Gvildenu | Mintys / Laidai

Laidai

Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?

Ką Dievo ir žmogaus tyrimų santykiai nusako apie apytakas ir netroškimus
- Kaip Dievo troškimas (tyrimas, savęs plėtojimas) ir žmogaus suvokimas (ar nežinojimo pripažinimas) vienas kitą papildo?
- Ar troškimo ir suvokimo (žinojimo) vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
  - Ar tai būtent Dievo pasąmonė ir sąmonė?
  - Kas, tokiu atveju, Dievo sąmoningumas, ar tai jo meilė, ir kaip tai suprasti?
- Koks sąmoningumo vaidmuo apytakose ir netroškimuose, požiūrių grandinėje ir suvokimo lygmenyse?
- Koks mano ir Dievo tyrimų santykis kai esame viena su X ? ir jaučiame atitinkamus jaudulius? ir nusakome atvaizdus?
- Suvokti, kaip trejybės ir ketverybės grindžia tyrimą.
  - Kaip trejybės atvaizdai reiškiasi netroškimuose ir juos sieja su atitinkamomis apytakomis?
  - Nagrinėti trejybes ir ketverybes. Rinkti ir rūšiuoti pavyzdžius.
  - Kaip sudalyvauja mūsų Dievas ir koks ryšys tarp ... ?
    - (mūsų) Dievo savybių: amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas
    - troškimų: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
    - nulybės atvaizdų: tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas
    - terpių: neapibrėžtumo, apibrėžtumo, įsivaizduojamumo, neįsivaizduojamumo
    - suvokimo lygmenų: suvokimo, savęs suvokimo, bendro suvokimo, susikalbėjimo
- Dievo šokyje ieškoti poreikių tenkinimo, išgyvenimo apytakoje - abejonių ir dvejonių, žinojimo rūmuose - lūkesčių jaudulių, meilės moksle - aštuongubo kelio.
Kaip apytakos ir netroškimai sieja Dievo ir žmogaus tyrimus?
- Palyginti kaip apytakos ir netroškimai apibrėžia asmenų Dievo savybes (amžino gyvenimo stulpelį).
- Kaip žmogus, pripažindamas Dievą, netroškimu įsistato į atitinkamą apytaką, kaip tyrėjas?
- Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose, kaip aštuonerybės atvaizdas?
  - Kaip binomo formulė sieja žmogaus netroškimą (aštuongubą kelią) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarką 4+6?
- Kaip netroškimas (pavyzdžiui, dvejonės) sudalyvauja apytakos santvarkoje?
- Ar apytakų santvarkos sustato laipsnynus?
- Kaip žmogaus požiūris į suvokimo lygmenį susijęs su atitinkama apytaka?
- Kaip šešios atjautos ir jų tarpe trys kalbos sieja Dievo asmenis (bei Dievo troškimus) ir žmogaus suvokimus?

0,1,2,3 laidai sieja mokslus ir netroškimus.

Mokslai ir Netroškimai

Mokslai ir netroškimai nusako prieštaravimą. Mokslai nusako kaip už santvarkos Dievas sustato prieštaravimą ir į jį žengia asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu. Netroškimai nusako kaip santvarkoje esantis žmogus prieštaravimą (aštuonerybę - mažėjantį laisvumą) išgyvena (padalinimu ratu - didėjančiu laisvumu) prieštaravimo atvaizdais (netroškimais: kūnu, protu, širdimi, valia).

Laidų rinkiniai

Mokslus ir netroškimus sieja laidų rinkiniai: 0, 1, 2, 3 laidai. Juos nusako pasaulis ir trys protai.
Tad dvejonės reiškiasi vienu laidu, kuriuo kalbama pasąmonei.
Jauduliai reiškiasi dviem laidais, kas mums pažįstama (mumyse) ir nepažįstama (už mūsų), kuriais kalbama sąmonei.
Vertybės reiškiasi trimis laidais, kuriais kalbama sąmoningumui. Vienu laidu atsisakoma patirties, kitu laidu atsisakoma sąvokų ir trečiu laidu išgyvenamas anų dviejų laidų santykis.
Netroškimai sieja pasąmonę ir sąmonę keturiais sąmoningumo lygmenimis, jokiu, vienu, dviem, trim laidais. Jais vystosi sąmoningumas, suvokimo lygmenys.

Trys protai

Trijų protų žinojimas yra dalinis. Jie vienas kitą papildo.
Jiems visiems reikalingas ketvirtas, pamatinis lygmuo, kurio pagrindu jie veikia, kurį jie savaip atspindi, pridėdami požiūrius.
Jie yra langai, kuriuo dvasia gali matyti ir gyventi. Jie yra sandara.
Trys protai sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Pasąmonę ir sąmonę sieja sandara 4+4. Sąmoningumas sandaroje 4+6 išskiria keturis lygmenis: pagrindą +0, pasąmonę +1, sąmonę +2, sąmoningumą +3. Šešiomis lygmenų poromis skiria lygmenis.
Trys protai netroškimuose jokiu, vienu, dviem arba trimis laidais sieja pasąmonę ir sąmonę.

Pastabos

Požiūrių grandine savo požiūriu prisiimame siauresnės apimties požiūrį, tad juos išlaikome atskirtus. Tuo tarpu visaregiu atsiplėšiame, atsitraukiame nuo siauresnės apimties požiūrio, tad susitapatindami su siauresniu, taip kad sutampa požiūriai.
Trimis protais mokslus pakeičia netroškimai. 24 padalinus iš 3 lieka 8.

Trys suvokimo vaidmenys

Suvokimas skiria suvokiantį, susivokiantį ir jų bendrai suvoktąjį.
Kiekvieno vaidmens suvokimas yra pilnas. Jie sutampa savo suvokimu.
Be jų, nieko nėra. Jie yra sau pakankami. Jie yra dvasia išgyvenantys sandarą.
Šie trys vaidmenys sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Dievo šokyje, tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas). Išgyvenimo apytakoje, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Meilės moksle, jie sutampa savo tapatybe. Esant, veikiant, mąstant, tai tas pats asmuo.
Kiekvienoje apytakoje jie sudaro naują vaidmenų trejybę remdamiesi atitinkamu trejybės atvaizdu. Išsivertimai tai išsako.
Trys vaidmenys sudaro Tėvo, suvoktojo, sandarą. Jie nusako pradžią (Tėvą), vidurį (Sūnų) ir pabaigą (Dvasią).
Vaidmenų sandaros yra Tėvo 3, Sūnaus 4+4 ir Dvasios 4+6. Prie jų prisideda trejybės ratas susidedantis iš jų pačių.

Suvokimo lygmenys

Suvokimo lygmenys grindžia žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, tad kūną, širdį, protą, valią.
Suvokimo lygmenys suvokimą sustato vis kitoje apimtyje. Sustatyme pasireiškia trejybės atvaizdas. Tačiau platesnės apimties trejybės atvaizdas sudalyvauja siauresnės apimties suvokimo lygmenyje. Pavyzdžiui, siaurios apimties (tiesos) iššauktas atvaizdas, būtina-tikra-galima sudalyvauja Dievo šokyje, o tai yra plačiausios apimties apytaka.

Keturios apytakos, besiplėtojančios išsivertimais, į visumą susiveda šešiais pokalbiais tarp lygmenų, kuriais troškimai atjačiau netroškimus.

Netroškimai grindžia veiksmus

Poreikiai +0
Dvejonės grindžia paskirą požiūrį +1 pasąmonę
Jauduliai grindžia +2 pasąmonę, sąmonę
Valia grindžia +3 trys protai

Atisakome protų gyventi kūnu.

Keturi mokslai grindžia keturis asmenis. Kiekvienas mokslas sieja tris protus.

Gyventi amžinu gyvenimu, tai susigaudyti, kad Dievas išeina už savęs į save, sąlygose yra gerumas, tad turėti Dievą yra suprasti gerumo prasmę, kad yra mūsų Dievas už gerumo.
Gyventi išmintimi, tai gyventi trejybe.
Gyventi gera valia, tai išeiti už savęs iš savęs kaip kad Dievas išeina už savęs į save.
Gyventi Dievo valia, tai vadovautis Dievu, vykdyti Dievo valią paklusimu ar tikėjimu ar rūpėjimu.
Ar Dievas būtinas? Tai Dievas turintis amžiną Dievą.
Koks Aš asmuo? Tai Aš turintis išmintingą Dievą.
Kaip Tu daugis? Tai Tu turintis geravališką Dievą.
Kodėl Kitas mąsto? Tai Kitas turintis valingą Dievą.