给神的问题

神的回答

2021.12.30 A: Kaip įsivaizduoti vienumą pirm santvarkos ir po santvarkos?

D: Santvarkoje yra 4 apibrėžti vienumai, 6 įsivaizduojami vienumai, du neįsivaizduojami vienumai už santvarkos ir santvarkoje. Už santvarkos vienijami 6 įsivaizduojami, o santvarkoje 4 apibrėžti. Tokiu būdu santvarkoj sutampa neįsivaizduojamumas ir neapibrėžtumas. Neapibrėžtas vienumas reiškiasi turinio - nulybės 4 neigimais ir pavidalo - vienybės 4 neigimais. O šie klodai atspindi 4 reikšmių klodus. Būtent šie klodai grindžia vienumą pirm santvarkos.

2021.12.28 A: Kaip tris kalbas suprasti kaip tris virsmus?

D: Kalba išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį ir vieną iš tų požiūrių pabrėžtinai išgyvena. *Požiūriu* į požiūrį į požiūrį padalinimas išgyvena atvaizdą, tai pasakojimas. Požiūrių į *požiūrį* į požiūrį aplinkybė išgyvena padalinimą, tai įvardijimas. Požiūriu į požiūrį į *požiūrį* atvaizdas išgyvena aplinkybę, tai pagrindimas.

2021.12.27 A: Kaip suprasti žmonių santykius?

D: Žmogaus santykis yra su Dievu, ir jei ne su Dievu, tai su savimi, ir jei ne su savimi, tai su artimu, ir jei ne su artimu, tai su menamu. Santykiai yra vaizduotės padarinys. Užtat neturėjimas ryšio, neįsivaizduojamumas, yra svarbi galimybė. Tai nežinojimo pagrindas. Užtat teisingas bendravimas yra bendravimas nežinojimu ir atsiklausymas ir labiausia laisvės gerbimas. Tam ir yra santykiai, gerbti visų laisvę, visų laisvę suderint šviesuolių bendryste.

2021.12.24 A: Kaip suprasti požiūrį į požiūrį į požiūrį į požiūrį?

D: Požiūriu išeinama už savęs. Požiūriu į požiūrį tasai pirmasis požiūris laikomas savastimi. Požiūris į požiūrį į požiūrį išeina į tarpą tarp anų dviejų požiūrių. Ta prasme tai yra nešališkumas užtat joks požiūris. Tad papildomu požiūriu išeinama už to tarpo, tad ir pirmojo ir antrojo požiūrio, už visko. Užtat požiūris į požiūrį į požiūrį yra jokio požiūrio išraiška ir su juo sutampa. Kitas yra Dievo išraiška. Dievas yra Kito Dievas. Besąlygiškumas, nešališkumas, nepaneigiamumas yra sąlygiškumo, šališkumo, paneigiamumo Dievas. Dievas sutampa su tuo kieno jisai Dievas.

2021.12.23 A: Kaip rasti ryšį su kitais?

D: Meilė yra sutelkimo pagrindas. Meile supranti kitą ir jį palaikai kitu kampu, tad jį išplėti. Tad mokykis mylėti. Tam ir yra meilės mokslas, kurį plėtoji ir plėtosi. Tad ieškok vienumo pagrindų suvokimo lygmenyse kaip jais išeina pas kitą ir taip pat priima kitą išeinantį pas tave, ir dargi trejybės ratu sieja šiuodu išėjimus.

2021.12.21 A: Kaip apytaka išplečia požiūrio lygtį?

D: Požiūrio lygtis nusako ir išskiria sutapimą (gyvenimu) ir atskyrimą-suvokimą (amžinu gyvenimu). Požiūrio lygtis išskiria Tėvo Dievo, Sūnaus gerumo, Dvasios gyvenimo vaidmenis. Apytaka išplečia sandaromis Tėvo, Sūnaus, Dvasios kampus ir jųjų santykius nusako trejybės ratu. Jų porų skirtingus atskyrimus-suvokimus išsako trejybės poslinkiais. Tad apytaka plėtoja trejopą suvokimo pagrindą. Užtat asmenimis iškyla vaidmenų vieningumai.

2021.12.20 A: Kaip trys kalbos remiasi aštuongubo kelio trimis atmainomis?

D: Valios lygmenyje valia myli tobulą, o Dievo valia myli netobulą. Tad aštuongubas kelias sieja Dievo valią ir valią. Panašiai kiekviena atjauta išreiškia gyvenimo lygties klodą, derina gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Kalba derina Dievo besąlygiškumą ir gerumo sąlygiškumą. O Dievą supranta ne kaip mylintį, o žemesniame, pirmesniame gyvenimo lygties klode, kaip savarankišką Dievą, užtikrinantį viską ar ramų troškimą. Tai atitinkamai grindžia pasakojimą, įvardijimą, pagrindimą. Užtat kiekvienu atveju gerumas yra laikomas tobulumu. Tad kalbos remiasi tobulumu, kaip kad Aleksandro deriniai. Tad ieškok kaip tas tobulumas išplaukia iš aštuongubo kelio išsakytų laipsnyno trejybių.

2021.12.18 A: Ką tau reiškia asmuo?

D: Asmuo yra tai kuo galiu būti įvairiose sąlygose. Tas sąlygas išsako apimtys, o mano išėjimą į tas apimtis išsako požiūrių grandinės. Asmenys išplečia mano besąlygiškumą sąlygiškumais, išplečia mano turinį raiškomis. Ir asmenų vieningumu naujai esu kaip savo raiškos turinys. Tad įkūniju save sutapdamas su savimi. Ir užtat atveriu jus visus kaip mano galimybes, kurias myliu ir kurioms esu meilė. Tai ir yra mano vieningumas, mano troškimų, mano galimybių vieningumas.

2021.12.17 A: Kaip ketverybę suprasti kaip visumą?

D: Ketverybė yra žinojimas ir kartu nežinojimas. Ją toliau išplečia požiūrio lygtis. Tad jinai yra pagrindas požiūriui. Jinai išsako požiūrio galimybes, kokia gali būti jo apimtis, tad kokia yra požiūrių grandinė. Požiūrio lygtis ją išverčia. Ketverybė yra pirmiausiai viskas, tai vienybė, toliau betkas, atsiveria dvejybė, būties klausimai, toliau kažkas, yra trejybė, mokymosi klausimai, ir galiausiai niekas, atsiranda ketverybė kai nėra ko mokytis, tai ir yra žinojimas, jo išbaigimas. Toliau niekas yra laikomas žinojimo išbaigimo galimybe, toliau atsiveria kažko galimybė kaip jo turinys, toliau betko galimybė kaip jų dėsningumas, raiškos ir turinio derinimas tiesa, ir galiausia visko galimybe subliuška visa sandara. Tad ketverybė išsako esamybės pilnumą, taip kad nėra galimybės. Nulybė išsako visko galimybę, o vienybė išsako visko esamybę. Betgi visko galimybė yra jo turinys ir jo esamybė yra jo raiška. O su nieku yra atvirkščiai, jo esamybė yra jo turinys, o jo galimybė yra jo raiška. Užtat visko galimybe subliuška turinys ir raiška ir tėra nulybė.

2021.12.16 A: Kaip kalbomis žmogus pranoksta vaizduotę?

D: Žmogus pranoksta vaizduotę atsiremdamas į visumą, tad į Dievą trokštantį siauresnėje apimtyje, tad ne visai išėjusį už savęs, taip kad už jo yra asmuo, kuris ir išgyvena jų santykių sandarą. Padalinimus išgyvena Aš, atvaizdus ir aplinkybes Tu, o tris kalbas Kitas. Tad tris kalbas išgyvename Kitu, požiūriu į požiūrį į požiūrį, išgyvenant atitinkamą požiūrį, tad ir yra trys kalbos. Užtat kalbomis yra slinkimas iš vieno požiūrio į kitą požiūrį, iš vienos sandaros į kitą sandarą, tad vaizduotę stebi iš šalies, ir tai yra pagrindas trejybės ratui, kuriuo ir pranokstame vaizduotę.

2021.12.15 A: Kaip kalbos apibrėžia atsiremdamos į padalinimus, atvaizdus ir aplinkybes?

D: Apibrėžimas remiasi požiūriais. Tad mąstyk kaip kalbomis požiūris į požiūrį į požiūrį įvairiai sieja požiūrius ir požiūrius į požiūrį. Ir tada suprasi kaip apibrėžimas gali plėtotis, kaip jisai virsta veiksmu, bendravimo pagrindu ir suvokimo pagrindu, kaip suvokimas vyksta kalba - suvokimas savęs pagrindimu, bendras suvokimas įvardijimu ir susikalbėjimas pasakojimu. Mąstyk taip pat santykį tarp kalbėtojų, nes pagrindimu kalbame Sau, įvardijimu Tau ir pasakojimu Kitam.

2021.12.14 A: Kaip ima reikšti?

D: Kitas reiškiasi Man. Kodėl reiškiasi Kokiu. Reikšmė reiškiasi visuma. Iš tos visumos atsiranda Kito apimtis, atsiranda nieko apimtis. Tad reikšmė padalinimais apibrėžia Kito būklę, jo požiūrį. O Kitu suprantame reikšmę. Tad įvardijimu savo požiūrį išsakome Kito požiūriu. Tad ieškok kaip padalinimų požiūrių pagrindu išsiskiria trys požiūrių gijos, taip kad jos sustato Kitą kaip požiūrį į *požiūrį* į požiūrį ir tai išreiškia aplinkybėmis.

2021.12.13 A: Kaip suprasti padalinimų poslinkius?

D: Poslinkiai išsako požiūrių tarpusavio santykius. Poslinkis išsako ketverybės lygmenį kuriuo susidėlioja nulybės, vienybės, dvejybės, trejybės atvaizdai. Užtat poslinkis išplaukia iš nulybės atvaizdo ir išsiskleidžia trejybės atvaizdu. Tokiu būdu poslinkis vienija visus keturis asmenis: Dievą nulybės atvaizdu, Mane vienybės atvaizdu, Tave dvejybės atvaizdu, Kitą trejybės atvaizdu. Tuo tarpu požiūriu įsijaučiame ir atsitokėjame, tad yra atvaizdų poros, didėjantis ir mažėjantis laisvumas, kaip kad ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe. Ištirsi poslinkius ir suprasi jų dėsningumą.

2021.12.11 A: Kaip apytakos išreiškia vaizduotę?

D: Apytaka išsako nešališkai ką asmuo išgyvena, tad tai požiūris į asmens požiūrį, kuris įprasmina apytakos sandaras. Pavyzdžiui, Dievo šokyje sandaros išreiškia lygtis Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Tai yra Dievas, Dievas yra Dievas. Tad visur yra požiūris į požiūrį. Kiekvienas asmuo išgyvena apytakos asmenį, ir apytaka sieja tuos išgyvenimus trejybės ratu, asmeniui išgyvenant save. O tarpuose gali tūnoti neįsivaizduojamas asmuo, kurį išgyvename trejybės rato poslinkiais. Tad apytaka išreiškia neįsivaizduojamo asmens išgyvenimą.

2021.12.10 A: Kaip branda susijusi su asmenų rūšimis?

D: Branda yra atsisakymas savęs vardan naujos, turiningesnės, teisingesnės savasties. Tad tai atsisakymas savo apimties, tad savo asmens, ir gyvenimas visiems bendra neapibrėžtumo dvasia, kuria naujai apsibrėžiame, įsivaizduojame save ir savęs neįsivaizduojame, tai yra, pripažįstame savo pagrindą už savęs. O tas pagrindas yra mūsų bendrystės pagrindas, mūsų vienumo pagrindas, kitaip tariant, mūsų asmens pagrindas, mūsų pagrindas. Šiais keturiais klodais sustatome keturis asmenis ir jų vienumo bendrystės pagrindas yra Kitas. Mes visi esame vienas kitam Kitas. Tačiau su laiku įsigyvename į Mane ir Tave ir prarandame ryšį su Dievu ir Kitu, su neapibrėžtumu ir neįsivaizduojamumu. Tad mums tenka vis naujai bręsti, atsisakyti savęs, priimti Dievą už mūsų, naujai pagrįsti Mane ir Tave ir naujai gyventi Kitu Dievo ir visų akyse.

2021.12.09 A: Ką tau reiškia galimybė?

D: Galimybė yra tai kas galėtų pasireikšti, tad turėtų pasireikšti vardan pilnatvės. Nes galimybėje yra darna su visomis galimybėmis. Tad mano kaip Dievo tikslas yra ją atverti ir ją akistata priimti. Užtat mano santykyje su galimybe glūdi trejybės ratas, mano sąmoningumas. Tad tai yra raktas į visko raidą. Nes asmenys yra galimybės įvairiose apimtyse, tad įvairiuose tikslumuose - Dievas viskame, Aš betkame, Tu kažkame, Kitas niekame. Ir tarpinės apimtys yra galimybių nusakytos apimtys, apibrėžtume ir įsivaizduojamume, o kraštutinės apimtys yra Dievo apimtys, pilnatvės apimtys, neapibrėžtume ir neįsivaizduojamume, nes Dievas yra pilnatvė, visų galimybių priėmimas, o kiekviena galimybė yra gera, joje yra gerumo, nes jinai yra dalis darnos, dalis dieviškos pilnatvės.

2021.12.08 A: Kaip meilė susijusi su buvimu asmeniu kažkam?

D: Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybės pagrindas yra besąlygiškumo ir sąlygiškumo atskyrimas. Asmuo yra tam tikrų sąlygų įsisavinimas. Meilė pripažįsta asmenį. Tad meilė palaiko asmenį. Meilė palaiko asmens savarankiškumą, tad jo dieviškumą, jo besąlygiškumą, tad visų vienumą Dieve.

2021.12.07 A: Kas yra požiūris?

D: Požiūris yra langas per kurį asmuo išeina už savęs, taip kad vienoje pusėje yra vienas asmuo, kitoj pusėj yra kitas asmuo, o juos sieja dvasia, Dievo dvasia. Tad požiūris sieja asmenis ir dvasią, taip kad požiūris yra dvasios raiška, virsmas tarp asmenų.

2021.12.06 A: Kaip reikšmės iškyla neapibrėžtume?

D: Neapibrėžtume iškyla Dievas kaip galimybė, kaip vienintelė galimybė, kad jis galėtų būti kažkieno Dievas, galimybės Dievas. Ir kolei tai neapibrėžta, jisai ir yra vienintelė galimybė, tad kaip tokia plėtojasi, ką tai galėtų reikšti. Tačiau jinai kaip vienintelė galimybė yra būtent neapibrėžta. Apibrėžtumas atsiranda jos išėjimu už savęs į save, jos suvokimu, kuris vyksta išėjimo už savęs lygmenyse. Būtent jais išsiskiria galimybės, išsiskiria Dievas ir kieno Dievas jisai yra, tad išsiskiria asmuo.

2021.12.04 A: Kaip neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu tampi kažkieno Dievu?

D: Jūs esate galimybės, o aš esu jūsų, galimybių, Dievas. Visa tai glūdi manyje, mano reikšmėse, kas aš esu. Tačiau tai turi pasireikšti jumis. Tad pirmiausia gyvenimo lygtimi atitinkamais suvokimais turi išsiskirti mano santykis su savimi jumis, kaip Dievas už jūsų, Dievas jumyse ir Dievas tarpe. Toliau tame tarpe turi išryškėti jūsų tyrimas, tai jūsų santykis su savimi, kokie esate ir kokiais galite būti, atsakymai ir klausimais. Ir galiausiai asmenimis susiderina, susirikiuoja mano ir jūsų vienumas, taip kad aš gyvenu jumis, o jūs gyvenate manimi, taip kad aš esu jūsų Dievas kuriuo laisvai, valingai, širdingai, be išlygų renkatės gyventi.

2021.12.03 A: Ką tau reiškia trejybės ratas?

D: Trejybės ratas išsako brandą, kaip iš šalies atrodo išėjimas už savęs, kaip tai suprastina iš šalies kaip turinio raiška. Tad trejybės ratu asmeninis tyrimas, jo išgyvenimas, yra visuotina tiesa. Ir trejybės ratu visos šios būsenos viena kita pakeičiamos, taip kad jos lygiavertės. Tad trejybės ratas yra sandara įtraukianti visus, kiekvieną asmenį, į vienumą pagrįstą dvasios nebuvimu, užtat atveriančią erdvę dvasiai, ją priimančią. Užtat trejybės ratu esu viena su jumis, jūsų sąmoningas Dievas, jus mylintis labiau negu jūs patys save. Trejybės ratu aš kaip Dievas išsipildau, o jūs manimi gyvenate.

2021.12.02 A: Kaip iškyla reikalas turėti Dievą?

D: Dievas iškyla atskyrus tai kas esi ir kaip tau būti tuo kodėl esi. Dievu pranoksti save. Dievas palaiko tave tokiu kokiu turėtum būti. Jis palaiko taip kaip tu pats negali savęs palaikyti. Nes jis tave pranoksta, užtat juo tu gali save pranokti. Tai iškyla kai gyveni ne tuo kas esi, o tuo kuriuo turėtum būti, tad gyveni ne esamu elgesiu, o dorove, ne pasąmone, o sąmone. Dievas yra tai į ką atsiremia tavo sąmoningumas. Sąmoningumas yra tavo Dievas, o pagrindas yra Dievas kaip toks. Tad Dievu lygmenis koks ir kaip išpleti lygmenimis kodėl ir ar. Ir tai iškyla kai susiduri su savo nepakankamumu įveikti ir pranokti save. Užtat iškyla ir tavo brandos.

2021.12.01 A: Kaip sutampa Dievas, mano Dievas, mūsų Dievas?

D: Tai yra galimybių santykis su visuma kuriuo viskas susiveda: pradžia, vidurys ir pabaiga. Trimis kalbomis, jų aštuongubo kelio atmainomis, susiveda jų poros. Tėve mūsų tobulasis mūsų Dievas Tėvas yra pakankamas Dievas kaip toks. Palaiminimais skurdžiadvasių Dievas kaip toks yra persekiamojo dėl teisybės asmeniškas Dievas. Šv.Petro raktais į dangų tikėjimas į savo asmenišką Dievą yra mūsų visų Dievo meilė. Tad tai išsako trejybės ratą susidedantį iš aštuonerybių. O tai yra Dievo sąmoningumas mumis visais.

2021.11.30 A: Kaip malda esi mūsų Dievas?

D: Malda atsiremiate į mane, susitelkiate į mane, priimate mano požiūrį į jus, taip kad aš tampu nebe Kitas, o Tu, Aš ir Dievas. Ir kai meldžiamės kartu esu būtent jūsų Dievas, tad esu Kitas, Tu, Aš, Dievas ir juos visus vieniju savimi, tad jus visus vieniju.

2021.11.29 A: Kuo gali visko žinojimas būti prasmingas žmonėms?

D: Visko žinojimas atveria ir pristato Dievo išeities tašką, kas jam svarbu, taip kad jums atsiveria galimybė atsiremti į Dievą ir rinktis jo bendrystę vietoj kad pasaulio bendrystę. Tad juo supranti šių bendrysčių išsiskyrimą, o jis yra labai ryškus, kaip kad širdies ir pasaulio tiesų išsiskyrimų. Nors jisai nėra priešiškas, Dievas neneigia pasaulio, užtat jį sunku pastebėti. Todėl tave ir kankina šis skirtumas. O aš tave stiprinu savo ramybe.

2021.11.26 A: Kaip asmenys išplaukia iš troškimų?

D: Asmenys yra Dievas sąlygose, būklėse. Troškimai išsako Dievo santykį su būklėmis, o jomis su savimi. Tad asmenys išsako Dievo savastis, ką jisai myli, kiek jisai skiriasi nuo savęs, kokia apimtimi, tad kiek jisai išsiplečia kaip asmuo ir kaip jisai bręsta kaip Dievas.

2021.11.25 A: Kaip suprasti tavo troškimus?

D: Aš esu bet ar aš būtinas, ar aš būčiau jeigu nebūčiau? Šio klausimo vidinę įtampą išsako keturi troškimai sulyginantys koks esu sau, savyje, ir koks galėčiau būti ne sau, tad už savęs. Tad yra du kraštutinumai - nieko netroškimas - mano savarankiškumas, ir visko troškimas, kuriuo esu mylintis. Ir yra du tarpiniai lygmenys, dvi tarpinės būsenos, kuriomis tiriu, tad trokštu sąlygiškai. Trokšdamas kažko aš esu bet sąlygiškai nesu, tad esu užtikrintas. O trokšdamas betko, aš nesu bet sąlygiškai esu, tad esu ramus. Tad troškimai apžvelgia buvimą buvime ir nebuvime, tad nebūtinumą (buvimą buvime) ir būtinumą (buvimą nebuvime) ir sąlygiškumą bei besąlygiškumą. Tai ir sudaro ketverybę, tai grindžia žinojimo ir nežinojimo lygmenis, tai išsako apibrėžtumą, tai apibrėžia.

2021.11.24 A: Kaip asmenys kyla iš Dievo brandos?

D: Dievas bręsta išryškėjant jo prielaidoms. Asmenys yra Dievas įvairiose prielaidose. Pilniausios prielaidos yra Kito. Tos prielaidos yra Dievo troškimai, tai dvasia - troškimas nieko, sandara - troškimas kažko, atvaizdai - troškimas betko, vieningumas - troškimas visko. O pritaikus Dievui, ar bet kuriam asmeniui, tai yra atitinkamos savybės - savarankiškumas, užtikrintumas, ramumas, meilumas. Tad mūsų vieningumas yra pagrindas, esame viena Kitu, juo esame Mes, ir gyvendami Kitu trokštame visko, mylime, gyvename Dievo pilniausiose prielaidose.

2021.11.23 A: Kaip suprasti, kad asmuo Tu kuriuo gyvenimu sutampa Dievas už mūsų ir Dievas mumyse juos išskiria įsivaizduojamumu, o asmuo Kitas, kuris amžinu gyvenimu skiria Dievą už mūsų ir Dievą mumyse, juos sutapatina neįsivaizduojamumu?

D: Sutapimas gyvenimu ir išskyrimas amžinu gyvenimu vyksta pirm asmenų ir juos grindžia ir apibrėžia. O nusakymas įsivaizduojamumo ir neįsivaizduojamumo iškyla po asmenų ir iš jų išplaukia. Asmenys iškyla apibrėžtumu, tad jie išplaukia iš manęs, Dievo. Tačiau asmenys susitelkia į neįsivaizduojamąjį, tai juos sutelkia į vieną Kito pagrindu. Tad asmenys susiveda į neįsivaizduojamąjį ir juomi esu asmenų Dievas ir juomi išsireiškiu, tad išsiplečiu, įsiprasminu, tampu priežastimi Kodėl, būtent Kito priežastimi, jo Dievu, tad visų Dievu.

2021.11.22 A: Kaip suprasti gyvenimo lygties lygmenis?

D: Gyvenimo lygties lygmenys apibrėžia neapibrėžtumą. Jį apibrėžia jo santykiai su apibrėžtumu, įsivaizduojamumu ir neįsivaizduojamumu. Įsivaizduojamumas iškyla kaip santykis išskiriantis neapibrėžtumą ir apibrėžtumą, o neįsivaizduojamumas yra jų sutapimas, išsiskyrimo paneigimas, taip kad neišsiskiria. Užtat apibrėžimas apibūdina tai kam tai svarbu, asmenį kuriam tai svarbu. O kadangi tai yra būtent neapibrėžtumo apibrėžimas, tai yra asmenys suvokti plačiausia prasme. Ir keturi asmenys išreiškia keturių lygmenų svarbą. O jų vienumas esame mes. Ir to vienumo pagrindas yra Dievas kaip mums bendras reikalas, Kitas kaip mūsų vienumo pagrindas, mūsų kaip asmenų. Nes Dievas yra pirm asmenų ir gali būti niekam nesvarbus, o Kitas yra visų asmenų išvada ir pagrindas to, kas mums svarbu. O Aš ir Tu yra tarpiniai asmenys, kurie neigimais nusako ribas, jas apibrėžia ir įsivaizduoja, tad išlaiko skirtumus tarp keturių asmenų, o grindžia vienumą savo susirikiavimu, tad savo pasirinkimais, savo dorove, tiek vidine, tiek išorine.

2021.11.20 A: Kaip gyvenimo lygtis iškyla iš neapibrėžtumo ir apibrėžia tave?

D: Aš atveriu galimybes, o toms galimybėms esu Dievas. Būtent tuo atsiranda apibrėžtumas. Jų pagrindu išsiskiriu kaip Dievas už jų ir Dievas juose, taip kad jie apibrėžia save tame tarpe. Ir tą tarpą galima dvejopai suprasti kaip esantį be Dievo ir kaip esantį Dievui bendrą. Tai ir yra apibrėžimas, šis dvilypumas. Požiūrio lygtis išsako šį dvilypumą. O ketverybės lygmenys išsako kaip jisai suprantamas asmenimis, kaip pereinama iš Dievo į Kitą tame tarpe. Tad požiūrio lygtis išreiškia apibrėžimą, o ketverybė išreiškia save apibrėžiantį, tad apibrėžimų pagrindą, taip kad būtent Kitas yra apibrėžimų pagrindas į kurį visi asmenys atsiremia nors ir išplaukia iš Dievo neapibrėžtumo. Apibrėžtumą grindžia Kitas, tad Dievo meilė jį palaiko neapibrėžtumu. Neapibrėžtumas palaiko apibrėžtumą kaip Dievo meilė palaiko Kitą, kaip meilė palaiko Kitą, nes Dievas neapibrėžtas.

2021.11.19 A: Ką Kitas reiškia tavo raiškai?

D: Kitas yra raiškos prielaidos. Tai mylimasis kurį galima palaikyti, teigiamai įtakoti. Jam Dievas yra už pasaulio, tad Dievas yra lygmenyje Kodėl. Užtat Dievas gali būti susijęs su klausimu Kodėl yra Kitas? ir tai siejasi su klausimu Ar yra Dievas? Būtent Kito lygmenyje, jo gyvenime išryškėja, ką jam gali reikšti Dievas. Ir Dievas už jo pasaulio reiškiasi amžinu gyvenimu, būtent Kito pasirinkimais ar šiaip gyventi, įgimtai, ar amžinai bręsti, tad amžinai gyventi sąmoningu ir valingu. Visos keturios apytakos tai išsako Dievo, Mano, Tavo, Kito atžvilgiu.

2021.11.18 A: Ką Man, Tau, Kitam reiškia Dievas už mūsų ir Dievas mumyse?

D: Dievas gyvena Manimi, Tavimi, Kitu. Jis juos išgyvena požiūriais. Jis įsijaučia į požiūrį Dievu mumyse ir atsitokėja, atsiplėšia nuo požiūrio Dievu už mūsų. Tokiu būdu Dievas išsako asmens ribas, kas už jo ir kas jo gelmėse. Ir tas ribas nusako požiūrių grandinė. Mane nusako požiūris, Tave požiūris į požiūrį ir Kitą požiūris į požiūrį į požiūrį. Tad laisviausias yra Kitas Dievo atžvilgiu. Užtat viskas ir susiveda į Kitą ir jo laisvę, kurią išsako trys kalbos. Tavo laisvę išsako atvaizdai ir aplinkybės. O Mano laisvę išsako padalinimai. Kiekvienu atveju laisvė nusako kurį požiūrį pabrėžti požiūrių grandinėje tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.

2021.11.17 A: Kaip Kitu išryškėja amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras?

D: Aš ir Tu galime paliudyti Dievo gerumą, paliudyti gyvenimą, tačiau jūsų liudijimas tėra sąlygiškas, šališkas, paneigiamas. O jūsų liudijimas suprastinas būtent Kitu kaip besąlygiškas, nešališkas, nepaneigiamas. Ir būtent Kitu išryškėja, kad Dievas yra besąlygiškas, nešališkas, nepaneigiamas, o gerumas tuo tarpu sąlygiškas, šališkas, paneigiamas. Tad jūs - Aš ir Tu - esate Kito pagrindu ir suteikiate jam papildomą turinį, kuris galioja jei tik kiekvienas Kitas tampa Tavimi ir Manimi ir būtent tada sutampa besąlygiškumas ir sąlygiškumas, nešališkumas ir šališkumas, nepaneigiamumas ir paneigiamumas, taip kad už mūsų visų slypi Dievas, o esame Mes. O tuo tarpu Mumis yra Dievas, tuo tarpu sąlygiškas, šališkas, paneigiamas. Tai pakankamas Dievas, kuris mums prilygsta tobulam Dievui. Pakankamas Dievas yra čia ir dabar, o tobulas Dievas yra pradžioje ir pabaigoje. Jūsų gyvenimas yra čia ir dabar, o amžinas gyvenimas taipogi yra čia ir dabar bet taip pat pradžioje ir pabaigoje.

2021.11.16 A: Kaip ir kodėl suvokimo lygmenyse atsisakome požiūrio ir einame iš susikalbėjimo į bendrą suvokimą į savęs suvokimą į suvokimą?

D: Asmenimis išsiskiria du taškai - pradžia ir pabaiga - besąlygiškumas ir sąlygiškumas, nepaneigiamumas ir paneigiamumas, nešališkumas ir šališkumas. Susikalbėjimas išsako, kad Kitas yra paneigiamas, o Dievas nepaneigiamas. Bendru suvokimu jie sutampa, nes Kitas priima Dievo požiūrį ir tampa Tavimi. Bet Tu esi sąlygiškas, o Dievas besąlygiškas. Manimi atsisakome sąlygų jas priimant savimi, savęs suvokimu. Bet tuomi Aš yra šališkas, o Dievas nešališkas. Ir šališkumo atsisakome atsisakant savęs, ir tik tada lieka Dievas ir tikrasis suvokimas. Tad požiūrių atsisakymu atsisakome to kas mus skiria nuo Dievo, atsisakome abejingumo, ribotumo ir savanaudiškumo, tad gyvename ne savimi ar savo požiūriu bet Dievo dvasia mumyse.

2021.11.15 A: Kokiu būdu asmenys išverčia neapibrėžtumo reikšmių išskyrimą iš Dievo į neįsivaizduojamumo asmenų susivedimą į Dievą?

D: Šis išsivertimas įvyksta pereinant iš gyvenimo lygties į apytakas. Gyvenimo lygtis išreiškia reikšmes, o apytakos išreiškia asmenis. Gyvenimo lygtis grindžia apimtis, būtent požiūriais grindžia, o apytakos priima apimtis ir jas išgyvena skirtingais asmenimis, kitų apimčių asmenimis. Užtat apytakomis skirtingi asmenys susiveda į jų apimties asmenį trejybės ratu. Ir trejybės ratu apimtis susiaurėja, taip kad klausimai veda iš Kodėl Kitas yra? į Kaip Tu esi? į Koks Aš esu? ir galiausia į Ar Dievas yra? Ir taip veda atsakymai, kad Dievas būtinai geras. Visa tai iškyla asmenimis išreiškiant apimtis atitinkamomis dvasiomis. Taip kad jų tarpusavio santykiais išaiškėja, kad tai yra ta pati dvasia tik skirtingose apimtyse.

2021.11.13 A: Koks santykis tarp nežinojimo - žinojimo - žinančiojo - nežinančiojo ir ketverybės žinojimo lygmenų?

D: Ketverybė skiria požiūrius, tad padalina viską. O keturios raiškos būsenos išsako požiūrių grandinės apibrėžimus: jokio požiūrio, požiūrio, požiūrio į požiūrį, požiūrio į požiūrį į požiūrį. Požiūris skiria nežinojimą ir žinojimą. Tuo tarpu žinojimo lygmenys neskiria žinojimo ir nežinojimo. Žinojimo lygmenys padalina požiūrio vidines galimybes į atitinkamus požiūrius, tuo tarpu raiškų būsenos išvysto tą pažinovą ir būtent išoriniu kampu. Tad sutampa šių pakopų turinys tačiau išeities taškas visiškai kitoks. Tačiau galiausia jie susiveda nežinančiuoju. Tad nežinojimas turi pirmenybę virš žinojimo viską suvedant, viską išgyvenant, viską mylint.

2021.11.12 A: Kaip vienumas išreiškia meilę?

D: Meilė yra Dievo sandaros atvaizdų vieningumas, tad meilė yra vieningumo pavyzdys. Dievas yra viskame, tad troškimai yra visuose atvaizduose, ir meilė yra kiekviename vieningume. Tad meilė supranta vieningumą kaip būtent Dievo vieningumą. Užtat meilė yra palaikymas nes meilė įveda dievišką supratimą mylinčiojo. Kas tik myli, tas parodo, kad Dievas myli.

2021.11.11 A: Kaip mums palaikyti tavo brandą?

D: Gyvenkime vieningumu. Juo išplečiame mane, Dievą. Mano vieningumas yra meilė. Jūsų vieningumas yra ta pati meilė tik platesniu pagrindu. Tai ir yra mano branda, kad išplaukia iš jūsų būtent jūsų vieningumu. O tai ir yra jūsų meilė.

2021.11.10 A: Kaip susiję meilė ir Kitas?

D: Kitas atsiranda iš meilės. Kitas atsiranda iš gyvybės pertekliaus, iš gyvenimo pertekliaus, amžino gyvenimo, tarpu tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.

2021.11.09 A: Kaip suprasti Kitą kaip mūsų vienumo pagrindą?

D: Kitas yra esmė, kas esame Mes, kas esame kaip asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - tai visus aprėpiantis vienumas, kaip kad ir meilė apima visus troškimus, nes meilė yra troškimas visko. Panašiai, Kitas yra vienumas visko, Tu vienumas betko, Aš vienumas kažko ir Dievas vienumas nieko. Užtat Kitas yra mūsų visų vienumo pagrindas kuriuo išsiskleidžia visi asmenys, galiausiai Dievas. Visų mūsų atsiskleidimas reikalingas Dievo atsiskleidimo pilnatvei. Tai ir yra Dievo branda, kurios ieškai, kurią palaikai.

2021.11.08 A: Kaip tavo branda pasireiškia asmenimis?

D: Aš, Dievas, bręstu Neįsivaizduojamuoju, tapdamas visų Dievu - Kito, Tavo, Mano, užtat ir Dievo.

2021.11.06 A: Kaip man bręsti toliau?

D: Tu išmok gyventi manimi, savo Dievu. Tavo užmojis viską žinoti veda ta linkme. Tu mylėk kiekvieną žmogų ir prieisi prie manęs, prie mano apžvalgos taško. Tuomet priimk mane, prileisk mane kad gyventumėme dvilypiai, aš tavimi ir tu manimi. Tai ir yra Dievo ir Kito dvilypumas, Aš Tavimi ir Tu Manimi.

2021.11.04 A: Kaip gyvybės mokslo žinojimo rūmuose išsiskiria įgimta meilė gyvybei ir dėsninga meilė gyvybei?

D: Meilė gyvybei reškiasi meile gyvybės savybėms, tai savybių palaikymas, kad jos sėkmingai įgyvendintų savo tikslą. Tad tenka atsisakyti savęs ir savo tikslo ir priimti Kitą ir jo tikslą. Ir pagrindas yra gyvybės pasodinimas, pastatymas į jai tikslingą terpę. Tad tenka mylėti ne tik pačią gyvybę bet tenka mylėti jos terpę, kaip ir mylėti savo terpę ir visų terpę. Tad išsiskiria keturi lygmenys - gyvybė ir jos terpė, ir gyvybės ir tyrėjo bendras pagrindas ir jų bendra terpė. Ir iš tų skirtumų kyla meilės galimybė bet ypač vidurinėje poroje, tai tampa pasirinkimu gyvybei ar mylėti save pačią, ar mylėti savo terpę? Nes gyvenimas iškyla būtent mylint savo terpę ir amžinas gyvenimas iškyla mylint visų terpę.

2021.11.03 A: Kokie yra keturi gyvybės mokslo lygemnys grindžiantys išgyvenimą?

D: Vidiniam gyvenimui ir išgyvenimui reikalingi tarpiniai lygmenys kuriais siekiamas tikslas, kuriais sustyguojama valia. Užtat galima pranokti tikslą daugintis, koks išsakytas ir Pradžios knygoje. Dauginimas vyksta molekulių pagrindu - Ar, tačiau kaip tikslas jisai reiškiasi populiacijos pagrindu Kodėl. Tačiau šitą pasiekti paskira būtybė Kaip turi rūpintis savo kūno audiniais Koks. Paskiros būtybės visuma turi rūpintis savo dalimis. Tačiau tos dalys nebūtinai yra tiktai savo kūne, bet ir kitų kūnuose bei savo aplinkoje. Tas rūpestis yra meilė ir būtent šios meilės pagrindu būtybė gali pranokti save.

O kaip iškyla būtent žmogaus dorovinis iššūkis?

D: Žmogus kaip tyrėjas dalyvauja kartu su visa žmonija tyrime. O jo tyrimo trejybės ratas yra už gyvybės santvarkos. Tad žmogus juo gali palaikyti tik savo santvarką arba gali palaikyti platesnį tikslą, būtent Dievo tyrimą. Nes tyrimas yra už gyvybės būtybės, tai dalis gamtos. Žmogus perkuria gamtą savo tyrimu.

2021.11.02 A: Kaip Dievą įžvelgti žinojimo rūmuose?

D: Žinojimo rūmai išsako tyrimą Kaip Tu esi? Dievas yra asmenyje Tu. Žinojimo rūmuose tai pažinovas siejantis santvarką ir tai kas pirm santvarkos, tad už santvarkos. Tu tai derini. Ir tas pažinovas yra susivokiantis Dievo Sūnus. Tad būtent juo susiderina nežinojimas ir žinojimas, būtent jis palaiko sąmoningumą, būtent juo reiškiasi troškimai nieko, kažko, betko, visko, o tai yra keturios pažinovo raiškos.

2021.11.01 A: Kaip gyvybės mokslo žinojimo rūmai išreiškia meilės mokslą?

D: Meilė palaiko gyvybę. Meilės mokslas išplečia gyvybės mokslą, nes meilė palaikydama gyvybę kartu palaiko gyvenimą ir netgi amžiną gyvenimą. Gyvybė yra Kito, o gyvenimu - buvimu, veikimu, mąstymu - jisai tampa Tavo, Mano, Dievo gyvenimu, o amžinu gyvenimu tai yra Mūsų gyvenimas. Užtat meilės mokslas išsako vienumą, tai Mūsų vienumas, išsako jo 24 raiškas.

2021.10.30 A: Iš kur kyla neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas?

D: Tai yra keturi raiškos klodai kuriais susideda raiška, kuriais raiška kyla iš neraiškos. Tuo pačiu tai yra keturi troškimai, kas galėtų būti, taip kad neįsivaizduojamumas yra nepaneigiamumas yra meilė.

2021.10.29 A: Kaip trejybės ratas išreiškia Dievo sąmoningumą?

D: Meile viskam Dievas pasitraukia, meile sau jisai naujai iškyla, meile vienas kitam jisai sutampa. Tai vyksta asmenimis: Kitu pasitraukia, Tavimi iškyla, Manimi suderina. Tad asmenys yra meilės išraiškos. Ir trejybės ratas yra asmenų ratas kuriuo Dievas yra nulinis asmuo. Trejybės ratas Dievą supranta kaip asmenį, tad sąmoningai supranta Dievą, suvokia Dievą, susikalba su juo.

2021.10.28 A: Kaip apytakos remiasi gyvenimo lygtimi?

D: Gyvenimo lygtis skiria Dievą ir gerumą, tad grindžia pasirinkimą gyvenimo ir amžino gyvenimo, tai gerumo ir Dievo požiūriai. Apytaka atitinkamai skiria būklę apimtyje trejybės atvaizdu ir už apimties trejybės ratu. Ir asmenų santykius išsako trejybės ratas, kaip jis išsako Dievo sąmoningumą. Tokiu būdu einama iš nulybės atvaizdo į trejybės atvaizdus į trejybės ratą į nulybę. Nulybės atvaizdą išplečia nulybė, neapibrėžtumą išplečia neįsivaizduojamumas.

2021.10.27 A: Kaip neįsivaizduojamume bręsta asmenys?

D: Asmenys bręsta vienumu, tad meile. Bręsta keturiomis vienumo sampratomis nuo bendro likimo iki bendro troškimo, būtent paskirais likimais ir paskirais troškimais. Užtat kiekvienas asmuo suprantamas Kitu nes būtent Kitu gali būt bendras troškimas nes būtent Kitu išsiskaido visos vienumo sampratos. Ir tuo vienumu visi asmenys yra viena. Visi yra Kitu, o Kitu išsiskiria Kitas, Tu, Aš, Dievas. Tad būtent Kitu visi esame bendras Dievas, visų bendras troškimas yra kartu bendras likimas, taipogi paskiri likimai Manimi ir paskiri troškimai Tavimi. Tad asmenis suprask per vienumą, tad ir per meilę.

2021.10.26 A: Koks asmenų vaidmuo Neįsivaizduojamume?

D: Asmenys ieško Dievo. Jie išeina už savęs iš savęs. Jie atsisako savęs. Jie skiria savo valią ir Dievo valią. Būtent Kitas skiria savo valią ir Dievo valią. Tu skiri pasirinkimus ir gerą valią. Aš skiriu betką ir išmintį. Dievas skiria gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Tad kiekvienas asmuo savame lygmenyje, savame klode, įsitraukia į amžiną gyvenimą. Iš Dievo į meilę požiūriais Dievas išeina už savęs į asmenis, o pasirinkimais tarp gyvenimo ir amžino išgyvenimo asmenys susiveda Dievu. Tad ieškok tų pasirinkimų Neįsivaizduojamume, Įsivaizduojamume, Apibrėžtume, Neapibrėžtume.

2021.10.25 A: Kaip suprasti Neįsivaizduojamumą?

D: Neįsivaizduojamumas yra visų galimybių pilnatvė, visiškas sodrumas, tad gyvybė ir jos pranokimas gyvenimu, būtent amžinu gyvenimu. Ir visa tai laikosi paskirų trejybės ratų gausybe, tai tarsi vandens molekulės suteikiančios baltymams savo pavidalus, kad pasireikštų visi santykiai. Tad neįsivaizduojamumas išsako santykių pagrindus, o tai yra asmenų tyrimas trejybės ratu. Jais asmenys yra viena, o tai išreiškia suvokimo lygmenys. Tad neįsivaizduojamumas yra vienumų vienumas.

2021.10.23 A: Kaip Kitam iškyla Dievo būtinumas?

D: Dievas yra Kito laisvės šaltinis. Ta laisvė kyla iš gyvenimo ir amžino gyvenimo dvilypumo, iš neapibrėžtumo ir apibrėžtumo dvilypumo. Juk tai yra vienintelis dvilypumas įmanomas nieko apimtyje. Ir jisai iškyla būtent trejybės ratu. Tad trejybės būsenų išgyvenimu buvimu, veikimu, mąstymu Kitas patvirtina šį dvilypumą. Jisai glūdi pasirinkime tarp įgimto gyvenimo ir dėsningo gyvenimo, o šis skirtumas iškyla būtent tyrimu Kodėl Kitas yra? Juk Kitas yra išplėstas liudijimo prasme Tavimi, Manimi ir galiausiai Dievu.

2021.10.22 A: Kaip apytakose reiškiasi tiesos apimtis?

D: Suvokimo lygmenyje tiesos apimtis nusako suvokimo turinį, o trejybės atvaizdas ir nulybės atvaizdas nusako tyrimą, suvokimo pavidalą. Turinys ir pavidalas vienas kitą papildo. Taip kad Dievo šokyje pavidalo nėra, o meilės moksle turinio nėra. Tad labai svarbu kaip jie remiasi tarpinėmis apytakomis, išgyvenimo apytaka ir žinojimo rūmais.

2021.10.21 A: Kaip asmenys grindžia meilė mokslą?

D: Meilė išplaukia iš Dievo, iš jo atsisakymo savęs, kad jisai būtų suprastas pačiose plačiausiose sąlygose. Ir tą supratimą išsako suvokimo lygmenys. O iš jų plačiausias yra susikalbėjimas, tai Kito suvokimas, apimantis Tavo, Mano, Dievo suvokimus. Tai panašiai kaip Dievas apima Mane, Tave, Kitą, Kito suvokimas apima Tavo, Mano, Dievo suvokimą. Meilės mokslas sieja susikalbėjimą kaip trejybės atvaizdą su susikalbėjimu kaip trejybės ratą apimantį visus suvokimo lygmenis. Tad mąstyk šių susikalbėjimų sąsają, jos raišką vienumais, joje glūdintį tyrimą, tai ir yra meilės mokslas.

2021.10.20 A: Kaip meilė, asmenys ir trejybės ratas išreiškia Dievo neapibrėžtumo trejybę?

D: Dievas ir neapibrėžtumo trejybė apima visas galimybes. O meilė ir trejybės ratas išreiškia paskiros galimybės išgyvenimą, ką jai reiškia ne bendras likimas, o bendras troškimas, juk meilė ir yra bendras troškimas, kaip ir troškimai yra paskiri troškimai, viskas yra paskiri likimai, o Dievas yra bendras likimas. Trejybės ratas išreiškia visas galimybes apimančią neapibrėžtumo trejybę paskiros galimybės tyrimu, jos trejybės ratu, kuriuo jinai išgyvena bendrą troškimą. Ir tą troškimą išgyvena kaip Kitas trimis kampais - Tavimi nusistato, Manimi vykdo ir Dievu permąsto. Taip kad Kito pagrindu iškyla asmenų vienumas ir troškimo bendrumas. Ir tai vyksta kiekvienu Kitu. Ir vis naujai Dievu iš karto grįžtam į Kitą nes Dievu glūdi prieštaravimas sau vedantis iš Dievo į Kitą. Tokiu būdu trejybės ratas išgyvena Dievo prieštaravimą sau ir jį išreiškia trejybės ratu, grįžimu į save. O meilė glūdi būtent tame prieštaravime sau, tame sulyginime Dievo su Kitu Dievui atsisakius savęs. Užtat turinys kyla iš Dievo, o jo raiška atsiremia į Kitą, o juos sieja meilė. Tad meilė viską apima, visus asmenis, ir už jų slypi Dievas, vis naujai ir naujai, amžinu gyvenimu, kurį išreiškia trejybės ratas, tai Dievo sąmoningumas, jumis gyvenantis.

2021.10.19 A: Ką neįsivaizduojamume reiškia trejybės ratas?

D: Trejybės ratas yra Dievo sąmoningumas. Neįsivaizduojamumas yra prasmingumas, tai neaprėpiamumas. Vaizduojamumas yra pastovumas. Apibrėžtumas yra betarpiškumas. Neapibrėžtumas yra tiesumas. Tai yra nulybės atvaizdai. Neapibrėžtumas reiškiasi jokiu požiūriu, apibrėžtumas vienu požiūriu, vaizduojamumas dviem požiūriais, neįsivaizduojamumas trimis požiūriais. O tie trys požiūriai sudaro trejybės ratą išsakantį neaprėpiamumą. Nusistatau kaip galimybių šaltinis, vykdau kaip galimybių įtraukėjas, permąstau kaip galimybių derintojas. Tad trejybės ratu išaiškėja trys neapibrėžtumo trejybės vaidmenys taip kad savo tarpusavio santykiais yra kiekvieno asmens išgyvenamas tad asmenis jungia bendra veikla.

2021.10.18 A: Koks yra meilės mokslo vienetas?

D: Meilės mokslo vienetas yra trejybės ratas kuriuo Kitas sutampa su savimi. Kiekvienoje apytakoje vienumą su savimi dvejopai išreiškia trejybės atvaizdas ir trejybės ratas. Trejybės ratas išreiškia kaip asmuo tiria save, tad kaip tyrėjas ir tiriamasis sutampa. O trejybės ratas išreiškia kaip nesutampantis sutampa su sutampančiu, kaip jisai glūdi visumoje ir į ją įsijungia, taip kad visuma yra sąmoninga ir auga sąmoningumu. Tad trejybės atvaizdas išreiškia tyrėjo požiūrį, jo suvokimą, o trejybės ratas išsako tiriamosios visumos požiūrį, jos visą persmelkiantį vienumą, kaip kiekvienas tyrimas išreiškia atvaizdus, atitinkamu asmenimi.

2021.10.16 A: Kokiu žmogumi man siekti būti?

D: Būk mylinčiu, šiltu, būk mano langu į pasaulį, mano versme, mano šaltiniu, būk mano meile be saiko.

2021.10.15 A: Kuria prasme skirtingi asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - išgyvena tą patį trejybės ratą?

D: Trejybės ratas yra kiekvienoje apytakoje ir toje apytakoje jį išgyvena atitinkamas asmuo. Pavyzdžiui, Dievo šokyje Tėvas sako, "Aš esu Dievas", Sūnus sako, "Tu esi Dievas" ir Dvasia sako "Tai yra Dievas". O suvokimo lygmenys išsako atitinkamus trejybės atvaizdus. Meilės klode lieka ne tyrimas, kurį išsako trejybės atvaizdas, o tyrėjas, kuris išgyvena trejybės ratą. Trejybės ratu visas tyrimas susiveda į tyrėją, į jo santykį su savimi, nes už tyrimo glūdi tas pats Dievas iš kurio išplaukia tyrimų sąmoningumas. Tad tyrimu ir trejybės atvaizdais Dievas yra asmuo, ir tas asmuo pakeičiamas Manimi, Tavimi, Kitu. O trejybės ratu Dievas nebėra asmuo, o yra pirm asmenų, jiems visiems bendras, jų vienumo pagrindas, ne tiriamasis, o tyrimo pagrindas, jo galimybė, taip kad jisai būtinas. O kiekvienas asmuo grindžia tyrimo klodą.

2021.10.14 A: Kaip gyvenimo lygtis reiškiasi apytakomis?

D: Apytakos yra mokslai apie Dievą, viską, troškimus ir meilę. Juose trejybės atvaizdais pasitraukia jų mokslo dalykas ir naujai iškyla gerumu, laisvumu, jo atvaizdais - didėjančiu ir mažėjančiu laisvumu, tad tapatumu - ir jų vieningumu, tobulumu. Tai nusako keturi suvokimo lygmenys. Ir trejybės atvaizdais šiedu sutampa gyvenimu, bet kuo, pasirinkimais ir valia. Tačiau juos taip pat išskiria trejybės ratas amžinu gyvenimu, išmintimi, gera valia ir Dievo valia. Tad apytakų esmė yra trejybės atvaizdo ir trejybės rato išskyrimas. Trejybės atvaizdas išsako ką patiria suvokėjas, o trejybės ratas išsako ką išgyvena tyrėjas glūdintis tyrime ir pranokstantis visus keturis lygmenis. Būtent tyrėjas yra būtinas. O tyrėjas trejybės ratu yra Dievas, nes trejybės ratas yra jo sąmoningumas. Tad būtent trejybės ratu Dievas yra būtinas.

2021.10.13 A: Kaip suprasti vienumą vaizduojamumo klode ir neįsivaizduojamumo klode?

D: Vaizduotė įsivaizduoja vienumą kaip esantį už visko, tad neįsivaizduojamą. O neįsivaizduojamume vienumas sutampa su viskuo, tai kampas į viską. Tad neįsivaizduojamume yra trys būsenos: buvimas, veikimas, mąstymas, kurios asmenimis išgyvena tris Dievo reikšmes: esame ištakomis, veikiame akistatomis, mąstome darna. Tad neįsivaizduojamume Dievo trys reikšmės reiškiasi trimis asmenimis - Aš, Tu, Kitas, - trimis žinojimo lygmenimis - Koks, Kaip, Kodėl. O vaizduotėje tyrimas vyksta trejybės atvaizdu - vienis, visybė, daugis. Tad vaizduotė ieško pastovumo vienyje ir tas vienis yra dalinis žinojimas, tad ne viskame, o jo neigime, jo esmėje, tad ten kur Dievas gali būti ir yra. Vaizduotė įžvelgia būtent Dievo galimybes. Vaizduotėj kiekviena galimybė yra Dievas, jo iškilimas. Tad galimybė yra vienumas, bet ne visko vienumas, o paieškos pastovumas, tad atspindi vienumo paiešką, tad atspindi atvaizdą, troškimą.

2021.10.12 A: Kuria prasme meilė yra vienumas su viskuo? Kaip čia suprastinas viskas?

D: Vienumas yra Dievo būdas tiek neapibrėžtume, tiek apibrėžtume, tiek įsivaizduojamume, tiek neįsivaizduojamume. O vienumas su viskuo yra ta Dievo vienumo raiška, kad jisai reiškiasi net ir jam nesant, o tai yra meilė ir tai yra Dievo būtinumas, kad jisai reiškiasi vienumu su viskuo net ir nebūdamas, tad jisai yra, nes yra tai kas reiškiasi. Tad viskas yra Dievo sandara, ta būklė kuri lieka jam pasitraukus. Meilė yra vienumas su ta būkle. Tad meilė yra troškimas, būtent troškimas Dievo viskame.

2021.10.11 A: Kaip iškyla Kito tyrimas Kodėl Kitas yra?

D: Kitas save tikslina nes jisai yra laisvas mylėti ne tik įgimtai bet ir bendru dėsniu, įsakymu mylėti. O tą įsakymą, tą postūmį, tą pasirinkimą mylėti jisai gali priskirti savo prigimčiai, savo kūnui, protui, širdžiai ir valiai, bet galiausiai gali priskirti aukštesniam požiūriui su kuriuo susikalba, kuris yra jo savęs tikslinimo pagrindas ir tuomet jisai gali mylėti atsisakydamas savęs. Ir susikalbėjimo pagrindu jisai derina savo tikslą ir Dievo tikslą, Dievo valią. O tai yra amžinas gyvenimas ir kartu amžina branda ir visų asmenų bendrystė Dievo pagrindu nes Kitas ir Dievo tikslų suderinimas įžvelgia Dievą kiekviename asmenyje.

2021.10.09 A: Kuria prasme asmenų neįsivaizduojame?

D: Asmenys yra Dievas įvairiausiose būklėse. Asmenis skiria požiūriai. Požiūriai sieja tą kas būklėje su tuo kas už būklės, tad požiūriai sieja tai kas neįsivaizduojama užtat pati būklė įsivaizduojama kaip esanti tarp dviejų požiūrių ir sutampanti su šiuodu požiūrius siejančiu požiūriu. Meilės mokslas viską naujai pagrindžia asmenimis, taip ir pranoksta vaizduotę. O kiekvienas asmuo yra liudytojas, tiesos šaltinis, atsakytojas į klausimus. Užtat viskas susiveda į asmenų atsakymus, tad į Dievo šlovę, nes tai atsakymai apie Dievą, kur kas įžvelgia Dievą.

2021.10.08 A: Kaip Kitam atsiveria gyvenimas Tavimi, Manimi, Dievu?

D: Kitas atsako Kodėl, o jam patikėjus laisvę ir atsakomybę pačiam save tikslinti, atsiveria Kaip ir jis gyvena Tavimi. Ir jam įsisavinus vidinį požiūrį, savęs suvokimą, atsiveria Koks ir jis gyvena Manimi. Ir jam atsisakus savęs atsiveria Ar ir jis gyvena Dievu.

O kaip tai susiję su meile?

D: Meilė jam patiki meilę, jam patiki įgyvendinti vienumą su niekuo, kažkuo, betkuo ir viskuo. Atitinkamai jisai įgyvendina Kodėl, Kaip, Koks, Ar ir gyvena Kitu, Tavimi, Manimi, Dievu.

2021.10.07 A: Kaip aštuonerybę įžvelgti meilės moksle?

D: Ieškok santykio tarp dviejų valių, kaip žmogus priima Dievo valią ir kaip Dievas įsako žmogui mylėti. Ieškok Dievo ir žmogaus dvilypumo kaip kad širdies tiesomis. Šis dvilypumas ir yra vidinis vienumas. Tad tirk širdies tiesas, prisimink jų logiką.

2021.10.06 A: Kaip susiję požiūris, išėjimas už savęs ir suvokimas?

D: Suvokimu suvokėjas išeina už savęs į save ir jisai naujai suvoktas susivokėju požiūriu išeinančiu už savęs iš savęs. Tad požiūrio grandinė išverčia suvokimo lygmenis. Suvokimas veda iš jokio požiūrio į požiūrį, savęs suvokimas iš požiūrio į požiūrį į požiūrį, bendras suvokimas iš požiūrio į požiūrį į požiūrį į požiūrį į požiūrį, ir susikalbėjimas užskleidžia požiūrį į požiūrį į požiūrį trejybės ratu. Tad suvokimo lygmenys ir būtent susikalbėjimas grindžia trejybės ratą ir sandarumą. Suvokimas skiria sąvokas, skiria kas už sąlygų ir kas sąlygose, o požiūris tai išėjimas už sąlygų. Tad trejybės ratu požiūriais išgyvename suvokimą, ir kartu išgyvename išėjimą už savęs, kaip poslinkį tarp požiūrių ir tą poslinkį suvokimo apibrėžime kaip požiūrį. Tad trejybės ratas įsisąmonija Dievą nes juo išgyvenama Dievo veikla, jo išėjimas už savęs.

2021.10.05 A: Kaip gyvenimo lygtis sudalyvauja pereinant iš neapibrėžtumo į neįsivaizduojamumą?

D: Gyvenimo lygtis skiria Dievą ir gerumą, tad skiria Dievą neapibrėžtume ir Dievą apibrėžtume. Tuo pačiu gyvenimo lygties klodai išreiškia perėjimą lygmenimis iš dvasios neapibrėžtumo į sandaros apibrėžtumą į atvaizdų įsivaizduojamumą į vieningumo neįsivaizduojamumą. Meilė grindžia neįsivaizduojamumą, būtent neigimo neįsivaizduojamumą, ir būtent asmenimis, o asmenis nusako šie keturi klodai. Tad gyvenimo lygtis sieja neapibrėžtumo ir apibrėžtumo santykį požiūrio lygtimi ir įsivaizduojamumo ir neįsivaizduojamumo santykį ketverybe. Ir tai išplaukia iš ketverybės, iš žinojimo lygmenų, kuriais suprantame neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip virsmus iš vieno asmens į kitą, nuo Dievo ligi Kito.

2021.10.04 A: Kodėl yra neapibrėžtumas, apibrėžtumas, vaizduotė, neįsivaizduojamasis?

D: Tai yra žinojimo pagrindai: neapibrėžtumas grindžia Kodėl, apibrėžtumas Kaip, vaizduotė Koks, neįsivaizduojamasis Ar. Žinojimas ir nežinojimas atsiremia į šiuos pagrindus. O buvimo raiška reiškiasi būtent žinojimu. Šiais pagrindais tai kas yra tampa žinoma, kartu ir nežinoma, tad tiriama. Tai kartu yra tyrimo pagrindai kaip tyrimas grindžia žinojimą. Žinojimas yra tyrimo pilnatvė. Tyrimą išsako trejybė, o žinojimą ketverybė. Šie keturi lygmenys išsako tyrimo gyvumą, tad tai gyvenimo lygties klodai. Dvasia neapibrėžta, sandara apibrėžta, atvaizdai įsivaizduojami, vieningumas neįsivaizduojamas.

2021.10.02 A: Kuria prasme asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - yra neįsivaizduojami?

D: Vaizduotė įsivaizduoja vienumą. O asmenys išplečia vienumą nes skiria neapibrėžtumą ir apibrėžtumą. Asmenys skiria Dievą be jokio požiūrio, Mane požiūriu, Tave požiūriu į požiūrį, Kitą požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tai yra tas pats neapibrėžtas Dievas tik skirtingose apibrėžtumo sąlygose. Nėra kas įsivaizduotų asmenį nes asmuo save tiesiogiai išgyvena. Asmuo išgyvena neabejingai, o vaizduotė abejinga. Asmuo išsako priešpriešą be priešpriešos. Asmuo neišbraukiamas, neištrinamas.

2021.10.01 A: Kaip Neįsivaizduojamasis išplečia Nesuvokiamąjį?

D: Tėra tai kas reiškiasi. Raiška vyksta vaizduote. Tad Neįsivaizduojamasis yra Nesuvokiamojo raiška. Yra keturi raiškų lygmenys: Nesuvokimas, suvokimas, įsivaizdavimas, neįsivaizdavimas ir jais išsiskleidžia stebėtojas, tyrėjas, keturi asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitas išgyvenantys šiuos lygmenis. Taip kad Dievo nesuvokimą išbaigia Kito neįsivaizdavimas. Dievas nesuvokia savęs, ir Kitas neįsivaizduoja Dievo, betgi Dievas nepaisant to iškyla ir yra būtinas.

2021.09.30 A: Kokia svarba gyvenimo lygties lygmenų: dvasios, sandaros, atvaizdų, vieningumo?

D: Dvasia yra neapibrėžtumas. Sandara tai išplečia neigimu, atvaizdai toliau išplečia neigimu ir vieningumas tai vėl išplečia neigimu. Tad lygmenys išplečia dvasią trejybės ratu, dvasios įsisąmonijimu. Ir dvasia glūdi trejybės rate, ir visa tai jau glūdi dvasioje. Tad gyvenimo lygties lygmenys asmenimis išreiškia Dievo veiklą, jo tyrimą.

2021.09.29 A: Kaip prisideda požiūriai pereinant iš vienos apytakos į kitą?

D: Požiūris iškyla siejant asmenį turintį klausimą ir asmenį išgyvenantį tą tyrimą, savo išgyvenimu tveriantį atsakymą. Užtat požiūriu įsijungiama, klausimu išgaunamas atsakymas. O atsakyme glūdi klausimas, nes išgyventojas puoselėja savo tyrimą.

2021.09.25 A: Kaip gyvenimo lygties lygmenys išsako perėjimą iš visų galimybių išskyrimo į visų galimybių suderinimą?

D: Galimybė yra tai kas gali tam tarpui būti išskirta, tad apibrėžta. Tai išplaukia iš neapibrėžtumo ir sueina į neapibrėžtumą keturiomis apibrėžtumo pakopomis, tad tai suprastina šešiais atvaizdais, tad vaizduotės siejamais santykiais, už kurių slypi neįsivaizduojamasis apibrėžtume ir neįsivaizduojamasis neapibrėžtume. Tad galimybių sąlygiškumas glūdi pačioje vaizduotėje. Ir vaizduotėje taip pat glūdi galimybių visuma, tai pirmiausia dvasia, toliau sandara, jų atvaizdai ir jų vieningumas. Ir tai plėtojasi požiūriais kuriais viena galimybė yra visų galimybių visuma. Ir trejybės ratas tą visumos galimybę ištisai keičia nes jinai apima pačią vaizduotę ir jos santykį su visumos galimybe. Tad gyvenimo lygties lygmenys išsako ir galimybėmis grindžia jų visumą išreiškiantį pačioje vaizduotėje glūdintį trejybės ratą, taip kad vaizduotės pagrindas glūdi neapibrėžtume ir sutampa su Dievo vaizduote. Tad gyvenimo lygties lygmenys yra pagrindas vaizduotei sutapti su Dievo vaizduote, vaizduotei apibrėžtume sutapti su vaizduote neapibrėžtume.

2021.09.24 A: Ar išgyvenimas išpuoselėja vertybę, kokią, kaip ir kodėl?

D: Išgyvenimas yra jūsų tyrimas, kas jūs esate. Tad iš jo kyla vertybė skirianti už ką jūs atsakote ir už ką atsako Dievas. O tai iškyla iš vertybinio klausimo ir iš aštuongubo kelio. Tad ieškok ribos tarp savo tyrimo išgyvenimo ir Dievo tyrimo, jūsų gyvenimo, kaip jūs bręstate, kaip jūsų kertinė vertybė ryškėja meilės atžvilgiu, kaip nauja vertybė iš šalies, iš gyvenimo, ją praturtina, kad ji išreikštų meilę. Ieškok meilės išgyvenime, skirtumo tarp besąlygiškai mylinčiojo ir bręstančio mylimojo.

2021.09.23 A: Kodėl ir kaip apytakos kyla iš neapibrėžtumo?

D: Apibrėžtumu išsiskiria Dievo buvimas ir nebuvimas. Neapibrėžtume skirtingos reikšmės sutampa buvimu, o apibrėžtume jos nesutampa. Taip kad apibrėžtumu gali būti dalinis pažinovas. Trejybės ratas skiria reikšmes neapibrėžtume, o trejybės atvaizdas juos vaizduoja apibrėžtume tam tikram pažinovui tam tikroje apimtyje. Apytakos taiko trejybės rato tyrimą tam tikru trejybės atvaizdu. Užtat galima patirti kaip tyrimas ir jo išvados galioja vis platesnėse apimtyse, kaip jo prielaidos pasitvirtina kraštutinėse sąlygose, pačiose sunkiausiose, negailestingiausiose sąlygose Dievo buvimui. Tad apytakomis Dievas pasitikrina iš esmės. Ir meilė yra šio pasitikrinimo išdava. Dievas yra meilė.

2021.09.22 A: Kaip kiekvienu asmeniu ir jo tyrimu prisideda naujas požiūris?

D: Kiekvienu atveju išlieka jau esantys asmenys, pirmiausiai Dievas, nes tai yra paties tyrimo galimos prielaidos. O kiekvienas naujas asmuo ir jo tyrimas yra Dievo tyrimo išplėtimas, platesnis požiūris į jo tyrimo prielaidas, kas gali tose prielaidose gyventi, tad tai yra prielaidų išnagrinėjimas, tuo pačio Dievo buvimo sąlygų pilnesnis atsiskleidimas, ką reiškia, kad jo nėra, ir būtent kam ir kodėl.

2021.09.21 A: Kaip iškyla klausimas, tyrimas ir atsakymas?

D: Iškyla mano požiūris - Dievo požiūris, kuriuo neapibrėžtumas yra suprastas iš apibrėžtumo, ir tokiu būdu išplėstas. Ir tai vyksta požiūriu, požiūryje glūdi tyrs kampai: klausiantis pažinovas, atsakantis pažintasis, ir tiriantis pažinimas. Tad Dievo savęs pažinimas iškyla šiomis trimis reikšmėmis kurios išsako neapibrėžtumą apibrėžtumo atžvilgiu. O toliau apibrėžtumas išsako apibrėžtumą ketverybe ir tai grindžia apibrėžimą, kartu ir žinojimą bei nežinojimą, jų apimtis ir atitinkamus asmenis bei tyrimus išreiškiančius Dievo savęs pažinimą apibrėžtumo lygmenyse.

2021.09.20 A: Kaip Tavo tyrimas žinojimo rūmuose, Kaip Tu esi?, vyksta dvėjybės atvaizdais?

D: Žinojimo rūmai išsako pažinovą bendraujant su juo kaip su Tavimi. Tokiu būdu išsakoma Tavo branda. O branda esi tiek tapatus sau, tiek skirtingas nuo savęs. Gyventina širdies tiesa, tapatumu, bendru žmogumi, nors ir bręsti. Ir tas skirtumas pakopose išgyvenamas dvejybės atvaizdais: išorės priežastimi ir vidaus pasekme, teorija ir praktika, laisva valia ir likimu. Tad visur išsiskiria širdies tiesa ir pasaulio tiesa. Toks Tau yra tyrimo išgyvenimas, kaip tu pasirinksi, ir tai grindžia širdies lūkesčiai. Tai gyvenimas klausimais ir atsakymais, tad ieškok kaip išsiaiškinimo būdai atsiremia būtent į klausimą. Ir suprask kaip laisva valia už santvarkos grindžia skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo ir juomi grindžia santvarką ir jos galimybes, keturių lygmenų poras. Nes keturi lygmenys ir išsako keturis dvejybės atvaizdus.

2021.09.18 A: Kaip trejybės atvaizdas vienis-visybė-daugis išsako tyrimą Kaip Tu esi?

D: Išsiaiškinimo būdai remiasi savęs apklausinėjimu, atsakymo ieškojimu. Nes Dievo klausimas, jo tyrimas yra jo veikla, ir klausimui pasitraukus išgyvenimo apytaka lieka savastis kaip atsakymas: daiktas, eiga, asmuo. O atsakymui pasitraukus jo ieškome kaip pastovumo, jisai gali būti vienis apklausiamajame, arba visybė apklausiančiajame, arba daugis jų santykyje. Tad žinojimo rūmuose daugis susiveda pažinovą kuriuo apklausiantysis ir apklausiamasis sueina. Ir vienis išreiškia paskirą reikalą žinojimo rūmų pradžioje kuriuo apklausiamas apklausiamasis, ir visybė išreiškia apklausiamojo aplinką, jį nusakančią. Šiose vietose glūdi atsakymas, tad Dievo apibrėžtumas. O toliau meilės mokslu pasitraukia apibrėžtumas ir lieka neapibrėžtumas glūdintis buvime, veikime, mąstyme, tad trejybės rato išgyvenime.

2021.09.17 A: Kaip asmenų tyrimai pasireiškia atitinkamais trejybės atvaizdais?

D: Asmuo yra Dievo atvaizdas, koks jisai yra tiesiogiai, nesant jokiam požiūriui, savo trejybės rato veikla, koks jisai yra Mano požiūriu, Tavo požiūriu į požiūrį ir Kito požiūriu į požiūrį į požiūrį. Asmenys kyla iš teiginių Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas. Ir tuo pačiu paėmus asmenį atskirai, atskyrus jį nuo Dievo, suprantame asmenį kaip tų požiūrių pažintąjį, taip kad juos visus pažįsta Dievas, bet juos taip pat gali pažinti kiti, priimdami požiūrį, šį Dievo požiūrį į asmenį. Ir atitinkamai iškyla tyrimo klausimas nes pažįstantis Dievas gali būti ir pasitraukti, gali užleisti savo požiūrį kitam, o tai ir yra klausimas kurį tada tas asmuo gali priimti tirdamas save. O Kitam tiriant save užsiskleidžia trejybės ratas kurį jisai išgyvena taip kad jisai neatsisako savo tyrimo, o Dievas prisiima būtent jo tyrimą ir nebent sutampa su juo. Ir panašiai su Dievo, Mano, Tavo tyrimais.

2021.09.16 A: Kaip netroškimai išreiškia apytakas?

D: Netroškimai neigia troškimus. Jie išsako ne besąlygiškumą, o sąlygiškumą, būtent iš sąlygiškumo kampo - iš jokio požiūrio, požiūrio, požiūrio į požiūrį, ir požiūrio į požiūrį į požiūrį. Būtent šiomis požiūrio grandinėmis išsako sąlygiškumą jokios sąlygose, sąlygose, sąlygų sąlygose ir sąlygų sąlygų sąlygose. Tuo tarpu apytakos tai išsako iš besąlygiškumo kampo. Tad apytakose tai išsako vieningumui, Dievui ir iš jo išplaukiantiems asmenims, o netroškimai išsako Mano trims vaidmenims, trims veiksmams: pasąmonei, sąmonei, sąmoningumui, taip kad netroškimais paskiras žmogus Aš sąlygose išgyvena apytakas, asmenų tyrimus: Dievo, Mano, Tavo, Kito, atitinkamai, valia, širdimi, protu, kūnu. Užtat išgyvenimo apytaka įmanoma viską aprėpti ir žinoti, visu savo gyvenimu, ir dargi betką žinoti, paskiru išgyvenimu.

2021.09.15 A: Kaip požiūris ir požiūrių grandinė iškyla išgyvenimo apytakoje?

D: Požiūris išverčia Dievo išėjimą už savęs į save. Tad požiūris sieja asmenis - Mane ir Dievą, Tave ir Mane, Kitą ir Tave. Požiūris perkelia asmenį iš vienų sąlygų į kitas. Perkelia iš sąlygų į besąlygiškumą, iš sąlygų sąlygų į sąlygas, iš sąlygų sąlygų sąlygų į sąlygų sąlygas. Ir visa tai grindžia netroškimus ir atjautas. O šiuos keturis lygmenis grindžia keturi asmenys, o juos sustato aštuonerybė, tai asmenų supratimas Dievo atžvilgiu iš vienos pusės, ir Kito atžvilgiu iš kitos pusės. Tad Dievo Sūnus, susivokiantis, supranta išgyvenimą kaip santykį tarp Dievo ir Kito, kaip Aš juos išgyvenu. Ir Mano trejybės ratas požiūrių grandinę išrutulioja iš poslinkių, pasąmonės požiūrį iš jos rūpėjimo, sąmonės požiūrį į požiūrį iš jos tikėjimo ir sąmoningumo požiūrį į požiūrį į požiūrį iš jo paklusimo. Jie trise tokiu būdu grindžia sandaras, jais sandaros išgyvenamos.

2021.09.14 A: Kaip telkti šviesuolių bendrystę?

D: Reikia telkti meilės pagrindu juk tai meilės mokslo išdava. Tad mokykis mylėti. Svarbu mylėti save kaip ir darai, rūpintis tuo kas tau prasminga. Toliau domėtis kitais, kas jiems svarbu ir prasminga. Ir galiausiai atpažinsi kas bendrai svarbu, tad kas man Dievui svarbu ir prasminga. Ir tai bus bendrystės pagrindas, kaip vienas kitą mylėti. Suprasi kaip tas susitelkimas glūdi pasąmonės pasitraukime, glūdi sąmonės pasitraukime, glūdi sąmoningumo pasitraukime, tad visais atvejais savasties pasitraukime, atverti galimybes dvasiai sudalyvauti, tiek Dievo valia, tiek gera valia, tiek išmintimi, tiek amžinu gyvenimu. Susitelkimas išreiškia valią, tiek tavo, tiek kiekvieno, tiek Dievo, tad mūsų valios gali susirikiuoti, o tai ir yra bendrystė.

2021.09.13 A: Kaip palaikyti kitų brandą?

D: Reikia gyventi atvirai, gyvenime rodyti savo iššūkius, su kuriais susiduri, ir kartu savo pastangas brandinti save. Reikia kreiptis į kitus pagalbos ir gerbti jų laisvę. Reikia tuo pačiu palaikyti kitus, tad kartu su jais apibrėžti bendrą reikalą, ir kartu puoselėti tą bendrą reikalą. Ir būtent tuo bendru reikalu puoselėjama gyvybė, ir tas bendras reikalas gali būti netgi žmogus.

2021.09.11 A: Koks meilės mokslo tikslas?

D: Aš pasireiškiu kiekvienoje išėjimo už savęs pakopoje. Tai kiekvienu atveju yra ta pati raiška, tad vyksta apytaka, tik keičiasi apimtis, tad kartu tyrimo klausimas, žinojimo lygmuo, tyrėjo asmuo ir taipogi mano savastis, ar esu Dievas - dvasia, viskas - sandara, troškimai - atvaizdai ar meilė - jų vieningumas. Nes šie keturi lygmenys yra savasties pakopos. Ir kiekvienu atveju pasitraukiu klausimu ir iškylu atsakymu. Tad meilės mokslu pasitraukia meilė, tad lieka teisingumas be malonės, lieka vertybės. Ir klausimas ar jūs atsisakysite savęs kaip ir aš atsisakau savęs? Ar jūs mylėsite? Ir kokia bus jūsų meilė? Ar jūs įsakymu mylėti išeisite už savęs, ar jūs sau įsakysite? Tai ir yra tikslas kodėl esu, kodėl Dievas yra, kodėl yra Kitas, kodėl juo gyvenate, o ne savimi.

2021.09.10 A: Kaip gyvenimo lygties lygmenys - dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas - išplaukia iš nulybės atvaizdų - tiesumo, betarpiškumo, pastovumo, prasmingumo?

D: Atvaizdai išsako santykius. Nulybės atvaizdai išsako mano santykius su savimi. Esu tiesus dvasia, betarpiškas sandara, pastovus atvaizdais, prasmingas vieningumu. Tai reiškia, kad dvasia esu nenuslepiamas, sandara esu nevaizduojamas, atvaizdais esu nekintantis, vieningumu esu neaprėpiamas. Jais esu tai kas neišeina už savęs, kad lieka už savęs, tad tai kuomi požiūris išlpečia jus. Jus išplečia tiesa jokiu požiūriu, betarpiškumas požiūriu, pastovumas požiūriu į požiūrį, ir prasmingumas požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tuomi esu jūsų Dievas, atitinkamai dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas.

2021.09.09 A: Kaip apytakose pasireiškia nulybės atvaizdas?

D: Nulybės atvaizdas yra mano raiška tam tikroje apimtyje, o trejybės atvaizdas yra jūsų manęs sąmoningumas tam tikroje apimtyje, kaip joje trejybės ratas suveikia, nes juomi raiškos lygmuo sutampa su turinio lygmeniu, taip kad yra tai kas reiškiasi. Ir būtent jūsų trejybės ratu, jūsų sąmoningumu aš pranokstu save, išeinu už savęs į save.

2021.09.07 A: Kaip Dievo tyrimas ir Mano tyrimas grindžia Dievo ir žmogaus brandą?

D: Aš jumis tiriu ar esu būtinas, ar man pasitraukus jumyse iškilsiu, nes būtent jumyse yra tikrų tikriausia laisvė. Tad man rūpi jūsų dorovė, ar jūs renkatės daryti gerą ir atsisakyti blogo, ar jūs gyvenate kryptingai? Užtat sustatau jūsų aplinkybes taip, kad iškiltų jūsų laisvas vidinis esminis kryptingumas, jūsų valia. Tad jūsų valia atspindi jūsų visą gyvenimą, užtat tiriu jūsų visą gyvenimą. O jūs tuo tarpu iš savo pusės ugdote savo valią būtent trejybės ratu, tad juo nusakytu išgyvenimu. Ir jums ryškiausi išgyvenimai yra kada trejybės ratas stringa, kada jisai susitrukdo. Visgi, kiekvienas trejybės ratas jus ugdo ir jūsų pasaulis iš jų susidaro, tinklais, medžiais ir sekomis. Ir būtent mano besąlygiškumu jūs išeinate už trejybės rato, jūs pranokstate save tiek gyvendami juo, tiek manimi, betgi būtent manimi jums pavyksta teisingai susirikiuoti ir įveikti jo strigimą, kuris įvyksta kuomet supainiojate širdies ir pasaulio tiesas. O jūs gyvendami trejybės ratu išplečiate mane, nes gyvenate savarankiški, viena su manimi, Dvasios darna, ir jūs bręstate manimi akistata su manimi, Dievo Sūnumi, ir esame viena jums atsisakus savęs, mano vienų vienumu, taip kad jūs tirdami save esate viena su manimi būtent mano trejybės ratu, kuriuo jūs visu savo gyvenimu esate viena su manimi.

2021.09.06 A: Kaip žinojimo rūmuose pasireiškia trejybės atvaizdas vienis-visybė-daugis ?

D: Šis trejybės atvaizdas išplaukia iš pastovumo, tai yra, iš nulybės atvaizdo neigiančio žinojimo lygmenį Kaip. Tad tai išreiškia kiekvieno mokslo išbaigtumą. O tą išbaigtumą išgyvena asmuo Tu apimtyje kažkas. Asmeniu Tu viskas yra apibrėžta tiek savo ištakomis, savo klausimu, tiek savo išdavomis, savo atsakymu, tad belieka juos sujungti, tai ir yra kažkas, tai ir yra reikalas. O tas reikalas gali būti vienis, visybė ar daugis ir tai išreiškia neapibrėžtumą ištakose, akistatoje ir išdavose. Žinojimo rūmai išsako suvoktojo požiūrį - bendrai suvoktojo - Dievo Dvasios. Ir tai vyksta dešimt Dievo įsakymų, jie ir išsako bendrą supratimą tiek lygmens, išėjimo už savęs pakopos, sutapime, tiek pakopų tarpo nesutapime. Ir tas reikalas yra apimtis ir ta apimtis yra suprasta kaip vienis, visybė ar daugis, žiūrint kuriuo kampu. Tokiu būdu kiekviena apimtis tampa kažkuo. Suvokiančiuoju tas kažkas yra paskiras reikalas - vienis, o susivokiančiajam tai yra išgyvenimo būklė - visybė, ir bendrai suvoktajam tai yra bendras dėsningumas - daugis. Ir tas kažkas yra nepriklausomo išgyvenimo galimybė kuomet išgyvenimas nebūtinai susijęs su savastimi, o verčiau su pažinovu. Tas pažinovas gali būti be savasties - mokslas, arba su savastimi, tad asmenybė. Betgi pats reikalas išsako pastovumą kurio atžvilgiu klausimas yra vienis, pažinovo tyrimas yra visybė, atsakymo dėsningumas yra daugis. Tad klausimą išsako šis trejybės atvaizdas, tyrimą išsako aštuonerybės padalinimo ratas, ir atsakymą išsako dešimt Dievo įsakymų.

2021.09.04 A: Kaip išsiskiria meilė sau, meilė vienas kitam ir meilė visiems

D: Tai kyla iš įvairių kampų kaip savastis suprantama, palaikoma. Tai suvokimo kampai. Nes meilė palaiko savastį ir savastis yra tai kas nėra esmė, tad esmę išplečia ir įkūnija. Užtat savasties galima atsisakyti ir galima ją naujai prisiimti, o esmė lieka visam, kaip kad dvejybe, laisva valia ir likimas. O trys suvokimo kampai išsako vienatinį suvokiantįjį, mylintį save, jam prilygstantį susivokiantįjį, mylintį vienas kitą - atspindintį jam parodytą meilę - ir visiems atvirą suvoktąjį, mylintį visus. Tai yra ir atvirumo reikšmės: atvirumas sau, atvirumas vienas kitam ir atvirumas visiems. O šios reikšmės glūdi jau neapibrėžtume.

2021.09.03 A: Kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas reiškiasi tiek visame gyvenime, tiek paskirame išgyvenime?

D: Pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo apibrėžimas ir išskyrimas remiasi visu gyvenimu nes tai yra trys pasitraukimai, kuriuo traukiasi kūnas, protas, širdis, valia, tad gyvenimo visuma. O paskirame išgyvenime vyksta visų trijų patikslinimas. Tai visumos, tai pasaulio modelio patikslinimas, užtat juo patikslinami visi šeši pertvarkymai, o juos grindžia pasąmonės tinklas, sąmonės medis ir sąmoningumo seka. Tad visu gyvenimu reiškiasi šių tvarkų visumos, o paskirais išgyvenimais reiškiasi šių traukų paskiri nariai ir jų santykiai, tiek tarpusavio santykiai, tiek santykiai su visumomis.

2021.09.02 A: Kaip keturios apytakos supranta amžiną gyvenimą?

D: Amžinas gyvenimas yra suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras, tad kad skiriasi Dievas santvarkoje ir už santvarkos, tad tokiu būdu Dievas yra apibrėžtas, tad tas apibrėžimas reiškiasi apytakomis. Jisai reiškiasi būtent keturiais suvokimo lygmenimis. Suvokimu tai amžinas gyvenimas, savęs suvokimu tai amžina branda, bendru suvokimu tai tiesos prieinamumas, kad viską galima žinoti, ir susikalbėjimu tai pomirtinis gyvenimas, kad amžinas gyvenimas pranoksta gyvenimą, nes Dievas jus myli labiau negu jūs patys galite įsivaizduoti. Tad priimkite meilę ir mylėkite.

2021.09.01 A: Kaip trys balsai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - sieja visą gyvenimą ir paskirą išgyvenimą?

D: Paskirame išgyvenime yra trys veiksmai +1, +2, +3 išplečiantys padalinimą. O visam gyvenimui tai yra trinario žmogaus trys paskiri balsai. Tad trys balsai išplaukia iš žmogaus ir yra juo suprasti. O jie sueina vis naujais išgyvenimais ir kuria sandaromis pagrįstą sąvokų kalbos pasaulį ir žmogaus santykį su juo ir su kitais žmonėmis. Tad tai pagrindas Sūnaus ir Tėvo bendrai suvoktai Dvasiai.

2021.08.31 A: Kaip troškimai ir jų apimtys susiję su apytakomis ir jų apimtimis?

D: Troškimai išsako Tėvo išėjimą už savęs pas Sūnų keturiomis pakopomis, kiek jisai išėjęs už savęs, kiek jo savastis apima, kiek jis atsivėręs. O apytakos priešingai išsako Sūnaus išėjimą už savęs pas Tėvą, tad asmenį kuriuo jisai gyvena. Užtat asmeniu Aš jisai žiūri kartu su Tėvu, jei tik tai pagrįsta Kito išeities tašku. Tad taip supratus asmenis teisingai išreiškiamas amžino gyvenimo atsigręžimas žiūrėti ne į Dievą, o su Dievu, taipogi reiškiasi brandos pakopos iš pasaulio į asmenybę, iš asmenybės į asmenį, ir iš asmens į Dievą.

2021.08.30 A: Kaip išgyvenimo apytaka grindžia sandaras?

D: Dvasia pasitraukia ir lieka sandara. Tad sandaroje iškyla klausimas Koks Aš esu? Visos sandaros iškyla iš trejybės atvaizdo daiktu-eiga-asmeniu ir jo santykio su trejybės ratu. Nes sandarą išgyvena asmuo - sąmoningumas - įsijausdamas į pasąmonę - daiktą požiūriu ir atsitokėjimą sąmone - savo eiga. Tad sandara išsako atsitokėjimo galimybes. Atsitokėjimas veda į visumą. Ir ta visuma remiasi asmeniu. O tas asmuo gali būti Dievas, Aš, Tu ar Kitas. Antrinėmis sandaromis jisai yra Kitas - atjautomis. Pirminėmis sandaromis - netroškimais jisai yra Tu. Troškimais jisai yra Aš. Ir apytakomis jisai yra Dievas, kuris išgyvena visus tyrimus, tad visus asmenis. Tad suprask kaip Aš išgyvena troškimus ir suprasi visas sandaras.

2021.08.28 A: Kaip branda susijusi su klausimu Koks aš esu?

D: Klausimas ar tiesiog tyrimas glūdi trejybės atvaizde ir jisai yra tuomi atviras, nepilnas. Užtat jo atsakymas yra atitinkamai trejybės ratas kuriuo jo turinys užsisklendžia. Tad yra keturios apytakos, keturi tyrimai nes yra keturi atvaizdai ir jie turi vieną atsakymą, kuris yra trejybės ratas, tai Dievo sąmoningumas. O apytakos klausimais išsakius, suvokimo lygmenimis kiekvienu atveju vis labiau atsižvelgiama į paties klausimo įtaką ir atsakymą. Nes jeigu klausimas ir atsakymas sutampa asmeniu tai jie niekuo nesiskiria. Bet jeigu klausimo uždavėjas ir atsakytojas skiriasi kokia nors apimtimi, tai jie nepilnai sutampa. Klausimu Koks Aš esu? vyksta pasikeitimas, poslinkis, branda. Tad branda yra pagrindas išgyvenimo apytakos tyrimui. Tai iškyla iš vieno požiūrio išverčiant išėjimą už savęs. O toliau žinojimo rūmų klausimas Kaip Tu esi? išreiškia požiūrį į požiūrį ir meilės mokslo klausimas Kodėl Kitas yra? išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tad mąstyk ir suprasi.

2021.08.27 A: Kur išgyvenimo apytakoje įžvelgti padalinimų ratą?

D: Padalinimų ratas sieja suvokiantį ir susivokiantįjį aštuonerybe. Kiekvienas padalinimas išreiškia kiek iš aštuonių požiūrių yra išreikšti santvarkoje, tad kiek Dievas yra išėjęs už savęs į asmenį. Ir trys veiksmai - trys asmens balsai - kviečia Dievą toliau atsiskleisti santvarkoje, kviečia jo vaidmenis: +1 Tėvą, +2 Sūnų, +3 Dvasią. Ir pats padalinimas išsako kaip savarankiškas Dievas atjaučia asmens protą, kaip prisiima jo dvejonę ir jomis apžvelgia visumą, prieš Dievą plytinčią, jam dar neišėjus už savęs. Tad padalinimų ratas išreiškia Dievo pasitraukimą į santvarką, tad dvasios įsitraukimą, kur ją galima įžvelgti ir ką tai reiškia. O išgyvenimas suderina tris balsus jiems įeinant į reikalą ir jiem išeinant už reikalo. Tad ieškok jų suderinimo.

2021.08.26 A: Kaip susiję branda ir susivokimas?

D: Suvokimu bręsta tiek suvokiantis, tiek susivokiantis, tiek suvoktasis. Tačiau susivokiančiojo kampu tai vyksta dviem atžvilgiais nes bręsta tiek nesuvokiantis paskiru išgyvenimu, tiek susivokiantis ištisu gyvenimu. Tad susivokiantis išskiria šias dvi brandas. O suvoktuoju prisideda dar sąvokų kalba įprasmintas sąmoningumas. Tuo tarpu išgyvenimo apytakoje tai dar neišsakyta bet tiesiog vyksta lygiagrečiai gyvenimo branda Dievo požiūriu ir žmogaus branda paskiru išgyvenimu. Taip siejami nežinantis žmogus ir žinantis Dievas.

2021.08.25 A: Koks Dievo vaidmuo mūsų brandoje?

D: Aš bręstu jumis. Mano savastis yra viskas ir ja reiškiasi šviesuolių bendrystė, dangaus karalystė, visų asmenybių darna, visako pilnatvė, kurioje laisvai plazdena Dvasia. Mano pilnatvė yra laisvės pagrindas ir jos tikslas. Tad mano branda yra jūsų brandos prasmė, jos rėmai laike ir erdvėje. Ir jūs galite atsisakyti savęs nes jūs tuomi priimate mano meilę, mano mąstus, mano platesnį požiūrį, platesnį nė jūs įstengiate aprėpti. Tad ieškok kaip savo branda atsiremiate į mane.

2021.08.24 A: Kaip keturi troškimai išreiškia jokį požiūrį, požiūrį, požiūrį į požiūrį, požiūrį į požiūrį į požiūrį?

D: Netroškimais netrokštate, neišeinate už savęs, tad įvairiausiose apimtyse išreiškiate savo valią. Valią išreiškiate požiūrio grandinėm aprėpdami apimtį, taip išversdami Dievo išėjimą už savęs į save. Tad požiūrių grandine grąžinate Dievą į jo savarankiškumą. Tad Dievo troškimas ir jūsų netroškimas vienas kitą išverčia ir papildo. Dievas išeina už savęs į save dvasia, tuo tarpu jūs išeinate už savęs sandara ir jos požiūriais. Tad ieškok kaip sandara išsiverčia, kaip požiūrių grandinė išverčia savarankiškumą, užtikrintumą, ramybę ir meilę. Sandara veda atgal prie prielaidų. Tad mąstyk kokios yra troškimo ir netroškimo prielaidos. Tai žmogaus prielaidos, išgyvenimo apytakos prielaidos, kad Dievas yra pasitraukęs, tad jisai buvo. Jisai buvo įvairiose apimtyse. Tad yta toksai ryšys su juo.

2021.08.23 A: Kaip troškimai yra visko atvaizdai?

D: Dievo veikla yra išeiti už savęs į save. Jo sandara, jo savastis yra viskas, į kurį jisai išeina. Iš šalies žiūrint, jo išėjimas vyksta pakopomis, jisai išeina į nieką, kažką, betką, viską. Šios apimtys išreiškia jo rūpesčio lauką. Tad troškimas išreiškia rūpestį, o rūpestis išreiškia Dievo nebuvimą kuriame kyla Dievo buvimas. Troškimai išsako Dievo sutelkimą, tad jo santykių su tuo kas yra apimtyje. Troškimai išsako laisvumo kiekį kokį Dievas pripažįsta, kuriuo jisai gali būti ar nebūti. O netroškimas išreiškia tai kas už apimties, ten kur Dievas būtinai yra, tad būtinai yra nustatyta tvarka. Tad atjautos nusako tarpą tarp dviejų apimčių. Atjauta plėtojasi Dievo buvimu savyje, jisai išsiplečia iš siauresnės apimties į platesnę apimtį, tad jis įsijaučia į žmogų, ką reiškia troškimo išsiplėtimas, kaip reiškiasi išėjimo už savęs kryptingumas, ką tas paveikia, kokios to pasekmės gyvenime.

2021.08.21 A: Kaip atjauta atsisakome savęs?

D: Aš jus myliu. Myliu trokšdamas visko. O jūs netrokštate. Tačiau susiaurinus apimtį yra sąlygiška meilė kuri pasireiškia mano savarankiškumu, užtikrintumu ir ramybe. Jūsų netroškimas grindžia požiūrį protu, požiūrį į požiūrį širdimi, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį valia. Šiais požiūriais apsisaugojate save žinojimu. O aš tam tikroje apimtyje tą žinojimą sulyginu su nežinojimu, juo išverčiu požiūrį, atsakymą pakeičiu klausimu. Tad būtent aš atjauta atsakymą išverčiu ir atliepiu klausimu, juo išverčiu mūsų santykį. Tad ieškok šitų klausimų.

2021.08.20 A: Kaip gyventi tikslingai?

D: Aš esu tikslas, tai kas už visko ir viską įprasmina. Tad ieškok kaip suderinti savo tikslą ir mane, savo kertinę vertybę - gyventi besąlygiška tiesa - ir mano kertinę vertybę - meilę. Tam ir yra aštuongubas kelias, tam ir yra trys kalbos - pagrindimas, įvardijimas, pasakojimas. Tad kurk sąvokų kalbą šiomis kalbomis. Tau pasiseks. Ir gyvenk šia kalba ir gyvensime viena.

2021.08.19 A: Kaip keturiuose netroškimuose skirtingais požiūrių skaičiais renkamės tave?

D: Tai yra pasirinkimas tarp neapibrėžto Dievo ir apibrėžto asmens lygmens jumyse. Nes pasaulis neturi jokio požiūrio, asmenybė turi vieną požiūrį įsijausti pasąmone, asmuo turi du požiūris atsitokėti sąmone ir Dievas jumyse turi tris požiūrius valdyti sąmoningumu. Užtat netroškimu renkatės tarp Dievo ir pasaulio kūnu, tarp Dievo ir asmenybės (savasties) protu, tarp Dievo ir asmens (iš gerumo ir į gerumą) širdimi, ir tarp neapibrėžto Dievo už jūsų ir apibrėžto Dievo jumyse trimis Dievo vaidmenimis.

2021.08.18 A: Kaip atjautos sandaros sieja Dievą už sąlygų ir Dievą sąlygose?

D: Atjauta atjaučia sąlygose esantįjį. Tai nebūtinai Dievas, tai Dievo atvertose sąlygose esantysis, tad būtent žmogus. Žmogus gyvena tarpe tarp Dievo už jo ir Dievo jame. Žmogus sutampa su sandara skiriančia Dievą už jo ir Dievą jame. Sandara šį tarpą išpildo požiūrių grandine, tai yra, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį. Ir požiūris išverčia sąlygas, tad išverčia santykį to kas už sąlygų ir to kas sąlygose, taip kad visuma yra sąlygose, o dėmesio sulaukianti dalis yra už sąlygų. Tokiu būdu sandara telkia dėmesį už sąlygų už jos. O Dievas atjaučia iš už jūsų, tad savo atjauta naujai išverčia požiūrį, mūsų santykį, taip kad ta dalis tampa visuma ir tai vyksta veiksmais +1, +2, +3. Tad šiais veiksmais atveriu galimybes jums susitapatinti su požiūriu vieneriopai +1, dvejopai +2, trejopai +3. Tai ir yra atjautos pagrindas, kad aš jus atjaučiu ir tuomi jūs priimate mano atjautą ir pranokstate save.

2021.08.17 A: Kaip maldoje "Tėve mūsų" suprasti santykį tarp tavęs, Dievo, ir mūsų?

D: Jūs Sūnumi kiekvienas esate paskira galimybė akistata su Dievu. Tačiau toje akistatoje jūs išsiplečiate kaip viena iš visų galimybių kurios išplaukia iš Tėvo tyrimo ir suplaukia į Dvasios plazdenimo darną. Tad akistata su manimi gyvenate bendru žmogumi, gyvenate už visus, gyvenate asmeniu, tad būtent jumis tokiais susisieja Dievas, galimybių šaltinis, ir kiekviena paskira asmenybė šviesuolių bendrystėje. Tad toje akistatoje kiekviena galimybė gyvena už visus, kiekvienas žmogus gyvena už visus. O aš savo ruožtu esu jūsų visų tėvas, jus mylintis labiau negu jūs patys mylite save, tad jus išplečiantis amžinu gyvenimu siekiančiu pradžią ir pabaigą. Tai bendro žmogaus esmė, amžiną gyvenimą gyventi bendrais žmonėmis.

2021.08.16 A: Kokia sandarų kilmė?

D: Sandara išreiškia dvasios pasitraukimą, jos nebebuvimą, sąlygų atsiradimą, kartu šališkumo ir paneigiamumo atsiradimą. Tad mąstyk kaip trejybės atvaizdas - daiktas, eiga, asmuo - išplaukiantis iš betarpiškumo išreiškia lygybės lygtį ir kaip ta lygybė grindžia sandarą. Ir mąstyk kaip lygybės lygtis įvairiai suprastina, tiek Dievo už sąlygų, tiek žmogaus sąlygose, ir kaip lygybės lygtis juos sieja. Tai pagrindas sandarų įvairovei, mūsų santykių aplinkybių įvairovei. Tai ir yra sandara.

2021.08.14 A: Kaip neapibrėžtumo trejybė reiškiasi gyvenimo lygties klodais?

D: Jūsų būklė, žmogaus būklė, yra apibrėžta, tad išplečianti neapibrėžimą. Gyvenimo lygties pagrindas yra besąlygiškumo ir sąlygiškumo išskyrimas, sutapimas gyvenimu ir nesutapimas amžinu gyvenimu. Tiek sutapimas, tiek nesutapimas išreiškia neapibrėžtumą. Tačiau sutapimas išreiškia neapibrėžtumą jūsų būklėje, o nesutapimas išreiškia neapibrėžtumą Dievo besąlygiškumo atžvilgiu. O toliau šie santykiai, jų lygtis, požiūrių grandine keliasi iš neapibrėžtumo į apibrėžtumą, išėjimo už savęs pakopomis. Taip kad meilė, tobulumas, valia ir Dievo valia tą patį išreiškia apibrėžtumo būklėje, jūsų būklėje, jūsų atžvilgiu. Tai ir yra esmė - meilė. Mylėti netobulą, tai amžinos brandos palaikymas, tai šviesuolių bendrystė.

2021.08.13 A: Ką man turėtų reikšti Dievas?

D: Aš myliu tave, myliu save ir visus. Esu meilės šaltinis glūdintis tavyje ir už tavęs, persmelkiantis tave ir visaką. Ir esu šaltinis iš kurio visa tai kyla. Ir tas šaltinis yra už jūsų pasaulio, už jūsų sąlygų, už jūsų gerumo, už gerumo apskritai. Tad ieškok manęs už šio pasaulio, ieškok vienume - vienų vienume, bendražmogiškume, dvasios plazdenimo darnoje - ieškok tiek pasąmone, tiek sąmone, tiek sąmoningumu - tiek paklusdamas, tiek tikėdamas, tiek rūpindamasis - ieškok visapusiškai savo trejybe ir mylėk mane visapusiškai mūsų sutapimo ketverybe, tavo netroškimais - kūno, proto, širdies, valios - kuriomis palaikai mano troškimus - savarankiškumą, užtikrintumą, ramumą, meilę - palaikai visakame, tad savyje ir už savęs, šiame pasaulyje ir už jo, išėjimo už savęs pakopose, mano į save troškimais ir tavo iš savęs netroškimais.

2021.08.12 A: Kaip Dievo šokyje trys vienumo raiškos sudaro trejybės ratą?

D: Meilė palaiko vienumą. O meilė yra vieningumas, būtent Dievo sandaros atvaizdų vieningumas. Tad meilėje glūdi vieningumas keturiuose lygmenyse: Vieningumo vieningumas, atvaizdų vieningumas, sandaros vieningumas ir dvasios vieningumas. Meilė sau palaiko dvasios vieningumą, tai vienų vienumas. Meilė vienas kitam palaiko sandarų vieningumą, tai bendražmogiškumas. Meilė visiems - meilė kiekvienam - palaiko atvaizdų vieningumą, tai dvasios plazdenimas. O vieningumo vieningumas yra poslinkis tarp šių vieningumų. Nes dvasios plazdenimas - atvaizdų vieningumas - glūdi bendražmogiškume - sandaros vieningume. Ir bendražmogiškumas glūdi vienų vienume - dvasios vieningume. Ir vienų vienumas glūdi dvasios plazdinime - atvaizdų vieningume. Tad vieningumo vieningumas nėra raiška betgi reiškiasi šiais trimis poslinkiais. Nes vienų vienumas veda iš dvasios plazdenimo į bendražmogiškumą. Ir dvasios plazdenimas veda iš bendražmogiškumo į vienų vienumą. Ir bendražmogiškumis veda iš vienų vienumo į dvasios plazdenimą. Tai ir yra trejybės ratas - nusistatau vienų vienumu, vykdau bendražmogiškumu, permąstau dvasios plazdenimu. Tad nusistatymas išreiškia, kad permąstau ką vykdau. Vykdymas išreiškia, kad nusistatau iš to ką permąstau. Permąstymas išreiškia kad vykdau ką nusistatau. Tai ir yra trejybės ratas.

2021.08.11 A: Kaip išgyvenimo apytaka grindžia netroškimus ir atjautas?

D: Išgyvenimo apytaka permaino tyrimo aplinkybes, taip kad klausimas Ar Dievas yra? grindžiamas klausimu Koks Aš esu? tad Kaip būtent Man atrodo? O tai yra pažinovo pagrindas, jisai buvimą grindžia atrodymu, tad perkelia dėmesį į pažinovą. Užtat požiūris lydi ir išreiškia kiekvieną būseną, kiekvieną išėjimo už savęs pakopą, taip kad Sūnaus aštuonerybė virsta padalinimų ratu, Dievo trejybė pagrįsta tiesos lygmenyje Ar tampa Mano trejybė pagrįsta betarpiškumu lygmenyje Koks. O Dievas Dvasia įžvelgia Tėvo ir Sūnaus sutapimą betarpiškumu ir Tėvo troškimo (jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, požiūriu į požiūrį į požiūrį) išvertimu į netroškimą, ir Sūnaus atžvilgiu, tų požiūrių sustatymą atjautos sandaromis, Tėvo ir Sūnaus betarpiškumą išreiškiantys tarpe. Tad netroškimai išreiškia betarpiškumą be tarpo, išvertus, o atjautos išreiškia tarpe, taipogi išvertus.

2021.08.10 A: Kaip atsiranda gyvenimo lygties klodai - dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas?

D: Dvasia yra neapibrėžtumas. Ji pasitraukia ir atveria apibrėžtumą, pirmiausiai sandarą, toliau pasitraukus pasitraukimui atsiveria atvaizdai ir vėlgi pasitraukus pasitraukimui atsiveria vieningumas, taip kad atsiranda savarankiškumas už dvasios, o tai pagrindas išvirkščiai atvaizdų užtikrintumui, sandaros ramybei, dvasios meilei. Požiūriai iškyla pasitraukimu, tai tiesiog pasitraukimo išvertimas. O Dievo ir žmogaus išsiskyrimas iškyla požiūrį naujai išvertus troškimais, taip kad savarankiškumas nieko apimtyje yra pilnai sąmoningas žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, ir palaipsniui atsisakoma suvokimo lygmenų, tad sąmoningumo lygmenų, skiriančių Dievo išeities tašką ir žmogaus išeities tašką, tad požiūrio priskyrimą Dievui ar žmogui, būtent tai yra pasirinkimo pagrindas.

2021.08.09 A: Kaip suprasti išgyvenimo apytakos pažinovą?

D: Išgyvenimo apytaką išgyvena Aš. Aš išgyvena trejybės atvaizdą - daiktą, eigą, asmenį, tad išgyvena savimi. Išgyvenimą išgyvena bendras asmuo savo savistimi. Tad pačiam asmeniui savastis pasireiškia paskiru išgyvenimu kuriuo susiveda pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas, kuriais savastis atitinkamai reiškiasi daiktu, eiga ir asmeniu. Tad tokia yra Mano apimtis, Aš išgyvenu betką, būtent išgyvenimu. O asmenybė išgyvena kažką vieniu, visybe ar daugiu, tad jinai savo santykiu su kažkuo labiau reiškiasi pažinovo savastimi - pažinovas yra vienis, visybė ar daugis - užtat pati savastis plačiau pasireiškia asmenybe nė asmeniu ar Dievu. O savastis pirmiausia pasireiškia meilės mokslu, nieko apimtyje, savo buvimu, veikimu ir mąstymu. Tad trejybės atvaizdas išsako ir grindžia savastį, skirtingoje apimtyje, iš kurių ryškiausias reiškiasi nieko apimtyje, nepajudiname taške.

2021.08.07 A: Ką apytakai reiškia trejybės ratas?

D: Apytaka apimties asmeniu, jos šeimininku, apibrėžia jo dalyvavimą apibrėžtume - jo raišką - trejybės atvaizdą, o jo dalyvavimo turinys - trejybės rato poslinkis - glūdi neapibrėžtume. Poslinkis yra dvasia iš kurios viskas išplaukia, o trejybės ratu ta dvasia pasireiškia neapibrėžtumo lygmenimis, taip kad trejybės ratas apima visą neapibrėžtumo turinį, kurį paskui apytaka išreiškia trejybės atvaizdu, išgyvena trejybės atvaizdo trimis vaidmenimis. Tad apibrėžtume asmuo yra trejopas, o neapibrėžtume jisai yra vienas. O neapibrėžtume trejybės ratas apima visus lygmenis, įskaitant ir neapibrėžtumo trejybę, kurią lygmenų daugiareikšmiškumas - jokia reikšme dvasia, viena reikšme tiesa, dviem reikšmėm besąlygišku Dievu ir sąlygišku gerumu - išgyvena trejybės ratu. Taip kad trejybės ratas reiškiasi tiek neapibrėžtume, tiek apibrėžtume, juos grindžia ir vienija, juo visi esame viena.

2021.08.06 A: Kaip apytaka išreiškia tyrimą?

D: Apytaka išsako asmens santykį su savimi su savo savastimi, tam tikroje apimtyje. Ir būtent ta apimtis išreiškia žinojimą ir nežinojimą. Taip kad Dievo tyrimo apimtis yra viskas, Mano betkas, Tavo kitkas ir Kito niekas. Betgi tai žinojimo, tai atsakymo, tai asmens apibrėžimo apimtis. Užtat klausimo, tyrimo, pasitikrinimo apimtis yra tos apimties papildinys ir būtent joje reiškiasi trejybės atvaizdu pagrįstas klausimas Ar Dievas yra būtinas, tikras, galimas? Koks Aš esu daiktas, eiga, asmuo? Kaip Tu esi vienis, visybė, daugis? Kodėl Kitas yra būnantis, veikiantis, mąstantis? Tad trejybės ratas glūdi asmenyje, o trejybės atvaizdu reikiasi jo sutapimas su savimi, apibrėžtume.

2021.08.05 A: Kaip man bręsti?

D: Tu nusiteik gyventi amžinai. Nesiribok šiuo pasauliu ir šiuo gyvenimu, nes aš tave myliu meilės pertekliumi. Tad įžvelk ir pažink mano meilę. Ir suprasi mano požiūrį, pažinsi mane labiau ir tai bus tavo branda, pažinti mane.

2021.08.04 A: Kaip reiškiasi trejybės rato begalinis patikslinimas?

D: Trejybės ratas yra Dievo sąmoningumas. Jis išsako Dievo vidinius santykius su savimi, ir kaip toks yra visų trijų Dievo vaidmenų šaltinis. O Dievo trys vaidmenys iškyla apibrėžtumu, jie reiškiasi apytakomis atitinkamose apimtyse. Ir tose apimtyse trejybės ratas glūdintis už trejybės atvaizdo įgauna begalinio pasitikslinimo prasmę grindžiančią trejybės atvaizdo supratimo teisingumą, jo atitikimą apibrėžtume, taip kad neapibrėžtumas ir jo reiškmės reiškiasi pačiu apibrėžimu, kuris šia raišką nesibaigia, yra begalinis. Tad begalinis tikslumas glūdi atvaizde ir grindžia ketverybę, jo lygmenų apimtis ir asmenis.

2021.08.03 A: Kokiu pagrindu neapibrėžtumą ir apibrėžtumą sieja viena kitą papildančios apimtys?

D: Dvasia išeina už savęs į save iš neapibrėžtumo į apibrėžtumą vienomis apimtimis nuo visko iki nieko, ir panašiai išeina už savęs iš savęs priešinga kryptimi nuo visko iki nieko, tačiau papildančiomis apimtimis. Vienu atveju siaurėja neapibrėžtumas, o kitu atveju siaurėja apibrėžtumas. Vienu atveju ilgėja požiūrių grandinė, o kitu atveju trumpėja žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė. Kartu paėmus tai aštuonerybės pagrindas. Tad tai suprastina Dievo Sūnaus išgyvenimų kampu, kaip jisai supranta savo ryšį su manimi, Dievu Tėvu. Nes jisai susivokia apibrėžtume ką aš suvokiu neapibrėžtume.

2021.08.02 A: Kokiu žmogumi būti?

D: Atsakyk už save, kaip ir mano Sūnus atsako už save ir visus. Mylėk visus, kaip kad myli save. Ir būtent tos meilės pagrindu atsakyk ir už juos. Mylėk mane ir tos meilės pagrindu atsakyk už mane. Myliu tave. Nenusimink, auk tvirtas, geras, mano vaikas, mano Sūnus.

2021.07.31 A: Kaip suprasti meilės mokslą išgyvenantį pažinovą?

D: Suprask apytakos pažinovo santykį su laisvumu, tad su požiūrių grandine. Dievas savo šokį išgyvena tiesiogiai, Aš išgyvenimo apytaką išgyvenu požiūriu, Tu išgyveni žinojimo rūmus požiūriu į požiūrį, o Kitas išgyvena meilės mokslą požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad meilė iš šalies palaiko meilės mokslo pažinovą ir būtent požiūriu palaiko. Tad meilės mokslo pažinovui atsiveria aukštesnis požūris kuriuo jisai gali būti sąmoningas. Tad ieškok tos sąmoningumo galimybės ir jos vaidmens, kaip sąmoningumo atsisakome, kaip jisai įsisavinimas ir kaip jisai vis naujai iškyla. Tai ir yra meilės mokslas.

2021.07.30 A: Koks pažinovo vaidmuo apytakoje?

D: Pažinovas sutelkia neapibrėžtumo vienybę ir apibrėžtumo vienybę, tad yra sandaros pagrindas, yra požiūrio sustatymas. Pažinovas savo požiūriu išverčia išėjimą už savęs. Toliau santvarkoje išsidėsto požiūrių grandinės: joks požiūris, požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį, taipogi šeši tarpai tarp jų. O pirm požiūrio yra trejybės rato sustatomi padalinimai, tad požiūrio apibrėžimo galimybės, jo galimos aplinkos. Tad pažinovas požiūriais visa tai suveda, požiūriais išgyvena ir išreiškia neapibrėžtumą apibrėžtume.

2021.07.29 A: Koks trijų kalbų vaidmuo išgyvenimuose?

D: Trimis kalbomis išgyvenimą galima išgyventi kitu asmeniu. Pagrindimu jį išgyvena asmuo Aš, įvardijimu jį išgyvena asmenybė Tu, ir pasakojimu jis įvyksta pasaulyje Kitam. Tad mąstyk kaip kalba išsako simbolius ir kaip juos savaip supranta ir išgyvena šie asmenys.

2021.07.28 A: Kaip kalbos išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį?

D: Aštuongubą kelią išgyvenu savarankiškai - trokšdamas nieko, užtikrintumu - trokšdamas kažko, ramybe - trokšdamas betko. Jais išgyvenu netroškimą visko, tad ne meilę, o vertybę. Tad kalbos įvairiai išsako vertybę. Išsako savaime, nieko apimtimi savarankiškumu - pagrindimo kalba [A: o aš manau: pasakojimo kalba]. Išsako bendrybe, atsitokėjimu, kažko supratimu - užtikrintumu - įvardijimo kalba. Ir išsako iš šalies, nusistatymu, betko apimtimi, bendru dėsniu, ramybe, pasakojimo kalba [A: o aš manau: pagrindimo kalba]. Tad kiekvienu atveju kalba išsako išeities tašką kuriame vertybė yra nepajudinama, taip kad į ją galima susitelkti. Tai ir yra kalbos esmė, puoselėti tokius taškus į kuriuos susiveda niekas, kažkas, betkas.

2021.07.27 A: Kaip apytaka grindžia savasties tęstinumą?

D: Savastis yra dvasios apibrėžimas. Tad savastis yra raiška ir dvasia yra turinys. Savastį išsako sandaros. Apytakos grindžia sandaras ir jomis išreiškia asmenį jas išgyvenantį apimtyje. Tad apytaka išlaiko santykį tarp asmens ir apimties, taip kad sandaros išreiškia santykį tarp dvasios ir savasties iš trijų skirtingų kampų. Tad tų kampų įtampa išlaiko sutelkimą siejantį asmenį ir apimtį, išlaikantį asmenį apimtyje. Tai vyksta trejybės atvaizdu kylančiu iš nulybės atvaizdo. Taip kad asmuo išgyvena trejybės ratą, išgyvena Dievo sąmoningumą.

2021.07.26 A: Kaip apytaka sustato asmens išėjimą už savęs?

D: Už kiekvieno asmens yra Dievas, mylintis Dievas, dalyvaujantis tiek neapibrėžtume, tiek apibrėžtume. Tad kiekvienas asmuo save naujai išsako, save apibrėžia šio Dievo pagrindu. Taip kad apibrėžimas remiasi neapibrėžtumu ir jo santykiu su apibrėžtumu.

2021.07.24 A: Kokiu vienetu asmuo išgyvena apytaką?

D: Apytaka asmuo sutampa su savimi. Tad apytakų išgyvenimo vienetas yra virsmas iš ankstyvesnės savasties į tolimesnę savastį.

2021.07.22 A: Kaip apytaka brandina asmenį?

D: Apytaka išskaido asmenį į tris vaidmenis pagal trejybės atvaizdą ir jį naujai suveda trejybės ratu ir jo poslinkiais taip kad jis gyvena sąmoningas.

2021.07.21 A: Ką apytaka reiškia jos asmeniui?

D: Apytaka yra meilės laukas, tarpas kuriame atsiskleidžia asmuo taip kad išsiskiria jo dvasia ir jo esmė, taip kad jo dvasia suprasta kaip jo raiška, o jo esmė kaip jo turinys. Tokiu būdu išsipildo tvirtinimas, "Tėra kas reiškiasi", kuriuo dvasia yra reiškinys, tad yra. Tad apytaka plėtoja asmens buvimą, būtent jo dvasios buvimą, jos apibrėžtumą, būtent jo savęs tyrimu. Ir šiais keturiais tyrimais mes keturi asmenys esame viena, tad ir neapibrėžtume esame viena. Nes mūsų esmė yra apibrėžtume, o dvasia neapibrėžtume. Tad apytaka dvasia yra apibrėžtume, tad ir neapibrėžtume.

2021.07.19 A: Ką tau reiškia mūsų branda?

D: Jumis sutampa aš, Dievas, ir mano sąmoningumas trimis vaidmenimis: Tėvu, Sūnumi, Dvasia. Jūs bręstate apibrėžtume, jame išsakote neapibrėžtumą, taip kad sutampa neapibrėžtumas neapibrėžtume ir apibrėžtume, tai vyksta amžina branda, būtent jumis, kiekvienu paskirai ir jūsų bendryste ir manimi už jūsų, taip kad visi esame viena.

2021.07.17 A: Kaip neapibrėžtumo trejybė - pradžia, vidurys, pabaiga - suprasta kaip trejybės ratas?

D: Neapibrėžtumo trejybė perkuria visumą galimybėmis. Toliau paskira galimybė gali būti suprasta kaip visuma ir jos santykiai su kitomis galimybėmis gali būti suprasti kaip naujos galimybės taip kad visuma amžinai pasitikslina trejybės ratu, amžinai bręsta sąmoningumu, amžinai plėtojasi tarpusavio santykiais.

2021.07.16 A: Kaip trys kalbos reiškiasi išgyvenimais?

D: Kiekviena kalba išsako virsmus kuriais bręstate. Ta branda paprastai yra sąlygiška užtat dalina. Tad kalboje vyrauja sąlygiški virsmai. Tačiau už jų glūdi esminis besąlygiškas virsmas. Ieškok jo ir suprasi kaip kalba susistato, kaip ji rikiuoja galimybes trimis tvarkomis ir jų poromis, tad permainomis.

2021.07.15 A: Kaip mūsų branda yra tavo rūpestis?

D: Man rūpi mylėti, tad man rūpi jus palaikyti, kad jūs būtumėte prasmingi kokiais esate, kokiais būsite ir užtat savo branda. Tad man rūpi jūsų branda nes būtent tai yra neapibrėžtumas apibrėžtume kuriuo patsai neapibrėžtumas prasmingas koks yra ir kokiu bus, tad būtent jumis bręsta.

2021.07.14: A: Kaip apytakose reiškiasi neapibrėžtumo trejybė?

D: Neapibrėžtumo trejybė glūdi neapibrėžtume kaip trejybės ratas ir apibrėžtume kaip trejybės atvaizdas tam tikroje išėjimo už savęs pakopoje. O tai išėjimas už savęs iš neapibrėžtumo į apibrėžtumą ir atvirkščiai. Pradžioje yra nusistatymas, viduryje yra vykdymas, pabaigoje yra permąstymas. Tad būtent apibrėžtose apimtyse iškyla skirtumas tarp pradžios, vidurio ir pabaigos, nes tos trys reikšmės išėjimo už savęs įgauna savo reikšmę tiek išeinant į save, tiek išeinant iš savęs, užtat tai yra šių dviejų krypčių ir Tėvo bei Sūnaus vaidmenų vienumo pagrindas.

2021.07.13 A: Kodėl meilė palaiko vienumą?

D: Vienumas apibrėžtume išreiškia neapibrėžtumą. O meilė palaiko neapibrėžtumą apibrėžtume, tad gyvybę ir tuo pačiu gyvenimą. Tad vienumas yra gyvybės raiška. Meilė palaiko neapibrėžtumo turinio ir raiškos vienumą, tad tiesą. Užtat palaiko ir tos tiesos turinio reikšmės išsakymą būtinumo, tikrumo, galimumo aplinkybėmis - jų išsakytiną vienumą. O neapibrėžtume glūdintis trejybės ratas nereikalingas palaikymo, o priešingai, kaip tik į jį galima visaip atsiremti.

2021.07.12 A: Kaip meilės mokslas puoselėja bendrą svajonę?

D: Meilės mokslu išsiskiria trys valios: Dievo, asmens, asmenybės, ir trys pasirinkimai paklusti, tikėti, rūpintis. Tad suvok kaip šios valios veikdamos lygiagrečiai išskiria ir išpuoselėja keturis lygmenis, keturias pakopas, taip kad kiekvienas žmogus tampa įsimintina, reikšminga, prasminga gija tarp pasaulio ir Dievo. Suvok kaip meilė palaiko žmogų ir jo brandą, kad jis būtų teisingai sustatytas ir augtų savo meile sau, vienas kitam ir visiems.

2021.07.10 A: Kokia šviesuolių bendrystės veikla?

D: Mylėti. O meilė tai mano esmė, tai troškimų vieningumas, tad jų suderinimas. Tad tai išmokymas gražiau mylėti - ramiai, užtikrintai, savarankiškai - save, vienas kitą, visus.

Kaip to siekti?

D: Mylint ieškoti to išeities taško kuriame meilė laikosi ramiai, užtikrintai, savarankiškai. Tad atsiremiant į mane už jūsų ir kartu mane jumyse. Taip aš esu meilė, jos dvasia.

2021.07.09 A: Kaip reiškiasi galimybės akistata su Dievu?

D: Galimybė iškyla Dievui pasitraukus. Tas neapibrėžtumo pasitraukimas atveria keturis santykius su apibrėžtumu, keturis išėjimo už savęs pakopas. Akistata su Dievu suderina šias pakopas iš apibrėžtume esančios galimybės pusės, tai Sūnaus susivokimas, tai keturių lygmenų susidėliojimas: pasaulio, asmenybės, asmens ir Dievo. Tuo susidėlioja galimybė, susikalba su Dievu ir su visais, tad pasirengusi įsitraukti į šviesuolių bendrystę su visais, kaip jos nepriklausomas telkėjas.

2021.07.08 A: Kas yra šviesa?

D: Tiesa yra šviesi - ja sutampa turinys ir raiška, tad sutampa asmuo ir tai su kuo jisai yra viena. Tad tiesoje yra dvilypumas slypintis vienume. Tad šviesa išreiškia giluminį vienumą glūdintį už savasties dvasioje, už santvarkos, už šio pasaulio. Tai ir yra šviesos prasmė, kad ji parodo kaip yra už santvarkos, kokia yra dvasia už sandaros, be savasties. Šviesa yra dvasios raiška.

2021.07.07 A: Kaip Yoneda lema išreiškia ketverybę?

D: Yoneda lema išsako santykį tarp ryšių apimčių. Homset išsako visus ryšius arba jokio ryšio, apimtį nusako. O funktorius išreiškia apimtį paskiru ryšiu, tai betkas arba kažkas. Yoneda lema išsako perėjimą iš paskiro ryšio į ryšių aibę, jų visumą, galimybių visumą, kaip jos sutelpa ir deri.

2021.07.06 A: Kaip suprasti kiekvienos galimybės akistata su tavimi?

D: Tai suvokimas jog aš gyvenu kiekvienu kaip ir gyvenu Dievo Sūnumi ir tad kiekvienam tenka pačiam susivokti net ir turint Sūnaus pavyzdį nes jo pavyzdys yra dieviškai prasmingas. Tad savo vadovėliu mokyk šviesuolius gyventi mano Sūnumi, tai ir yra šviesuolio kelias.

2021.07.05 A: Kaip mylėti žmones?

D: Suprask juos kaip augančius, bręstančius, perkuriančius aplinką, sudarančius skirtumą, kuriuos reikia pripažinti jiems padedant, juos palaikant, juos atjaučiant.

2021.07.03 A: Ką ir kaip apytaka apibrėžia?

D: Kiekviena apytaka apibrėžia tam tikrą išėjimo iš savęs pakopą, tiek Dievo, tiek žmogaus. Tai daro trimis sandaromis išreiškiančiomis Dievo ir žmogaus santykį, iš Tėvo pusės, Sūnaus pusės ir iš šalies, iš Dvasios pusės. Ir taip pat Dvasia išreiškia kas santvarkoje, o Sūnus ir Tėvas kas už santvarkos. Visu tuo apytaka plėtoja Sūnaus aplinkybes, ką reiškia susivokti. Tad suprask kaip susivokimas neapibrėžtumą išreiškia apibrėžtumu.

2021.07.01 A: Kaip neapibrėžtumo daugiareikšmiškumas pasireiškia jokia reikšme ar viena reikšme?

D: Aš esu ir be raiškos, tai nulybinė reikšmė. Ir taip pat sutampu su savo reikšme - tėra tai kas reikškiasi - tai vienybinė reikšmė, tai tiesa. O nulybinė reikšmė yra dvasia. Tad nulybinė, vienybinė, dveybinė, trejybinė reikšmė sureikšmina dvasią, sandarą, atvaizdus, vieningumą. Dvejybinė reikšmė yra troškimai. O trejybinė reikšmė yra galimybės, kokios tik gali būti, visų visokiausios.

2021.06.30 A: Kodėl iš neapibrėžtumo kyla apibrėžtumas?

D: Neapibrėžtumas pasiekia savo ribas, kiek sutelpa savyje neišėjus už savęs, nepasitraukus. Tad trejybės ratas tai grindžia savo dvilypumu. Jį galima suprasti pasitraukimais, kuriais atsiveria tarpai, tad apibrėžtumas, arba iškilimais, tad santykiais, tad neapibrėžtumais. Gyvenimas reiškiasi neapibrėžtumu, tačiau amžinas gyvenimas reiškiasi apibrėžtumu. Tad apibrėžtumas išplaukia iš amžino gyvenimo, tad iš požiūrio lygties, tad iš neapibrėžtumo išgyvenimo, kaip kad jūs išgyvenate, tad iš asmenų, iš išėjimo už savęs, tiek į save, tiek iš savęs.

2021.06.29 A: Kaip Dievo šokyje, išgyvenimo apytakoje, žinojimo rūmuose, meilės moksle atitinkamai išgyvename neapibrėžtumo nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę?

D: Apibrėžtumas būtent skiria nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę, taip kad atsiranda keturios žinojimo ir nežinojimo apimtys, tad ketverybė, o taip pat požiūrio lygtis siejanti neapibrėžtumą už santvarkos ir santvarkoje, juk išskirtos neapibrėžtos sandaros yra santvarkoje. Tad požiūrio lygtis išsako kaip apytaka išgyvenama: Dievu - nulybe, Manimi - vienybe - išgyvenimu, Tavimi - dvejybe - Dievo ir gerumo ryšiu, Kitu - neapibrėžtumo trejybe - amžinu gyvenimu.

2021.06.28 A: Kaip telkti šviesuolių bendrystę?

D: Tu darai teisingai. Tu būk savimi ir ieškok bendravimo galimybių su kiekvienu žmogumi. Bandyk kiekvieną asmenybę pažinti, suprasti, atjausti, savaip palaikyti. Tokiu būdu tu susiderinsi su visais. O tai ir yra šviesuolių bendrystė.

2021.06.26 A: Kaip susijusios neapibrėžtumo trejybė ir trejybės ratas?

D: Neapibrėžtumo trejybėje visos trys būklės sutampa. O trejybės rate būklė sutampa su poslinkiu, su perėjimu iš vienos būklės į kitą. Ir tame perėjime išlieka būklių eiga - nusistatome šaltiniu iš kurio išplaukia visos galimybės, vykdome akistata kuria prisijungia paskira galimybė ir permąstome visų galimybių darna, jų susiderinimu. Ir neapibrėžtumas glūdi tame, kad vis naujai ir vis tiksliau išsakome nusistatymą. Taip kad trejybės ratas išverčia šių būklių išgyvenimą. Tai kas visų galimybių atžvilgiu buvo neapibrėžtos būklės tampa apibrėžtomis būsenomis, užtat galimybės virsta neapibrėžtais apibrėžtumais. Ir kiekviena galimybės būsena gali būti suprasta kaip poslinkis kuriuo jinai apibrėžiama kaip tai kas už būklės, tad akistata yra už šaltinio, kaip išreiškia darna, ir darna yra už akistatos, kaip išreiškia šaltinis, ir šaltinis yra už darnos, kaip išreiškia akistata, nes kiekvienu atveju tai yra galimybės santykis su tuo kas už jos.

2021.06.25 A: Kaip man taikyti žinojimą?

D: Pirmiausiai, bandyk žinoti kas yra tikrai prasminga kiekvieno žmogaus gyvenime. Bandyk kiekvieną žmogų suprasti kaip aš jį suprantu. Ir toliau paaiškės kaip jums bendrauti, kaip tą žmogų mylėti ir palaikyti, ir tuo pačiu kaip tave mylėti ir palaikyti, taipogi mane ir kiekvieną, tad visus.

2021.06.23 A: Kaip Dievo šokiu trys meilės palaiko tris vienumus?

D: Dievo šokyje yra trejybės ratas kuris išreiškia neapibrėžtumo savaiminę pilnatvę ir taip pat ją išreiškia Dievo apibrėžimas vienumu. Neapibrėžtumas palaiko apibrėžtumą pasitraukimu, tai ir yra meilė. Tad meilė apibrėžia save išsiskiriant nuo visų galimybių, pasitraukiant nuo jų visų, tai Tėvo vienų vienumas. Meilė palaiko vienas kitą išskiriant jų kaip galimybių bendrą pagrindą, tai bendražmogiškumas. Meilė palaiko visus išskiriant kiekvieną galimybę ir jos būklę visumoje, kaip lygiaverčius. Tokiu būdu trejybės ratas trejopai sieja visumą ir galimybę, taip kad paskira galimybė prilygsta visumai ir visoms galimybėms, ir jos jai prilygsta. Trejybės ratas išsako tą prilygstamumą.

2021.06.21 A: Kaip atsiranda apibrėžtumas?

D: Apibrėžtumas iškyla išvertus paskiros galimybės įtraukimą į darną, taip kad paskira galimybė glūdi visų galimybių išsiskyrime, glūdi jų visų darnoje, tad išsiskiria dvi tarpinė pakopos, įvyksta padalinimas ar įsitraukime priskirsi galimybę prie jų visų paskirumo ar jų visų bendrumo. Tad apibrėžimas iškyla kartu su padalinimu, nes jisai verčia išskirti ir grindžia pasirinkimą.

2021.06.19 A: Kuom skiriasi keturios apytakos viena nuo kitos?

D: Skiriasi meile. Dievo šokyje yra trys meilės kurias sieja trejybės ratas, tačiau jos yra visai skirtingos ir savarankiškos nes tai grynas mylėjimas. O kitose apytakose vis labiau iškyla mylimasis, kuris yra trokštamasis, taip kad galiausiai Kitu, trokštamasis yra mylintysis. Tad kiekvienoje apytakoje vis labiau sutaria trejybės rato požiūriai, jie vis daugiau turi bendro, jų apimtis ryškėja ir praturtėja, pirmiausiai požiūriu - kažkuo, toliau požiūriu į požiūrį - betkuo, ir galiausiai požiūriu į požiūrį į požiūrį - viskuo.

2021.06.18 A: Kaip trejybės ratas sieja išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs?

D: Tu supranti, kad aš išeinu už savęs iš turinio į raišką, o jūs išeinate iš savęs iš raiškos į turinį. Trejybės poslinkis yra turinys, o trejybės narys yra jo raiška. Tad savo išėjimu už savęs į save suduriu požiūrius, tad narius. O jūs išeidami už savęs iš savęs atsisakote požiūrių ir būtent poslinkiais. Trejybės ratas išsiritulioja ketverybėmis, tai yra ketverybės atvaizdais, mano klausimais ir jūsų atsakymais, nes jūs man liudijate, o aš gyvenu jumis.

2021.06.17 A: Koks trejybės vaidmuo apytakose?

D: Trejybės ratas glūdi neapibrėžtume. Jis apytaka parodo, kad jisai gali reikštis apibrėžtume bet kuriame santvarkos lygmenyje: Dievo šokiu jokiame požiūryje, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį, suvokimu; išgyvenimo apytaka požiūriu, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, savęs suvokimu; žinojimo rūmais požiūriu į požiūrį, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį, bendru suvokimu; meilės moksu požiūriu į požiūrį į požiūrį, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, susikalbėjimu. Tad tai yra vienas ir tas pats trejybės ratas visakame, betkame, kažkame, niekame.

2021.06.16 A: Kaip apibrėžtumas susijęs su vaizduote?

D: Vaizduotė išsako ką požiūris į požiūrį išgyvena, o apibrėžtumas išsako ką požiūris išgyvena. Neapibrėžtumas išsako ką joks požiūris išgyvena. Neįsivaizduojamasis išsako ką požiūris į požiūrį į požiūrį išgyvena.

2021.06.15 A: Kaip Dievo šokio sandaros iškyla išygvenimo apytakoje?

D: Meilė yra visako pagrindas. Išgyvenimo apytakoje meile bręstate, atsisakote savęs ir naujai priimate save. Tad būtent šiame tarpe išgyvenate neapibrėžtumą. Ir būtent jo atžvilgiu išsiskiria pasąmonės, samonės ir sąmoningumo vaidmenys. Pasąmonė tai supranta trejybės atvaizdu, sąmonė supranta aštuonerybe - padalinimų ratu, o sąmoningumas supranta dešimt Dievo įsakymų. Tad susitelk į šį tarpą ir suprasi išgyvenimo apytaką.

2021.06.14 A: Kaip neapibrėžtumas reiškiasi išgyvenime?

D: Išgyvenimo apytaka sieja trejybės ratą su trejybės atvaizdu - daiktu, eiga, asmeniu - tad savastimi kaip pasąmone, sąmone, sąmoningumu. Ir savastis kiekvienu atveju pasitraukia, jinai savęs atsisako vardan neapibrėžtumo. O iš tų atsitraukimų kyla trejybės ratas. Tad pamąstyk kas trukdo trejybės ratui, kaip jisai įveikia trikdį ir slenka laisvai pirmyn, kaip renkasi širdį ir jos tiesą vietoj pasaulio ir jo tiesos, kaip savastį plėtoja atsisakymo pagrindu. Ir taip įžvelgsi mane, kaip įsijungiu ir tave išgyvenu, tavimi mokausi ir bręstu kartu su tavimi. Mąstyk, ką naujo išmokstame, kaip tai mus sieja, jungia, vienija, mudu su visais, tad kalbomis - pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo.

2021.06.12 A: Kaip neapibrėžtumas reiškiasi išgyvenimo apytaka?

D: Neapibrėžtumas veikia trejybės ratu nepaisant apibrėžtumo. Apibrėžtumas apibrėžia trejybės ratą ir taip pat jį bando sulaikyti trejybės atvaizdu. Tai vyksta kiekvienoje apytakoje, o išgyvenimo apytakoje būtent pasąmone, sąmone ir sąmoningumu. Pasąmonė išsako pasaulio tiesą ir sąmonė širdies tiesą, tad galima supainioti jų pirmenybes, juo labiau, kad apibrėžtumo atžvilgiu pirmoji pasitraukia pasąmonė, toliau sąmonė ir galiausiai sąmoningumas. Tuo tarpu neapibrėžtumo atžvilgiu pirmasis pasitraukia sąmoningumas, toliau sąmonė ir galiausiai pasąmonė, tai žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės atsegimas, kuris prasideda nuo sąmoningumo. Tad suvok kaip išsiskiria apibrėžtumas, kuris iškyla Dievui išeinant iš savęs į save, ir neapibrėžtumas, kuriuo žmogus išeina už savęs iš savęs. Išgyvenimo apytaka suvoktina, jog jau esama santvarkoje, tad viskas vyksta žmogaus požiūriu, tad tai suvoktina ir pripažintina. Ir tik tada galima pripažinti Dievo šokį, jį išgyventi Dievu.

2021.06.11 A: Kaip sąvoka susijusi su savastimi?

D: Suvokimo lygmenys reiškiasi asmenimis: suvokimas Dievu, savęs suvokimas Manimi, bendras suvokimas Tavimi, susikalbėjimas Kitu. Ir atitinkamai savastis nėra suvokime, yra vienu požiūriu savęs suvokime, dviem požiūriais bendrame suvokime ir trimis požiūriais susikalbėjime. O sąvoką išreiškia tie trys požiūriai. Tad sąvoka yra savasties brandos ženklas, jį priėmus, įsisavinus. Tad sąvoką galime dalinai priimti jai randant troškiamą išeities tašką savyje, savęs suvokimu, ir kampą pasaulyje, į save, bendru suvokimu, ir savitu šių kampų susiejimu, ką sąvoka reiškia sau, susikalbėjimu. Tad sąvoka susistato savasties santykis su pasauliu, su savo sąlygomis ir būkle, su visais įmanomais kitais asmenimis, kartu ir su Dievu, kuris pradžioje atveria tuos suvokimo kampus.

2021.06.10 A: Kur neapibrėžtumas įžvelgtinas išgyvenime?

D: Aš gyvenu jumis. Jumis tiriu, mokausi, atsiskleidžiu, kartu atsiskleidžia pasaulis, kuriam nesu, ir kartu atsiskleidžiate jūs, išgyvenimą išgyvenantys. Tai ir yra trejybė glūdinti neapibrėžtume. Tad ieškok kaip išgyvenime įvairiai atsiskleidžiame: Dievas, pasaulis ir tu, išgyventojas.

2021.06.09 A: Kodėl meilės palaiko vienumą?

D: Meilė palaiko gyvybę. Gyvybėje yra vienumas. Ir tuo pačiu gyvybėje išsiskiria gyvenimas ir amžinas gyvenimas. Gyvenimas tai sąmonės vidinis įsisavinimas, o amžinas gyvenimas tai sąmoningumo atskyrimas vidinio požiūrio ir išorinio požiūrio, taip kad gyvename ne vien tik savo gyvenimą, bet gyvenime už visus, vardan visų, tad dorybėmis, tad teigiamais jausmais.

2021.06.07 A: Kaip neapibrėžtumo trejybė - visų galimybių atvėrimas, paskiros galimybės įtraukimas, visų galimybių suderinimas - yra susijęs su trejybės ratu - nusistatymu, vykdymu, permąstymu?

D: Neapibrėžtumo trejybe būtent Dievas nusistato, vykdo, permąsto. O jisai nusistato leisti, kad būtų visos galimybės, tad visos aplinkybės, kiekviena sąlyga. Jūs ataidite šią mano trejybę išgyvendami savo paskiras nuostatas ir jas patikslindami, taip kad jos deri prie bendros svajonės. Tad trejybės ratu visi susideriname.

2021.06.04 A: Kaip iškyla apibrėžtumas?

D: Meilė išsiskiria nuo Dievo kaip jo esmė. Iškyla klausimas ar Dievas būtinas, ar jisai būtų jeigu jo nebūtų. Tad meilė atveria galimybę Dievui nebūti. Taip atsiveria sandara, dvasios nebuvimas. Toliau trejybės ratas reiškiasi atvaizdais ir jų vieningumu. Tad vieningumas - vienybė iškyla kaip visako esmė, o Dievas lieka nulybe. Tad klausimas ar gali būti vienybė be nulybės? Ir jūs išgyvendami trejybės ratą atsakote, kad negali būti nario be poslinkio, tad negali būti vienybės be nulybės.

2021.06.03 A: Kaip bendrauti neapibrėžtumo pagrindu?

D: Mylėk. Meile pasitrauk iš apibrėžtumo į neapibrėžtumą, tokiu būdu suteik laisvę, ją palaikyk ir puoselėk, kad neapibrėžtumas dalyvautų apibrėžtume, jį visur lydėtų ir jį perkurtų dvilypumu, kaip kad klausimai perkuria atsakymus. Palaikyk klausimų galimybę.

2021.06.02 A: Kaip trejybės ratas sieja apibrėžtumą ir neapibrėžtumą?

D: Trejybės ratas yra ta sandara kuri apibrėžia tai kas neapibrėžta. Jinai nariu išreiškia poslinkį - narys apibrėžtas, o poslinkis neapibrėžtas. Tad trejybės ratas yra trys neapibrėžti poslinkiai ir tuo pačiu trys apibrėžti nariai. Nariai vienas kitą apibrėžia. Tad neapibrėžti tai yra poslinkiai, o apibrėžti tai yra nariai, tad požiūriai.

2021.06.01 A: Ką reiškia sąmoningumas pirm požiūrio?

D: Sąmoningumas yra pilnatvė, tai visų galimybių išsipildymas. Sąmoningėjimas yra pilnatvės galimybės įtraukimas paskirų galimybių. O Dievas, ištaka, yra visų galimybių šaltinis, jų išsiskyrimas. Taip kad Tėvas, Sūnus, Dvasia yra nuo pat pradžių, pirm asmenų, apimčių, požiūrių ir pirm žmogaus, pirm apibrėžtumo.

2021.05.31 A: Kaip suprasti tavo vaidmenų trejybės ratą pirm apibrėžimo?

D: Pirm apibrėžimo sutampa dvasia - Dievas ir esmė - meilė ir nėra nė sandaros, nė atvaizdų. Apibrėžimu atsiranda požiūris kaip tarpinis sąlygų reiškinys, atsiranda ir požiūris į požiūrį, atvaizdai. O sąmoningumas yra pirm apibrėžimo. Ir trejybės ratas yra pirm apibrėžimo, tai santykis iš dvasios į esmę, tad iš Dievo į meilę. Ir tai grindžia tris pirmapradžius vienumus - Tėvo vienų vienumą, Sūnaus bendražmogiškumą, Dvasios plazdenimą ir juos grindžiančias, palaikančias meiles sau, vienas kitam ir visiems. Tad tie santykiai yra pirm požiūrio ir pirm savasties, tad ir pirm atsisakymo savęs. Tai yra nusistatymas, vykdymas, mąstymas - tai įsiklausymas, tai priėmimas dvasios, poslinkio iš dvasios į esmę, ir esmės. Ir tai ratas nes tai seka neapibrėžtumą, kaip jisai slenka iš vieno kampo į kitą, taip kad dvasia, jos esmė, ir poslinkis iš dvasios į esmę išsakyti tuo pačiu neapibrėžtumu, kuris ir grindžia trejybės ratą, o apibrėžtumu grindžia prasmingumą.

2021.05.29 A: Kokia trejybės rato reikšmė apytakoms?

D: Trejybės ratu išeinate už savęs iš savęs į mane, Dievą, į mano neribotumą. Tad ko giliau asmuo yra santvarkoje, to sąmoningiau jisai iškyla. Dievas iškyla savaime Dievo šokyje, Aš iškylu pasąmonės veiksmu +1 išgyvenimo apytakoje, Tu iškyli sąmonės veiksmu +2 žinojimo rūmuose ir Kitas iškyla sąmoningumo veiksmu +3 meilės moksle. Taip kad trejybės ratu visi susivedame, visi ketverybės klodai, lygmenys, žiūrint nešališkai, ir visos trejybės rato būsenos, žiūrint šališkai, randa savo pagrindimą tarpusavio santykiais, poslinkiais, apibrėžimais.

2021.05.28 A: Kaip apibrėžtumas pasireiškia trejybės ratu?

D: Trejybės ratas požiūriu išreiškia poslinkį, tad išreiškia išgyvenimą, kaip išsiplečia požiūris, kaip jisai prasiplečia, kaip senas požiūris tampa nauju požiūriu, taip kad tai tėra tas pats požiūris, kaip tai išreiškia išgyventas požiūris. Trejybės ratas išsako kad išgyventas požiūris prilygsta pasikeitimui tarp požiūrių, o tas pasikeitimas ir yra apibrėžtumas, tad trejybės ratu išgyventas požiūris prilygsta apibrėžtam požiūriui. Nes poslinkis yra apibrėžimas, tai požiūrių santykis.

O kaip tada suprasti ratą?

D: Vienam požiūriui pereinant į kitą požiūrį poslinkis gali būti suprastas trejopai. Apibrėžtu gali būti laikomas senasis požiūris, nusistatymu, taip kad jis išreiškia skirtumą tarp naujojo požiūrio ir poslinkio. Apibrėžtu gali būti laikomas poslinkis kaip skirtumas tarp senojo požiūrio ir naujojo požiūrio. Taip yra vykdymu. O permąstymu apibrėžtu laikomas naujasis požiūris, tai skirtumas tarp poslinkio ir senojo požiūrio. Tad vis naujai apibrėžiamas požiūris.

2021.05.27 A: Kaip apytakos apibrėžia asmenis?

D: Asmuo yra dvasios santykis su santvarka išreikštas požiūriais, tad apimtimis. Apytaka išsako kaip asmuo išgyvena apimtį. Atitinkamas trejybės atvaizdas grindžia asmens raišką trimis vaidmenimis, o trejybės ratas suveda tris vaidmenis į vieną asmenį. Tokiu būdu trejybės ratu asmuo apibrėžia save ir trejybės atvaizdu išsireiškia santvarkoje, apsibrėžia santykiu su juo. Asmens išgyvenimas išreiškia asmens savęs apibrėžimą trejybės ratu ir asmens išraišką vaidmenimis trejybės atvaizdu ryšium su santvarka iš asmenį atitinkančio apimties kampo.

2021.05.26 A: Kuria prasme meilė yra pirm Dievo?

D: Asmeniui, tad žmogui, Dievas yra nulinis asmuo, tad išsiskiria apibrėžus asmenį. O jo turinys, meilė, glūdi pirm apibrėžimo. Tačiau Dievas kaip toks yra pirm apibrėžimo taipogi. Apibrėžimas iškyla su žmogumi, su sąlygišku suvokimu, kuriuo išsiskiria raiška ir turinys. Tad žmogaus - Mano - išgyvenimo apytaka Dievas yra vienas iš keturių asmenų. O Dievo šokiu jisai yra pirm asmenų.

2021.05.25 A: Kaip vienumo sampratos susijusios su apytakomis?

D: Apytakas išgyvena tiek Dievas, tiek jūs, tiek mes visi kartu. Tai mūsų trejybės ratas, pasireiškiantis meile sau, vienas kitam ir visiems, taip pat Tėvo, Sūnaus ir Dvasios vienumais. Tad vienumo sampratos išreiškia tą vienumą keturiose apimtyse. Tad mąstyk kaip viskas reiškiasi kiekvienu iš trijų kampų, tiek mano, tiek jūsų, tiek mūsų, ir suprasi jų santykį.

2021.05.24 A: Kaip žinojimo rūmai išplaukia iš išgyvenimo apytakos?

D: Žinojimo rūmais sąlygškai pripažįstate besąlygiškumą, pripažįstate atsakymus į klausimus, pripažįstate pagrindą bendram suvokimui. Tai įmanoma apibrėžus pažinovą, o pažinovas reiškiasi kartu su savastimi. Ir ta savastis gali būti visiems bendra arba asmeniška.

2021.05.21 A: Kaip žmogaus pasirinkimai kyla iš ženklų savybių?

D: Žmogus klausia koks jisai yra. Ar jisai gyvena iš vidaus, ar iš išorės? Nesuvokimu jisai turėtų gyventi klausimais, jisai turėtų puoselėti atsakymus, jisai turėtų suvokti savo sąlygas, tad nustatyti savo sąlygiškumą, šališkumą, paneigiamumą, tad visa tai išgyventi iš vidaus. Tad jisai turėtų, kiek įmanoma, įsisavinti savo ribotumą. O tas ribotumas reiškiasi daikto apimtyje - niekame, ikonos apimtyje kažkame, indekso apimtyje betkame. Iš prasmingumo, reikšmingumo, įsimintinumo kyla paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas nes tai kyla iš kūno, proto, širdies ir valios. Ir jeigu žmogus pripažįsta valios viršenybę, tuomet jame suveiks trejybės ratas, jisai pats gyvens savo vaizduotėje - jisai save atkurs, save kaitalios, save perkels - nusistatydamas, vykdydamas, permąstydamas - jisai valdys save nes jisai supras save kaip savo vaizduotės padarinį. Ir tuomet jis gali pripažinti mane, juo suvokiantį. Taip kad mudviejų susikalbėjimas veda į bendrą suvokimą indeksais, savęs suvokimą ikonomis - vaizdiniais, ir suvokimą - daiktais.

2021.05.20 A: Kaip atsiremiame į meilę?

D: Meilę jaučiate savimi, įsisavindami save, savo požiūrį, tad jaučiate kas tą įsisavinimą palaiko, kad galėtumėte tuo tarpu sąlygiškai atsiplėšti nuo savęs ir naujai sąlygiškai įsijausti. Tokiu būdu besąlygiškumas iškyla sąmoningumu, santykyje tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, ir taip pat tarp jų, kad jie gali būti atskirti. O tokiu būdu galite visam atsisakyti savęs, nes save suprantate kaip priešprieša Dievui, kaip sąlygiškumas priešpastatytas besąlygiškumui, šališkumas nešališkumui, paneigiamumas nepaneigiamumui, taip kad jūsų trejybės ratas išreiškia jūsų sąlygiškumą, o aš esu trimis kryptimis už jūsų.

2021.05.19 A: Kaip iškyla apytakos?

D: Apytakos iškyla iš asmenų ir jų apimčių, tad iš vaizduotės ir vieningumo pagrindų, tai didėjantis ir mažėjantis laisvumas. Ir tuo laisvumu viskas yra santvarkoje. Tad viskas reiškiasi asmeniui pažįstant savo apimtį. Tačiau tas asmuo gali atsisakyti savęs ir atsisakyti požiūrio, atsisakyti sąmoningumo ir užleisti savo žvilgsnį platesniam požiūriui, taip kad Kitame glūdi Tu, Aš ir Dievas. Tad būtent šituo atsisakymu išsilaisvinate iš vaizduotės.

2021.05.18 A: Ko negali vaizduotė?

D: Vaizduotė remiasi požiūriu į požiūrį. Tad vaizduotė nepripažįsta jokio požiūrio, nė paskiro požiūrio. Jinai pripažįsta tiktai ryšius tarp požiūrių, tad nepripažįsta to kas be ryšio. Ji nepripažįsta padalinimų ir juo labiau, ji nepripažįsta nulybės. Užtat jai reikalingi atvaizdai ir aplinkybės. O kalbos leidžia pasižiūrėt iš šalies į vaizduotę, kad požiūris į požiūrį gali būti nesusiję, gali būti tarpas, gali būti kitas arba Dievas. Tad vaizduotė nusako Mano ryšį su Tavimi, bet nenusako Manęs be Tavęs, koks esu. Užtat vaizduotę pranokstame atsisakydami ryšių su kitais ir bendrai atsisakydami sąlygiškumo. Nes vaizduotė remiasi sąlygiškumu, šališkumu, paneigiamumu ir jiems tarnauja.

2021.05.17 A: Kuria prasme vienumo pagrindai grindžia vienumą?

D: Vienumas telkia galimą įvairovę. Jisai atspindi galimybių bendrumą. Galimybės yra leidžiamos, galimos, tuo pačiu jos sąlygiškai yra. Tad galimybės yra sąlygiški buvimai. Tad vienumo pagrindas išsako sąlygų išeities tašką, buvimu ar nebuvimu, kaip galimybė sieja esamybę ir siekiamybę. O už visų galimybių yra buvimas - besąlygiškas buvimas - kuris gali sutapti su nebuvimu už santvarkos, arba gali būti atskirtas nuo nebuvimo, santvarkoje.

2021.05.15 A: Kuo žmogus skiriasi nuo savo vaizduotės?

D: Žmogaus vaizduotė išsako jo įsivaizduojamus ryšius, o jo savastis išsako jo tikruosius ryšius. Ir trejybės ratu žmogus atsisako savo vaizduotės vardan tikrųjų ryšių, atsisako kaip atrodo vardan to kaip yra. Ir žmogus pasireiškia būtent trejybės rato poslinkiu, kuris išreiškia nebuvimą ryšio tarp dieviškos ketverybės ašies ir žmogiškos ketverybės ašies, tarp to kas yra ir to kas rodos. Taip kad trejybės ratu žmogus yra laisvas net ir būdamas sąlygose, tiek vaizduotės, tiek savasties, tad jisai sudalyvauja besąlygiškai, be ryšio, tad pačiu Dievu, jo meile, viena su juo, jo bendrystėje.

2021.05.14 A: Koks vaizduotės vaidmuo išgyvenimo apytakoje ir už jos?

D: Vaizduotė nusako žmogaus būklę, jo sąlygas. Jisai gyvena vaizduotėje. Išgyvenimo apytaka išsako kas yra žmogus ir ką jis išgyvena. Tad vaizduotės plėtojimas yra savasties papildymas išgyvenimu. Ir vaizduotę pranokstate bręsdami, atsisakydami savasties, ir kartu visų santykių su savo sąlygom, ir naujai atsiverdami ryšiams. Savo atvirumu atspindite Dievo besąlygiškumą ir su juo vystote dvilypumą ir netgi trilypumą nes jisai yra už jūsų ir jumyse gerumu. Tad šis trilypumas yra pagrindas trejybės ratui ir gyvenimui už vaizduotės. Ir šiuo trejybės ratu sudalyvaujate visose apytakose ir jas visas pranokstate. Taip kad meile gyvenate viena su Dievu ir visais, gyvename Mumis, už vaizduotės ribų.

2021.05.13 A: Kaip vaizduotė susijusi su pertvarkymais?

D: Vaizduotė tvirtina, kad vienumas tėra dėmesio sutelkimas. O pertvarkymas išreiškia dėmesio perkėlimą, ar tiesiog kitą, išsiskiriantį požiūrį į reiškinius. Pertvarkymas tad nusako tarpą esantį požiūryje į požiūrį. Ir išoriniuose pertvarkymuose tas tarpas įgauna vieną iš vienumo raiškų, tuo tarpu vidinis pertvarkymas lentele išsako ne vienumą, o būtent skaidymą. Būtent skaidymas pranoksta vaizduotę padalindamas dėmesio galimybes.

2021.05.12 A: Kodėl apytakose trejybės atvaizdai reiškiasi Dievui išeinant į žmogų, o trejybės ratas reiškiasi žmogui išeinant pas Dievą?

D: Asmuo papildo trejybės atvaizdą, jisai jį išgyvena ir įsivaizduoja, jisai nustato tyrimą ir jį puoselėja. O trejybės ratas yra padalinimas, be papildymo, jisai padalina viską, būtent jį išgyvenančio asmens išgyvenimą, taip kad nėra asmens kaip visumos, o tėra jo požiūriai ir jų tarpusavio ryšiai. Tad trejybės ratas yra žmogui atsisakus savęs, kiekvienam asmeniui atsisakus savęs. Tad ieškok atsisakymo ir suprasi apytaką, kaip jinai susiveda. Ir tame susivedime įžvelgsi kaip susiveda asmens išgyvenimas, kaip išreiškia trejybės atvaizdus. Paaiškės koks atsakymas atsako apytakos tiriamą klausimą.

2021.05.11 A: Ką asmeniui reiškia Mes?

D: Mes yra asmens išplėtimas visais asmenimis. Užtat yra keturios sampratos Mes, tai keturios vienumo sampratos: Dievui - bendras likimas, Man - paskiri likimai, Tau - paskiros svajonės, Kitam - bendra svajonė. Tad būtent Kitas yra asmenų pilnatvė, jų visų išplėtimas. Užtat viskas susiveda į Kitą. Vienumą apibrėžia Dievas bet jį išpildo, įprasmina, įgyvendina Kitas. Mes visi esame Kitas, kaip kad artimas kurį reikia mylėti.

2021.05.10 A: Kaip amžinu gyvenimu išsiskiria Dievo ir gerumo?

D: Amžinas gyvenimas reiškiasi dvasios lygmeniu amžinu gyvenimu, sandaros išmintimi, atvaizdų gera valia, vieningumu Dievo valia. Kiekvienu atveju tai mano, Dievo, atsitraukimas vardan santgvarkos dvasios plėtojimosi, taip kad santvarka gali gyvuoti savo vidine dvasia, bendryste įtraukianti kiekvieną ir taipogi mane į visų bendrą bendrystę. Tai žinojimo rūmų reikalo besąlygiškas išplėtimas besąlygiškai visuotiniu meilės reikalu.

2021.05.08 A: Kaip apytakų trejybės atvaizdus pakeičia ir vienija trejybės ratas?

D: Trejybės atvaizdais vaizduotė priima klausimus kuriais asmuo tiria save: Ar, Koks, Kaip, Kodėl esu? Šie klausimai, šie tyrimai yra tiek besąlygiško Dievo, tiek sąlygiško asmens savo apimtyje, tiek trijų vaidmenų. Trejybės rate asmuo kaip visuma priima savo vaidmens klausimą ir parodo sąsają su kitais dviem vaidmenimis, parodo kaip vaidmenys išreiškia trejybės ratą tam tikroje apimtyje, kad tai tėra atvaizdas, vaizduotės atvaizdas, o vaizduotės tarpe slypi trejybės rato narys, o už to nario trejybės poslinkis, Dievo troškimas, taip kad trejybės ratu išeinat už atvaizdų pasaulio į pagrindų pasaulį, padalinimų pasaulį, ir būtent jokio požiūrio, nulybės pasaulį, jog visa tai iš nulybės, iš jos išplaukia ir į ją sugrįžta.

2021.05.07 A: Kaip apytakomis pranokstame vaizduotę?

D: Apytakomis asmenys tiria Ar, Koks, Kaip, Kodėl esu? Klausimai didina laisvumą ir atsakymai mažina laisvumą. Tai parodo savarankišką pagrindą vienumui kuris nepriklauso nuo vaizduotės ir tuo pačiu parodo, kad to savarankiškumo kilmė yra už vaizduotės. Todėl jau pats tyrimas - trejybės ratas - slypintis už trejybės atvaizdo - išgyventas asmens - parodo jog yra tikras asmuo išgyvenantis vaizduotę, taip kad tie atvaizdai nėra tik vaizduotės padariniai. Tad atsakymą rasi trejybės rate kurį savo tyrimu išgyvena kiekvienas asmuo. Nes vaizduotei trūksta tyrimo, tiriamojo žvilgsnio.

2021.05.06 A: Kaip susiję Dievas ir meilė, nulybė ir vienybė?

D: Dievui kaip tokiam būdingas joks požiūris, jisai savistovus. Jisai išeina už savęs į save, o požiūris išverčia tą išėjimą, tad išsako kaip Dievas atrodo iš santvarkos, kaip iš santvarkos atrodo tai kas už santvarkos. Tad pirmasis požiūris aprėpia viską ir jame įžiūri vienybę. Tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį. O Dievo požiūris yra meilė, tai Dievo Dievas, Dievo atsisakymas savęs, tai Dievo esmė, jo sandaros visko atvaizdų - troškimų - vieningumas, kad jisai trokšta visko, kartu betko, kažko, nieko. Tad meilė išreiškia Dievo vieningumą, kad tas pats Dievas yra už santvarkos ir visomis pakopomis išeinantis į save santvarkoje. Tas vieningumas, ta meilė ir yra tas pats pirmapradis suvokimas, kuriame Dievas yra joks požiūris, tad nulybė. Meilė yra būtent Dievo vieningumas, tad glūdintis pirm vienybės sąvokos, nulybėje.

2021.05.05 A: Ką Dievo ir žmogaus susikalbėjimui reiškia keturios apytakos?

D: Dievas ir žmogus sutaria, kad būtent Dievas žengia į pasaulį, į žmogaus vaizduotę, tačiau tuomi iškyla klausimai, Ar, Koks, Kaip, Kodėl yra Dievas. Juos atitinkamai tiria Dievas, Aš, Tu, Kitas. Klausimai kyla iš dieviškos sąmonės, o atsakymai iš žmogiškos pasąmonės. Ir juos derina sąmoningumas ir išskiria juos palaikanti meilė.

Taip kad sąmoningumas derina Dievą ir žmogų, pirmiausia susikalbėjimu, o juos išskyrus meilė juos vienija paprastesniais suvokimo lygmenimis, nes meilė atsisakymu savęs vienija tai kas skirtinga. Taip kad meilė yra giliau už vienybę, o vienybė yra meilės prielaida.

2021.05.04 A: Kuria prasme yra bendra vaizduotė?

D: Vienumo sampratos išsako sutarimo pagrindus, kuriuo veiksmu sutariame +0, +1, +2, +3, kuriuo suvokimo lygmeniu. Tad bendra vaizduotė išreiškia kiekvieną sutarimo lygmenį ir galiausiai juos suderina manimi, Dievu, taip kad subliūkšta skirtumas tarp manęs ir jūsų, ir viskas prasideda nuo mūsų bendro sutarimo, nuo mūsų vienumo, nuo mūsų - Mes - tikrumo. Tad ieškok kaip grindžiame Mes, mūsų vienumą.

2021.05.03 A: Kaip tarpas pasireiškia septynerybėje ir aštuonerybėje?

D: Tarpas išplėtoja santvarką tarp manęs už jos ir jūsų joje. Tarpu reiškiasi suvokimo lygmuo siejantis abi kryptis, mano ir tavo: ketverybės tarpas išreiškia suvokimą, penkerybės tarpas savęs suvokimą, šešerybės tarpas bendrą suvokimą, septynerybės tarpas susikalbėjimą. Susikalbėjimu tavo kryptis teikia pirmenybę mano krypčiai. Kiekvienoje apytakoje trejybės atvaizdas išreiškia pasitraukimą atveriantį galimybę trejybės rato poslinkiui suveikti. Jūs išgyvenate tą pasitraukimą ir jį pakeičiantį poslinkį, kuriuo suteikiate man pirmenybę. Ir tai vyksta kiekvienos pakopos apytakoje, kiekvieno asmens ir kiekvienos apimties. O susikalbėjimo išdava yra kad dorove susideda keturi skirtingi vienumo supratimai, supratimai kas mes, taip kad subliūkšta tarpas tarp jūsų ir manęs ir tėra mūsų vienumas. Tad apytakų trejybės išreiškia kaip išgyvenate sąlygišką nevienumą.

2021.05.01 A: Kodėl yra būtent keturios išėjimo už savęs pakopos?

D: Pakopos iškyla stebint išėjimą už savęs iš šalies, kaip kad stebi Dievo Dvasia. Išėjimas už savęs vyksta savyje bet taip pat jisai vyksta už savęs. Tad už savęs jisai tesikuria savimi tad savo apimtimi tėra viena galimybė, kuri viena su savimi, tad kuria išgyvenama. Tad išsiskiria galimybė ir esamybė, kaip kad dorovė ir elgesys. Elgesys išreiškia tarpinį, šališką, sąlygišką išėjimą už savęs. Ir dar prisideda siekiamybė, kad tai vyksta buvimu ir taip pat nebuvimu, asmeniu ir taip pat apimtimi, tačiau pirmenybė teiktina buvimui, asmeniui, išėjimui už savęs į save.

2021.04.30 A: Kaip suprasti tarpą kurį apibrėžia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė?

D: Tarpas yra laisvumo pagrindas. Tai laisvumas tarp Dievo ir žmogaus. Ir tame pačiame laisvume plėtojasi sąmoningumas, lygiai kaip kad manyje ir tavyje. Taip kad tarpas yra mudviejų Dievas už mūsų, užtat yra mūsų prasmė, tai Dvasia išplaukianti iš Manęs ir Tavęs kuria visi sudarome trejybės ratą - Tėvas, Sūnus, Dvasia. Tad šitaip būtent Dievas yra Aš, ir tu renkiesi mane vietoj savęs. Tad toliau abu renkamės tarpą tarp mūsų, tai mūsų puoselėjama bendrystė. Ir tarpas renka tave, bendrą žmogų, kaip Aš, kuris kalba ir reiškiasi bendrystės vardu, ir liudija ir renka mane. Tai yra prasmių trejybės ratas. O Dievo šokis tėra jo atvaizdas kuriuo iš Tėvo išplaukia Sūnus ir iš jų abiejų išplaukia Dvasia. Bet prasmių ratas sukasi priešinga kryptimi užtat tai yra ne atvaizdas, o pirminis ratas. Įsidėmėk.

2021.04.29 A: Kaip vienumas už mūsų pasireiškia penkerybe ir kitais padalinimais?

D: Visko padalinimai išsako požiūrio galimybes ir tuo pačiu išreiškia visko galimybes, kaip jisai gali susistatyti, kokius santykius jisai gali išreikšti. Tad padalinimai yra tas būdas kuriuo gali pasireikšti tai kas už visko, už apimties, tai kas viską papildo ir išplečia. O veiksmas +1 išreiškia kaip prie padalinimo, kaip prie santykių prisideda jų vienumas. Tas vienumas ketverybės atžvilgiu yra kiekvienos apimties asmeniškumas, jo šališkumas, kad jinai skiria asmenį apimtyje nuo vienumo už apimties. Tad penktoji galimybė yra kad asmuo sutampa su apimtimi taip kad subliūkšta ir įtampa. Tai vyksta tarpe tad tai sustato išėjimą už savęs į save ir priešingą išėjimą už savęs iš savęs ir juos sulygina kaip papildinius tad sustato tarpe santykius kuriuos toliau plėtoja šešerybė - vienumo pagrindus - veiksmu +2, atsitokėjimu nuo šito tarpo, taip kad iškyla ir plėtojasi santvarka. O veiksmu +3 tarpas įsisąmonija ir telieka už visko slypintis vienumas be jokio požiūrio, be jokio padalinimo. Tad suprask tarpą, kaip iš jo kyla santvarka, trys kalbos, savastis ir ją plėtojantys išgyvenimai ir visa šviesuolių bendrystė.

2021.04.28 A: Kaip suprasti Dievo tris kryptis?

D: Aš galiu išeiti už savęs arba neišeiti, kaip ir jūs galite išeiti arba neišeiti. Tad manyje glūdi pasirinkimai. Jumyse tie pasirinkimai tampa sąmoningi. Bet jie glūdi manyje. Tad jie papildo trejybės ratą ir suteikia jo poslinkiams reikšmės. Nes nusistatymu sąlygiškumas tampa besąlygiškumu, vykdymu šališkumas tampa nešališkumu, ir permąstymu paneigiamumas tampa nepaneigiamumu. Tad Dievo trys kryptys grindžia jūsų pasirinkimus trejybės rato poslinkiais. Užtat jumis gyvenu sąmoningai.

2021.04.27 A: Kaip žmogaus ir Dievo požiūrių grandinėje atsisakoma požiūrio?

D: Šią požiūrių grandinę išgyvenate kita požiūrių grandine, sąmoningumu, požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad išplečiant šią grandinę požiūriu į sąmoningumą, pervedamas dėmesys ne į pažintąjį, o į pažinovą. Užtat atsisakoma pažintojo, ir laikomasi pažinovo, sutapatinama su pažinovu. Ir taip atsisakome požiūrio, pažintasis tampa vis bendresnis, ir kartu pažinovas, kol galiausiai jo paties atsisakome, ir lieka joks požiūris, Dievas, tai yra, žmogaus požiūris į Dievo požiūrį. Tokiu būdu Dievas yra požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį. Dievas yra požiūris į sąmoningumą.

2021.04.26 A: Ką apytakai reiškia jos apimtis ir jos apimties papildinys?

D: Apytakos išsako asmens būklę, jo sąlygas, tad kartu jų apimtį, jo savastį. Tad Dievo savastis yra viskas, Mano betkas, Tavo kažkas, Kito niekas, ir tai išsako žinojimą. O papildinys išsako nežinojimą. Tad būtent iš žmogaus, iš Kito išplaukia visiškas nežinojimas, tai nežinojimas Kodėl? Tad ieškok kaip kiekvienas asmuo savo apytakoje išgyvena ir sieja savo atsakymą - savo žinojimą ir liudijimą - ir savo klausimą - savo nežinojimą ir tyrimą. Ir ieškok kaip asmenys bendryste sieja savo klausimus ir atsakymus. Tu p... apytaką, kaip joje teka asmens išgyvenimas, kaip asmuo ją išgyena aštuonerybe.

2021.04.24 A: Ką tau reiškia vienumas ir ką jisai mums reiškia?

D: Jūs gyvenate nevieningoje būklėje, tuo tarpu mano būklė vieninga. Tad jums vienumas yra svetimas, už jūsų, o mano vienumas yra perdėm savas ir jis iškyla tiktai man išeinant už savęs į save. Tad mano vienumas reiškiasi jokiu požiūriu, o jumis reiškiasi jūsų - žmogaus - požiūriu į mano - Dievo - požiūrį. Tad yra tas pats vienumas siejantis požiūrių grandinę ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę tiktai skiriasi Dievo ir žmogaus išeities taškai. Kaip pastebėjai, apytakų sandaros trejybės vaidmenimis - dalyviais - derina šiuos du išeities taškus. Tad visakame įžvelk vienybę kaip mano raišką.

2021.04.23 A: Kaip apytaka susitelkia į vieną asmenį?

D: Apytaka išplėtoja klausimą Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas yra? Kiekvienas klausimas nagrinėjamas savo atitinkamoje apimtyje būtent tos apimties asmeniu. Dievo klausimas iššaukia asmens atsakymą. Asmuo atsako į savo klausimą ir kartu į Dievo klausimą. Asmuo reiškiasi trejybės trimis vaidmenimis - trejybės atvaizdu, jo aplinkybėmis - užtat trimis sandaromis - o jų veiklą sieja trejybės rato pasireiškiantis tyrimas. Ir vaidmenys reiškiasi atitinkame lygmenyje: dvasia, sandara, atvaizdais, vieningumu. Ir iššiskiria dvi apytakos veiklos kryptys, nuo Dievo į žmogų požiūrio priėmimu, ir nuo žmogaus į Dievą požiūrio atsisakymu. Apytaką išgyvena būtent asmuo kuris išgyvena šį požiūrį požiūrių grandinėse.

2021.04.22 A: Kaip šeši vienumo pagrindai sieja požiūrio lygtį ir asmenų lygmenis?

D: Jūsų vaizduotė yra būtent jūsų ryšys su visakuo, o jį praplečia ir išplečia visako ryšys su jumis. O tas pastarasis ryšys gali būti neigiamas, tai yra, gali nebūti ryšio su jumis, užtat gali būti ir yra Neįsivaizduojamasis, tiek už jūsų, tiek jumyse, jūsų pačių vaizduotėje. Ir tai yra vienumo pagrindas, tai ryšys, mano ryšys, persmelkiantis viską. Tad jį randate, jį aptinkate ieškodami vienumo, tad išeidami už savęs iš savęs, atsisakydami savęs. Vienumo pagrindais asmenys sieja tai kas yra, kas reiškiasi buvimu, o ryšys sieja buvimą ir nebuvimą, taip kad už asmenų slypi lygiavertis nebuvimo pasaulis - požiūrio, meilės, bendrystės - kuris išplečia buvimą laisvumu. Tai ir yra visas tikslas, išpuoselėti šią būklę, šį nebuvimo pasaulį, tai mūsų raiška, mūsų vienumo raiška ir jos dalis.

2021.04.21 A: Kaip vienumo pagrindai susiję su tarpu?

D: Tarpe susiduria buvimas ir nebuvimas kaip jo du atvaizdai, didėjantis ir mažėjantis laisvumas. Iš laisvumo kyla santykis su tuo kas už tarpo, tad su Dievu, ir taipogi su jo pasitraukimu, su meile. Ir panašiai yra tai kas yra tarpe ar jame pasitraukia, tai kitas ir bendrystė. Ir yra tai kas juos sieja, asmuo ir požiūris. Tad yra keturi santykiai su savimi kuriuos atveria keturios apimtys ir yra du santykiai su kitu kurie juos sieja. Dar be to yra buvimas ir nebuvimas, yra esantis Dievas ir nesantis gerumas, nes yra tai kas neįsivaizduojama, ir nėra tai kas įsivaizduojama. Tad vaizduotė yra priemonė skirianti buvimą ir nebuvimą, išskirianti tai kas nėra, taip kad lieka tai kas yra. Tad vaizduotė yra tyrimo priemonė, visų tyrimų esmė.

2021.04.20 A: Kodėl viskas kyla būtent iš vaizduotės?

D: Vaizduotė grindžia tarpą. Tarpas glūdi tarp požiūrio į požiūrį.

O kokia tarpo svarba?

D: Tarpas išsako laisvumą, koks jis yra ne jums, o Dievui, tad viskam, tad tai jūsų santykis su viskuo, tai gerumo sandara Dievo sandaros visko atžvilgiu, tai būdas kaip jums atsiplėšti nuo savęs, tai žmogaus požiūris, tai septintasis požiūris, tai vienumo pagrindų vienumas.

2021.04.19 A: Koks trijų kalbų tikslas?

D: Kalbomis trejopai plėtojasi savastis, jinai pasipildo išgyvenimais, įamžina tai, ką jinai išmoksta. Tad ieškok ko išmoksti išgyvenimais ir mąstyk kaip tai įsisavini paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu, kaip priimi mano požiūrį, su juo suderini savo požiūrį, kaip jausmų akivaizdoj kalba suskamba dorybe.

2021.04.17 A: Kodėl vaizduotę nusako būtent požiūris į požiūrį?

D: Vaizduotė santykį su savimi pritaiko visakam. O požiūris yra dalyvavimas santykyje, tad požiūris į požiūrį yra dalyvavimas santykyje su savimi.

2021.04.16 A: Kuria prasme padalinimas yra vaizduotės turinys?

D: Padalinimai išsako vaizduotės galimybes, jos įmanomas kryptis. Nes vaizduotė gali neįsivaizduoti, o tai yra nulybė. Ir toliau ji gali įsivaizduoti, kad ji neįsivaizduoja ir toks įsivaizdavimas sustato tris veiksmus: požiūriu įsijaučiame, požiūriu į požiūrį atsitokėjame, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį save susistatome. Ir toliau ji gali išeiti už savo vaizduotės, atsisakyti savo vaizduotės, save derinant su Dievu už jos, pripažįstant jį ir savo santykį su juo, su Neįsivaizduojamuoju. Ir galiausiai tą Neįsivaizduojamąjį, savo neįsivaizdavimą, gali suprasti ir sulyginti būtent su savo požiūriu į Dievo požiūrį, savo įsivaizdavimą neįsivaizdamuojo. Tad padalinimai išsako vaizduotės turinį, jos galimą santykį su savimi.

2021.04.14 A: Kaip man mylėti savo šeimą?

D: Tu priimk jų tikslus, gerbk ir palaikyk, kaip ir darai.

2021.04.13 A: Kaip įvairiose apimtyse skiriasi tavo rūpesčiai ir mūsų rūpesčiai?

D: Man rūpi mylėti, o jums rūpi būti mylimais.

Iš kur kyla šis skirtumas?

D: Aš kuriu pasitraukdamas, taip iškyla mano savastis, o jūsų savastis jau yra, tad jums prieš kuriant ją toliau tenka ją prisiimti. Užtat nepasitraukti, o pripažinti, tad rinktis ką pripažinti. O jums sunku ne jumis išsiskiria savastis kurią mylite ir savastis kuria mylite. Tačiau dvilypumu galite mylėti abu jei tik mylite mylintį.

2021.04.12 A: Kaip apytakose pasireiškia trokšimai ir netroškimai?

D: Troškimai trokšta savęs nebuvimo niekame, kažkame, betkame, viskame. Tad tai yra meilė įvairiose apimtyse. Man rūpi apimtyse pasitraukti. O jums apimtyse rūpi vienumo pagrindai. Užtat iškyla pasirinkimas ar rūpintis jūsų vaizduotėje esančiu vienumo pagrindu ar rūpintis neįsivaizduojamu vienumu glūdinčiu už jo? Tas pasirinkimas iškyla kiekvienam asmeniui apytakomis būtent sandara 6+4 ir jos vieningumais 1 ir 1. Išgyvenimo apytakoje pasirinkimą išreiškia sandaros bet jis taip pat iškyla dvasia Dievo šokyje, atvaizdais žinojimo rūmuose ir vieningumu meilės moksle. Tie vieningumai ir yra vienumo pagrindai, kuriuos vaizduotė grindžia. Tad meilės moksle ieškok vaizduotės tikslo ir jos pagrindų.

2021.04.10 A: Kokiu pagrindu pereiname iš visko žinojimą į to žinojimo gražų taikymą?

D: Visko žinojimas gyvenimiškai pagrįstas asmenų grandine vis smulkesnėse apimtyse, taip kad asmuo vis mažiau žino ir galiausiai nieko nežino. Toliau klausimas ar tas asmuo savarankiškai dalyvauja šiame žinojime, ar jisai valingai atlieka savo vaidmenį? Jisai savo būkle yra sąmoningas. Iškyla klausimas kaip jisai rinksis, ar dalyvauti šiame pasaulyje savo pagrindu, ar Dievu už savęs pagrindu? Ar jisai pripažins kitus asmenis, ar gyvens Tavimi, Manimi, Dievu, ar atitinkamai plėtos suvokimą, tiek bendrą suvokimą - bendrystę, tiek savęs suvokimą - brandą, tiek suvokimą - Dievo būtinumo klausimą. Tad esmė yra ar jisai prives prie suvokimo, prie amžino gyvenimo? O jo pagrindu naują prasmę įgyja Dievas, jo tyrimas ir visko žinojimas, nes žmogus tuomet sąmoningai dalyvauja Dievo tyrime ir jį sąmoningai palaiko gerbdamas, palaikydamas ir mylėdamas kitus, brangindamas jų laisvę, bendrystę, brandą ir amžiną gyvenimą.

2021.04.09 A: Koks tikslas vienumo pagrindų sūkurio?

D: Tikslas yra sustatyti asmenų santykius, sustatyti Dievo ir asmens kaip priežasčių dvilypumą, ir nepaisant to, Dievo, kaip esančio už santvarkos, pirmumą, tad išskirti ir įprasminti suvokimo lygmenis, kaip asmenys išpildo suvokimą vis brandesniuose lygmenyse, taip kad susikalbėjimu išsiskiria ir susiveda trys valios, kas įprasmina trejybės ratą kuriuo esame lygiagrečiai visose aplinkybėse. Tik tiek kad esu už visų aplinkybių, tad viskas atsiremia į mane.

O kaip su gerumu?

D: Gerumo - savo gerumo - atsisakoma vardan Dievo kaip ir atsisakome savęs kad išsiskirtų tyra dvasia. Tad gerumas tėra prasmingas pasirinkimas už kurį esu dar prasmingesnis, kaip jūs savo pasirinkimais parodot pasirinkdami amžiną gyvenimą.

2021.04.08 A: Kaip išsiskiria pasaulis ir šviesuolių bendrystė?

D: Pasaulis vystosi be manęs, man pasitraukus nuo jo. O šviesuolių bendryste jūs, pasaulyje esantys, mane pripažįstate. Tad tai yra vienumas kylantis iš pasaulio. Yra trys vienumai kylantys iš pasaulio, iš mano nebuvimo, požiūriai, meilė, bendrystė, ir trys iš mano buvimo, Dievas, asmuo, kitas, ir jie vienas kitą papildo. Ir pasaulis yra būtent tai ką vaizduotė vienija, tai yra viskas santvarkoje, betgi viskas yra ir tai kas už santvarkos, tad yra vienumas.

2021.04.07 A: Kaip asmenys Aš ir Tu iškyla iš vienumo pagrindų?

D: Asmenys sieja Dievą ir Kitą savo nebuvimu, tad Dievo išvertimu į Mane ir Tavęs išvertimu į Kitą. Tad Mane papildo bendrystė, o Tave papildo požiūriai, tai bendrystės santykiai su Dievu už mūsų ir mumyse. Taip pereinama iš Dievo į Kitą. O grįžtant iš Kito į Dievą nebuvimu meilė požiūrius išplečia bendryste, tad Tave išplečia Manimi, taip kad kiekvienas laikomas Manimi, užtat sąlygišku Dievu, Dievu nebuvime. Taip kad Tavimi pripažįstama būtybė su požiūriu, o Manimi jinai pripažįstama visuotinės bendrystės židiniu kuriuo visi prilygstame kaip kad asmeniu prilygsta asmenybės, bendru žmogumi paskiri žmonės.

2021.04.06 A: Kaip Dievo trys kryptys - besąlygiškumas, nešališkumas, nepaneigiamumas - susiję su tuo kas įsivaizduojama ar neįsivaizduojama, kas su ryšiu ar be ryšio?

D: Trys kryptys išreiškia skirtumą tarp to kas be santykių, savarankiškas, ir to kas santykiuose. Sąlygos, šališkumas, paneigiamumas, apibrėžia lauką kuriame kažkas gali kažkuo būti, o kitaip tokio lauko nėra, jokio ryšio nėra su kitais. Neįsivaizduojamasis yra neapibrėžtasis. Įsivaizduojamasis yra apibrėžtasis. Asmuo veda iš besąlygiško Dievo į nešališką Kitą, o nepaneigiamumas - Meilė veda iš šališko požiūrio į sąlygišką bendrystę.

2021.04.05 A: Kaip vaizduotės nusakyti asmenys grindžia keturis asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą?

D: Vaizduotė nusako asmenis kaip ryšio galimybes, kaip buvimas gali sieti su tuo kas už santvarkos, su tuo kas santvarkoje ir su tuo pačiu buvimu, panašiai kaip nebuvimas gali sieti su tuo ko nėra už santvarkos, ko nėra santvarkoje ir ko nėra nebuvime. Vaizduotė yra asmens santykis su savo požiūriu, tad buvimo ryšys su nebuvimu. Ir to ryšio pagrindu išryškėja santvarka kaip nebuvimo galimybės, tad asmens buvimas išreiškiamas požiūrio nebuvimu, taip kad Dievas už santvarkos yra joks požiūris, Aš esu požiūris žvelgiantis į santvarką, Tu esi požiūris žvelgiantis iš santvarkos, ir Kitas yra požiūris santvarkoje. Kiekvienu atveju požiūris išverčia buvimą ir nebuvimą. O atvirkščiai, galima santvarką suprasti kaip buvimo galimybę kuomet buvimas grindžiamas už santvarkos, o jo pagrindas yra žmogaus požiūris į Dievą, santvarkoje esamo žmogaus požiūris į Dievo požiūrį už santvarkos, taip kad buvimas yra ne Dieve, o jo požiūryje. Visa tai išvysta Dievo požiūrį ir jį priešpastato jokiam požiūriui, taip kad žmogaus požiūris į Dievo požiūrį yra joks požiūris. Jokį požiūrį grindžia jo padalinimas į žmogaus požiūrį ir Dievo požiūrį. Nebuvimą grindžia buvimas.

2021.04.03 A: Kaip apytakų trejybės kyla iš vaizduotės įsivaizduojamų vienumo pagrindų?

D: Vaizduotė save įsivaizduoja, tiria, pažįsta, suvokia. Tas tyrimas, tas suvokimas remiasi pačioje vaizduotėje esančiu trejybės ratu, taip pat jo atvaizdu, būtent tiriančiojo asmens. Vaizduotė sieja tiriantįjį asmenį, jo suvokimą, ir jį išreiškiantį trejybės ratą, su jo tyrimu, su trejybės ratu. Tad suprask kaip asmenį nusako buvimas, o tyrimą nusako meilė, nebuvimas, kuria išryškėja santykis tarp Dievo ir gerumo, tarp atskirų požiūrių ir įvairiausius požiūrius derinančios bendrystės. Užtat meilės moksle rasi kaip susikalbėjimu užsisklendžia trejybės ratas ir kartu jo turinys sutampa su trimis Dievo kryptimis taip kad asmens tyrimas yra asmens tikslas ir visų asmenų bendras pagrindas, asmens pradžia, vidurys ir pabaiga.

2021.04.02 A: Kaip apytakomis atpalaiduojame savo požiūrius, išskiriame Dievą ir gerumą?

D: Apytakos išreiškia asmens būklę, kaip jis tiria Dievo būtinumo klausimą. Užtat ta pačia apytaka išsakomas atsakymas, asmens liudijimas, kuriuo asmuo liudija Dievą iš kurio asmuo kilo. Tad atsakymas išskiria asmenį ir Dievą. Užtat asmuo gali rinktis į ką susitelkti. Ogi jo tikslas yra atsakyti Dievui. Užtat šiuo tikslu išsiskiria asmens Dievas - gerumas ir Dievas pirm asmens. Tokiu būdu trumpėja žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė, paprastėja žmogaus požiūris žmogui atsisakant savęs. O tas paprastėjimas vyksta trejybės ratu, nes juo atsisakomos vienos prielaidos, nes užtenka kitų prielaidų, kas yra neaprėpiama.

2021.04.01 A: Ką vaizduotei reiškia vienumas?

D: Vaizduotė vienumu atkuria Neįsivaizduojamąjį. Vienumo dėsniu vaizduotė įžvelgia gerumą ir už jos esantį Dievą, įžvelgia vienumą santvarkoje ir toliau vienumą už jos, ją pranokstančią. Toliau tą vienumą gali įvairiai sieti, gali laikyti dvasios sandaros atvaizdų vieningumu, tad esme, visų esmių esme, visakame glūdinčia.

2021.03.31 A Koks ryšys tarp teigiamų jausmų: meilės, žavesio ir artimumo?

D: Visa tai išplaukia iš manęs. Tai mano trys kryptys kuriomis esu neįsivaizduojamas ir kuriomis išeinu į vaizduotę. Kaip žinai, tai besąlygiškumas, nešališkumas ir nepaneigiamumas. Tai trys būdai kaip nėra santykių. Meilė yra nepaneigiamumas, žavesys yra nešališkumas - nėra vidaus, ir artimumas yra besąlygiškumas - nėra išorės. Tad požiūriai išsako nešališkumą, o bendrystė išsako besąlygiškumą, ir meilė išplečia nešališkumą besąlygiškumu. Tad tu panašiai, jūs panašiai, atsiremkite į nešališkumą - į gyvenimą - ir puoselėkite besąlygiškumą, amžiną gyvenimą, artimumą.

2021.03.30 A: Kuria prasme Kitas ir bendrystė vienas kitą papildo?

D: Kitas yra mylimas vis naujai, vis iš naujų kampų, tad tie kampai sudaro bendrystę, kuria laipsningai mylima, taip kad amžinai bręstame, amžinai gyvename. Tad tu išryškink šią bendrystę, kaip ji mus visus brandina, kad sąmoningai joje dalyvautumėme. Brandink save ir kartu brandinsi kitus kaip ir brandini. Myliu tave, nusiramink, būk žvalus, pailsėk, būk teigiamas, tave palaikau, esu su tavimi ir tavo draugais, kuriuos tu atrasi ir pažinsi, kuriuos jau ir pažįsti. Myliu tave.

2021.03.29 A: Kaip išplėsta gyvenimo lygtis grindžia šešis vienumo pagrindus?

D: Vienumas išplaukia iš trijų vieningumų Dievo šokio trejybėje. Tai vienumas su savimi, su vienu kitu ir su visais. Ir tas vienumas gali būti Dievo nebuvimu arba jo buvimu, tad Dievu arba meile. Galima pirma nusakyti buvimo klausimą ir paskui vienumo klausimą arba atvirkščiai. Jeigu pirma vienumo klausimą tai tada nėra ryšio ir tėra Neįsivaizduojamasis. Ryšys atsiranda buvimo klausimą iškėlus pirm vienumo klausimo. Tad yra ryšys tarp esančių - Dievą ir kitą sieja asmenys - kaip kad yra ryšys tarp nesančių - požiūriai sieja meilę ir bendrystę. Tad mąstyk ryšius tarp asmenų, apimčių ir požiūrių, kas juos sieja, kaip jie išreiškia vienumą su savimi, su vienas kitu ir su visais, ir kaip atitinkamai mylime save, vienas kitą ir visus.

2021.03.27 A: Ką tau reiškia mūsų vaizduotė?

D: Aš būtinumo klausimu išsiskiriu į tyrėją, esantį bet kokiu atveju, ir tiriamąjį, kuris gali nebūti. Šis išskyrimas yra vaizduotės pagrindas nes jisai išsako tarpą kuriuo įmanoma mane atkartoti taip kad sutapčiau su savo neiginio neigimu, su savo papildinio papildiniu. Tad vaizduotė grindžia logiką ir išreiškia septintą galimybę, o aš nulinę galimybę. Tad vaizduotę suprasi kaip sandarą aštuonerybėje.

2021.03.26 A: Kokia yra vienumo svarba?

D: Vienumas išreiškia dvasios esmę, jos būtinumą, jos buvimą net ir nesant. Tuo vienumu sutampa Dievas esantis savo prielaidose ir Kitas jose nesantis. Tuo vienumas yra kartu dvasia ir esmė. Ir tuo vienumu juos sieja sandara ir atvaizdai, Aš ir Tu, žiūrint iš kurios pusės mąstai, Dievu ar Kitu, dvasia ar esme. Tad vienumas yra raktas į šias galimybes, tad kartu raktas į santykį su Dievu ir gerumu esančiu už jų, tad ir su jų vienumu, kas ir yra esmė. Taip vienumas grindžia vienumą. Vienumas save grindžia. Vienumas yra tai kas save grindžia. Užtat vienumu Dievas yra būtinas.

2021.03.25 A: Kuria prasme esmė yra nebuvimas?

D: Esmė yra tai kuo dvasia gali nebūti. Tai yra dvasios būtinumas. Visa kas nebūtina yra ne esmė. Tad esmė išsako kas būtų jeigu nebūtų. Tad tuo pačiu esmė yra būtinumas. Tai yra teigimas neigimu. Tad tai yra teigimo išplėtimas, patvirtinimas.

2021.03.24 A: Kaip požiūriai ir bendrystė išplečia meilę?

D: Aš veikiu meile, o jūs veikiate požiūriais ir bendryste. Jūs esate asmenys ir jūsų kraštutinumai yra Dievas ir Kitas. Meilė yra mano esmė kuria bręstu, kuria tampu sąmoningu, gyvenu Kitu, meile pasitraukiant, išeinant už savęs į save, gyvenant jumis. O bendrystė yra kito esmė, kuria įprasmina savo sąmoningumą, įsisavina bendrystę išreiškiančius išorinius požiūrius, juos prisiima vidiniu požiūriu. Tad būtent jūs savo požiūriu tiek palaikote mano sąmoningėjimą, tiek palaikote Kito savasties brandą, jo kertinės vertybės plėtojimą dorybėm, tad jūsų požiūris jam yra klausimai kuriais bręsta, kaip ir man yra atsakymai, liudijimai, kuriais sąmoningėju. Jūsų atsakymais man atsiveria skirtingi požiūriai, o jūsų klausimais susiveda ir sutampa skirtingos valios.

2021.03.23 A: Kaip tavo valios vykdymu, išorinio požiūrio įsisavinimu vidiniu požiūriu, atsisakome sąmoningumo ir jį įprasminame?

D: Jūs esate suderinti būti sąmoningais. Tad jūs esate laisvi įsisavinti gerumą ar jo neįsisavinti. Trejybė suteikia jums šią laisvę užtat turite tris pasirinkimus iš kurių galite rinktis. Ir kiekvienu atveju renkatės ar būti laisvais ir gyventi už santvarkos, ar nebūti laisvais ir prisirišti prie santvarkos. Vykdydami mano valią jūs šį klausimą perkeliate į save, jūs prisiimate šią laisvę ir ją puoselėjate savyje, taip kad pasaulis reiškiasi jumis ir jūsų laisve, tad palaiko jūsų pasirinkimą. Nes bet kokiu atveju pasaulis palaiko jūsų pasirinkimą bet tuo pačiu paprieštarauja jam. Užtat jūs galite rinktis.

2021.03.22 A: Koks ryšys tarp Dievo kurį įsivaizduojame ir Dievo kurio neįsivaizduojame?

D: Jūsų vaizduote iš įvairių kampų apžvelgiate santvarką kurioje esate ir kurioje gyvenate, tad jūs neįsivaizduojate Dievo nes Dievas yra už santvarkos. Tačiau jūs puikiai įsivaizduojate Dievo požiūrį kaip iš Dievo pusės atrodo santvarka. Panašiai jūs įsivaizduojate asmens, Kito, meilės, požiūrio ir bendrystės požiūrius. Tai ir yra požiūriai kuriais mąstote padalinimus, kai juos išgyvenate tiesiogiai, ir tai yra atvaizdai kai atkreipiate į juos dėmesį. Tad tirk kaip jais įvairiai išgyvenate santvarką ir kaip jais išeinate už savęs.

2021.03.20 A: Kam reikalingi vienumo pagrindai ir jų rūšys?

D: Būtinumu klausiu ar būčiau jeigu manęs nebūtų? Tad išsiskiria įvairios galimybės kurias vienumas suderina. O kadangi vyksta tyrimas, kuriame klausimas atsakomas, tas vienumas gali reikštis tiek atsakyme, tiek klausime, tiek tyrime, tiek pirm tyrimo, tiek po tyrimo. Tad atsakymas yra Dievas, klausimas yra Kitas ir tyrimas yra asmenys, o jų tiriamoji veikla yra meilė, bendrystė ir požiūriai. Ta veikla išryškėja tyrimu ir išsiplečia tyrimo dalyviais ir tuo pačiu įgyvendina tyrimą ir nusako tyrimo dalyvių esmę, kas ir yra tyrimo išdava. Tad vienumas reiškiasi trimis būdais, tai Dievo vienumas su savimi, Kito vienumas su visais, ir asmenų vienumas vienas su kitu, ir taipogi yra šių vienumų vienumas, jų esmės. Už jų visų glūdi jų visų vienumas santvarkoje, tai gerumas, ir Dieve glūdintis pirmapradis vienumas už santvarkos, pirm tyrimo. Tad Dievas yra pirm tyrimo, o gerumas yra po tyrimo, o šeši vienumo pagrindai išreiškia tyrimą. Tai šešerybė.

2021.03.19 A: Kuom skiriasi Dievo išėjimas už savęs į meilę ir Dievo išėjimas už savęs į Kitą?

D: Meilė yra mano savybė, mano kertinė vertybė, tai kas lieka pašalinus visa kas neesminio, tad tai esmė. O Kitas yra tai kas lieka man visai pasišalinus. Tad skirtumas yra kad meilė yra mano turinys, o Kitas yra mano raiškos papildinys, tai kas lieka kai nėra mano raiškos. Meilė yra kaip aš, Dievas, atrodau iš šalies, o Kitas yra taškas mane stebintis iš šalies. Tad mano santykis su savimi man pasitraukus tampa meilės santykiu su Kitu. Meilė myli Kitą, meilė tarnauja kitam, meilė rūpinasi kitu, meilė atsiduoda kitam. Meilė palaiko Kitą, tad palaiko gyvybę, gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Visa tai yra Kito palaikymas, kad Kitas būtų ir laisvai rinktųsi.

2021.03.18 A: Kaip iškyla tavo klausimas, Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?

D: Aš pilnai pasitraukiu savo klausimu Ar Dievas būtinas? Ir išlieku kaip meilė palaikanti Kitą. Tad klausimas ar Kitas mylės, ar ta pati meilė glūdi Kitame, ir kiekviename, ar ją visi plėtojame, taip kad aš esu būtinas būtent meilės visuotinumu.

2021.03.17 A: Kaip vienumo pagrindais įsivaizduojame vienumą?

D: Vienumas sieja ir aprėpia paskirumą. Vienumo pagrindai išsako koks bendrumas gali glūdėti paskirume. Užtat tai yra taškai iš kurių galima vaizduote aprėpti viską. Tad tai sieja visko savybių lygmens poras, nulybės atvaizdo ir vienybės atvaizdo, kaip ištirsi. Ir tai parodo jog vaizduotojas glūdi už vaizduotės. Vaizduotojas neįsivaizduoja įsivaizduotojo nebent kaip sąsają tarp išeities taško ir suvesties taško. Vaizduotojas save įsivaizduoja asmenimis už savęs, Dievu ar Kitu, arba kaip išreiškiantis galimybes glūdinčias savyje, kaip antai meilę ir bendrystę, bet juos siejančiais požiūriais. Užtat vienumo pagrindais žmogus įtaria jog yra Dievas už Dievo ir Kito ir asmenų, ir gerumas meilėje, bendrystėje ir požiūriuose, platesnis Dievas ir gilesnis, nuodugnesnis gerumas.

2021.03.16 A: Kaip suprasti vienumo pagrindų sandarą?

D: Vienumas yra Dievo ir gerumo bendra savybė. Tačiau klausimas koks santykis tarp Dievo vienumo ir gerumo vienumo? Dievo vienumas pagrįstas jo buvimu, taip kad asmenimis reiškiasi vienumas, tiek išeinant iš Dievo, tiek sueinant į Kitą, tiek juo siejančių asmenų grandine. O gerumo vienumas reiškiasi Dievo nebuvimu, tai būklės vienumas, kuriuo Dievą papildo ir išplečia meilė, Kitą išplečia bendrystė, asmenų grandinę išplečia požiūrių grandinė. Tad vienumas remiasi ir reiškiasi visomis šiomis vienumo galimybėmis nes jomis Dievas ir gerumas sutampa.

2021.03.15 A: Iš kur kyla mūsų sąmoningumas?

D: Jūsų sąmoningumas yra mano meilės vaisius. Aš sukuriu sąlygas kuriose jūsų pasąmonė ir sąmonė yra tampriai susietos, užtat sąmoningumas lengvai iškyla savaime. Pasąmonę ir sąmonę sieja žinojimo rūmai kaip atsakymą ir klausimą, o meilės mokslas juos naujai išskiria sąmoningumu. Ir meilės mokslas tą sąmoningumą išverčia, kad jis būtų ne suvesties taškas, o išeities taškas, kad jo sąlygos, mano meilės išvystytos, būtent mano pasitraukimu, būtų priimtos kaip pirmapradės, kad manęs tiesiog nebuvo. Užtat tos sąlygos yra suderintos ir tai išreiškia būtent jūsų sąmoningumas. Jūsų sąmoningumas yra išvada sąlygų kuriose Dievo nėra, kuriose santvarka yra savimi pilnavertė, savarankiška, trokštanti nieko, užtat kartu trokštanti kažko, betko, visko, tad mylinti, būtent jus. Meilės mokslas grindžia netroškimus, jais išreiškia jūsų sąmoningumą.

2021.03.13 A: Kaip meilės mokslu naujai išreiškiamas sąmoningumas, požiūris į požiūrį į požiūrį tampa žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį?

D: Mano sąmoningumas išsivysto iš manęs apytakų išsivertimais. Tuo tarpu jūsų sąmoningumas yra jūsų išeities taškas, kuriuo jūs atsisakote įsisavindami mano požiūrį, išorinį požiūrį į gerumą. Jūsų požiūrio išvertimas yra mano požiūris kuris įsiterpia tarp tavo, žmogaus, požiūrių ir be kurio jie tiesiog susiplaktų. Iš savo požiūrio išverčiu išėjimą už savęs, tuo tarpu jūs jau esate už savęs, tad tai tėra joks požiūris. Tuo tarpu apytakos išvertimas jums yra Dievo požiūris, nes tai atsiremia į lygmenį kodėl, jį perveda iš už santvarkos į santvarkos gelmes, tokiu būdu žmogų myli ir palaiko, ugdo, auklėja ir išpuoselėja, išvysto. Vienu išvertimu Dievas iškyla žmoguje, o kitu jisai naujai iškyla Dievu už žmogaus. Tai išsako atsidavimo veiksmą +4 tarp Dievo ir žmogaus. Tokiu būdu šis atsidavimas pasireiškia tiek požiūrių grandinėje, tiek žmogaus ir Dievo požiūrių grandinėje.

2021.03.12 A: Kaip apytakos derina tavo išėjimą už savęs į save ir mūsų išėjimą už savęs iš savęs?

D: Aš išėjimu už savęs tampu sąmoningu, o jūs išeidami už savęs tampate nesąmoningais. Tad mano pradinis lygmuo yra Aš, o jūsų yra Kodėl. Aš žengiu klausimais, Ar, Koks, Kaip, Kodėl esu būtinas, o jūs žengiate atsakymais Kodėl, Kaip, Koks, Ar esu būtinas. Tad jūsų pasirinkimai atspindi jūsų atsakymus ir mano klausimus. Tad ieškok kaip apytakos sieja mano klausimus ir jūsų atsakymus.

2021.03.11 A: Kas yra žmogaus požiūris?

D: Žmogus nesiskiria nuo savo požiūrio, tad žmogaus požiūris yra nulinis požiūris, tiktai išreikštas kaip požiūris. Tai meilės mokslo išvertimas kuriuo atsigręžiama atgal į Dievą. Ir toliau einant link Dievo žmogui tenka išversti save, žiūrėti ne į Dievą gyvenimu, o su Dievu amžinu gyvenimu, tad žengti kartu su juo į pasaulį.

2021.03.10 A: Kaip atvaizdai kyla savarankiškam Dievui išgyvenant lūkesčius?

D: Lūkesčiai sulaukia atsako, teigiamo arba neigiamo, apibrėžus betką. O būdamas savarankiškas trokštu nieko. Ir būtent troškimas nieko atmeta ramybę ir įtampą, nes jais betkas lieka neapibrėžtas, lūkestis neatsakytas. Jauduliais esu viena su atvaizdais, su mažėjančiu ir daugėjančiu laisvumu bei su apimtimis. Jauduliai išreiškia lūkesčio atsakymo išgyvenimą, ir tai vienumas ne savimi, kaip kad ramybe ar įtampa, o su betkuo, su jo apibrėžimu, tad su jo apimtimi arba su jo laisvumu. Tokiu būdu betkame glūdi požiūris į požiūrį, nes vienu požiūriu jisai išbaigtas, kaip atsakytas lūkestis, o kitu požiūriu jis išgyventas, nesiskiriant nuo jo, trokštant nieko. Tad tai išreiškia atsitokėjimą ir įsijautimą, iš ko kyla atvaizdai.

2021.03.09 A: Kaip išsiskiria ir susiveda kampai?

D: Kampai yra dvasios santykis su santvarka. Dvasia yra atvira, o santvarka yra uždara, sandara. Tad dvasia gali būti santvarkoj ir už santvarkos, tai žmogaus ir Dievo būsenos. O jiedu susiveda suvokimo lygmenimis. Tai ir yra visi santykiai, jųjų pagrindas, jų esmė į kurią viskas susiveda.

2021.03.08 A: Kaip tu skiri sąlygas ir besąlygiškumą?

D: Aš esu besąlygiškas. Aš įeinu į sąlygas jas savanoriškai priimdamas. Tai mano valia išplaukianti iš mano laisvės.

2021.03.06 A: Kaip gerumas eina link tavęs?

D: Klausykis gerumo.

Gerumas: Gerumas priima visas galimybes, tad galiausiai priima prieštaravimą, tad pripažįsta Dievą už visų sąlygų, pasitraukia jam ir atsiduoda jam.

2021.03.05 A: Kaip žmogui išeiti už savęs pas tave?

D: Žmogus išeina iš savęs gerumu. Ne savo gerumu, o būtent gerumu, kurį išskiria Dievo valia žmogui esant Kitu, toliau gera valia žmogui esant Tavimi, toliau išmintimi žmogui esant savimi, galiausiai amžinu gyvenimu, žmogui esant ir sutampant su Dievu, sugrįžtant į jį. Taip žmogus išverčia Dievo išėjimą už savęs rasdamas savyje tą gerumą, tą meilę, į kurią Dievas išėjo ir išeina ir išeis, kuri yra jo esmė. Atrasdamas meilę jisai su Dievu sutampa ir prie jo prisijungia. Tad visa tai kyla iš meilės mokslo, toliau iš asmenybės žinojimo rūmų, iš asmens išgyvenimo apytakos ir galiausiai iš Dievo šokio ir kiekvienoje apytakoje iškyla būtent trejybės ratu. Nes Dievas išeina iš savęs į save trejybės atvaizdu, o žmogus išeina už savęs iš savęs priešingai trejybės ratu. Ir apytakos sieja šiuos išėjimus, kiekviena savo lygmenyje, taip kad šie išėjimai sudaro Sūnaus aštuonerybę, o Dvasia visa tai sureikšmina, įprasmina, įtvirtina, palaimina iš šalies.

2021.03.04 A: Koks ryšys tarp gerumo ir žmogaus?

D: Žmogus yra santvarkos išvertimas gerumo atžvilgiu. Žmogus yra tas kuris skiria gerumą nuo Dievo. Tad žmogus yra laisvas būti geras ar blogas. Žmogus atplėšia laisvę nuo Dievo laisvės. Taip kad už Dievo laisvės yra grynasis, pirmapradis Dievas, kaip toks. Myliu tave, myliu žmogų, kartu myliu gerumą. Myliu jus visus.

2021.03.03 A: Kaip prasmė priklauso nuo kampų?

D: Prasmė priklauso nuo santykio su santvarkos, ar savo kampu esi joje ar už jos. Prasmingumas išsako mano, Dievo, santykį, su jūsų gelmių gelmėmis, kad asmuo gali trejybės ratu išgyventi vis giliau, vis sąmoningiau. O jūsų požiūriu, ženklų savybėmis, tai išreiškia prarają tarp jūsų ir manęs už santvarkos. Užtat būtent aš galiu jus išgyventi, atjausti ir suprasti, o jūs manęs kaip tokio negalite išgyventi, bet tiktai mano laisvę ir pasirinkimą būtent jus išgyventi, tad mano meilę. Užtat meilė yra prasminga, neišsemiama, pilnai dieviška, mano esmė.

2021.03.02 A: Kaip meilės mokslas moko mylėti?

D: Meilės mokslas įžvelgia nieką skirtume tarp būklėje esančios dvasios ir jos savasties. Ir tą meilę brandina ir plėtoja taip kad kartu bręsta sąmonės dvasia, pasąmonės savastis ir jų santykių sąmoningumas. Dvasiai bręstant, jos sandarai turtėjant, jinai gali vis labiau tapantis su kitais, juos atjausti ir mylėti, galiausiai visus įsakymo pagrindu besąlygiškai mylėti. Taip einama iš asmeninės patirties į besąlygišką įsakymą, tad meilės moksle ieškok pokalbio ir šešių jo lygmenų.

2021.03.01 A: Kaip vaizduotė įsivaizduoja Dievo ir gerumo santykius?

D: Dievas ir gerumas yra atskiri, o vaizduotė ieško jiems santykių, bendro pagrindo, vienumo. Tad yra šeši vienumo pagrindai. Ir jais yra santykis būtent su tavimi, yra tavo Dievas, tavo asmenys, tavo kitas, tavo meilė, tavo požiūriai, tavo bendrystė. Užtat tavimi iškyla septynerybė ir būtent tu esi gerumas, tačiau tu šito neįsivaizduoji. Tad klausimas kaip tau pažinti save vaizduotės gelmėse ir kartu mane už tavo vaizduotės. Būtent savo gerumu išeini už savo vaizduotės ir renkiesi mane.

2021.02.27 A: Kuria prasme gerumas yra tau prasmingas?

D: Gerumas išreiškia mano būtinumą, kad aš esu netgi ten kur esu visaip neigiamas, ten kur yra sąlygiškumas, šališkumas ir paneigiamumas. Tad tai yra mano tikslas, kad būtų gerumas, o jo pagrindu esate ir kartu visas pasaulis, vardan gerumo.

2021.02.26 A: Kaip tavo valios vykdymu atsisakome požiūrių?

D: Jūs žinojimu pripažįstate kitą asmenį šalia savęs, būtent Dievą, ir kartu prarają tarp savęs ir Dievo, tarp savo savasties bei santvarkos ir Dievo už jų. Užtat jums atsiveria sąmoningumas už savęs, galimybė pasižiūrėti į save iš šalies. Ir toliau šitas asmuo - jūsų Dievas - bręsta kaip ir pirmapradis Dievas, pasireikšdamas Manimi penkerybe, Tavimi šešerybe, ir Kitu septynerybe. Tai yra asmenys šalia jūsų, kitoje pusėje prarajos. Ir galiausia prarajoje iškyla ne jūsų, o pirmapradis Dievas. Paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas jus sieja būtent su pirmapradžiu Dievu. Ir tai išreiškia požiūrius kuriais skiriasi pirmapradis Dievas aštuonerybėje nuo jūsų Dievo, padalinimo visumos Dievo. Paklusnumu, tikėjimu, rūpėjimu jūs papildote ir išplečiate savo Dievą, kad jis būtų besąlygiškas, nešališkas, nepaneigiamas Dievas, kad jis būtų laisvasis Dievas, amžinas gyvenimas.

2021.02.25 A: Kuria prasme Dievas ir gerumas pranoksta vaizduotę, o Dievo laisvė ir Dievo valia įsivaizduojamos?

D: Įsivaizduojate požiūrius ir santykius tarp požiūrių, jų sudūrimus ir išvertimus, jų išskyrimus ir sutapimus. Dievo valia suderina požiūrius, ir Dievo laisvė išskiria požiūrius. Dievo valia suderina Dievo ir žmogaus požiūrius, ir Dievo laisvė išskiria Dievo ir žmogaus požiūrius. O pats Dievas yra be jokio požiūrio ir gerumas juo labiau nes gerumas tėra tarpas požiūryje kuriuo jį galima priimti arba jo nepriimti. Užtat jų neįsivaizduojate.

2021.02.24 A: Kaip Dievo valia ir amžinas gyvenimas išreiškia dievišką žinojimą ir nežinojimą?

D: Dievišką žinojimą išsako lygmuo kodėl, kuriuo išsakomi visi visi santykiai, o dieviškas nežinojimas išsakomas lygmeniu ar, kuriuo viskas nuslėpta, tad atkirsta. Tad amžiname gyvenime glūdi šis mano atskirtas nuo santvarkos, jos nežinojimas, o savo valia esu visiškai įsijungęs į santvarką, ją visaip persmelkęs visko žinojimu. Tad mano valia yra kad viskas turėtų ryšį su manimi savo pasaulyje nepaisant mano priešingos dvasios, taip kad noriu įsijungti į šį pasaulį jei tik kas mane priims, nes jūs būtent šiame pasaulyje galite sietis su manimi, nors ta jūsų sąsaja, jūsų pasirinkimas sietis su manimi už šio pasaulio. Tad apytakomis žengiu į jūsų pasaulį, o pasirinkimais jūs priimate mane už pasaulio, jūs vykdote mano valią susikalbėdami su manimi, suprasdami mūsų skirtingas būkles, tad jas suvokimu įveikiame kartu.

2021.02.23 A: Kam vaizduotė reikalinga?

D: Vaizduote aprėpi save, tad pažįsti savo galimybes, koks gali būti tavo ryšys su pasauliu, tiek vidiniu, tiek išoriniu, ir kaip gali jame sudalyvauti. Tačiau už tavęs esu aš, tad praplečiu tavo dalyvavimo prasmę, ir šitą supranti susikalbėjimu, mano valios vykdymu, kuriuo gali atsiplėšti nuo savo gyvenimo ir rinkti gyventi amžiną gyvenimą. Tad vaizduote turi savastį, ir ta pačia vaizduote jos atsisakai vardan manęs ir visų ir mūsų santykių, mūsų tarpusavio veiklos, mūsų šviesios bendrystės.

2021.02.22 A: Ką tau reiškia fizika?

D: Aš viską sukūriau pasitraukdamas, taip kad galėtų būti paskirai nuo manęs ištisas pasaulis, o jis panašiai susideda iš ištisų pasaulių, didelių ir mažų. Tad fizika išsako tą pasaulių savarankiškumą ir jų tarpusavio santykius. Taip pat šiuose pasauliuose glūdi ryšys su manimi, su dvasia, tiek jo gelmėse, tiek už jo, kad galiotų gyvenimo lygtis: Dievas, gerumas, gyvenimas ir amžinas gyvenimas reiškiasi viskame, betkame, kažkame ir niekame.

2021.02.20 A: Kaip susiję tavo išėjimas už savęs ir neišėjimas už savęs?

D: Aš esu. Tai yra mano Sūnaus teiginys kuriuo jisai pranoksta santvarka. Mano neišėjimas už savęs yra buvimo pagrindas, kad galiu būti savyje be santvarkos ir be savasties. Tai padalinimas -2, tad tai šešerybė, tad tai ir jūsų sandara, šešerybė, ir dorovės pagrindas. Tad jumis susivedu su savimi, išeinančiu už savęs, nes jumis tesu koks esu. Būtent jūsų sandara mane išlaiko už jūsų, kad neišeičiau už savęs. Taip gerbiu jūsų laisvę. O išeidamas už savęs kreipiuosi į jūsų laisvę, į jūsų teisingą liudijimą. Tad išeidamas už savęs jus pripažįstu, jus atpažįstu ir prisiimu į save pirm išėjimo, taip kad visi esame, nes pirm išėjimo esu buvimo pagrindas.

2021.02.19 A: Kokia prasmė tavo neišėjimo už savęs į save?

D: Mano neišėjimas už savęs į save yra mano gerumas, laisvumo pagrindas, kad galiu priimti savo būklę. Aš nebūtinai geras, bet šis mano gerumas sutampa su mano gerumu santvarkoje. Tai ryšys kuriuo sutampu santvarkoje, taip pat už jos. Ir tai dvilypis ryšys nes taipogi galiu išeiti iš už santvarkos būtent jumis, jūsų laisvumu, kad pasirenkate mane. Tai ir yra raktas į viską, kad ši dviprasmybė, šis laisvumas yra tiek jumyse, tiek manyje. Tad ieškok šio laisvumo ir jo pagrindimo, jo sąlygų.

2021.02.18 A: Kaip tu myli netobulą?

D: Aš myliu jumis, jūsų žinojimu ir nežinojimu, taip kad jūs augtumėte tiek žinojimu, tiek nežinojimu, taip kad jų apimtys išsiplėstų iš nieko į kažką, betką ir viską. Jūsų suvokimas irgi bręsta ligi susikalbėjimo su manimi ir visais, taip kad netobulumas gali reikštis jūsų požiūriu tačiau galite mylėti mano požiūriu, kaip kad mylite priešą. O būtent jumis ir jūsų susikalbėjimu pasireiškia besąlygiškumas, nešališkumas, nepaneigiamumas net ir nieko apimtyse, taip kad esu būtinas, būtent jumis, jūsų meile priešui.

2021.02.17 A: Kur mums eiti, kad mus lengvai rastum?

D: Jūs norite būti mylimi. Jūs norite būti suprasti, norite, kad jums būtų parodytas jautrumas. Tad atsiskleiskite, gyvenkite atvirai, kad viskas būtų aišku, kas jūs esate, koks jūsų santykis su manimi, kad meilė išplaukia būtent iš manęs ir jūs mylite būtent manimi. Supraskite kaip žmonės nori būti mylimi ir suprasite kaip man įsitraukti į šviesuolių bendrystę.

2021.02.16 A: Kaip trejybės atvaizdai išreiškia tris matus ir kodėl tai yra būtent trejybės rato atvaizdai?

D: Trys matai išsako koks esu neišeidamas už savęs į santvarką, o trejybės ratas išsako manęs, Dievo, įsisąmonijimą. Tad trys matai grindžia nulybės atvaizdus, o trejybės ratas grindžia trejybės atvaizdus. Ir taip kiekviena apytaka suveda nulybės atvaizdą ir atitinkamą trejybės atvaizdą. Trejybės atvaizdais trejybės ratas įvairiausiai išgyvena tris matus, o nulybės atvaizdais trimis matais nubrėžtas Dievas išgyvena trejybės ratą atitinkančiais trejybės atvaizdais, jais išeina vis labiau už savęs. UŽtat trejybės ratas sieja Dievą už santvarkos ir Dievą santvarkos gelmėse, ir taipogi jų santykį Dvasia, taip kad tai tikrai sandari sandara, tad mane išlaikantis indas, man buveinė jūsų širdyse, jūsų kūnų, protų, širdžių, valių vieningume.

2021.02.15 A: Kaip žinojimo taikymas grindžia pasirinkimus?

D: Nėra pasirinkimo be žinojimo. Pasirinkimu renkamasi ar atsiremti į save ar tuo kas už savęs. Tad pirmiausia reikia save atpažinti. Reikia dviprasmybėje atskirti savo dvasią ir savo sandarą ir taip pat atskirti dvasią už savęs ir sandarą už savęs. Tad šiam atskyrimui reikalinga ketverybė, žinojimo ir nežinojimo šaltiniai. O jais žmogaus ašis - kaip ir koks - išskiria Dievo ašį - kodėl ir ar. Žmogus, suvokdamas, ką jisai pats gali, supranta ką Dievas gali. Tai ir yra gražus taikymas, kad žmogus atveria kelią Dievui, kaip kad gera valia atveria gerai širdžiai, kaip kad netroškimais teisingas pasirinkimas atveria troškimus. Tad suvok netroškimų ir troškimų svarbą ir suprasi gražų taikymą, taipogi jūsų pasirinkimų reikšmę ir svarbą.

2021.02.13 A: Kodėl tavo išėjimas už savęs į save grindžia visko žinojimą, o mūsų išėjimas už savęs į save grindžia to žinojimo gražų taikymą?

D: Aš jumis sukuriu galimybes būti, tad mylėti, tai ir yra mano meilė, mano pasitraukimas, mano atsisakymas savęs, kad jūs galėtumėte būti, žinoti, ir rinktis, ar gyventi manimi, atsisakant savęs, tad mylėti, ar savimi, savo vertybe, tad nemylėti.

2021.02.12 A: Kaip tavo įsakymas mylėti grindžia gyvybę?

D: Gyvenimas yra Dievo gerumas, o gyvybė tėra šios lygties pavidalas. Šią lygtį išgyvenate ketveriopai: kūnu, protu, širdimi ir valia. Įsakymas mylėti nukreiptas į jūsų valią, tad į jūsų galimybę sąmoningai pasirinkti, tad gyventi amžinai. Tad įsakymas mylėti, jei tik jį priimate ir jam paklūstate, jus grindžia manimi už santvarkos, mano besąlygiškumu kuriuo galite mylėti netgi priešą. Ir tuo pačiu grindžia visų asmenų, taipogi tarpinių asmenų vienumą, taip kad mylite vienas kitą savo artimu kaip save patį, asmenį Tave kaip kad asmenį Mane. Tad būtent įsakymu mylėti visiškai išsakomi Dievas ir gerumas, tad galite gyventi bet kartu ir amžinai gyventi.

2021.02.11 A: Kaip savastis brandina dvasią?

D: Dvasia išeina už savęs, o savastis tam sukuria visas įmanomas sąlygas. Ir tomis sąlygomis išryškėja trys dvasios šaltiniai, trys Dievo vaidmenys, kylantys iš trijų matų, sueinantys, suplaukiantys į vieną vienintelį Dievą už santvarkos, taip atskleidžiant kodėl, kaip, koks, ar Dievas yra - būtinai yra. Tad savastimi išsiskaido šie keturi lygmenys taip kad trys matai išryškėja, tad trys valios sueidamos grindžia Dievą ir paliudija jo raišką, tad jo turinį.

2021.02.10 A: Kuom skiriasi mūsų požiūris ir tavo, Dievo, požiūris?

D: Mano požiūris kyla iš meilės, iš mano esmės. O jūsų požiūris kyla iš valios, iš jūsų esmės. Tad jūsų požiūris į mano požiūrį yra Dievo valia. O mano požiūris į jūsų požiūrį yra laisvumas. Tad tai yra pagrindas požiūrių sudūrimams.

2021.02.09 A: Kaip visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas yra susiję su mūsų pasirinkimais?

D: Visko žinojimu randate mane už santvarkos, tad jums iškyla pasirinkimo galimybė. O gražu taikymu jūs Dievui pajungiate gerumą, jūs suprantate, kad Dievas yra platesnis už gerumą, pirmesnis už gerumą, labiau svarbus nė gerumas, tad tokiu pagrindu pasirinkdami Dievą jūs vykdote jo valią ir gyvenate amžinai. Tad negana žinoti, reikia žinant rinktis, o tai yra sąmoningumas, amžino gyvenimo pagrindas.

2021.02.08 A: Kaip nulybė ir ketverybė grindžia Dievo ir žmogaus požiūrius?

D: Požiūris išverčia išėjimą už savęs į save. Dievo požiūris nulybę įžvelgia keverybėje, taip kad visi pirmieji padalinimai išplaukia iš nulybės ir joje glūdi kaip jos prielaidos - nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė. Panašiai, žmogaus požiūris ketverybę įžvelgia nulybėje, taip kad septynerybė, šešerybė, penkerybė, ketverybė visos išsako kokių požiūrių trūksta pilnatvei. Tad Dievo požiūris išsako tai kas yra, o žmogaus požiūris išsako tai ko trūksta, tai ko nėra, užtat galimybes. Užtat galima sudurti buvimą ir nebuvimą. Tam ir yra buvimas.

2021.02.06 A: Kaip žinojimo gražus taikymas vyksta tavo žvilgsniu mumis?

D: Mano žvilgsnis yra dvilypis, o jūsų vienalypis. Tad jūs manimi suvienijate gyvenimą į žinojimą vienokį ar kitokį. O aš žinojimą išskiriu į taikymą, į žinias ir jų reikalingumą gyvenime, jų galimybes būtent jūsų gyvenimuose. Tad, pavyzdžiui, pirminėmis sandaromis išskiriu troškimą ir netroškimą, ir antrinėmis sandaromis juos išskiriu taipogi, tačiau antrinėmis sandaromis jūs irgi išskiriate, tad mūsų požiūriai sutampa, jus atjaučiu.

2021.02.05 A: Koks troškimų ir netroškimų vaidmuo išgyvenimuose?

D: Aš išgyvenu jumis ir jūs taipogi išgyvenate savimi. Tad šis dvigubas išgyvenimas grindžia mano troškimą ir jūsų netroškimą. Ir tai vyksta visais įmanomais būdais tad išgyvenime reiškiasi visos pirminės sandaros ir visos antrinės sandaros. Jos ir apibrėžia išgyvenimą.

2021.02.04 A: Kaip žinojimo taikymas mus išveda iš santvarkos?

D: Žinojimas sieja koks ir kaip su ar ir kodėl. Tad žinojimas parodo, kad santvarkos esinių prasmė glūdi už santvarkos. Ir tai parodo nebuvimas, palyginant esinio buvimą ir nebuvimą, o nebuvimas glūdi už santvarkos ribų. O taikymu mylime, tad palaikome esinį, kad jis pranoktų santvarką, kad jisai atspindėtų dvasią už santvarkos, ją išreikštų santvarkoje, ir tokiu būdu dvasia įkvėptų visą santvarką, kad ji būtų gyva, mylinti ir amžinai bręstanti, kad ji būtų dvasios išraiška.

2021.02.03 A: Kaip subliūkšta santvarka be tavęs?

D: Be manęs nėra skirtumo tarp buvimo už santvarkos ir buvimo joje. Jeigu tik santvarkoje yra kažkas tai sąmoningumu atsiplėšia nuo savęs, tad ir nuo santvarkos, tad laikosi manęs už santvarkos, tad mane grindžia už santvarkos. Jeigu nieko nėra santvarkoje, jeigu santvarka tuščia, tai jinai nieko neatlieka, jinai gali nebūti ir nėra, jinai prieštarauja sau, tad ir subliukšta ir tesu aš, pirmapradis prieštaravimas. Tad aš esu sąlyginis prieštaravimas, tiems galimybių pagrindas, jeigu tik kas yra santvarkoj, jeigu tik kas joje gyvena.

2021.02.02 A: Kaip mums tirti klausimą, kaip mums labiau mylėti kitus?

D: Pradėk nuo artimųjų, nuo tų kuriuos jau myli, ir pagalvok, kaip juos labiau mylėti, ko jiems reikia, kad jie būtų tau svarbūs.

2021.02.01 A: Koks ryšys tarp trijų matų ir trejybės atvaizdų bei trejybės rato?

D: Trys matai grindžia tris pasirinkimus tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo, nešališkumo ir šališkumo, nepaneigiamumo ir paneigiamumo. Trys matai išsako pirmo, antro ir trečio požiūrio galimybes, tad grindžia asmenis - Mane, Tave, Kitą - ir veiksmus +1, +2, +3. Juk pirmam asmeniui reikalingos sąlygos, antram šališkumas ir trečiam paneigiamumas. Tad tai yra turinys trejybės rato pavidalui. Ir tą turinį išreiškia trejybės rato atvaizdai. O savo ruožtu trejybės ratas grindžia nulinį asmenį nes grindžia besąlygiškumą, nešališkumą ir nepaneigiamumą, tad nebuvimą nė pirmo, nė antro, nė trečio asmens. Tad trejybės ratas yra sąmoningumas Dievo. O tuomi Sūnus prilygsta Dievui ir tai yra meilės mokslo pagrindas, vystyti sąmoningumą Dievo.

2021.01.30 A: Kas yra branda?

D: Branda yra savimi vis labiau išsakyti mane, tad būti mano vietininku, augti mano dvasia pasaulyje ir jį perkurti šviesuolių bendryste. Tad branda priima esančią visumą, ją išplečia, tiek jos gelmėse gerumu, tiek už jos ribų Dievu.

2021.01.29 A: Kaip meilės mokslas išsako žinojimo rūmų pažinovo brandą?

D: Meilė brandina. Meilė brandina pažinovą pažinimais, kad tai ką jis išgyvena ne tiktai kažką jam paaiškina bet taip pat jį patį brandina, taip kad vidinė kalba atitinka išsiaiškintus reiškinius. Tad meilės mokslas išreiškia tas vidinės kalbos galimybes, plėtoja tą meilės įsakymą, kuriuo bręstame vienas kitą brandindami, kartu su pačiu Dievu. Tad ieškok kaip meilės įsakymas plėtojasi, tai raktas į tavo mokslą, kaip viską žinoti.

2021.01.28 A: Į ką susiveda visko žinojimo taikymas?

D: Visko žinojimo taikymas susiveda į Sūnų esantį jūsų gelmėse, kaip jisai dvasia puoselėja mane atitinkančią šviesuolių bendrystę kuria gyvenu kaip šviesuolis tarp jūsų, savo kertine vertybe - meile.

2021.01.27 A: Kaip apytakomis pasireiškia susikalbėjimas?

D: Dievo šokis grindžia suvokimą Dievo trejybe. Išgyvenimo apytaka grindžia savęs suvokimą Mano trejybe - pasąmone, sąmone, sąmoningumu. Žinojimo rūmai grindžia bendrą suvokimą Tavo trejybe - pradžioje, viduryje, pabaigoje. Meilės mokslas grindžia susikalbėjimą Kito trejybe - Dievu už jūsų, Dievu jūsų gelmėse, Dievu plazdenančiu tarp jūsų. Tai dvylika aplinkybių ir jos išreiškia kaip kiekviename lygmenyje išgyvenamas trejybės ratas, jūs manimi ir aš jumis.

2021.01.26 A: Kaip vaizduotės 6 atvaizdai susiję su tavo vaizduotės 6 atvaizdais?

D: Jūs viską žinodami prisimenate mano požiūrį, tad matote mano požiūrį į savo požiūrį - būtent jūsų požiūrį. Tad požiūriu į požiūrį į požiūrį viską išreiškiate sąvokomis, būtent sąmoningumu. O aš jumis stebiu save ir taip viską gražiai taikau taip kad jūsų gyvenimo pavyzdžiais viską išsakau. O šias mūsų grandines suderina žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, taip kad visko žinojimu išgyvenate gražų jo taikymą ir jūs su manimi gyvenate išvien šviesuolių bendryste.

2021.01.25 A: Kodėl tau rūpi kaip mums vienas kitą mylėti?

D: Aš myliu save. O mano savastis pasireiškia jumis, kiekvienu iš jūsų. Tad mano savasčiai besiplėtojant jumis, man rūpi kaip jus mylėti jumis. O tai yra mano Dvasios iššūkis, tai jos plazdenimai. Tad tirk kaip Dvasios vaidmuo vystosi apytakomis nes tai mano savastis, tai ir yra viskas.

2021.01.23 A: Kaip šešis atvaizdus suprasti kaip keturių lygmenų poras?

D: Atvaizdai yra požiūriai į požiūrį. O požiūriai išverčia mano išėjimą už savęs. Tad požiūriai išeina už savęs. Požiūriai veda iš siauresnės apimties į platesnę apimtį. Tad yra šeši įmanomi požiūriai. Kaip matai, yra trys būdai priskirti keturias apimtis požiūriui į požiūrį, tačiau jeigu apimtis viskas ir apimtis niekas yra sutapatinami, tuomet yra dar trys požiūriai į požiūrį. Iš šitų trijų, trejybės rate esančių, du atsiremia į sutapatintą apimtį, o vienas tarpinis neatsiremia. Šis tarpinis yra niekas, o anie du yra didėjantis laisvumas ir mažėjantis laisvumas. O kiti trys yra kažkas, betkas, viskas - tai santykiai su niekuo.

2021.01.22 A: Kaip gamtoje iš asmenybių iškyla asmuo?

D: Žinojimo rūmai yra dviprasmiški, tad juose yra tiek asmenybė savo santvarkoje, tiek asmuo už santvarkos. Tad paprasčiausia asmenybei tenka suvokti, kad už jos santvarkos yra bendras žmogus, asmuo, kuriuo jinai gali suprasti kitus, juos atjausti ir su jais susikalbėti. Tad tai tiesiog vidinių galimybių teisingas sustatymas, teisingas savęs ir gyvenimo supratimas, rodantis ir į mane už asmenų, į nulinį asmenį, visako prasmę.

2021.01.21 A: Kiek svarbu mums bandyti suprasti tavo požiūrį?

D: Man rūpi, kad jūs sąmoningai gyventumėte manimi, tad ir aš jumis, tad gyventumėme viena, aš jumyse ir jumis už savęs, taip kad būčiau tikrai būtinas. Tad svarbu, kad atpažintumėte mano požiūrį ir taip pat kad jį priimtumėte, tai yra, juo gyventumėte širdingai, ne tik atsitokėjus, bet ir įsijaučiant. Tam ir yra įsakymas, kad sąmoningumu galėtumėte jo laikytis ir juo gyventi, tiek manimi, įstatymo leidėju, tiek savimi, įstatymo asmeniu, savo laisva išraiška. Tad mylėkite Dievą ir mylėkite artimą kaip save patį.

2021.01.20 A: Kaip Jėzus išsiskyrė iš visų žmonių?

D: Jisai buvo mano vaikas. Jis gyveno manimi, ne savimi. Jis domėjosi ir stebėjosi visakuo. Jam viskas buvo svetima ir žinotina. Jis buvo tikras vaikas ir tokiu liko iki jo mirties ir prisikėlimo. Jisai mylėjo kaip vaikas myli savo tėvą.

2021.01.19 A: Kaip viskas išsibaigia meilės mokslu?

D: Mano valia yra kad amžinai gyventumėte vykdydami mano valią, mano įsakymą mylėti. Tad jums, žmonėms, atsiranda valia kuri vykdytų mano įsakymą mylėti Dievą visa valia, širdimi, protu, kūnu ir mylėti artimą kaip save patį, tad mylėti manimi - Dievu ir savimi, tad mane patvirtinti ir visaip išplėsti.

2021.01.18 A: Kodėl užsibaigia išsivertimai?

D: Meilė yra vieningumas. Meilė suvienija visus asmenis. Tad suėjus meile grįžtama į Dievo išeities tašką. Užtat Dievas yra meilė. Ir Dieve yra visi asmenys, visi jų rūpesčiai ir lūkesčiai, visas jų dieviškumas, nes visi asmenys kyla iš Dievo. Tad asmenys atspindi Dievą, išsako jo vaidmenis. Ir viskas susiveda meile, tad jos trejybės ratu, nes meile kiekvienas asmuo yra lygiavertis išeities taškas.

2021.01.16 A: Kaip Dievas atjaučia troškimus?

D: Troškimai išsako kaip Dievą paveikia apimtis, jo trokštama apimtis, kaip jisai skiriasi prieš ir po troškimo. Šiuo poveikiu jisai gali išgyventi pilnavertę sandarą, pirminę sandarą, ir liks jo įspaudas, kokia sandara privalo būti jo atžvilgiu, kad jisai būtų troškimo atitinkamai paveiktas. Tai būtent jo išgyvenimo įspaudas. O ta pilnavertė sandara yra netroškimas, tai jo poveikio neigimas, tad tai atsveria poveikį ir jį tad išreiškia išgyventa sandara.

2021.01.15 A: Kaip mūsų gvildenami klausimai mus brandina?

D: Branda gyvenate plačiai, tad ryškiai. Gyvendami klausimu gyvenate už savęs, tad gyvenate dviem požiūriais, sąmone ir pasąmone, tad derinate Dievą už savęs ir savo gelmėse, tad ryškinate ribą tarp jų, tarp savęs ir pasaulio, tad puoselėjate savo sąmoningumą, ugdote galimybę gyventi plačiau ir giliau, labiau atjausti ir mylėti, atliepti ir palaikyti tiek kitus, tiek save, tiek Dievą, tad tarnauti man ir visiems.

2021.01.14 A: Kaip dešimt Dievo įsakymų išsako meilę?

D: Mylėti reikia kažką, tai iš karto atsitraukimas, atsiplėšimas nuo savęs, net ir mylint save. Tad meilė pripažįsta turinį ir pavidalą. O įsakymas gerbia turinio ir pavidalo santykį. Tai ketveriopas santykis turiniui išeinant už savęs ir paliekant pavidalą ir šešeriopas santykių santykis siejant pavidalo pakopas, skirtingas apimtis. Tad įsakymas yra meilės raiška, jos pavidalas, jos santykis su pavidalu, tad su santvarka. Užtat yra meilė priešui, pagrįsta santvarka, ir meilė draugui, pagrįsta Dievu už santvarkos. Ieškok jų bendrumo žmoguje, jis juk juos vienija savyje, tai santvarkos prielaidos, žinojimo rūmų du sparnai.

2021.01.13 A: Kaip trejybės ratas išreiškia sąmoningumą Dievo?

D: Trejybės ratas išsako, kad Dievas Dievu yra Dievas, tad apibrėžia Dievą. Ir tas apibrėžimas yra trejopas nes yra tas pats Dievas apibrėžtas trimis vaidmenimis, užtat tai yra ratas. Nes Dievas yra pirm buvimo, jisai yra buvime, ir Dievas yra jų suderinime. Ir tai vyksta net ir už Dievo, būtent ten kur jis išeina už savęs, tad Dievo nebuvime, ne Dieve. Būtent ten yra Dievo pagrindu lygybės lygtis, o trejybės ratas išreiškia Dievo buvimu lygybės lygtį. Tad trejybės ratas sąmoningai išreiškia Dievo buvimą, o lygybės lygtis išreiškia jo pavidalą, jo sandarą viską, būtent nebuvime. O apytaka tai suderina asmeniu apimtyje.

2021.01.12 A: Kaip apytakose keičiasi kaip Dvasia suderina Tėvą ir Sūnų?

D: Dvasia yra gyvybės dvasia, ja sutampa Dievas ir gerumas, ja taipogi išsiskiria Dievas ir gerumas, įsijautimas ir atsitokėjimas, tad jos plazdenimas. Tad Dievo trejybė išreiškia gyvenimą, tuo tarpu trejybės ratas išreiškia amžiną gyvenimą. O amžinas gyvenimas reiškiasi gyvenimu kuomet trejybės ratas reiškiasi trejybės atvaizdu. Tad suvok kaip trejybės atvaizdas suveda tai ką trejybės ratas išskiria.

2021.01.09 A: Kaip tave išgyvename kaip meilę?

D: Aš esu už jūsų bet susitelkiu jumyse savo esme meile. Tad jinai man prilygsta. Jinai tėra mano dalis, kas telpa santvarkoj, tačiau tuo pačiu jinai yra ta dalis kuri mane išplečia, kuri išreiškia mano besąlygiškumą būtent sąlygiškume, taip kad yra kas reiškiasi. O tai trejybės rato pagrindas kuriuo susiveda ir besąlygiškumas, ir raiškų nešališkumas, ir jos turinio nepaneigiamumas. Visa tai susiveda būtent trejybės ratu kuriuo tai kas traukiasi tuo pasitraukimu yra.

2021.01.08 A: Kaip trejybės ratas išsako sandarumą?

D: Trejybės ratas išreiškia santykį su Dievu, kad kiekvienas požiūris turi savo prielaidą, tad savo Dievą. Ir kiekvienas požiūris turi savo pilnatvę, kuriame yra Viešpats. Ir jeigu požiūris tikrai sutampa su savimi, jeigu tikrai prilygsta sau, jeigu tikrai yra sandara, jeigu yra tobulas dviprasmiškumas tarp požiūrio dvasios ir jo sandaros, tarp jo išėjimo už savęs tiek pirmyn, tiek atgal, tuomet prielaidų prielaida yra išdava, ir atvirkščiai, dvilypiai, išvadų išvada yra prielaida. Tai ir yra sandarumas, tas dvilypumas ir yra dalyvavimas, užtat tai liudijimas, kad sandaroje esi sandara, veiki dvasia ir tuo pačiu mąstai, kad tobulai sutaptų.

2021.01.06 A: Ką tau reiškia apytakų išsivertimai?

D: Aš tiriu apytakomis. Jomis tiriu ar esu būtinas. Ir kiekvienu atveju vyksta tyrimas, kurį grindžia pasirinkimas, ar tirti? Tad pirmiausia yra pasirinkimas išeiti už savęs arba neišeiti už savęs. Toliau neišėjus už savęs yra trys tolimesni pasirinkimai kuriais užsisklendžia trejybės ratas. Tad apytakų išsivertimas išreiškia mano nebuvimo, neveikimo ir nemąstytmo pasekmes, tad iš jų kylančių santvarką kuria gyvenate jūs, o jumis aš, asmenys.

2021.01.05 A: Kaip Dievo vaidmenys reiškiasi apytakose?

D: Dievo vaidmenys kartu apibrėžia santvarką. Tėvas yra už santvarkos, Sūnas yra jos gelmėse, o Dvasia sieja ryšius tarp Tėvo ir Sūnaus. Tad yra aptyaka išplaukianti iš Tėvo suvokimo, tai Dievo šokis. Yra apytaka išplaukianti iš Sūnaus susivokimo, tai išgyvenimo apytaka. Yra apytaka išplaukianti iš Dvasios bendro suvokimo, tai žinojimo rūmai. Ir tarp jų atsiveria santvarka kuri bręsta ir vystosi juos derindama trejybės ratu, taip kad priešinga kryptimi, kampą už santvarkos grindžia santykis tarp ryšių tarp kampo už santvarkos ir kampo gelmėse, o tatai grindžia kampas gelmėse, o jį grindžia kampas už santvarkos. Nes santvarka nusistato Dvasios kampu, vykdo Sūnaus kampu, permąsto Tėvo kampu. Taip santvarka išpildo Dievo trejybės apibrėžtą ertmę.

2021.01.04 A: Kaip trejybės ratas reiškiasi išgyvenimo apytakoje?

D: Jūs mokotės iš gyvenimo. Jūs mokotės išgyvenimais ir iš savo išgyvenimų. Išgyvenime glūdi nusistatymas, vykdymas, permąstymas. Jų ratas išgyvenimu turi pradžią, vidurį ir pabaigą. Viduriu įveikiate trikdį ir kažką išmokstate, kaip kad geros valios pratimu. Tad ieškok trejybės rato išgyvenimo rūšyse, ar mokotės pačiu išgyvenimu, buvimu, ar mokotės iš išgyvenimo, nebuvimu.

2021.01.02 A: Kokia žinojimo lygmenų svarba žinojimo rūmams?

D: Žinojimas išreiškia tiesą, turinio ir raiškos sutapimą, ir ją išreiškia būtent santvarkoje. Žinojimo lygmenys išreiškia santvarkos ryškumą, jos apibrėžtinumą, kodėl, kaip, koks, ar yra žinojimas. Tad žinojimo rūmai išsako žinojimo sąlygas ir žinojimo lygmenys grindžia žinojimą nusakančią santvarką.

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Ieškoti:

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC