Gvildenu | Mintys / LygmenųPoros

Kaip žmogus išeina už savęs lygmenų poromis?

Peržiūrėti ir palyginti žinojimo rūmus, kodėl vienuose (matematikoje, fizikoje, neuromoksle, šachmatuose) lygmenų porų strėlės rodo sąmoningėjimą, o kituose (biologijoje, Jere, Franz) rodo sąmoningumo atsisakymą?

Vienu metu bandžiau viską apžvelgti keturiais lygmenimis - neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu - ir jų poromis.

Dvasios raiška šešiomis asmenų bei jų terpių poromis

Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Apibrėžtumą (paskirus likimus)

Keturi troškimai išsako skirtumą nuo savęs, išėjimą už savęs į save, atsisakymą savęs, tad keturis asmenis.

Iš reikšmių į požiūrius

Reikšmės yra bosoniški, požiūriai yra fermioniški.
Atsiveria Dievo nebuvimas, kuris yra už reikšmių, nevieningume, padalinimuose.
Egzistenciniai santykiai (kaip kas su Dievu) sieja Dievo reikšmių pasaulį (plėtojamą vyksmo -1) ir mūsų požiūrių pasaulį (plėtojamą veiksmais +1, +2, +3).

Keturios reikšmės apibrėžia

Keturios reikšmės išsako požiūrio lygtį.
Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis (ar, koks, kaip, kodėl būtų?), tad kartu su ketverybe, su jos apimtimis, kurių pagrindu yra apibrėžiama. Iškyla kartu su žinojimu ir nežinojimu, su teigimu ir neigimu. Ar išsako neapibrėžtumą, o Koks, Kaip, Kodėl išsako apibrėžtumą.
Iškyla tarpinės galimybės, kurios yra sąlygiškos. Iškyla požiūris, kurio vienumas yra sąlygiškas. Kartu iškyla atvaizdas, požiūris į požiūrį. Tuo tarp sąmoningumas yra besąlygiškas, tačiau atsiranda jo apibrėžimas kaip požiūris į požiūrį į požiūrį.
Tiesa keturiomis apimtimis išsiskleidžia vis tvirčiau, tiksliau ir ryškiau. Iškyla skirtumas tarp to kas teisinga ir to kas neteisinga.
Ketverybe išsiskiria lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas. Lygmenis skiria požiūriai.

Troškimai apibrėžia Dievą ir visus asmenis

Savastis (už kurios išeinama ir į kurią įeinama) atsiranda apibrėžtumu. Troškimai išsako dvasios skirtumą nuo savasties, kiek jinai atsisako savęs, kokia apimtimi.
Dievas pasitraukia nuo savęs į save, atsisakydamas savęs, kad reikšmė galėtų būti išreikšta.
Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą.
Dievas pasireiškia asmenimis.
Požiūrių lygties keturios reikšmės grindžia žinojimą, apibrėžtumą, užtat jų nėra apibrėžtume.
Troškimai papildomis reikšmėmis išplečia požiūrio lygtį Kitu, Tavimi, Manimi, Dievu.
Dievas suprantamas kaip pirmapradis, savarankiškas (mylintis nieką), užtat trokštantis, išeinantis už savęs.
Asmenis apibrėžia troškimai atitinkamose apimtyse: Kitas trokšta nieko, yra savarankiškas; papildomai, Tu trokšti kažko, esi užtikrintas; papildomai, Aš trokštu betko, esu ramus; papildomai, Dievas trokšta visko, yra mylintis. Tad visi esame Kitu, išplečiame jo pagrindą, o mylime Dievu. Santykiai tarp asmenų išsako mūsų šešeriopą brandą.
Dievas trokšta būti asmens Dievu. Dievo Dievas savarankiškas, Mano Dievas užtikrintas, Tavo Dievas ramus, Kito Dievas mylintis.
Kartu su apibrėžtumu iškyla Dievo troškimai. Troškimai išsako Dievą, kaip jisai atrodo apimtyse.
Išsiskiria Dievo supratimai pagal apimtis, tad Dievas auga nuo šalto (Dievo Dievo - trokštančio nieko) iki šilto (Kito Dievo trokštančio visko). Šilčiausias Dievas yra Kito Dievas. Tai atspindi mūsų supratimus Dievo.

Keturi troškimai nusako keturis asmenų lygmenis

Neapibrėžtumas - buvimas savimi - savarankiškas - Dievas
Apibrėžtumas - buvimas asmeniu - užtikrintas - Aš
Įsivaizduojamumas - Dievo turėjimas - ramus - Tu
Neįsivaizduojamumas - buvimas Dievu - mylintis - Kitas

Reikšmes papildo apibrėžimai

Dievas Sūnui atsiskleidžia kaip aštuonerybė. Aštuonerybė išreiškia Dievą kaip prieštaravimą, kaip nulybę. Jinai išsako jo išėjimą už sąlygų, tiek į save, tiek iš savęs. Jinai išsako santvarkos subliuškimą.

Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Įsivaizduojamumą (paskirus troškimus)

Liudytojai nuosekliai liudija nenuoseklią dvasią.

Išsakymas

Neišsakytas Žodis tapo kūnu, tapo išsakytu.
Dar neišsakytas Žodis - tyla - tapo amžinai išsakomu Žodžiu.
Neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas.

Liudytojai

Neapibrėžtumo pagrindimą išplečiame liudytojais.
Žiūrėdamas į Tave žiūriu į Dievą.
Kreipiamės į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama.
Reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja jas įžvelgiantys asmenys.

Nenuoseklume iškyla nuoseklumas.

Dievas pats neturi Dievo, tad jisai prieštarauja sau. Jisai yra Dievas tiktai atsivėrus žmogui.

Iš Apibrėžtumo (paskirų likimų) į Įsivaizduojamumą (paskirus troškimus)

Asmenų išsiskyrimas apibrėžtumu, išoriniu, visuminiu žinojimu grindžia Dievo nebūtinumą, o asmenų suderinamumas įsivaizduojamumu, vidiniu, daliniu nežinojimu grindžia Dievo būtinumą.

Padalinimų ratas yra besąlygiškas, išorinis apibrėžimas (Dievo) ar bet kokio (padalinimo) reikalo. Trejybės ratas (trys veiksmai) yra sąlygiškas, dalinis, vidinis apibrėžimas, kuriuo išgyvename.
Kadangi besąlygišku apibrėžimu (padalinimų ratu - aštuonerybe) galima apibrėžimą pakeisti neapibrėžimu, tai besąlygiškas apibrėžimas (privalomas?) ir panašiai su trejybės ratu.
Suvokimas-apibrėžtumas yra atskyrimas, tad jame nelabai gali būti vienumas, užtat už jo yra įsivaizduojamumas.

Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą, įsivaizduojamumas grindžia Dievo būtinumą.

Dievo nebūtinumą grindžia asmenų išsiskyrimas: Dievo, Mano, Tavo, Kito.
Asmenų sutapimas Kito pagrindu - jo išsiplėtimas Tavimi, Manimi, Dievu - nurodo Dievo būtinumą.

Iš Įsivaizduojamumo (paskirų troškimų) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)

Galimybių brandą, jų troškimus, iškraipymus, vienumo pagrindus pranoksta jų Dievo branda, visumos troškimai, neiškraipymai, vieningumas, sutelkimas į patį virsmą.

Žiūrėti pranešimą: Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų.

Turėti save pranokstantį Dievą

Dievu gyvenama amžinai.
- Jėzus: Porque Dios no es Dios de muertos, mas de vivos: porque todos viven á él.
Susikalba su Neįsivazduojamuoju gyvendamas dvilypiai, sąlygiškai ir besąlygiškai.

Santykiu su savimi pranokstame save, atsiremiame į Dievą.

Būtent mums tenka save išgyventi.
Esu kas esu. Buvimas savimi. Trejybės ratu.
Žmogus išsilaisvina įsisavindamas išorinius ryšius, skirdamas kas sava, kas svetima.
Kai įtampa išauga, ir jam stringa brandos ratas, jisai susiduria su savo ribomis
Jisai pasirengęs atsisakyti savęs, užtat priimti naują, brandesnę savastį.
Gyvena brandos šuoliais, atsiremia į mylintį Dievą.
Turėti apimtį pranokstantį bendravimą. Tu esi įsivaizduojamas nes bendraujame tam tikrose ribose, sąlygose, tam tikroje apimtyje. Bendravimas remiasi daliniu žinojimu, žinojimu ribose. Žinojimas irgi būtinai yra apimtyje ir ta prasme yra dalinis. Užtat išsiskiria dalykiškas žinojimas (betko, kažko) ribose ir nedalykiškas žinojimas (visko, nieko) be ribų. Tačiau galima pranokti žinojimo ribotumą betko ir kažko žinojimą sutelkus į visko žinojimą, tad ir į nieko žinojimą.

Vieningumas glūdi už vienumo pagrindų, už jų išreiškiamų iškraipymų, už jų dalinio žinojimo.

Mes save išgyvename netiesiogiai, vaizduote, o Dievas tiesiogiai.
Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą.
Skirtingi asmenys yra viena savo santykiais.
Keturiais asmenimis Dievas, Aš, Tu, Kitas gali bendrauti ir bendradarbiauti nes kaip asmenys yra lygiaverčiai. Tai ir yra asmenų svarba.

Dievas bręsta mumis

Dievas išryškėja kaip asmuo.
Dievas atsiskleidžia ir kartu jo apibrėžtume išreikštomis reikšmėmis atsiskleidžia visi.
Dievas išgyvena asmenis - Mane, Tave, Kitą.
Dievas reiškiasi savo troškimais nuo šalto savarankiškumo ligi šiltos meilės.

Iš Apibrėžtumo (paskirų likimų) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)

Neapibrėžtumo trejybė reiškiasi pasirinkimais, kurie yra visiems prieinami.

Neapibrėžtumo trejybė reiškiasi pasirinkimais

Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus.
Išėjimas už savęs į sąlygišką sąmoningumą. Mano suvokimas kaip viskas - visi asmenys - išsiveda iš grynojo sąmoningumo ir susiveda į įkūnytą sąmoningumą.
Apibrėžimas trejybės atvaizdu. Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas (pavyzdžiui, Tėvo, Sūnaus, Dvasios).
Žmogus pripažįsta Neįsivaizduojamąjį.
Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta pasirinkimu.

Pasirinkimai yra visiems prieinami

Žadina kitų sąmoningumą dvilypumu.
Puoselėja bendrą svajonę.
Menininkų kūrybos dorybės įkvėpia pranokti vaizduotę.

Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)

Nebūtinas Dievas atsikuria, tapdamas kažkieno Dievu, tad geru ir būtinu.

Dievas tampa kažkieno Dievu.

Dievas yra Kito Dievas, tad visų asmenų Dievas.
Atsisakyti požiūrio, tai priimti reikšmę.
Neįsivaizduojamumas (asmenų) iškyla reikšmėmis jau po požiūrio lygties, tad po apibrėžtumo ir įsivaizduojamumo.

Dievas yra atkuriamas.

Dievas yra netgi jeigu jo nebūtų.
Nesuvokiamąjį (pirm raiškos) patikslina ir patvirtina Neįsivaizduojamasis (po raiškos) nes juo paaiškėja, kas nepriklauso nuo raiškos.