Netroškimai, Atjautos, Permainos, Gera valia, Pagrindimas, Geros valios pratimai, Gerumas, Ir du, Juokas, Pretexts for outreach

Kaip jauduliai išreiškia tris protus? Pasąmonė: laiminga +, liūdna -, bjauru x. Sąmonė: puiku +, keista -, baisu x. Sąmoningumas: įtampa. Kaip suprasti +,-,x ryšium su pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo santykiais? Palyginti su abejonėmis ir dvejonėmis.

Lūkesčius suprasti dvejopai: kaip pasąmonė kalba sąmonei jauduliais ir kaip sąmonė samprotauja pasąmonei ribos pakeitimais, grindžiančiais nuotaikų geometriją, turbūt sutampančiais su būdais, kaip kas pasidaro.

Lūkesčiai trims protams išsako tris protus. Tikimės, kad žinome.

• Pasąmonė gyvena praeityje, sąmonė ateityje, o sąmoningumas dabartyje. Taip reiškiasi lygtis 5+3=0.
• Pasąmonė savo lūkestyje įžvelgia tris protus. Jos išgyvenimu, pasąmonė laiminga kada paaiškėja, kad žino, ir sąmonė nelaiminga, kada paaiškėja, kad nežino, o sąmoningumas pasibjaurėja, kada neįmanoma tikėtis.
• Sąmonė savo lūkestyje įžvelgia tris protus: pasąmonė linksma kai paaiškėja, kad žino, o sąmonė nustemba, kada paaiškėja, kad nežino, o sąmoningumas baiminasi, kada neįmanoma tikėtis.
• Sąmoningumas pats sau gyvena įtampoje arba ramybėje. Sąmoningumas gyvena dabartyje, tad nieko nesitiki, tik skiria, ar gyvena kito lūkestyje ar be lūkesčio.
• Pasąmonė ir sąmonė savotiškai supranta sąmoningumą, užtat sąmoningumas slypi už jų, kaip ir Dievas slypi.
• Tad reikia naujai apmąstyti santykį tarp troškimo ir žinojimo, nes tas pačias apimtis supranta priešingomis kryptimis, Dievo ir žmogaus.

Lūkesčiai skiria žinojimą pasąmone (prieš ir po) ir nežinojimą sąmone (belaukiant).

• Išmąstyti atvaizdų ir aplinkybių kilmę. Jų kilmių pagrindu, dvejopai suprasti lūkesčių sandarą, kaip ją išgyvename pasąmone ir sąmone, kaip ji dviem saitais sieja abu ketverybės atvaizdus.
• Apibrėžti, kas yra lūkesčiai, koks jų vaidmuo šioje sandaroje.

Užrašai

• Iš gero Dievo išplaukia gera dovana (iš vidaus į išorę), o priešingai, geras darbas nurodo gerą žmogų (iš išorės į vidų).

Hofstatder pavyzdys iš jo kalbos apie analogijas, Stanford universitete: kaip jo dukrytės nusivylimas jam primenė, kaip jisai vaikystėje nusivylė, kai sužinojo, kad x1, x2... nieko ypatingo nereiškia. Tai parodo, kad prisiminimų akstinas nėra (būtinai) kūniškas, o prisiminimas pagrįstas santykiais, schemomis, sandaromis.

• Lūkestis rėmina pasąmonės jaudulį.
• Smagumas kyla iš artimumo (saugumo), tai linksmumas artimume.

Kaip lūkesčiai dviem laidais sieja pasąmonės ir sąmonės trejybes? Kaip trys jausmų matai grindžia aplinkybes?

• ramybė - teisingai mąstyti (visko apimtis)
• teigiamas jausmas - teisingai veikti
• jautrumas - teisingai būti (skaidymas į dvi dalis buvimu)

Kaip tai susiję su gyvenimo prasme?

Netroškimai, Atjautos, Gera valia, Pagrindimas, Geros valios pratimai, Gerumas, Ir du, Juokas, Pretexts for outreach

Lūkesčius išgyvenant Dievo savarankiškumu nėra išėjimo už savęs, tad nėra tarpo, kuriame lauktumėme, tad nėra įtampos, yra tiktai kryptys.

Atvaizdai kyla iš jaudulių kai ištriname jausmus ir lieka tiktai sandara. Tai yra, lūkesčius išgyvename Dievo savarankiškumu (jo vienumu), vietoj kad ramybe.

Aplinkybės kyla iš trijų jausminių matų: ramumo (ramybės - troškimo betko), jautrumo (meilės - troškimo visko), teigiamumo (užtikrintumo - troškimo kažko). Atitinkamai, tai lūkesčio pradžia (mąstymas), vidurys (buvimas), pabaiga (veikimas). Lūkesčius išgyvename Dievo užtikrintumu (jo dvilypumu - dviem požiūriais, teigiamu ir neigiamu).

Lūkesčiai išverčia kryptį, veda iš vidaus (kur viskas priimta, įskaitant ir tai, ko netrokštame, tad gyvename didėjančiu laisvumu) į išorę (kuria atsiribojame nuo daug ko, nuo to ką jau žinome) per neigimą - laukimą. Iš neigimo vidaus pereiname neigimu į neigimą išorės. Tai, kas mums neigtina, perkeliama į išorę. Krypties išvertimas (įprastai pažiūra slenka iš išorės į vidų) išsako apgalvojimą. Lūkesčiai grindžia apgalvojimą. Apgalvojimo šiaip nėra išvedžiojimuose, nėra priežastingume, pasekmės tiesiog išplaukia viena iš kitos.

Aplinkybės kyla iš trijų jausminių matų: ramumo (ramybės - troškimo betko), jautrumo (meilės - troškimo visko), teigiamumo (užtikrintumo - troškimo kažko). Atitinkamai, tai lūkesčio pradžia (mąstymas), vidurys (buvimas), pabaiga (veikimas).

Atvaizdai kyla iš jaudulių kai ištriname jausmus ir lieka tiktai sandara. Tai yra, lūkesčius išgyvename Dievo užtikrintumu, vietoj kad ramybe.

• Baimė (nesitikime už mūsų) - mažėjantis laisvumas
• Bjauresys (nesitikime mumyse) - didėjantis laisvumas
• Laimingumas - vienumas su viskuo
• Linksmumas - vienumas su betkuo
• Nuostaba- vienumas su kažkuo
• Liūdesys - vienumas su niekuo

• Dievo karalystė yra gera naujiena, septintasis požiūris, septintasis gerumas - ir tai yra "naujiena", kažkas naujo - tai Sūnaus požiūris, įvedantis kažką naujo ryšium su Tėvu

• Pasitikrinti - geras žodis, gera savybė - kurį priskirti Dievui, kurį žmogui?
• Geros valios kvadratas - ar tai suprastina kaip 3 x 3 matrica ? - kuria prasme geras širdis sieja gerą Dievą ir gerą žmogų, gera naujiena sieja gerą savybę ir gerą žodį? - kodėl niekas nesieja geros dovanos ir gero darbo? ar tai pridėjus gautųsi devynerybė - vienybė?

• Jausmų ratas
• Juslių-veiksmų ratą galime suprasti kaip stūmoklį, tiek stebint iš lauko, tiek išjaučiant iš vidaus (ketverybe). Užtat iš vidaus išgyvename jo asimetriškumą.
• Humoras yra suvaldoma baimė (ribai besikeičiant neįmanomas lūkestis). Atsakomybės jausmas yra suvaldomas pasibjaurėjimas.
• Pereinant iš liūdesio į nuostabą, keičiame ribą, mažėjame, (jaučiame humorą), užtat nesugebėjimas turėti lūkesčių lieka už mūsų, jaučiame išgąstį. Pereinant iš pasitenkinimo į linksmumą, keičiame ribą, didėjame, (jaučiame atsakomybę ir kaltę), užtat nesugebėjimas turėti lūkesčių yra mūsų viduje, jaučiame pasibjaurėjimą.
• Brian Knutson, Tara Srirangarajan. Toward a Deep Science of Affect and Motivation.

Teigiami jausmai (įamžintini) ir trys kryptys: Žavesys - nešališkumas, meilė - nepaneigamumas, artimumas - besąlygiškumas.

• Gera valia - dviejų vienumui reikalingas gerumas, o jis gali slypėti įvairiose vietose
• Gera naujiena - tiek Tėvo, tiek Sūnaus išėjimai yra tas pats išėjimas. Gera širdis - nėra jokio išėjimo nes Tėvas ir Sūnus sutampa, nėra vienumo (susivienijimo) nes jau yra viena.

• Iš gero Dievo išplaukia gera dovana (iš vidaus į išorę), o priešingai, geras darbas nurodo gerą žmogų (iš išorės į vidų).

• Kaip lūkesčiai ir gėrio kryptys susiję su lūkesčių pakeitimais?

• Humoras (kaip ir ironija) glaudžiai susijęs su aplinka (su kontekstu).

Užrašai

Lūkesčiai gali būti ketveriopai paneigti (niekuo, kažkuo, didėjančiu laisvumu, mažėjančiu laisvumu) ir dvejopai patvirtinti (viskuo, betkuo).

• Lisa Feldman Barrett. How Emotions are Made - verbage (?)

Specialization of general structure. Look for how to map "one-all" and "many" to "why" and "how" in two different ways.

• Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kaip kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda).

• Dievas ramus, mes turim lūkesčius. Dievo požiūris susideda iš gero Dievo, geros dovanos, geros savybės. Žmogaus požiūris susideda iš gero žmogaus, gero darbo, gero žodžio.

• Gera valia glūdi dviejose vietose. (Pavyzdžiui, galime eiti iš "unwillingness to change" į "willingness to change" arba atvirkščiai.)
• Tai kam priskiriame gerumą privalo būti nepriklausomu abejų pusių atžvilgiu. Ši nepriklausomybė svarbi mūsų suvokimo ir meilės brandai.

Gėrio kryptys atitinka visko padalinimus. Koks požiūris į juos, požiūrio kryptis į juos?

• good heart = Jesus' belief, rather than his wish (goodness of nullsome)
• good God = Jesus' willingness to change, rather than unwillingness to change (goodness of onesome)
• good gift = Jesus' investedness, rather than his interest (goodness of twosome)
• good quality = Jesus' isolating, rather than his isolated (goodness of threesome)
• good person = Jesus' inner adherence, rather than his outer adherence (goodness of foursome)
• good deed = what Jesus will achieve, rather than what he is able to do (goodness of fivesome)
• good word = what Jesus could be doing, rather than what he is doing (goodness of sixsome)
• good news = Jesus' purpose, rather than his strength (goodness of sevensome)

In each case, the slack is in the direction of the good. Slack is in the former, not the latter. Susieti kryptis iš gerumo su kryptimis link gerumo.

• Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. Gerumas (Dievas sandaroje) yra ne Dievo, o sandaros reiškinys, juk būtent tuo Dievas yra būtinas. Tad gerumas turi kilti iš sandaroje esančio "kaip". O Dievas išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas.

• Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų (vieningumo sąlygų) ir būtent žinojimo paneigimu (NE-žinojimu) vyksta (trejybės) atvaizdų paneigimas, gaunasi nulybės atvaizdai.

Bendras suvokimas

• Veiksmu +2 Dievas prideda du požiūrius ir tuomi pakeičia savo požiūrį į mūsų požiūrį.

Gera valia glūdi dviejose vietose. (Pavyzdžiui, galime eiti iš "unwillingness to change" į "willingness to change" arba atvirkščiai.)

Atvaizdų ir aplinkybių kilmę suprasti lūkesčių-jaudulių dvejais kanalais (sąmone-pasąmone).

Gėrio kryptys

• The good will that we show is actually that which we open through the eight directions which the good comes from. These are the same directions that we speak to in others.
• Gera valia, tai Dievo paieškos.
• Gera valia tai 8 išminties atvaizdai = 4 troškimai x 2 tapatumai.

Dievas ramus, mes turim lūkesčius. Dievo požiūris susideda iš gero Dievo, geros dovanos, geros savybės. Žmogaus požiūris susideda iš gero žmogaus, gero darbo, gero žodžio.

Kiekvienas lūkestis sujungia du požiūrius. These perspectives are distinguished by responses to the expectations: the heart embracing the following or the world embracing their opposites.

• Representations have to do with increasing Slack. Representation: A perspective (ours - the part) sees The perspective (God's - the whole). We open the way for the good, and it keeps pouring out.
• Representation has us have expectations, God wish for nothing, and has "waiting" as its seventh perspective. If God wishes for nothing, then look for good in people. Everything is self-sufficient. Waiting = being in suspense, as an emotional response.
• Representation opens up the way for goodness. Opening to the ways of the good is given by the emotional responses.

Dievas ir žmogus

• Lūkesčiai išsako pašnekesį tarp to, ką tikime ir to, kas bus. Dievo pašnekovas yra žmogus, o žmogaus pašnekovas yra Dievas kitame.
• Dievas veikia neigiamybėmis, žmogus teigiamybėmis.

Žavesys

Sandaros

• Uždara sandara kildinama iš atviros sandaros.

Lūkesčiai

• Lūkestis apibrėžia betką.

Teigiamybė ir neigiamybė

• Papildinys yra trejybės nario paneigimas. Jėzaus pašnekesys, geros valios kalbinimas, jungia teigimą ir neigimą.

Neigiamybės

• Neigiamybės yra trikdžiai, kaip kad geros valios pratimuose, tai kas trukdo mums gyventi trejybe.

Apimtys

• Apimtis išsako ryšį tarp Jėzaus ir žmogaus (Dievo) kurį jisai kalbina. Kada apimtis niekinė, tada santykis dalykiškas ir yra neigiamybė-teigiamybė, kaip kad su būtina-tikra-galima. Kada apimtis visiškas, tada santykis asmeninis, kaip kad su būti-veikti-mąstyti.

Atjautos iškyla:

Vaizduotė

Žmogus ir Dievas

• Lūkesčiai išsako pašnekesį tarp to, ką tikime ir to, kas bus. Dievo pašnekovas yra žmogus, o žmogaus pašnekovas yra Dievas kitame.

Veiksmas +2

• Lūkesčiai ir jauduliai, atvaizdai ir aplinkybės kartu išsako veiksmą +2, Dievo nebūtinumą.

• Jėzus (užtikrintas Dievas) išgyvena mane ryšium su "tavimi" per kurį viliasi, tikisi, jog yra vienas su Dievu, tad tavimi esame viena.

Dievas Tėvas

• Dievo Tėvo lūkestis yra būtinumas. Šis lūkestis atitinkamai perteikiamas kaip Dievo Sūnaus tikrumas ir šv.Dvasios galimumas.
• Dievas Tėvas ieško gerumo žmoguje, jo tikisi, tuo tarpu Jėzus (žmogus) kalbina patį gerumą (kaip Dievą - žmoguje) ir tikisi, kad juo esame viena, kad Jėzaus išorė sutampa su žmogaus vidumi, kad pas žmogų yra kitas toks, kaip jisai. Užtat vienas kitą kalbina ir gaunasi priešingi pašnekovai, tuo pačiu papildiniai. Jėzus išverčia Dievą, aplinkybės išverčia atvaizdus.

• Pilnatvė reiškiasi grožiu nes ji už mūsų ir mus apima, tad mūsų vidaus kaip ir nėr. O ji, Kodėl, reiškiasi aplinkybėmis nes jos sieja mūsų paskirą požiūrį su visumą.

Dievas ir žmogus

• Dievas veikia neigiamybėmis, žmogus teigiamybėmis.

• Dievas Sūnus trokšta kažko, tad gerumas yra iš dalies jame, iš dalies kitame.
• Jėzus kalba iš savo nelaisvumo į jų laisvumą.

Tėvas ir Sūnus

• Dievo jausmai ir Jėzaus jausmai sutampa, nors jų lūkesčiai skiriasi. Jie taip pat kalbina priešingus požiūrius mumyse.

Laisvumas

• Atskirti laisvumą: Dievo ir žmogaus (daiktu), dovanų ir darbo (eiga), savybės ir žodžio (asmuo). Laisvumą atskirti (būtinas ir t.t.) ar jungti (būti ir t.t.)

Panašumai tarp atvaizdų ir aplinkybių kilmių

Lūkesčiai

• Dievas atsiliepia į savo lūkesčius.
• Lūkesčiai iškyla nes nėra ramybės, tad nėra Dievo Dvasios, nėra bendrai suvoktosios.
• Lūkesčiai išsako skirtumą tarp patikrinimo ir vertinimo, o šį skirtumą išsako troškimo apimtis ir atitinkamas nulybės atvaizdas skiriantis trokštantį Dievą nuo išpildusio Dievo.
• Kada lūkesčiai nepatenkinami, jie mažėja, tad išgyvename baimę. Tai mažėjantis laisvumas. O kada lūkesčiai patenkinami, jie didėja, tad išgyvename bjaurestį. Tai didėjantis laisvumas.
• Platesnį gerumą išreiškia netroškimai (lūkesčiai), į kuriuos Dievas įsijaučia.

Dievas Sūnus

• Jėzus atsiremia į Dievą esantį juose, kalbina tą Dievą glūdintį juose, ar tai gerą širdį, ar tai gerą naujieną.

Skirtumas tarp atvaizdų ir aplinkybių kilmių

Platesnį gerumą išreiškia netroškimai, į kuriuos Dievas įsijaučia.

• Blogiui būdinga - norėti to kas nenorėtina, taip kad neapykantos jausmus pakeičia teigiama jausmai - linksmumas vietoj pykčio ir t.t. O blogis nejaučia liūdesio, nuostabos. (Black Sabbath - šėtonas šypsosi).

Laimingumo (content) ir linksmumo (excited) skirtumas.

Mokymosi jaudulys: įtampa, iškylanti telkiant dėmesį, juk tai padidintas jautrumas, lūkesčių pagrindas, kuriuo tikimės ką nors išmokti.

Ramybė (Dievas visur), įtampa (velnias šalia), kaip Algirdo eilėse.

Related Investigations

• 1999.08.26 Why Does Good Will Make Way for Good Heart?
• 1999.09.25 There is Always A Way of Showing Good Will
• 1999.11.03 Exercising Good Will Opens the Way for Good
• 1999.11.04 Episodes from the Gospel of Mark
• 1999.12.07 Christ Good Will
• 2000.01.01 Addressing the Good in Others

Dorovės ryšys su jausmais. Atitoldami nuo savęs - randam ramybę - įsiklausome. Atsisakome savęs, vadovaujamės protu. Betgi kaltę išgyvename vidiniu požiūriu, ne išoriniu požiūriu. Ir vidiniu požiūriu įsisaviname išorinį požiūrį. Tad kaip suprasti?

Emotional manifold is evidence for an "unconscious", not just individual unconscious events.

Moods represent one's personal situation and they won't change until you change your situation. And emotions represent a person's state and so peak sharply. Užtat nykulys gali būti pavojingas nes jisai trukdo žmogui keisti savo padėtį, nors jisai kaip tik gal nieko neturėtų daryti nes galėtų būti blogos pasekmės.

Why are moods often longer felt than emotions? They seem to represent an irresolution - the conscious has not understood what the unconscious wants to tell it.

Dopamine is relevant for timing abilities - and perhaps this is related to the feeling of suspense.

Jauduliai, nuotaikos

• Kai klystame (širdies ir pasaulio tiesų atžvilgiu) esame labai sujaudinti, kai esame teisingi, tai ne. Kaip paaiškinti jausmų modeliu? Kas nusako jausmų stiprumą? Ir jausmų trukmę? Kas nusako ar sąmoningai suvokiame jausmų priežastį? Ar sąmoningai nesuvokiame priežasties? Jausmais mums pasąmonė praneša, kad kažkas nederi.
• Anxiety is a worry about future events and fear is a reaction to current events.
• Nuotaikos skiria sąmonę ir pasąmone - ji yra pasąmonės rėmai, kada jos nemąstome - arba ji sąmoninga, sąmonės taikinys, židinys, kada savo nuotaiką
• Nuotaiką jaučiame tik dėl to, kad ji keičiasi ir tik dėl to, kad turime dėsnių, lūkesčių, kuriais galime atpažinti tuos skirtumus.
• Veiklai reikia tam tikrų sąlygų vidui ir išorei. Jas galime patikslinti nuotaikomis. Kaip jausčiausi sveikas? o jei dėmesys kažkuo užimtas?
• How Emotions are Made - verbage
• Jautrumas sau jausmais gali būti savanaudiškas kitų atžvilgiu. Ogi vertybės yra sukaupti jausmai. Pavyzdžiui, meilė susikaupia, įamžinama viltyje. Tad vertybėmis gyvenantis gali pasirodyti turintis mažiau jausmų, tačiau juos tauso, betgi pas jį jausmai sukaupti vertybių pavidalu.
• Amygdala - fear - novel information
• Jauduliai-lūkesčiai yra modelis išėjimo už savęs - tik ne laukimu, o sulaukimu - tai tik baigtinis modelis
• Lūkesčiai yra "žinojimo pasaulis", o už lūkesčių (ten kur baisu, bjauru) yra "nežinojimo pasaulis". Lūkesčiai juos išskiria. Protavimas bene irgi išskiria.
• Ne tame, kad sraigė jaučia jausmus, bet kad mes galime suvokti jausmą, atsižvelgiant į jos naudą, ir tuo pačiu, ar mes patys, gebantys jausti, būsime vieningi su ja bei su visais.
• Jausminė kalba yra pirmesnė už proto kalba. Proto kalba yra jausmų kalba be jausmų, tai yra, vien sandarom. Tačiau proto kalbą pirmiau sąmoningai pripažinome. Ir ja galime pasidalinti jausmų kalbą, ją iškelti.
• Anot Damasio, kada sprendžiame, jausmai mus veda, o protas patikrina. Tačiau, manau, iš tikrųjų turėtų būti atvirkščiai - protas mums pristato galimybes, o jausmai renka tarp jų - nes jausmai, nuotaikos, pasąmonė suveda į vieną. Panašiai - žmogus skiria galimybes, o Dievas jas aprėpia, suveda, priešinga kryptimi.
• Jausmai yra veiksmų gaidukas. Mat, veiksmai jokiu būdu neturėtų prieštarauti, tai būtų išteklių švaistymas. Ir panašiai, jausmai (ir pasąmonė apskritai) yra vieningai, išveda vieną. O tuo tarpu sąmonė iškelia skirtingus požiūrius, prieštaravimus.
• Jausmai iškelia pasąmonę, kad galėtumėme išsirinkti vieną galimybę. Nes sąmonė gali tiktai išryškinti galimybes, bet tarp jų negali išsirinkti.
• Veiksmų vieningumą išgyvename, kaip jausmą - veiksmų samplaikos aidą - užtat veiksmų samplaika nėra jausmas ir suveikia prieš jausmo išgyvenimą. Veiksmų vieningumą įsisaviname, kaip jausmų klodo vieningumą.
• Verčiau iš viso atsisakau savo asmenybės, kaip atsisakyti savo gražiausių meilės jausmų.

permąstyti, ką turiu mintyje "lūkesčiais" - ar iš tikrųjų liūdesys priklauso nuo to ko nesitikime - betgi būtent pasąmonė nesitiki - šitą reikia pabrėžti. Tai tampa įrankiu tirti pasąmonę. Savastis: pasąmonės lūkesčiai. Pasaulis: sąmonės lūkesčiai.

• Kaip jausmais paaiškinti ką jaučiame kai mus kažkas glumina ar jaudina (esame riled)? Mūsų lūkesčiai nepatenkinti (ar patenkinti), o tikimės, kad jie turėtų būti patenkinti. (Taip pat jaučiamės šlykščiai jeigu tikimės, kad mūsų lūkesčiai neturėtų būti patenkinti.)

Poreikių laipsnynas: Pasąmonė įsikabina į tai ką turi - nesikeičia. O sąmonė renkasi gerą vietoj blogo.

Malonumas yra mūsų troškimų atvaizdas, o žinojimas parengia tobuliausią troškimų atvaizdą.

• Grožis padeda mums suprasti ar mes pakeliui į tiesą.
• Kaip žavesys, artimumas, meilė sieja šešerybę ir jaudulius?
• Ramybė (nulinis požiūris) yra laisvė nuo jausmų.
• Žmonės sugeba suderinti savo jausmus, savo nuotaikas, ir vienu metu jausti tą patį.

Atvaizdų ir aplinkybių kilmė

• Savarankiškas Dievas trokštantis nieko neturi jokio gerumo sampratos, tuo tarpu Užtikrintas Dievas trokštantis kažko turi gerumo sampratą. O platesnį gerumą išreiškia netroškimai, į kuriuos Dievas įsijaučia.

Dievo Tėvo jauduliai - atvaizdai

• Dievas yra viena su manimi atvaizdais, o Jėzus yra viena su Dievu (per tave) aplinkybėmis.

Dievo Tėvo lūkestis toks, kad jo lūkestis tampa sietu, filtru, kriteriju, užtat atvaizdu.

Dievas atsiliepia į savo lūkesčius, tai iššaukia atvaizdus (kada jis savarankiškas) ir aplinkybes (kada jis užtikrintas).

Lūkesčiai išsako skirtumą tarp patikrinimo ir vertinimo, o šį skirtumą išsako troškimo apimtis ir atitinkamas nulybės atvaizdas skiriantis trokštantį Dievą nuo išpildusio Dievo.

Kada lūkesčiai nepatenkinami, jie mažėja, tad išgyvename baimę. Tai mažėjantis laisvumas. O kada lūkesčiai patenkinami, jie didėja, tad išgyvename bjaurestį. Tai didėjantis laisvumas.

Savarankiško Dievo Tėvo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Kada lūkesčiai nesėkmingi, siaurėja apimtis, kas mums sava, tad lūkesčių netaikant, išgyvename baimę; o kada lūkesčiai sėkmingi, platėja apimtis, kas mums sava, tad lūkesčių netaikant, išgyvename bjaurestį. Ta prasme, baimė ir bjauresys išsako lūkesčių išvestines. Dieviška ketverybės ašimi (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašimi (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizdai: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. Užtat tai yra šešios kryptys iš kurių gėris gali ateiti. Jos išreiškia vieiningumą, "esmę", iš kurios gerumas atplaukia, ir jos yra lūkesčių išdava. Yra dar dvi kryptys kurios nėra lūkesčių išdava, neišreiškia vieningumo ar esmės, ir užtat yra nesutelktos kažkur, o persmelkia viską. Tai yra Dievo ramybę išreiškiančia gera širdis, kurioji Dievas sutelktas sąlygiškai, ne besąlygiškai; ir Dievo įtampą išreiškianti geroji naujiena, kur siejamos ketverybės ašys, Dievo ir žmogaus gerumai. Atvaizdai tad išsako, ką Dievas Tėvas išgyvena, ką jaučia.

• Veiksmas +2 Everything and Something, Anything and Something. God allows for an outlook different than his own. Understand, coming to understand, understood is extended and reinterpreted as Understanding, coming to understand, not understanding, not coming to understand. The operation +2 says that structure channels activity, and activity evokes structure. This means that we have structure arise from nonstructure (digital), and activity arise from nonactivity (analogue). Now we have two outlooks, we can step in and step out. We have Representations (relating something and everything - a view on the whole) and Topologies (relating something and anything - a view to the part). Compare with Christopher Alexander's PrinciplesOfLife, try to consider them as relating anything and something. Think about: EverythingWishesForAnything and self-understanding. Consider the role of same and different.

Baimė svetimo priešo: Neabejoju, kad Dievas atskirs ->

• Linksmas - Nesuabejojau - Dievas atskyrė man belaukiant - Dievas "buvo" - Viešpats ne tik išgelbsti, bet jo pagalba atbaidė priešus
• Nustembu - Suabejojau - Dievas atskyrė man belaukiant - Dievas "vykdė" - nes suabejojau ar per anksti šlovinti Viešpatį, bet jis užtikrina mano saugumą
• Laimingas - Nesuabejojau - Dievas atskyrė man nelaukiant - Dievas "mąstė" - Viešpats mane ištraukė iš nelaimės, neturiu pagrindo liūdėti
• Liūdna - NĖRA - Suabejojau - Dievas neatskyrė nelaukiant.

Bjaurestis savu priešu: galiu perkalbėti tave

• Laimingas - galiu perkalbėti kitus
• Liūdnas - negaliu perkalbėti kitų
• Linksmas - mano perkalbėjimas yra veiksmingas
• Nustembu - NĖRA mano perkalbėjimas nėra veiksmingas

Bjaurestis savo piktybe: laikausi Dievo

• Laimingas - laikausi Dievo
• Nustembu - Dievas pataiso mane
• Liūdnas - nesilaikau Dievo
• Linksmas - NĖRA -

Jėzus ir Dievas

Tėvas yra savarankiškas, Jėzus yra užtikrintas, Dvasia yra rami.

Jėzus atsiremia į Dievą esantį juose, kalbina tą Dievą glūdintį juose, ar tai gerą širdį, ar tai gerą naujieną.

Dievo Tėvo gerumas reiškiasi mylint priešą, kuomet mūsų lūkesčiai neigiami; o Dievo Sūnaus (žmogaus) gerumas reiškiasi mylint artimą, kuomet mūsų lūkesčiai teigiami.

Dievo jausmai ir Jėzaus jausmai sutampa, nors jų lūkesčiai skiriasi. Jie taip pat kalbina priešingus požiūrius mumyse.

Atskirti laisvumą: Dievo ir žmogaus (daiktu), dovanų ir darbo (eiga), savybės ir žodžio (asmuo). Laisvumą atskirti (būtinas ir t.t.) ar jungti (būti ir t.t.)

Lūkesčiai ir jauduliai, atvaizdai ir aplinkybės kartu išsako veiksmą +2, Dievo nebūtinumą.

Jėzus (užtikrintas Dievas) išgyvena mane ryšium su "tavimi" per kurį viliasi, tikisi, jog yra vienas su Dievu, tad tavimi esame viena.

Jėzaus lūkestis yra, jisai tikisi, kad:

• Visi esame viena: nevalingai turime ryšį su esme.
• Žmonėms rūpi esmė, o ne ženklas; jiems rūpi reikalas, o ne atvaizdas. Užtat žmonėms turėtų rūpėti Dievas ir ne jo reiškiniai. Gerumas, laisvumas atskiria dvasią ir atvaizdą, tad leidžia rinktis vieną ar kitą.
• Jisai ir žmonės yra viena. Jisai tiki, kad galima susikalbėti gerumu.
• Esame viena. Tad jis atitinkamai išgyvena liūdesį, nuostabą, jaudulį, pasitenkinimą kada jaučiasi vienas su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. O Dievas Tėvas tikisi, jog žmogus yra gerumo šaltinis. Tokiu atveju Dievas yra būtinas. Gerumas yra Dievo atsiradimas apimtyje. Dievas Tėvas tikisi, jog atsiranda žmogiškoje ašyje: kaip-koks, o ne dieviškoje apimtyje: kodėl-ar. Tokiu būdu ketverybė dvejaip sietina su jauduliais. Dievo Tėvo lūkesčiai susiję su jo išėjimu už savęs, iš Dievo į žmogų, taip kad dovana ir darbas yra tarpinės būsenos: geras Dievas, gera dovana, geras darbas, geras žmogus. Atitinkamai: Kodėl - ar - koks - kaip. Taip kad gaunasi atmetimas "kodėl" ir žinojimo lygmenų plėtojimas sandaroje.
• Esame viena. Vienumas reiškiasi nulybe, jos atvaizdais: prasmingas, pastovus, betarpiškas, tiesus. Kaip tai susiję su Jėzaus jausmais? ir elgesiu?

Dievas Sūnus trokšta kažko, tad gerumas yra iš dalies jame, iš dalies kitame.

Jėzus kalba iš savo nelaisvumo į jų laisvumą.

Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. Gerumas (Dievas sandaroje) yra ne Dievo, o sandaros reiškinys, juk būtent tuo Dievas yra būtinas. Tad gerumas turi kilti iš sandaroje esančio "kaip". O Dievas išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas.

• Pilnatvė reiškiasi grožiu nes ji už mūsų ir mus apima, tad mūsų vidaus kaip ir nėr. O ji, Kodėl, reiškiasi aplinkybėmis nes jos sieja mūsų paskirą požiūrį su visumą. Tuo tarpu atvaizdai išsako kaip visuma išgyvenami požiūriai. Aplinkybės išsako, kaip požiūris išgyvena visumą.
• Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų (vieningumo sąlygų) ir būtent žinojimo paneigimu (NE-žinojimu) vyksta (trejybės) atvaizdų paneigimas, gaunasi nulybės atvaizdai.

Papildinys yra trejybės nario paneigimas. Jėzaus pašnekesys, geros valios kalbinimas, jungia teigimą ir neigimą.

Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina.

• Dievo ašis, neigiamybėm, nesame viena:
  • Nenusistatom kas nepageidautina - kalbina jų sutikimą keistis
  • Nevykdom kas neįmanoma - kalbina jų vangumą
  • Nepermąstom ko nėra - kalbina jų atkirtėją
• Žmogaus ašis, teigiamybėm, esame viena:
  • Nusistatom kas pageidautina - kalbina jų vidinę ištikimybę
  • Vykdom kas įmanoma - kalbina ką jie pasieks
  • Permąstom kas yra - kalbina ką jie galėtų veikti

Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kaip kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda).

Neigiamybės yra trikdžiai, kaip kad geros valios pratimuose, tai kas trukdo mums gyventi trejybe.

Lūkesčiai išsako pašnekesį tarp to, ką tikime ir to, kas bus. Dievo pašnekovas yra žmogus, o žmogaus pašnekovas yra Dievas kitame.

Dievo Tėvo lūkestis yra būtinumas. Šis lūkestis atitinkamai perteikiamas kaip Dievo Sūnaus tikrumas ir šv.Dvasios galimumas.

Dievas Tėvas ieško gerumo žmoguje, jo tikisi, tuo tarpu Jėzus (žmogus) kalbina patį gerumą (kaip Dievą - žmoguje) ir tikisi, kad juo esame viena, kad Jėzaus išorė sutampa su žmogaus vidumi, kad pas žmogų yra kitas toks, kaip jisai. Užtat vienas kitą kalbina ir gaunasi priešingi pašnekovai, tuo pačiu papildiniai. Jėzus išverčia Dievą, aplinkybės išverčia atvaizdus.

Apimtis išsako ryšį tarp Jėzaus ir žmogaus (Dievo) kurį jisai kalbina. Kada apimtis niekinė, tada santykis dalykiškas ir yra neigiamybė-teigiamybė, kaip kad su būtina-tikra-galima. Kada apimtis visiškas, tada santykis asmeninis, kaip kad su būti-veikti-mąstyti.

• Atvaizdais - Dievas gali sieti save su Viskuo (tai juk atvaizdas!) ir išeiti už savęs į Nieką (požiūris). Tad atvaizdai išreiškia Dievo nebūtinumą, o aplinkybės turėtų išreikšti jo būtinumą kaip nulybė per trejybę, bene.
• Atvaizdai išreiškia žinojimą. Aplinkybės išreiškia nežinojimą.
• Atvaizdai išsako, kaip padalinimas ir požiūriai išgyvenami - nes išgyvename tiek visumą, tiek požiūrį, tiek jų santykį. Aplinkybes išgyvename kaip požiūrio sąlygas, išgyvenimo tarpą už mūsų ir aplink mus.
• Vaizduotė reiškiaisi atvaizdais (įsivaizduojame visumą) ir aplinkybėmis (įsivaizduojame dalį).
• Frameworks are the structures described by not-wishing, which is to say, that which is beyond wishing. For example, God is calm, but we have expectations: God's perspective consists of good God, good gift, good quality. Person's perspective consists of good person, good deed, good word.

Mintis: Atjautos kyla visumai esant santvarkos viduje, tad tarp nulybės ir septynerybės. O aplinkybės kyla jai esant už santvarkos, tad viduje yra dalis, trejybė, siejanti pirmus keturis padalinimus ir paskutinius keturis padalinimus.

• Topologies and Representations seem to arise from +2. Here God adds two points of view. In doing so, God switches perspective, from his to ours. The Representations are when God has an Absolute perspective. Four of them are forward looking, grounded in everything: 1+2=3, 2+2=4, 3+2=5, 4+2=6. The other two are backwards looking, grounded in slack: 6+2=8, 5+2=7. The Topologies are when God has a Relative perspective. Then he is acting on a generic division. He takes two steps forward, and the person takes two steps forward, analogously. The good of the one can be located and isolated in the other, yielding topologies. This is SharedUnderstanding.

Atjautos kyla:

• iš vienybės ir nulybės atvaizdų paneigimo.
• iš kubo dalių (8 kampų, 12 briaunų, 6 šonų) ir perėjimų tarp jų.

Atvaizdai kyla iš sąsajos tarp asmens ir jį papildančios aplinkybės taikymą savarankiškam Dievui.

Atvaizdai, tai laisvumo didėjimas ir mažėjimas, taip pat apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas. Tai sąlygos, apribojimai.

Atvaizdai išsako Dievo išėjimą už savęs - kaip tai atrodo apskritai, vienam Dievui - tad tai atvaizdai. Aplinkybės išsako Dievo išėjimą už savęs, kaip tai atrodo trejybės nariui - tad tai vyksta keturiuose lygmenyse, pagal asmenis: Dievas, Aš, Tu, Kitas.

Savarankiškasis Dievas mumis išgyvena lūkestį ir jaudulius. O lūkestis, kurį mumis išgyvena yra, kad esame geri - kad Dievas mumis iškyla - kad esu vienas su Dievu už manęs. Užtat jauduliai kuriuos jaučiame ir Dievas kartu, atliepia gėrio kilmę:

• geras žmogus, tai yra, mes esame geri - jaučiamės laimingi - myliu visus - esu vienas su viskuo
• geras darbas - galimybė kažką gražaus nuveikti - jaučiamės linksmi - myliu betką - esu vienas su betkuo
• gera dovana - gerumas kažkame - nustembu - myliu kažką - esu vienas su kažkuo
• geras Dievas - Dievas neiškilo manimi - liūdna - myliu nieką - esu vienas su niekuo

Tarpas tarp gerumo ir Dievo yra, atitinkamai, viskas, betkas, kažkas ir niekas. Tarpą išsako lūkesčiai - teigiami ar neigiami, vidiniai ar išoriniai.

• gera savybė - mažėjantis laisvumas - baisu, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras, ar esame viena
• geras žodis - didėjantis laisvumas - bjauru, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras, ar esame viena

The subject of this empathy is the relationship between everything and anything. For example, let us consider when everything wishes for nothing. In particular, here everything wishes for nothing with regard to its relationship with anything. We may think of anything as everything plus slack. Here then, all the slack or goodness is expected to come from anything, because everything wishes for nothing.

So the directions of the good, as felt here by everything, give rise to the following emotional responses:

• Good person: content (in what matters, things are as they should) Here everything interprets itself as "being one with everything".
• Good God: sad (in what matters, things are not as they should be - the goodness here shouldn't be coming from a God who wishes for nothing!)

Here everything interprets itself as "being one with nothing".

• Good deed: excited (in what does not matter so much, things are as they should) Everything feels it is "being one with anything".
• Good gift: surprised (in what does not matter so much, things aren't as they should be). Everything feels it is "being one with something".

I think also:

• Good quality (sorting the good and the bad): fright (in what does not matter so much, can't make expectation). Everything interprets this as "decreasing slack".
• Good word (allowing the good and the bad to be confused): disgust (in what matters, can't make expectation). Everything interprets this as "increasing slack".

The idea is that this empathy gives rise to a secondary structure, the six criteria: being one with everything, anything, something, nothing and increasing and decreasing slack.

Atvaizdais lūkesčiai siaurėja (kada nesėkmingi) ar platėja (kada sėkmingi).

Dievas laukia. Dievas jauduliais yra vienas su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Jam didėjantis laisvumas kyla su ramybe, mažėjantis laisvumas su įtampa. Jisai nejaučia baimės ar bjauresio nes jisai gali sulaukti, o žmonės juos jaučia.

Atvaizdai yra betko atvaizdai. Tai visko atvaizdai (troškimai) ir laisvumo atvaizdai (tapatumai).

• The manifestations that everything has gone beyond itself. These six manifestations are given by change of scope: everything goes out to a wider scope, and into the "not-wishing" that is beyond that wider scope. [In this way, God empathises with life, and also, life chooses God, and God grows in concern.]

Dievo Sūnaus jauduliai - aplinkybės

Bandau aplinkybes suvokti kaip Jėzaus, Dievo Sūnaus, išgyvenimus.

Aplinkybės iškyla psalmėse. Tai sąlygos, kuriomis Dievas atsiranda. Jėzus tikisi, jog esame viena - jis ir Dievas yra viena per "tave".

Aplinkybės yra fonai. Tai primena skyles, kaip kad apibrėžiant betką.

Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią.

Pirmiausiai, Dievo nėra, tad negalim vertinti ar esame viena su Dievu - užtat išgyvename baimę ar bjaurestį. Aplinkybės išsako vertinimo įvykdymą, išpildymą (resolution).

Jėzus savo veikla tampa vienas su kitais, kitose aplinkybėse, jų požiūriai susiveda.

Trejybės narį (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) galima išreikšti kaip poslinkį tarp požiūrių: tad aplinkybė yra toksai požiūris: tai pusė nario. Nulybės atvaizdai išsako tarpą tarp požiūrių. Esu: tarp nusistatau ir vykdau; veikiu: tarp vykdau ir permąstau; mąstau: tarp permąstau ir nusistatau. Tarpai tarp būti, veikti, mąstyti, tai viskas. O būtina, tikra, galima tai iš esmės sutampa su nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tarpai yra niekas. Nusistatyti - tai mažėjantis laisvumas, kas suderinta, neišplėsta, labiau užtikrinta. Vykdyti - tai didėjantis laisvumas, kas išplėsta, nesuderinta viduje, mažiau užtikrinta. Permąstyti - tai naujai apibrėžti apimtį. Žr. aplinkybes kube. Psalmėse: Dievas yra niekas - daugiau ar mažiau; kažkas - daugiau ar mažiau; betkas - daugiau ar mažiau; viskas - daugiau ar mažiau. Apmąstyti lūkesčių ir jausmų pasikeitimus. Sulyginti su Jėzaus kalbėjimu į žmogaus gerą valią, taip kad dalis požiūrio yra Jėzuje, dalis yra žmoguje, o juos jungia veiklos rūšis, atsiliepimas.

Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybė: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo išreiškia du dalykiškus narius (daiktą, eigą) ir vieną asmenišką poslinkį (asmuo), o aplinkybės vienis-visybė-daugis išreiškia vieną dalykišką narį (daugį) ir du asmeniškus poslinkius (rinkti vienį, tikrinti (nerinkti) visumą). Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis?

Aplinkybės yra trejybės narių pradai, taip kad trejybės nariai (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra ketveriopai aplinkybių apibrėžiami kaip poslinkiai tarp požiūrių. Užtat aplinkybės yra apibrėžimo pradai. Atvaizdai ir aplinkybės kartu išsprendžia apibrėžimo klausimą.

Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. Trejybės atveju jos nariai atvaizduojami jos poslinkiais, tad gali būti išsakytas skirtumas tarp narių ir poslinkių, kurį išsako nulybės atvaizdas. Dievas (Jėzus) išgyvena, ką reiškia būti viena, ir tą vienumą apibrėžia Dievas Tėvas, nulybė.

Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. Dievo (Jėzaus) užtikrintumas reiškiasi jam žinant, jog yra Dievas už jo. (Ar tai Dievo Dievas?)

Kur trejybėje (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra gerumas, laisvumas? Gerumas yra aplinkybės papildymas trejybės nariu. Aplinkybė tad yra aplinka nariui.

• Kiekvieno nario papildinys papildomas nariu: Geras Dievas, gera dovana, gera savybė - būtinas, tikras, galimas.
• Ar tai, kas atskiria Dievą ir žmogų? daiktas, eiga, asmuo.
• Gera širdis: Geras žmogus tai geras Dievas (geras Dievas geram žmoguje), geras darbas tai gera dovana, geras žodis tai gera savybė - vienas, visybė, daugis.
• Poslinkiai papildomi jų pagrindimu: Geras žmogus, geras darbas, geras žodis - būti, veikti, mąstyti.

Nusistatyti, vykdyti, permąstyti:

• Būti, veikti, mąstyti - visiškai tarpiniai poslinkiai - nuo narių atskirti visko - Dievas yra mylintis, trokšta visko
• Vienis, visybė, daugis - nuo narių atskirti betko -
• Daiktas, eiga, asmuo - nuo narių atskirti kažko -
• Būtinas, tikras, galimas - sutampa su nariais - nuo narių atskirti nieko - Dievas yra savarankiškas, trokšta nieko

Būtinumas, tikrumas, galimumas išreiškia kaip renkamės Dievą vietoj savęs, o būti, veikti, mąstyti išreiškia kaip patys pasitikriname. Pirmųjų papildinių skirtumas nuo paskirų trejybės narių yra niekas, o pastarųjų yra viskas.

Note: this section describes a direction which I took in August and September of 2003. I was looking for a deep way to arrive at the basic structures. I thought a lot about how everything and anything may reach out to each other and have empathy for each other. I also drew on my thoughts on the fifteen PrinciplesOfLife in Christopher Alexander's The Nature of Order. This approach is fundamental to my thoughts on GeneralStructure.

Atjauta yra tikrojo kūrybingumo šaltinis.

Everything has empathy for Anything through the RepresentationsOfTheThreesome. Everything has empathy for anything in various degrees. The representations of the threesome express such empathy. The degree of empathy is given by the number of states that are recurring.

• 3 recurring states: be, do, think
• 2 recurring states: one-all, many
• 1 recurring state: object-process-subject
• 0 recurring states: necessary;actual;possible because truth is eternal, not recurring

Anything has empathy for everything through shifts. The members of the threesome can (by way of the representations) be understood as going beyond themselves, as shifts from one state to another. Representations allow us to think of isolated perspectives, not just the entire whole.

take a stand:

• possible => necessary
• subject => object
• many => one
• think => be

follow through:

• necessary => actual
• object => process
• one => all
• be => do

reflect

• actual => possible
• process => subject
• all => many
• do => think

These are shifts from one perspective to another.

The empathy here is different if everything's scope of concern becomes larger, as in "everything wishes for something". What does everything wish for? That the anythings which are beyond it seek to connect with it, that they "involuntarily, actively, be connected". So now there is an expectation on the part of everything. And also the directions of the good will now be interpreted as a two-sided effort, both God and person. I think empathy here will give rise to the twelve topologies, by way of the twelve ways that I've observed how we can conceive being connected with God. So I am thinking about that and will try to work that out.

Aplinkybės yra trejybės narių papildiniai. Juos papildyti galima kiekvieną paskirai, arba suburiant vieną, du arba visus tris narius. Panašiai nariai suburiami pirminių sandarų.

Jėzus priima Dievą kaip trejybę ir jį atranda mumyse, papildinyje, sandaroje, tad yra aplinkybės.

• Aplinkybės parodo, kad yra nulybės atvaizdai, tad yra nulybė, ir kad yra atjauta (trejybės ratu), kad trejybės ratu asmuo išgyvena tai, ką jisai mąsto, išgyvena atokiau kitais trejybės atvaizdais.
• Jeigu iš 12 aplinkybių atstatome trejybę (ryškūs židiniai, ryškios ribos, ryškūs mąstai), tada galime atstatyti nulybės atvaizdus, o tuomi taip pat pačią nulybę (Dievą).

Aplinkybės sieja neigiamybių trejybę - trejybės paskirus narius (kada trejybė sutrikdyta) ir teigiamybių trejybę - jos visumą (kada ji teka ratu). O aplinkybės (trejybės atvaizdai) yra ryšys tarp tų dviejų (neigiamybių ir teigiamybių trejybių), užtat kaip įsisuka trejybė, kaip Jėzaus lūkesčiai pasiteisina.

Jėzus kalbina gėrį "kažkame", būtent kitame. Užtat kitas yra geras. Gerumas yra skirtumas tarp padalinimo ir jo atvaizdo, ir būtent, tarp nulybės ir jos atvaizdo. Tokiu būdu gerumas iškyla atvaizduojant Dievą, kaip kad ir yra su kiekvienu padalinimu. Gerumas yra priešingybė susijusi su viskuo, užtat savarankiška priešingybė, nes kada skirtumas tarp dvasios ir jos atvaizdo yra niekinis, nulinis, vis tiek yra gerumas, jisai sutampa su dvasia, tačiau kaip jos papildinys (bet ar tuomi nėra jos priešingybė ?)

Tai sieja Dievo savybes, apimčių troškimus, su nulybės atvaizdais:

• savarankiškas, trokštantis nieko - tiesus - būtinas, tikras, galimas
• užtikrintas, trokštantis kažko - betarpiškas - daiktas, eiga, asmuo
• ramus, trokštantis betko - pastovus - vienis, visybė, daugis
• mylintis, trokštantis visko - prasmingas - būti, veikti, mąstyti

Aplinkybėmis gali būti, kad nesėkmės atveju galime pradėti tikėtis dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, iš ko kyla neigiamai jausmai: neapykantos, pykčio, palengvėjimo, nykulio. O šešerybė sieja teigiamus ir neigiamus jausmus, kaip antai meilę ir neapykantą; žavesį ir bjauresį; artimumą ir baimę (ar prisirišimą ir atitrūkimą?) Šešerybė taip pat bene sieja teigiamybių ir neigiamybių iššauktus išgyvenimus.

Aplinkybių kilmė. Užtikrintas Dievas - jauduliai. Kažkas. Požiūris į *požiūrį*. Nulybės atvaizdas yra kažkas. Laukimo apimtis ir būsenos. Visko - prasmingumo, betko - pastovumo, kažko - betarpiškumo, nieko - būtinumo. Nusistatyti, vykdyti, permąstyti.

Atvaizdų ir aplinkybių kilmė

• Savarankiškas Dievas trokštantis nieko neturi jokio gerumo sampratos, tuo tarpu Užtikrintas Dievas trokštantis kažko turi gerumo sampratą. O platesnį gerumą išreiškia netroškimai, į kuriuos Dievas įsijaučia.

Dievo Tėvo jauduliai - atvaizdai

• Dievas yra viena su manimi atvaizdais, o Jėzus yra viena su Dievu (per tave) aplinkybėmis.

Dievo Tėvo lūkestis toks, kad jo lūkestis tampa sietu, filtru, kriteriju, užtat atvaizdu.

Dievas atsiliepia į savo lūkesčius, tai iššaukia atvaizdus (kada jis savarankiškas) ir aplinkybes (kada jis užtikrintas).

Lūkesčiai išsako skirtumą tarp patikrinimo ir vertinimo, o šį skirtumą išsako troškimo apimtis ir atitinkamas nulybės atvaizdas skiriantis trokštantį Dievą nuo išpildusio Dievo.

Kada lūkesčiai nepatenkinami, jie mažėja, tad išgyvename baimę. Tai mažėjantis laisvumas. O kada lūkesčiai patenkinami, jie didėja, tad išgyvename bjaurestį. Tai didėjantis laisvumas.

Savarankiško Dievo Tėvo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Kada lūkesčiai nesėkmingi, siaurėja apimtis, kas mums sava, tad lūkesčių netaikant, išgyvename baimę; o kada lūkesčiai sėkmingi, platėja apimtis, kas mums sava, tad lūkesčių netaikant, išgyvename bjaurestį. Ta prasme, baimė ir bjauresys išsako lūkesčių išvestines. Dieviška ketverybės ašimi (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašimi (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizdai: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. Užtat tai yra šešios kryptys iš kurių gėris gali ateiti. Jos išreiškia vieiningumą, "esmę", iš kurios gerumas atplaukia, ir jos yra lūkesčių išdava. Yra dar dvi kryptys kurios nėra lūkesčių išdava, neišreiškia vieningumo ar esmės, ir užtat yra nesutelktos kažkur, o persmelkia viską. Tai yra Dievo ramybę išreiškiančia gera širdis, kurioji Dievas sutelktas sąlygiškai, ne besąlygiškai; ir Dievo įtampą išreiškianti geroji naujiena, kur siejamos ketverybės ašys, Dievo ir žmogaus gerumai. Atvaizdai tad išsako, ką Dievas Tėvas išgyvena, ką jaučia.

• Veiksmas +2 Everything and Something, Anything and Something. God allows for an outlook different than his own. Understand, coming to understand, understood is extended and reinterpreted as Understanding, coming to understand, not understanding, not coming to understand. The operation +2 says that structure channels activity, and activity evokes structure. This means that we have structure arise from nonstructure (digital), and activity arise from nonactivity (analogue). Now we have two outlooks, we can step in and step out. We have Representations (relating something and everything - a view on the whole) and Topologies (relating something and anything - a view to the part). Compare with Christopher Alexander's PrinciplesOfLife, try to consider them as relating anything and something. Think about: EverythingWishesForAnything and self-understanding. Consider the role of same and different.

Baimė svetimo priešo: Neabejoju, kad Dievas atskirs ->

• Linksmas - Nesuabejojau - Dievas atskyrė man belaukiant - Dievas "buvo" - Viešpats ne tik išgelbsti, bet jo pagalba atbaidė priešus
• Nustembu - Suabejojau - Dievas atskyrė man belaukiant - Dievas "vykdė" - nes suabejojau ar per anksti šlovinti Viešpatį, bet jis užtikrina mano saugumą
• Laimingas - Nesuabejojau - Dievas atskyrė man nelaukiant - Dievas "mąstė" - Viešpats mane ištraukė iš nelaimės, neturiu pagrindo liūdėti
• Liūdna - NĖRA - Suabejojau - Dievas neatskyrė nelaukiant.

Bjaurestis savu priešu: galiu perkalbėti tave

• Laimingas - galiu perkalbėti kitus
• Liūdnas - negaliu perkalbėti kitų
• Linksmas - mano perkalbėjimas yra veiksmingas
• Nustembu - NĖRA mano perkalbėjimas nėra veiksmingas

Bjaurestis savo piktybe: laikausi Dievo

• Laimingas - laikausi Dievo
• Nustembu - Dievas pataiso mane
• Liūdnas - nesilaikau Dievo
• Linksmas - NĖRA -

Jėzus ir Dievas

Tėvas yra savarankiškas, Jėzus yra užtikrintas, Dvasia yra rami.

Jėzus atsiremia į Dievą esantį juose, kalbina tą Dievą glūdintį juose, ar tai gerą širdį, ar tai gerą naujieną.

Dievo Tėvo gerumas reiškiasi mylint priešą, kuomet mūsų lūkesčiai neigiami; o Dievo Sūnaus (žmogaus) gerumas reiškiasi mylint artimą, kuomet mūsų lūkesčiai teigiami.

Dievo jausmai ir Jėzaus jausmai sutampa, nors jų lūkesčiai skiriasi. Jie taip pat kalbina priešingus požiūrius mumyse.

Atskirti laisvumą: Dievo ir žmogaus (daiktu), dovanų ir darbo (eiga), savybės ir žodžio (asmuo). Laisvumą atskirti (būtinas ir t.t.) ar jungti (būti ir t.t.)

Lūkesčiai ir jauduliai, atvaizdai ir aplinkybės kartu išsako veiksmą +2, Dievo nebūtinumą.

Jėzus (užtikrintas Dievas) išgyvena mane ryšium su "tavimi" per kurį viliasi, tikisi, jog yra vienas su Dievu, tad tavimi esame viena.

Jėzaus lūkestis yra, jisai tikisi, kad:

• Visi esame viena: nevalingai turime ryšį su esme.
• Žmonėms rūpi esmė, o ne ženklas; jiems rūpi reikalas, o ne atvaizdas. Užtat žmonėms turėtų rūpėti Dievas ir ne jo reiškiniai. Gerumas, laisvumas atskiria dvasią ir atvaizdą, tad leidžia rinktis vieną ar kitą.
• Jisai ir žmonės yra viena. Jisai tiki, kad galima susikalbėti gerumu.
• Esame viena. Tad jis atitinkamai išgyvena liūdesį, nuostabą, jaudulį, pasitenkinimą kada jaučiasi vienas su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. O Dievas Tėvas tikisi, jog žmogus yra gerumo šaltinis. Tokiu atveju Dievas yra būtinas. Gerumas yra Dievo atsiradimas apimtyje. Dievas Tėvas tikisi, jog atsiranda žmogiškoje ašyje: kaip-koks, o ne dieviškoje apimtyje: kodėl-ar. Tokiu būdu ketverybė dvejaip sietina su jauduliais. Dievo Tėvo lūkesčiai susiję su jo išėjimu už savęs, iš Dievo į žmogų, taip kad dovana ir darbas yra tarpinės būsenos: geras Dievas, gera dovana, geras darbas, geras žmogus. Atitinkamai: Kodėl - ar - koks - kaip. Taip kad gaunasi atmetimas "kodėl" ir žinojimo lygmenų plėtojimas sandaroje.
• Esame viena. Vienumas reiškiasi nulybe, jos atvaizdais: prasmingas, pastovus, betarpiškas, tiesus. Kaip tai susiję su Jėzaus jausmais? ir elgesiu?

Dievas Sūnus trokšta kažko, tad gerumas yra iš dalies jame, iš dalies kitame.

Jėzus kalba iš savo nelaisvumo į jų laisvumą.

Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. Gerumas (Dievas sandaroje) yra ne Dievo, o sandaros reiškinys, juk būtent tuo Dievas yra būtinas. Tad gerumas turi kilti iš sandaroje esančio "kaip". O Dievas išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas.

• Pilnatvė reiškiasi grožiu nes ji už mūsų ir mus apima, tad mūsų vidaus kaip ir nėr. O ji, Kodėl, reiškiasi aplinkybėmis nes jos sieja mūsų paskirą požiūrį su visumą. Tuo tarpu atvaizdai išsako kaip visuma išgyvenami požiūriai. Aplinkybės išsako, kaip požiūris išgyvena visumą.
• Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų (vieningumo sąlygų) ir būtent žinojimo paneigimu (NE-žinojimu) vyksta (trejybės) atvaizdų paneigimas, gaunasi nulybės atvaizdai.

Papildinys yra trejybės nario paneigimas. Jėzaus pašnekesys, geros valios kalbinimas, jungia teigimą ir neigimą.

Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina.

• Dievo ašis, neigiamybėm, nesame viena:
  • Nenusistatom kas nepageidautina - kalbina jų sutikimą keistis
  • Nevykdom kas neįmanoma - kalbina jų vangumą
  • Nepermąstom ko nėra - kalbina jų atkirtėją
• Žmogaus ašis, teigiamybėm, esame viena:
  • Nusistatom kas pageidautina - kalbina jų vidinę ištikimybę
  • Vykdom kas įmanoma - kalbina ką jie pasieks
  • Permąstom kas yra - kalbina ką jie galėtų veikti

Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kaip kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda).

Neigiamybės yra trikdžiai, kaip kad geros valios pratimuose, tai kas trukdo mums gyventi trejybe.

Lūkesčiai išsako pašnekesį tarp to, ką tikime ir to, kas bus. Dievo pašnekovas yra žmogus, o žmogaus pašnekovas yra Dievas kitame.

Dievo Tėvo lūkestis yra būtinumas. Šis lūkestis atitinkamai perteikiamas kaip Dievo Sūnaus tikrumas ir šv.Dvasios galimumas.

Dievas Tėvas ieško gerumo žmoguje, jo tikisi, tuo tarpu Jėzus (žmogus) kalbina patį gerumą (kaip Dievą - žmoguje) ir tikisi, kad juo esame viena, kad Jėzaus išorė sutampa su žmogaus vidumi, kad pas žmogų yra kitas toks, kaip jisai. Užtat vienas kitą kalbina ir gaunasi priešingi pašnekovai, tuo pačiu papildiniai. Jėzus išverčia Dievą, aplinkybės išverčia atvaizdus.

Apimtis išsako ryšį tarp Jėzaus ir žmogaus (Dievo) kurį jisai kalbina. Kada apimtis niekinė, tada santykis dalykiškas ir yra neigiamybė-teigiamybė, kaip kad su būtina-tikra-galima. Kada apimtis visiškas, tada santykis asmeninis, kaip kad su būti-veikti-mąstyti.

• Atvaizdais - Dievas gali sieti save su Viskuo (tai juk atvaizdas!) ir išeiti už savęs į Nieką (požiūris). Tad atvaizdai išreiškia Dievo nebūtinumą, o aplinkybės turėtų išreikšti jo būtinumą kaip nulybė per trejybę, bene.
• Atvaizdai išreiškia žinojimą. Aplinkybės išreiškia nežinojimą.
• Atvaizdai išsako, kaip padalinimas ir požiūriai išgyvenami - nes išgyvename tiek visumą, tiek požiūrį, tiek jų santykį. Aplinkybes išgyvename kaip požiūrio sąlygas, išgyvenimo tarpą už mūsų ir aplink mus.
• Vaizduotė reiškiaisi atvaizdais (įsivaizduojame visumą) ir aplinkybėmis (įsivaizduojame dalį).
• Frameworks are the structures described by not-wishing, which is to say, that which is beyond wishing. For example, God is calm, but we have expectations: God's perspective consists of good God, good gift, good quality. Person's perspective consists of good person, good deed, good word.

Mintis: Atjautos kyla visumai esant santvarkos viduje, tad tarp nulybės ir septynerybės. O aplinkybės kyla jai esant už santvarkos, tad viduje yra dalis, trejybė, siejanti pirmus keturis padalinimus ir paskutinius keturis padalinimus.

• Topologies and Representations seem to arise from +2. Here God adds two points of view. In doing so, God switches perspective, from his to ours. The Representations are when God has an Absolute perspective. Four of them are forward looking, grounded in everything: 1+2=3, 2+2=4, 3+2=5, 4+2=6. The other two are backwards looking, grounded in slack: 6+2=8, 5+2=7. The Topologies are when God has a Relative perspective. Then he is acting on a generic division. He takes two steps forward, and the person takes two steps forward, analogously. The good of the one can be located and isolated in the other, yielding topologies. This is SharedUnderstanding.

Atjautos kyla:

• iš vienybės ir nulybės atvaizdų paneigimo.
• iš kubo dalių (8 kampų, 12 briaunų, 6 šonų) ir perėjimų tarp jų.

Atvaizdai kyla iš sąsajos tarp asmens ir jį papildančios aplinkybės taikymą savarankiškam Dievui.

Atvaizdai, tai laisvumo didėjimas ir mažėjimas, taip pat apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas. Tai sąlygos, apribojimai.

Atvaizdai išsako Dievo išėjimą už savęs - kaip tai atrodo apskritai, vienam Dievui - tad tai atvaizdai. Aplinkybės išsako Dievo išėjimą už savęs, kaip tai atrodo trejybės nariui - tad tai vyksta keturiuose lygmenyse, pagal asmenis: Dievas, Aš, Tu, Kitas.

Savarankiškasis Dievas mumis išgyvena lūkestį ir jaudulius. O lūkestis, kurį mumis išgyvena yra, kad esame geri - kad Dievas mumis iškyla - kad esu vienas su Dievu už manęs. Užtat jauduliai kuriuos jaučiame ir Dievas kartu, atliepia gėrio kilmę:

• geras žmogus, tai yra, mes esame geri - jaučiamės laimingi - myliu visus - esu vienas su viskuo
• geras darbas - galimybė kažką gražaus nuveikti - jaučiamės linksmi - myliu betką - esu vienas su betkuo
• gera dovana - gerumas kažkame - nustembu - myliu kažką - esu vienas su kažkuo
• geras Dievas - Dievas neiškilo manimi - liūdna - myliu nieką - esu vienas su niekuo

Tarpas tarp gerumo ir Dievo yra, atitinkamai, viskas, betkas, kažkas ir niekas. Tarpą išsako lūkesčiai - teigiami ar neigiami, vidiniai ar išoriniai.

• gera savybė - mažėjantis laisvumas - baisu, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras, ar esame viena
• geras žodis - didėjantis laisvumas - bjauru, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras, ar esame viena

The subject of this empathy is the relationship between everything and anything. For example, let us consider when everything wishes for nothing. In particular, here everything wishes for nothing with regard to its relationship with anything. We may think of anything as everything plus slack. Here then, all the slack or goodness is expected to come from anything, because everything wishes for nothing.

So the directions of the good, as felt here by everything, give rise to the following emotional responses:

• Good person: content (in what matters, things are as they should) Here everything interprets itself as "being one with everything".
• Good God: sad (in what matters, things are not as they should be - the goodness here shouldn't be coming from a God who wishes for nothing!)

Here everything interprets itself as "being one with nothing".

• Good deed: excited (in what does not matter so much, things are as they should) Everything feels it is "being one with anything".
• Good gift: surprised (in what does not matter so much, things aren't as they should be). Everything feels it is "being one with something".

I think also:

• Good quality (sorting the good and the bad): fright (in what does not matter so much, can't make expectation). Everything interprets this as "decreasing slack".
• Good word (allowing the good and the bad to be confused): disgust (in what matters, can't make expectation). Everything interprets this as "increasing slack".

The idea is that this empathy gives rise to a secondary structure, the six criteria: being one with everything, anything, something, nothing and increasing and decreasing slack.

Atvaizdais lūkesčiai siaurėja (kada nesėkmingi) ar platėja (kada sėkmingi).

Dievas laukia. Dievas jauduliais yra vienas su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Jam didėjantis laisvumas kyla su ramybe, mažėjantis laisvumas su įtampa. Jisai nejaučia baimės ar bjauresio nes jisai gali sulaukti, o žmonės juos jaučia.

Atvaizdai yra betko atvaizdai. Tai visko atvaizdai (troškimai) ir laisvumo atvaizdai (tapatumai).

• The manifestations that everything has gone beyond itself. These six manifestations are given by change of scope: everything goes out to a wider scope, and into the "not-wishing" that is beyond that wider scope. [In this way, God empathises with life, and also, life chooses God, and God grows in concern.]

Dievo Sūnaus jauduliai - aplinkybės

Bandau aplinkybes suvokti kaip Jėzaus, Dievo Sūnaus, išgyvenimus.

Aplinkybės iškyla psalmėse. Tai sąlygos, kuriomis Dievas atsiranda. Jėzus tikisi, jog esame viena - jis ir Dievas yra viena per "tave".

Aplinkybės yra fonai. Tai primena skyles, kaip kad apibrėžiant betką.

Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią.

Pirmiausiai, Dievo nėra, tad negalim vertinti ar esame viena su Dievu - užtat išgyvename baimę ar bjaurestį. Aplinkybės išsako vertinimo įvykdymą, išpildymą (resolution).

Jėzus savo veikla tampa vienas su kitais, kitose aplinkybėse, jų požiūriai susiveda.

Trejybės narį (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) galima išreikšti kaip poslinkį tarp požiūrių: tad aplinkybė yra toksai požiūris: tai pusė nario. Nulybės atvaizdai išsako tarpą tarp požiūrių. Esu: tarp nusistatau ir vykdau; veikiu: tarp vykdau ir permąstau; mąstau: tarp permąstau ir nusistatau. Tarpai tarp būti, veikti, mąstyti, tai viskas. O būtina, tikra, galima tai iš esmės sutampa su nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tarpai yra niekas. Nusistatyti - tai mažėjantis laisvumas, kas suderinta, neišplėsta, labiau užtikrinta. Vykdyti - tai didėjantis laisvumas, kas išplėsta, nesuderinta viduje, mažiau užtikrinta. Permąstyti - tai naujai apibrėžti apimtį. Žr. aplinkybes kube. Psalmėse: Dievas yra niekas - daugiau ar mažiau; kažkas - daugiau ar mažiau; betkas - daugiau ar mažiau; viskas - daugiau ar mažiau. Apmąstyti lūkesčių ir jausmų pasikeitimus. Sulyginti su Jėzaus kalbėjimu į žmogaus gerą valią, taip kad dalis požiūrio yra Jėzuje, dalis yra žmoguje, o juos jungia veiklos rūšis, atsiliepimas.

Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybė: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo išreiškia du dalykiškus narius (daiktą, eigą) ir vieną asmenišką poslinkį (asmuo), o aplinkybės vienis-visybė-daugis išreiškia vieną dalykišką narį (daugį) ir du asmeniškus poslinkius (rinkti vienį, tikrinti (nerinkti) visumą). Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis?

Aplinkybės yra trejybės narių pradai, taip kad trejybės nariai (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra ketveriopai aplinkybių apibrėžiami kaip poslinkiai tarp požiūrių. Užtat aplinkybės yra apibrėžimo pradai. Atvaizdai ir aplinkybės kartu išsprendžia apibrėžimo klausimą.

Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. Trejybės atveju jos nariai atvaizduojami jos poslinkiais, tad gali būti išsakytas skirtumas tarp narių ir poslinkių, kurį išsako nulybės atvaizdas. Dievas (Jėzus) išgyvena, ką reiškia būti viena, ir tą vienumą apibrėžia Dievas Tėvas, nulybė.

Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. Dievo (Jėzaus) užtikrintumas reiškiasi jam žinant, jog yra Dievas už jo. (Ar tai Dievo Dievas?)

Kur trejybėje (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra gerumas, laisvumas? Gerumas yra aplinkybės papildymas trejybės nariu. Aplinkybė tad yra aplinka nariui.

• Kiekvieno nario papildinys papildomas nariu: Geras Dievas, gera dovana, gera savybė - būtinas, tikras, galimas.
• Ar tai, kas atskiria Dievą ir žmogų? daiktas, eiga, asmuo.
• Gera širdis: Geras žmogus tai geras Dievas (geras Dievas geram žmoguje), geras darbas tai gera dovana, geras žodis tai gera savybė - vienas, visybė, daugis.
• Poslinkiai papildomi jų pagrindimu: Geras žmogus, geras darbas, geras žodis - būti, veikti, mąstyti.

Nusistatyti, vykdyti, permąstyti:

• Būti, veikti, mąstyti - visiškai tarpiniai poslinkiai - nuo narių atskirti visko - Dievas yra mylintis, trokšta visko
• Vienis, visybė, daugis - nuo narių atskirti betko -
• Daiktas, eiga, asmuo - nuo narių atskirti kažko -
• Būtinas, tikras, galimas - sutampa su nariais - nuo narių atskirti nieko - Dievas yra savarankiškas, trokšta nieko

Būtinumas, tikrumas, galimumas išreiškia kaip renkamės Dievą vietoj savęs, o būti, veikti, mąstyti išreiškia kaip patys pasitikriname. Pirmųjų papildinių skirtumas nuo paskirų trejybės narių yra niekas, o pastarųjų yra viskas.

Note: this section describes a direction which I took in August and September of 2003. I was looking for a deep way to arrive at the basic structures. I thought a lot about how everything and anything may reach out to each other and have empathy for each other. I also drew on my thoughts on the fifteen PrinciplesOfLife in Christopher Alexander's The Nature of Order. This approach is fundamental to my thoughts on GeneralStructure.

Atjauta yra tikrojo kūrybingumo šaltinis.

Everything has empathy for Anything through the RepresentationsOfTheThreesome. Everything has empathy for anything in various degrees. The representations of the threesome express such empathy. The degree of empathy is given by the number of states that are recurring.

• 3 recurring states: be, do, think
• 2 recurring states: one-all, many
• 1 recurring state: object-process-subject
• 0 recurring states: necessary;actual;possible because truth is eternal, not recurring

Anything has empathy for everything through shifts. The members of the threesome can (by way of the representations) be understood as going beyond themselves, as shifts from one state to another. Representations allow us to think of isolated perspectives, not just the entire whole.

take a stand:

• possible => necessary
• subject => object
• many => one
• think => be

follow through:

• necessary => actual
• object => process
• one => all
• be => do

reflect

• actual => possible
• process => subject
• all => many
• do => think

These are shifts from one perspective to another.

The empathy here is different if everything's scope of concern becomes larger, as in "everything wishes for something". What does everything wish for? That the anythings which are beyond it seek to connect with it, that they "involuntarily, actively, be connected". So now there is an expectation on the part of everything. And also the directions of the good will now be interpreted as a two-sided effort, both God and person. I think empathy here will give rise to the twelve topologies, by way of the twelve ways that I've observed how we can conceive being connected with God. So I am thinking about that and will try to work that out.

Aplinkybės yra trejybės narių papildiniai. Juos papildyti galima kiekvieną paskirai, arba suburiant vieną, du arba visus tris narius. Panašiai nariai suburiami pirminių sandarų.

Jėzus priima Dievą kaip trejybę ir jį atranda mumyse, papildinyje, sandaroje, tad yra aplinkybės.

• Aplinkybės parodo, kad yra nulybės atvaizdai, tad yra nulybė, ir kad yra atjauta (trejybės ratu), kad trejybės ratu asmuo išgyvena tai, ką jisai mąsto, išgyvena atokiau kitais trejybės atvaizdais.
• Jeigu iš 12 aplinkybių atstatome trejybę (ryškūs židiniai, ryškios ribos, ryškūs mąstai), tada galime atstatyti nulybės atvaizdus, o tuomi taip pat pačią nulybę (Dievą).

Aplinkybės sieja neigiamybių trejybę - trejybės paskirus narius (kada trejybė sutrikdyta) ir teigiamybių trejybę - jos visumą (kada ji teka ratu). O aplinkybės (trejybės atvaizdai) yra ryšys tarp tų dviejų (neigiamybių ir teigiamybių trejybių), užtat kaip įsisuka trejybė, kaip Jėzaus lūkesčiai pasiteisina.

Jėzus kalbina gėrį "kažkame", būtent kitame. Užtat kitas yra geras. Gerumas yra skirtumas tarp padalinimo ir jo atvaizdo, ir būtent, tarp nulybės ir jos atvaizdo. Tokiu būdu gerumas iškyla atvaizduojant Dievą, kaip kad ir yra su kiekvienu padalinimu. Gerumas yra priešingybė susijusi su viskuo, užtat savarankiška priešingybė, nes kada skirtumas tarp dvasios ir jos atvaizdo yra niekinis, nulinis, vis tiek yra gerumas, jisai sutampa su dvasia, tačiau kaip jos papildinys (bet ar tuomi nėra jos priešingybė ?)

Tai sieja Dievo savybes, apimčių troškimus, su nulybės atvaizdais:

• savarankiškas, trokštantis nieko - tiesus - būtinas, tikras, galimas
• užtikrintas, trokštantis kažko - betarpiškas - daiktas, eiga, asmuo
• ramus, trokštantis betko - pastovus - vienis, visybė, daugis
• mylintis, trokštantis visko - prasmingas - būti, veikti, mąstyti

Aplinkybėmis gali būti, kad nesėkmės atveju galime pradėti tikėtis dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, iš ko kyla neigiamai jausmai: neapykantos, pykčio, palengvėjimo, nykulio. O šešerybė sieja teigiamus ir neigiamus jausmus, kaip antai meilę ir neapykantą; žavesį ir bjauresį; artimumą ir baimę (ar prisirišimą ir atitrūkimą?) Šešerybė taip pat bene sieja teigiamybių ir neigiamybių iššauktus išgyvenimus.

Aplinkybių kilmė. Užtikrintas Dievas - jauduliai. Kažkas. Požiūris į *požiūrį*. Nulybės atvaizdas yra kažkas. Laukimo apimtis ir būsenos. Visko - prasmingumo, betko - pastovumo, kažko - betarpiškumo, nieko - būtinumo. Nusistatyti, vykdyti, permąstyti.

• Kaip lūkesčius atpalaiduojame? Gera valia? Kryptimis į gėrį ir iš gėrio? Būdais kaip kas pasidaro?

Atvaizdai išsako Dievo išėjimą už savęs į save - kryptis iš gėrio. (Ar Dievas būtinas?) Aplinkybės išsako Dievo savęs atpažinimą - kryptis į gėrį. (Kaip kiekvieną pasiekti?)

• Kaip humorą grindžia palyginimai? "blends"?
• Kaip alkis, troškulys, negalia, žvalumas, nuovargis susiję su lūkesčiais? ir su dėmesiu? ir su poreikių tenkinimu?

• Blogiui būdinga - norėti to kas nenorėtina, taip kad neapykantos jausmus pakeičia teigiama jausmai - linksmumas vietoj pykčio ir t.t. O blogis nejaučia liūdesio, nuostabos. (Black Sabbath - šėtonas šypsosi).

• Kuo skiriasi ramybė (kuomet neturime lūkesčių) ir baimė-bjaurumas (kuomet nesugebame turėti lūkesčių)?

• Kaip rodoma gera valia?
• Kas yra juokinga ir kodėl?
• Iš lūkesčių, jaudulių, gėrio krypčių, geros valios kildinti atvaizdus ir aplinkybes.
• Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?
• Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?
• Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?
• Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?

• Kaip lūkesčių nesulaukimas (bjaurumu, išgastimi) susijęs su nepaneigiamumu (meile)?

• Išsiaiškinti įvairiausius jausmus:

• Music - sensemaking - enactivism
• Damasio. Jausmai išreiškia homeostazės poreikį, nenukrypti nuo esmės. Lūkesčiai išreiškia homeostazę.

Nykulys

• Fresh Air. Tim Gunn. Depression: "I've always assumed things are going to end badly."

• Grožis padeda mums suprasti ar mes pakeliui į tiesą.
• Kaip žavesys, artimumas, meilė sieja šešerybę ir jaudulius?
• Ramybė (nulinis požiūris) yra laisvė nuo jausmų.
• Žmonės sugeba suderinti savo jausmus, savo nuotaikas, ir vienu metu jausti tą patį.

Žr. Pirminės sandaros, Antrinės sandaros, Gera valia, Pagrindimas, Geros valios pratimai, Gerumas, Ir du, Juokas, Pretexts for outreach

Atvaizdų ir aplinkybių kilmę suprasti lūkesčių-jaudulių dvejais kanalais (sąmone-pasąmone).

Klausimas, kas yra laimė? iššaukia trejybę.

Reginos paklausiau, kas yra laimė. Ji atsakė:

• buvimo pilnatvė, jausmų pilnatvė
• kūrybos galimybė, naujos dvasios skleidimas, sukūrimas
• galimybė reikštis, save išreikšti, naikinti nuodėmę savyje, per abipusę meilę nueiti į gėrį, atsikratyti save patį, pažinti
• per abipusę meilę atsiveria tai kas ligi tol buvo neatpažinta, virsta valia, atsiskleidžiame, naujo savyje pažįsti
• galimybė dalintis patirtimi
• kas myli Dievuje tas nieko mylėti žmogų Dievuje nepraranda

• Nuotaikos skiria sąmonę ir pasąmone - ji yra pasąmonės rėmai, kada jos nemąstome - arba ji sąmoninga, sąmonės taikinys, židinys, kada savo nuotaiką

Malonumas yra mūsų troškimų atvaizdas, o žinojimas parengia tobuliausią troškimų atvaizdą.

Poreikių laipsnynas: Pasąmonė įsikabina į tai ką turi - nesikeičia. O sąmonė renkasi gerą vietoj blogo.

• Kaip jausmais paaiškinti ką jaučiame kai mus kažkas glumina ar jaudina (esame riled)? Mūsų lūkesčiai nepatenkinti (ar patenkinti), o tikimės, kad jie turėtų būti patenkinti. (Taip pat jaučiamės šlykščiai jeigu tikimės, kad mūsų lūkesčiai neturėtų būti patenkinti.)
• Psichologas apie jausmus ir lūkesčius. Aaron T Beck.

Giovanna Colombetti: The Enactive Approach to Emotions - extended affectivity - emotions/moods

Music - sensemaking - enactivism

Epicureus - tikrasis malonumas yra ramybė.

Christopher Hoerl apie palengvėjimą.

Judee Burgoon - emotional response and expectations

permąstyti, ką turiu mintyje "lūkesčiais" - ar iš tikrųjų liūdesys priklauso nuo to ko nesitikime - betgi būtent pasąmonė nesitiki - šitą reikia pabrėžti. Tai tampa įrankiu tirti pasąmonę. Savastis: pasąmonės lūkesčiai. Pasaulis: sąmonės lūkesčiai.

Humoras

• Congleton: Humoras ir nykulys kyla iš to paties požiūrio, tik iš kito kampo.
• Humoras - priešnuodis rimtumui.
• humor - discrepancy between our private mental model and our public mental model - and other mental models
• A Cultural History of Humor

Dorovės ryšys su jausmais. Atitoldami nuo savęs - randam ramybę - įsiklausome. Atsisakome savęs, vadovaujamės protu. Betgi kaltę išgyvename vidiniu požiūriu, ne išoriniu požiūriu. Ir vidiniu požiūriu įsisaviname išorinį požiūrį. Tad kaip suprasti?

Emotional manifold is evidence for an "unconscious", not just individual unconscious events.

Moods represent one's personal situation and they won't change until you change your situation. And emotions represent a person's state and so peak sharply. Užtat nykulys gali būti pavojingas nes jisai trukdo žmogui keisti savo padėtį, nors jisai kaip tik gal nieko neturėtų daryti nes galėtų būti blogos pasekmės.

Why are moods often longer felt than emotions? They seem to represent an irresolution - the conscious has not understood what the unconscious wants to tell it.

Dopamine is relevant for timing abilities - and perhaps this is related to the feeling of suspense.

Žr. Pirminės sandaros, Antrinės sandaros, Gera valia, Pagrindimas, Geros valios pratimai, Gerumas, Ir du, Pretexts for outreach

• Išmąstyti sandarą
  • Aprašyti sandarą, kaip rodyti gerą valią. Berods, tai 8 = 4 x 2 išminties atvaizdai.
• Išsiaiškinti įviariausius jausmus:
  • Išsiaiškinti skausmą, malonumą.
  • Ištirti juoką (nežinojimo viltį - palengvėjimą?)
  • Ištirti bendravimo jausmus: gėdą, kaltę, apgailestavimą, gailestį, atjautą, pasididžiavimą.
• Tirti nuotaikas
• Naujai ištirti Jėzaus jausmus.
  • Ištirti jo neigiamus jausmus, kaip antai pyktį ir neapykantą.
  • Kokie jo lūkesčiai? Kaip jie keitėsi?
  • Kaip jisai rūpinosi savo neigiamais jausmais?
• Tirti vienumą
  • Kaip susiję teisingi ir neteisingi lūkesčiai, meilė ir neapykanta, buvimas viena ir nebuvimas viena?
  • Kodėl jauduliai kylantys dėl to kad esame viena (su niekuo, kažkuo, betkuo) išsidėsto išvirkštine tvarka?

• Išsiaiškinti skausmą, malonumą, juoką (nežinojimo viltį).

Mokymosi jaudulys: įtampa, iškylanti telkiant dėmesį, juk tai padidintas jautrumas, lūkesčių pagrindas, kuriuo tikimės ką nors išmokti.

Ramybė (Dievas visur), įtampa (velnias šalia), kaip Algirdo eilėse.

Laimingumo (content) ir linksmumo (excited) skirtumas.

• Kodėl jauduliai kylantys dėl to kad esame viena (su niekuo, kažkuo, betkuo) išsidėsto išvirkštine tvarka?

Atvaizdai išsako dvejopai, kaip didinti Dievo galimybes - didėjimą ir apimtis.

Neigiami jausmai:

• neapykanta - o priešingai, meilė
• bjauresys - o priešingai, žavesys
• baimė - o priešingai, artimumas

Šias priešpriešas išsako šešerybė

Trejybė yra ratas. Jos atvaizdas būti-veikti-mąstyti irgi (amžinas) ratas. Tačiau kiti atvaizdai yra tolimesni klodai, tai ne amžini ratai, o vienkartiniai apėjimai.

• Gaunasi seka 12 aplinkybių kuri gali sutapti su 12 klausimų, kuriais bręstame, pradedant iš vidaus, iš Kito, ir einant link Dievo. Tai išsako kaip mes mylime ir palaikome. Kas neišsakyta tampa išsakyta:
  • Rūpėjimas: Kas rūpi (veikimo palaikymas)? Ar rūpi mąstyti (mąstymo palaikymas)? Ką vertini (buvimo palaikymas)?
  • Tyrimas: Ką gvildeni? (vienio palaikymas) Ar pamąstytum atvirai? (visybės palaikymas) Kur geriausiai mąstai? (daugio palaikymas)
  • Taikymas: Ko sieki? (daikto palaikymas) Ką svajoji? (eigos palaikymas) Kaip vienas kitam padėti? (asmens palaikymas)
  • Žinojimas: Ką nusimanai? (galimumo palaikymas) Ką pamokytum? (tikrumo palaikymas) Ką išmanai apie Dievą? (būtinumo palaikymas)

• Gaunasi seka 12 aplinkybių kuri gali sutapti su 12 klausimų, pradedant iš vidaus, iš Kito, ir einant link Dievo:
  • Kas rūpi (veikti)? Ar rūpi mąstyti (mąstyti)? Ką vertini (būti)?
  • Ką gvildeni? Ko sieki? Ar pamąstytų atvirai? Kur geriausiai mąsto? Ką svajoja? Kaip vienas kitam padėti? Ką nusimano? Ką pamokyti? Ką išmano apie Dievą?

Galimas paaiškinimas dvejomis trejybėmis:

• Gerojo Dievo nėra (gerumas ne Dieve) nulybės atvaizdas: tad (dovanos) gerumas žmoguje (buvime), darbe (veikime), žodyje (mąstyme). Juos sieja prasmingumo poslinkiai.
• Gerojo žmogaus nėra (gerumas ne žmoguje) nulybės atvaizdas: tad (darbo) gerumas Dieve (vienyje), dovanoje (visybėje), savybėje (daugyje). Juos sieja pastovumo poslinkiai.
• Gerojo darbo nėra (gerumas ne darbe) nulybės atvaizdas: tad (žmogaus) gerumas Dieve (asmenyje), dovanoje (daikte), savybėje (eigoje). Juos sieja betarpiškumo poslinkiai.
• Gerosios dovanos nėra (gerumas ne dovanoje) nulybės atvaizdas: tad (Dievo) gerumas žmoguje (būtinume), darbe (tikrume), žodyje (galimybėje).

• Lūkesčiai yra netroškimai. Lūkesčiai yra teiginiai. Teiginiai, kad jie yra viena, trejybėje. Lūkesčiai yra poslinkiai.

Jėzaus trejybės narys kalbina žmogaus paslankumą ar nepaslankumą link jo. Jėzus rūpinasi trikdžiu. Siūlosi kartu su jais eiti trejybės ratu, kartu gilintis. Laisvumas - narys laukimu siejamas su poslinkiu - laukimą, sutapimą išsako nulybės atvaizdas - atitinkamos apimties. Laukimo apimtis (viskas, betkas, kažkas, niekas) nulemia poslinkio pobūdį, nulybės atvaizdą (prasmingas, pastovus, betarpiškas, teisingas) ir trejybės atvaizdą ir aplinkybes.

Jėzaus trejybės narys kalbina žmogaus paslankumą ar nepaslankumą link jo. Jėzus rūpinasi trikdžiu. Laisvumas - narys laukimu siejamas su poslinkiu - laukimą, sutapimą išsako nulybės atvaizdas - atitinkamos apimties. Laukimo apimtis (viskas, betkas, kažkas, niekas) nulemia poslinkio pobūdį, nulybės atvaizdą (prasmingas, pastovus, betarpiškas, teisingas) ir trejybės atvaizdą ir aplinkybes.

Iš Jėzaus kalbinimo matosi seka (nusistatyti, permąstyti, vykdyti) tačiau iš pačių lūkesčių matosi seka (nusistatyti, vykdyti, permąstyti).

• Jėzus kalbina gerumą, kylantį žmonėse: nusistato, vykdo, permąsto, taip pat nekylantį: nenusistato, nevykdo, nepermąsto.

Jėzaus trejybės narys kalbina žmogaus paslankumą ar nepaslankumą link jo.

• Jėzus nusistato (outer adherence), o žmogus slenka iš permąstymo link nusistatymo (inner adherence).
• Jėzus permąsto (what he is able to do), o žmogus slenka iš vykdymo į permąstymą (what they will achieve).
• Jėzus vykdo (what he is doing), o žmogus slenka iš nusistatymo į vykdymą (what they could be doing).
• Jėzus nusistato (unwillingness to change), o žmogus neslenka iš permąstymo link nusistatymo (willingness to change).
• Jėzus permąsto (interest), o žmogus neslenka iš vykdymo į permąstymą (inertia).
• Jėzus vykdo (isolation), o žmogus neslenka iš nusistatymo į vykdymą (isolator).

• Aprašyti sandarą, kaip rodyti gerą valią. Berods, tai 8 = 4 x 2 išminties atvaizdai.

• Jėzus trokšta kažko, (trokšta nusistatyti, vykdyti, permąstyti), tad gyvena lūkesčiu. Jo keturi kampai sudaro ketverybę. Sulyginus kampą su nulybe, nusakomas atitinkamas nulybės atvaizdas. Lieka trys kampai, tačiau abejoju ar jie atitinka aplinkybes. Du kampai yra susieti poslinkiu. Jie papildomi trečiu požiūriu už lūkesčio, taip kad sudaro tris aplinkybes. Ir tai yra būtent gerojo Dievo ir gerojo asmens trejybės. Nulybės atvaizdai yra ketverybės požiūrių paneigimai, tad žinojimo paneigimai. Paneigti žinojimą, tai paneigti teiginio prasmę, jo svarbą, tai patvirtinti jo nepakankamumą.

• Jėzus ieško gerumo, geros valios. (Man ieškoti jų).

• Lūkesčiai yra netroškimai. Lūkesčiai yra teiginiai.

• Daugis yra tarpas tarp laukimo pradžios ir pabaigos. Laukime išgyvename nežinojimą, įtampą arba ramybę.

• esamybė (būtinumas) - gerumas yra būtinas - inner adherence - iš džiaugsmo - geras žmogus
• siekiamybė (tikrumas) - gerumas yra tikras - what one will achieve - iš susijaudinimo - gero darbo
• galimybė (galimumas) - gerumas yra galimas - what one could be doing - iš pasibjaurėjimo - geras žodis
• nesamybė (nebūtinumas) - gerumas yra nebūtinas - willingness to change - iš liūdesio - gero Dievo
• nesiekiamybė (netikrumas) - gerumas yra netikras - investedness, inertia - iš nuostabos - gera dovana
• negalimybė (negalimumas) - gerumas yra negalimas - discriminating, isolating - iš baimės - gera savybė

• Jėzus trokšta kažko, tad gyvena lūkesčiu. Jo keturi kampai sudaro ketverybę. Sulyginus kampą su nulybe, nusakomas atitinkamas nulybės atvaizdas. Lieka trys kampai, tačiau abejoju ar jie atitinka aplinkybes. Du kampai yra susieti poslinkiu. Jie papildomi trečiu požiūriu už lūkesčio, taip kad sudaro tris aplinkybes. Ir tai yra būtent gerojo Dievo ir gerojo asmens trejybės. Nulybės atvaizdai yra ketverybės požiūrių paneigimai, tad žinojimo paneigimai. Paneigti žinojimą, tai paneigti teiginio prasmę, jo svarbą, tai patvirtinti jo nepakankamumą.
• Yra aštuoni teigiami jauduliai ir keturi neigiami jauduliai, tačiau nepanašu, kad tai atitiktų dvylika aplinkybių. Galima visgi suderinti tris kvadratus: teigiamų, neapibrėžtų ir neigiamų jaudulių. Jie išreiškia pasirinkimą tarp teigiamų ir neigiamų jaudulių, tarp jautrumo ir nejautrumo, teisingo ir neteisingo buvimo, lūkesčio ir troškimo sutapimo ar nesutapimo.
  • laimė, ramybė, neapykanta
  • susijaudinimas, įtampa, pyktis
  • nuostaba, baimė, palengvėjimas
  • liūdesys, bjauresys, nykulys

Bjauresys ir baimė yra tie jauduliai, kurie mus išveda iš mūsų lūkesčio į mūsų asmenį esantį už jo, kad galėtumėme jį patikslinti, galėtumėme pasitaisyti.

Gerumas (pavyzdžiui, žmogaus) sieja trejybės narį (nusistatyti) su aplinkybe (būti). Žmogaus, darbo ir žodžio gerumas iškyla kada paneigiamas žinojimo laipsnis kodėl, požiūris kodėl, taip kad gerumas nėra Dieve, tad grindžiamas prasmingumas. Tad Dievo, dovanos ir savybė gerumai priskiriami (nežinomiems) poslinkiams, ne (žinomiems) nariams.

Žinojimo laipsnio paneigimas, tai teiginio paneigimas, tad gerumo paneigimas, nes gerumas tūno teiginyje. Tad tai išsako išgyvenimą, ne žinojimą.

Teigiami jausmai išsako žmogaus gerumą, užtat ir jo bjaurestį savimi, kad jis gali nuklysti, o neigiami jausmai išsako Dievo gerumą ir baimę jo, kad jis gali pasmerkti.

Gerumas (pavyzdžiui, žmogaus) sieja trejybės narį (nusistatyti) su aplinkybe (būti). Žmogaus, darbo ir žodžio gerumas iškyla kada paneigiamas žinojimo laipsnis kodėl, požiūris kodėl, tad grindžiamas prasmingumas, tad Dievo, dovanos ir savybė gerumai priskiriami (nežinomiems) poslinkiams, ne (žinomiems) nariams.

Gerumas (pavyzdžiui, žmogaus) sieja trejybės narį (nusistatyti) su aplinkybe (būti). Žmogaus, darbo ir žodžio gerumas iškyla kada paneigiamas žinojimo laipsnis kodėl, požiūris kodėl, tad grindžiamas prasmingumas, tad Dievo, dovanos ir savybė gerumai priskiriami poslinkiams, ne nariams.

Kol kas nepavyko išvedžioti aplinkybes iš lūkesčių. Tačiau yra kelios galimybės:

• Jėzus kalbina mūsų poslinkius, mūsų paslankumą (ir nepaslankumą) nusistatyti, vykdyti ir permąstyti.
• Visos aplinkybės iškyla lūkesčių taikyme, teisingame buvime (būtinumas, tikrumas, galimumas), mąstyme (daiktas, eiga, asmuo), veikime (vienis, visybė, daugis).
• Aplinkybės išrikiuotos seka, kuria užsiskleidžia Dievas, toliau Aš, Tu ir galiausiai, amžinu ratu, Kitas. Taip asmenys vis gilyn įsisandarina.
• Jėzus trokšta kažko, tad gyvena lūkesčiu. Jo keturi kampai sudaro ketverybę. Sulyginus kampą su nulybe, nusakomas atitinkamas nulybės atvaizdas. Lieka trys kampai, iš kurių du yra susieti poslinkiu. Jie papildomi trečiu požiūriu už lūkesčio, taip kad sudaro tris aplinkybes. Nulybės atvaizdai yra ketverybės požiūrių paneigimai, tad žinojimo paneigimai. Paneigti žinojimą, tai paneigti teiginio prasmę, jo svarbą, tai patvirtinti jo nepakankamumą.
• Gėrio kryptys nusako dvi trejybes - gerojo Dievo ir gerojo asmens. Vieną nuslopinus nulybe, kita išskaidoma trejybe, išreiškiama aplinkybėmis.

Tad kiekvienas asmuo iškyla iš aplinkybių: Dievo galimumas, tai Aš; mano asmuo, tai Tu; Tavo daugis, tai Kitas. O jau Kitas, kaip daugis, gali suktis trejybės ratu, išreikšti visus tris asmenis - Dievą, Mane, Tave. Dievas išsako lūkestį; Aš išsakau asmenį, tą lūkestį išgyvenantį; Tu išsakai sulaukimą to lūkesčio išsipildymo ar neišsipildymo; Kitas išsako to patikrinimo įvairų taikymą. Tai keturi skirtingi lūkesčio išgyvenimai iš skirtingų išeities taškų beišeinant už savęs į save. Tik nesutampa matai: Dievas-teisingas buvimas, Aš-teisingas mąstymas, Tu-teisingas veikimas ir ratas: būti-Dievas, veikti-Aš, mąstyti-Tu. Kito ratas vyksta atbula tvarka - veikimas-mąstymas-buvimas.

• Lūkesčiai yra netroškimai.

• Jėzus trokšta kažko, sukaupia dėmesį į dalį.

• Dievas išeina už savęs į save. Dievas išeina tiesa - akivaizdumu, nesislėpimu.
• Aš - Jėzus - susigaudo, kas jisai yra. Pirma yra tai, kas už jo - daiktai. Paskui jis atranda save, savo eigą, savastį, save kaip Dievą. Taip iškyla asmuo. Aš (dvasia) išeinu už savęs betarpiškumu - kas tik sulaukia mano dėmesio.
• Tu prisiėmęs lūkestį, sulauki jo išsipildymo (vieniu) ar neišsipildymo (visybe). Ir tas sulaukimas gali būti labai įvairiai nustatomas (daugis). Tu (dviprasmybė) išeini už savęs pastovumu - lūkesčio išlaikymu įvairiausiai jį apibrėžus.
• Kitas išeina už savęs į save trejybės ratu. Kitas išeina už savęs prasmingumu - Dievu, Manimi, Tavimi.

Nulybės atvaizdai apibrėžia išėjimą už savęs į save, tad išsako aplinkybes.

Uždara sandara kildinama iš atviros sandaros.

Kur aplinkybės savaime iškyla. Uždara sandara (o ypač trejybė) kildinama iš atviros sandaros (pirminės sandaros).

Tad kiekvienas asmuo iškyla iš aplinkybių: Dievo galimumas, tai Aš; mano asmuo, tai Tu; Tavo daugis, tai Kitas. O jau Kitas, kaip daugis, gali suktis trejybės ratu, išreikšti visus tris asmenis - Dievą, Mane, Tave. Dievas išsako lūkestį; Aš išsakau asmenį, tą lūkestį išgyvenantį; Tu išsakai sulaukimą to lūkesčio išsipildymo ar neišsipildymo; Kitas išsako to patikrinimo įvairų taikymą. Tai keturi skirtingi lūkesčio išgyvenimai iš skirtingų išeities taškų beišeinant už savęs į save. Tik nesutampa matai: Dievas-teisingas buvimas, Aš-teisingas mąstymas, Tu-teisingas veikimas ir ratas: būti-Dievas, veikti-Aš, mąstyti-Tu.

Tad kiekvienas asmuo iškyla iš aplinkybių: Dievo galimumas, tai Aš; mano asmuo, tai Tu; Tavo daugis, tai Kitas. O jau Kitas, kaip daugis, gali suktis trejybės ratu, išreikšti visus tris asmenis - Dievą, Mane, Tave. Dievas išsako lūkestį; Aš išsakau asmenį, tą lūkestį išgyvenantį; Tu išsakai sulaukimą to lūkesčio išsipildymo ar neišsipildymo; Kitas išsako to patikrinimo įvairų taikymą. Tai keturi skirtingi lūkesčio išgyvenimai iš skirtingų išeities taškų beišeinant už savęs į save.

Tad kiekvienas asmuo iškyla iš aplinkybių: Dievo galimumas, tai Aš; mano asmuo, tai Tu; Tavo daugis, tai Kitas. O jau Kitas, kaip daugis, gali suktis trejybės ratu, išreikšti visus tris asmenis - Dievą, Mane, Tave.

• Jėzus trokšta kažko, tai yra, kad gerumas kiltų iš žmonių, tad jį liūdina, jei kyla ne iš jų, o iš Dievo.

Kur aplinkybės savaime iškyla

• Jėzus kalbina gerumą, kylantį žmonėse: nusistato, vykdo, permąsto, taip pat nekylantį: nenusistato, nevykdo, nepermąsto.
• Ši trejybė išsako Dievo išėjimą už savęs, jo tyrimą, ar jisai būtinas: nusistato (suvokia), vykdo (susivokia), permąsto (suvoktas).
• Šį išėjimą galima Dievu išgyventi iš kurio nors taško, kurį nusako nulybės atvaizdas ir susiję aplinkybės:
  • Iš pradžių Dievui tai yra klausimas, ar jisai būtinas, tikras, galimas - ar nebūtinas, netikras, negalimas. Jeigu gerumas kyla iš Dievo, tai nieko neįrodo, nes tai tik primeta Dievą, jog gerumas kyla iš Dievo. Jeigu gerumas kyla iš žmogaus, tai rodo, kad Dievas (gerumas) iškyla ten, kur Dievo nebuvo. Būtinas, tikras, galimas yra tie patys lygmenys kaip nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Tai teisingas buvimas, jautrumas. Apibrėžiamas Dievas. Lūkestis apibrėžiamas.
  • Toliau iš Mano išeities taško apibrėžiama, kas esu Aš, kas yra mano savastis, mano širdis, mano dvasia: daiktas (už manęs), eiga (manyje), asmuo. Tai teisingas mąstymas, ramumas. Laukimas apibrėžiamas.
  • Toliau iš Tavo išieties taško apibrėžiama, kas esi Tu, geras žmogus, tavo sulaukimas - teigiamas, ar nesulaukimas - neigiamas, tad vienis (Tu), visybė (ne Tu), daugis. Tai teisingas veikimas, teigiamumas. Sulaukimas ir nesulaukimas, išlaukimas apibrėžiami.
  • Galiausiai iš Kito išeities taško apibrėžiamas, kas yra Kitas, būti, veikti, mąstyti. Trys asmenys: Aš, Tu, Kitas.

• Atvaizdai - savarankiškas Dievas aptinka gerumo šaltinį; aplinkybės - užtikrintas Dievas aptinka gerumo šaltinį.

• Užtikrintas Dievas remiasi ketverybe, o jinai lūkestyje, ne už jo. Tad užtikrintas Dievas nesiremia laisvumu, o tik apimtimis, jų žinojimu, lūkestyje.

• Nulybės atvaizdai, tai savybės, papildančios bet visgi nepakeičiančios nario: tiesumas, betarpiškumas, pastovumas, prasmingumas.
• Nulybės atvaizdai, tai sutapimai: asmens su savimi; asmens su lūkesčiu; lūkesčio su asmenimi; lukesčio su savimi.

Poslinkis prilygsta nulybei, tad gali būti suvokti jos atvaizdu: prasminga, pastovu, betarpiška, teisinga. Tai yra savybės, kurias galima priskirti nariui, ir kurios jo nepakeičia.

• Atvaizdai - visumos, kurioms priskiriamas gerumas; aplinkybės - dalys, kurioms priskiriamas gerumas.

Atvaizdai yra visumos, kurioms priskiriamas gerumas.

Aplinkybės, tai dalys, kurioms priskiriamas gerumas.

Dievui nėra skirtumo tarp buvimo, veikimo ir mąstymo, tad jam šis gerumo lygmuo neiškyla. Tai ketverybės atvaizdas pažinimo lauku. Panašiai, žmogui nėra skirtumo tarp būtinumo, tikrumo ir galimumo, tad jam šis gerumo lygmuo neiškyla. Tai ketverybės atvaizdas pažinovu.

• For the good God (significant) willingness to change: the good person is be, the good deed is do, and the good word is think.
• For the good gift (constant) inertia: the good person is one, the good deed is all, and the good word is many.
• For the good quality (direct) isolator: the good person is the subject, the good deed is the object, and the good word is the process.
• For the good person (constant) inner adherence: the good God is one, the good gift is all, and the good quality is many.
• For the good deed (direct) what they will achieve: the good God is subject, the good gift is object, and the good quality is process.
• For the good word (true) what they could be doing: the good God is necessary, the good gift is actual, and the good quality is possible.

Gerasis Dievas, geroji dovana, geroji savybė ir gerasis asmuo, gerasis darbas, gerasis žodis yra du trejybės reiškiniai kuriuos galima suvesti veiksmu +3 ir lygtimi 3+3=6.

• For the good God (significant): the good person is be, the good deed is do, and the good word is think.
• For the good gift (constant): the good person is one, the good deed is all, and the good word is many.
• For the good quality (direct): the good person is the subject, the good deed is the object, and the good word is the process.
• For the good person (constant): the good God is one, the good gift is all, and the good quality is many.
• For the good deed (direct): the good God is subject, the good gift is object, and the good quality is process.
• For the good word (true): the good God is necessary, the good gift is actual, and the good quality is possible.

Dievui nėra skirtumo tarp buvimo, veikimo ir mąstymo, tad jam šis gerumo lygmuo neiškyla. Panašiai, žmogui nėra skirtumo tarp būtinumo, tikrumo ir galimumo, tad jam šis gerumo lygmuo neiškyla.

Jėzus

• Jėzus trokšta kažko: trejybės poslinkio.
• Jėzus kalbina trejybės poslinkį, esantį arba nesantį.
• Jėzus kalbina poslinkį iš sekančio nario, kviečia į narį.

vedantį į jo trejybės narį (nusistatyti, vykdyti, permąstyti

• Atvaizdai - ketverybės lygmenys poruojami, vienas lygmuo suvokiamas kita lygmenimi; aplinkybės - keturi ketverybės lygmenys (4 Dievo raiškos, teigiami įsakymai: už savęs, iš savęs, į save, savyje) atskirai, savaip išreiškiami trejybe - lygmuo suvokiamas trejybės santykiais.

• Aplinkybė iškyla vaizduojant visą trejybę ir išskiriant vieną jos požiūrį. Trejybė yra požiūrio sąlygos. Tad bet kokio padalinimo požiūris yra, kaip toks, suvokiamas trejybėje. O už trejybės, padalinime tėra nulybė, nuliniai požiūriai.
• Gera valia patiksina lūkestį, sąlygą, pavyzdžiui: vienį arba visybę; daiktą arba eigą. Taip gaunasi 2x4 geros valios atvaizdai. Tokie pasirinkimai, jų palaikymas, suskaldo lūkestį, taip kad galima jį dalinai patenkinti. Dėmesys tokiu būdu sutelkiamas į dalį, kaip kad dangaus karalyste. Aplinkybė išsako padalinimo požiūrio pagrindą.
• Nagrinėti kaip Jėzus įžvelgia, kalbina ir rodo gerą valią.
• Pridėjus keturis neigiamus jaudulius prie aštuonių kitų jaudulių gaunasi dvylika jaudulių.

• Dviprasmybė tarp Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus. Gėrio kryptys išpainioja Jėzus ir Dievo veiklą, gerumą ir Dievą. Kam Jėzus kalba? mūsų išgyvenimo akstinui. O Dievas kalba jo priešingybei. Panašiai, laisvumas ir apimtis yra nepriklausomi, statmeni.
• Topologies have to do with decreasing slack, with reducing good to zero. This leaves structure, the part. Topologies: The perspective (God's - the whole) see A perspective (ours - the part).
• Dievas trokšta kažko - jisai trokšta geros dovanos - kuri gal dar neatėjusi, kurios gali tekti laukti.

• Tapatumo apimtys: viskame prasmingas, betkame pastovus, kažkame betarpiškas, niekame teisingas.
• With topologies: The whole (whatever is the direction of the good) gets mapped to the representation of the nullsome, and accordingly, the part gets mapped to a topology. Here good gets reduced to zero.
• Perhaps more precisely, for example: (the perspective) good God (the direction of the good) gets understood as good + whole, and when the good gets sent to null, we have the whole become a representation of the nullsome. And then accordingly, (a perspective) for good person, deed, word, we have that it's understood as good + part, and as the good goes away, we are left with a topology, and they can be understood collectively as a representation of the threesome.
• Padalinimai 0, 1, 2, 3 suvokia trejybę kaip platesnę už padalinimą. Toks padalinimas turi keturis atvaizdus. Padalinimai 4, 5, 6, 7 suvokia padalinimą kaip platesnį už trejybę. Toks padalinimas turi du atvaizdus. Tokio padalinimo atvaizduose išsiskiria trys požiūriai už kurių yra nulybė, nuliniai požiūriai.

Lygtis 5 + 3 = 0

• Ši lygtis nusako gerą valią, sprendimo palaikymą, sprendimo (laiko ir erdvės) sąmoningumą Dievu. Ji suveda penkerybės atvaizdus, laiką ir erdvę. Panašiai, dvejonės suveda ketverybės atvaizdus, pažinovą ir pažinimo lauką. Vertybės remiasi skirtumu tarp dorovės atvaizdų, protu (išoriniais-vidiniais požiūriais) ir jausmu (jausmais-dorybėmis). O poreikiai? Juk yra ne du, o keturi trejybės atvaizdai.
• Lūkesčiai remiasi skirtumu tarp vidaus ir išorės, tarp savęs ir to kas už savęs. Taip pat lūkesčiai remiasi tarpu tarp numanymo ir sužinojimo. Šiuos skirtumus gali išsakyti erdvės ir laiko sąmoningumas.
• Penkerybė suveda tolimą Dievo požiūrį (geras Dievas veda į gerą dovaną, kuri gali dar ateiti) ir artimą žmogaus požiūrį (kiekvienas geras darbas atliktas gero žmogaus). Vienas ar kitas požiūris gali būti nulinis. Juos sieja dabartis, riba, kurioje sprendžiasi jausmai, lūkesčiai, sprendimai.
• Trokšti betko, tai ramumas. O netrokšti betko, tai? Išmanyti? Iš vienos pusės, tai paneigti paprasčiausią algoritmą, viską priimantį, taip kad yra atvaizdas. Iš kitos pusės, tai paneigti išorinį kontekstą, taip kad atsiranda aplinkybės? Kaip susiję vienybės ir nulybės atvaizdų paneigimas ir antrinių sandarų pagrindimas?
• Ketverybės nulis yra vienas požiūris. O penkerybės nulis yra du požiūriai. Laike, Dievui, nulis yra artima ateitis ir artima praeitis. O erdvėje, žmogui, nulis yra priežastis už sandaros ir pasėkmė sandaroje.
• Consider the fivesome as expressing God's point of view. Consider difference between time and space, just as there is a difference between observer and thing. God's perspective is given by time. People's perspective is given by space. Look for perspective in terms of space.
• Geras Dievas duoda gera dovaną, kaip vyksta gera savybe - gerumas išsaugojamas, blogumas sunaikinimas. Tai vyksta plačiau negu mes matome: ne kiekviena priežastis jau turėjo savo pasėkmes. Geras žmogus dirba gerą darbą, tai liudija geras žodis. Kiekviena pasėkmė turi savo priežastį.
• In space, God's perspective is the null perspective. His is unrestricted context, and unrestricted configuration. What does it mean to say that God is good, or his gift is good? It is good in the sense that is wider than we can see: not every cause has had its effect. The unrestricted context is the Why, and the unrestricted configuration is the How. We may say that the Why is the goodness of God and his gift, and the How is the good quality (which supports the good and destroys the bad). Or we may say the other way around.
  • If we say that Why is the goodness of God and his gift, and the How is the good quality (which supports the good and destroys the bad), then we have that God wishes for something. So this gives rise to the topologies.
  • If we say that Why is the good quality (which supports the good and destroys the bad), and How is the goodness of God and his gift, then we have that God wishes for nothing. So this gives rise to the criteria.

Ankstyvesnė mintis: The directions of the good are a framework to pair a representation of the nullsome with a threesome, attributing good to the perspectives, yielding the three topologies. We have the threesomes as they look from a perspective on the other side.

Note that, for example, Jesus' wish speaks to their belief, and then the Good heart speaks to their wish. This suggest that the Good heart is Jesus' belief, and so on. Also, note that this is the "belief" that we are looking for, as the basis for the topologies.

• Gera valia atskiras požiūris laikomas visuma. Gera valia, tai Dievo paieškos.

• Laukiam gerumo, tai mūsų lūkestis, netrokštam betko, o Dievas trokšta betko. Koks Dievo vaidmuo gėrio kryptyse?

• Nusistatyti, vykdyti, permąstyti - taikomi teiginiui, lūkesčiui. O būti, veikti, mąstyti - tai asmens būsenos be teiginio. Teiginio apimtis mažėja nuo visko (būtina-tikra-galima) iki betko (daiktas-eiga-asmuo) iki kažko (vienis-visybė-daugis) iki nieko (būti-veikti-mąstyti), tad ir iškyla trejybė ratu.
• Lūkestis nustatomas, vykdomas - laikomasi, laukiama, permąstomas - išdava yra jausmai.
• Jėzus kreipiasi į trejybę veikiančią ar neveikiančią žmoguje: jų nusistatymą, vykdymą, permąstymą arba jų nenusistatymą, nevykdymą, nepermąstymą. O tatai pasireiškia aplinkybėmis.
• Neigiamybės - geros valios pratimų trikdžiai, teigiamybės - trejybės poslinkiai.

• Mąstymas, buvimas, veikimas ta seka leidžia nuodugniai įsijausti. Trejybės ratą grindžia prasmingumas, neaprėpiamumas - mylintis.

• Aplinkybės iškyla kada lyginame jausmus su jausmais, kada tiksliname, keičiame lūkestį.
• Aplinkybės įžvelgia ir kalbina gerą valią, būtent žmoguje. Tai daroma veikimo būdais. Gerumas yra dalyje. Tad gerumas yra dviejuose požiūriuose, tiek Dieve, tiek žmoguje.
• Gera valia atskiras požiūris laikomas visuma.
• Aplinkybė iškyla vaizduojant visą trejybę ir išskiriant vieną jos požiūrį. Trejybė yra požiūrio sąlygos. Tad bet kokio padalinimo požiūris yra, kaip toks, suvokiamas trejybėje. Padalinimai 0, 1, 2, 3 suvokia trejybę kaip platesnę už padalinimą. Toks padalinimas turi keturis atvaizdus. Padalinimai 4, 5, 6, 7 suvokia padalinimą kaip platesnį už trejybę. Toks padalinimas turi du atvaizdus.

• Aplinkybės iškyla kada dviprasmybė lūkesčiais atjaučia dvasią, užtikrintą Dievą kažko (ryšio) trokštantį.

• Nulybės atvaizdai, tai trejybės poslinkiai. Trejybės poslinkiai ir trejybės nariai (aplinkybės) lygu trejybei.
• Niekas = betkas - kažkas. Tas niekas tai nulybės atvaizdai, iš kurių ir kyla aplinkybės. Aplinkybės yra fonas, sąlygos, tad "minus kažkas". Betkas yra dviprasmybė, o kažkas yra dvasia. Betko yra šeši atvaizdai, o nieko yra keturi atvaizdai, taip kad kažko yra du atvaizdai (mažėjantis ir didėjantis laisvumas), nors taip neišeitų kiekvieną tokią lygtį suvokti. Nulybės atvaizdais iš kažko pasidaro betkas. Kažkas laikomas betkuo.

Nusistatyti, vykdyti, permąstyti

• Aplinkybės išsako kaip lūkesčiai tikslinami gera valia

Būti, veikti, mąstyti - jausmų matai

• Teigiamai yra (laukia, ko trokšta) - jautrus, neigiamai yra (laukia, ko netrokšta) - nejautrus; teigiamai veikia - jaučiasi teigiamai, neigiamai veikia - jaučiasi neigiamai; teigiamai mąsto - ramus, neigiamai mąsto - neramus. Tad būti - laukti ko trokšti; veikti - laukti to, kas įvyksta (laikytis savo elgesio dėsnių); mąstyti - nelaukti - laukti iš vidaus, laukti vidinių dalykų, laukti širdingai.
• Širdis yra mūsų vidus, mūsų vidaus lūkesčiai, o pasaulis, tai mūsų išoriniai lūkesčiai.
• Teigiamą lūkestį (laukiam, ko trokštam) išsako buvimas, jautrumas, o neigiamą lūkestį (laukiam, ko netrokštam) išsako nebuvimas, nejautrumas.
• Dievas, kuris trokšta kažko - yra, veikia, mąsto teigiamai - tad jisai laukia to ko trokšta, laukia to, kas įvyksta - ko pats laikosi, ir laukia vidinių dalykų. Tad laukia elgesio įsakymo.

Būtina, tikra, galima

• Lūkesčiai išskiria, kas būtina (turinys ir raiška sutampa) (laiminga) ir nebūtina (liūdna), kas tikra (raiška atskleidžia turinį) (jaudina) ir netikra (stebina), kas galima (atskleidžiamas ryšys tarp raiškos ir turinio) (bjauru) ir negalima (baisu).

Lūkesčiai grindžia aplinkybes

Dievo raiškos vaidmuo

Nulybės vaidmuo išvedžiojant aplinkybes

• Dievui Tėvui sutampa buvimas, veikimas ir mąstymas. Tad skirtumas tarp šių būsenų jam yra nulybė. Tad būtent iš nulybės atvaizdų kyla aplinkybės.
• Žmogui (?) kas yra galima, tikra ir būtina yra tas pat. (?)

Nusistatyt, vykdyti, permąstyti

Jausmų matai

Būtina, tikra, galima

• Lūkesčiai išskiria, kas būtina (turinys ir raiška sutampa) (laiminga) ir nebūtina (liūdna), kas tikra (raiška atskleidžia turinį) (jaudina) ir netikra (stebina), kas galima (atskleidžiamas ryšys tarp raiškos ir turinio) (bjauru) ir negalima (baisu).

Vienis, visybė, daugis

• Lūkesčiai išskiria vienį (teigiamą pastovumo pavyzdį, sulaukimą) ir visumą (pavyzdžių neigimą, jų nesulaukimo) ir daugį (laukimo, įtampos rėmus - ką renkame ir tikriname) - išskiria teigiamą ir neigiamą, išskiria laiką, jo ribas

Daiktas, eiga, asmuo

• Lūkesčiai išskiria daiktą (neatitikimą "sau") ir eigą (atitikimą "sau") ir asmenį (save, laukimą, ramybę) - išskiria vidų ir išorę, tad savastį (ir erdvę)

Būti, veikti, mąstyti

• Jų tikėjimas - tai jų esmė, jų vidus - tai pasireiškia laimingumu arba liūdesiu. Jų tikslas - tai jų siekis, tai už jų - tai pasireiškia susijaudinimu arba nuostaba. Ryšys tarp jų tikėjimo ir jų tikslo tai neapibrėžtas - tas neapibrėžtumas pasireiškia bjauresiu (vidumi) arba baime (išore).

Neigiamybės - geros valios pratimų trikdžiai, teigiamybės - trejybės poslinkiai.

Dievas veikia neigiamybėmis, žmogus teigiamybėmis.

• Atvaizdai - išgyvenimų rūšys; aplinkybės - gerumų rūšys.

Išgyvenimų rūšys išsako kryptis į gerumą:

• esamybė (būtinumas) - inner adherence - iš džiaugsmo - geras žmogus
• siekiamybė (tikrumas) - what one will achieve - iš susijaudinimo - gero darbo
• galimybė (galimumas) - what one could be doing - iš pasibjaurėjimo - geras žodis
• nesamybė (nebūtinumas) - willingness to change - iš liūdesio - gero Dievo
• nesiekiamybė (netikrumas) - investedness, inertia - iš nuostabos - gera dovana
• negalimybė (negalimumas) - discriminating, isolating - iš baimės - gera savybė

Siekiamybė tai aiškiai skiria esamą ir būsimą padėtį, kaip kad tikrumas skiria raišką ir jos išsakytą turinį. Siekiamybė išplečia esamybę, o galimybė nusako jų ryšį. Tad išgyvenimų rūšys gražiai sutampa su aplinkybėmis būtinas, tikras ir galimas.

• Gėrio kryptys išpainioja Jėzus ir Dievo veiklą, gerumą ir Dievą. Kam Jėzus kalba? mūsų išgyvenimo akstinui. O Dievas kalba jo priešingybei. Panašiai, laisvumas ir apimtis yra nepriklausomi, statmeni.

• Atvaizdai - išgyvenimų rūšys (šešiais atvaizdais); aplinkybės - savasčių rūšys (4 apimtys x 3 savastys).

Gėrio kryptys išsako išgyvenimų rūšis:

• esamybė - investedness, inertia - iš nuostabos - gera dovana
• galimybė - what one could be doing - iš pasibjaurėjimo - geras žodis
• siekiamybė - what one will achieve - iš susijaudinimo - gero darbo
• nesamybė - discriminating, isolating - iš baimės - gera savybė
• negalimybė - inner adherence - iš džiaugsmo - geras žmogus
• nesiekiamybė - willingness to change - iš liūdesio - gero Dievo

Gėrio kryptys -

• Išpainioja Jėzus ir Dievo veiklą, gerumą ir Dievą. Kam Jėzus kalba? mūsų išgyvenimo akstinui. O Dievas kalba jo priešingybei. Panašiai, laisvumas ir apimtis yra nepriklausomi, statmeni.

Laukiam gerumo, tai mūsų lūkestis, netrokštam betko, o Dievas trokšta betko. Koks Dievo vaidmuo gėrio kryptyse?

• Atvaizdai kildinami iš gėrio šaltinių - savarankiškas Dievas laukia gerumo iš šaltinių; užtikrintas Dievas ieško gerumo kitame, yra kryptys į gerumą jame.

• Gera valia tai 8 išminties atvaizdai = 4 troškimai x 2 tapatumai.

• Aplinkybės keičia, tikslina lūkesčius.

• Nulybės atvaizdai, tai trejybės poslinkiai. Trejybės poslinkiai ir trejybės nariai (aplinkybės) lygu trejybei.

Lūkestis nustatomas, vykdomas - laikomasi, laukiama, permąstomas - išdava jausmai.

Jėzus kreipiasi į trejybę veikiančią ar neveikiančią žmoguje: jų nusistatymą, vykdymą, permąstymą arba jų nenusistatymą, nevykdymą, nepermąstymą. O tatai pasireiškia aplinkybėmis.

Nusistatymas, vykdymas, permąstymas - trejybės ratas - taikomas teiginiui, lūkesčiui. O atitinkamai būti, veikti, mąstyti netaikomi teiginiui, o išreiškia atitinkamą asmens būseną. Tad keičiasi trejybės apimtis, jos kampas.

Tapatumo apimtys: viskame prasmingas, betkame pastovus, kažkame betarpiškas, niekame teisingas.

• Gera valia, tai Dievo paieškos.

Aplinkybės iškyla iš jausmų matų. Gera valia, tai Dievo paieškos.

• Teigiamas mąstymas (ramumas) - laukti to, kas viduj rūpi, asmeniška, širdinga - betarpiškas stebėjimas (daiktas - iš gelmių į Dievą už mūsų, įrėminimas)
• Teigiamas buvimas (jautrumas - užtikrintumas) - laukti ko trokšti - tiesa, raiška (būtinumas) - įvardijimas (žodis)
• Teigiamas veikimas (teigiamas jausmas - savarankiškumas) - laukti to, kas įvyksta (vienis) - ieško pastovumo (pastovaus įtampos balso) - pasakojimas (įvykis)

Mąstymas, buvimas, veikimas ta seka leidžia nuodugniai įsijausti. Trejybės ratą grindžia prasmingumas, neaprėpiamumas - mylintis.

Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas, jo palaikymas.

• Gera valia atskiras požiūris laikomas visuma.

• Niekas = betkas - kažkas. Tas niekas tai nulybės atvaizdai, iš kurių ir kyla aplinkybės. Aplinkybės yra fonas, sąlygos, tad "minus kažkas". Betkas yra dviprasmybė, o kažkas yra dvasia. Betko yra šeši atvaizdai, o nieko yra keturi atvaizdai, taip kad kažko yra du atvaizdai (mažėjantis ir didėjantis laisvumas), nors taip neišeitų kiekvieną tokią lygtį suvokti. Nulybės atvaizdais iš kažko pasidaro betkas. Kažkas laikomas betkuo.
• Aplinkybės iškyla kada lyginame jausmus su jausmais, kada tiksliname, keičiame lūkestį.

Lūkestis apibrėžia betką.

• Gera valia patiksina lūkestį, sąlygą, pavyzdžiui: vienį arba visybę; daiktą arba eigą. Taip gaunasi 2x4 geros valios atvaizdai. Tokie pasirinkimai, jų palaikymas, suskaldo lūkestį, taip kad galima jį dalinai patenkinti. Dėmesys tokiu būdu sutelkiamas į dalį, kaip kad dangaus karalyste. Aplinkybė išsako padalinimo požiūrio pagrindą.

• Teigiamai yra (laukia, ko trokšta) - jautrus, neigiamai yra (laukia, ko netrokšta) - nejautrus; teigiamai veikia - jaučiasi teigiamai, neigiamai veikia - jaučiasi neigiamai; teigiamai mąsto - ramus, neigiamai mąsto - neramus. Tad būti - laukti ko trokšti; veikti - laukti to, kas įvyksta (laikytis savo elgesio dėsnių); mąstyti - nelaukti - laukti iš vidaus, laukti vidinių dalykų, laukti širdingai.
• Tad širdis yra mūsų vidus, mūsų vidaus lūkesčiai, o pasaulis, tai mūsų išoriniai lūkesčiai.

• Dievas, kuris trokšta kažko - yra, veikia, mąsto teigiamai - tad jisai laukia to ko trokšta, laukia to, kas įvyksta - ko pats laikosi, ir laukia vidinių dalykų. Tad laukia elgesio įsakymo.

• Koks asmuo yra - išsako ramybė; koks veikia - išsako įtampa; koks mąsto - išsako kiti jauduliai.
• Teigiamai yra (laukia, ko trokšta) - jautrus, neigiamai yra (laukia, ko netrokšta) - nejautrus; teigiamai veikia - jaučiasi teigiamai, neigiamai veikia - jaučiasi neigiamai; teigiamai mąsto - ramus, neigiamai mąsto - neramus. Tad būti - laukti ko trokšti; veikti - laukti to, kas įvyksta (laikytis savo elgesio dėsnių); mąstyti - nelaukti - laukti iš vidaus, laukti vidinių dalykų.

• Nusistatyti, vykdyti, permąstyti - taikomi teiginiui, lūkesčiui. O būti, veikti, mąstyti - tai būsenos be teiginio. Teiginio apimtis mažėja nuo visko (būtina-tikra-galima) iki betko (daiktas-eiga-asmuo) iki kažko (vienis-visybė-daugis) iki nieko (būti-veikti-mąstyti), tad ir iškyla trejybė ratu.

• Aplinkybės išsako kokiu pagrindu tveriami ir pertveriami lūkesčiai

• Lūkesčiai išskiria, kas būtina (turinys ir raiška sutampa) (laiminga) ir nebūtina (liūdna), kas tikra (raiška atskleidžia turinį) (jaudina) ir netikra (stebina), kas galima (atskleidžiamas ryšys tarp raiškos ir turinio) (bjauru) ir negalima (baisu).
• Lūkesčiai išskiria vienį (teigiamą pastovumo pavyzdį, sulaukimą) ir visumą (pavyzdžių neigimą, jų nesulaukimo) ir daugį (laukimo, įtampos rėmus - ką renkame ir tikriname) - išskiria teigiamą ir neigiamą, išskiria laiką, jo ribas
• Lūkesčiai išskiria daiktą (neatitikimą "sau") ir eigą (atitikimą "sau") ir asmenį (save, laukimą, ramybę) - išskiria vidų ir išorę, tad savastį (ir erdvę)
• Kaip išsakyti teigiamą lūkestį (laukiam, ko trokštam) ir neigiamą lūkestį (laukiam, ko netrokštam) ?

• Atvaizdai - lūkesčiai nesikeičia, aplinkybės - lūkesčių tikslinimai

• Lūkesčiais apdorojamas prieštaravimas, išskiriama teigiamumas ir neigiamumas, tad teigiami ir neigiami įsakymai.
• Lūkesčiai išskiria, kas būtina (laiminga) ir nebūtina (liūdna), kas tikra (jaudina) ir netikra (stebina), kas galima (bjauru) ir negalima (baisu).
• Lūkesčiai išskiria vienį (teigiamą pastovumo pavyzdį, sulaukimą) ir visumą (pavyzdžių neigimą, jų nesulaukimo) ir daugį (laukimo, įtampos rėmus - ką renkame ir tikriname) - išskiria teigiamą ir neigiamą
• Lūkesčiai išskiria daiktą (neatitikimą "sau") ir eigą (atitikimą "sau") ir asmenį (save, laukimą, ramybę) - išskiria vidų ir išorę
• Aplinkybės išsako kokiu pagrindu tveriami ir pertveriami lūkesčiai

• Niekas = betkas - kažkas. Tas niekas tai nulybės atvaizdai, iš kurių ir kyla aplinkybės. Aplinkybės yra fonas, sąlygos, tad "minus kažkas".

• Dievui Tėvui sutampa buvimas, veikimas ir mąstymas. Tad skirtumas tarp šių būsenų jam yra nulybė. Tad būtent iš nulybės atvaizdų kyla aplinkybės.
• Žmogui (?) kas yra galima, tikra ir būtina yra tas pat. (?)

• 1999.11.04 Episodes from the Gospel of Mark
• 1999.12.07 Christ Good Will
• 2000.01.01 Addressing the Good in Others

• Love neighbor

• Addressing the Good in Others

• 1999.08.26 Why Does Good Will Make Way for Good Heart?
• 1999.09.25 There is Always A Way of Showing Good Will
• 1999.11.03 Exercising Good Will Opens the Way for Good
• Episodes from the Gospel of Mark
• Christ Good Will
• Love neighbor Δ

• 1999.08.26 Why Does Good Will Make Way for Good Heart?
• 1999.09.25 There is Always A Way of Showing Good Will

• Episodes from the Gospel of Mark

1999.08.18, Andrius: In my personal work I want to do some investigations into a question that is of interest to God. I told him so and he responded: Why does Good Will make way for Good Heart? I asked God which questions I should think over so as to understand why good will makes way for good heart. He responded:

• Aplinkybės - "tikėjimas", veikimo būdas "sheer will" - atsidavimas, tai septintas požiūris.
• A topology is gotten by representing the entire threesome, and taking one of the perspectives
• Topologies have to do with decreasing slack, with reducing good to zero. This leaves structure, the part. Topologies: The perspective (God's - the whole) see A perspective (ours - the part).
• With topologies: The whole (whatever is the direction of the good) gets mapped to the representation of the nullsome, and accordingly, the part gets mapped to a topology. Here good gets reduced to zero.
• Perhaps more precisely, for example: (the perspective) good God (the direction of the good) gets understood as good + whole, and when the good gets sent to null, we have the whole become a representation of the nullsome. And then accordingly, (a perspective) for good person, deed, word, we have that it's understood as good + part, and as the good goes away, we are left with a topology, and they can be understood collectively as a representation of the threesome.

Vertybės remiasi skirtumu tarp dorovės atvaizdų, protu (išoriniais-vidiniais požiūriais) ir jausmu (jausmais-dorybėmis).

Geras Dievas duoda gera dovaną, kaip vyksta gera savybe - gerumas išsaugojamas, blogumas sunaikinimas. Tai vyksta plačiau negu mes matome: ne kiekviena priežastis jau turėjo savo pasėkmes. Geras žmogus dirba gerą darbą, tai liudija geras žodis. Kiekviena pasėkmė turi savo priežastį.

• Atvaizdai - *požiūris* į požiūrį, aplinkybės - požiūris į *požiūrį*.

• If we say that Why is the goodness of God and his gift, and the How is the good quality (which supports the good and destroys the bad), then we have that God wishes for something. So this gives rise to the topologies.
• If we say that Why is the good quality (which supports the good and destroys the bad), and How is the goodness of God and his gift, then we have that God wishes for nothing. So this gives rise to the criteria.

• Aplinkybės įžvelgia ir kalbina gerą valią, būtent žmoguje. Tai daroma veikimo būdais. Gerumas yra dalyje. Tad gerumas yra dviejuose požiūriuose, tiek Dieve, tiek žmoguje.
• Aplinkybės iškyla kada dviprasmybė lūkesčiais atjaučia dvasią, užtikrintą Dievą kažko (ryšio) trokštantį.
• Aplinkybės - "tikėjimas", veikimo būdas "sheer will" - atsidavimas, tai septintas požiūris, .

• Atvaizdai - (rami) dviprasmybė lūkesčiais atjaučia (savarankišką) Dievą, aplinkybės - dviprasmybė atjaučia (užtikrintą) dvasią.

Juos papildome gera naujiena (dviprasmybe, kad tai tas pats gėris) ir gera širdimi (gerumas apskritai).

Dievui Tėvui sutampa buvimas, veikimas ir mąstymas. Tad skirtumas tarp šių būsenų jam yra nulybė. Tad būtent iš nulybės atvaizdų kyla aplinkybės.

Troškimai išsako eigą, kaip Dievas išeina už savęs. O pasirinkimais, Dievas pastatomas į netroškimus, taip kad mumis pasitikrinama, kaip Dievas išsilaiko tokiose sąlygose, tai ir yra mūsų sąlygos.

Dievo lūkestis, jog jisai būtinas, jisai iškils.

• Dievas trokšta nieko, tai yra teisingumas, reiškiamas atvaizdais.
• O Dievas trokšta kažko, tai yra malonė, reiškiama aplinkybėmis.

Užtat atvaizdu reiškiama visuma, tuo tarpu aplinkybe reiškiama paskiras požiūris, ji papildomai mylima, sulaukia papildomo dėmesio.

• Atvaizdai - savarankiškas Dievas laukia gerumo iš šaltinių, iš Dievo, aplinkybės - užtikrintas Dievas tikisi ir kreipiasi, kad gali iškilti betkuriame žmoguje.
• Atvaizdai - sieja gerumą ir tapatumą, aplinkybės - sieja laisvumą ir tapatumą.

Topologies are the good will that we speak to. Good is in the part. So good is in two perspectives. Speaking to the good is done by the ways of getting things done.

Expectations are given by the gradation of methods of mathematical proof: morphism, induction, algorithm construction, substitution, examination of cases, construction. These seem to define the various kinds of goodness:

• morphism is the goodness of God
• induction is the goodness of gift
• algorithm construction is the goodness of quality
• substitution is the goodness of person
• examination of cases is the goodness of deed
• construction is the goodness of word

Slack is in the former, not the latter.

• Atvaizdai - gera valia kyla iš mūsų, ją rodome, atveriame kelią gerai širdžiai, o aplinkybės - įžvelgiame gerą valią kituose, prabylame į gerą valią kituose. Gera valia tad glūdi dviejose vietose. (For example, we can go from "unwillingness to change" to "willingness to change", or the reverse.)

• Atvaizdai - Dievas trokšta nieko, aplinkybės - Dievas trokšta kažko.

Each of the directions of the good accords as if with a division of everything. Depending on the direction that we look at them, we have either representations or topologies. What do we associate the good with? the slack with? in a division. Either with the part, or with the whole. If with the part, then that part stands independently, and we have a topology. If with the whole, then the whole stands independently, and we have a representation. Whatever we associate the good with must stand independently on either side. (Note that this independence is what is relevant in the growth of our understanding and love.)

• good heart = Jesus' belief, rather than his wish (goodness of nullsome)

• good quality = Jesus' isolating, rather than his isolated (goodness of threesome)

In each case, the slack is in the direction of the good. Slack is in the former, not the latter. Susieti kryptis iš gerumo su kryptimis link gerumo.

• Lūkesčių sandara yra kryptys iš kurių gerumas kyla.
• Kryptys link gerumo atliepia kryptis iš gerumo (lūkesčius).

Good person, deed, word are a cycle:

• Good person: reflect => take a stand
• Good deed: take a stand => follow through
• Good word: follow through => reflect

Good God, gift, quality get mapped to follow through, reflect, take a stand.

• Good God is what lets the good person do the good deed, they are cocreators.
• Good gift is what lets the good word judge the worker by the work, judge the good deed.
• Good quality is what distinguishes the good person on the basis of the good word, throws away the bad and preserves the good.

In those roles, good God is one, good gift is all, good quality is many.

• Atvaizdai - Dievas trokšta nieko, aplinkybės - Dievas trokšta kažko.

• Representations have to do with increasing Slack. Representation: A perspective (ours - the part) sees The perspective (God's - the whole). We open the way for the good, and it keeps pouring out.
• Representation has us have expectations, God wish for nothing, and has "waiting" as its seventh perspective. If God wishes for nothing, then look for good in people. Everything is self-sufficient. Waiting = being in suspense, as an emotional response.
• Representation opens up the way for goodness. Opening to the ways of the good is given by the emotional responses.

Atvaizdai kyla kaip šaltiniai to gerumo, kuris į mus ateina iš gerumo šaltinių. Tad atvaizdai praleidžia gerumą, jį atsijoja.

Lūkesčių sandara yra kryptys iš kurių gerumas kyla.

• Atvaizdai - gerumas visumoje, aplinkybės - gerumas dalyje.
• Atvaizdai - gera valia (Jėzus) visumoje, aplinkybės - gera valia (Jėzus) dalyje.
• Atvaizdai - iš kur gerumas ateina, aplinkybės - kame gerumas glūdi.
• Atvaizdai - gera valia kyla iš mūsų, ją rodome, aplinkybės - įžvelgiame gerą valią kituose.
• Atvaizdai - didėjantis laisvumas, aplinkybės - mažėjantis laisvumas.

Kaip kas nuveikiama

• Įžvelgiame gerą valią kituose ir taip pat gera valia kyla iš mūsų.

Gerumas, gera valia (Jėzus):

• visumoje - atvaizdai
• dalyje - aplinkybės

Antrinės sandaros iškyla:

• Dievo troškimo viename lygmenyje įtraukimą į netroškimą kitame lygmenyje. Pažinovo perkėlimą iš vieno pažinimo lauką į kitą pažinimo lauką. Tikiu iš lūkesčių išvesti atvaizdus ir aplinkybes. Juk padalinimai iškyla kada savarankiškas Dievas išgyvena dvejones. Manau, atitinkamai:
  • Atvaizdai iškyla kada savarankiškas, nieko netrokštantis Dievas atliepia lūkestį.
  • Aplinkybės iškyla kada užtikrintas, kažko trokštantis Dievas atliepia lūkestį.
• Bendro suvokimo ir veiksmo +2 pagrįstu skaidymu. Atvaizdai išklya sandų 2 x 3 sandauga, keturguba daugiaprasmybe, o aplinkybės iškyla 3 x 4 sandauga, dviguba daugiaprasmybe.

Ieškau, kaip gali dvejopai atliepti lūkesčius, taip kad kyla atvaizdai ir aplinkybės:

• Atliepti jauduliais (teigiamais ir neigiamais) ar veikla (kaip kas nuveikiama). Veikla atliepia jaudulius.

The SecondaryStructures inject an observer from one observational plane into another observational plane.

Deriving representations as a SecondaryStructure

Representations are intimately related to SharedUnderstanding and the operation [AddTwo +2].

Representations are a SecondaryStructure that arises through SharedUnderstanding by the process of Factoring. The six representations arise as the product of factors two and three, with a fourfold ambiguity.

Deriving representations from PrimaryStructures

Representations are a SecondaryStructure, see EverythingWishesForAnything.

Representations have to do with increasing slack, whereas Topologies have to do with decreasing slack.

Representation: A perspective (ours - the part) sees The perspective (God's - the whole). We open the way for the good, and it keeps pouring out.

Representations are the good will that we show. Good is in the whole.

Opening to the ways of the good is given by the emotional responses.

Representations arise here when God wishes for nothing. This is the goodness of the whole, of the representation. It opens up the way for goodness.

• good quality is the good of decreasing slack, the good from an ObservationalPlane
• good word is the good of increasing slack, the good from an Observer
• good God is the good of why, the good from Everything
• good person is the good of how, the good from Anything
• good deed is the good of what, the good from Something
• good gift is the good of whether, the good from Nothing

Good person, deed, word are a cycle:

• Good person: reflect => take a stand
• Good deed: take a stand => follow through
• Good word: follow through => reflect

Good God, gift, quality get mapped to follow through, reflect, take a stand.

• Good God is what lets the good person do the good deed, they are cocreators.
• Good gift is what lets the good word judge the worker by the work, judge the good deed.
• Good quality is what distinguishes the good person on the basis of the good word, throws away the bad and preserves the good.

In those roles, good God is one, good gift is all, good quality is many.

Representation has us have expectations, God wish for nothing, and has Waiting as its seventh perspective. If God wishes for nothing, then look for good in people. Everything is self-sufficient. Waiting = being in suspense, as an emotional response.

GoodWill rests in two locations. We address the good will in others, and we show good will ourselves.

The directions of the good are the structure for the expectations.

In each case, the slack is in the direction of the good:

• good heart = Jesus' belief, rather than his wish (goodness of nullsome)
• good God = Jesus' willingness to change, rather than unwillingness to change (goodness of onesome)
• good gift = Jesus' investedness, rather than his interest (goodness of twosome)
• good quality = Jesus' isolating, rather than his isolated (goodness of threesome)
• good person = Jesus' inner adherence, rather than his outer adherence (goodness of foursome)
• good deed = what Jesus will achieve, rather than what he is able to do (goodness of fivesome)
• good word = what Jesus could be doing, rather than what he is doing (goodness of sixsome)
• good news = Jesus' purpose, rather than his strength (goodness of sevensome)

Slack is in the former, not the latter. Slack is in the qualities of signs:

• malleable = slack is in their willingness to change
• modifiable = slack is in their inertia
• mobile = slack is in their isolator
• memorable = slack is in their inner adherence
• meaningful = slack is in what they will achieve
• motivated = slack is in what they could be doing

Expectations are given by the gradation of methods of mathematical proof: morphism, induction, algorithm construction, substitution, examination of cases, construction. These seem to define the various kinds of goodness:

• morphism is the goodness of God
• induction is the goodness of gift
• algorithm construction is the goodness of quality
• substitution is the goodness of person
• examination of cases is the goodness of deed
• construction is the goodness of word

The good will that we show is actually that which we open through the eight directions which the good comes from. These are the same directions that we speak to in others.

We can speak to the good will in others. Or we can open the way for it to speak from us. For example, we can go from "unwillingness to change" to "willingness to change", or the reverse.

Each of the directions of the good accords as if with a division of everything. Depending on the direction that we look at them, we have either representations or topologies. What do we associate the good with? the slack with? in a division. Either with the part, or with the whole. If with the part, then that part stands independently, and we have a topology. If with the whole, then the whole stands independently, and we have a representation. Whatever we associate the good with must stand independently on either side.

(Note that this independence is what is relevant in the growth of our understanding and love.)

A division relates a whole with its parts.

The good is related to either the whole or the part.

Jesus is Good will.

Good will is in the whole: representations.

Good will is in the part: topologies.

Žr. Pirminės sandaros, Antrinės sandaros, Gera valia, Geros valios pratimai, Gerumas, Ir du, Pretexts for outreach

Žr. Antrinės sandaros, Gera valia, Geros valios pratimai, Gerumas, Ir du, Pretexts for outreach

Trokšti betko, tai ramumas. O netrokšti betko, tai? Išmanyti? Iš vienos pusės, tai paneigti paprasčiausią algoritmą, viską priimantį, taip kad yra atvaizdas. Iš kitos pusės, tai paneigti išorinį kontekstą, taip kad atsiranda aplinkybės? Kaip susiję vienybės ir nulybės atvaizdų paneigimas ir antrinių sandarų pagrindimas?

O vertybės remiasi skirtumu tarp dorovės atvaizdų, protu (išoriniais-vidiniais požiūriais) ir jausmu (jausmais-dorybėmis).

Požiūris į požiūrį - įsidėmint pirmąjį požiūrį, gausis atvaizdai; įsidėmint antrąjį požiūrį, gausis aplinkybės.

Trokšti betko, tai ramumas. O netrokšti betko, tai...

Lūkesčiai atliepiami dvejopai, taip kad kyla atvaizdai ir aplinkybės. Lūkesčiai atliepiami jauduliais (teigiamais ir neigiamais) ir veikla (kaip kas nuveikiama).

Lūkesčiai remiasi skirtumu tarp vidaus ir išorės, tarp savęs ir to kas už savęs. Taip pat lūkesčiai remiasi tarpu tarp numanymo ir sužinojimo. Šiuos skirtumus gali išsakyti erdvės ir laiko sąmoningumas.

Ši lygtis nusako sprendimo (laiko ir erdvės) sąmoningumą Dievu. Ji suveda penkerybės atvaizdus, laiką ir erdvę. Panašiai, dvejonės suveda ketverybės atvaizdus, pažinovą ir pažinimo lauką.

Ši lygtis išsako, ką reiškia netrokšti betko. Panašiai:

• 3 + 3 = -2 netrokšti nieko
• 4 + 3 = -1 netrokšti kažko
• 5 + 3 = 0 netrokšti betko
• 6 + 3 = 1 netrokšti visko.

Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0), viskas (+1). O sąmoningumas, tai netroškimo pagrindimas

Dievas trokšta nieko, tai yra teisingumas, reiškiamas atvaizdais. O Dievas trokšta kažko, tai yra malonė, reiškiama aplinkybėmis. Užtat atvaizdais reiškiama visuma, tuo tarpu aplinkybe reiškiama paskiras požiūris, ji papildomai mylima, sulaukia papildomo dėmesio.

Ketverybės nulis yra vienas požiūris. O penkerybės nulis yra du požiūriai. Laike, Dievui, nulis yra artima ateitis ir artima praeitis. O erdvėje, žmogui, nulis yra priežastis už sandaros ir pasėkmė sandaroje.

Dievas trokšta nieko, tai yra teisingumas, reiškiamas atvaizdais. O Dievas trokšta kažko, tai yra malonė, reiškiama aplinkybėmis. Užtat atvaizdais reiškiama visuma, tuo tarpu aplinkybe reiškiama paskiras požiūris, ji papildomai mylima, sulaukia papildomo dėmesio.

Dievas trokšta betko (ne nieko). God is caring for any perspective. God is calm, at peace. All that happens is good for God. Whereas we do not (life does not) care for any perspective. Life is not calm, not at peace. Life has expectations.

This structure helps us to be open to the good coming from more directions than our mind can encompass. It keeps us from thinking of the good as the "sole responsibility" of either God or man.

Žiūrėti, kaip suvesti penkerybės atvaizdus, laiką ir erdvę. Juk dvejonės suveda ketverybės atvaizdus, pažinovą ir pažinimo lauką.

Laisvumas yra ženklų savybėse:

• malleable = slack is in their willingness to change
• modifiable = slack is in their inertia
• mobile = slack is in their isolator
• memorable = slack is in their inner adherence
• meaningful = slack is in what they will achieve
• motivated = slack is in what they could be doing

• Pridėjus keturis neigiamus jaudulius prie aštuonių kitų jaudulių gaunasi dvylika jaudulių. Ar tai susiję su aplinkybėmis? Juk aplinkybės kyla iš lūkesčių.
• Aplinkybėmis keturi lygmenys (4 Dievo raiškos, teigiami įsakymai: už savęs, iš savęs, į save, savyje) savaip išreiškiami trejybe. O atvaizdais lygmenys poruojami.

Kryptis į gerumą galime sieti su nulybės atvaizdais iš kurių kildiname aplinkybes:

• significant = their willingness to change (not take a stand)
• constant = their inertia (not follow through)
• direct = their isolation (not reflect)
• constant = their inner adherence (take a stand)
• direct = what they will achieve (follow through)
• true = what they could be doing (reflect)

Lygtis 5 + 3 = 0

Look for the role of recurring activity, as in Christopher Alexander's theory, as the way the self-reinforcing phenomenon that is relevant here.

Jesus speaks to the potential for good and away from the potential for bad.

• Kreipti dėmesį visumai ar daliai. Padalinimai sieja visumą ir dalį.
• Atliepti jauduliais ar veikla (kaip kas pasidaro). Veikla atliepia jaudulius.

Gerumas susijęs su visuma arba su dalimi.

Jėzus yra gera valia. Gera valia visumoje (atvaizdai). Gera valia dalyje (aplinkybės).

• If God wishes for nothing, then it is only we who wish for the good, and so we wish for it in the whole, yielding Representations. When God wishes for nothing, then the good must come from what speaks through us. We open ourselves up and the good comes from the above directions. There is increasing slack. This yields the Representations. Here there is a 4+2 structure.
• But if God wishes for something, then we wish together for the good, and so we wish for it in the part, yielding Topologies. When God wishes for something, then the good comes from both us and God. It comes from what speaks through us, and who se speak to. There is decreasing slack, as the good is focused. This yields the Topologies. Here there is a 3+3 structure. The topologies involve both the directions from the good and the directions to the good.

Kryptys link gerumo atliepia kryptis iš gerumo (lūkesčius).

Each of the directions of the good accords as if with a division of everything. Depending on the direction that we look at them, we have either representations or topologies. What do we associate the good with? the slack with? in a division. Either with the part, or with the whole. If with the part, then that part stands independently, and we have a topology. If with the whole, then the whole stands independently, and we have a representation. Whatever we associate the good with must stand independently on either side. Susieti kryptis iš gerumo su kryptimis link gerumo:

Slack is in the former, not the latter.

Slack is in the qualities of signs:

Atvaizdų išvedžiojimas

Aplinkybių išvedžiojimas

Atvaizdų ir aplinkybių išvedžiojimas iš lūkesčių

Tikiu iš lūkesčių išvesti atvaizdus ir aplinkybes. Juk padalinimai iškyla kada savarankiškas Dievas išgyvena dvejones. Manau, atitinkamai:

• Atvaizdai iškyla kada savarankiškas, nieko netrokštantis Dievas atliepia lūkestį.
• Aplinkybės iškyla kada užtikrintas, kažko trokštantis Dievas atliepia lūkestį.

Ieškau, kaip gali dvejopai atliepti:

• Kreipti dėmesį visumai ar daliai.
• Atliepti jauduliais ar veikla (kaip kas pasidaro).
• Dairytis iš kur gerumas ateina ar kame jisai glūdi.
• When God wishes for nothing, then the good must come from what speaks through us. We open ourselves up and the good comes from the above directions. There is increasing slack. This yields the Representations. Here there is a 4+2 structure.
• When God wishes for something, then the good comes from both us and God. It comes from what speaks through us, and who se speak to. There is decreasing slack, as the good is focused. This yields the Topologies. Here there is a 3+3 structure. The topologies involve both the directions from the good and the directions to the good.

Specialization of general structure. Look for how to map "one-all" and "many" to "why" and "how" in two different ways.

• If God-distantpast-God/gift-one/all is why and God-is-good-distantfuture-quality-many is how, then we have that God and good are kept separate, just as God's perspective views them. Here we are active, we look to the good will in others, we help create that, bring that out. These are the topologies.
• If God-is-good-distantfuture-quality-many is why and God-distantpast-God/gift-one/all is how, then we have that we assume that God is good, and we look back to consider how, just as people's perspective views them. Here we are passive, we show good will because we assume that God is good. These are the representations, the criteria.

Atvaizdų išvedžiojimas

Aplinkybių išvedžiojimas

• Pridėjus keturis neigiamus jaudulius prie aštuonių kitų jaudulių gaunasi dvylika jaudulių. Ar tai susiję su aplinkybėmis? Juk aplinkybės kyla iš lūkesčių.
• Aplinkybėmis keturi lygmenys (4 Dievo raiškos, teigiami įsakymai: už savęs, iš savęs, į save, savyje) savaip išreiškiami trejybe. O atvaizdais lygmenys poruojami.

Kryptis į gerumą galime sieti su nulybės atvaizdais iš kurių kildiname aplinkybes:

• significant = their willingness to change (not take a stand)
• constant = their inertia (not follow through)
• direct = their isolation (not reflect)
• constant = their inner adherence (take a stand)
• direct = what they will achieve (follow through)
• true = what they could be doing (reflect)

• How does the gradation methods of proof relate to the directions from the good and the directions to the good?
• How are why and how relevant here as roles that God plays?

As an illustration, imagine that you are in a room full of blocks with letters on them, and that you are familiar with and attached to the blocks close to you, but not with the ones farther out. In other words, the former blocks are emotionally inside of you, and the latter blocks are emotionally outside of you. Make an expectation of the letter on the underside of a block. If the block is outside of you, and your expectation is correct, then you are excited. If your expectation is incorrect, then you are surprised. However, if the block is inside of you, and your expectation is incorrect, then you are sad, but if correct, then you are content. If you are not able to make an expectation (because the block is too strange, or fast, or your mind vetoes making an expectation) then you are frightened if the block is outside of you, and disgusted if the block is inside of you. This accounts for the six observable emotional responses. There are two additional unobservable emotional responses which take place after an expectation is made but before it has been resolved. Suspense is one, where we distinguish between inside and outside, and peace is the other, where we do not distinguish between inside and outside. [11/00, Andrius Kulikauskas] Calm vs. excited, Positive vs. negative, Sensitive vs. insensitive.

The eight emotional experiences are combinations of the three emotional dimensions.

• Peace = +Sens, +Pos, +Calm
• Suspense = +Sens, +Pos, -Calm
• Disgust = +Sens, -Pos, +Calm
• Fright = +Sens, -Pos, -Calm
• Contentment = -Sens, +Pos, +Calm
• Excitement = -Sens, +Pos, -Calm
• Sadness = -Sens, -Pos, +Calm
• Surprise = -Sens, -Pos, -Calm

They are combinations of three with regard to our expectation of what is true. Our response has three dimensions: 1) We now accept or reject our expectation. 2) We have already accepted our expectation - it is familiar to us, inside of us, or we have not yet accepted it - it is foreign to us, outside of us. 3) We will or will not reconsider our expectation.

• +Sens,+Pos,+Calm Peace. We now accept our expectation, which we have already accepted, and do not reconsider.
• +S+P-C Suspense. We now accept our expectation, which we have not yet accepted, and do not reconsider.
• +S-P+C Disgust. We now reject our expectation, which we have already accepted, and do not reconsider.
• +S-P-C Fright. We now reject our expectation, which we have not yet accepted, and do not reconsider.
• -S+P+C Content. We now accept our expectation, which we have already accepted, and do reconsider.
• -S+P-C Excitement. We now accept our expectation which we have not yet accepted, and do reconsider.
• -S-P+C Sadness. We now reject our expectation which we have already accepted, and do reconsider.
• -S-P-C Surprise. We now reject our expectation which we have not yet accepted, and do reconsider.

Emotional responses have us be open to the perspective of another, care about our relationship with another. They allow us to respond in any single direction. The ways things get done describe our response.

Everything has no expectations, but we do. Expectations occur when our participation is bounded in scope. The foundation of all participation is the threesome , the division of everything into three perspectives: Taking a stand, following through, and reflecting on the results.

The participation of everything is unbounded in scope, and has no role. Whereas the perspective of anything is bounded in scope, which is its role.

Our participation may be bounded in three different ways, and so this gives shape to our expectation. We experience each dimension of our participation as an emotional dimension. These three emotional dimensions are our receptivity to emotion (sensitive or insensitive), the quality of our emotion (positive or negative), and the quantity of our emotion (calm or aroused).

We experience the unity of our expectation through an emotional response . We may respond to this unity with the associated way of getting things done, through which there opens up an avenue for the good .

This transformation may take place at the pre-level (cognitive expectations, getting things done) or at the post-level (emotional responses, avenues of the good). The pre-level is unbounded (indeliberate, with signified), the post-level is bounded (deliberate, with sign). Are we driven by our outlook, by God, or by emotion, by good?

Jesus observes, addresses and concludes with regard to this transformation.

Related Investigations

• http://www.ms.lt/ms/projects/reasonfeatures/990826gwwaygh.html 1999.08.26 Why Does Good Will Make Way for Good Heart?
• http://www.ms.lt/ms/projects/reasonfeatures/990925goodwill.html 1999.09.25 There is Always A Way of Showing Good Will
• 1999.11.03 Exercising Good Will Opens the Way for Good
• http://www.ms.lt/ms/projects/reasonfeatures/991104markemotion.html Episodes from the Gospel of Mark
• Addressing the Good in Others

• Emotional responses, and volitional responses - ways of getting things done - address these expectations.
• Emotional responses let us go beyond ourselves as to how we care, they let us take the perspective that is calm. We thereby care about point of view, which manifests itself as others.
• Good is in the responses: emotional responses or volitional responses (ways of getting things done).
• Pretexts for outreach

Kryptys iš gerumo šaltinių

Kryptys į gerumo šaltinius - Jėzaus lūkesčiai

Šv.Morkaus evangelijos pasakojimais tyriau Kristaus jaudulius ir juos grindžiančius lūkestį.

Jesus has an expectation that people involuntarily lack connection with the signified. Involuntary vs. voluntary, with signified vs. with sign, lack connection vs.have connection. Their principle is: (absolute) Love God vs. (relative) Love your neighbor as yourself, do vs. do not, indeliberate vs. deliberate. He responds by addressing their good: Focused from inside vs. focused on outside, unified vs. divided, disengaged vs. engaged. These ways of showing good will are speaking to: their belief (at peace, respond, good heart), their willingness to change (sad, renew, good God), their investedness (surprised, articulate, good gift), demon isolating (frightened, confront, good quality), inner adherence (content, delegate, good person), what they will achieve (excited, initiate, good deed), what they could be doing (disgusted, make yourself heard, good word), their purpose (suspense, exercise sheer will, good news). Based on a study of the emotions of Jesus in the Gospel of Mark.

The good will that Jesus addresses is that people follow the will of God (this is the "what" that God wishes). This means that the will of the person is aligned with the will of God. For this to be the case, there needs to be a will - an inner adherence, but there also needs to be a following of the will - a willingness to change. The inner adherence is the goodness of a person, and the willingness to change is the goodness of God. The person who adheres manifests this through what they will achieve, through their good deeds. The relationship between the good person and their good deeds is what they could be doing, as given by the good word. God from whom comes the willingness to change manifests that through their investedness in the good, his good gifts. The relationship between the good God and his good gifts is that he is isolating the good from the bad, which is the good quality. This all opens up three connections in following the will of God: obeying, which connects the good person and the good God, so that they are one in the good heart, and the distinction between the wills collapses; believing, which connects the good deed with the good gift; and caring, which connects the good word with the good quality.

Specialization of general structure

Dimensional analysis

Directions of the good

• Ultimate vs. immediate
• Encouraging vs. discouraging
• Interdependent vs. independent

Kryptys į gerumą

Kryptys į gerumą, kuriais galime kitus kalbinti, kreiptis į juose glūdintį gerumą:

• their willingness to change (not take a stand)
• their inertia (not follow through)
• their isolation (not reflect)
• their inner adherence (take a stand)
• what they will achieve (follow through)
• what they could be doing (reflect)

Note: relate these to the Emotional responses as alternatives to calmness.

Addressing the expectations. The Directions to the good respond to the expectations (the Directions from the good).

Linking Directions from the good and Directions to the good

Representations and Topologies.

Representations

Topologies

Dievas trokšta betko, mes netrokštam betko. Lūkesčiai.

Dievas trokšta betko. God is caring for any perspective. God is calm. All that happens is good for God. Whereas we do not (life does not) care for any perspective. Life is not calm, not at peace. Life has expectations.

Life expects the Good. These are expectations of directions from which the good might come. These are the directions from which the good comes:

• good God
• good gift
• good quality
• good person
• good deed
• good word

They are our expectations.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/000101goodwill.gif

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/wishesforanything.gif

Kryptys iš gerumo ir matematiniai įrodymo būdai

I want to derive the Representations and the Topologies.

I start with the Directions of the good. How does that relate to the relevant Primary structure?

The derivation of the directions to the good is related to the key concepts significant, constant, direct, true are given by the good that Jesus speaks to:

• significant = their willingness to change (not take a stand)
• constant = their inertia (not follow through)
• direct = their isolation (not reflect)
• constant = their inner adherence (take a stand)
• direct = what they will achieve (follow through)
• true = what they could be doing (reflect)

Žr. Gera valia, Geros valios pratimai, Gerumas, Ir du, Pretexts for outreach

Savastis - tai skirtumas tarp to, kas mums artima (kas džiugina ar liūdina) ir tolima (kas jaudina ar stebina). Žr. Damasio?.

Kryptys į gerumą:

Kaip kas pasidaro

Joe Damal and I identified eight ways of getting things done. Getting things done is much more relevant than having power. You do not need to have power to get things done, and you can have power but get nothing done. The eight ways of getting things done are: make yourself heard, confront, delegate, initiate, articulate, renew, sheer will, and respond. They are related to the eight emotional responses. Directed from inside vs. directed to outside. Supporting intention vs. countering intention, Exercising initiative vs. sharing initiative. [11/99, Andrius Kulikauskas]

Atvaizdų ir aplinkybių išvedimas iš lūkesčių

• Pridėjus keturis neigiamus jaudulius prie aštuonių kitų jaudulių gaunasi dvylika jaudulių. Ar tai susiję su aplinkybėmis? Juk aplinkybės kyla iš lūkesčių.
• Aplinkybėmis keturi lygmenys (4 Dievo raiškos, teigiami įsakymai: už savęs, iš savęs, į save, savyje) savaip išreiškiami trejybe. O atvaizdais lygmenys poruojami.

Savastis - tai skirtumas tarp to, kas mums artima (kas džiugina ar liūdina) ir tolima (kas jaudina ar stebina). Žr. Damasio?.

Gėrio kryptys

Kadaise tyriau šv.Luko evangeliją, kaip įvairiai Kristus suvokė gėrį. Gerą žmogų pažįstame iš jo gero darbo, tai mus moko geras žodis. Manau, tai gerojo vaiko požiūris, tai amžinas gyvenimas, kad Dievas nebūtinai geras. O geras Dievas mus apdovanoja geromis dovanomis, jas išskiria gera savybė, kaip druska, palaikanti gėrį ir naikinanti blogį. Manau, tai blogojo vaiko požiūris, tai gyvenimas, Dievo gerumas. Geroji naujiena, yra tai, jog tai tas pats gėris, žmogaus ir Dievo, nes kaip tikime, taip ir bus. Štai visi būdai, kaip mes išgyvename gerą valią. O už jų slypi gera širdis, kuriuo žmogus ir Dievas yra viena.

Kaip kas pasidaro

Joe Damal and I identified eight ways of getting things done. Getting things done is much more relevant than having power. You do not need to have power to get things done, and you can have power but get nothing done. The eight ways of getting things done are: make yourself heard, confront, delegate, initiate, articulate, renew, sheer will, and respond. They are related to the eight emotional responses. Directed from inside vs. directed to outside. Supporting intention vs. countering intention, Exercising initiative vs. sharing initiative. [11/99, Andrius Kulikauskas]

Jausminiai atsiliepimai, gėrio kryptys (iš gėrio ir į gėrį), kaip kas pasidaro - veiklumai, gera valia.

Šv.Morkaus evangelijos pasakojimais tyriau Kristaus jaudulius ir juos grindžiančius lūkestį.

Lūkesčių teigiamumas ar neigiamumas

Neteisingais lūkesčiais išgyvename neapykantą, o teisingais lūkesčiais išgyvename meilę. Nesame viena, esame viena. Šešerybėje meilė ir neapykanta yra suvesti į vieną požiūrį, tai priešingybės.

(Išorinė) baimė nesuveikia, (vidinis) bjauresys suveikia, kad pasikeistumėme. Neigiamais lūkesčiais mažėjame, siaurėjame, teigiamais didėjame, platėjame.

Jauduliai

Atvaizdų ir aplinkybių išvedimas iš lūkesčių

• Pridėjus keturis neigiamus jaudulius prie aštuonių kitų jaudulių gaunasi dvylika jaudulių. Ar tai susiję su aplinkybėmis? Juk aplinkybės kyla iš lūkesčių.

Kodėl gera valia atveria kelią gerai širdžiai?

1999.08.18, {{Andrius}}: In my personal work I want to do some investigations into a question that is of interest to God. I told him so and he responded: Why does Good Will make way for Good Heart? I asked God which questions I should think over so as to understand why good will makes way for good heart. He responded:

• 1. What captures attention and guides it?
• 2. What drops down upon reality and bounces away in random paths?
• 3. What is wound in one direction, and lives through spinning in the opposite direction?
• 4. What falls as rain day and night until there sprout and grow plants that will bear fruit?
• 5. What like a ray reflects off of society and does not return?
• 6. What by its turning (in the direction of winding) commands our attention and then slips away to the side?

That's all. Go work.

Aplinkybėmis keturi lygmenys (4 Dievo raiškos, teigiami įsakymai: už savęs, iš savęs, į save, savyje) savaip išreiškiami trejybe. O atvaizdais lygmenys poruojami.