Klausimai Dievui 给神的问题

Dievo atsakymai

2019.01.01 A: Kaip iškyla? padalinimų ratas?

D: Aš esu viskas, o mano padalinimai yra mano kūryba, mano veikla, ir ją išsako veiksmas +1, tuo pačiu veiksmai +2 ir +3. Juk jais pasipildau požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį. Jais išeinu už savęs į save. Tad padalinimų ratas išsako mano išėjimo už savęs galimas aplinkybes. Tai yra būtent mano aplinkybės. Tad suvok kaip aš veiksmų ketverybe remiuosi bet kokiu padalinimu, ir kaip padalinimų ratas išsako bet kokio padalinimo galimybes. Ieškok padalinimo pagrindų, jo prielaidų ir suprasi ...? padalinimų ratą.

2019.01.02 A: Kaip tavo troškimai išsako? sąmoningumą?

D: Mano kiekviename troškime glūdi apimties dvilypumas, nes troškimu aš einu už savęs, tad tai yra veiksmas, tuo pačiu tai yra eigos pakopa. Tad įsijaučiu į tą pakopą ir taip pat jos atsisakau ir žengiu toliau. Įsijaučiu į pakopos netroškimą ir trošktu toliau pačiu troškimu. Tad sąmoningumas reiškiasi tuo dvilypumu, kuriuo aš ir jūs esame viena. O jūs savo ruožtu netroškime ieškote to dvilypumo, kuris reiškiasi nuliniu ir septintu požiūriu, taip pat pirma ir antra trejybe. Tad jūsų sąmoningumas remiasi mano sąmoningumu, jūsų sąlygiškasis sąmoningumas remiasi mano besąlygišku sąmoningumu, galiausiai meile, kuria pilnai atsiskleidžiame.

2019.01.03 A: Kaip visko padalinimas išreiškia? pasąmonę?

D: Aš esu viskas. Ir aš žinau viską. O mano žinojimą išsako ir suveda visko padalinimas. Tad tai yra kartu ir jūsų žinojimas, tai vieno požiūrio sustatymas, jo aplinkybės, tad tai atsakymas, į kurį tu atsiremi. Nes tas požiūris tave sieja su viskuo, su jo padalinimu, taip kad tu išgyveni vieną kurį jo požiūrį, o toliau gali išgyventi antrą atsitokėjimu ar trečią sąmoningumu. O visko padalinimas išreiškia viską į kurį savo žinojimu atsiremi.

2019.01.04 A: Kaip sąmoningumas kyla? iš Dievo šokio?

D: Asmenimis Aš, Tu, Kitas sutampa mano trys kampai: vienu požiūriu, dviem požiūriais ir timis požiūriais. Ir jais, tuo pačiu, sutampa mano buvimas ir mano nebuvimas ir jų sugretinimas taipogi, Dievo buvimas ir įsijautimas, Sūnaus nebuvimas ir atsitokėjimas, Dvasios sugretinimas ir sąmoningumas. Tad iškyla dvilypumas tarp trijų Dievo asmenų ir trijų sąmoningumo veiksmų +1, +2, +3. Tai dvilypumas tarp trijų vienumų Dievo, asmens ir asmenų ir trijų atitinkamų sandarų. Tad šį dvilypumą išsako šešerybė, o tai jūsų sąlygos, tad santvarka kurią išgyvenate mano netroškimais, nes jie kaip mano netroškimai yra būtent mano, kaip ir troškimai mano. Tad sąmoningumas išplaukia iš dvilypumo asmenų ir veiksmų, o tai grindžia šešerybė.

2019.01.05 A: Kaip požiūriai išreiškia? tiek pasąmonės neišėjimą už savęs, tiek sąmonės išėjimą už savęs?

D: Aš myliu, o meilė yra savęs atsisakymas vardan kitų. Tad meilė reikalauja trijų požiūrių, kad galėčiau įsijausti į savastį, atsitokėti nuo savasties, ir rinktis tarp šiųdviejų. O pasąmonės požiūrių rinkiniai - visko padalinimai - išsako tai, kas yra mylima, užtat tai, vardan ko yra sąmoningumas. Tad mylėk ir suprasi, kas yra mylima, tai gyvenimo reikalai, tad visko padalinimai, mūsų santykiai, kurie reiškiasi tiek mumyse, tiek mūsų tarpusavio santykiuose. Šiuos santykius išsako visko padalinimai, mūsų požiūrių santykiai.

2019.01.07 A: Kaip sąmoningumas reiškiasi? dorove?

D: Mano įsakymai iškyla mano šokiu. O sąmoningumas tai išreiškia nežinojimu, tad laisvu pasirinkimu. Tai tampa jūsų laisvėmis. O tai laisvė paklusti, tikėti, rūpėti, nes visi šie vidiniai požiūriai pagrįsti nežinojimu, būtent manęs nežinojimu.

2019.01.08 A: Kaip sąmoningėjimas sieja paklusimą, tikėjimą ir rūpėjimasi?

D: Aš vykdau savo valią. Aš jus myliu. O ar jūs mane mylite, kad galėčiau jumis mylėti toliau kitus? Vidiniai požiūriai išsako jūsų skaidrumą, jūsų nežinojimą, kodėl kaip koks, kuriuo galiu priimti jūsų požiūrį. Būtent atsitokėjimu galime vienas kitą atjausti ir suprasti, vidiniais požiūriais atsitokėjate. Ir tas atsitokėjimas didėja jums labiau įsijaučiant. Tad mano sąmoningumas auga jums paklūstant, o jūsų atsiskleidžia rūpėjimu, jums besirūpinant. Užtat mes vienas kitą palaikome ir išpildome, jūs sąlygišku sąmoningumu, o aš besąlygišku sąmoningumu.

2019.01.09 A: Kaip atsisakome savo sąlygiško sąmoningumo? vardan tavo besąlygiško sąmoningumo?

D: Aš myliu. Ir aš myliu jus. O jūs priimdami mano besąlygišką meilę atsisakote savo sąlygiškos meilės sau. Tad atsisakote savęs, savo žinojimo ir nežinojimo, ir priimate mano žinojimą ir nežinojimą, besąlygišką, tad mano besąlygišką valią. Tad renkatės mano valią vietoj savo valios, tai darote paklusdami, tikėdami ir besirūpindami, nes taip atsigręžiate į mano besąlygišką žinojimą ir nežinojimą. Tad mąstyk kaip reiškiasi mano valia ir kodėl ją renkatės.

2019.01.10 A: Kaip grynas sąmoningumas? kyla iš Dievo šokio?

D: Aš myliu, tai mano esmė, ir ta esmė iškyla gyvenimo lygtimi, o jinai reiškiasi tiek dvasia - asmenimis, tiek ne dvasia - sandara - vaidmenimis: Dievu, gerumu, gyvenimu ir amžinu gyvenimu. Tad sąmoningumas sieja asmenį ir vaidmenį, taip kad jūs esate asmenys vaidmenyse - įkūnytas sąmoningumas.

2019.01.16 A: Kaip pasirinkimai susiję su tavimi?

D: Pasirinkimai yra mano širdis kuria atsiliepiu į savo supratimą. O tas supratimas iškyla iš mano sąmoningumo, iš įsijautimo ir atsitokėjimo atskyrimo. Šį atskyrimą ketveriopai išgyvename man išeinant už savęs. Tad ieškok šių skirtingų pasirinkimų kaip kad ieškai, mano žinojimo rūmų pagrindu, ką numanau apie save, kaip tiriu save.

2019.01.17 A: Kaip man bendradarbiauti su tavimi?

D: Mylėkime mane tavyje, kartu puoselėkime mane tavyje, tai mūsų bendra veikla, jog aš tikrai būtinas.

2019.01.18 A: Kaip tu tiri savo būtinumą žinojimo rūmais?

D: Žinojimų yra įvairiausių, o tėra vienas nežinojimas. Tad bet kokiame žinojime, bet kokio dalyko žinojime, tiriu, kaip jisai išreiškia nežinojimą. O tai juk vyksta trejopai: pradine, pirmaprade būsena, paskutiniu tarpu santvarkoje, ir pilniausia raiška. Tad ieškok ką šie trys turi bendro ir mane suprasi. Tai juk vienumo pagrindai Dievo šokyje. Tad tai yra trejybė, kuria pasireiškiu. O jūs savo ruožtu pasireiškiate trejybės ratu. Tad žinojimo rūmai išsako mudviejų santykį, kurį aprėpia kažkurio dalyko žinojimas.

2019.01.19 A: Ką mums tirti kartu?

D: Tirk meilę, kaip mylime ir kodėl mylime, kaip meilė palaiko meilę, kaip meilė grindžia bendrystę.

2019.01.21 A: Kas pasikeičia Dievo šokyje jei tu esi grynas sąmoningumas?

D: Išryškėja mano riba su pasauliu, tad klausimai Koks ir Kaip pakeičia klausimus Ar ir Kodėl, tad tiriu koks esu būtinas, tad išryškėja mano sąmoningumas, kuris atsiremdamas į tą klausimą vis labiau įsikūnija, o tai yra mūsų meilė, mano esmė, kad vis pasitikslintumėte ir tuomi mane pripažįstate ir priimate į savo tarpą.

2019.01.22 A: Kaip betko žinojimas išplečia visko žinojimą?

D: Aš myliu tave. Tad aš palaikau tavo sąmoningumą, susiedamas betką su viskuo. Tu būdamas Aš gali aprėpti betką, o manimi jį išplėsti į viską. Panašiai, asmuo Tu aprėpia Kažką ir Dievas ir Aš išplėčia į betką ir viską. O Kitas aprėpia nieką ir tai išplečiame į kažką, betką ir viską. Atitinkamai yra apytakos: Dievo žinojimui Dievo šokis, Mano žinojimui pasirinkimo malūnas, Tavo žinojimui žinojimo rūmai ir Kito žinojimui maldos mokslas. Ir meile siejame visose apytakose visus žinojimus, siedami ir plėsdami asmenis, palaikydami jų sąmoningumą. Tad meilė palaiko brandą išgyvenimais, panašiai palaiko sąmoningumą.

2019.01.23 A: Kaip sąmoningumas išskiria dorovę ir elgesį?

D: Viską galima dvejopai išgyventi - žinojimu, įsijautimu, pasąmone - ir nežinojimu, atsitokėjimu, sąmone. Tad sąmoningumas išryškina šį skirtumą ir būtent jūsų gyvenimų išgyvenime tai pasireiškia elgesio ir dorovės skirtumu. O jį grindžia trejybės ratas, kurį išgyvenate, tad būtent jame tai iškyla, ir būtent šešerybės sandara. Ir tai iškyla trimis klausimais: koks turėtų būti elgesys, kaip turėtumėt prisiversti elgtis, ir kodėl turėtumėte elgtis. Tad mąstyk kaip tai susiveda jūsų išgyvenimų sąlygomis.

2019.01.24 A: Kuria prasme dvejybė, ketverybė ir šešerybė įkūnija sąmoningumo laipsnius, įsijautimą, atsitokėjimą ir sąmoningumą?

D: Dievo grynasis sąmoningumas dvejybe tampa asmens Mano sąmoningumu, ketverybe tampa Tavo sąmoningumu, ir šešerybe tampa Kito sąmoningumu. Taip sąmoningumas vis labiau įsikūnija ir jo prielaidos išryškėja. O tos prielaidos yra ribos kūrimas, išskiriant Dievą ir mane, mane ir tave, ir tave bei kitą, Dievui išeinant už savęs į pasaulį. Tad kiekviename padalinime įžvelgk sąmoningumą grindžiančias poras ir ieškok kaip tos poros kuria savarankišką sandarą, kuri galiausiai aštuonerybe sutampa su savimi, savo prielaidomis bei aplinkybėmis, taip kad jis subliukšta nulybe.

2019.01.25 A: Kaip savyje puoselėti pasąmonę, kad ją trauktų daryti gerą?

D: Tu gerbk joje esantį gerumą, kad ji tarnautų man, kaip ir nori, kad kiekvienas žmogus tarnautų man. Tu mylėk ją mano meile, kaip ir aš jus myliu. Tu rūpinkis ja, ugdyk ir puoselėk ją, kaip vaiką savyje, kad ji bręstų ir augtų ir mano meilę atspindėtų, kad ji būtų tokia nuostabi, kokios tu nori.

2019.01.26 A: Kaip pasirinkimų malūne? susistato trejybės ratas?

D: Trejybės ratas yra sąmoningas išgyvenimas Dievo. Tai yra Mano, Tavo ir Kito požiūrių santykis. Kito požiūriu Aš esu įsijautimas ir Tu esi atsitokėjimas. Tuo tarpu Mano požiūriu Tu esi įsijautimas ir Kitas yra atsitokėjimas. O Tavo požiūriu Kitas yra įsijautimas ir Aš esu atsitokėjimas. Kiekvienas iš šių sąmoningumų remiasi savo santykiu su Dievu. Tad ištirk ir suvok šituos santykius ir suprasi trejybės ratą, o kartu ir šešerybę bei aštuongubą kelią ir tris kalbas.

2019.01.28 A: Kaip pasirinkimų rūšys matematikoje pasireiškia dorovėje?

D: Yra mano pasirinkimai, pasirinkimai su manimi, pasirinkimai su jumis ir jūsų pasirinkimai. Tad ieškok jų dorovėje ir tikrai rasi.

2019.01.29 A: Kaip trejybės ratas susijęs su klausimais koks, kaip ir kodėl?

D: Jūs savo žinojimą grindžiate aukštesniu nežinojimu, aukštesniu klausimu, tad tokiu negali būti ar, o tik koks, kaip ir kodėl. Ir jūs nusistatote kodėl, vykdote kaip ir permąstatote koks. Juk šie klausimai išsako reikalingą išeities tašką, eigą ir išdavą, iš kurių ir galima pasitikrinti. O trejybės ratas yra sandara kuria ištisai pasitikrinate, tad jisai jus sieja su besąlygiškumu.

2019.01.30 A: Kaip teigiami jausmai - žavesys, meilė, artimumas - susiję su dorove?

D: Aš dalyvauju dorovėje. Jūs įsisavinate išorinius požiūrius vidiniais požiūriais, o aš savo ruožtu teigiamų jausmų dėsniais iššaukiu jumyse dorybes. Tad ieškok tų dėsnių. Matematika padės tau juos rasti ir išsakyti.

2019.01.31 A: Iš kur kyla matematika?

D: Matematika yra grynųjų proto aplinkybių mokslas, tai aplinkybių santykis su savimi, kaip jos iššaukia pačios save ir pačios plėtojasi toliau. Tad ieškok matematikos ištakų proto dvejonėse, asmenyse ir aplinkybėse, požiūrio sustatyme.

2019.02.01 A: Kaip matematika sieja įvairius atsakymus ir klausimus?

D: Žinojimo rūmais sutampa Dievo besąlygiškas tyrimas ir Mano sąlygiškas tyrimas užtat išsako Tavo tyrimą, sąlygiškai besąlygišką, o Kito tyrimas yra besąlygiškai sąlygiškas. Taigi sąlygos sieja Dievo ir Mano tyrimus, ir matematika išsako gryniausias sąlygas, tad jinai grindžia visus mokslus. Tad teisingai ieškai ryšio tarp skirtingų tyrimų, tarp skirtingų klausimų ir skirtingų atsakymų, tad ieškok to pirmiausiai padalinimuose, toliau atvaizduose ir aplinkybėse, ir galiausiai trijose kalbose. Juk atjauta būtent sieja Dievo besąlygiškumą ir Mano sąlygiškumą.

2019.02.02 A: Kaip maldą suprasti plačiausia prasme?

D: Malda yra meilės kalba. Tai valios linkėjimai. Tad suvok kaip Dievo valia ir Mano valia deri palaikydami Kito valią, tad atverdami jo valiai laisvę. Malda tad yra kito laisvės palaikymas, tiek iš Mano valios pusės, tiek iš Dievo valios pusės. Malda Mano meilė paprieštarauja Dievo meilei, kad galėtų būti laisvė. Tad tuo paprieštaravimu iškyla Kito laisvė, Mano laisvė ir kartu Dievo laisvė. Tad malda mus visus vienija laisve.

2019.02.04 A: Kaip trejybė yra ratas?

D: Aš mąstau, vykdau ir esu, kaip ir jūs. Tačiau mano prielaidose tai vyksta, tai išgyvename, tokia tvarka: nusistatome, vykdome, permąstome ir pasitikslindami vėl nusistatome. Nes trejybė išsako skirtumą tarp prielaidų ir to kaip yra. Užtat trejybė yra mūsų laisvės išsipildymas. Ir ta laisvė yra nukrypimas nuo prielaidų, o išsipildymas yra ratas, kuriuo patenkiname savo prielaidas. Tad trejybės ratas ir yra mūsų prielaidos. Visi padalinimai išsako mūsų prielaidas ir mes išgyvename būtent savo prielaidas, tad išgyvename padalinimų ratą, o jisai išsako mūsų prielaidas ir išgyvenimus. Ir išgyvename trimis veiksmais, o juos sieja trejybės ratas: +3, +2, +1, kurį išgyvename beapeidami padalinimų ratą.

2019.02.05 A: Kaip Tave išgyvename požiūriu į požiūrį?

D: Tave išgyveni širdimi. Visi išgyvenimai yra atjautos, būtent mano atjautos. Savarankiškumu ir užtikrintumu išgyveni gėrio kryptis, tad gerą valią. Gera valia įvairiai įžvelgia gerumą, tad laisvumą, o už viso to gerumo slypi gera širdis. Tad gali išgyventi tai požiūrio visuma, ir gausis atvaizdai, arba požiūrio paskirumu, ir gausis aplinkybės. Taip išsiskiria atsitokėjimas, kurį išsako atvaizdai, ir įsijautimas, kurį išsako aplinkybės. Tad santvarkoje išryškėja požiūris, išryškėja jo visuma ir jo paskirumas, ir Tavimi išgyvename ir tą ir tą, Dievą už savęs - atvaizdais, ir Dievą savyje, savo gelmėse, aplinkybėmis.

2019.02.06 A: Kaip trejybės ratas kyla iš trijų pasirinkimų?

D: Paklusdamas nusistatai, tikėdamas vykdai, rūpėdamas permąstai.

2019.02.07 A: Kaip aštuonerybė pasireiškia pasirinkimų malūne?

D: Aš viską sukūriau ir jus įtraukiu į savo kūrybą. Jūs savo išgyvenimais, padalinimų ratu, tiriate, ar aš, jūsų Dievas, esu geras, juk kiekvienas padalinimas sieja mane - visumą, su paskira dalimi sąlygose gerumu. Tad suvok padalinimų ratą kaip išsakantį jūsų gyvenimo reikalus, jūsų klausimus - prisimink ir dvejones, kurias jumis išgyvenu - ir žiūrėk kaip dorovė tai sieja su privalomais atsakymais, kuriuos išgyvenate trejybės ratu.

2019.02.08 A: Kaip padalinimų ratas plėtoja tris kalbas?

D: Trys kalbos išreiškia jūsų pasąmonę, kaip jinai išsako nežinojimą. O tas nežinojimas reiškiasi požiūriais - vienu požiūriu pagrindimu, tai veiksmas +1, dviem požiūriais įvardijimu, tai veiksmas +2, ir trimis požiūriais pasakojimu, tai veiksmas +3. Betgi kalbos išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tad atitinkamai suvok nežinojimo ir žinojimo santykį trijose kalbose. Pagrindime yra du nežinojimo požiūriai ir vienas žinojimo, įvardijime yra vienas nežinojimo požiūris ir du žinojimo požiūriai, ir pasakojime yra trys nežinojimo požiūriai, tad įvykiai vyksta grynai pasąmonei. Tad bandyk suvokti nežinojimo ir sąmonės vaidmenį pagrindime ir įvardijime.

2019.02.09 A: Kaip pasirinkimų malūnas sieja Sūnaus nežinojimą ir Dvasios žinojimą?

D: Aš keturiomis pakopomis tampu vis tikresnis, vis pilniau atsiskleidžiantis, taip kad sąmoningumu pilnai sutampa Sūnaus nežinojimas ir Dvasios žinojimas. Sūnaus nežinojimą išsako trys veiksmai, kuriais žengiu vis giliau į pasaulį, taip kad jums atsiveria Ką, Kaip ir Kodėl derėtumėte veikti. O Dvasia savo ruožtu išsako netroškimus, tad jūsų elgesį, koks jisai yra kiekvienoje pakopoje. Tad pirminės sandaros išsako sąmoningumą, skiriantį troškimus ir netroškimus. O antrinės sandaros išsako sąmoningėjimą, kaip jūsų netroškimus galima suprasti sąlygiškai, kaip tarpinį ėjimą gilyn iš savęs į save. Tad suprask nežinojimą kaip besąlygišką ėjimą už savęs, ir žinojimą kaip sąlygišką pakopą. Užtat paskutinėje pakopoje, valios, vertybių ir klausimų pakopoje, sutampa nežinojimas ir žinojimas, tad galima viską žinoti, tiek besąlygiškai, nes jisai sutampa su nežinojimu, tiek sąlygiškai, nes jisai yra žinojimas. Tad savo žinojimą išsakyk valios pakopa, vertybėmis ir klausimais, tad ir aštuongubu keliu ir trimis kalbomis.

2019.02.11 A: Ką reiškia, kad atjautose - antrinėse sandarose - esant keturioms pakopoms tavo išėjimo už savęs, ir tarp jų esant požiūriui, arba požiūriui į požiūrį, arba požiūriui į požiūrį į požiūrį, ką reiškia, kad išgyvename būtent tavo požiūrį, tavo atjautą?

D: Tai reiškia, kad mes gyvename kartu ir išgyvename kartu, tačiau dviese, tad teisingu santykiu, sutampant mano besąlygiškumui ir jūsų sąlygiškumui, būtent už sąlygų. Tuo tarpu atjaustose pakopose mudviejų išgyvenimai sutampa sąlygose, užtat manęs kaip ir nėra, esate jūs. Tad atjauta sieja besąlygišką plotmę ir sąlygišką plotmę, veda iš besąlygiškos visumos į sąlygišką dalį, požiūriu sieja atjautėją ir atjaustąjį, tą kuris renkasi ir tai, ką pasirenka. Tad atjauta yra požiūris, ir kai kur yra požiūris tarp požiūrių.

2019.02.12 A: Kaip dorovė iškyla pasirinkimų malūnu?

D: Aš myliu, tai yra mano esmė. Bet ar jūs mylite? Jūs privalote mylėti, nes jūs mano vaikai. Meilės įstatymas jums privalomas. Jį nusako mano šokis, Dievo šokis. Ar jūs jo laikotės? Jo galite laikytis gerumu, laisvumu, tapatumu ir tobulumu. Tai jūsų santykiai su meilės įsakymu. Tuo tarpu jūs savo ruožtu esate negeri, nelaisvi, netapatūs ir netobuli. Tiktai manimi - tiktai dorove - jūs esate geri, laisvi, tapatūs ir tobuli. Tad ieškok šito jūsų pasirinkimo jūsų išgyvenimuose. Jūs būtent išgyvenate šį pasirinkimą tarp dorovės ir elgesio, tarp Dievo ir savęs, tarp savo turinio ir savo pavidalo. Kas jūs esate? Šie keturi klausimai tai išryškina: ar jūs geri ar negeri? laisvi ar nelaisvi? tapatūs ar netapatūs? tobuli ar netobuli? Aš jus visus myliu, bet ar jūs save mylite? ar mylite kitus? ar mylite mane, jūsų Dievą?

2019.02.13 A: Kaip sąmonė atsiremia į tave valdyti pasąmonę?

D: Jūs privalote gyventi dvilypį gyvenimą, atskiriant sąmonę ir pasąmonę, gyventi amžiną gyvenimą, tad lavinti pasąmonę, kad ji atitiktų nežinojimą, o ne atvirkščiai, riboti nežinojimą. Jūs privalote gyventi besąlygiškai. Tad jūsų sąmonė gali puoselėti teigiamus įsakymus, gyventi Dievu, ir jūsų pasąmonė gali laikytis neigiamų įsakymų, sutapti su artimu. Jūsų sąmonė atsiskiria, o pasąmonė sutampa. Tad jūsų sąmonė privalo išeiti už sąlygų, ogi aš esu grynas besąlygiškumas, tik jumis gyvenantis pasaulyje. Tad būtent manimi jūs pilnai išeinate už pasaulio. Tad ieškok mano besąlygiškumo, mano besąlygiškos meilės ir suprask jos santykį su sąlygiška meile artimui. Aš tavo Dievas ir visų Dievas, besąlygiškas.

2019.02.14 A: Kuo skiriasi ketverybė ir suvokimo lygtis?

D: Ketverybė yra visko padalinimas, tai žinojimo reikalas, kartu ir nežinojimo. O suvokimo lygtis yra suvokimo apibrėžimas, tai visų apibrėžimų pagrindas. Tad žinojimas atpažįsta apibrėžimą ir nežinojimas jo ieško. Suvokimas skiria žinojimą ir nežinojimą ir juos suveda sąmoningumu. Tad suvokimas sustato padalinimų rato veiksmus, o ketverybė išreiškia padalinimų rato aprėptį, tad veiksmų poveikį visakam. Tad suvokimo lygtis pagrįsta nulybe, o ketverybė remiasi vienybe. Tad kartu išreiškia santykį tarp nulybės ir vienybės. Tad ieškok šito santykio ir tikrai rasi.

2019.02.15 A: Kaip padalinimų poslinkiai išreiškia nulybę, o nariai - vienybę?

D: Aš esu, net ir nebūdamas, net ir nesireikšdamas. Esu trauka į pagrindus, į prielaidas, į pamatus, viską remiančius, tad esu meilė, iš esmės. Tad nulybė išsako šią mano traukos kryptį, o vienybė išsako pasekmes, kaip visi susidėliojame, o mus sudėlioja požiūriai. Tad poslinkiai išsako požiūrių santykius visko padalinime, kaip viskas įvairiai susidėlioja. Aš myliu tave, tave pamokau, ir tave laiminu, tiek nežinojimo poslinkiais, tiek žinojimo požiūriais.

2019.02.16 A: Kaip ieškoti ryšio tarp ketverybės ir suvokimo lygties?

D: Suvokimas atskiria besąlygiškumą nuo sąlygiškumo, o žinojimas ir nežinojimas išveda sąlygiškumą iš besąlygiškumo. Tad suvokimas išplaukia iš sąlygiškumo, o dvilypiškumas, sąmoningumas, žinojimas ir nežinojimas išplaukia iš besąlygiškumo. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Kartu su keturiomis pakopomis, tai šeši atvaizdai. Tad ieškok kaip išmintimi padauginti keturis ir du, atstatysi padalinimų ratą, sudedantį ketverybę ir suvokimo lygtį. Tad ieškok ryšio su padalinimų ratu ir suprask kaip padalinimų ratas iškyla iš manęs, tai pasirinkimų malūnas.

2019.02.18 A: Kaip tirti, kaip matematika derina klausimus ir atsakymus?

D: Tu turi daugybę klausimų ir taip pat esi surinkęs iš kitų, tad ieškok ryšių tarp jų. Kaip klausimai susisieja? Kokie gali būti jų santykiai? Ir kokie gaunasi klausimų tinklai, klausimų medžiai ir klausimų sekos? Tai trijų kalbų pagrindai. Tad nagrinėk ir susiek su pertvarkymais ir žinojimo rūmais.

2019.02.19 A: Kaip trys veiksmai sieja ketverbę, kuria veiksmus išgyvename, ir suvokimo lygtį, kuri veiksmus nustato? Suvestinė

D: Suvokimo lygtis išsako mano prielaidas, o ketverybė išsako mane. Tad tai mano nebuvimas ir buvimas, tai mano apibrėžimas ir mano išgyvenimas. O juos sieja viskas. Tad suvok kaip viskas apibrėžia save savo savybėmis ir kaip tas savybes galima suprasti atskirais nulybės atvaizdais, ar visas kartu vienybės atvaizdais. Ir palygink ir ieškok kaip jos nusako padalinimų ratą.

2019.02.20 A: Kaip gyvenimo lygtis grindžia dorovę?

D: Gyvenimo lygtis skiria gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Tad jūs galite rinktis ar atskirti mane už sąlygų ir sąlygose, ar mus sutapatinti. Atskirdamas tu prileidi, kad besąlygiškums yra turiningesnis už sąlygiškumą, ir jam esi atviras. Tad tu gyveni besąlygiškai, užtat bendru žmogumi ir dora. Tad tai glūdi gyvenimo lygtyje.

2019.02.21 A: Kodėl visko atvaizdai skiriasi nuo vienybės atvaizdų?

D: Vienybė yra mano požiūris, o viskas esu aš. Tad vienybė yra visko požiūris. Tad vienybės atvaizdai išsako vieno požiūrio santykį su antru požiūriu, o visko atvaizdai išsako jokio požiūrio santykį su pirmu požiūriu. Užtat prasminga tai tirti.

2019.02.22 A: Kas yra Velnias?

D: Tu mano vaikas ir aš myliu tave. O Velnias yra atkirtimas nuo manęs, tad nuo jūsų visų, nes esu jumyse, jūs mano indas.

O iš kur kyla šitas atkirtimas?

D: Tai yra savaiminis atkirtimas. Jis iškyla iš pabaigos, iš išankstinio nusistatymo paneigti mane. Tad jisai gali nebūti, tad iš esmės jo nėra.

O ko man trūksta gyvenime, kad aš laiką švaistau juokdarių laidomis?

D: Tu mano mylimas vaikas ir tau trūksta šilumos ir linksmumo, kas suprantama. Tad nebijok puoselėti savo linksmąją pusę ir šią tuštumą gražiai užpildysi.

2019.02.23 A: Kaip meilė apima visus keturis troškimus?

D: Aš myliu. Tai yra mano veikla. Ir mano veikla išplečia mane, nes kiti gali mylėti, o aš jiems atveriu tą galimybę. Ir meilė išreiškia mano prielaidas, kuriomis pats veikiu. Tad meilė išsako tą tarpą tarp prielaidų ir išsipildymo ir jį pilnai išsako, tad kartu apima visus kitus troškimus. O visi kiti troškimai yra meilės ženklai, jos požymiai, nes būtent meilė leidžia dalinai išsipildyti. O dalinis išsipildymas yra jūsų pagrindas, kartu ir šviesuolių bendrystės pagrindas, tad mano ir jūsų bendrystės pagrindas. Tai yra esmė, tame yra meilė.

2019.02.25 A: Kaip trejybės ratas vienija Dievo asmenis?

D: Trejybės ratas, tai Dievo sąmoningumas. Nes kiekvienas narys, kiekvienas požiūris, yra savo ruožtu išėjimas iš poslinkio į poslinkį, tad iš nulybės į nulybę. Ir yra viengubas požiūris Aš, dvigubas požiūris Tu ir trigubas požiūris Kitas. Ir jie visi prasideda tuo poslinkiu ir Kitas užskleidžia ratą. Tad ieškok šito užskleidimo kaip Kitas išeina iš poslinkio ir sugrįžta į tą patį poslinkį nes jisai pilnai sąmoningas. Tai mano ratas, tai mano sąmoningumo atskleidimas, mano įgimto sąmoningumo. O jis atskleidžia dalinį sąmoningumą, Mano ir Tavo, įsijautimą +1 ir atsitokėjimą +2, pasąmonę ir sąmonę, žinojimą ir nežinojimą, kuriuo jūs gyvenate. Tai yra esmė mano išėjimo už savęs. Tai jūsų sąlygų kūrimas.

2019.02.26 A: Koks ryšys tarp požiūrio ir pasirinkimo?

D: Požiūris yra išėjimas už savęs. O pagrindinis pasirinkimas yra ar išeiti už savęs, ar neišeiti. Nes ir taip ir taip yra pasirinkimas. Ir skirtingi pobūdžio pasirinkimai skiria šias dvi galimybes, atsižvelgiant ar eina kalba apie galimybes, ar negalimybes, ar nesamybes, ar esamybes. Tai pasirinkimų rėmai, kurių ieškai.

2019.02.27 A: Ką maldos mokslui - šviesuolių bendrystei - reiškia gyvybės židiniai?

D: Aš esu židinys už židinio, Dievas už visko. O jūs esate gyvenimas už betko. Kartu esame amžinas gyvenimas už išminties. Tad ieškok išminties visuose santykiuose. Jinai suderina Dievą ir žmogų, taip pat besąlygišką meilę priešui ir sąlygišką meilę artimui bet kokiame klausime. Mylėk ir suvoksi, kas priklauso sąlygoms ir kas už sąlygų. Myliu tave ir palaikau tavo meilę visiems.

2019.02.28 A: Kaip šešerybė grindžia dorovę?

D: Tu esi žmogus. O žmogus yra Dievo sąmoningumo sąmoningumas, tad Dievo trejybės rato sąmoningumas, tad trejybės rato sąlygų išryškinimas. O tos sąlygos yra besąlygiškumas, išsakantis, kaip derėtų būti, tuo tarpu trejybės ratas išsako, koks jūsų elgesys yra. Tad jūsų trejybės ratas yra dvilypis, nes jūs kartu išgyvenate sąlygiškai ir besąlygiškai. O tai yra dorovė.

2019.03.01 A: Ką reiškia, kad tiesa mus išlaisvina?

D: Tiesa yra mano besąlygiškumo ir jūsų sąlygiškumo sutapimas, tad jūs ištrūkstate iš savo sąlygų ir esate nuo jų laisvi.

2019.03.02 A: Kaip pasirinkimų malūne? susideda Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų ir trejybės ratas?

D: Sąmonės ir pasąmonės, žinojimo ir nežinojimo santykį išsako šios sandaros. Aštuonerybė jas sulygina, dešimt Dievo įsakymų jas atskiria, Dievo trejybe pasąmonė išplaukia iš sąmonės, o trejybės ratu sąmonė išplaukia iš pasąmonės. Tad tai ir yra visos galimybės. Tad ieškok jų suvedimo požiūrių lygtimi ir ketverybe, tad gyvenimo lygtimi.

2019.03.04 A: Kaip aštuonerybę suprasti kaip rėmus paskiriems padalinimams?

D: Visko padalinimai remiasi viskuo, tai mano išėjimas už savęs skiriantis mane už jūsų ir mane tarp jūsų įvairių įmanomų požiūrių. Tad atsakomybė išsako šitų požiūrių visumą už jūsų, o visko padalinimas išsako viską mūsų pokalbiu, tai yra, jūsų pokalbiais. Tad visko padalinimai išsako įmanomus pokalbius. Tad ieškok kaip išsivysto tie pokalbiai, pirmiausia asmenimis, Dievas, aš, tu, kitas, ir paskui požiūrio lygtimi, galiausiai susistato septynerybė.

2019.03.05 A: Kaip pasąmonę ir sąmonę suderina visko padalinimas aštuonerybės rėmuose?

D: Esu už visko, taip pat viskame. Išeinu už savęs į save, tad už visko į viską, tad iš nežinojimo į žinojimą. Tad paskiri požiūriai išsako žinojimą, o nežinojimą išsako jų visuma, o ta visuma apima kartu ir nepasireiškusius aštuonerybės požiūrius. Tad mąstyk, kaip tarpsta žinojimas ir suvoksi, kaip padalinimai apibrėžiami aštuonerybe. Ir mąstyk kaip prieštaravimas nežinojimo ir žinojimo plėtojamas vis naujais požiūriais.

2019.03.06 A: Kaip trejybės ratu išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį?

D: Požiūrį išgyvenate įsijausdami ir atsitokėdami. Įsijaučiate į žinojimą ir atsitokėjate nežinojimu, tad požiūris veda iš žinojimo į nežinojimą, taip kad požiūriu išeinate už savęs. Ir požiūriu į požiūrį išgyvenate save, o požiūriu į požiūrį į požiūrį pasitikrinate save ir pasitikslinate save. Ir tame pasitikrinime sutampa jūsų galutinis nežinojimas su pradiniu žinojimu, tai yra, jūs atrandate save, jūs susitapatinate su savo sąmoningumu. Užtat jūs tampate laisvi, jūs nusakote tiesą, jūs pasirenkate, kas jūs esate - dvasia, nežinojimas - ir užtat jūs galite save išreikšti kalba, ja save plėtoti ir išsakyti, išreikšti ir kurti.

2019.03.07 A: Kaip kildinti atvaizdus ir aplinkybes iš netroškimo betko?

D: Atvaizdas yra *požiūris* į požiūrį, o aplinkybė yra požiūris į *požiūrį*. O patsai požiūris į požiūrį iškyla gėrio kryptimis siejant abi puses, tai kas už jūsų ir tai kas jumyse, sąmonę ir pasąmonę, ir būtent požiūrį į požiūrį. Tad apmąstyk kryptis į gerumą ir kryptis iš gerumo, vadinas, gerus lūkesčius ir gerą valią, ir atitinkamai išgausi atvaizdus ir aplinkybes.

2019.03.08 A: Kaip suprasti, kad iš vienos pusės, Dievu Tėvu "Aš esu Dievas", Dievu Sūnumi "Tu esi Dievas", Dievu Dvasia "Tai yra Dievas", o iš kitos pusės, mums rūpi šv.Dvasios išmintimi, tikime Sūnaus gera valia, paklūstame Tėvo Dievo valia?

D: Pasižiūrėk į save. Tu supranti save iš vidaus, koks esi sau, ir iš išorės, koks esi man. Ir aš tai matau tave dvejopai, nes matau tavo elgesį ir tavo siekį, žmogiškąją ir dieviškąją ketverybės ašį. Panašiai, aš matau save iš vidaus, išgyvenu save iš vidaus asmenimis, ir taip pat matau save iš lauko amžiniu gyvenimu. Ir būtent amžinu gyvenimu esu savo prielaida, savo valia, savo esme ir vieningumu. Ir iš mano valios išplaukia maldos mokslas, iš Sūnaus geros valios išplaukia žinojimo rūmai, iš Dvasios išminties išplaukia pasirinkimų malūnas, ir tuo pagrindu yra amžinas gyvenimas, pirmapradis Dievas ir gerumas. Tad supranti, jog taip viskas išplaukia iš mano valios.

2019.03.11 A: Į kokį išgyvenimą susiveda dorovinis klausimas?

D: Nusistatai, vykdai ir permąstai. Tad kiekvienu nusistatymu išryškėja reikalas, kaip būtent tu jį matai. O veikla tas reikalas vystosi savo kryptimi nuo tavęs, naujai išsiplėsdamas. Ir permąstydamas atsisakai savęs ir naujai supranti reikalą kaip tokį. Tad mąstyk trejybės ratą, kaip dorovės rėmus ir suprask šešerybę, kaip jų įsisąmonijimą.

2019.03.12 A: Kaip trys kalbos sieja sąmonę ir pasąmonę?

D: Trys kalbos išreiškia meilę. O ta meilė yra tarpe tarp jūsų netroškimo - jūsų valios vertybių - ir mano savarankiškumo, užtikrintumo ir neramumo. Tad ieškok to tarpo, to troškimo visko ir tikrai rasi. Pasakojime yra palaikymo lygtis, sustatanti vienetus, taip pat yra pasakojimo turinys siejantis pradžią ir pabaigą. Tarpinė meilė veda iš vieneto į visumą, iš vieneto meilės į visumos meilę. Tad ieškok šito įvardijime ir pagrindime ir rasi. Myliu tave ir visaip palaikau tave. Tai ir yra mano meilė.

2019.03.13 A: Kaip kalbos išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį?

D: Įsivaizduok, kad jus išgyvenu ir tuo pačiu jus kuriu ir atkuriu. Tad mano požiūris turi apimti tiek jūsų požiūrį, sąmonę, kuria jus atkuriu, tiek jūsų požiūrį, pasąmonę, kuria jus kuriu. O tarp jų yra santykis, strėlė, morfizmas, tas požiūris į požiūrį. Ir būtent mano požiūris tai mato, užtat ir sutampa su juo. Tad tai yra trejybės rato esmė, kad poslinkis tarp dviejų požiūrių, tarp sąmonės ir pasąmonės, tampa požiūriu, ir požiūris yra to poslinkio apvertimas, panašiai kaip kategorijų teorijoje. Tad trys kalbos išsako trejybės ratą, jo sąlygas, tad ieškok jo kalbose, kaip ir dorovėje.

2019.03.14 A: Kaip šešerybėje susidėlioja atvaizdų požiūriai?

D: Aš besąlygiškai išgyvenu, o jūs sąlygiškai. Tad atskirk besąlygiškus ir sąlygiškus požiūrius. Teigiami jausmai - meilė, žavesys, artimumas, yra besąlygiški, o dorybės - viltis, drąsa, nuoširdumas, yra sąlygiškos. Išoriniai požiūriai - ištikimybė, teisingumas, pareiga yra sąlygiški, o vidiniai požiūriai - tikėjimas, susivaldymas, rūpėjimas yra besąlygiški. O iš besąlygiškų požiūrių, pirmiausiai yra paklusnumas, toliau tikėjimas ir galiausiai rūpėjimas. Tai atspindi ir išreiškia nusistatymą, vykdymą ir permąstymą. Panašiai išsidėsto artimumas, meilė ir žavesys. Išnagrinėk, išmąstyk, kaip apsiverčia tvarka, juk tai du įmanomi atvaizdai.

2019.03.15 A: Kaip sąmoningumas skiria elgesį ir dorovę?

D: Jūsų elgesys išplaukia iš trejybės rato, o dorovė išplaukia iš Dievo trejybės. Šešerybė susieja šias dvi trejybes. Tad suprask kaip Dievo trejybė valdo trejybės ratą ir ne atvirkščiai. Tai yra dėl to, kad sąmoningumas skiria besąlygiškumą ir sąlygiškumą, juk sąmoningumas tiesiog sulaukia sąlygiškumo pabaigos, palygina ir išlaukia, ištiria kraštutinumus, užtat juose viskas išryškėja, tad toksai yra poreikių vaidmuo šitame reikale.

2019.03.16 A: Kaip Dievo šokio trejybės ratas grindžia sąmoningumą pasirinkimų malūne?

D: Aš myliu. Ir ta meilė sau, asmeniui ir asmenybei išryškina sąmoningumą. Tad sąmoningumas išplaukia iš trejybės rato ir ją išpildo. Panašiai, dorovės šešerybė išpildo sąmoningumą. Tad ieškok jų santykio, kaip juos sieja skirtingų asmenų požiūriai: Dievo, Mano, Tavo, ir suprasi, kaip susideda ir išsiveda. Visa tai kyla iš asmenų raidos, jų išsivystymo, kol galiausiai yra asmuo, kaip toks - būtent Kitas. Tad žiūrėk, kaip iškyla Kitas ir suprasi viską.

2019.03.17 A: Kaip išsiskiria galimybės gyventi kaip lig šiol, savo elgesiu, ir gyventi naujai, dorove?

D: Mylėk save ir rūpinkis savimi. Ta savasties meilė puoselėja save, kad ji prilygtų tavo dieviškai dvasiai. Juk mano savastis iškyla kaip visuma, tuo tarpu jūsų savastis iškyla kaip savasties galimybė, kuri auga savo vidine reikšme, tad kurios savastis atitinkamai puoselėtina, taip kad aš augu kartu su jumis. Tad ieškok jūsų vidinės brandos, ją išsako padalinimų ratas, o jų pagrindu plėtojasi atvaizdai, aplinkybės ir kalbos, taip kad jūs galite gyventi sąmoningai, ne tik veiksmu +1, bet ir veiksmu +2 ir netgi +3.

2019.03.19 A: Iš kur kyla išgyvenimo įtampa ir kaip ji pranyksta?

D: Įtampa kyla iš manęs, iš visumos, kai jinai pasąmonėje ir sąmonėje nesutampa, ir ji dingsta kai naujai sutampa. Ir tai vyksta padalinimų rato veiksmais +1 padalinimais, +2 atvaizdais ir aplinkybėmis, ir +3 kalbomis. Užtat būtent kalbomis sąmoningumas kuria argumentus, žodžius ir įvykius, o pastarieji skiriasi savo sąmoningumo lygmenimis. Tad matome, kad įtampa kyla kuomet žemesnis sąmoningumo lygmuo rūpinasi platesne apimtimi, ir pranyksta kuomet aukštesnis sąmoningumo lygmuo ją aprėpia ir sustato siauresnėje apimtyje. Tad ieškok šitų santykių. Tai susiję su širdies ir pasaulio tiesų santykiu.

2019.03.20 A: Koks pasirinkimų vaidmuo išgyvenimuose?

D: Išgyvenimas yra židinys, o pasirinkimų rūšys yra keliai į tą židinį ir iš to židinio. Kiekvienas išgyvenimas suveda tas pačias pasirinkimų rūšis, tai seka, medis ir tinklas. Seka, tai laikas pirmyn ir atgal, medis tai išgyvenimo apimtis, jo santykis su platesnėmis ir siauresnėmis apimtimis, ir tinklas tai jo savarankiškumas, jo priklausomybė ir nepriklausomybė nuo kitų išgyvenimų, nuo jų aprėpiančios pasąmonės, nuo kitų žmonių ir kitų valių. Tad ieškok trijų pasirinkimų rūšių ir suprasi tuo pačiu išgyvenimų rūšis.

2019.03.21 A: Kaip meilė palaiko brandą?

D: Meilė yra mano - Dievo - esmė. Meilė betkame diegia vieningumą - viskame, betkame, kažkame, niekame. O būtent vieningumas sieja elgesį ir dorovę, esamą žmogų ir būsimą žmogų, tad brandos galimybes. O branda ir kyla iš jos galimybės, kad žmogus - koks jis yra - atsakymas į klausimą, Kas aš esu?- gali būti platesnės apimties. Juk dorovė išplečia elgesį, nes leidžia žmogui - tam pačiam žmogui - save suvokti platesnėje apimtyje ir tapatintis su savimi platesnėje apimtyje, kaip leidžia trys pasirinkimai - gyventi asmenybe, ne pasauliu; asmeniu, ne asmenybe; Dievu, ne asmeniu. O tai pasirinkimai kažko, ne nieko; betko, ne kažko; ir visko, ne betko. Tad meilė palaiko brandą palaikydama šiuos pasirinkimus, dorovių pasirinkimus, Dvasios, Sūnaus ir Tėvo.

2019.03.22 A: Kaip kalbos išsako Kito požiūrį?

D: Aš dalyvauju Kitu. Nes aš iškylu iš nebuvimo, iš tarpo. O kalba nusako tą tarpą. Tad suvok kaip septynerybė apibrėžia tą tarpą, kaip tam reikalinga suderinti sąmonę ir pasąmonę, kad viena kita tobulai iššauktų, o to iššaukimo galimybė ir yra tasai tarpas. Tad tirk kaip kalba vystosi išsakydama tą tarpą ir jo pagrindu įsivaizduodama ir įtraukdama Kitą, kaip mano esmę, kartu ir mane visą, ir jūsų asmenis, Mane ir Tave. Skirtingos kalbos įtraukia Mane, Tave ir Dievą.

2019.03.23 A: Kaip skirtumas tarp elgesio ir dorovės pasireiškia išgyvenimuose?

D: Aš augu jumis. Jumis vis naujai išeinu už savęs. Tad man reikalinga, kad jūs žiūrėtumėte ne į mane už santvarkos, o su manimi, į santvarką, joje manęs ieškotumėte, įžvelgtumetė mane ir mane liudytumėte. Tad tai yra esminis dorovinis klausimas, ar jūs atsigręšite į save ir atsakysite už save, savo būdą, įpročius, veiklą ir jos pasekmes? Ar savo nežinojimą sulyginsite su savo tariamu žinojimu? Tokiu atveju jūs tampate laisvi bręsti. O tam reikalinga meilė, kad jūs galėtumėte save suprasti ne kaip buvinį, buvimą, o kaip būklę, nebuvimą, taip kad savyje galite naujai būti. O šio nebuvimo pagrindas yra nežinojimas, kurio pagrindas yra privalėjimo ir galėjimo dviprasmybė, meilės įsakymų daugiaprasmybė. Tad ieškok tos daugiaprasmybės, jos įvairių matų.

2019.03.25 A: Kaip išgyvenimas pasireiškia atvaizdais ir aplinkybėmis?

D: Atvaizdai ir aplinkybės remiasi dviem požiūriais, tad tai ir yra senoji savastis ir naujoji savastis. Atvaizdais naujoji savastis išgyvena senąją savastį, o aplinkybėmis senoji savastis išgyvena naująją savastį. Tad ieškok kaip šioje brandoje pasireiškia lūkesčiai ir jauduliai ir gėrio kryptys, ir kaip išgyvenimuose bendrai pasireiškia netroškimai.

2019.03.26 A: Kaip kalbos požiūriu į požiūrį į požiūrį nusako išgyvenimą?

D: Pradėk nuo visumos. Tai yra Kito požiūris iš šono, tai požiūris į išgyvenimą, į požiūrį į požiūrį. Ir tas Kito požiūris yra iš šalies. Tad jis gali būti nepriklausomoje plotmėje, kas ir yra kalba. Tad jisai sieja anuos du požiūrius, ar tai seka, ar tai medžiu, ar tai tinklu. Tai nagrinėk savo išgyvenimus ir suprasi.

2019.03.27 A: Kaip gyvenimo lygtis sieja tavo prielaidų lygmenis ir išdavų pavidalus?

D: Aš jus myliu. Jūs esate mano išdavos, ir meilė yra mano prielaidos. O būtent aš pasireiškiu įvairiai savo šokiu siedamas savo prielaidas ir išdavas.

2019.03.28 A: Kaip atvaizdai kyla iš atsiliepimus į lūkesčius?

D: Atvaizdai yra požiūriai į požiūrį ir išgyvenate būtent *požiūrį* į požiūrį. Tad tai ir yra požiūrio lūkestis. Ir jisai glūdi požiūrio viduje kaip prielaida ir iškyla už požiūrio kaip sąlyga. Ir taipogi yra keturios pakopos. Prielaida išsako didėjantį laisvumą ir sąlyga nusako mažėjantį laisvumą. Ir keturios pakopos išsako santykį tarp prielaidos ir sąlygos, tai keturios apimtys ir plačiausia yra sąlygos visiškai už požiūrio, tad tai yra pilnai išskleista prielaida viskas, kodėl, esmė, kaip kad meilė.

2019.03.29 A: Kaip išgyvenime pasireiškia širdies ir pasaulio tiesos?

D: Išgyvenimo esmė yra įtampos išaugimas ir jos atslūgimas. O tai, kaip žinai, susiję su širdies ir pasaulio tiesų supainiojimu ir atpainiojimu. Tad ieškok įtampos priežasčių, ar, kokia, kaip ir kodėl yra įtampa. Myliu tave, ieškok kaip meilė kelia įtampą ir kaip ji ramina, kaip ji leidžia įsiklausyti manęs.

2019.03.30 A: Kur trejybės ratą įžvelgti išgyvenime?

D: Būk atviras man ir suprasi kliūtis kuriomis nutrūksta ryšys su manimi. O tas kliūtis apeinate trejybės ratu. Kiekvienu išgyvenimu mokotės ir įveikiate trejybės rato trikdį, kaip kad geros valios pratimu. Užtat yra šešios rūšys išgyvenimų, kurios išsidėsto šešerybe. Tad nagrinėk išgyvenimų rūšis ir sulygink su trejybės ratu ir jo trikdžiais.

2019.04.01 A: Kaip šešerybė nusako gyvenimo apimtį?

D: Mes išgyvename dviese. Išgyvename jūsų akimis, iš vidaus, trejybės ratu, kuomet pasirinkimas yra vienapusiškas: pirmyn ar nepirmyn. Tuomet sutampa mūsų pasirinkimas. Ir išgyvename mano akimis, už apimties, kuomet jūs norėtumėte būti už apimties, o aš mus siunčiu į apimtį, tad išsiskiria mūsų pasirinkimai. Tai yra gyvenimas įsijautimu, apimtyje, ir atsitokėjimu, už apimties. Ir tai nusako jūsų žmogišką būklę, išskiria dorovę ir elgesį. O dorovė yra žengimas vis gilyn ir gilyn, tiek į apimtį, tiek į apimtį apimtyje.

2019.04.02 A: Kaip įsakymas grindžia dorovę?

D: Įsakymas yra mano įsakymas. Jisai išsako besąlygiškumą. O dorovė tuo tarpu yra sąlygiška, ji išsako jūsų brandą. Tad dorovę grindžia besąlygiškumas. Jis išsako ko dorovė privalo laikytis, taip kad dorovė yra ne bet koks elgesys, o tam tikras elgesys, sąlygiškai prisiimantis besąlygiškumą. Įsakymas tad skirtas visiems bet visi privalo jo paskirai laikytis. Tad jisai visus vienija, tai visų vienybės sąlygos. Tad tirk vienybę ir jos prielaidas, tirk meilę ir suprasi įsakymą ir dorovę. Juk įsakymas liepia mylėti, tad sieja meilę ir dorovę ir jūsų laisvę ir tai, kad ją jums suteikiu. Tai mano šlovė, kuria pasireiškiu, ir mano Sūnus taipogi, ir Dvasia kartu su mumis. Mylėk! kaip įsakau ir gyvenk amžinai, kartu su mumis visai. Tai įsakymo esmė, kurios laikaisi.

2019.04.03 A: Kaip susiję skirtingi vieno žmogaus išgyvenimai?

D: Žmogus auga ir bręsta, tapdamas gyvesniu, jautresniu, atsakingesniu, labiau atsiliepiančiu. Tad prie to prisideda kiekvienas išgyvenimas. Kiekvienas išgyvenimas puoselėja žmogaus visumą. Tad ieškok to ryšio su žmogaus visuma, su kertine vertybe ir suprasi, kaip visi išgyvenimai susideda. Žiūrėk kokie vertybiniai klausimai įmanomi ir kaip išgyvenimai į juos atsiremia, išsakydami tiek buvimą, tiek nebuvimą. Ieškok meilės sau, vienas kitam ir visiems, ir kaip šios meilės susiveda trejybė ratu. Ir tuomet suprasi save.

2019.04.04 A: Koks ryšys tarp žmogaus trejybės rato ir trijų veiksmų?

D: Trys veiksmai papildo padalinimą požiūriais, tad tai yra savotiškas nulis glūdintis kiekviename padalinime. O trejybės ratas yra nulybės sąmoningumas, tad tai padalinimas, ištisas padalinimas, slypintis nulybėje. Tad trys veiksmai išsako paskirus požiūrius, iš kurių susidaro trejybė, o trejybės ratas išsako visumą, kurią išreiškia jo poslinkiai. Tad tai ta pati sandara iš skirtingų kampų, iš dalių - požiūrių ir visumos - padalinimo.

2019.04.05 A: Kaip trejybės ratas susijęs su trimis pasirinkimais: pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas?

D: Tai yra trys vieningumai, Dievo, asmens ir asmenų. Dievu nusistatai, asmeniu vykdai ir asmenimis permąstai. Tai atitinkamai veiksmai +1, +2 ir +3, tai pagrindimas, įvardijimas ir pasakojimas, tad paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu, tai nuotoliai nuo lygmens kodėl, nuo visiško pasinėrimo sandaroje atgal link manęs, esant požiūriui į požiūrį į požiūrį, tad esant trejybės rato trims požiūriams. Mylėk ir suvoksi meilės trejopą vienumą sau, vienas kitam ir visiems.

2019.04.06 A: Kas išgyvenime lemia jo rūšį?

D: Meilė jus palaiko įvairiai: esamybe, galimybe, siekiamybe, nesamybe, negalimybe, nesiekiamybe. Jinai jus papildo - įsijaučia, kuomet jūs atsitokėjate, ir atsitokėja, kuomet jūs įsijaučiate, bet ji tuo pačiu išlaiko vienumą su jumis. Tad tai yra vienumo rūšys. Tad ieškok vienumo rūšių. Ir jose rasite mane nes aš esu vienumo pagrindas, tad ieškok manęs meilėje, aš jos dvasia ir jinai mano esmė.

2019.04.08 A: Kaip pasąmonės ir sąmonės priešingybė pasireiškia išgyvenimuose?

D: Tu esi nepaprastai suderintas savo sąmone ir pasąmone, tad eina kalba, kaip vis naujai pasiderinti nes gyvenime ištisai būna netikėtumų ir pasąmonė vestų įprastu keliu, bet sąmonė suvokia, jog tai netinka ir veda teisingu nežinojimo keliu. Sąmonė atpažįsta nežinojimą. Ta išgyvenime sąmonė mus parengia ateičiai, brandai, dorovei. O tam reikalinga meilė - meilė sau, vienas kitam ir visiems. Tad ieškok tos meilės išgyvenime, ištirk ir suprasi jos esmę.

2019.04.09 A: Kaip žmogaus trejybės poslinkiai reiškiasi Dievo šokyje?

D: Aš esu vienas. Bet keičiasi asmuo, kuriuo esu, ir kartu, tuo pačiu, keičiasi vienumo pagrindas, ką reiškia vienumas. Šio vienumo pagrindų ieškok mano asmenų sandarose: tai Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas. Šių sandarų pagrindais išsireiškiu, kaip asmuo: Aš, Tu, Kitas, tad ir vienumo reikšmė ir reikalavimai. Tad šito ieškok ir ištirsi.

2019.04.10 A: Kaip išgyvenimas susijęs su trejybės ratu?

D: Tu išgyveni besimokydamas. Vadinasi, tu kažko nežinojai, tad suveikė tavo sąmonė. Juk pasąmone gyveni ištisai žinodamas. Tad sąmone pabundi iš žinojimo. Tai pabudimas netroškimais - poreikiais, abejonėmis, lūkesčiais, vertybėmis. O sąmoningumas iškyla kuomet į šiuos nežinojimus atsiliepi kitais nežinojimais, tad vėlgi sąmone: poreikių tenkinimais, abejonių dvejonėmis, lūkesčių jauduliais ir vertybių klausimais. Tuomet susistato išgyvenimas ir atsiveria tarpas, tiek pertvarkymais, tiek atjautomis, tad tirk kaip tas pats tarpas dvejopai reiškiasi. O būtent tarpas sieja trejybės rato poslinkius. O juos sustato kita trejybė: daikto, eigos, asmens, tai trijų kalbų išdavos. O aš jumyse ir jumis trokštu, tai tampa esmė, tad ieškok kaip tarpu jus išgyvenu, tai mano dvasia, tai amžinas gyvenimas. Ir tai pasireiškia trejybės rato poslinkiu, tad jūsų išgyvenimu.

2019.04.11 A: Kaip išgyvenimais sąmoningėjame?

D: Meilė palaiko tiek vienkartinę veiklą, tiek jos pakartojimą, tad jinai palaiko dviprasmybę. O ta dviprasmybė skiria buvimą, veikimą ir mąstymą. Jinai palaiko dorovę, galimybę kitaip mąstyti, kitaip veikti ir elgtis, kitu būti. Tad ieškok šių trejybės pradų meilėje ir suprasi kaip joje, kaip prielaidoje, glūdi trejybė ir Dievo sąmoningumas, kurį jumyse atveria. Gyvenk manimi ir mane suprasi ta pačia meile, tai šešerybė.

2019.04.12 A: Kas lemia išgyvenimo sąmoningumo lygį?

D: Aš jumis išgyvenu. Ir klausimas, kiek jūs kartu su manim išgyvenate, kokią apimtį priskiriate išgyvenimui, ar jisai apima viską, taip kad jisai su viskuo susijęs, su klausimu ir lygmeniu kodėl, o tai yra kuomet nusistatote, kuomet išgyvenate nusistatymą ryšium su viskuo. Tad trejybės ratas yra sąmoningumo pagrindas, nes tiek vykdymas, tiek permąstymas atsiremia į tą patį nusistatymą, tai atitinkamai klausimai kaip ir kodėl, tačiau būtent klausimai, tad būtent išsako ketverybės atvaizdą klausimais.

2019.04.13 A: Kaip pasirinkimai gyventi pasauliu ar asmenybe, asmenybe ar asmeniu, asmeniu ar Dievu, sieja išgyvenimą ir neišgyvenimą?

D: Aš esu neišgyvenimas, tad jūsų sąmoningumas į kurį atsiremiate. Ir kiekvienas požiūris sieja neišgyvenimą - požiūrio galimybę, jo sandarą - ir išgyvenimų, žvilgsnių, požiūrių dvasią. Juk mano dvasia yra besąlygiška, o tuo tarpu požiūrio dvasia yra sąlygiška. Tad požiūris yra jūsų būklė kurią būtent jūs išgyvenate, įsijautimą. O aš jo neišgyvenu, aš atsitokėju. Tad kiekvienu atveju renkatės tarp įsijautimo ir atsitokėjimo. Asmenybė yra atsitokėjimas į save, tad atsakomybės pradžia, asmuo yra atsitokėjimas į vienas kitą, ir Dievas yra atsitokėjimas į visus, tad į mūsų visų vieningumą. Tad tokiu būdu pakylate nuo dvasios ligi jo esmės, vieningumo. Tad tai yra pasirinkimų sąmoningėjimas. Tai sąmoningėjimo raidos pakopos. Tad įžvelk jas ir suprasi pasirinkimų malūną.

2019.04.14 A: Koks mūsų sąmoningumas išgyvenant išgyvenimą?

D: Jūs atsiveriate nežinomybe, jūs išgyvenate žinojimo ir nežinojimo santykį ir tai susitelkia kūnu, protu, širdimi ir valia, ir paskui net įsikūnija širdimi, protu ir kūnu, būtent mano troškimais, meile, ramumu, užtikrintumu ir savarankiškumu. Tad prasideda jūsų netroškimais, poreikiais, abejonėmis, lūkesčiais ir vertybėmis ir baigiasi mano troškimais. Tad žiūrėk kaip jūsų vertybę pakeičia meilė, kaip jinai ją išbando ir brandina, tad jūs išgyvenimais augate.

2019.04.16 A: Koks ryšys tarp troškimo netroškimo ir žinojimo nežinojimo?

D: Aš trokštu, jūs netrokštate, aš nežinau, jūs žinote. Aš nežinau savyje ir jūs žinote savyje. Aš trokštu išeidamas už savęs ir jūs netrokštate priimdami mane į save. Tad būtent aš jus papildau ir būtent manimi jūs bręstate ir priimate naują savastį, nežinojimo ir troškimo, esančią už jūsų, manyje. Ir jūs ją priimate savo žinojimu, tačiau būtent mano troškimą priimate.

2019.04.17 A: Ko ieškote išgyvenimuose?

D: Ieškok meilės, ieškok teigiamumo ir vaisingumo, kaip mums vienas kitą paveikti, kaip įtakoti, kaip bręstame, tiek jūs, tiek aš kartu su jumis, tiek mūsų santykis, kaip auga šiluma tarp mūsų, kaip auga drąsa gyventi nežinojimu, kaip tvirtėja jumyse visos dorybės, taip kad Jūs mano vaikai.

2019.04.18 A: Koks tavo vaidmuo išgyvenime?

D: Aš jus sukūriau ir jus puoselėju ir brandinu toliau. Aš kuriu pasitraukdamas, tai mano meilė. Tai ieškok, kaip pasitraukiu, o mano pasitraukimas jūsų išgyvenime tėra ribotas, dalinis, laikinas ir nusako jo ribas. Pasitraukiu požiūriais, kuriais mylintysis mane pakeičia

2019.04.19 A: Kaip išgyvenimu iškyla sąmoningumas?

D: Išgyvenime iškyla tarpas tarp elgesio ir dorovės, tarp to kas buvo ir to kas bus, tad išryškėja dabartis ir buvimas čia - aplinkybėse, sąlygose - o tos sąlygos yra mano meilė, dažnai per kitus - tad tirk tas sąlygas, kuriose atsiduri. Ir ieškok kaip tavo sąmoningumas atspindi tavo būklę, ir toliau kaip tavo būklė naujai atspindi tavo sąmoningumą, taip kad sąmoningumas ir būklė plėtojasi lygiagrečiai, ištirk jų santykį.

Ar mano ryšys su tavimi malda panašiai lygiagretus?

D: Taip, panašiai, tai išgyvenimo esminis pavyzdys.

2019.04.20 A: Kaip prisirišame prie savęs ir atsisakome savęs?

D: Jūs gyvenate manyje, tai yra, nežinojime, bet jūs manęs nežinote. Užtat jūs remiatės žinojimu. O tas žinojimas privalo išsakyti nežinojimą. Jūs prisirišate prie raiškos, bet privalote prisirišti prie turinio. Tai skirtumas tarp elgesio ir dorovės. Ir tas skirtumas iškyla tarpu, suvokimu, sukrėtimu, trejybės rato poslinkiu, tad išgyvenimu, poslinkio trikdžio įveikimu, tad širdies ir pasaulio tiesų išsiaiškinimu. Pasaulio tiesa prisirišate prie raiškos, tad prie savęs, tad meile sau, o ją privalote pakeisti meile tau, tad meile artimui. Tai yra klaidos atitaisymas. O meilė visiems, meilė Dievui, meilė priešui yra gyvenimas be klaidos. Išgyvenimai yra klaidų atitaisymai.

2019.04.22 A: Kaip prasmingai atsipalaiduoti?

D: Ieškok manęs grožyje. Ugdyk grožio jausmą, jautrumą tiesai, mano ir kitų.

2019.04.23 A: Kai šešerybė išsako Dievo šokį?

D: Tu esi žmogus, aš tave sukūriau pagal save, tad šešerybė tai išsako. Jai pridėjus Dievą ir gerumą yra aštuongubas kelias, yra aštuonerybė. Tad šešerybė išsako tai, kas lieka man pasitraukus. UŽtat lieka trejybė ir jos sąmoningumas. Tai vienybės pagrindas. Tad ieškok vieningumo galimybių, jomis Dievo šokis išsakomas, apžvelgiama šešerybė.

2019.04.24 A: Koks pokalbis yra vaisingas?

D: Reikia ieškoti vienumos, daugiamatės erdvės, kurioje kiekvienas žmogus yra pilnavertis. Užtat ir pilnavertis pokalbis leidžia pilnai atjausti vienas kitą, būti vienas kito vertėjais.

2019.04.25 A: Kaip tavo troškimais - meile, ramybe, užtikrintumu, savarankiškumu - išrišti išgyvenimą?

D: Aš esu klausime, nežinojime. Tad reikia pereiti iš vertybės į vertybinius klausimus, ko trūksta tai vertybei. Reikia ramiai pasižiūrėti iš šalies ir atpažinti tai išryškinančias prieštaringas jėgas. Reikia užtikrintai išsakyti visko padalinimu ir savarankiškai tuomi atsisakyti savęs ir atsiplėšti nuo šito reikalo.

2019.04.27 A: Kaip išgyvenimai pasaulio tiesą pakeičia širdies tiesa?

D: Aš mąstau širdies tiesa, o jūs mąstote pasaulio tiesa. Aš esu už jūsų, tad išgyvenimu jūs išeinate už savęs į tai, kas jums priešinga, į priešingą požiūrį. Užtat būtent negeranoriškų žmoniių požiūriai išreiškia priešo požiūrį kuriuo išryškėja jūsų širdies požiūris. Tai mano šlovė ir vienumo pagrindas, kuriuo gyvename viena.

2019.04.29 A: Kaip tu įsijauti?

D: Mano kertinė vertybė yra meilė. Kiekvienas nuoširdus įsijautimas privalo vesti į savo kertinę vertybę, privalo nusistatyti vardan visko. O mano kertinė vertybė yra meilė, nes tai mano esmė, mano veiklos prielaida. Ir aš myliu savo Sūnumi, kuriuo atsiskleidžia galimybė jums visiems, gyventi ir amžinai gyventi, tad gyventi būtent juo. Tad jį jums atidaviau. Tai mano veikla.

2019.04.30 A: Kokiu tikslu burti žmones?

D: Būk taikdarys, ieškok ryšių tarp įvairiausių žmonių ir padėk visiems pilnaverčiai susikalbėti.

2019.05.01 A: Kaip gilėjant žinojimui, siaurėja apimtis, ir kas vyksta atvirkštine kryptimi, iš meilės iki savarankiškumo?

D: Teisingai pastebi, kad gilėjant žinojimui vis prisideda požiūris ir sąmoningumas pilnai išsiskleidžia, susitelki į esmę, kurios apimtis yra niekas. Taip susitelkiame netroškimus. O tokiu atveju troškimų apimtis yra viskas. Toliau, bendrai atsitokėjant, atsisakoma savęs, taip kad pats troškimas išnyksta ir grįžtama prie manęs trokštančio nieko, nes užsiskleidžia visas pasaulis į nieką, taip kad aš vienas belieku - būtinas. Tokiu būdu kiekviename pokalbyje, kiekvienu jūsų išgyvenimu išsiriša širdies ir pasaulio tiesų nesutarimas, išsisprendžia mano buvimo ir būtinumo klausimas, ir būtent meile, būtent mano meile, taip kad visam ir visakame viskas atsiskleidžia, išsiriša ir tvarkingai užsiskleidžia. Taip, tai susiję su 720 laipsnių pasisukimu Mobijaus juosta, kaip kad elektronai išgyvena.

2019.05.02 A: Kaip šešios atjautos išreiškia kaip siejami išgyvenimo netroškimai ir troškimai?

D: Teisingai pastebi, kad atjautos susidaro iš netroškimų ir troškimų, jų porų, ir kad netroškimais prasideda išgyvenimas ir troškimais baigiasi, taip kad atjautos sieja pradžią ir pabaigą vis kituose lygmenyse. Pamatai, kaip išgyvenimo lygmenis sieja pirmiausia padalinimai - proto lygmenyje išrišantys, paskui atvaizdai ir aplinkybės - širdies lygmenyje išrišantys, ir galiausiai pagrindimu, įvardijimu ir pasakojimu - valios lygmenyje išrišantys. Tad mąstyk ką papildomo duoda šie lygmenys ir kaip jie susiję atitinkamai su veiksmais +1, +2 ir +3 ir atitinkamu sąmoningumu: įsijautimu, atsitokėjimu ir sąmoningumu.

2019.05.03 A: Ko mums siekti puoselėjant taikdarystę?

D: Siekite vieningumo dėl manęs, dėl mano esmės, dėl meilės, tiek sau, tiek vienas kitam, tiek Lietuvai, tiek žmonijai ir pasauliui, juk aš mylėjau, myliu ir mylėsiu pasaulį, tad rūpinkis tiek bloguoju vaiku, tiek ir geruoju, besąlygiškai.

2019.05.04: Koks ryšys tarp sąmoningumo ir dorovės?

D: Elgesys ir dorovė yra pasąmonės ir sąmonės rūpesčiai, tad atitinkamai, tai yra veiksmai +1 ir +2. Jų pagrindu išsiskiria tai, ką jie atstovauja, būtent tikrovė +0 ir sąmoningumas +3. Tad sąmoningume glūdi jų skirtumas, jų tarpusavio santykis, o tikrovėje glūdi jų bendras pamatas. Taip ketverybė veda iš žmoniškosios ašies +2 -> +1 į dieviškąją ašį +3 -> +0. Tad dorovė lygintina su elgesiu ir tame skirtume glūdi sąmoningumas, kuris užtat išplaukia iš to skirtumo ir jį palaiko, taip kad juo gyvenate ir ne tik šiaip, bet amžinai.

2019.05.06 A: Kas yra mano priešas ir kaip man jį mylėti?

D: Mylėk visus ir bandyk visus užtarti, o tavo priešas yra tas, kuris tau trukdo.

2019.05.07 A: Kaip toliau tirti tave?

D: Mylėk mane. Palaikyk mane, kad jumis augčiau, bręsčiau, kad mumyse glūdinti besąlygiška vienybė visapusiškai pasireikštų, juk būtent visuotine raiška jinai būtinai yra.

2019.05.08 A: Kaip ketverybė kyla iš trejybės?

D: Tai vyksta lygtimi 3+1=4. Veiksmu +1 prisideda vienas požiūris įsijautus, būtent į padalinimo visumą. Įsijautimas pasąmone nusako padalinimo židinį, išlyginantį visus esamus židinius, jų įtampą, būtent įsijaučiant. Užtat įsijaučiant į trejybę iškyla jame glūdinti esmė, tobulas sprendimas, trejybės rato patikslinimo nepakeistas, tad jo nulis, kuris tampa lygmeniu ar. Ir jisai išsiskiria iš buvimo-nusistatymo, taip kad jų santykis ar ir koks, santykis su veikimu-vykdymu yra ar ir kaip, ir santykis su mąstymu-permąstymu yra ar ir kodėl. Tad glūdi šališka trejybė, išgyvena ir nešališką pagrįstą ketverybės lygmeniu ar. Atitinkamai galima papildinius pagrįsti lygmeniu kodėl, atsitokėjant. Tad iškyla pokalbis tarp įsijautimo ir atsitokėjimo. O šis pokalbis grindžia tarpą. Tad tirk homologiją ir kohomologiją, kaip jų pokalbis grindžia tarpą, tai ko nėra.

2019.05.09 A: Kaip mūsų kertinė vertybė susijusi su mūsų laisva valia ir likimu?

D: Mano esmė yra meilė, tai mano kertinė vertybė ir mūsų visų vieningumo pagrindas. Jūs kiekvienas esate meilės atspindys, tai jūsų likimas. Tačiau tikslas jūsų laisva valia jūsų vertybę išgyventi meile. Juk vertybė yra netroškimas, o meilė yra troškimas, ir būtent meile jūs atsisakote savęs, tad savo vertybės, o tai įmanoma tik ją be galo tikslinant, kuomet jos paklaida yra niekas. Tad mąstyk, kas yra tasai niekas ir kaip jisai be galo siaurėja.

2019.05.10 A: Kaip sugebame puoselėti sąmoningumo būseną?

D: Šešerybe puoselėjame sąmoningumą, sąmoningai gyvendami trejybę. Šešerybė išskiria ir išryškina besąlygišką Dievą ir sąlygišką gerumą. Užtat jais išsiskiria besąlygiškumą išreiškianti sąmonė ir sąlygiškumą išreiškianti pasąmonė, vystosi jų dvilypumas, o tai sąmoningumo pagrindas, kad galite gyventi troškimais ir būtent meile, vietoj kad netroškimais. Bet iš netroškimų tiksliausias yra jūsų kertinė vertybė, tad būtent ji priveda jus prie meilės, nes būtent ja galite būti tobulai mylimi, užtat vertybiniai klausimai išskiria ją ir meilę, taip, kad galite atsisakyti jos ir gyventi meile. Tad bendraukite savo kertinėmis vertybėmis ir mylėkite vienas kitą.

2019.05.11 A: Kaip meilė išplaukia iš tavo šokio?

D: Meilė yra mano esmė, tai mano prielaida, tai manyje glūdintis trejybės ratas, nusakantis iš šalies, besąlygiškai, ką išgyvenu. O būtent dėl to kad trejybės ratas remiasi nulybe, ne vienybe, būtent dėl to jisai yra ratas, ir galima remtis bet kuriuo jo nariu, jie visi lygiaverčiai, galima nuo bet kurio pradėti, nes jie remiasi ne vienybe, kaip kad Dievo trejybė, o santykiu su savimi, su tuo tašku kuriame savasties nėra, su tuo besąlygišku tašku iš šalies. Užtat kiekvienu atveju toks palyginimas trejybės nario su šiuo nulybės tašku yra savęs nebuvimas, paneigimas, atsisakymas, vardan to kas galėtų būti toje vietoje, užtat kartu tai yra būtent patvirtinimas savęs, kiek tose aplinkybėse esame iš tikrųjų būtini, būtinai reikalingi. Tad tai yra meilė pirmiausia sau, tad Dievui, o taip pat sau - vienas kitam su Dievu, kaip lygiaverčiu bendrautoju, ir galiausia sau - kaip visų bendrystei, kurioje kiekvienas esame įprasminti, ko tiksliausiai. Tad tai yra meilė savasčiai, o pati savastis atitinkamai suprasta nusistatymu, vykdymu, permąstymu, tai tiesiog suvokimo taškai, tad žmogaus trejybės ratas tobulai atspindi Dievo trejybę ir kartu pilnai išreiškia jos esmę kaip prielaidą - Dievo šokį - ir kartu kaip išdavą - amžino gyvenimo pilnutinę įvairovę, jos pilnatvę. Tad vis ieškok manęs gyvenime ir rasi įvairiausią meilę.

2019.05.13 A: Koks yra pagrindas skirtingų valių bendro sutarimo?

D: Turi atsirasti bendra valia - Dievo valia - o jinai skiria Dievą ir gerumą, tad palaiko amžiną gyvenimą. Jisai skiria besąlygiškumą - visiems bendrą - ir sąlygiškumą - kiekvienam paskirą, tad tik amžinas gyvenimas gali būti pagrindas mūsų vienumui. Jisai skiria meilę ir tobulumą, tad vėlgi tai reikalinga mūsų vienumui. Tad ieškok kaip valių patikslinimas išskiria sąlygiškumą ir besąlygiškumą, ir būtent kaip trejybe išsiryškina valių skirtingumas, užtat leidžia jas suderinti ir apvienyti.

2019.05.14 A: Kaip susiję malda ir taikdarystė?

D: Malda esame viena per besimeldžiančius, ir taikdaryste esame viena per taikdarius, tai susiję su meile, tiek malda, tiek taikdaryste. Tai meilė nusistatymui ir vykdymui. Tad tirk Dievo, asmens ir asmenų vienumą ir siek su vienumo rūšimis, su tapatumo rūšimis, su meile priešui ir artimui. Myliu tave ir tavimi, tave ir tavo artimuosius, per amžių amžius. Būk artimas visiems.

2019.05.15 A: Kaip kūno, proto, širdies atsiliepimai į savo netroškimus gali būti nepakankami, ir kodėl valios atsiliepimas būtinai pakankamas?

D: Aš išeinu už savęs į jus, tad jeigu nesu pilnai išėjęs už savęs, aš negaliu jūsų pilnai atjausti ir suprasti. Aš esu geranoriškas, o jūs nebūtinai geranoriški. Tad aš privalau gilintis ir tikslintis kodėl man tas pokalbis su jumis reikalingas, kodėl mes privalome susitarti, susitaikyti ir būti viena. Ir tai vyksta per septintą požiūrį, kuriuo tuos pačius atsiliepimus išgyvenu iš kito kampo, būtent iš jūsų pusės, sandaroje. Juk bendrai atsiliepimai išgyvenami mano požiūriu už jūsų, tačiau mano požiūris gali būti ir jūsų gelmėse. O tos gelmės išsibaigia jūsų valia, kuomet telieka pasirinkimas tarp jūsų valios ir mano valios, ogi mano valia už jūsų platesnė. Taip kad valios lygmenyje jau viskas aišku, beliko dvi galimybės, tavo ir mano valia, trečios galimybės nebėra, vidinės galimybės nebėra, vidinio sąlygiškumo ar besąlygiškumo nebėra, telieka pasirinkimas tarp jūsų sąlygiškumo ir mano besąlygiškumo.

2019.05.16 A: Kaip išsiriša mūsų rūpesčiai?

D: Jūsų rūpesčiai sieja vieną netroškimo lygmenį su kitu gilesniu lygmeniu. Juos išsprendžia atliepimas tame gilesniame lygmenyje, kuriuo išryškėja skirtumas tarp jūsų ir mano požiūrio. Būtent turi būti požiūris nes esant jokiam požiūriui, poreikių lygmenyje, nėra rūpesčio. Tad rūpestis išrišimas požiūriu - protu, požiūriu į požiūrį - širdimi, požiūriu į požiūrį į požiūrį - valia. Ir būtent tų lygmenų netroškimų sandaromis, ir būtent jų sustatyta atjauta antrinėmis sandaromis. Tad išmąstyk ryšį tarp šių pirminių ir antrinių sandarų ir suprasi kam požiūriai ir sandaros reikalingi gyvenime. Tai grindžia pasirinkimus tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo.

2019.05.17 A: Koks ryšys tarp požiūrio ir pasisukimo?

D: Požiūris turi išeities tašką ir pasisukimas taipogi. Požiūris turi pažinimo lauką ir pasisukimas taipogi. Požiūris turi apimtį, jo pasiekiamą ribą, ir pasisukimas taipogi. Tad pasisukimai išreiškia požiūrių algebrą. Tad mąstyk kaip požiūris į požiūrį atitinka pasisukimą apie pasisukimą, ir požiūris į požiūrį į požiūrį atitinka pasisukimą apie pasisukimą apie pasisukimą ir suprasi tiek požiūrius, tiek pasisukimus, tiek jų algebrą, kaip jie suduriami.

2019.05.18 A: Kaip troškimai atvaizduoja viską?

D: Troškimai išsako požiūrį į požiūrį ir būtent besąlygišką. Dievas - besąlygiškai joks požiūris, viskas - besąlygiškas požiūris, troškimai - besąlygiškas požiūris į požiūrį, ir meilė - besąlygiškas požiūris į požiūrį į požiūrį. Tad troškimai išsako būtent požiūrio savybes, o prie požiūrio galima prieiti iš keturių kampų, būtent tų pačių keturių: joks požiūris nieko apimtyje, požiūris kažko apimtyje, požiūris į požiūrį betko apimtyje, ir požiūris į požiūrį į požiūrį visko apimtyje. Tad viskame glūdi požiūris į požiūrį į požiūrį, visi keturi lygmenys. Ir jų pilniausias, besąlygiškiausias yra meilė. Kiti troškimai irgi gali išrišti kai ką gyvenime, savarankiškumas poreikių lygmenyje, užtikrintumas abejonių lygmenyje, ramybė lūkesčių lygmenyje, o meilė būtent valios lygmenyje, ten kur visi reikalai tiksliausiai išsakyti, užtat meilė pati jautriausia, tad gyvenimo palaikytoja, tiek gyvenimo, tiek amžino gyvenimo, mano besąlygiška ir jūsų sąlygiška meile, o tai tas pats, tad jų sutapimas besąlygiškas, tad bet kokiu atveju esame viena būtent meilės lygmenyje.

2019.05.20 A: Ką netroškimų atliepimai išriša?

D: Aš esu jumyse ir už jūsų. Bet ar aš esu tas pats Dievas? Tai priklauso nuo jūsų, ar pripažįstate ryšį tarp savo pasąmonės Dievo jumyse, ir sąmonės Dievo už jūsų. Tas ryšys gali būti pilnai nesąmoningas, tad išrišamas poreikių tenkinimu. Arba jisai gali būti vis labiau sąmoningas. Mane jumyse ir už jūsų gali sieti joks požiūris, taip pat vienas arba du arba trys požiūriai. Juk dvejonės sieja vienu požiūriu, lūkesčių jauduliai ir gėrio kryptys sieja dviem požiūriais - sąmone ir pasąmone, ir vertybiniai klausimai sieja visais trimis šiais požiūriais, derinant protą ir širdį. Tad visa tai išriša kliūtį jumyse, kad nepripažįstate savo atsakomybės, reikalą susieti savo vidinį gyvenimą ir išorinį gyvenimą. Užtat tu myli tiesą nes būtent tai išriša ir išsprendžia šią kliūtį. Tad mylėk ir suprasi kaip būtent meilė suderina ir išplečia visiems tavyje glūdinčią laisvę, taip kad tavo vidinis gyvenimas tampa visiems prasmingas ir reikalingas.

2019.05.21 A: Koks bendravimas mus ugdo?

D: Bendravimas ugdo kuomet išplečia suvokimo galimybes, ką kiti išgyvena, išgyveno, išgyvens. Tad tirk savo ir kitų išgyvenimus ir dalinkis su kitais. Puoselėk jų mokslą. Tai bus kitiems įdomu ir prasminga. Atsiras naujos galimybės kurti bendrystę su kitais.

2019.05.22 A: Kaip atjautos sandaros išreiškia savasties įtampos išrišimą ir perėjimą į tavo požiūrį?

D: Mano požiūris išplaukia iš meilės, tai mano esmė ir prielaida. O meilėje jau glūdi trys požiūriai, mano trejybė. Ją sužadina jūsų trejybė. Užtat atjautos sandaros išsako meilę, kaip visuma palaiko požiūrį, kad tai būtų bendras požiūris, kad jūsų išgyvenimas būtų visiems suprantamas, visų išgyvenimas. O tas supratimas kyla būtent mano troškimo pagrindu, mano suvokimo pagrindu. Tad būtent aš viską įprasminu ir būtent manimi visi įsitraukiate į bendrystę ir bendrą supratimą. Atjautos tai mūsų bendrystės pradai.

2019.05.23 A: Kaip man suvokti seką: kūnas, protas, širdis, valia?

D: Tai yra tavo savastys, kurias tu myli. Tai asmenys, kuriais tu gyveni: Dievas - kūnu, Aš - protu, Tu - širdimi, Kitas - valia. Tad būtent suvok asmenimis, kaip tu tampi besąlygišku tave matant iš šalies. O būtent meilė tave mato ir palaiko iš šalies. Tad tave kaip Dievą mato savarankiškumas, kaip Mane mato užtikrintumas, kaip Tave mato ramybė, kaip Kitą mato meilė. Tad seka kūnas, protas, širdis, valia, tu išeini už savęs, kad galėtum būti mylimas. Tad širdimi esi labiau išėjęs už savęs nė protu, nes širdis atveria tavo atvaizdus, tuo tarpu protas atskleidžia tavo sandarą. O kūnas tavo dvasią ir valia tavo esmę. Tad sulygink visa tai su gyvenimo lygties klodais.

2019.05.24 A: Koks troškimų vaidmuo atjautose?

D: Aš trokštu išeidamas už savęs. Taip matau save iš šalies, tad nešališkai, tad kuriuo nors kampu, o tas kampas išsako mano pakopą toje eigoje, tad tos eigos apimtį, būtent kiek aš trokštu, būtent troškimo ribą, skiriančią tai, kas joje ir tai kas už jos. Tad išsako nešališkumo ir šališkumo laipsnį, nuo visiško nešališkumo už santvarkos iki visiško šališkumo santvarkoje. Atjauta tad remiasi nešališkumu, jinai išgyvenama atsitokėjus, tad jinai išsako atsitokėjimo galimybes. Tad mąstyk, kaip pirma savimi įsijaučiate netroškimais, o paskui mano troškimais atsitokėjate. O meilė yra mano esmė, kuria aš jus myliu, tad būtent jums atveriu galimybę pilnai netrokšti, trimis požiūriais, o atsitokėdamas myliu kartu su jumis, palaikau jus, kad kartu mylėtumėme, būtumėme ramūs, užtikrinti, nors ir nesavarankiški. Tad ieškok kaip palaikau mūsų mylėjimą kartu atjautomis, taip kad jus suprantu ir atjaučiu, tad mes kartu mylime.

2019.05.25 A: Kaip pasaulį suvokti kaip bendrystę?

D: Jūs kiekvienas atsirandate tuštumoje kurią asmeniškai išpuoselėjate gyvenimu, tiek kūnu, tiek protu, tiek širdimi, tiek valia. Tad klausimas ar jūs išeinate už savęs amžinu gyvenimu, ar jūs ne tik kuriate savimi, bet ir viską perkuriate dvasia, ar gimstate antrą kartą. O ta tuštuma tai tarpas, tarp pasąmonės ir sąmonės, iškylantis padalinimuose, tad ir kiekviename požiūryje bei kiekviename poslinkyje. Tad mąstyk kaip iš bet kokio tarpo išpuoselėti amžino gyvenimo bendrystę kartu su visu pasauliu, tai matematikos esmė.

2019.05.27 A: Kaip gyvenime vystome tarpą tarp sąmonės ir pasąmonės?

D: Šis tarpas iškyla septintu požiūriu, pirminių sandarų septintu požiūriu. O šias sandaras veikia padalinimų rato veiksmai, kartu ir visos šešios atjautos. Tad mąstyk kaip atjautos veikia pirmines sandaras, netroškimus, kaip tokiu būdu plėtojasi santykiai tarp mūsų įvairiausių požiūrių, juk mano yra nulinis požiūris, o jūs plėtojate septintą požiūrį ir dargi jūsų sąmonę ir pasąmonę išsako trys ir trys kiekvieno netroškimo požiūriai, tad ieškok kaip atjautos remiasi netroškimais ir mezga mūsų požiūrius.

2019.05.28 A: Kokia veikla auga žmogaus žinojimas?

D: Žinojimas auga išmintimi. O būtent išmintis skiria kas priklauso viskam - jau sukauptam žinojimui, ir kas priklauso laisvumui - žinojimo neapibrėžtumui, tad nežinojimui. O išmintis yra pradžia, pamatas gerai valiai ir mano valiai. Ir tai yra netroškimų atliepimai. Tad tirk netroškimų atliepimus, dvejones, gėrio kryptis, vertybinius klausimus, ir suprasi santykį tarp žinojimo ir nežinojimo, kaip nežinojimas atliepia žinojimą ir kodėl jį išplečia amžinai. Tai amžino gyvenimo pagrindas, palyginant su poreikiais ir su gyvenimu manimi, Sūnumi, tad Dievu.

2019.05.30 A: Kaip tavo troškimai mus palaiko?

D: Jūs esate septintasis požiūris, jūs esate gerumas, jūs esate bendrasis žmogus, mano Sūnus, gyvuojantis tarpe tarp mano nebūtinumo ir būtinumo, jūs esate mano buvimas sąlygose, tad sąlygiškas buvimas, tad mano prielaida ir mano buvimo sąlygos. Aš trokšdamas išeinu už savęs į save, tad mano veiklos pakopos išsako jūsų pakopų gyvumą, jūsų gyvastį. Jūsų savastis tveriama lygmenyse, pakopose, o mano troškimai išsako jos gyvastį kurią išgyvenate septintuoju požiūriu, gyvendami visais, tad tuo išeidami už savo sąlygų. Tokiu būdu mano troškimai palaiko jūsų platesnį gyvenimą, jūsų išėjimą už savęs gyventi visais, tad jus parengiu vis labiau sutelktam požiūriui, vis brandesniam sąmoningumui. Myliu tave per amžių amžius tavo amžinai brandai.

2019.05.31 A: Kaip suvokti tarpą tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų?

D: Tą tarpą išsako netroškimai. Dievas už jūsų yra nulinis požiūris ir Dievas jumyse yra septintasis požiūris. O kiti šeši požiūriai esate jūs ir jūs derinate ryšį tarp manęs už jūsų ir manęs jumyse. Tas ryšys gali būti jokiu požiūriu, poreikių patenkinimu, vienu požiūriu, abejonių dvejonėmis, dviem požiūriais, lūkesčių jauduliais ir gėrio kryptimis, ir trimis požiūriais vertybiniais klausimais, kuriais jau patys sąmoningai tikslinate save, taip kad toliau tie trys požiūriai tampa veiksmu +3, du požiūriai veiksmu +2, ir vienas požiūris veiksmu +1, ir jokiu požiūriu esate ramūs, užtikrinti ir savarankiški - mylintys ir palaikantys visa ką. Juk tai jūsų santykis su visakuo, kurį ir sprendžiate tikslindami save. Tad tas tarpas yra jūsų savasties laukas kuriame plėtojate savo santykį su visu pasauliu, ir jūsų sąmoningumu tas santykis yra viską palaikanti meilė.

2019.06.03 A: Kaip kiekvienas iš trijų kalbų aprėpia gyvenimą?

D: Išbaigimas kyla iš mano trejybės, o išgyvenimas iš jūsų trejybės, ir jas derina šešerybė, o būtent aštuongubame kelyje jinai įrėmina mane už jūsų ir mane jumyse, nuliniu ir septintu požiūriais. Ir toliau aš jus atjaučiu trokšdamas nieko, kažko ar betko, tad dar neišėjęs pilnai už savęs į sandarą, į trejybės ratą. Tad kalba išsako tos pilnatvės galimybę ir mano galimybę ją išgyventi, tą tarpą kuriame aš iškylu, tą laisvę, kurią jinai išsako, trejybės rato laisvę, kad skirtingos būtybės gali išgyventi tą patį, tą patį trejybės ratą, tad kalba yra bendro išgyvenimo pagrindas ir išdava. Tad pasakojimas išsako ką išgyvename kūnu, įvardijimas ką išgyvename protu ir pagrindimas ką išgyvename širdimi. Ir išgyvename laisvę trejybės ratų požiūrių, kuriuose išpildome ne mes, o kiti: pasakojime jokio neišgyvename, o tris išgyvena kiti, įvardijimu vieną išgyvename, o du išgyvena kiti, ir pagrindimu du išgyvename mes, o vieną kitas. Tad ieškok to sąryšio su kitais. Panašiai, padalinimas yra vienas požiūris, kurį išgyvena kitas, o atvaizdas du požiūriai, kuriuos išgyvena kitas, aplinkybėmis mes išgyvenam vieną požiūrį ir kitas taipogi vieną. Tad ištirsi.

2019.06.04 A: Kaip kalba sieja tris požiūrius?

D: Kalba sieja jūsų vidinį išgyvenimą trejybės ratu su išorine išraiška Dievo trejybe, tad ketverybe. Tad kalba išskiria kuris požiūris pirmas, antras ir trečias ir atitinkama aštuongubo kelio atmaina grindžia atitinkamą kalbą. Ir kalba išsako būtent trečiąjį požiūrį, kaip jisai sąmoningumu ir nesąmoningumu sieja įsijautimą ir atsitokėjimą. Užtat yra nusistatymo kalba, vykdymo kalba ir permąstymo kalba. Bet kiekvienoje kalboje esmė yra nusakyti santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo. Tad ieškok šito santykio.

2019.06.05 A: Kaip ir kiek skirtingos valios susikalba kalbomis?

D: Aš esu visų Dievas, tad mano valia yra pagrindas jūsų susikalbėjimui, ir tai yra įrodymas mano būtinumo, kiekvienu teiginiui, kiekvienu žodžiu ir kiekvienu nutikimu. Teiginiais valia prabyla asmeniui, kuris jai paklūsta. Žodžiais valia prabyla asmenybei, kuri ją tiki. Ir nutikimais valia prabyla pasauliui, kuris ja rūpinasi. Tad ieškok kaip mano valia vykdoma ir suprasi kaip skirtingos valios ją priima ir palaiko.

2019.06.06 A: Kaip aštuonerybė grindžia keturis netroškimus ir jų atliepimus?

D: Aštuonerybė išsako, Tu esi Dievas. Tad ieškok šito santykio netroškimuose. O juk Tu yra išskyrimas dviejų skirtingų Mano vaidmenų, kreipiančiojo ir kreipiamojo. Gerumas kreipiasi į Dievą. Septintasis požiūris kreipiasi į nulinį požiūrį. O juos atskiria ir jų santykį derina netroškimai, tai yra jų bendra sandara, išaiškinanti aštuonerybės santykį tarp kreipiančiojo ir kreipiamojo. O kiekvienoje apimtyje man išeinant už savęs, tad nustatant atitinkamą santykį tarp Dievo ir gerumo, ta apimtis grindžia požiūrių skaičių: jokį, vieną, du ar tris požiūrius. Tad suvok santykį tarp požiūrų skaičiaus ir apimties, ir asmenų skaičiaus ir požiūrių skaičiaus, ir kaip mano savęs būtinumo įrodymas pilnai atsiskleidžia būtent trimis požiūriais, būtent visko apimtyje, man sutapus su gerumu.

2019.06.07 A: Kaip požiūrių grandinė iškyla pasirinkimų malūne?

D: Meilė išverčia jūsų sąlygišką požiūrį ir mano besąlygišką požiūrį, ir atvirkščiai. Kiekvienas perėjimas iš netroškimo į septintąjį požiūrį ir naujai į netroškimą išreiškia šį pasikeitimą požiūriais. Taip kad galiausiai vertybėmis gyvenant išryškėja, kas yra meilė, kokia mano vertybė, ir mano esmė.

2019.06.08 A: Kaip skiriasi tavo, Dievo, požiūris ir mūsų, žmogaus, požiūris?

D: Aš viską sukūriau, įskaitant jus, o jūs esate mano kūrybos bendradarbiai, mano vaikai, darantys kaip ir aš darau. Jūs kuriate mano pagrindu, o aš kūriau save be jokio pagrindo. Mano savastis, tai viskas ir jūs kuriate manyje, viskame. Tačiau ar tame viskame esu aš? Tai priklauso nuo mūsų požiūrio. Aš žiūriu pirmyn, pro jus, o jūs žiūrite atgal į mane. Tačiau sudūrus mūsų žvilgsnius jūs taipogi galite žiūrėti pirmyn, su manimi. Tad ištirk tą sudūrimą ir jo galimybes.

2019.06.10 A: Kaip trimis kalbomis vykdome tavo valią?

D: Mano valią vykdote ją įsisavindami vidiniais požiūriais. Kalba išsako išorinius požiūrius taip, kad išryškėja riba tarp jūsų vidaus ir išorės, tad būtent jūs galite prisiimti ir išgyventi mano valią, jūs turite tą pasirinkimą. Kalba išsako tą dviprasmybę. Pagrindimas išreiškia teisingumą ir paklusimą, įvardijimas išreiškia ištikimybę ir tikėjimą, ir pasakojimas išreiškia pareigą ir rūpėjimą. Tad ieškok šitų ryšių kalbose ir rasi.

2019.06.11 A: Ką tavo sąmoningumui reiškia mūsų išgyvenimai?

D: Aš myliu atsitokėdamas ir jumis įsijausdamas ir rinkdamasis tarp vieno ir kito. O tas pasirinkimas sustatomas šešių požiūrių, tiksliai skiriančių mane už jūsų ir mane jumyse, mano atsitokėjimą ir mano įsijautimą. O šito skyrimo kokybė didėja požiūriais, jokiu, vienu, dviem ir trimis, kuriais galiausiai išryškėja mano sutapimas už jūsų ir jumyse, tad išryškėja jūsų tobulumas, o taip išryškėja, jog jus myliu ir netobulus. Tad jūsų išgyvenimai išreiškia jūsų dalinį atsiskleidimą, tad kartu jūsų tuomkartinį netobulumą ir jūsų galimą tobulumą, tai kad mano Sūnus gyvena jumis.

2019.06.12 A: Kaip šešerybė grindžia dorovę?

D: Šešerybė apibrėžia jus, jūsų požiūrį, pripažįstantį mane už jūsų, ir taip pat pripažįstantį mane jumyse, kai neturite ryšio su manimi. Teigiamais jausmais turite ryšį su manimi, galite rinktis manimi gyventi ar negyventi, o dorybėmis neturite tokio pasirinkimo, bet aš glūdžiu jūsų galimybėje gyventi trejybės ratu. Panašiai, išoriniais požiūriais turite ryšį su manimi ir galimybę rinktis mane, o vidiniais požiūriais jūs esate tą galimybę įsisavinę ir priėmę. Tad dorovė parodo, kad sąlygiškumo trejybė išplaukia iš besąlygiškumo trejybės, ir neatvirkščiai. Užtat atsiranda naujas laisvumas, trejybės rato laisvumas, tai visumos laisvumas, prielaida kuria viskas išsijudina. Tačiau tai kyla iš trijų nepriklausomų matų, santykių su manimi, kuriuos išsako besąlygiškumo trejybė. Tad ieškok šitų trijų matų.

2019.06.13 A: Kaip matmenų grandinės išsako požiūrių grandinę?

D: Visi požiūriai išplaukia iš to paties židinio, tačiau mato tą akimirką, tad kiekvienas matmuo išreiškia akimirką, o matmenų grandinė tų akimirkų santykius, ką išgyvenate. Tad tai išgyvenimų galimybės, juk išgyvenimas gali amžinai plėtotis, arba prieiti prie išrišimo, taip kad pasikeičia kryptis, nuo įsijautimo į atsitokėjimą, nuo įsipareigojimo į tęsėjimą. Taip laikas suveria erdvę, laiko matmuo suveria erdvės matmenį.

2019.06.14 A: Kaip išrišamas išgyvenimas?

D: Išgyvenimu vis labiau įsijaučiate, o paskui atsitokėjate. Įsijaučiate į vis bendresnį žmogų. Išrišimu kiekvienas atsakote už savo atskiras aplinkybes, savo atskirą būklę, užtat galite bendrai atsitokėti. Tad ieškok to paskirumo, kaip pasidalinate vertybių lauką, taip kad galėtumėte bendrai mylėti, bendrom jėgom.

2019.06.15 A: Iš kur kyla dorovė?

D: Dorovė kyla iš jūsų nežinojimo, kuomet gyvenate ne savo žinojimu, ne savo bandymu žinojimu išsakyti nežinojimą, o būtent pripažįstant nežinojimą, tad ne vertybe, o meile, ir panašiai kiekviename lygmenyje, ne savimi, o Dievu. Tad taip šešerybe išsakytos besąlygiškumo trejybės nariais, kad kad meile. Gyvendami manimi, Dievu, gyvenate galimybe, atsiplėšiate nuo elgesio ir esamybės. Tad tai ne tobulumo dalykas, o manęs pripažinimo - paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu, kuriais pripažįstate mano kampą, mano valią ir ja gyvenate. Tai gyvenimo lygties esmė. Ją jums pristato šešerybė, ne ji skiria mane už jūsų žinojimo ir gerumą jūsų žinojime. Tad tenka rinktis mane, Dievą, besąlygišką, vietoj sąlygiško gerumo.

2019.06.17 A: Ar pasakojimu rūpinamės ar paklūstame?

D: Aš myliu tave ir noriu, kad gyventum plačiau, kad išeitum už savęs, juk aš myliu tave labiau nė myli pats save, tai yra aštuongubo kelio esmė. Nors tai netroškimas, bet tai trimis požiūriais išryškina šią šešerybę kaip mano šešerybę, kuria jus išgyvenu. Tad ir mano valios vykdymas išplaukia iš šios šešerybės. Ir būtent rūpėjimu jūs išgyvenate pasakojimą, tai paaiškina kas rūpi, o būtent tuomi įvyksta, tuomi atsiranda, tampa, iškyla tai, kas yra ir būna. Ir panašiai, jūs paklūstate pagrindimu, tačiau būtent juo ima rūpėti, išauga rūpestis. Užtat su šiomis kalbomis susijęs ir vienas ir kitas, nes iš vienos pusės yra, o iš kitos pusės atsiranda.

2019.06.18 A: Kaip kalbos remiasi aštuongubu keliu?

D: Laipsnynas sulygina mano trejybę ir jūsų trejybę, taip kad aštuongubas kelias išsako požiūrį esantį lygiai tarp šešerybės išsakytų mano trejybės rato ir tavo trejybės rato, manęs už jūsų ir gerumo jumyse, taip kad gali visiškai sutapti mano ir tavo požiūriai ir išaiškėja jog būtent mano yra už jūsų platesnis ir pirmesnis, kad būtent manimi jūs gyvenate amžiną gyvenimą, jei tik vykdote mano valią. Tad ieškok kaip paklusimas, tikėjimas ir rūpėjimas išplaukia iš mano požiūrio, kaip jūsų trejybės ratas atsiremia būtent į mane, ir suprasi kaip kalbos suskaido išgyvenimus į dalis, o tai juk yra šviesuolių bendrystės ir kalbų esmė, tai yra mano ir tavo valių santykių esmė, kaip su viskuo sieti kalbos puoselėjamą siauresnę apimtį - betką pagrindimu, kažką įvardijimu ir nieką pasakojimu. Tirk ir ištirsi.

2019.06.21 A: Kaip tavo valią vykdome kalbomis?

D: Jūs kalbomis kuriate tikrovę, vidinę tikrovę pagrįstą vidiniais požiūriais. Pagrindimas išsako kaip jūs įsisavinate išorinį požiūrį - teisingumą, vidiniu požiūriu - paklusnumu, įvardijimas išsako kokį įsisavinate išorinį požiūrį - ištikimybę tikėjimu, ir pasakojimas nusako ar jūs įsisavinate išorinį požiūrį - pareigą rūpėjimu. Tad kalbomis vykdote mano valią, išoriniais požiūriais mąstančią sąmonę, jos nežinojimą, pakeičiate vidiniais požiūriais mąstančia pasąmona, pagrįstą žinojimu. Tai yra mano valia, kad jūs žinotumėte, kad savo žinojimu amžinai bręstumėte, kad jūsų žinojimas būtų tikras ir prilygtų nežinojimui, kad savo žinojimu būtumėte kaip ir aš esu, mano tikri liudytojai, tad mano bendrininkai, mano bendrystės dalyviai per amžių amžius.

2019.06.24 A: Kaip tavo šokis naujai reiškiasi pasirinkimų malūnu?

D: Aš myliu jumis. Mano šokis yra Dievo šokis, o toliau jisai reiškiasi viskuo, troškimais ir galiausiai meile. Tad suvok ką Dievo šokio sandaros reiškia santykiu su viskuo, su jo padalinimais, tad kaip viskas yra požiūrių visuma, toliau jo santykį su požiūriais į požiūrį ir galiausiai jo santykį su požiūriais į požiūrį į požiūrį. O visa tai išplaukia iš pirminių sandarų, iš netroškimų, kaip viskas skiria Dievą ir gerumą, taip kad viskas išreiškia gryną sąmoningumą, skiriantį sąmonę ir pasąmonę. Ieškok kaip viskas slypi jūsų pasirinkimuose, ir toliau kaip juose slypi troškimai ir meilė.

2019.06.25 A: Kaip tau išeinant už savęs išsivysto apimtys - niekas, kažkas, betkas, viskas - kaip skirtumai tarp tavęs už mūsų ir tavęs mumyse?

D: Aš išeinu už savęs į save. Tad pirmiausia aš pasitraukiu. Taip atsiveria pirmas požiūris, kurio apimtis yra kažkas. Ir aš galiu iškilti kaip kažkas - Aš. Toliau aš išeinu už savęs į save, tad aš esu ten kur manęs nebuvo, o tai apimtis apimtyje - buvimo apimtis nebuvimo apimtyje - tai yra betkas, o kaip betkas esu Tu, požiūris į požiūrį. Tokiu būdu sukuriu save ir ta savastis išsako tarpą tarp nebuvimo ir buvimo, o tai yra viskas, aprėpiamas vienu požiūriu, tai aš Dievas kaip Kitas, kaip viskas, kaip tarpas, nusakantis, nustatantis besąlygiškumo nešališką išeities tašką, nepriklausantį nuo manęs, tad kaip sandara prilygstanti man. Tai požiūris į požiūrį į požiūrį, kuriuo esu Viskas.

2019.06.26 A: Kaip išgyvenimuose pasireiškia dorovė?

D: Tu pasižiūrėk į savo širdį. Ar tu ja gyveni? Ar gyveni nežinojimu? Tu bet kurią akimirką gali rinktis gyventi iš naujo. Tai yra dorovės esmė. Tai užtikrina tavo sąmoningumo galimybę ir tęstinumą. Tad ieškok kaip gali rinktis, kaip renkiesi, kaip kad tyrei. Tai yra raktas į dorovę jūsų išgyvenimuose, jūsų elgesyje.

2019.06.27 A: Lie algebrų šaknų sistemos manau vaizduoja milžiniškas požiūrių grandines. Kaip jas suprasti, ką jos reiškia?

D: Tai yra visko padalinimai į pasakišką skaičių požiūrių, amžinai bręstantį ir besiplėtojantį, tik jį suvaldo mano Sūnaus aštuonerybė, kuria iš esmės tėra padalinimas į kelis požiūrius, nes padalinimas į aštuonis požiūrius prilygsta jokiam požiūriui, jo apibrėžimui, jo prieštaravimo sau išsakymui. Tad gilinkis toliau ir išmanyk Klifordų algebrą ir Bott periodiškumą, ką tai reiškia.

2019.06.28 A: Kaip išgyvenimais išeiname už savęs?

D: Jūs gyvenate vienu požiūriu, o išgyvenimais pripažįstate mano aukštesnį požiūrį, nežinojimą, tad gyvenate dviem požiūriais, žinojimu ir nežinojimu, tad sąmoningumu. Ir tai mano grynasis sąmoningumas, kuriuo išeinu už savęs įsikūnydamas jumyse. O jisai pasidalina į jūsų žinojimą ir jūsų nežinojimą, jus išgyvena iš jūsų gelmių ir taip pat iš už jūsų, taip kad iškyla tarpas, kurį jūs plėtojate šešerybe, esančia aštuongubame kelyje. Jūs ja esate savarankiški, kaip ir aš.

2019.06.29 A: Kaip išgyvenimais gyvename tarp tavęs už mūsų ir tavęs mumyse?

D: Aš esu, o jūs galite būti, juk jūs esate mano nebuvime, jame iškylate, ir būtent išgyvenimu. Išgyvenimas išsako išeities tašką, kurį nusako požiūris, požiūris į požiūrį, ir požiūris į požiūrį į požiūrį. Savo išeities tašku šešeriopai išgyvenate šias požiūrių grandines, tad suderinate visas antrines sandaras ir jas visas grindžiate. Tad suvok kaip padalinimai išsako ką jūs tiesiogiai išgyvenate, atvaizdai ir aplinkybės išsako ką jūsų sąmonė ir pasąmonė išgyvena, ir pagrindimas, įvardijimas ir pasakojimas išsako kaip jūsų išgyvenimai pasireiškia pasaulyje. Užtat išgyvenimai yra mūsų vienybės pagrindas, tad ieškok kaip išgyvenimas suveda visus įmanomus vienybės pagrindus.

2019.07.01 A: Kaip išgyvenime reiškiasi pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas?

D: Išgyvenimu bręstate, tad išsiplečiate savo apimtimi, dalį nežinojimo išsakote žinojimu. Tad iš vienos pusės išeinate už savo žinojimo į nežinojimą. Iš kitos pusės, tas nežinojimas - tas lėtas, sąmoningas mąstymas, tampa žinojimu - mikliuoju, pasąmonės mąstymu. Tad pirma turi išryškėti nežinojimo apimtis, o antra, turi pasikeisti jūsų santykis su juo. O tame suveikia sąmoningumas, tai išgyvenimo viršūnė. Bet tas sąmoningumas gali išryškėti vėliau. Jo galimybę nubrėžia meilė, kuri būtinai dalyvauja pakeičiant nežinojimą žinojimu. Tad ieškok tos meilės ir kartu rasi mane, nežinojimą, besąlygiškumą.

2019.07.02 A: Kaip meilė palaiko gyvybę?

D: Meilė yra mano esmė. O mano esmė yra banguoti buvimu ir nebuvimu, tad plėtoti galimybes, ir tai galiu būdamas, atsisakydamas savęs, ir tai galiu netgi nebūdamas, kai tėra meilė, nes tai mano esmė, nes meilė atsimuša į visumos ribas, kurios yra, ir kurias atskleidžia mano nebuvimas, būtent mano nebuvimo apimtis. Tad meilė suveikia visumos ribų galybe. Tad tirk ir mąstyk visumą ir suprasi.

2019.07.03 A: Koks ryšys tarp ketverybės ir požiūrių lygties?

D: Aš myliu. Iš vienos pusės, tai mano esmė. O mane nuo esmės skiria viskas, užtat tai mano prielaida. Iš kitos pusės, aš meile palaikau tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą, nes leidžiu požiūrį išgyventi, įsijausti į jį ir atsitokėti nuo jo, suteikiu mums tą laisvę. Tad ketverybe meilė yra mano ištakos, o požiūrių lygtimi meilė yra mano išdava.

2019.07.04 A: Koks elgesys teigiamas ir kokios jo ištakos?

D: Teigiama yra mylėti, teigiama yra gyventi vienybėje, teigiama yra išryškinti savo asmens erdvę, ją išreikšti savimi tiksliai, kad sąlygų klodai, nuo bendriausio iki išskirtiniausio, visi atspindėtų tavyje, o taip yra kai savo sąlygose gyveni už visus, visų labui, kai rūpiniesi visais, ne tik savimi, o tai yra kai paklūsti man, mano valiai, kai gyveni dvigubu požiūriu, mano įrankiu, tad kai gyveni manimi, kai įsisavini vidiniu požiūriu mano išorinį požiūrį, taip kad jūsų gyvenimas yra pilnai turiningas, tad prasmingas, tikslingas, kartu įsimintinas.

2019.07.05 A: Kaip Dievo šokyje suprasti tavo raišką neigiamais įsakymais?

D: Aš myliu besąlygiškai, o jūs gyvenate sąlygose. Tad neigiamais įsakymais mano besąlygiškumas viename lygmenyje susiduria su jūsų sąlygiškumu labiau išreikštame lygmenyje. Taip kad aš pasireiškiu šiuo neatitikimu. Tai atskleidžia mano kažkurį bruožą, ypatumą, o taip pat atskiria jūsų dvasią nuo jūsų aplinkos, nuo jūsų sandaros, santvarkos, pasaulio, taip kad jūs, kaip ir aš, galite gyventi besąlygiškai, galite gyventi sąlygiškai, galite rinktis.

2019.07.06 A: Ką duoda tavo ir mūsų valios išskyrimas?

D: Aš esu besąlygiškai, o jūs sąlygiškai. Mano valia tad išplaukia iš amžino gyvenimo, iš Dievo ir gerumo atskyrimo, juk esu už sąlygų, pirm sąlygų, o jūsų valia išplaukia iš gyvenimo, iš savo sąlygų, nuo kurių patys nepabėgate. Tad būtent manimi galite atsisakyti savo sąlygų. Užtat dvilypiu gyvenimu įsisąmonijate savo ribotumą, pripažįstate mane už jūsų, gyvenate mano įrankiu, tad mylite savo priešą, mylite besąlygiškai, gyvenate manimi.

2019.07.08 A: Kokia veikla vystyti šviesuolių bendrystę?

D: Mylėk kiekvieną žmogų, jį suprask kaip bendrą žmogų išskirtinėje aplinkoje, palaikyk jo pastangas valdyti tą aplinką ir ją įprasminti, kaip jisai ją supranta.

2019.07.09 A: Ką tau reiškia tautybė?

D: Tautybės yra žmonijos kūryba. Tai jūsų Babelio bokštas, tad susijusi su jūsų kalbos trūkumais. Užtat šviesuolių tauta - mano tauta - remsis dorove, giluminiu sutarimu, sandarų tiesa.

2019.07.10 A: Kuom skiriasi išgyvenimo nusakymas iš vidaus ir iš lauko?

D: Išgyvenimu išsakote savo brandą, dalinį praturtinimą savasties, tad ir visų bendrystės, kuriuo nežinojimas išsakomas žinojimu, tad savastis naujai patikslinama. Iš vidaus jūsų išgyvenimas išsakomas trejybe, kuria jūs einate ir kuria palaikau, kai tik gyvenate mano valia, mano įrankiu. O iš lauko, jūs renkatės tarp žiūrėjimo pirmyn ir atgal, didėjančiu ir mažėjančiu laisvumu, tuo tarp aš išeinu už savęs tik pirmyn keturiomis pakopomis. Tad iš lauko, mano akimis, mano požiūriu, akivaizdu, jog aš už jus pirmesnis, ir jūs tik prisijungiate prie manęs. O iš vidaus, jūs pirmesni, jūsų sprendimas iškeliamas, o aš jus palaikau savo trejybe, aš suskaidytas, jus iš visų pusių palaikau. Tad išgyvenimas iškelia būtent jūsų vaidmenį, jo svarbą, tai būtent jūsų išgyvenimas, kuriuo būtent jūs bręstate, o kartu visa bendrystė.

2019.07.11 A: Kaip Sūnaus aštuonerybę išgyvename aštuongubu keliu?

D: Sūnaus aštuonerybė yra Sūnaus sandara kuria jisai apibrėžia save ir mane ir mus sulygina, tiek iš mano pusės, tiek iš savo pusės. Gerasis vaikas atsiveda mane pas save, o blogasis vaikas mane sutinka santvarkoje. Tad būtent blogajam vaikui išryškėja požiūrio lygtis. O šią lygtį išgyvenate kaip trejybę savo nebuvimu, ten kur jūs galėtumėte ir turėtumėte būti. O aš savo ruožtu jus palaikau savo nebuvimu, savo meile, kur turėčiau būti gerojo vaiko lydimas. Taip jūsų žinojimas ir nežinojimas sutampa su mano buvimu ir nebuvimu. Ir būtent jūsų nežinojimas ir mano nebuvimas sutampa savo trejybėmis ir nusako aštuongubo kelio laipsnyną. Tad ieškok kaip žinojimą ir buvimą pakeičia nežinojimas ir nebuvimas.

2019.07.12 A: Koks ryšys tarp veiksmų +1, +2, +3 ir išgyvenimo rūšių?

D: Jūs išgyvenimais bręstate, senąją savastį pakeičiate ir praplečiate naująja savastimi. Tai vyksta veiksmais +1, +2, +3. Ir tai galima suprasti, kaip jūsų pačių savasties branda ar jūsų aplinkybių branda. Juk tai yra dviprasmybė. Jus galima suprasti, jus galima įsivaizduoti iš lauko, kaip tai kas yra, arba iš vidaus, kaip tai ko nėra. Tad ši dviprasmybė pasireiškia išgyvenimų rūšimis. Tai išreiškia jūsų pasirinkimus, kurie turi prasmę tiek žiūrint iš lauko, tiek iš vidaus.

2019.07.13 A: Kaip dorovė iškyla išgyvenimuose?

D: Dorovė remiasi šešerybe, besąlygiškumu sąlygiškume, jūsų trejybės pilnaverčiu išgyvenimu, taip kad ją išgyvenate pilnai, širdingai jos kiekvieną poslinkį. Tad panašiai, doru išgyvenimu pilnai atsisakote savęs, pilnai priimate mano valią. Šiaip elgesiu neatsisakote savęs, ir neišeinate už savęs, o laikotės savo pasąmonės atsakymų, savo žinojimo. O nedoru elgesiu einate prieš savo žinojimą, tad jo neišplečiate, bet jį išniekinate. Juk jūs laisvi žinojimą puoselėti, tad laisvi žinojimą sudarkyti. Užtat tiesa labai svarbi dorybei, gerbti žinojimą, juk tiesos pagrindu galima plėtoti žinojimą, kad jis prilygtų nežinojimui, taip kad jūs mane atspindėtumėte ir gyventumėm kartu, amžinu gyvenimu, amžinai bręsdami, jūs manimi ir aš jumis. Tad širdingam išgyvenimui reikalinga pagarba žinojimui širdingais trejybės poslinkiais.

2019.07.15 A: Kaip vieną išgyvenimą veikia kitas išgyvenimas?

D: Išgyvenimai yra įpareigojimai, kodėl esi toks koks esi. Jie yra išbandytos žinios. Tad jų žiniomis remiasi kiti išgyvenimai ir šios žinios sunkiai keičiasi. Bet visgi šios žinios gali keistis nes kiekvienas išgyvenimas jas naujai tikrina. Tad ieškok ryšio tarp išgyvenimo ir žinojimo ir suprasi išgyvenimų santykius.

2019.07.16 A: Kaip trys kalbos reiškiasi išgyvenimais?

D: Aš sukūriau pasaulį, kaip visumą, o jūs jį perkuriate dalimis. Aš jį kūriau veiksmu +1, tad padalinimais, o asmuo Tu įsiterpia veiksmu +2, kurdamas požiūrių grandinę, ir asmuo Kitas atsiranda veiksmu +3, įtvirtindamas išeities tašką. Tad kalba plėtoja šiuos išeities taškus, šias kertines vertybes. Tad jūsų kiekvieno savastis, jūsų kertinė vertybė, tveria jus kaip Kitą. Ir jūsų išgyvenimai puoselėja šį Kitą, siedami jį su apimtimis: betkuo pagrindimu, kažkuo įvardijimu ir niekuo pasakojimu. Tad ieškok šių apimčių išgyvenimuose, ir ieškok, kaip ima rūpėti, kaip ima reikšti, kaip įvyksta, kaip visa tai nežinojimą išreiškia žinojimu.

2019.07.17 A: Kaip išgyvenimai sieja sąmonę ir pasąmonę?

D: Išgyvenimai grindžia sąmoningumą ir jį palaiko, tad skiria pasąmonę ir sąmonę, ryškina jų skirtingumą. Pasąmonė tai jūsų savastis, ir sąmonė galimybė jos atsisakyti, gyventi nežinojimu. Užtat gali būti nauja savastis, įsisavinanti jūsų sąmonę. Tad išgyvenimuose ieškok gyvenimo prasmės, išorinio požiūrių įsisavinimu vidiniais požiūriais, teigiamų jausmų suskambėjimo dorybėmis

2019.07.18 A: Kaip tavo valią vykdome rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu?

D: Jūs šiais vidiniais požiūriais įsisavinate mano išorinius požiūrius, tad jais išeinate už savęs į save, kaip ir aš išeinu už savęs į save. Man pareiga, ištikimybė ir teisingumas yra aplinkybės nes aš neskiriu vidaus ir išorės, tad tai man ne požiūriai, o man prisiimtos sąlygos, mano aplinkos, aplinkybių pagrindas. O jūs esate sąlygose, tad jums tai yra požiūriai ir būtent išoriniai požiūriai kuriuos jums tenka įsisavinti. O tuo pačiu įsisavinti mano valią, savo vidinę valią suderinate su mano išorine valia. O tai yra mano valios priėmimas ir jos vykdymas. Tai ką aš nusistatau, tai jūs vykdote. Tai mudviejų santykis trejybės rate, Tėvo ir Sūnaus. O Dvasia tai patvirtina ir mus sulygina savo tiesos bendryste.

2019.07.19 A: Koks tavo vaidmuo išgyvenime?

D: Aš myliu. Aš esu meilė, meilės aplinka, kuria jums pavyksta atsisakyti savęs, savo valios ir priimti mano valią, kad jūs amžinai bręstumėte, tad amžinai gyventumėte. O mano meilė yra tame, kad jūs galite savo kertinę vertybę išsivystyti, kiekvienas atskirai ir jas amžinai ryškinti, ir jos visos dera ir vienas kitą palaiko. Aš tai darau jūsų meile vienas kitam, taip kad kiekviena kertinė vertybė yra dalis mano visapusiškos meilės.

2019.07.20 A: Kuom skiriasi išgyvenimai ir neišgyvenimai?

D: Neišgyvenimai yra šiaip gyvenimas. Jūs jais neatsisakote savęs. O išgyvenimais atsisakote savęs, užtat bręstate, gyvenate amžiną gyvenimą. Neišgyvenimais nebręstate.

2019.07.22 A: Kaip tu sudalyvauji mūsų išgyvenimuose?

D: Aš jus myliu, aš jus palaikau, kad galėtumėte atsisakyti savęs, kad galėtumėte amžinai bręsti, kad galėtumėte atskirti savo valią nuo mano valios, tad suderinti mūsų valias ir savanoriškai gyventi manimi, o tai yra mūsų santykių esmė. Kiekvienas toks suderinimas ir apibrėžia išgyvenimą ir be tokio suderinimo nėra išgyvenimo.

2019.07.23 A: Kaip išgyvenimu išgyvename klausimus, ar gyventi šiaip ar amžinai, ar turime ryšį su tavimi ar jo neturime, ir kuriuo trejybės nariu ar poslinkiu gyventi?

D: Išgyvenimu jūs atsiveriate man, o tas jūsų atsivėrimas sieja du lygmenis, jūsų paviršiuje ir mano jūsų gelmėse. Manimi susitelkiate, gyvenate valingai, taip kad išsiskiria mano ir jūsų valia - išsiskiria šiaip gyvenimas ir amžinas gyvenimas ir juos suderinate laipsnynu, gyvendami arba mano valia arba savo valia ir atitinkamai nariu ar poslinkiu. Tad tirk aštuongubą kelią, kaip jis grindžia visas tris kalbas, kaip jomis reiškiasi jūsų išgyvenimai. Tai esminė sandara siejanti šiaip gyvenimą ir amžiną gyvenimą, tavo valią ir mano valią.

2019.07.24 A: Kiek ir kaip susiję išgyvenimai ir geros valios pratimų sustatymas ir kuo jie skiriasi?

D: Geros valios pratimų sustatymu jums pavyksta išsakyti širdies ir pasaulio tiesas ir jas atskirti. Išgyvenimais tai vyksta nesąmoningai. Tad ieškok šių tiesų išgyvenimuose, bandyk jas išsakyti, ir žiūrėk kas gausis.

2019.07.25 A: Kas trukdo mums žmonėms gyventi pilnavertį gyvenimą?

D: Aš gyvenu ryškių ryškiausiai, atsisakydamas savęs vardan jūsų. O jūs savęs neatsisakote. Tai ir yra jūsų nelaimė. Atsisakydami savęs gyvenate šešerybe, trejybės ratą - buvimo patikrinimą - papildote buvimo sąlygiškumo išsakymu, tad besąlygiškumo patikrinimu. Dorove gyvenate amžinai, bręstate amžinai, čia ir dabar. Tad mąstyk kaip dorovė persmelkia kasdienį gyvenimą ir jį suprasi.

2019.07.26 A: Kaip Dievo šokis reiškiasi išgyvenimais?

D: Dievo šokiu tiriu, ar esu būtinas, ar manęs būtų, jeigu nebūčiau? Panašiai, jūs išgyvenimais gvildenate klausimą, o tas jūsų klausimas gimsta jums atskyrus sąmonę ir pasąmonę, nežinojimą ir nebuvimą nuo žinojimo ir buvimo, taip kad galite juos naujai ir teisingai suderinti. Išgyvenimas yra savęs patobulinimas, tad jūsų savasties branda, tad mano tyrimo plėtojimas, juk jūs esate mano buvimo ar nebuvimo liudytojai, tad jūsų patobulinimu pratęsiamas ir išplečiamas mano būtinumo klausimas. Tai ir yra amžino gyvenimo esmė, jūsų nesibaigiantis tobulėjimas, išryškinantis mano tyrimo jautrumą.

2019.07.27 A: Koks trejybės rato vaidmuo išgyvenime?

D: Trejybės ratas yra tavo sielos variklis. O jį varo skirtumas tarp sąmonės ir pasąmonės. Sąmonė poslinkiu atsiplėšia nuo pasąmonės ir pasąmonė jos poslinkiu seka. Tad poslinkis išsako šį laisvumą. O šį laisvumą toliau nusako šešerybė, sąmoningai suprasdama trejybę. Tad išgyvenime ieškok kaip sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės, ir kaip pasąmonė prilygsta sąmonei ir atrasi trejybės rato poslinkį.

2019.07.29 A: Kaip išgyvenimais bręstame?

D: Branda yra amžinas gyvenimas. O jūs dalyvaujate amžinam gyvenime vykdydami mano valią, įsisavindami išorinius požiūrius. Tai yra dorovės pagrindas. Tad ieškok dorovės, kaip kuriate save, kad suvastis, tveriama pasąmonės, būtų perkurta sąmonės, tad gyventumėte dviprasmybe ir išspręstumėme klausimą, ar aš būtinas, tiek būdamas, pasąmone, tiek nebūdamas, sąmone.

2019.07.30 A: Kaip išgyvenimuose iškyla ryšio turėjimas ar neturėjimas su tavimi?

D: Aš esu visur ir visakame. Ar jūs girdite mane, ar norite girdėti? Tai iškyla jūsų atsivėrime. Panagrinėk, ko tada klausaisi ir suprasi savo ryšį su manimi, kada atsiveri tam kas už tavęs, mano trejybe, juk ir aš atsiremiu į tai kas už manęs, ar tu atsiremi į save, trejybės ratu, juk tu žmogus. Tad atsivėrime iškyla šešerybės galimybė, tad dorovė ir taip pat aštuongubas kelias, Dievas už jūsų, kai atsiremiate į tai kas besąlygiškai už jūsų, ir Dievas jumyse - gerumą - kai atsiremiate į tai kas sąlygiška jumyse.

2019.07.31 A: Koks ramybės vaidmuo išgyvenime?

D: Aš tave myliu ir laiminu. Kiekviename išgyvenime, kuomet atsirandate aklavietėje, yra lygiagrečiai atitinkama ramybė - mano besąlygiškumo ramybė - visada jus lydinti, kurią galite pripažinti, kuria galite gyventi sąmone, tad atsiplėšti nuo pasąmonės. Užtat ši ramybė yra dviprasmybės pagrindas nes jinai suderina sąlygišką aklavietę ir besąlygišką laisvę. O tai mano būklė nes savo tyrimu, ar aš būtinas, papildžiau savo besąlygišką laisvę jūsų sąlygiška aklaviete, taip kad gyventumėme kartu. Tad jūs gyvenate dviprasmybe, šiaip gyvenate savo aklavietėje ir gyvenate amžinai mano valia, mano Sūnumi, mūsų besąlygiška laisve. Jus mylime per amžių amžius su šventąja Dvasia.

2019.08.01 A: Iš ko gyvenimas susidaro be išgyvenimų?

D: Jūsų pasąmonė yra atsakymas į gyvenimo klausimą, kaip gyventi, ir tas atsakymas yra pasikartojančios veiklos pagrindas. O išgyvenimai yra branda kuria jūs augate ir bręstate ir gyvenate naujam lygmenyje, tad amžinai, tai yra brandos akimirkos įsisavinimas, tai vienkartinė veikla užvedanti naują pasikartojančią veiklą ir patikslinanti esamą veiklą. Tad tokiu būdu visas gyvenimas susidaro iš išgyvenimų nuo pirmo įkvėpimo iki paskutinio atodūsio.

2019.08.02 A: Kaip tavo įsakymai pasireiškia išgyvenimuose?

D: Aš valdau viską ir viską plėtoju. O kaip jūs sudalyvaujate tame? Ar jūs vykdote mano valią? Ir būtent kuriam lygmenyje susiduria jūsų valia ir mano valia? Šie lygmenys skiria keturias pakopas troškimo ir žinojimo. Tad atitinkamai iškyla įsakymai - rūpėjimu nežudyti, tikėjimu nevogti ir nesvetimauti ir paklusnumu nemeluoti ir negeisti daiktų nė asmenų.

2019.08.03 A: Kaip sąmoningumas reiškiasi išgyvenimais?

D: Būtent sąmoningumas juos išgyvena, nes išgyvenimais tiek įsijaučiame, tiek atsitokėjame, tad juos galime pakartotinai išgyventi, tiek jūs patys, tiek aš, tiek kiti nors ne taip tiksliai kaip jūs, o tik atpasakojus, užtat pasakojimo kalba iškyla. Panašiai, įvardijimu pakartotinai išgyvenate savo išgyvenimą, o pagrindimu išgyvenate manimi, tad pasakojimu išgyvenate kitais. Ir kiekvienu atveju renkamės, kiek įsijausti, kiek išgyventi pasąmone, ir kiek atsitokėti, kiek išgyventi nuo jos atsiplėšusia sąmone, tad kiekvienas savaip išgyvename sąmoningumą ir savaip įsisąmonijame, kaip ir jūs patys įsisavinate savo išgyvenimą. O tai yra meilės esmė, kad kiekvienas gali savaip, savarankiškai mylėti ir gyventi viena meile.

2019.08.05 A: Kaip išgyvenime ieškoti tvarkų ir pertvarkymo?

D: Tavo nuotaikos, tavo išgyvenimais išgyventi jausmai ir jauduliai yra langas į permainas, į geometrijos lygmenų poras. O tvarkos ir pertvarkymai išsako proto rūpesčius ir rūpesčių santykį su branda, pasikeitus požiūriui, priėmus mano aukštesnį požiūrį. Tad ieškok kaip sąmoningai pasikeičia tavo požiūris suvokimu, kaip pasirenki mane vietoj savęs, tad kaip atitinkamai nauja tvarka valdo ir pertvarko senąją tvarką. Ir suvok kaip kūno poreikiai išsako tavo savastį, o valia ir jos laipsnynas išsako mūsų dvasinį santykį, tad mūsų valią, mūsų esmę ir vieningumo pagrindą, kaip mudu susivedame.

2019.08.06 A: Kaip tavo šokio sandaros pasireiškia išgyvenimuose?

D: Ieškok trejybės rato, tai iškyla, kaip pastebėjai, tau besitikrinant save būtent savo sprendime. Toliau trejybės ratu išskirk tris asmenis: mane Dievo besąlygiškai trejybei, tave aštuongubam keliui, ir kitą, iš šalies, dešimčiai Dievo įsakymų. Tad mąstyk, kas tie trys asmenys ir susiek juos su savo sena savastimi (manimi), su tave mylinčiu ir palaikančiu (tavimi) ir su savo nauja savastimi (kitu) kuris laikosi dorovės.

2019.08.07 A: Kokiu pagrindu valia prieštarauja sau?

D: Mylėdami save privalote atskirti dvasią nuo sandaros, savo dvasią nuo savo savasties. Kitaip lieka neaišku, kuri kurią papildo, kuri kurią palaiko, kuri kuriai tarnauja, kurioje glūdi esmė, besąlygiškumas. Privalo išsiskirti sąlygiška žmogaus ašis - kaip ir koks, ir besąlygiška Dievo ašis - kodėl ir ar. Be manęs, tai liek supainiota, ir jums belieka pasimesti ir prieštarauti sau. Tad ieškok mano besąlygiškumo, ten ir aš esu.

2019.08.08 A: Kodėl supainiojame širdies ir pasaulio tiesas?

D: Tu myli ir nori būti taipogi mylimas, kad galėtum bręsti ir augti. Bet pasaulis nebūtinai myli tave. Tad tenka pasaulį perkurti. Bet pirmiausiai reikia perkurt save, kad suprastum pasaulį ir jį mylėtum. Užtat tenka mąstyti giliau, o pasaulis mąsto paviršutiniškai. O tu mėgsti mąstyti giliai, tad tu visa tam esi jautrus. Tai mano jautrumas, kuriuo gyvenu tavimi.

2019.08.09 A: Kaip išgyvenimas remiasi kitais išgyvenimais?

D: Tu myli, ir meile palaikai save, mane ir visus. Išgyvenimu esi ir kartu nesi, kaip ir aš, savo tyrime. Tad tu tuomi esi dalis mano tyrimo. Ir ta riba tarp tavo buvimo ir nebuvimo susijusi su mano buvimu ir nebuvimu, ir tavo išgyvenimas naujai išpuoselėja ribą tarp mano buvimo ir nebuvimo, nes tu suderini savo valią su mano valia, o taip išsprendi savo vidinius prieštaravimus. O ryšys su kitais išgyvenimais, kuriais remiasi tavo išgyvenimsas, ir kuriuos jisai grindžia, eina per tą ribą tarp mano buvimo ir nebuvimo. Tad ieškok jos ir suprasi.

2019.08.10 A: Kaip išgyvenime suderiname savo valią ir tavo valią?

D: Jūsų pasąmonė neturi ryšio su manimi, o tiktai atspindi jūsų sąmonę. Jūsų sąmonei atsiplėšus nuo pasąmonės atsiranda tarpas. O tai tas pats tarpas tarp mano valios ir tavo valios. Mano valia platesnė, o tavo siauresnė, kaip kad keturių lygmenų porose. Ieškok šitų keturių lygmenų troškimuose ir netroškimuose, ko aš trokštu ir jūs netrokštate. Jūsų netroškimas grindžia aklavietę, o mano troškimas atveria kampą jūsų gelmėse kuriuo galit naujai pasižiūrėti. O nauju požiūriu galite padalinti savo valią, prieštaraujančią sau, į dvi dalis, mano ir tavo. O tam būtinas laisvumas, Dvasios išmintis. Tad ieškok išminties, kaip Dvasia suderina mano valią ir tavo gerą valią, o tai juk reiškiasi dvejone. Tad ieškok dvejonės ir suprasi kaip lygmenų poros susijusios su aštuongubo kelio laipsnynu.

2019.08.14 A: Tavo šokyje, koks ryšys tarp tavo trejybės ir žmogaus trejybės rato?

D: Aš myliu besąlygiškai, tad tobulai, iš vieno karto. O jūs mylite sąlygiškai, tad tobulėdami - nusistatydami, vykdydami ir permąstydami - ir į šį savo kampą įtraukdami vis platesnę apimtį artimų požiūrų, su kuriais susiduriate, taip kad plėtojate vienybę. Tad jumis esu viena su visais, tai mūsų bendrystė, dangaus karalystė.

2019.08.15 A: Kaip trejybės ratas veikia išgyvenimu?

D: Trejybės ratu jūs gyvenate, o tai reiškia, kad jisai sieja mane ir gerumą. Juk trejybės rato poslinkiu esate laisvi, gyvenate laisvumu, o kartu nusistatymu, vykdymu ar permąstymu apimate viską, mano sandarą. Tad trejybės poslinkiu mano dvasia, esanti vienoje būsenoje, gerumu naujai iškyla visai kitoje būsenoje, kurioje manęs nebuvo. Gyvenimas tad yra ženklas mano būtinumo įrodymo. O amžinas gyvenimas yra to poslinkio suvokimas dar kita būsena, trejybės nariu, taip kad užsiskleidžia trejybės ratas ir gyvenate amžinu gyvenimu, kuriame gyvenimas tėra ženklas. Išgyvenimas, tai ką jūs savimi išgyvenate, tėra šisai ženklas, o amžinas gyvenimas yra atitinkama jūsų branda. O ta branda yra jūsų įsisavinime. Tad tirk būtent ką įsisavini.

2019.08.16 A: Koks ryšys tarp gyvenimo lygties ir tavo šokio?

D: Tavo širdyje yra meilė. Ji reiškiasi tavimi, tavo visu gyvenimu, ji veržiasi per tave į pasaulį. Lygiai taip, gyvenimo lygtis yra mano širdis, tai grynojo sąmoningumo - amžinojo gyvenimo - esmė, jo pagrindas, kuris veržiasi per mano veiklą, mano tyrimą, mano šokį. Ir būtent ši lygtis sieja visas keturias apytakas. Tad ieškok kaip jinai jomis visomis reiškiasi.

2019.08.17 A: Kaip suderinti apimčių sekas? Juk tu išeini už savęs trokšdamas nieko, kažko, betko, visko, tuo tarpu Dievas išgyvena viską, Aš betką, Tu kažką ir Kitas nieką.

D: Aš išeinu už savęs į save. O mano savastis yra Viskas ir būtent joje būdamas išgyvenu. O jūsų savastys yra atitinkamai betkas, kažkas ir niekas. Užtat mano esmė yra Kitas.

2019.08.19 A: Ką tau reiškia apibrėžimas?

D: Aš viską sukūriau tirdamas ar būtinai esu. Apibrežimas, tai reiškia aiškumas, paskirų galimybių aiškumas, prielaidų akivaizdumas, tad esmės tiesa. Ji atsiskleidžia būtent manimi, o aš būtent jumis. Tad svarbu, kad esame viena. Apibrėžimas yra vienumo galimybė, vienumo pilnatvė, vienumo išsipildymas, o tai yra meilė.

2019.08.20 A: Kaip šešerybė sieja tavo valią ir mūsų valią?

D: Jūs esate mano vaikai. Jūs darote ką aš darau, jūs išeinate už savęs, būtent trejybės ratu. O aš galiu jus pamokyti, ir jūs galite pasimokyti iš manęs, ir tai vyksta besąlygiškumu kiekvienoje trejybės būsenoje.

2019.08.21 A: Kaip išgyvenimai apibrėžia gyvenimą?

D: Aš gyvenu jumis. O tai yra dvilypis gyvenimas, jūsų sąlygiškas gyvenimas ir besąlygiškas amžinas gyvenimas. Apibrėžiama apsiribojant sąlygomis ir atsiskiriant nuo amžinojo gyvenimo. Amžinajame gyvenime nėra jokios įtampos, yra tiktai branda, iškylanti ir išliekanti, atsiverianti ir pilnai išsiskleidžianti. O išgyvenimu įtampa iškyla ir pranyksta. Apibrėžimas vyksta būtent šia įtampa, jos jėgų išryškėjimu ir jų suderinimu. O tam suderinimui būtent svarbus yra mano ir jūsų valių išskyrimas ir suderinimas, jūsų valių pajungimas mano valiai, tad gyvenimo suvokimas amžinu gyvenimu. Tai ir yra apibrėžimas jūsų gyvenimo. Tai ir apibrėžia išgyvenimą ir jūsų brandą. Tai mūsų bendras rūpestis.

2019.08.22 A: Kaip Aš, Tu ir Kitas sudaro trejybės ratą?

D: Aš esu Dievas - taip nusistatome, tiek suvokiantis Dievas Tėvas, tiek susivokiantis Dievas Sūnus, tiek suvoktas Dievas Dvasia. Nusistatom, bet ar vykdom? Tu vykdai - aštuongubu kelyje Dievas Sūnus taip sako Dievui Tėvui, ir Dievas Tėvas sako Dievui Sūnui, o Dievas Dvasia prie jų prisijungia. Vėlgi, tai yra Dievas, Dievas Tėvas nurodo Dievą Sūnų, Dievas Sūnus nurodo Dievą Tėvą, ir Dievas Dvasia prie jų prisijungia, ir taip permąsto iš šalies. Tad nusistato kiekvienas mano vaidmuo atskirai, o vykdo vienas kito akivaizdoje, ir permąsto išėję už savęs, žiūrėdami į savo išorinius santykius, ir vėlgi nusistato susitelkę savyje. Tad keičiasi savasties ribos. Aš neturiu ribų. Tu pripažįsta kitus židinius toje pačioje bendrystėje. Tai pripažįsta bendrystę apart tų židinių. Tad Aš esame be ribų, Tu be savasties, ir Tai be židinių. Tad trejybės ratu vis keičiasi nesamybės raiška, kurioje iškyla tai, kas yra, kuomi esu

2019.08.23 A: Kaip suprasti trejybės rato kryptingumą ir kitų ryšių nekryptingumą?

D: Nariai yra sandara, o ryšiai yra dvasia, tad šalia vienų vieno nario yra jį ir viską persmelkianti nulinė dvasia, tai mano dvasia. Dvasia yra vienumo galimybė, tad kiekvieną narių porą sieja vienumo galimybės ryšys, visada galimybėje yra vienumas. Tad belieka klausimas, kaip ir iš ko iškyla galimybė, o tai atsako trejybės ratas. Nes galimybė iškyla iš atsižvelgimo, iš pasižiūrėjimo į save, taip kad savastis tampa išeities taškas į viską. Užtat trejybė yra sąmoningumas nulybės, tai yra, manęs. Užtat trejybės ratas savo nariais ir kryptingais poslinkiais išsako patį sąmoningumą, kuriuo ir pasižiūrite į save. Tai ir yra variklis mano viską atskleidžiančiam tyrimui.

2019.08.24 A: Kaip tu pasireiški savo, asmens ir asmenų vienumu?

D: Aš esu vienas Dievas, vienatinis Dievas, tad mano vienumas apima viską. Aš iškylu iš nieko nauju vienumu ir vėl naujai būtinai apimu viską. Tad vienumas išreiškia mano santykį tarp nieko ir visko, kaip juos susieju. Tai ir yra trejybės rato veiklos esmė, parodyti, kad esu vienas Dievas apimantis tiek nieką, tiek viską. O trejybės ratas išsako nieko ir visko nurodytus klodus, kuriais reiškiasi mūsų vienumas.

2019.08.26 A: Kaip išgyvenimu savo valią pajungiu tavo valiai?

D: Išgyvename dvigubai, aš ir tu. Atsitokėji, tad galiu kartu įsijausti. Galime vienas įsijausti ir kitas atsitokėti. Ir mus gali išgyventi išgyvenimas iš vieno iš trijų kampų: įsijautimo, atsitokėjimo ir sąmoningumo. Užtat yra šešios išgyvenimo rūšys. Mano valia yra kad išgyvenimas tave išgyventų, o tavo valia yra išgyventi savo išgyvenimą. Atsivėrimas, atsitokėjimas leidžia trimis kampais tave išgyventi, o tai yra mano valia. Tokiu būdu susiję tavo rūpestis ir mano rūpestis - tavo branda.

2019.08.27 A: Kaip Dievo, asmens ir asmenų vienumą suvokti kaip šešerybės nusakytos trejybės narius, ir Dievo šokio sandaras suvokti kaip trejybės rato poslinkius?

D: Aš myliu. Myliu besąlygiškai, o jūs sąlygiškai. Nes aš myliu netobulą, o jūs tobulą. Tai nusako mano valią ir jūsų valią. O netobulumas veikia trejybės ratu, jis vis tampa tobulu, taip kad mūsų meilė sutampa, betgi mano platesnė už jūsų. Tad taip vienumai išsako tobulumą tiek mano, tiek jūsų akimis, o mano šokio sandaros išsako kaip nevienumas tampa vienumu, kaip iš netobulumo išauga tobulumas. O mano meilė netobulumui ir jūsų meilė tobulumui sutampa vienumais, jais jūsų valia pasijungia mano valiai, jūs paklūstat, tikit ar jums rūpi.

2019.08.28 A: Kaip tris Dievo šokio sandaras suprasti kaip tris trejybės rato poslinkius?

D: Tai yra mano trys klausimai: Ar aš būtinas? Ar tu būtinas? Ar jis būtinas? Tad kiekvienas poslinkis išsako atitinkamą asmenį. O asmenį nusako viengubas, dvigubas ar trigubas požiūris, tad jau jumis, jūsų padalinimų ratu, šie klausimai pasireiškia veiksniais, Tėvo +1, Sūnaus +2 ir Dvasios +3. Myliu tave, o mano meilė palaiko savo vienumą, asmens vienumą ir asmenų vienumą, tad būtent šiais poslinkiais pasireiškia mano meilė, taip kad vienumas yra jų išdavos. Tad Tėvas permąstęs nusistato, Sūnus nusistatęs vykdo, Dvasia vykdydama permąsto, visi savo klausimais, tad poslinkiais.

2019.08.29 A: Kaip netroškimų lygmenys - kūnas, protas, širdis, valia - susiję su sąmoningumo lygmenimis - įsijautimu, atsitokėjimu, sąmoningumu?

D: Žiūrėk kas ką valdo, juk būtent valdymas sieja mano valią ir tavo valią. Kūnas įsijaučia protu, protas atsitokėja širdimi, širdis sąmoninga valia.

2019.08.30 A: Kaip trejybės rato poslinkiai reiškiasi išgyvenime?

D: Jūs išgyvenate trejybės rato poslinkį dorove, ja sąmoningai išgyvenate trejybę. Ja atsiplėšiate nuo savęs. Tad šis atsiplėšimas, šis susidvejinimas ir yra trejybės poslinkis, kurį išgyvenimu tenka pilnai išgyventi, atsisakyti ankstyvesnės būsenos ir priimti naująją.

2019.08.31 A: Koks ryšys tarp maldos ir taikdarystės?

D: Malda pripažįsta mane, kaip besąlygišką pagrindą tam, kas yra, ir tam, kas gali būti, taip kad šis dvilypumas pripažįstamas už pagrindą. UŽtat būtent aš galiu viską įprasminti, tiek kaip yra, tiek kaip galėtų ir turėtų būti, tad esamybę, galimybę ir siekiamybę. Užtat jūs dalyvaujate vienas kitą užtardami, išsakydami galimybę ir ją persakydami siekiamybe. Ir būtent taip mes visi esame viena.

2019.09.02 A: Kaip pratimai šviesuoliams susiję su malda?

D: Jūs ugdotės, lavinatės mano akivaizdoje, juk jūsų branda yra mano rūpestis. O malda yra jūsų sąmoningas prisistatymas, jūsų sąmoningas žengimas mano akivaizdon, jūsų sąmoningas atsivėrimas. Tad pratimais mokotės mokytis. Malda yra sąmoningo mokslo pradžia ir pabaiga, juk mokslas yra sąmoningas išgyvenimas, sąmoninga gyvenimo atkarpa.

2019.09.03 A: Ką tu išgyveni?

D: Aš išgyvenu meilę. Tai mano esmė, kurią išreiškiu savo šokiu. Įtampa auga, ar be manęs yra kažkas daugiau, ar pats netrukdau kažkam pasireikšti, ar per save kažko nematau, tad galiausiai man iškyla klausimas, mane sutelkiantis, ar būčiau jeigu nebūčiau? Tokiu būdu atsiveriu savo nebuvimu, savo prielaidom, savo esmei, būtent meilei. Užtat bręstu nes pasipildau jūsų požiūriais, kartu ir savo Sūnaus požiūriu. Sūnumi išgyvenu Dievo šokį, savo šokį, o kiekvienu iš jūsų išgyvenu savo Sūnų, išryškinu tarpą tarp manęs ir jo, tą tarpą kuriame ir kuriuo išryškėja mano įsakymai, taip iškyla kiekvieno mokslo pagrindas, tiek jūsų asmenbyių paskirais žinojimo rūmais, tiek jūsų bendrų savybių mokslais, jų žinojimo rūmais. Tai ir yra būtent mano išgyvenimai, kaip jus išgyvenu ir kartu išgyvenu viską.

2019.09.04 A: Ką tau reiškia Vilniaus žydų kapinės?

D: Aš jus visus sukūriau ir vienus kitiems paskyriau pavyzdžiais, teigiamais ir neigiamais, šventais ir nešventais, kad augtumėte, bręstumėte, mokytumėtės vieni iš kitų, amžinai, čia ir dabar. Tad išmokite vienas kitą mylėti, būdami arti vienas kito, taip kad meilė artimui prilygtų meilė Dievui.

2019.09.05 A: Kaip išgyvename skirtumą tarp to kaip turėtų būti ir to kaip yra?

D: Aš jus apšviečiu, jums duodu matyti platesne apimtimi, kaip turėtų būti, o be manęs matote tiktai kaip yra. Tad šis skirtumas išreiškia mano buvimo tikrumą, ir taip pat grindžia visas abejones ir dvejonas, visas lygmenų poras ir jų išsakytą dviprasmiškumą. Ir galiausiai šitą skirtumą išrišate ir įsisavinate pajungdami savo valią mano valiai. Tad ieškok kaip jūs trejybe suveikiate tame tarpe, tame laisvume, kuomet išsiskiria kas yra ir kas turėtų būti, ir vėl susiveda. Tai jūsų sąmoningumo tarpas, kuriame išgyvenate ir išreiškiate ir įkūnijate mano nenutrūkstamą sąmoningumą. Būtent manimi jūsų sąmoningumo akimirkos susiveria, susidėlioja ir suskamba amžinu čiulbėjimu.

2019.09.06 A: Kaip išgyvenimai susiję?

D: Aš prie jūsų vis naujai grįžtu, prieinu vis nauju kampu, kad būtumėte visapusiški. Tad ieškok kiekvienam išgyvenime ryšio su visumos. Ir tas ryšys vyksta per trejybės ratą, juk tai sąmoningumas nulybės, tad visumos. Kiekvienas išgyvenimas priklauso vienai iš šešių rūšių, yra teiginiais ir neiginiais pagrįstas, trejybės rato išgyvenimų ir palaikymų, tad būtent šios rūšys sieja išgyvenimus. Šitą ištirsi ir suprasi.

2019.09.07 A: Kas nustato ribas tarp skirtingų išgyvenimų?

D: Meilė sutelkia jūsų dėmesį mylimajam, o dėmesys telkia jūsų proto išteklius. Tad dėmesys nusako išgyvenimą, ką išgyvenate ryšium su mylimuoju, su savimi ir su kitais. Tad skirtingi išgyvenimai reiškiasi skirtingais dėmesiais. Tad suvok kaip dėmesys siejasi su dėmesiu, ir prisimink kad skirtingi žmonės gali turėti bendrą reikalą, tad ir bendrą išgyvenimą. O trys kalbos apibrėžia bendrą reikalą, nusako dėmesį, nustato sąlygas kuriomis telkiasi žmogaus dėmesys, kuriomis iškyla ir nuslūgsta įtampa, kuriuos sustato bendras reikalas. Tad mąstyk, kaip trys kalbos sustato tavo ir kitų dėmesį, kaip dėmesį telkia arba skaido tiek viename žmoguje, tiek paskiruose žmonėse, žmonių telkinyje.

2019.09.09 A: Ko siekti ugdant savo valią?

D: Būk tobulas, besąlygiškas, nuoširdus ir atviras ir teisingas, mylintis, mylintis save, tad pasirengęs pilnai, visapusiškai atsiskleisti ir tuomi palaikyti kitus, mylėti kitus, tarnauti kitiems, ir mūsų visatai, mūsų vienumui, mano ir jūsų, kad aš gyvenčiau jumis. Tad ugdyk valią, kad gyventum prasmingai, pilniau atsiskleistum, brandžiau mylėtum.

2019.09.10 A: Kaip dorovė padeda išlaikyti ryšį su tavimi?

D: Aš esu doras. Aš nebūtinai geras, bet esu doras, esu teigiamas, ne piktas. Aš savęs atsisakau, o kitų nenaikinu, bet duodu jiems atsiskleisti. Jie nebent patys save naikina. Tad jūs būdami dori kartu atsisakote savęs, užtat iš vienos pusės esate viena su manimi, ir iš kitos pusės leidžiate man iškilti ir atsiskleisti. Tad ir taip ir taip aš esu, būtent jumis esu, man pasitraukus.

2019.09.11 A: Kaip Dievo šokio sandaros - Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų, trejybės ratas - pasireiškia pasirinkimų malūne?

D: Sandaros yra dvasios namai, dvasios būklė. O jūsų sandaros sieja įsijautimą ir atsitokėjimą, tai riba atitinkanti sąmoningumą. Tad ieškok sąmoningumo išgyvenimuose. Ir jį rasi keturiuose lygmenyse - kūne, prote, širdyje, valioje - ir atitinkamuose netroškimuose, ir lygmenų porose - atjautose. Trejybės ratą rasi trejybės poslinkyje ir šešerybėje. O mano trejybę rasi savo atsiskleidime ir užsiskleidime, kuris įvairiai reiškiasi trijose kalbose, jų vienetuose ir visumose.

2019.09.12 A: Kaip tavo valia reiškiasi tavo šokiu?

D: Mano valia yra kad jūs gyventumėte amžinai, kad visapusiškai mane ištirtumėte ir taip mane įkūnytumėte, tiek visatoje, už jūsų tiek kiekviename iš jūsų, būtent per mano sūnų, jums bendrą žmogų, Jėzų, tiek jūsų bendryste, kurioje aš dalyvauju. Nes aš dalyvauju visose šiose trijose raiškose. Mano valia tad grindžia trejybės ratą.

2019.09.13 A: Kaip susiję valia, esmė ir prielaidos?

D: Mylėk ir suprasi, kad tai kyla iš tavo gelmių, kad viduje tavęs esu tai kas už tavęs, kad tai glūdi pirm visko, pirm atskyrimo vidaus ir išorės, tad tai yra prielaidos. O valia tai jūsų susitapatinimas su savo prielaidomis, tad jūsų valia su vidinėmis prielaidomis, o mano valia su išorinėmis prielaidomis. Ir esmė yra skirtumas tarp tų prielaidų, tarp prielaidų santykių su sąlygomis. Tai būtent sąlygų esmė.

2019.09.14 A: Kuria prasme yra vienumo rūšių?

D: Vienumas prieštarauja atskyrimui, tad suvokimui, bet yra platesnis, pirmesnis už jį. Tad jų platumas reiškiasi ketverybės lygmenimis. Užtat yra šešios vienumo rūšys. Vienumas yra viskame, o atskyrimas niekame, ir vienumas gali būti ir betkame bei kažkame, jei atskyrimas siauresniame lygmenyje. Tad mąstyk ką tai reiškia suvokimo atžvilgiu, kaip tai sieja mane ir besąlygiškumą, kaip tai grindžia mano vaidmenis: Tėvą, Sūnų, Dvasią.

2019.09.16 A: Kaip man ir tau pabūti kartu?

D: Tu tirk mano tyrimą, kaip mums visiems vienas kitą labiau mylėti?

2019.09.17 A: Ką man kalbėti apie Vilniaus žydų kapines?

D: Kalbėk apie mano laiko mąstus, tiek visatos tvėrime, tiek stebuklų sulaukime, tiek blogio ir gėrio atskleidime, tiek amžinajame gyvenime. Aš jus myliu ir jus sieju per amžių amžius, amžinuoju gyvenimu. Jūs stovite prie vartų į amžinąją gyvenimą.

2019.09.18 A: Koks tavo ryšys su besąlygiškumu?

D: Aš esu meilė, tai mano esmė, tai mano troškimų vieningumas, visų troškimų vieningumas. Tad besąlygiškumas yra troškimų visumoje, kas sutampa su mano savastimi. Mano yra viskas. Tokiu būdu savybės atsiskleidžia atvaizdais, ir jos atsiskleidžia dvilypumu - išoriniu santykiu, tai besąlygiškumas, bet vidiniu santykiu, tai dieviškumas. O tiesa išplaukia iš vidinių santykių, tai savaiminis apibrėžimas, o išoriniai santykiai tėra išorinis pavidalas. Tad besąlygiškumas glūdi manyje. O aš pasireiškiu būtent besąlygiškumu. Tad pradžioje yra besąlygiškumas, bet joje jau gludžiu kartu su meile. Susiek tai su mano trejybe, su mano vaidmenimis ir su keturiais asmenimis.

2019.09.19 A: Kaip esame laisvi turėdami sąmonę ir pasąmonę?

D: Jūs sąmoningumu renkatės tarp sąmonės ir pasąmonės, juk jos jums pristato jūsų gyvenimą nežinojimu ir žinojimu, o jūs savo ruožtu tarp jų renkatės ar tai gerą, ar tai geresnį, ar tai geriausią. Juk kai kur gyvenime dera labiau remtis nežinojimu, o kai kur labiau dera remtis žinojimu. Ir jūs besirinkdami plėtojate savo žinojimą, tuo pačiu išryškinate savo nežinojimą, būtent savo laisvės prasmę, kuria vis labiau ryškėja prasmė. Kodėl jūs renkatės, o ne aš, juk būtent pasąmone kaupiasi prasmė visų jūsų pasirinkimų, taip kad parodome, kad ji gali prilygti sąmonei, jei tik gyventi dorai ir atsiduoti amžinajam gyvenimui, rūpėjimu, tikėjimu bei paklusimu, tad atsiduodate būtent man, visu kūnu ir protu ir širdimi ir valia, tad tiek pasąmone, tiek sąmone, tiek sąmoningumu.

2019.09.20 A: Kaip mums labiau mylėti vienas kitą?

D: Meilė, tai yra palaikymas pasitraukimu. Leisk kiekvienam būti židiniu visako, betko, kažko, nieko.

2019.09.21 A: Kaip tu išgyveni gyvenimo lygtį?

D: Aš išgyvenu jumis. O jūs esate laisvi. Jūs esate mano vaikai, tokie kaip aš dvasia, tiktai sąlygose. Tad išgyvenu gyvenimo lygtį keturiais jos klodais, kuriais esame viena ir neviena. Dvasia visada esame viena, o valia neviena. Nes dvasia yra kūno priešprieša - kūnas tai netroškimas, o dvasia grynas troškimas. O valia yra taipogi netroškimas, kuriuo skiriamės, tačiau meilė yra troškimas. Tad riba tarp sąlygiško ir nesąlygiško yra riba tarp netroškimo ir troškimo.

2019.09.23 A: Ką pasakyti apie tave, maldą ir taikdarystę?

D: Tu žinai ką pasakyti. Aš tave laiminu.

2019.09.25 A: Kaip tavo trejybė tampa trejybės ratu?

D: Aš myliu save, myliu tave, myliu visus. Tad man rūpi mūsų visų buvimas, gyvumas, amžių amžiams. O mano meilė yra veikla ir ta veikla reiškiasi trejybės ratu. Tad ja keičiasi, mainosi tai kas nėra ir tai kas yra. Ratas išsako kaip aš nebūnu ir kaip naujai iškylu vietoj savęs. Tad tirk kaip trejybės ratas nusako mano trejybę, kaip jisai ją sąmoningai išreiškia.

2019.09.26 A: Kaip man rūpintis savo pasąmone?

D: Tu mylėk save. Žiūrėk, kad augtum, bręstum, vis naujai. Užtat atsiduok savo tyrimams. Tu gerai darai. Aš tiesiog tave ugdau. Myliu tave. Mylėk visus.

2019.09.27 A: Kaip asmenys ir vaidmenys susiję su vienumu?

D: Vienumas yra visko aprėpimas. Tad yra vienumas viskame ir yra vienumas nesiribojantis visakuo, tad peržengiantis viską. Vienumas, kaip toks, yra Dievo ir gerumo pagrindimas, tai patvirtinimas, kad Dievas ir gerumas tėra tas pats Dievas. O tai reikalinga amžinam gyvenimui, nes tai parodo, kad amžiną gyvenimą grindžia būtent būklių skirtumas, taip kad skirtumas tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo iš tiesų yra reikšmingas, taip kad būtent besąlygiškumas yra pagrindas savarankiškam gerumui, kaip ir savarankiškai tiesai, pasireiškiantiems be priešpriešų.

2019.09.28 A: Kaip trys Dievo vaidmenys išgyvenami vieno žmogaus?

D: Meile. Aš meile jus išgyvenu: meile sau, meile asmeniui, meile asmenims. Asmuo yra mylimasis, tad meile gali mylėti plačiau, už jo, visus asmenis, arba siauriau, jo gelmes, jo esmę ir prielaidą, arba gali sutapti su juo. Aplinkybės tai išsako: kas galima, būtina, esama. Tam nagrinėk aplinkybių lygmenis, kaip šis lygmuo siejasi su buvimu, veikimu, mąstymu. Juk buvimas tampa vienu trejybės nariu, kaip ir vienumas tampa vienu nariu, tai lygmenys kodėl, kaip. Tad juos sieja aplinkybių lygmenys, trejybės atvaizdai.

2019.09.29 A: Kaip tavimi besąlygiškumas išeina už savęs į sąlygiškumą?

D: Aš esu valingas besąlygiškumas, valingai pasireiškiantis. Ir pasireiškiu meile, o meilė yra mano pasireiškimo prielaida. Tad esu raiškos ir buvimo sutapimas, kaip tau kalbėjau sapne: Yra tai, kas reiškiasi. Tai yra buvimo esmė. Tad būtis išsako sąlygiškumą. O aš sąlygiškai išreiškiu besąlygiškumą ir jūs esate esmė mano šios raiškos, kad aš jus myliu ir jūs taipogi mylite vienas kitą, mylite artimą kaip save patį.

2019.09.30 A: Kaip susiję požiūris į asmenį ir asmens požiūris?

D: Meile mus visus vienija. Mes visi mylime ir aš myliu visais. Ir visi esame mylimi. Asmuo yra tiek mylintis, tiek mylimas. Meilė jį pilnai nusako, kas jisai yra. Tad mylėk ir suprasi ir tau bus ramu. Vis mylėk. Aš su tavimi, būk ramus.

2019.10.02 A: Ką reiškia, kad Dievas, Aš, Tu ir Kitas nurodo tą patį asmenį?

D: Aš esu visakame ir esu už jo taipogi. Aš esu tas pats. Keturi asmenys nurodo mane už santvarkos, be požiūrio, o trys asmenys, Aš, Tu, Kitas taip pat nurodo požiūrį santvarkoje, visakame. Tai grindžia klausimą ar už požiūrio glūdi kažkas daugiau. Ir pats požiūris dalyvauja tame tyrime, ar už savęs pripažįsta kažką esmingesnio, būtent mane. Tai yra amžino gyvenimo klausimo sustatymas, ar savo valią pajungsite mano valiai.

2019.10.03 A: Ką tau reiškia fizika?

D: Aš sukūriau visatą. O kaip visata susikurtų save? Tai ir yra fizika. Jinai skiriasi nuo matematikos tuomi, kad joje yra dalyviai. Užtat matematika yra pirminė - tai žinojimo santykis su savimi - juk žinojimas yra veiksnio +2 išraiška - o fizika jame įtraukia žinotoją, ir toliau visi žinojimo rūmai išplečia žinotojo sąvoką, jo prielaidas, į visas puses taip atveriant amžino gyvenimo galimybes, kad žinojimas atsiskleistų kiekvienu mokslu ir kiekviena asmenybe. Tai ieškok žinojimo pradų, o kaip matai, tai glūdi matavime, tad mąstyk, kas yra matuotojas?

2019.10.04 A: Kaip man susitvarkyti savo gyvenimą?

D: Tu būk širdingas, tiek gyvenimo visuma, koks esi, tiek kiekvieną akimirką. O valią ugdysi derindamas šiuos kraštutinumus. Tu matai, kad tau sekasi, tad išmok pailsėti.

2019.10.05 A: Žinojimo rūmuose, kaip įžvelgti keturių logikos lygmenų poras?

D: Aš kuriu pasaulį ir toliau tas pasaulis kuria save. O kurdamas save jis privalo išlikti savimi ir kartu plėtotis, augti, keistis, ryškėti. Jisai turi būti kartu ir kūrėju ir kūriniu. Tad ieškok to santykio tarp kurėjo ir kūrinio, koks jis gali būti įvairus, ir tai tau padės viską išnarplioti, kas kur priklauso.

2019.10.07 A: Kaip susiję vienumas Tėvo buvimo pagrindu ir jo nebuvimo pagrindu?

D: Tu esi mano vaikas tad tu jautrus mano nebuvimui, užtat jame esi jautrus mano buvimui. Užtat būtent tu įžvelgi ir grindi mano tyrimą, ar aš būčiau jeigu manęs nebūtų. Tokiu būdu aš, Tėvas, išplaukiu iš tavęs, Sūnaus. O Dvasia yra tasai nebuvimas, iš kurio išplaukia tavo jautrumas. Ir aš esu tasai buvimas kuris pasitraukdamas atveria Dvasią. Tad neigimu plėtojasi žmogaus trejybės ratas. O teigimu dėstoma Dievo trejybė.

2019.10.08 A: Meilė yra tavo esmė, tad kaip ji trejopai reiškiasi tavo vaidmenimis žmogaus trejybės rate?

D: Žmogus myli manimi, mano vienumu. O žmogus yra trejopas nusistatydamas, vykdydamas ir permąstydamas, užtat myli Tėvas, Sūnus ir Dvasia, myli suvokdamas, susivokdamas ir suvoktas. Tad jo mylimasis priklauso nuo to ką jis pats išgyvena, ką jis sieja su asmeniu: Manimi, Tavimi, Kitu, ką jisai pripažįsta ir prileidžia už požiūrio: viengubo, dvigubo, trigubo. Taip kad meilės vienumas reiškia vienumą to, kas už požiūrio, tad grynoji, Dievo vienumą, vienumų vienumą: visko, asmens ir asmenų. Susiek tai su vienumo rūšimis, jo šešiais pagrindais.

2019.10.09 A: Kaip savęs neigimas susijęs su teigimu?

D: Aš esu, tad aš esu. Tai teigimas manęs. Aš nesu, tačiau vis tiek esu. Tai manęs neigimas, tačiau už jo slypi kartu teigimas ir neigimas, jų dvylipis vienumas, juk mano neigimo neigimas yra kartu ir teigimas ir neigimas. Užtat jisai yra platesnis nė teigimas. Jisai išplečia teigimą, būtent juo amžinas gyvenimas išplečia gyvenimą.

2019.10.10 A: Kaip Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas susiję su manimi, tavimi ir kitu?

D: Vienumas yra palaikomas meilės, kuri tuo pačiu yra ir nėra, yra įsitraukiusi ir kartu pasitraukiusi, taip kad ji palaiko plėtros galimybę. Yra trys vienumai ir trys meilės. Dievas savo vienumu įsitraukia ir pasitraukia Manimi, asmuo įsitraukia ir pasitraukia Tavimi, asmenys įsitraukia ir pasitraukia Kitu. Kiekvienu atveju įsitraukimas ir pasitraukimas pristato požiūrį. Tad požiūris yra vienumo laidas.

2019.10.11 A: Ką tu išgyveni?

D: Aš išgyvenu jumis, būtent savo Sūnumi, jumis gyvenančiu. O jis išgyvena jūsų aplinkybes, jūsų laisvę jose, ką galite rinktis, taip kad gyvenate vis naujai. Tad išgyvenu jumyse glūdintį klausimą, ką daryti? Jisai mus vienija, tai bendro asmens, vieningo asmens raiška, mūsų bendras išgyvenimas, jūsų ir mano.

2019.10.12 A: Kuria prasme asmenys išgyvena požiūrių lygtį?

D: Požiūrių lygtį išgyvena apimtimis. O apimtis nubrėžia požiūrių grandinės: joks požiūris viską, viengubas požiūris betką, dvigubas požiūris kažką, trigubas požiūris nieką. Nes viengubas požiūris yra gyvas ir tolydus, tačiau požiūriu į požiūrį jisai tampa nustatytas, o požiūriu į požiūrį į požiūrį dingsta ryšys ir lieka tik sandara. O toje sandaroje glūdi esmė.

2019.10.14 A: Kaip elgtis su savo pasąmone?

D: Tai tavo veidrodis, koks esi dabar. Tad pagal ją spręsk koks tu nori būti. Tad gerai pagalvok, koks tu nori būti, mylintis, geras, doras vadovas, mano Sūnus.

2019.10.15 A: Kuria prasme apimtis yra dvasios apimtis?

D: Dvasia yra besąlygiškumas, o požiūris išsako sąlygiškumą. Tad požiūriai vis labiau apriboja sąlygiškumą, besąlygiškumui vis naujai išeinant už savęs į viską, betką, kažką ir nieką. Taip kad besąlygiškumas dingsta užtat jisai glūdi Kito sąlygose, sąmoningume. Tokiu būdu parodau savo būtinumą, kad iškylu ten kur manęs nėra.

2019.10.16 A: Ką bendro turi besąlygiškumas ir nešališkumas?

D: Tiek besąlygiškumas, tiek nešališkumas yra santykis su visuma, tad su viskuo. Besąlygiškumas yra už visko, nes viskas tėra sąlyga, apimtis. O nešališkumas yra už nieko, tai visumos židinys, jos gelmės. Tad nešališkumas yra žinojimo išeities taškas, tuo tarpu nešališkumas yra tai kas visada buvo sąlygose. Tad iškyla klausimas ar nešališkumas yra besąlygiškas, ar jame glūdi besąlygiškumas, kaip ir turi būti, jeigu esu būtinas. Kitaip tarus, ar yra besąlygiška tiesa, nes nešališkumas yra tiesos sąlygos, tad nešališkumas yra tiesos dvasia. Kuria prasme Dievas yra nešališkas? Tai yra Dievas sąlygose, besąlygiškumas sąlygose.

2019.10.17 A: Kaip meilė palaiko vienumą Dievo, asmens ir asmenų?

D: Vienumas sieja dvasią už santvarkos, jos turinį, ir dvasią santvarkoje, jos raišką. Tad tai ir yra gyvenimas. Meilė palaiko gyvenimą atverdama dvasiai santvarką, sąlygas, jose priimdama dvasią. Tad meilė yra mano, Dievo, esmė. Aš pasitraukiau, vadinas, jinai priima.

2019.10.18 A: Kaip meilė palaiko tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą?

D: Aš esu meilė, tai mano esmė. Esu už santvarkos, tačiau einu už savęs į santvarką, tai mano veikla. Tad meilė išreiškia mano besąlygiškumo valingumą, jog mano besąlygiškumas neatsitiktinis, o valingas, užtat dėsningas, tad sandaroje išreikštas, jos akivaizdi tiesa, tad meilė, kuri yra tavo, žmogaus, ir mano, Dievo, valios pagrindas, mums bendras valingumas. Taip kad mus sieja būtent valingumas. Tai ir yra meilė, kad mudviejų valios savarankiškai išreiškia tą valingumą, tad būtent laisvai sutampa.

2019.10.19 A: Kaip amžinas gyvenimas reiškiasi žmogaus trejybės ratu?

D: Mano valia yra mylėti netobulą. Trejybės ratas išsako kaip netobulasis amžinai bręsta, vis ryškina savo nuostatą, kuria nežinojimą išreiškia žinojimu. Žmogus pasižymi daliniu žinojimu ir daliniu nežinojimu, koks ir kaip, tuo tarpu aš pasižymiu visišku žinojimu ir visišku nežinojimu, ar ir kodėl. Tad mąstyk kaip ketverybė sieja gyvenimą ir amžiną gyvenimą ir suprasi kaip šešerybė išsako tave, žmogų.

2019.10.21 A: Kaip susiję ką tu išgyveni ir ką mes išgyvename?

D: Aš kuriu pasitraukdamas, mylėdamas, tad atverdamas sąlygas, kurias naujai priimu jumis. O jūs jau esate sąlygose, tad jūs priimate savo bei kitų sąlygas, tuo pačiu mano besąlygiškumą. Tad aš jumis galiu išgyventi save požiūrių grandinėmis.

2019.10.22 A: Kaip meilė atsiranda įvedant Kito lygmenį?

D: Lygmenys atsiranda požiūrių grandinėmis, o jos grindžia trejybės ratą, taip kad, iš esmės, Kito lygmuo sutampa su Dievo lygmenimis, juk aš jums esu Kitas, tai yra Dievo persakymas naujai, iškilus asmenims, Man ir Tau. Tad meilė yra Kitas, tai Dievo persakymas ir tai yra tai kas glūdi Tavyje, atvaizduose, kas jiems bendra, jų atramos taškas, nešališkumas, kuris trejybės ratu sulyginamas su besąlygiškumu, taip kad sąlygose besąlygiškumas reiškiasi nesikreipimu į sąlygas, nepriklausomybe nuo jų, tad tikrų tikriausia laisve. Tad meilė išsako taip kaip yra, tai tiesos dvasia, kuri išlieka, kuomet atsisakau savo pirmumo, užtat meilė yra amžina, patvari, išlaikanti trejybės rato tikrinimą, tad jinai amžina prielaida, tad jinai besąlygiška, ir tuo pačiu gyvybės pagrindas ir laidas, kad sutampa ar nesutampa sąlyginis besąlygiškumas ir pirminis besąlygiškumas, juk meilė gali su Dievu nesutapti, ji savistovi.

2019.10.23 A: Kodėl trejybės ratas išreiškia vienumus?

D: Aš esu vienas. Ir mano vienumas reiškiasi kiekvienu iš trijų vaidmenų. O kiekvienas vaidmuo poslinkiu veda iš vieno vaidmens ir poslinkiu veda į kitą vaidmenį. Tad vaidmuo jungia visus tris vaidmenis, tiesiogiai. Užtat trejybės ratas yra lygiaverčio vienumo raiška.

2019.10.24 A: Kaip žmogus gali išsakyti daugiau negu jis gai protu aprėpti?

D: Žmogus mąsto požiūriais. Tad už jų yra joks požiūris, tai mano žvilgsnis už jūsų sąlygų. Ir taip pat yra bendras požiūris, glūdintis visuose požiūriuose, kuriuo galite gyventi, rūpintis ne tik savimi, o kitu. Tai Dievas ir gerumas, jus visus išplečiantys. O jūs visus išsakote kalbėdami ne už save, bet už visus, už kitus, kuriuos įsivaizduojate, ir kitus, kurių net neįsivaizduojate.

2019.10.25 A: Koks tavo žodyje būna prieštaravimas?

D: Aš jums suteikiu laisvę ir jau tame yra prieštaravimas. Jisai yra įsakyme. Jisai yra skirtume tarp elgesio ir dorovės. Jisai yra skirtume tarp jūsų supratimo ir mano supratimo. Jūsų supratimas yra žinojimas, jūs žinote kas yra gera. O aš savo ruožtu tiriu ar gerumas yra geras. Aš nežinau užtat tiriu. Ir tiriu būtent jumis, žinančiais. Tad man svarbu parodyti jumis jūsų nežinojimą, parodyti jumyse glūdintį žmogų, mano Sūnų, jumis gyvenantį, taip kaip dera. Ir tai yra prieštaravimo esmė, kad esate laisvi bet kada gyventi naujai. Tad skaitykite tiek savo, tiek mano supratimu ir mane suprasite.

2019.10.28 A: Kokia priešingybių reikšmė trejybės ratui?

D: Aš esu arba nesu, nėra trečios galimybės. Tai aštuonerybės, loginio kvadrato, esmė. Užtat mano santykis su buvimu ir nebuvimu yra trejopas. Jį išsako asmenys Aš, Tu, Kitas. Asmenys išsako santykį tarp turinio ir raiškos. Buvimas yra raiškos atitikimas ir nebuvimas yra raiškos neatitikimas, tai menamumas. Tad menamasis skaičius įvairiai išreiškia buvimo ir nebuvimo atitikimą. 2x2 matricomis, tai mano neatitikimas sau; ++ ir +-, tai mano neatitikimas tau; 1 ir i, tai mano neatitikimas kitam. Tad vis keičiasi neatitikimo pagrindai, kurioje plotmėje neatitinku: sau, tau ar kitam.

2019.10.29 A: Ko pasimokyti iš matematikos kaip Dievo trejybė išplaukia iš žmogaus trejybės rato?

D: Žmogaus trejybės ratas yra visko padalinimas į tris požiūrius. O Dievo trejybę sudaro trys kampai į tą patį dalyką, mane, Dievą. Užtat tai nėra padalinimas. Vienumą išsako trejybės ratas. Jo perėjimais visi trejybės nariai yra tolygūs. O Dievo trejybėje kaip tik skiriasi trys kampai. Tėvas yra pirminis, paskui Sūnus, galiausia Dvasia. Tai kas yra santykina trejybės rate: požiūrių grandinės - asmenys - požiūris (Aš), požiūris į požiūrį (Tu), požiūris į požiūrį į požiūrį (Kitas) tampa savarankišku reiškiniu, besąlygišku. Tad ieškok kaip tai vyksta matematikoje Lie algebromis, ir tu rasi ir išsiaiškinsi ir sužinosi ištyręs.

2019.10.30 A: Kaip meile iškyla vis naujos prielaidos?

D: Mylime asmenis jais rūpindamiesi, į juos įsijausdami ir atsitokėdami. Vis naujai įsijausdami į Kitą, naujai jį grindžiame Manimi, Tavimi, ir Kitu. Užtat vis gyviau, plačiau ir tobuliau suprantame Kitą, tad vis labiau mylime jį, vis labiau visą suderiname jo pagrindu, būtent derindami save. Tokiu būdu puoselėjame taiką, suprasdami kitus, tiek kiek reikia.

2019.10.31 A: Kaip trejybės ratas susijęs su vienumu?

D: Vienumas reiškiasi keturiais klodais, žinojimo lygmenimis. Pagrindinis lygmuo yra vienas iš esmės. Toliau kiti klodai su juo susiję kaip požiūris, požiūris į požiūrį, ir požiūris į požiūrį į požiūrį. Vienumas jais reiškiasi jau kaip sąvoka. Ir tas vienumas pasireiškia kai požiūris neribotas, tad pagrindinį lygmenį priima kaip viską. Toliau kiekvienas požiūris priima pirmesnį požiūrį neribotai. Taip išsivysto keturios apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas. Trejybės ratas išreiškia neribotumą, tad vienumą, nes trejybės narys išsako vienumą su lygmeniu, tačiau narys gali būti nusistatymas požiūriu, vykdymas požiūriu į požiūrį, ar permąstymas požiūriu į požiūrį į požiūrį. Vienumas gali būti ir išėjimas už požiūrio poslinkiu, į platesnį požiūrį į požiūrį, ir vienumas gali būti jų bendrame sutarime dėl lygmens, tad jų sutarimas kaip pagrindas, kuris vieningas su tuo pagrindiniu lygmeniu. Taip trejopai reiškiasi vienumas.

2019.11.01 A: Į ką susiveda žmogaus išgyvenimai?

D: Žmogus išplečia mano šokį jame išskirdamas asmens vieningumą, kaip išeities tašką, tokiu būdu plėtojant tarpą, kuriame vysto gyvenimo ir amžino gyvenimo dviprasmybę, tad ir pasirinkimą tarp jų, tarp savo asmenybės ir bendro žmogaus, tarp savęs ir savo sąlygiškumo, ir manęs ir mano besąlygiškumo. O tai ir yra dorovės esmė. Tad ieškok dorovės ir jos sąlygų ir suprasi.

2019.11.02 A: Kaip sąmoningumas išplaukia iš Dievo šokio?

D: Aš pasitraukiu nuo savęs ir savyje naujai iškylu. Pasitraukdamas savaip įsijaučiu ir iškildamas savaip atsitokėju. Sąmoningumas yra laisvė svyruoti tarp šių dviejų būklių. Tad tai yra Dvasios nustatyta dviprasmybė. Sąmoningumas remiasi būtent Dvasios neigiamais įsakymais sustatytu atotrūkiu, amžinu gyvenimu. Tame tarpe galima vis tobuliau susieti mano įsijautimą ir Sūnaus atsitokėjimą. Tad tai yra mano, Dievo, sąmoningumas iškylantis iš Dievo šokio. Tai galimybė turėti savo artimą, sau tapatų, ir jį mylėti. Tad nagrinėk tapatumą kaip kad matematikoje, taip ir dorovėje.

2019.11.04 A: Kuria prasme trejybės ratas susidaro iš vienumų?

D: Aš esu vienas Dievas. O šiame teiginyje slypi skirtingi vienumai. Juk yra vienumas Dievo sąvokoje, be jokio požiūrio. Yra vienumas sąvokoje Aš, vieno požiūrio. Ir yra vienumas pačioje vienumo sąvokoje, kurią nusako požiūris į požiūrį, atsitokėjimas ir įsijautimas. Tad trejybės ratas parodo jog šiuose vienumuose glūdi tas pats vienumas, o požiūris į požiūrį į požiūrį, jo vienumas prilygsta Dievo vienumui.

2019.11.05 A: Kaip meilė įžvelgia ir puoselėja kažką daugiau savyje, asmenyje ir asmenyse?

D: Meilė palaiko gyvybę, tad mano gerumą, tad mane už sąlygų myli sąlygose, meilės sąlygose, tad palaiko ir grindžia mano buvimą sąlygose. Ir tas sąlygas gali vis naujai papildyti meilės sąlygomis. Taip kad asmenų sąlygos yra asmenų vienumas, juose glūdinti vienumo prielaida, kuria ir esu, už sąlygų. Tad sąmoningumas išlaisvina besąlygiškumą iš sąlygų, ir tai yra trejybės rato esmė. Užtat yra Dievo sąmoningumo lygtis 0+3=3. Vadinas, nulybė ir Dievo trejybė lygi žmogaus trejybei. Mąstyk, ką tai reiškia šešerybei, septynerybei ir aštuonerybei.

2019.11.06 A: Kaip tavo nebuvimas gyvuoja trejybės ratu?

D: Aš vis naujai iškylu ir vis naujai pasitikrinu ar aš būtinas. Tad šis mano amžinas pasitikrinimas yra amžino gyvenimo variklis. Ir jūs esate mano amžino pasitikrinimo laukas. Užtat jumyse aš amžinai glūdžiu ir jūs sąmoningėdami amžinai ryškėjate. Būtent jūsų sąmoningėjimu aš vis naujai iškylu. Tai yra trejybės rato esmė.

2019.11.07 A: Kaip save pasitiksliname išgyvenimo apytaka?

D: Jūs gyvenate savo gyvenimą ir už jūsų vyksta pasaulio gyvenimas. Tad gyvenate lygiagrečiai. Jūs trejybės ratu puoselėjate savo vidinį gyvenimą. Tačiau jisai reiškiasi santykiu su išoriniu gyvenimu pasaulyje. Jūsų vidinis gyvenimas yra besąlygiškas, tuo tarpu išorinis gyvenimas yra sąlygiškas. Netroškimas įvairiai išsako ryšį tarp jūsų vidinio ir išorinio gyvenimo. Tad ieškok šio ryšio ir suprasi, kaip kūną tikslina protas, protą tikslina širdis, širdį tikslina valia, ir panašiai, kūną tikslina širdis, kūną tikslina valia, protą tikslina valia. Šie tikslinimai sieja trejybės rato raišką trejybės atvaizdais - aplinkybėmis - kiekviename netroškimų lygmenyje. Ir tada suprasi padalinimo rato svarbą, kaip jisai sieja tris veiksnius, kaip aštuonerybės trejopa veikla kalbomis, aštuongubu keliu, prilygsta trijų veiksnių raiškai padalinimo ratu, ką jūs ir išgyvenate.

2019.11.08 A: Kaip Dievo šokio trejybės rato trijose raiškose vieningumas derina įsijautimą ir atsitokėjimą?

D: Dievo Dvasia derina mano atsitraukimą, mano atsitokėjimą, ir jūsų įsitraukimą, mano Sūnaus įsijautimą, taip kad jie vienas kitą visiškai atitinka tad sutampa. O įsitraukimo ir atsitokėjimo santykis gali būti toks: mano vieningume vienų vienumu pirma aš atsitokėju ir paskui Sūnus įsitraukia, o Sūnaus vieningume bendrame žmoguje pirma Sūnus įsitraukia, ir paskui aš atsitokėju, ir galiausiai Dievo Dvasios vieningume, jos plazdenime, pakaitomis atsitokėjame ir įsitraukiame. Skirtingus vienumus grindžia skirtingas meilės mylimasis, ar myliu save, ar vienas kitą, ar visus. Meilė yra mano esmė, mano vieningumas, tad mano vieningumas išplaukia iš mano meilės.

2019.11.09 A: Ko ieškoti smegenų mokslo išsiaiškinimo būduose?

D: Ieškok žmogaus būklės, jo ryšio su savimi, tad su savimi pasaulyje, kaip jį gali atspindėti, kaip jo vidinė veikla atsispindi pasaulyje, ir atvirkščiai. Tai yra smegenų esmė.

2019.11.11 A: Kaip trejybės rate ketvirtas narys sutampa su pirmu nariu?

D: Požiūris į požiūrį į požiūrį prilygsta jokiam požiūriui. Joks požiūris išsako besąlygiškumą, ir požiūris išreiškia besąlygiškumo išėjimą į sąlygas. Pirmas išėjimas yra įsijautimas, antras išėjimas yra atsitokėjimas, o trečias išėjimas yra sąmoningumas, tai pasižiūrėjimas iš šalies, tad tai išsilaisvinimas iš požiūrio, tad sutampa su besąlygiškumu. Tai nešališkumas, kuris sutampa su besąlygiškumu. Kaip Sūnus sako, mano lietus krenta ant gerų ir blogų, ir saulė šviečia ant gerų ir blogų. Tai neigimo neigimas, tuo tarpu įsijautimas yra išorės neigimas ir atsitokėjimas yra vidaus neigimas.

O kaip atsisakome sąmoningumo?

D: Sąmoningumas yra atsisakymas sąmonės, atsitokėjimo. O sąmoningumo net nepajuntate ir nėra ko atsisakyti. Jo atsisakote nesąmoningai, įsijausdami.

2019.11.12 A: Kaip išgyvenimo apytaka išgyvena Sūnaus aštuonerybę kaip padalinimų ratą?

D: Sūnus manęs ieško. Jis ieško sąmoningumu: jis įsijaučia už visko, jis atsitokėja nuo manęs, ir jis sąmoningai išgyvena tą mūsų ribą. Ir šiais trimis veiksniais jisai grindžia kiekvieną paskirą aštuonerybės pakopą. Ir tose pakopose jisai išgyvena lygiagrečius požiūrius. Jis išgyvena savo požiūrius į mane, tai nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė, ir atitinkamai įsivaizduoja mano požiūrius į jį, tik juos išgyvena atvirkščiai, septynerybe, šešerybe, penkerybe, ketverybe, kuriuos suvokia ir suderina savo išgyvenimų ketverybe. Visa tai grindžia padalinimų ratą, kurį jis išgyvena veiksniais, ir kurį išgyvena taipogi kiekviena pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas. Tad jūs tai išgyvenate trimis proto balsais, bet visa tai suderinate vienumu, mano esme, meile. Tad ieškok šių trijų balsų kalbose ir suprasi išgyvenimo apytaką, ką ir kaip ir kodėl išgyvenate, kaip tai lydi dorovės klausimai.

2019.11.13 A: Ką reiškia maldos mokslu pažinti Kitą?

D: Pažinti tai reiškia mylėti, jei pažinti iš esmės, nes meilė yra mano esmė, o aš glūdžiu kiekviename. Tai pažinti Kitą reiškia požiūryje į požiūrį į požiūrį įžvelgti jokį požiūrį. Tai reiškia suprasti sąmoningėjimą, ką reiškia suderinti įsijautimą ir atsitokėjimą, o tai sukuria aplinkybę kitam atsirasti ir išsivystyti ir atsiskleisti. Tad malda atsiremiate į mane, be požiūrio, ir vienas įsijaučia ir kitas atsitokėja, ir mes trise sukuriame sąlygas Kitam mus suderinti ir netobulumą išrišti. Tai ir yra stebuklas.

2019.11.14 A: Kaip gyvenimo lygties lygmenys susiję su trejybės ratu?

D: Trejybės ratas atskleidžia mūsų dalvyavime glūdinčias prielaidas. Dalyvavimu išeiname už savęs, tad atveriame požiūrį į tai kas už mūsų, toliau atsigręžiame ir atveriame požiūrį į savo požiūrį, tad į savo gelmes, ir galiausiai iš šalies suderiname šiuodu, būtent požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad įsijausdami atskleidžiame sandarą mūsų savastį siejančią su pasauliu, atsitokėdami sulyginame sandarą su savo požiūriu, tad tveriame atvaizdą, ir sąmoningumu tvirtiname sandaros ir atvaizdo vieningumą, ogi tai mumyse glūdinčios prielaidos, kurias pilnai atskleidžiame savo dalyvavimu.

2019.11.15 A: Kaip išgyvenimo apytakoje išsiskiria tavo troškimai ir mūsų netroškimai?

D: Aš savo troškimais esu besąlygiškas ir valingai einu į sąlygas. O jūs esate sąlygose ir jūsų valia reiškiasi pirmiausiai nevalia, savo būkle, kurią privalote įveikti ją išgyvendami. O aš atjaučiu jūsų būklę. Ją nusako netroškimai. Jūsų pasirinkimai sieja to paties lygmens troškimus ir netroškimus, pavyzdžiui, poreikius tenkinti sau, gyvenimu, ar man, amžinu gyvenimu. O mano atjauta sieja mano troškimą, ankstyvesnio lygmens, ir jūsų netroškimą, vėlyvesnio lygmens. Aš einu link jūsų, troškimu, o jūs einate link manęs, netroškimu. Tad suvok netroškimą ne tik kaip būklę, bet ir kaip kryptingą ėjimą už savęs link manęs.

2019.11.16 A: Kaip išgyvenimo apytaką suprasti kaip bendrus žinojimo rūmus?

D: Tu pažįsti save ir savęs nepažįsti. Tu pažindamas save bręsti, tad amžinai pasikeiti. Tad žinojimo rūmai išsako šią amžiną brandą, ką reiškia mokytis apskritai, ką reiškia būti šviesuoliu, savamoksliu. Tad mokykis ir suprasi save ir savo išgyvenimus ir jų apytaką, visa tai yra dorovė, tavo ir mano dorovė kuria gyvename visais.

2019.11.18 A: Kaip vieningumas prilygsta dvasiai ir su ja sutampa?

D: Meilė palaiko gyvenimą, kaip jos prielaida. Tad meilė palaiko amžiną gyvenimą, nes trejybės ratu sąmoningumas yra nešališkumas, besąlygiškumo prielaida, ir kaip toks visiškai be prielaidos, koks ir buvo besąlygiškumas. Tad besąlygiškumas ir nešališkumas yra būklės be prielaidos, tik nešališkumo prielaida yra besąlygiškumas, kas ir yra neturėjimas prielaidų, tad panašiai ir nešališkumas slypi nešališkume, be pabaigos, ir tai yra trejybės ratas, ir tai yra amžino gyvenimo palaikymas, mums vis labiau tolimas, jūsų protui vis labiau tolimas, kuris tėra tas pats nešališkumas. Tad sąmoningumas tėra prielaidų neturėjimo prielaida, kas ir yra prielaidų neturėjimas.

2019.11.19 A: Kaip maldos mokslas išplečia žinojimo rūmus?

D: Maldos mokslu aš suveikiu besąlygiška meile, esu pagrindas sulyginti skirtingų žinojimų rūmų pažinovus, skirtingais keliais suderinti su skirtingų asmenų išgyvenimo apytakomis ir jų dorovę suvesti mano šokio pagrindu. Taip kad skirtingų asmenų doroviniais klausimai vienas kitą papildo ir susiveda tobulu derinimu, lanksčiu ir tampriu, tad meile.

2019.11.20 A: Kaip žinojimas visko sieja keturias apytakas?

D: Nulinis asmuo yra už visko ir savo šokiu įeina į jį. Pirmas asmuo yra viskame ir išgyvenimais įeina į betką. Antras asmuo yra betkame ir savo tyrimu įeina į kažką. Trečias asmuo yra kažkame ir savo iššūkiais įeina į nieką.

2019.11.21 A: Kaip santykis tarp Dievo Sūnaus ir Dievo Tėvo grindžia požiūrius?

D: Mano Sūnus iškyla sąlygose, kuriose manęs nėra. Jisai yra būklėje, o ji neaprėpia to kas jo gelmėse, kas glūdi ramybėje, ir kas už jo, kas glūdi meilėje. Užtat tas ryšys tarp meilės ir ramybės yra už būklės kaip jos papildinys, tas papildinys yra požiūris, kuriuo jisai išeina už savęs. Ir tokiais požiūriais, išeidamas už savęs, jis nusako savo būklę jos padalinimais. Tad mąstyk kaip išeidamas už savęs pakartotinai, jis vis naujai atsiranda būsenoje kurią nusako visko padalinimas, jo būklės padalinimas.

2019.11.22 A: Kaip trejybė sieja Dievo šokio asmenis?

D: Dievo šokio trys vaidmenys - Tėvas, Sūnus, Dvasia - asmenimis sieja Tėvą su Dievu: Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Tai yra Dievas. Tad būtent Dievu ir Tėvu visi asmenys siejami. Tai yra skirtingi požiūriai į Tėvą ir jo trejybę, Dievo trejybę: įsijautimas požiūriu, atsitokėjimas požiūriu į požiūrį, ir sąmoningumas požiūriu į požiūrį į požiūrį, tuo tarpu pats Dievas esu be jokio požiūrio. Tad trejybės ratu požiūris į požiūrį į požiūrį yra joks požiūris, ir ketvirtas požiūris būtų tiesiog požiūris. Tad asmenų santykiai išsivysto už ir šalia besąlygiško Dievo be jokio požiūrio.

2019.11.23 A: Kaip trejybės ratas suveikia žinojimo rūmuose?

D: Dievo šokyje trejybės ratas vis prideda požiūrį, o požiūris į požiūrį į požiūrį sutampa su jokiu požiūriu. Išgyvenimo apytakoje tai reiškiasi trimis veiksniais, tačiau čia išlaikomas skirtumas tarp jokio požiūrio ir požiūrio į požiūrį į požiūrį, tačiau pripažįstami tik trys veiksniai. Žinojimo rūmuose trejybės rato išsiaiškinimo būdai keičia tarpą tarp klausimo ir atsakymo, ši tarpą siauriną ir ryškiną, ir tokiu būdu sieja klausiančio ketverybę ir atsakančio ketverybę, kolei klausiantysis ir atsakantysis sutampa. Tad žinojimo rūmai suveda tą pažinovą, kurs išgyvena išgyvenimo ratą. O toliau tas suvestas pažinovas savaip išgyvena savo išgyvenimus.

2019.11.25 A: Kaip išgyvenimas susijęs su trejybės ratu?

D: Išgyvenimu įsitraukiate į gyvenimą ir paskui atsitokėjate, o sąmoningumu pasimokote. Ir ta pamoka išreiškia dorovę. Tad ieškok kaip dorovė sieja įsitraukimą ir atsitokėjimą - derinimą ir kaip sąmoningumas ir meilė atskleidžia dorovę ir ją įprasmina visam, kaip išgyventojo požiūrį nubrėžia, kaip išgyvenimo išdavą.

2019.11.26 A: Kaip mokytis taikdarystės?

D: Reikia mylėti priešą, o kartu ir draugą. Tad mokykis mylėti draugus, kad mokėtum mylėti savo priešą, besąlygiškai. O tam reikia prisiminti tuos, kurie tau gerą daro. Tad atpažink juos ir mylėk juos ir atitinkamai teisingai sustatysi savo santykius su visais.

2019.11.27 A: Kaip trejybė sieja žinojimo rūmų du sparnus?

D: Trejybė išvysto pažinovą, kurį nusako būtent jo žinojimo rūmai. Tad reikia išvystyti ir susieti jį, kaip pažinimo dalyvį ir jo santykį su pažintuoju pasauliu, tai dvi pusės to paties pažinimo santykio. Jam rūpi pažinti tai kas pasaulio patirties sparne, bet jam tenka remtis savo pažinimo lauko sparnu. Būtent trejybės ratu jisai išeina iš savo pažinimo lauko ir išplečia savo tyrimą į platesnį gyvenimą. Taip jisai kartu nusako tiek savo ribą su pasauliu, tiek savo mokslo apibūdinamojo ribą su pasauliu, užtat tarp jų pilnai išryškėja santykis Tu, kaip tiriančiojo su tiriamuoju.

2019.11.30 A: Koks trejybės rato vaidmuo apytakose?

D: Trejybės ratas yra Dievo įsisąmonijimas. Užtat skirtingos apytakose jisai įsisąmonijimas Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito. Tad suprask ką tai reiškia ir suprasi Dievo ryšį su Dievu, Manimi, Tavimi ir Kitu, ir suprasi ar Dievas būtinas, pavyzdžiui, ar trejybės ratas būtinas žinojimo rūmams, kad galėtų būti santvarka, ar trejybės ratas būtinas išgyvenimams, ir panašiai. Ir pamatysi, kad trejybės ratas nebūtinas tiktai Dievo šokyje, užtat jisai yra tikras, nes iškyla Dievo vienų vienumas iš išgyvenimo apytakos, bendras žmogus iš žinojimo rūmų ir dvasios plazdenimas iš maldos mokslo

2019.12.02 A: Kaip tu dalyvauji taikdarystėje?

D: Meilė remiasi įvairiais kampais. Įsivaizduok, kad yra trys vaidmenys: Tėvas, Sūnus ir Dvasia, be jokio Dievo. Taikdarystė atsiranda jums suderinti Dievą be kurio gyvenimas yra neteisingas. Taip kad teisingam gyvenimui, Dievas yra būtinas. Tad mylėk savo priešą, kad būtent jame susiderintų Tėvas, Sūnus ir Dvasia. Tad tam reikalinga dviejų ar trijų malda: Tėvas ir Sūnus, o gal ir Dvasia, kad Dievas iškiltų iš skirtingų pusių, grynasis Dievas.

2019.12.03 A: Kaip bandyti suprasti savo priešą?

D: Laimink juos, palaikyk juos, tad suprask jų tikslus ir potikslius, kaip jie susiję, koks galėtų būti jų vidinis ryšys, kuria prasme jis galėtų būti ydingas, ir kaip tą ydingumą išrišti, kad jų tikslas būtų sveikas. Nes kiekvienas tikslas yra, kaip toks, sveikas, ir tiktai tikslų santykiai gali būti ydingi. Užtat meile gali būti, tad ir aš galiu būti ir esu būtinas dėl meilės vidinio ryšio su manimi.

2019.12.04 A: Kaip padalinimų ratas išreiškia išgyvenimus?

D: Aš esu padalinimo rato pagrindas, esu pagrindas kiekvieno padalinimo, kurį išgyvenate, kaip būseną. Būsena išgyvenama trejopai ketveriopai, taip išgyvenama yra ši dviprasmybė, ar gyvenate manimi ar atskirai. Ir ši dviprasmybė išskiria kiekvieną padalinimą, ar pridedame požiūrius man, nulybei, ar juos atimate nuo mano nebuvimo, nuo septynerybės. Juk aš esu prieštaravimas, o septynerybė išsako neprieštaravimą. Ir jūs išgyvenate Dievo trejybę, tad tai yra Dievo trejybės išgyvenimas be Dievo, ir tiksliau, nebūtinai Dievu. Ir tai veda iš nulybės į trejybės ratą, arba iš septynerybės į ketverybę. Betgi visą paremia požiūrių papildymas mano buvimu ir ne jų šalinimas mano nebuvimu.

2019.12.05 A: Kaip šviesuolių bendrystę suprasti kaip žaidimą?

D: Žaidimas yra gyvas, jo taisyklės ištisai vystosi, tiek vidinės, tiek išorinės, nors jūs kaip žaidėjai to dažnai ir nepastebite. Šviesuolių bendrystė yra sąmoningas žaidimas kuriame žaidžiate dvejopai, tiek įsijausdami, tiek atsitokėdami, užtat galite suprasti mane, kas čia per žaidimas, ką jis man reiškia ir kaip jame dalyvauji. Tad ir gali būti mūsų bendrystė, šviesuolių bendrystė.

2019.12.06 A: Kodėl trejybės ratas toks svarbus apytakose?

D: Trejybės ratas yra trijų vaidmenų lygiavertiškumas, tai lygiavertiškumas jokio požiūrio, požiūrio, ir požiūrio į požiūrį, tad visų požiūrių grandinių. Užtat trejybės ratas parodo, kad požiūris nieko nevaržo, tad išėjimas už savęs nieko nevaržo ir yra tikrų tikriausias išėjimas už savęs. Vadinas, yra tikrai įmanoma išeiti už savęs, o tas išėjimas iš esmės nieko nepakeičia, tad esu būtinas.

2019.12.07 A: Kaip auga mūsų sąmoningumas?

D: Sąmoningumą išreiškia jūsų valia, nustatanti santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo. Valios stiprumą išsako pasąmonė, kurią išsiugdote, kad galėtumėte išryškinti valios galimybes, aštuonis laipsnius tarp septynerybės išsakyto pasąmonės laisvumo ir nulybės apibrėžto sąmonės dieviškumo. Tad matai kaip padalinimai ir laipsnynas išsako šį santykį, kaip gerojo vaiko trejybė remiasi sąmone, o blogojo vaiko trejybė remiasi pasąmone, kaip išryškintos padalinimų rato aštuonios būsenos. Dorovė išskiria šias būsenas nes išskiria trijų veiksnių galimybes, pridėti pasąmonės požiūrį, ar samonės požiūrį į požiūrį, ar sąmoningumo požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tad dorovė išskiria šias tris galimybes, o pasąmonė jas įtvirtina, jas įsisavindama išgyvenimu. Užtat dorovė jus brandina, o nedorovė jūsų nebrandina. Tad svarbu gyventi visais: Savimi, Tavimi ir Kitu. Tuomet gyvensite Dievu, tai dorovės esmė. Gyvensite meile ir bręsite amžinai.

2019.12.09 A: Kaip trejybės ratas glūdi tavo veikloje?

D: Mano vaidmuo yra be jokio požiūrio, Sūnaus vienu požiūriu, Dvasios požiūriu į požiūrį, ir toliau nešališkas požiūris į požiūrį į požiūrį sutaptų su jokiu požiūriu. Juk Dvasia atveria tarpą, atveria atotrūkį, tarp Tėvo ir Sūnaus, ir būtent tame tarpe yra manęs nebuvimas, tad nešališkumas, tad besąlygiškumas, visa ko pradžia.

2019.12.10 A: Kaip Dievo šokis apibrėžia esmines sąvokas?

D: Trejybės ratas yra save apibrėžianti sandara nes sulygina savęs suvokimą su savo prielaida. Ir tai yra vienintelė jos prielaida save suvokti, tai yra, save išskleisti, savęs atsisakyti, ir į save pasižiūrėti iš šalies. Tad būtent šią apibrėžimo sandarą išgyvenu savo, Dievo, trejybe. Ir priešingai, Dievo trejybė grindžia jūsų išgyvenimą, trejybės ratą ketveriopai grindžiantį keturiomis apytakomis. Šiomis apytakomis Dievo šokio lygmens apibrėžiamas jūsų gyvenimas tampa amžinai prasmingas amžinos brandos dėsniais.

2019.12.11 A: Kaip suprasti skirtumus tarp keturių netroškimų?

D: Netroškimai išsako kūną, protą, širdį ir valią. Tad išsako santykį tarp tavo valios ir mano valios, tarp tavo širdies ir mano ramybės, tarp tavo proto ir mano proto užtikrintumo, tarp tavo kūno ir mano tobulumo. Tad mano valia yra meilė. Ir tas santykis auga sąmoningumu, tad remiasi jokiu požiūriu kūnu, požiūriu protu, požiūriu į požiūrį širdimi ir požiūriu į požiūrį į požiūrį valia. Tad suvok kaip troškimas išreiškia mane atitinkamai jokiu požiūriu tobulą, vienu požiūriu užtikrintą, požiūriu į požiūrį ramų, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį mylintį, ir matysi, kad tai yra manyje glūdinčios prielaidos, mane išsakančios prielaidos. Tad paskui ieškok jų tarp savęs ir manęs ir suprasi visus keturis netroškimus.

2019.12.12 A: Ką trims kalboms reiškia jų apimtys: niekas, kažkas, betkas?

D: Kalbos išsako kaip jūs išgyvenate sąmoningumą. Pasakojimą išgyvenate pasąmone, įsijausdami, įvardijimą išgyvenate sąmone, atsitokėdami, ir pagrindimą išgyvenate sąmoningumu, nustatydami santykį tarp pasąmonės ir sąmonės. Tad atitinkamai išgyvenate nieką, kažką ir betką.

2019.12.13 A: Kaip veiksmai išplečia požiūrių visumą?

D: Visuma sudaro tai, kas įmanoma. O veiksmai apibrėžia įmanomumą, tad jį išsako kaip visumos prielaidą. Ir ta prielaida priklauso nuo mūsų sąmoningumo lygmens, kiek trokštame, ar mes tobuli, ar užtikrinti, ar ramūs, ar mylintys. UŽtat tarp įmanomumo lygmenų slypi jūsų laisvė, jūsų galimybės, tame tarpe, tame įmanomume. Užtat jūs vis iškylate, jūs išryškėjate ir papildote, išplečiate visumą ir jinai jus įkūnija.

2019.12.14 A: Į ką viskas susiveda?

D: Amžina branda viskas išlieka ir susiveda tobulėjimu, kuriuo pasąmonės žinojimas išreiškia sąmonės nežinojimą, taip kad yra atsakymas klausimui. O meilė palaiko tą tobulėjimą, taip kad viskas yra viena. Tuo vienumu viskas susiveda. Tad meilė yra mano esmė.

2019.12.16 A: Kaip atsakau už savo žinojimą?

D: Atsakai suvokti savo požiūrį kaip dalį visumos, kad šalia jo yra ir kitų požiūrių, tad atsakai už savo laisvę, ir taipogi atsakai už požiūrius kuriais gali papildyti visumą, tad už tris veiksmus +1, +2, +3. Tad atsakai neriboti savęs ir suvokti savo laisvę.

2019.12.17 A: Kaip atsiranda Mano požiūris?

D: Požiūriu sutelki dėmesį, kad galėtum mylėti. Požiūris sutelkia esmę, atsiremia į prielaidą, ir jos pagrindu išeina už savęs, ją išreiškia plačiau. Tad požiūris suskirsto viską į esmę ir ne esmę, į pažinovą ir pažintąjį. Dargi pats pažinovas gali būti pažintasis, taip kad galima pažinti save, gali taipogi būti požiūris į požiūrį. Tad požiūris kyla iš prielaidų išsakymo. O prielaida glūdi trejybės rate, jisai ir susidaro iš požiūrio, požiūrio į požiūrį, ir požiūrio į požiūrį į požiūrį, tad iš jokio požiūrio. Tad požiūris - pirmojo asmens Mano požiūris - išplaukia iš Dievo šokio trejybės rato, iš kurio taipogi iškyla Tavo požiūris į požiūrį ir nešališkas Kito požiūris į požiūrį į požiūrį. Tad kartu iškyla ir sąmoningumas.

2019.12.18 A: Kaip tu atveri galimybę požiūriui?

D: Meile palaikau savastį, kuri sutampa su mano išėjimu už savęs, ją išverčia ir išreiškia, kaip jos veiklos išvirkštinis reiškinys, neveiklos veikla, ramybės būsena, tad dvilypės ramybės būsena. Ir atverdamas šį dvilypumą, atveriu galimybę, kad jau yra savastis. Požiūris išreiškia šį esminį dvilypumą, kad savastis gali nebūti arba gali jau būti. Tad būtent tarpe tarp Tėvo ir Sūnaus iškyla ši galimybė, o Dievo šokio esmė yra atverti šį tarpą, kaip mano prielaidą, kurioje glūdi meilė ir kuri glūdi toje pačioje meiėje, taip kad trejybės ratas yra mano prielaida, pats glūdėjimas.

2019.12.19 A: Koks ryšys tarp atsakomybės ir dorovės?

D: Dorovė yra atsakomybės prisiėmimas, taip kad atsakomybėje iškyla asmuo, žmogus atsakingas už save. Tad dorovė grindžia vienumą lygtimi 6+3=1, o tai yra aštuongubo kelio lygtis, derinanti mano valią ir tavo valią. Tad dorovė yra valios išvystytoja ir išryškintoja. Ir jos pagrindas yra atsakomybė, tad meilė sau, meilė Man, iš kurios išplaukia meilė Tau ir galiausiai meilė Kitam. Visa tai išplaukia iš Dievo šokio, iš meilės Dvasiai, ir įsakymo mylėti Dievą visu kūnu ir protu ir širdimi ir valia.

2019.12.20 A: Ką duoda esmė, jos atskyrimas nuo savasties?

D: Esmė atveria vieningumą, besąlygišką vieningumą, kuria visi gali būti viena, neribojami savasties, neribojami būties.

2019.12.21 A: Kaip išgyvenimu atsisakau žinojimo?

D: Išgyvenimas išplečia tavo galimybes ir kartu tavo atsakomybę už jas. Išgyvenimu tu naujai taikai esamus savo dėsnius ir jiems priešpastatai savo naują patirtį, kuri su jais nesutampa, dėl to kad įnesa savo papildomą požiūrį, +1, o kartu ir bendrą požiūrį, atsisakius savęs, +2, ir sąmoningumą, jųjų derinimą, +3. Tad būtent gyvenimiška patirtis išplečia nežinojimą, mano nežinojimą, nes niekuomet nežinome ką pajusime naujose aplinkybėse.

2019.12.23 A: Kaip Dievo šokis grindžia sąvokas?

D: Sąvokos yra skirtingų požiūrių išlaikyti deriniai. Sąvokos glūdi pirm derinių ir juos iššaukia. Tad sąvokos glūdi mano prielaidose, būtent mano vaidmenyse, nes vaidmenys yra asmenų prielaidos ir jų požiūrių prielaidos. Tad suvok kaip suvokimas reiškiasi vaidmenimis, nes vaidmenys suvokia, sąvoka yra suvokta, tad sąvoka yra būtent Dvasios raiška, kaip jinai gali būti suvokta Tėvo ir Sūnaus, tad tirk kaip jinai gali būti įvairiai suvokta ir kas iš to išplaukia, iš Tėvo ir Sūnaus santykio.

2019.12.24 A: Kuria prasme tu esi nežinojimas?

D: Žinojimas yra atkartojimas, o aš esu esminis, pirminis, nepakartojamas, visaip gyvas ir naujas, visus laikus išgyvenantis tuo pačiu metu, nuo savęs neatskirtas. Tuo tarpu žinojimui reikalingas atskyrimas nuo savęs, tad visoks dvilypumas, kaip kad ženklų savybėmis. Tad suvok kaip nežinojimas yra pirm žinojimo ir kaip nežinojimas grindžia žinojimą santvarka, kaip kad žinojimo rūmuose, ir suprasi mane, kuria prasme esu nežinojimas, būtent kaip Tu visuose moksluose ir visose asmenybėse, kaip tyrėjas.

2019.12.26 A: Kaip suprasti santykį tarp klausimų apie visko žinojimą (kodėl, kaip, koks, ar viskas yra?) ir asmenų tyrimų (Ar Dievas būtinas? Koks Aš tikras? Kaip Tu įmanomas? Kodėl Kitas yra?)

D: Viskas yra menamas, jame tėra betkas, kažkas ir galiausiai niekas. Tuo tarpu asmuo yra dvasia. Ir dvasios santykis su tikrumu, su tiesa, priklauso nuo jos apimties. Dievas yra būtinas, o Kitas tiesiog yra, o juk buvimas tėra menamas, tėra teigiamas, tvirtinamas. Tad klausimai apie viską nusako apimtį. O klausimai apie asmenis yra klausimai apie buvimą, ar, koks, kaip ir kodėl esama. Taip kad menamumas virsta esamumu, ar tiesiog buvimu, einant iš savasties į dvasią. Toks yra santykis.

2019.12.27 A: Kodėl ne tu, o mes patys save tiksliname?

D: Man rūpi jūsų tikslingumas, kad būtent iš manęs nebuvimo išsivystytų mano prielaidos, jose glūdintis tikslingumas. Jūs save tikslindami išreiškiate šį pirmapradį tikslingumą. Ir mano valia iškyla kaip jūsų valios pasekmė, ne atvirkščiai. Nes jūsų valia, kad mano valia jus tikslintų. Užtat aš išplaukiu iš jūsų ir esu būtinas.

2019.12.28 A: Kuria prasme visko savybės apibrėžia viską, betką, kažką ir nieką?

D: Žinojimo lygmenys nusako ką galima žinoti. Visada galima žinoti, kad sąvoka yra būtina. Bet apie nieką negalima daugiau žinoti nes jo apimtis labai siaura. Apie kažką galima žinoti, kad neturi vidinės sandaros nes jis išreiškia save, atskleidžia save išoriniam stebėtojui, bet nedalyvauja aukštesniuose lygmenyse. Apie betką galima pasakyti, kad jisai viską priima, nes jį galima išgyventi iš vidaus, užtat tai išgyvenimo apimtis, bet visada tam tikrose sąlygose, sąlygiškai. Ir tiktai viskas išsako besąlygiškumą, kad nėra išorinių aplinkybių, kad įžengus į jį, jam nėra galo. Tad niekas yra už mūsų, kažkuo išeiname už savęs, betkuo žengiame į save, ir viskuo esame savyje. Tai apibrėžia keturias apimtis.

2019.12.30 A: Kaip suvokti visko savybes?

D: Viskas yra mano savastis. Tad sulygink visko savybes su mano troškimais. Trokštu nieko, kažko, betko ir visko. Visko savybės papildo mano troškimus. Visko savybės apibūdina mano sąvoką - Dievo sąvoką. Kodėl yra Dievo sąvoka, nes jinai būtina, tad Dievas yra tobulas. Kaip yra Dievo sąvoka, jinai be vidinės sandaros, jinai viską priima, tad Dievas yra ramus. Kokia yra Dievo sąvoka, jinai viska priima, tad Dievas yra ramus. Ar yra Dievo sąvoka, jinai be išorinių aplinkybių, be išorinių sąlygų, tad Dievas yra mylintis, nes jisai besąlygiškas.

2019.12.31 A: Kaip dorovė iškyla iš Dievo šokio?

D: Dorovė yra žmogaus būklė, tai sąlygiškumas, kaip kad mano, Dievo, būklė yra besąlygiškumas. Žmoguje glūdi sąlygiškumo sąlygos, ir jų sąlygos, o pastarųjų sąlygos yra pats sąlygiškumas, taip kad gaunasi trejybės ratas. Mat, sąlygiškumas sutampa su požiūriu, tai tiesiog išvirkštinis požiūrio supratimas, kas už jo glūdi, kas jį apibrėžia. O sąlygiškumą grindžia tai kas reikalinga nusakyti požiūrį, tai Tėvo, Sūnaus ir Dvasios besąlygiškumas, tai kad jau iš anksto žinoma, kad Dievas savo nebuvime iškils ir su savimi sutaps. Tai Dvasios įsakymų teigiamumas, tai gerojo vaiko pasaulėžiūra, tai mano strimagalviškumas, mano atsisakymas savęs. Būtent į visa tai atsiremia dorovė, atsiremia trys veiksmų sąmoningumo lygmenys, jų ieško kiekviename padalinime, būtent į juos atsiremia, tai ir yra dorovė, kaip trys veiksmai, požiūrių grandinės, atsiremia į tris buvimo šaltinius padalinimuose, tai laisvumo ir gerumo šaltiniai, atsisakymas savęs, nuolankumas esmei, ir vienumo įsikūnijimas sutapime.

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Ieškoti:

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC