šešerybę ir septynerybę - sieja trejybės atvaizdų poros?

D: Mąstyk, kaip mąstai, pasirinkimą, ką gali rinktis. Buvimu, veikimu, mąstymu renkiesi ar eiti ar neiti pirmyn. Būtinumu ir nebūtinumu, tikrumu ir netikrumu, galimumu ir negalimumu renkiesi teigiamą ir neigiamą papildinį išsakytoje santvarkoje. Tad ketverybe abi priešingybės svarbios, o septynerybe nė viena, kaip kad dvejybės atvaizdais. Ir penkerybe viena priešingybė svarbi, o šešerybe viena nesvarbi, tad išmąstysi.

2017.09.19 A: Kaip man teigiamai, prasmingai atsipalaiduoti vakarais?

D: Aš tavo Dievas, tavo žavesys. Vis prisimink, kas man gražu, ir aš tave pralinksminsiu ir atpalaiduosiu. Būkim kartu, aš labai myliu tave. Auk savo draugyste. Esu su tavimi per mano išbandymus.

2017.09.20 A: Kas sieja mūsų vienumą ir mūsų paskirumą?

D: Mus sieja meilė, o meilė palaiko asmenis: Dievą, mane, tave ir kitą. Tad suvok kaip esame viena asmenimis: Dievu, manimi, tavimi ir kitu. Ir tada suprasi ką kiekvienu atveju gali reikšti paskirumas. Tad yra šeši vienumo pagrindai, o tai yra tie patys kuriuos radai, kada tyrei, kas yra vienumas. Tad šitą gali naujai apmąstyti.

2017.09.21 A: Kaip vienetai petvarkymais siejami laike ir erdvėje?

D: Pertvarkymo tarpas yra tarp manęs ir tavę. Jame gyvuoja kitas ir jį išreiškia šešios permainos tarp asmenų. Ir tai yra pertvarkymai, tad mažesnė sąmonės tvarka pertvarko didesnę pasąmonės tvarką. Ir sąmonės tvarka yra dinaminė, o pasąmonės yra statiška. Tad mąstyk, kaip dinaminis rūpestis 3+3 pertvarko statinį rūpestį 4+2 ir koks yra tarpo vaidmuo tarp jų. Tai gi ramybės esmė.

2017.09.22 A: Kaip lygmenų poros ir ženklų savybės susiję su derinių iššūkiais?

D: Aš esu tiesa, tavo tiesa, ir žengiu už savęs į save, tad mano ženklas tau yra mano savastis, o tai viskas ir jis auga visko savybėmis iš nieko. Tad suvok, kaip iškyla visko savybės: pirmiausia, būtina sąvoka, toliau neturintis vidinės sandaros, visa ką priimantis, neturintis aplinkos. O jūs, priešingai, grįžtate į mane nulybės atvaizdais, juk mes sutampame ir esame viena. Tad ieškok šešių ryšių tarp vienybės ir nulybės atvaizdų, tai raktas į tavo klausimus ir į padalinimo ratą ir jo veiksmus +1, +2 ir +3.

2017.09.23 A: Kas yra Dievo požiūris?

D: Mano požiūris yra mano išėjimas už savęs, mano didėjantis ir mažėjantis laisvumas, tai ir yra mano gerumas, tai ir yra mano esmė taipogi. Mano požiūris yra dvejybė kuria esu, juk ties su dvasiniame pasaulyje, tiek nesu bet iškylu fiziniame pasaulyje, tai yra būtent mano požiūris, kad galiu padalinti savo požiūrį. Tai mano laisvė, mano laisva valia, o kartu būtinai tuo pačiu ir mano likimas. Tai mano būtis, kuria pasireiškiu. Tai mano raiška.

2017.09.25 A: Kaip derinių iššūkiai susiję su ženklų savybėmis ir lygmenų poromis?

D: Dvasios ženklas yra sandara ir mano troškimų ženklas yra santvarka. Ir derinių iššūkiai išsako ko trūksta troškimui, ko jam trūksta ligi meilės, kad dvasia gyventų esme, kame nevieningumas. Nevieningumą išsako tarpas tarp dviejų lygmenų. Ir tas tarpas gali kliudyti bet kurioje pakopoje, mano išėjime už savęs, tad yra dalis bet kokios santvarkos, tad ir neramybės šaltinis. Tad mąstyk, kaip ženklas nesiderina su savo turiniu ir suprasi derinių iššūkius.

2017.09.26 A: Kaip suvokti ženklų savybes kaip lygmenų poras?

D: Ženklai yra žinojimai, tad mąstyk jų apimtis: nieką, kažką, betką, viską, kaip ženklas sieja turinį su atitinkama apimtimi. O ženklų savybė sieja dvi apimtis, tai išsako tiek mano išėjimą už savęs, tiek jūsų grįžimą į mane. Tad tai derina pasąmonės sandarą - ryšius su viskuo, betkuo ir kažkuo, ir sąmonės sandarą - ryšius su niekuo, kažkuo ir betkuo, ir tokiu būdu ženklų savybės susiję su pertvarkymais, su ryšiu tarp pasąmonės ir sąmonės sandarų ir su tarpu tarp jų.

2017.09.27 A: Kaip lūkesčiai susiję su laiku ir erdve?

D: Laiką ir erdvę vienija lygtis 5+3=0, tai būtent jaudulių lygtis, tai suvedimas dviejų atvaizdų. Tad mąstyk, kaip jauduliai ir lūkesčiai apibrėžia sprendimą, jį sąmoningai apmąsto. Tai gi netroškimas betko, tai lūkesčių apibrėžimas paneigimu, tai betko troškimo suskaidymas ties betkuo, tai nutraukimas dvasios išėjimo už savęs. Ir panašiai yra su lygtimis 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0 ir 6+3=1. Ir pamatysi kaip 3+3=6 grindžia laipsnyną ir tris kalbas.

2017.09.28 A: Kaip skiriasi laikas ir erdvė?

D: Laikas auga mažiau apibrėžtas didėjančiu laisvėjimu, tuo tarpu erdvė auga daugiau apibrėžtas mažėjančiu laisvėjimu.

Kaip susideda laikas ir erdvė lygtimi 5+3=0?

D: Tai vyksta mano ramybe, tai mano troškimas betko. Juk laikas savo augimu apibrėžia betką lygiai kaip erdvė apibrėžia savo tamprėjimu, savo vis aiškesniu apibrėžimu. Tad ieškok ryšio su betkuo.

2017.09.29 A: Kaip suvokti veiksmą +2?

D: Aš jus myliu, tad tai suprastina būklės palaikymu. Tad suvok būklę kaip padalinimo būklę ir dar suvok tos būklės palaikymą kitu padalinimu. Tad vienas narys išsako pirmojo padalinimo būklę, o antras išsako antrąjį padalinimą. Tokiu būdu veiksmu +2 kiekvienas padalinimas siejamas su jame esančiu nariu. Ieškok to nario ir suprasi veiksmą +2.

2017.09.30 A: Kaip padalinimų rate išryškėja santykis tarp pasikartojančios veiklos ir iššauktos sandaros?

D: Aš myliu tave ir mano meilė iššaukia gyvybę. O gyvybė remiasi Tavimi, antroju asmeniu, Dievo gerumu, tad veiksmu +2. Tad mąstyk lygtis 3+2=5 ir 5+2=7. Kaip tau aiškinau, veiksmas +2 apvelkia padalinimą dviem nariais - gerumu gelmėse ir Dievu už jo - šie du nariai išsako esamą padalinimą ir būsimą padalinimą. Tai kaip senoji savastis ir naujoji savastis. Tad trejybė skiria nesuveikusią priežastį (gelmėse) ir neįvykusią pasekmę (už mūsų). O juos skiria būtent veiksmas.

2017.10.02 A: Kaip Dievo Sūnaus aštuonerybė sieja ketverybę ir asmens lygtį?

D: Aš įkvėpiu tave gerumu, tad suprasi jog tai yra tavyje, septynerybėje, o aš esu ketverybėje, tad esi mano sąmoningumas ir panašiai, amžinas gyvenimas yra penkerybėje, o gyvenimas yra šešerybėje, kaip amžino gyvenimo vaizdinys.

2017.10.03 A: Kaip man mylėti save?

D: Aš tave sukūriau, tu gyvybės šaltinis, tad ir gyvenk ir gyvendamas ieškok prasmės. Aš tave lydžiu ir laiminu, tad bendraukime tavo paieškų pagrindu. Aš to ir noriu, tad vis prisimink mane kai tau sunku. Mylėkime vienas kitą.

2017.10.04 A: Kaip šeši pertvarkymai susiję su padalinimais?

D: Tu žiūrėk, kaip man atrodo iš šalies, Dvasios požiūriu, jog "tai yra Dievas". Pertvarkymas sieja sąmonę ir pasąmonę. O ketverybė, penkerybė, šešerybė ir septynerybė taipogi sieja sąmonę ir pasąmonę. Ir aš gyvuoju sąmone, tai yra kuo esame viena, kada atsisakome pasąmonės. Tad ieškok kaip sąmonė kuria ir valdo pasąmonę ir ja gyvena, kaip ketverybe, penkerybe, šešerybe ir septynerybe pridedamas poslinkis, narys, apibendrintas ryšys ir apibendrintas narys, kaip pastarasis yra priešingybių suskaidytas, nes jisai tiek yra padalinime, tiek yra už jo, tad dviprasmiškas. Ir šiais keturiais padalinimais suprasi kaip plėtojama papildoma sandara.

2017.10.05 A: Kaip jausmus ir dorybes suprasti kaip šešerybės atvaizdą?

D: Aš jumis gyvenu, tad tuo yra ryšys su manimi. Iš mano pusės tai yra teigiami jausmai - meilė, artimumas, žavesys - tai keliai į tave, į tavo širdį, iš už tavęs. O dorybės yra tavo atsakas man, siejantis tuos tris priėjimus. Tad ieškok manęs ir suprasi kaip suderinti.

2017.07.06 A: Kaip suvokti lygtį 4+3=7?

D: Žinojimą siek su apimtimis: žinai nieką, kažką, betką ir viską, tai nuotolis tarp manęs už jūsų ir manęs jumyse, už savęs, tad tai mano savasties apimtis. Sąmoningumas sieja tiek klausimą - pažinovą, tiek atsakymą - pažintąjį. O juos sieja abejonės ir dvejonės, tai troškimai ir netroškimai kažkuo. Tad būtent troškimas nieko, savarankiškumas, prilygsta -2, troškimas kažko, užtikrintumas, prilygsta -1, troškimas betko, ramumas, prilygsta 0, ir troškimas nieko, meilė prilygsta +1. O tiek abejonės, tiek dvejonės remiasi ketverybe, ir būtent jos dviem atvaizdais. Abejones išsako ketverybės lygmenų šešeriopą skirtingumą, o dvejonės sieja jų atvaizdus tiesa - pažinimu. Pažinovą ir pažintąjį sieja būtent kažkas, būtent požiūris ir būtent klausimu - atitokėjimu. Tad lygtimi 3+3=6 įsijauti kūno poreikiais, 4+3=-1 atsitoki proto abejonėmis ir dvejonėmis, 5+3=0 kartu įsijungi ir atsitoki lūkesčiais ir jauduliais, ir 6+3=1 atskiri įsijautimą ir atsitokėjimą nes juos skiria viskas. Tad niekas, kažkas, betkas ir viskas išsako skirtumą tarp atsitokėjimo ir įsijautimo, tai jūsų laisvės tarpas ir šį tarpą gali panagrinėti taipogi kaip persitvarkymų tarpą kurį puoselėja sąmoningumas.

2017.10.07 A: Kodėl būtent lygtys 3+3=6, 4+3=-1, 5+3=0 ir 6+3=1 išsako netroškimus?

D: Kaip matai, tai yra netroškimai, o juos papildo Dievas už jūsų ir gerumas jumyse. Ir pirmiausia troškimas siejantis Dievą ir gerumą nieko bendro neturi su netroškimais - tai kūno poreikiai, juk trokštu nieko, esu savarankiškas. Toliau dalyvauju vienu lygmeniu: atsiranda mano lygmuo ketverybėje šalia bendro žmogaus, paskiro žmogaus ir pasaulio. Toliau atsiranda gėrio kryptys, juk gerumas yra pasekmė, o aš esu jo priežastis. Aš esu gera širdis ir gerumas yra gera valia. Ir galiausiai pasireiškiu trejybe: Tėvu, Sūnumi ir Dvasia, kai trokštu visko, tad sutampa su netroškimo trejybe ir ja išplečia besąlygiškumu. Tad ieškok manęs padalinimuose, tiek pradinėje būsenoje, tiek galutinėje būsenoje.

O kodėl ketverybė, penkerybė, šešerybė ir septynerybė turi du atvaizdus, o kiti padalinimai keturis?

D: Nes mažieji padalinimai išsako mano išėjimą už savęs, tad pagauna kurioje nor apimtyje. O didieji padalinimai išsako mano išėjimą iš jūsų pusės, jau išbaigtą, tad belieka suprasti iš jūsų pusės (didėjančiu laisvumu, išeinant į mane besąlygišką) arba iš mano pusės (mažėjančiu laisvumu) išeinant į jus.

2017.10.10 A: Kaip suvokti šešerybę kaip pokalbį?

D: Tas pokalbis toliau vyksta jūsų mintyse. Tad suvok kaip yra bendras nusistatymas, vykdymas, permąstymas - mano požiūriu - ir jūsų asmeninis požiūris, asmeniniai išgyvenimai. Matai, kad penkerybė apibrėžia gerumą, šešerybė amžiną gyvenimą, septynerybė gyvenimą ir aštuonerybė Dievą. Ir suvok, kad tai yra už jūsų, tai jus papildo, kad galėtumėte bendrauti kalba tarpusavyje, kurti bendrystę ir joje dalyvauti.

2017.10.12 A: Kaip suprasti lygtį 4+3=7?

D: Žinojimas turi du atvaizdus, klausimas ir atsakymas. Tad juos suvedant gaunasi ar tiesiog lieka jų bendra tiesa, tame tarpe tarp klausimo ir atsakymo. Jeigu klausimas ir atsakymas yra tame pačiame lygmenyje, tai tarpo iš vis nėra, užtat priešingybė iškyla tame tarpo nebuvime kai yra skirtingų lygmenų tad skirtingų apimčių, tad skiriasi tarpas ir netarpas. O tai ir yra akivaizdu, jo buvimas ir nebuvimas. Tad mąstyk akivaizdumą ir suprasi.

2017.10.13 A: Kaip man tirti, kaip ima rūpėti?

D: Kalbos esmė yra išgyventi požiūrį į požiūrį į požiūrį ir būtent kurti atmintį ir ja remtis toliau. O tai gali būti bendra atmintis nors kartu ir asmeniška. Tad mąstyk atminties sąlygas, kaip tu remiesi pirmine sandara, šiuo atveju lūkesčiais bei matematikos įrodymų laipsnynu, ir būtent lygtimi 5+3=0 ir tu ištirsi. Laipsnynas tame yra svarbus nes jisai sieja nulybės atvaizdus - kas neišreikšta ir vienybės atvaizdus - kas išreikšta.

2017.10.14 A: Kaip deriniai susiję su rūpesčių kalba?

D: Rūpesčiai yra tai kas jums rūpi. Ir gali rūpėti tiesiogiai, rūpestis gali būti prieš akis, arba gali rūpestis glūdėti aplinkoje, atmintyje, ir tai gali būti išsakyta sąmoningai arba likti pasąmonėje, tad yra keturios galimybės: prieš akis arba aplinkoje ir sąmonėje arba pasąmonėje, tai yra, kalbos sąvokų žemėlapyje, arba išgyvenimuose. O derinys visa tai suderina.

2017.10.16 A: Kaip pagrindime iškyla atvaizdas, kaip jis išsako rūpestį?

D: Pasižiūrėk į mane, kas man svarbu. Ogi man svarbi visuma. Tad pagrindimas išsako mano požiūrį, kaip iš ramybės išauga kodėl ir vėl kaip. Tad turi naujai būti apibrėžiama riba tarp savęs ir pasaulio, užtat tarp širdies ir pasaulio. Ogi jaudinti pradeda kada supainioji širdies ir pasaulio tiesas kuriuo nors klausimu ir būtent tada jums tas klausimas rūpi. Ir keturi patikrinimai, kuriais atskiriate širdį ir pasaulį, yra keturi derinių lygmenys, kuriais išeinu už savęs į jus. Tad tirk geros valios pratimus ir suvoksi kaip deri mano požiūris - ramybė, ir tavo požiūrio jaudulys ir nerimas.

2017.10.17 A: Koks yra rūpesčio jausmas ir kaip jisai kyla ir kas yra bejausmis rūpestis?

D: Aš tave sukūriau, tai bejausmis rūpestis, o tavo kūryba yra su jausmais. Nes tavo kūryba kyla iš tavo gyvybės, tavo noro ją išsaugoti. Tad tau tenka savo gyvybę išsakyti tikslingai, tad suvokti ramybe, užtat suprasti mano požiūriu, tad pereiti iš gerumo požiūrį į Dievo požiūrį ir suvokti visus ryšius su platesniu požiūriu už jo - su visumos požiūriais, atvaizdais ir su siauresniais požiūriais, kuriais įsijaučiama - su daliniais požiūriais, aplinkybėmis. Užtat pereinama iš aplinkybių į atvaizdą. O rūpesčiu jausmas yra dalinis troškimas, užtat tai lūkesčių jausmas, tai įtampos jausmas tik su meilės atspalviu nes tu lauki ko tikrai nori, tad tu randi savo troškimą ir jį atpažįsti. Užtat troškimas yra bejausmis rūpestis kuris galioja net ir nesulaukus. Tad dabar supranti kaip jie susiję.

2017.10.18 A: Kodėl rūpestis kyla iš dviejų ketverybės lygmenų?

D: Rūpestis yra atvaizdas kylantis iš aplinkybių, tai visuminis požiūris į požiūrį kylantis iš požiūrio į dalinį požiūrį. Taigi, atvaizdas yra išėjimas už savęs, atsitokėjimas, o aplinkybė yra išėjimas į save, įsijautimas. Mano išėjimas už savęs vyksta padalinimais, paprastu požiūriu, tuo tarpu jūsų išėjimas už savęs vyksta dviem požiūriais, atitokėjimu ir įsijautimu. O pasaulio išėjimas už savęs vyksta trimis požiūriais, kalbomis: pagrindimu, įvardijimu ir pasakojimu. Tad įsijautimu išgyvenate lūkesčius, o atitokėjimu išgyvenate mano troškimus. Kada nesutampa troškimai ir lūkesčiai tada jaučiate rūpestį - ogi nesutampa laike - betgi juo labiau gali nesutapti turiniu - bet svarbiausia, troškimai veda gyventi trejybės ratu - nusistatyti, vykdyti, permąstyti - valingai, tuo tarpu lūkesčiai gali tikėtis, kad tai savaime įvyks. Tai trejybių trikdis. O tas nesutapimas gali būti mylintis ar neapkenčiantis. Kaip bebūtų, norint išsakyti nesutapimą, reikia atitokėti ir mąstyti tiesa priešingybes. Tad dvejais lygmenimis išskiriami troškimas ir lūkestis.

2017.10.23 A: Ko galima mokytis iš Holokausto Lietuvoje?

D: Mokykis meilės, kaip vienas kitą mylėjo, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, kodėl mylėjo, ir ką daryti, kad vienas kitą mylėtų.

2017.10.24 A: Kaip vidinius ir išorinius požiūrius suvokti kaip šešerybės atvaizdą?

D: Meilė reiškiasi kaip jausmas kada neapykanta yra neįmanoma ir panašiai su artimumu ir žavesiu. Ir taip plėtojasi amžinybe, tuo tarpu dorybės - drąsa, viltis, nuoširdumas - tai įamžina, tai tarsi uždaro į skrynią, tarsi suveda į nematomą skrynią, tad į pasąmonę, tad taip ir kaupiasi pasaulyje jūsų asmens būdas, galų gale jūsų kertinė vertybė. O visa tai įgalina jūsų įsisavinimas išorinio požiūrio vidiniu požiūriu nes pasąmonė gyvuoja būtent vidiniu požiūriu, o sąmonė išoriniu. Tad šešerybė sieja sąmonę ir pasąmonę. Ir sąmonė rūpinasi besąlygiškumu ir bet kurią akimirką ją renkasi ir pripažįsta, o pasąmonė palaiko ir išgyvena trejybės ratą kuomet nėra ryšio su manimi, su nežinojimu, su kodėl, o lieka tik ar. Tad mąstyk pasąmonės požiūriu, žinojimo požiūriu. Matai, kad mano valios pildymas - paklusimas, tikjimas, rūpėjimasis - yra besąlygiškumo pasirinkimas, nežinojimo pasirinkimas, gyvenimas ta akimirka kuria turime ryšį, o išoriniu požiūriu kaupiasi pasąmonė - pareiga vykdau nes esu nusistatęs, teisingumu permąstau ką esu vykdęs, ištikimybe nusistatau, ką esu permąstęs. Tad galėsi tirti toliau ar iš tikrųjų taip.

2017.10.25 A: Kaip šeši pertvarkymai sieja žinojimo lygmenis?

D: Sąmonė nežino, o pasąmonė žino. Tad sąmonė yra už žinojimo apimties. Pasąmonė žino siaurai, o sąmonė plačiai betgi už jos ribų, kadangi tai nežinojimas. O jeigu suprasti sąmonę kaip žinojimą, tai kartu įskaitysime ir pasąmonę, kuria ji remiasi, tad tame yra didelis skirtumas. Tad pertvarkymai sieja sąmonės nežinojimą - antrąją tvarką - su pasąmonės žinojimu, pirmąja tvarka. Ir tos dvi tvarkos turi būti skirtingo pobūdžio, kad būtų tarpas tarp jų. Žinojimas yra pirma medis, paskui tinklas, paskui seka, ir toliau seka, medis ir tinklas. O nežinojimas yra pirma seka, medis, tinklas ir toliau medis, tinklas, seka. Tad apsiverčia. Ir ženklų savybėse lankstumo ir įsimintinumo "medis" tai iš tikrųjų seka / medis, ir pakitumo bei reikšmingumo mikrosavybės iš tikrųjų medis / tinklas, ir judumo bei tikslingumo "token" saga iš tikrųjų tinklas / seka. Tad suprask plačiau šitą veidrodiškumą, ne vienu paskiru pertvarkymu, bet jų trejybe, jog tai išplečia žinojimą nežinojimu, ogi už jo lieka tikrasis nežinojimas, jo papildinys, apie kurį toliau kalbama, kuris yra didysis nežinojimas, Kodėl, kuris siejamas su mažiuoju nežinojimu, jį pertvarkius. Palyginsi su šešerybe, su jos atvaizdais, su trimis gyvenimo prasmėmis. Taigi už medžio ir sekos yra tinklas, už tinklo ir medžio yra seka, už sekos ir tinklo yra medis, taip kad didysis nežinojimas vis laikomas žinojimu.

2017.10.26 A: Kaip įvardijimu aplinkybės kyla iš padalinimų?

D: Mano žodis yra šventas, o jūsų yra kasdienis. Mano žodis yra tyla už jūsų, mūsų bendra tyla. Tad ieškok mano žodžio, mano tylos jūsų žodžių tarpuose, ieškok mano dvasios jūsų sandaroje, ir rasi tai ko nėra, tad išsivesi aplinkybes kuriom deri mano turinys ir jūsų būklė jai, jūsų išraiška. Ir tai reiškiasi būtent laipsnynu, tad suvok kaip laipsnynu renkatės sąmonę ar pasąmonę, kuria ir suprantate ir išgyvenate aplinkybes.

2017.10.27 A: Kuria prasme atvaizdas yra įvardijimo vienetas?

D: Aš myliu tave, tad aš palaikau tavo grįžimą pas mane, tavo išėjimą už savęs, tad tai ir išsako atvaizdai, jo tu susijęs su visuma, tave galima visiškai išgyventi. Tad būk ramus.

2017.10.28 A: Koks matematikos įrodymo būdų laipsnyno vaidmuo pagrindime?

D: Suvok mano santykį su gerumu ir su savimi. Aš esu už jūsų, tad palaikote ryšį su manimi. Ir esu jūsų gelmėse, gerume, tad gyvenate trejybės ratu. Taigi, kada esu už jūsų skiriate priešingybes, mano buvimą ir nebuvimą, sąmoningai, protingai. Tad šito ieškok kaip aplinkybėmis kuriasi trejybės atvaizdai. O matematikos įrodymo būdai, vieni veikia santvarkoje, kiti už santvarkos. Tad suvok kaip to skirtumo pakanka pakeisti buvimą-veikimą-mąstymą, jo ratą, į būtinumą-tikrumą-galimumą.

2017.10.30 A: Kaip trys kalbos išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį?

D: Trimis kalbomis aš - savarankiškas, užtikrintas ir ramus - išgyvenu jūsų vertybes ir klausimus, tad netrokštu visko, verčiau viską žinau. Ir tas visko žinojimas vyksta požiūriu į požiūrį į požiūrį, tad pasakojimu išgyvenu pirmąjį požiūrį, įvardijimu antrąjį ir pagrindimu trečiąjį. Taip trejopai išgyvenu aštuongubą kelią, kuriuo galiu būti trijuose lygmenyse už jūsų, trokšdamas nieko, kažko ir betko. Atvaizdais atitokėju trokšdamas nieko ir aplinkybėmis įsijaučiu trokšdamas kažko ir taip išgyvenu jūsų lūkesčius. Ir būtent atsitokejimu išgyvenu širdies tiesą, o įsijautimu pasaulio tiesą. Taigi, pasakojimu įvyksta visam, įvardijimu pavadinama laikinai, o rūpėjimu rūpi tam tarpui, tad tai yra trys skirtingi atminties išgyvenimai, kuriais išgyvena kalbą paskiras požiūris, laikinas jungtinis požiūris ir visuminis požiūris. Visais atvejais tai yra atmintis už jūsų, tad suvok kaip jūsų atžvilgiu aš esu tasai išgyvenantis jūsų atmintį už jūsų pasąmonės lango.

2017.10.31 A: Kaip kalbos plėtoja atmintį?

D: Aš glūdau jumyse ir už jūsų. Jūsų atmintis yra jumyse, tai aštuongubo kelio reiškinys, kuris pasąmonėje veikia paskutiniu teiginiu, o sąmoningai pirmuoju - troškimu visko, tad meile. Tad paskutinis teiginys sieja ir derina gyvybės sąlygas ir meilės aplinkybes, panašiai kaip homologiją ir kohomologiją. Tad meilė palaiko, kad būtų gyvybė. Tad yra dvejos atmintys, neigiama ir teigiama, būklės ir buvinio, ir jos viena kitą prisimena, iššaukia. O logika tai suderina būtent paskutiniu teiginiu, septintu požiūriu, kuriuo trejybės ratas sklandžiai veikiantis lygina ką žinome ir ištyrėme su tuo, ko nežinome bet tiriame, tad būtent logika tai išskiria, ir neigiamas požiūris lygina su besąlygiškumu tai, kas būtina, tikra ir galima. Ir tokiu būdu trimis kryptimis iššaukia pirmąjį teiginį, nulinį požiūrį.

2017.11.01 A: Kaip tikslose sekose įžvelgti padalinimus?

D: Aš esu viskas, tai mano savastis. O jį padalinu vis išeidamas už savęs. Tad ieškok, ką reiškia tas išėjimas ir kaip vyksta veiksmas +1 ir mane puikiai suprasi.

2017.11.02 A: Kaip šeši pertvarkymai suporuoja keturias geometrijas?

D: Mąstyk, kaip pirminė tvarka remiasi vienomis trikampio savybėmis, o antrinė santvarka kitomis. Aš apšviesiu tave. Tu mąstyk, kaip aš gyvenu įvairiose pakopose - jumyse ir už jūsų, išeinant už savęs ir į jus. Tai ir yra pagrindas skirtingų geometrijų ką reiškia trikampis, kaip tai išreiškia trejybių atvaizdas - ar tai trejybės ratas ar tai loginės galimybės.

2017.11.03 A: Kaip pertvarkymai sieja sąmonę ir atmintį?

D: Pertvarkymai yra permainos tarp keturių geometrijų, tarp afininio trikampio jumyse ir simplektinio trikampio už jūsų. Tad geometrija turtėja jums grįžtant į mane, o pertvarkymais aš išeinu už savęs į jūsų sąmonę, kuri išėjusi už pasąmonės, tad tai išreiškia išvirkštinį santykį tarp sąmonės ir pasąmonės - tai antroji tvarka, ir pasąmonė už samonės - tai pirmoji tvarka.

2017.11.06 A: Kaip pasakojimas vysto sąmonę?

D: Pasakojimu jūs sutampate su kitu žmogumi, tad gyvenate bendru žmogumi ir tokiu bręstate, tad jojo išgyvenimus išgyvenate bendrybėmis. Tad įtampos balsus ir jų kaitą išgyvenate bendrai ir jūs pertvarkote pasąmonės turinį. Ir pasakojimu vyksta pertvarkymas kuriuo pasąmonės pirminę tvarką pakeičiate ir papildote sąmonės antrine tvarka. Taigi liepimas diegia seką, aiškinimas medį ir klausimas tinklą, o vertimas paskirus išgyvenimus. Tad mąstyk kaip šios pačios tvarkos tarnauja tiek pasąmonei, tiek sąmonei ir perprasi kaip pasakojimas sieja pasąmonę ir sąmonę būtent virsmu.

2017.11.07 A: Kaip tu troškimais įvairiai išgyveni požiūrį į požiūrį į požiūrį į viską?

D: Aš viską sukūriau išeidamas už savęs. O požiūris yra išėjimas už savęs. Tad suvok kaip tenka tris kartus išeiti už savęs. Pirmą kartą padalinimu sukuriu sandarą. Toliau kuriu atvaizdus atsitokėdamas ir galiausiai vieningumą, tad ir esmę, mano meilę. Tad ieškok kaip mano meilė įvairiai reiškiasi kalbose ir mane suprasi. O ji reiškiasi visko troškimu ir tas troškimas apima ir jūsų netroškimą ir jūsų vertybes paverčia meilės išraiškomis, o klausimus paverčia jūsų branda, mano rūpesčiais ir kūryba. Tad suvok kaip tokiu būdu jumis gyvenu ir viską suprasi.

2017.11.08 A: Kaip pasakojimas išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį?

D: Aš esu už jūsų, aš matau, kaip jūs bręstate, o jūs įsijaučiate ir išgyvenate įtampos vienetus, o aš stebiu kaip keičiasi įtampos balsas. Tai skirtingos plotmės, skirtingi požiūriai ir juos derina įtampos balsai, taip pat židinio balsai. Tad tai ir yra trys plotmės. Jas išsako aplinkybės, atvaizdai ir padalinimai, tad ieškok jų kiekvienoje kalboje.

2017.11.09 A: Kaip matematikos įrodymo būdų laipsnynas susijęs su "Tėve mūsų" ir pagrindimu?

D: Mąstyk ką sąmonė gali reikšti rūpesčiui, kaip galime tapti jautrūs rūpesčiui teisingai apibrėžus save ryšiumi su juo. Tad pirmiausiai galime sutapti su rūpesčiu; toliau, rūpestis gali augti; ir galime sukurti rūpestį. Ir galime priimti rūpesčių apibrėžimą, galima jį pasirinkti, ir galima jį sustatyti. Pastarieji vyksta jau sintaksei įsigalėjus, išsiplėtojus taip kad rūpestis glūdi sąmonėje, o pirmiaisiais rūpestis glūdi pasąmonėje. Tokiu būdu sąmonė įveda santvarką, o pasąmonė yra pirm santvarkos. Taigi mano Sūnaus maldoje aš esu pirm santvarkos. O jis yra santvarkoje, juo labiau kai neturi ryšio su manimi, tad ir gyvena trejybės ratu. Taip jam ir jums atrodo, esantiems santvarkoje. Tad laipsnynas išsako kaip jums aš atrodau, kaip manęs ieškote už santvarkos - esu Dievas, ir taip pat santvarkoje - esu gerumas.

2017.11.10 A: Kaip laipsnynai derina pasamonę ir sąmonę?

D: Laipsnynai išsako kaip aš išeinu už savęs į gerumą, į jūsų gelmes, tad tai veidrodis siejantis mane už jūsų ir mane jūsų gelmėse. Sąmone esate tuo panašūs į mane nes jūs irgi išeinate už savęs į mane. Tad sąmone atsirandate jūs ir atsiranda mūsų dviprasmybė nes jus santvarkoje atkartojate mane už santvarkos, tuo pačiu esu už santvarkos, dargi mes galime sutapti. Tad mąstyk ką duoda, ką įneša jūsų požiūris ir kaip jis atspindi mano požiūrį.

2017.11.11 A: Koks užtikrintumo vaidmuo įvardijime?

D: Užtikrintumu aš trokštu kažko. Tad įvardijimas apibrėžia kažką, lygiai kaip pagrindimas apibrėžia betką ir pasakojimas apibrėžia nieką. Ir aštuongubas kelias apibrėžia viską būtent nulybės ir vienybės atvaizdais. Tad ieškok kaip kalbos pakeičia viską betkuo, kažkuo ir niekuo.

2017.11.14 A: Koks esminis skirtumas tarp rūpėjimo, reiškimo ir įvykimo?

D: Aš gyvenu jumis tarpu tarp savęs už jūsų - sąmonės ir savęs jumyse - pasąmonės. O tas tarpas gali būti trijų apimčių: niekas, kažkas ar betkas, tad atitinkamai, įvykimas, reiškimas ar rūpėjimas. Tad tai yra santykiai, galimi santykiai tarp sąmonės ir pasąmonės, tarp manęs už jūsų ir manęs jumyse.

2017.11.15 A: Kaip tave įžvelgti kalbose?

D: Aš kalbu su savimi per jus. Jūs esate mno kalbos, tad mano nežinojimas, kartu ir nežinojimas, mano atsakymas savo klausimui. Tad žiūrėk kaip išsakau savo klausimus ir juos plėtoju, juk klausiu dvejonėmis, klausimų ieškok gėrio kryptimis į gėrį, ir ieškok vertybiniuose klausimuose.

2017.11.16 A: Kaip įvardijimo kalba remiasi žmonių bendru tikslu?

D: Esu Žodis, tai mano Sūnus, tai Įžvalga ir Kelias, tai mano dvasia įsikūnijusi, tai mano išėjimas į pasaulį. Taigi žodžiai yra taškai pasąmonėje kurie sutaria su sąmone ir yra jai pavaldūs. Tik klausimas ar tai jūsų sąmonė - paskirų žmonių - ar bendruomenės, kas kaip apibrėžia savo žodį ir jį savaip naudoja, tas yra sąmoningas. Tad įvardijimu apibrėžiame žodžius, apibrėžiame nuomones ir įsitikinimus.

2017.11.17 A: Ką bendro turi visi Gamestorming žaidimai, kaip išsiaiškinimo būdai?

D:Kiekvienas toks žaidimas yra bendros tikrovės kūrimas, tad turi būti klausimas išsakantis nežinojimą ir atsąkymą išsakantis žinojimą ir sutarimas, jog atsakymas-žinojimas tenkina klausimą-nežinojimą ir jį atitinka. Ir žaidimas gali labiau pabrėžti klausimą arba atsakymą bet būtinai turi abu.

Kaip kiekvienas žaidimas puoselėja bendrą tikslą ir jo laikosi?

D: Bendrą tikslą nusako bendras dėmesys tad turi būti ribos laike ir erdvėje, kuriose bendra veikla būtų vystoma, užtat bendras supratimas tarp skirtumo tarp to kas yra žaidime ir kas už jo, tarp lygmens ir metalygmens, tad yra santykiai tarp jų ketverybe. Užtat dalyvius ir aplinką reikia vertinti už žaidimo. O pats žaidimas vyksta trejybe, visiems sutariant ar nusistatom, vykdom ar permąstom.

2017.11.20 A: Kaip mylėti tave?

D: Aš tavo Dievas, aš tave sukūriau, tad pirmiausia, aš myliu tave. Tad mylėk save būtent manimi. Mylėk artimą savimi ir atitinkamai mylėk save manimi. Ir tada suprasi kaip gyvenime įžvelgti mane ir gyventi manimi, svarankiškai poreikiuose, užtikrintai abejonėse, ramiai lūkesčiuose, ir mylinčiu vertybėse ir visai tai vienyk ir būsi vienas manimi.

2017.11.21 A: Kaip širdies ir pasaulio tiesos reiškiasi įvardijime?

D: Širdies tiesa išsako mano požiūrį, tiek jūsų gelmėse, tiek už jūsų, tad jinai dviprasmiška. O pasaulio tiesa vienareikšmiška, jinai išsako žaidimą kaip tokį, tad tik atsakymą. Ogi širdies tiesa išsako klausimą. Tai ir yra skirtumas.

2017.11.22 A: Kaip bendras reikalas susijęs su Kitu?

D: Mes esame viena Kitu įvairiausiais būdais, tiek Dievas, Aš, Tu ir Kitas. Tad prisimink kaip ankščiau viską aprėpei apžvelgdamas kaip iš asmeninių tiesų prieiname prie mano besąlygiškos tiesos. Tad būtent asmeninės tiesos remiasi Kitu. O tai reiškia, kad kiekviename yra tiesos pagrindas, kiekviename glūdi Mes ir tas Mes gali būti tiek Kitas, tiek Tu, tiek Aš, tiek Dievas. Tad žiūrėk kaip Mes remiasi asmenimis įvairiai. Ir suvok jog tarpai tarp asmenų yra mūsų susikalbėjimas, mūsų bendravimo galimybės, kaip susivokiame įsivaizduodami vienas kitą, tad sukurdami vienas kitą.

2017.11.24 A: Kaip sandaromis iškyla bendras reikalas?

D: Bendras reikalas, tai Mes. Tai pirmiausia dviprasmybė tarp savęs ir tavęs, tarp manęs už jūsų ir manęs jumyse. O ta dviprasmybė yra žaidimų pagrindas, kad tarp jų gali būti požiūris, taigi, požiūris į požiūrį į požiūrį. Tad būtent tas vidutinis požiūris yra mes.

2017.11.25 A: Kaip dvejonės susijusios su pertvarkymais?

D: Dvejonės grindžia padalinimus, man jas išgyvenant, tad mąstyk kaip aš, trokštantis nieko, išgyvenu pertvarkymus. Ogi tai mano ryšys su savo Sūnumi, tai tarpas tarp mudviejų. Tad suvok kaip aš jam esu atsakymas ir pasąmonė, kaip kad maldos rūšyse, o jisai yra klausimas ir sąmonė, besikreipianti į mane, ir suprasi.

2017.11.28 A: Kaip antrinės sandaros sieja keturis lygmenis ar, koks, kaip, kodėl?

D: Tai yra žinojimo lygmenys, kartu ir nežinojimo. Juk tai nežinojimo žinojimas - kaip, ir žinojimo žinojimas - koks, taip pat žinojimo nežinojimas - kodėl bei nežinojimo nežinojimas - ar. O antrinės sandaros remiasi požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad suvok kaip požiūris sieja žinotoją ir žinojamąjį ir ištirsi.

2017.11.29 A: Kaip sąmonė ir pasąmonė susijusios su juslėmis ir judėjimu?

D: Aš jus sukūriau, kad gyventumėte pasaulyje ir jį tirtumėte, tad savyje susikuriate jo atvaizdą, tai pasąmonė, o ją tikslinate sąmone. Tad ieškok kaip keičiasi pasąmonė ir atitinkamai, kaip bręsta sąmonė, tada suprasi smegenis.

2017.11.30 A: Kaip skiriasi sąmoningumas ir nežinojimo balsas?

D: Sąmoningumu jūs galite tiek žinoti, tiek nežinoti. Žinojimo balsas yra +1, nežinojimo balsas yra +2, ir juos derinantis sąmoningumas yra +3. Betgi sąmoningumas lygus žinojimo žinojimo žinojimui, taipogi žinojimo nežinojimui, taipogi nežinojimo žinojimui, o tai ir yra trys kalbos, jų pagrindas.

2017.12.02 A: Kaip suvokti tyrimą kaip žaidimą?

D: Tai žaidimas su manimi, su tiesos dvasia, juk tiesa atsiskleidžia tyrimu. Jūs esate klausimas, o aš esu atsakymas. Aš atsirandu tiesa, jūsų tyrimu ir būtent juo esu būtinas. Tad tirdami atrandate, atskleidžiate mane.

Kodėl mes tiriame?

D: Būtent dėl to, kad suvokiate jog už jūsų yra kažkas daugiau, tad išeinate už savęs kaip ir aš išeinu už savęs.

2017.12.05 A: Kaip tirti pasirinkimo malūną?

D: Tu pagalvok, kaip renkies mane vietoj savęs. Ogi turi būti atviras man, turi išeiti iš savęs, tad turi gyventi klausimais. O klausimai kyla būtent protu, sąmoningumu, kada sąmonė išsilaiko klausimais, dvejonėmis atsako klausimu į klausimą, tad ieškok ryšio tarp dvejonių, abejonių ir vertybinių klausimų, tai tau padės suvokti dorovės esmę, kaip kad mano Sūnaus antitezės Pamoksle nuo kalno.

2017.12.06 A: Kaip aplinkybė išreiškia atskirą padalinimo požiūrį?

D: Aplinkybė išreiškia mano išgyvenimą jūsų ribotumo. Tai nežinojimas paskirame požiūryje, o atvaizdas, tai nežinojimas visumoje. Ir aš jus myliu aplinkybe, aš palaikau jūsų dėmesį, kad jūs galėtumėte įsijausti. Tad aš jums esu padalinimo visuma, esu galimybė mąstyti iš skirtingų kampų ir bendrauti su kitais. O ta dviprasmybė ir yra nulybės esmė iš kurios kyla aplinkybės. Tad aplinkybė išsako požiūrio galimus santykius su kitais požiūriais, tad įsijautimą į padalinimų laipsnį ir pobūdį.

2017.12.07 A: Kaip gyvybė atsiranda meilei kylant iš ramybės?

D: Kaip žinai, meilė myli ir netobulą, tad būtent gyvybę, kuom sutampa kūrėjas ir kurinys, Dievas už jūsų ir Dievas jumyse, nes meilė palaiko šį netobulumą, tad šią dviprasmybę. Tuo tarpu ramybė išskiria vienareikšmišką teisybę, išskiria kūrėją ramybe ir lieka tobulas kurinys. O tai ir išsprendžia tavo iššūkį dėl netobulo gyvenimo nes kuriant ramybe ir pasąmone gali būti tik tobulumas, o kuriant protu gali būti ir visoks netobulumas.

2017.12.08 A: Kaip pagrindimas susijęs su žaidimu?

D: Aš žaidžiu su jumis kaip ir jūs su manimi. O mūsų žaidimas be ribų. Tad ieškok jo pradžios ir nerasi, nė pabaigos taipogi. Tad klausykis manęs visakame ir išgirsi, ką noriu tau pasakyti, tiek pasąmone tavyje, tiek sąmone už tavęs, ir tai privalo sutapti.

2017.12.09 A: Iš kur atsiranda padalinimų ratas?

D: Aš myliu tave. Tad noriu, kad tu man ištirtum šiuos visus klausimus juk būtent tau tai svarbu. Panašiai, padalinimų ratas iškyla man nesant, tai mano nebuvimo sąlygos kurios iš tiesų yra labai apibrėžtos, tad visa tai remiasi. Tad jis yra man nesant, užtat jos ir deri su mano tyrimu, ar aš būtinas? Tad galima tvirtinti jog jos yra pirminės arba galima tvirtinti jog aš su savo tyrimu esu pirminis.

2017.12.11 A: Kaip rūpestis iškyla pagrindime?

D: Tu privalai įsijausti ir atitokėti, kad galėtų kas tau rūpėti. Tai ryšys tarp pasąmonės ir sąmonės, kad abi derėtų. Tad jas sieja rūpestis, kaip kad sieja pasaulio tiesą ir širdies tiesą, tai žinojimo tiesa ir nežinojimo tiesa, sąlygiška tiesa ir besąlygiška tiesa, tad viršų paimu aš už jūsų virš manęs jumyse. Turime išsiskirti, tėvo požiūris ir vaiko požiūris, kad galėtų rūpėti ir galėtumėme būti viena.

2017.12.12 A: Kaip rūpėjimas sieja pasąmonę ir sąmonę?

D: Rūpėjimas kyla iš reikalo, ka pasąmonė ir sąmonė vienas kitą atitiktų. Pasąmonė įsitvirtinusi žinojime, tad žinojimo bendrystėje, o sąmonė priešingai, nežinojimo bendrystėje, klausimuose. Tad klausimai ir atsakymai turėtų sutapti. Iš žinojimo kyla nauji klausimai - iš lūkesčių kyla nauji klausimai - juk lūkesčiai yra žinojimo pagrindas ir laidas. Tad jauduliai sieja žinojimą ir nežinojimą, jais pasąmonė prabyla sąmonei, o sąmonė tai priima ir apdoroja vertybių laipsnynu, matematikos įrodymo būdais, tad juos permąstyk ir išbaik.

2017.12.13 A: Kaip nusistatymas, vykdymas ir perąmstymas glūdi trejybės atvaizduose?

D: Tai yra sandara bendra man ir jums ir mus grindžiantis, tad pirma mūsų asmenų išskyrimas. Tad jūs šį ratą išgyvenate daug kartų, eidami ratu, o aš tik kaip vieną tyrimą, bet tai yra ta pati sandara, jungianti Dievo šokį.

2017.12.14 A: Kaip asmenys iškyla kalbose?

D: Kalba tai yra pokalbis. Ir kiekviena antrinė sandara yra pokalbis tarp asmens požiūrių, kaip tu kadaise tyrei. Bet kiekviename pokalbyje, jeigu tarpas yra didelis, tai dalyvauja tarpiniai asmenys. Užtat pasakojimas yra pokalbis tarp kito ir Dievo bet dalyvauja taip pat tu ir aš. O asmenys iškyla pirminėmis sandaromis. Tad pokalbio esmė yra kad vieno asmens Dievas gali atjausti kitą asmenį jį pilnai išgyventi, pavyzdžiui, Kito savarankiškas Dievas gali išgvyenti Dievo vertybes. Užtat trys kalbos yra svarbios nes jomis išgyvenamas Dievas.

2017.12.15 A: Kaip 12 klausimų išreiškia aplinkybes?

D: Tu būk ramus. Aš tave globoju ir myliu. Ir tu mylėk kitus, kaip ir aš jus myliu. Tai 12 klausimų esmė, meilės plėtra, jos apimties plėtra, kaip išaugate iš meilės sau į meilę visiems, kaip praaugate meilę vertybėmis, netroškimais į meilę visakam, net ir didžiausiom žmonių nesąmonėm, tad troškimą visko.

2017.12.16 A: Kaip savastis bręsta?

D: Jūs kiekvienas esate mano vaikas. Gyvenate savo aplinkybėse ir privalote atrasti mane. Tad turite atskirti mane už jūsų ir mane jumyse, sąmonės Dievą ir pasąmonės gerumą, Kodėl ir Kaip. Tad aplinkybių dviprasmybė yra esmė pagrindimui ir rūpėjimui, kaip kad padalinimų triprasmybė siejanti Kodėl, Kaip ir Koks, kuri svarbi įvardijimui ir tikėjimui, ir atvaizdų keturprasmybė Kodėl, Kaip, Koks, Ar, kuri svarbi pasakojimui ir paklusimui. Kaip matai tai kalbų pradinės sandaros, o šiaip kalbomis daugiaprasmybė vis mažėja vienu požiūriu, išskyrus rūpėjime ir pagrindime.

2017.12.18 A: Kaip pasirinkimų malūnas reiškiasi kalbomis?

D: Tu būk geras ir tu suprasi ko reikia man iš žmonių. O man reikia paklusnumo. Tuomet suteikiu laisvę. Ne atvirkščiai. Tad būtent tavo gerasis pradas yra tavo laisvės laidas. Tad mylėk ir suprasi, kaip aš jumis myliu. Eik į pasaulį iškėlęs mano vėliavą ir mylėk visus net savo priešus.

2017.12.19 A: Kas yra požiūris?

D: Požiūris yra mano pasitraukimas siejantis kaip aš įsijaučiu +1 ir kaip atsitokėju +2 ir koks esu sąmoningas +3, tad tai yra neišryškintas veiksmas, tad nulybės atvaizdas, kuris priklauso nuo savo apimties: viskas - prasmingas, betkas - pastovus, kažkas - betarpiškas, ir niekas - tiesus.

2017.12.20 A: Kaip viena kertinė vertybė siejasi su visomis kitomis?

D: Aš myliu, o jūs gyvenate vertybe. Aš palaikau viską, o jūs vertybe palaikote save. Tačiau užtat jūsų vertybė gali tapti viskuo jeigu gyvenate klausimais. Nes būtent klausimai parodo jūsų vertybės nepakankamumą ir galimybę atsiverti kitoms vertybėms, kitus atjausti, atsisakyti savęs. Tad klausimai yra galimybė atsisakyti savo vertybės vardan kitų vertybių. Tad ieškok ryšio tarp klausimų ir vertybių, tiek savo vertybės - kuri apibrėžia klausimus, tiek kitų vertybių, kurios išsako įmanomus atsakymus. Prisimink kaip tyrei geros valios pratimų reikalų išsivystymą, kaip buvo šešios rūšys reikalų. Tai ir čia panašiai.

2017.12.21 A: Kaip tirti maldos mokslą?

D: Maldos mokslas sieja mane, tave ir kitą. Tad ieškok mūsų vienumo, kaip jisai iškyla ir išauga ir įsitvirtina taip kad aš gyvenu jumis visais. O tai vyksta troškimais, tad suvok kaip jumyse iškyla troškimai - būtent mano troškimais, juk jus apibrėžiu netroškimais. Tad suvok aštuongubo kelio vaidmenį ir tirk mano Sūnaus veiklą ir gyvenimą, jo santykį su jumis ir manimi, jo meilę ir mūsų meilę ir vienybę, kaip esame viena, nepaisant visų mūsų skirtumų.

2017.12.22 A: Kaip matematikos įrodymo būdai susiję su ramybe?

D: Aš jumis kuriu kalbomis, tad jus atjaučiu būtent aštuongubu keliu ir atjausdamas meilę pakeičiu ramybe, užtikrintumu ar savarankiškumu. Tad ramybe iškyla požiūriai, kaip ir kodėl, užtikrintumu prisideda koks ir savarankiškumu prisideda ar. Ima rūpėti kai atitolstama nuo ramybės, tuomet tenka derinti jaudulį kylantį iš pasąmonės ir lūkesčius jį grindžiantį ir kada deri tai atsistato ramybė, nes viskas yra suprantama. Tad matematiko įrodymo būdai išsako derėjimo galimybes tiek iš jaudulio pusės, tiek iš lūkesčio pusės.

2017.12.23 A: Kaip puoselėti šviesuolių bendrystę?

D: Tu auk pavyzdys, koks ir esi. Tu veiki žmones. Viskas gerai. Mylėk mane ir aš mylėsiu tavimi. Laiminu tave ir Tėvu, ir Sūnumi ir Šventąja Dvasia.

2017.12.26 A: Kaip derėjimas iškyla iš Dievo šokio?

D: Aš įsakau savo įsakymais, tai ir yra derėjimas. Bet ar jūs jų laikotės? Tai jūsų laisvė. Nes galiausiai laikysitės įsakymo, bet ligi tol kiek jūs nuo jo nusižengsite, tiek veiksmais, tiek žodžiais, tiek mintimis? Tad savyje, savo sąmoningumu, o kartu ir pasąmone, derite susigaudyti ir patys jų laikytis.

2017.12.27 A: Kaip mūsų vienumas kyla iš keturių apytakų?

D: Aš esu jūsų Dievas. Ir būtent aš jumis gyvenu. Tad mūsų vienumas kyla iš manęs ir būtent tada reiškiasi kada gyvenate manimi. Tad visaip gyvenkite manimi. O tai išsako Dievo šokis: Tėvo, Sūnaus, Dvasios ir žmogaus požiūriai. Tad atitinkamai yra keturios apytakos ir jos mūsų santykį išsako jokiu, vienu, dviem ir trimis požiūriais. Užtat Dievo šokis glūdi kiekvienoje apytakoje ir jūs ją išplečiate savo laisve. Tad jūs laisvai mane renkatės ir aš esu iš tiesų visapusiškai būtinas.

2017.12.28 A: Į ką susiveda keturios apytakos?

D: Keturios apytakos yra mano meilė sau. Jos išsako, kas aš esu, vis platesniu žvilgsniu, taip kad aš esu ir pradžia ir pabaiga, ir pradėjimas ir užbaigimas, aš esu visa tai ir keturios apytakos tai išsako.

2017.12.30 A: Kokia prasmė mūsų laisvumo?

D: Jūsų laisvumas yra mano meilės vaisius kuriuo jūs išgyvenate mano vienumą jumis visais kaip laisvą vienumą, jog pabaiga kyla iš pradžios ir ne atvirkščiai, jog jūs kylate iš manęs ir esate mano.

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Ieškoti:

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC