• Gvildenu, Dievo tyrimai
• Dievas, Suvestinė, Viena
• Dievo šokis, Dievas Sūnus, Meilė Dievui, Meilė priešui, Meilė artimui
• Gyvenimo lygtis, Suvokimas, Gyvenimas, Amžinas gyvenimas
• Požiūriai
• Branda, Klausimai
• Rūpesčiai
• Šešerybė, Rūpėjimas, Tikėjimas, Paklusimas
• Pagrindimas
• +2,
• Širdingumas
• Lūkesčiai, Gėrio kryptys
• Tiesa

---

---

Kas yra meilė?

• Meilė yra vienumas su viskuo. Kaip suprasti viską?
• Kas per požiūris yra meilė?
• Kaip skiriasi mylėti ir būti mylimam?
• Kokia besąlygiška meilė (mylėti Dievą, priešą) ir sąlygiška meilė (mylėti artimą)?

Kaip meilė palaiko gyvybę?

• Kaip meilė palaiko amžiną brandą, gyvenimą?
• Ar meilė labiau palaiko gyvybę ar gyvenimą
• Kaip meilė sau palaiko savęs tikslinimą jeigu meilė nevertina?

Kaip mylėti?

• Pasimokyti kaip Dievas mus myli.

Kaip meilė vienija?

• Kaip meile esame viena?
• Kodėl trys meilės palaiko tris vienumus?
• Kuria prasme meilė yra žvilgsnių sutapimas? Ypač žvilgnio santvarkoje ir žvilgsnio už santvarkos?
• Kaip meilė vienija keturis troškimus? Ar tai meilė viskam, betkam, kažkam, niekam?
• Ar meilė yra Dievo buvimo ir nebuvimo vieningumas?
• Kaip meilė susijusi su suvokimu (žvilgsnių atjauta?)? su tiesa? su (žvilgsnių) tapatumu? su atskyrimu? su Dievo įsakymu?

Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo sandaros atvaizdų vieningumas?

• Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė?

Kaip susijusios skirtingos meilės raiškos?

• Kaip meilė (kaip teigiamas jausmas) susijusi su teigiamo vykdymo jausmu?
• Meilė yra lūkestis, jog visi esame viena. Tad kaip meilė siejama su poreikiais (bendravimu ir apskritai palaikymu), abejonėmis (jog esame viena - išskyrimas požiūrių ir būklių), vertybėmis (meilės atspindžiais)?

---

Kas yra meilė?

• Meilė yra neigimo neįmanomumas.
  • Meilė yra nepaneigiamumas, tad neigimo neįmanomumas. Užtat tai yra sąlygų, savasties, apibrėžimo, suvokimo neįmanomumas. Tadgi meilė nesivaržo, betgi ji negali save apibrėžti, užtat kyla šališkoji sąmoningumo trejybė ir nešališkasis trejybės ratas, kurį sudaro meilė, meilė Dievui, Dievas. Nepaneigiamumą išsako trejybės rato poslinkių vienakryptiškumas.
  • Meilė kaip jausmas nusako žmoguje glūdintį prieštaravimą, kad jisai yra santvarkoje ir turi savastį, tad neigti neigimą prilygsta vidaus neigimui bei išorės neigimui.
  • Meilė yra neigimo neįmanomumas, tad požiūris iš santvarkos į tai kas santvarkoje, į vienpusį neigimą, esantį už santvarkos. Šį vienpusį neigimą išreiškia trejybės rato vienkrypčiai poslinkiai.
• Meilė yra teigiamas jausmas.
  • Žmogus yra apimtyje, turi savastį, skiria vidų ir išorę. Tad žmogui neigiamumo neįmanomumas - meilė - suprantamas tiktai greta vidaus neįmanomumo - žavesio ir išorės neįmanomumo - artimumo. Užtat žmogus meilę supranta šešerybe ir būtent jos atvaizdu.
  • Meilė kaip teigiamas jausmas yra dalis šv.Pauliaus išsakytos dorovės, susidedanti iš ištikimybės, tikėjimo, vilties, meilės.
• Meilė yra nevertinimas.
  • Nes vertinimas neigia, o meilė išvengia neigimo, užtat teigia.
  • Vertinimas yra sąlygiškas. Meilėje nėra sąlygiškumo, meilė yra besąlygiška.

Meilė yra visko troškimas

• Tai tiksliausias apibrėžimas. Meilė yra Dievo santykis su viskuo. Kiti troškimai yra Dievo daliniai santykiai su viskuo, jo santykiai su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Meile Dievas reiškiasi, tad būtent santykiais. Tėra tai, kas reiškiasi meile. Ta raiška yra visko atsiskleidimas šviesuolių bendryste. Tad meilė yra Dievo būtinumo esmė ir pagrindas.
• Troškimas yra teigimas, netroškimas yra neigimas. Visko troškimas yra neigimo neįmanomumas.

• Meilė yra susiderinimo pagrindas, darnos pagrindas, šviesuolių bendrystės pagrindas, kuriuo užleidžiame kitiems vietą.
• Meilė yra santykis tarp Dievo santvarkoje (Sūnaus) ir Dievo išėjimo į save pakopų: meilės sau, vienas kitam, visiems. (Trejybės ratas)
• Meilė yra platesnė už Dievą.
  • Dievas yra gyvenimas. Dievas savo meile pasitraukė, leido meilei išeiti plačiau, jai užleido.

Troškimų vieningumas

Meilė yra Dievo esmė.

• Meilė yra Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimmų) vieningumas.

Visko troškimas

• Dievas trokšta visko, tad yra mylintis.
• Kiekviena vertybė neigia meilę. Nes meilė nevertina. Meilė trokšta visko, tad atsisako vertinti, atsisako skirti savą ir svetimą. Meilė leidžia kitam save vertinti, save tikslinti trejybės ratu.
• Kiekviena kertinė vertybė yra meilės atspindys.
• Dievo kertinė vertybė yra meilė.

Suvesties taškas

• Viskas išplaukia iš Dievo (dvasios) ir susiveda į meilę (vieningumą), į Dievo įsakymą mylėti. Dievo įsakymas išsako Dievo esmę. Meilėje deri viskas, deri šviesuolių bendrystė.
• Meilę palaiko rūpėjimas, tuo pačiu tikėjimas ir paklusimas, Dievo valios vykdymas, įsisavinimas.

Dievo įsakymas

• Dievo šokyje Dešimt Dievo įsakymų išreiškia meilę Dievui (keturiais teigiamais įsakymais) ir meilę artimui (šešiais neigiamais įsakymais).
• Meilės įsakymas vienumo pagrindas.
  • Esame viena įsakymu mylėti - įsakymas teikia laisvę, išreiškia meilę teigiamai ir neigiamai. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius.

Vieningumo lygmuo

• Suvesties taškas. Meilė yra tuo pačiu tobulumas, valia ir Dievo valia, taip kad jų vienumu savo esme sutampa Dievas, gerumas, gyvenimas ir amžinas gyvenimas. Taip kad meile išskyrimo sąlygos yra visgi vieningos. Gyvenimo lygtimi dvasia grindžia išėjimą už savęs, tad apibrėžtumą ir išskyrimą, o dvasios esmė parodo jų esminį vieningumą.
• Gyvenimo lygtyje visi vieningumai išreiškia meilę, tiek tobulumas, tiek valia mylėti tobulą, tiek Dievo valia mylėti netobulą.
• Dievo valia yra, kad mylėtumėme, kad gyventumėme amžinai.

Buvimas viena

• Savo maldoje šv.Jono evangelijoje Jėzus sulygina meilę ir buvimą viena.
• Vienumas yra neatskyrimas, tad neapibrėžtumas apibrėžtume.
• Esame viena mylėdami ir priimdami meilę. Meilė vienija skirtingus vaidmenis.

Kitos mintys Kitos mintys

• Visko žinojimas. Už visko slypi Dievas.
• Dievas be asmens, pirm asmens.

Sąlygų atvėrimas

Sudarymas sąlygų Dievui

• from God and Person opens the Scope that must be opened for God to necessarily be
• Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
• Dangaus karalystės kūrimas, mūsų kvietimas Dievo į žemę
• Meilė viską sieja su Dievu. Nes meilė yra besąlygiška.
• Mylėti Dievą, tai mylėti priešą, mylėti tą, kuris tau kenkia ir tavęs nemyli, užtat atskirti mylintį (mus pačius) ir savo mylimąjį (savo priešą).

Atsisakymas savęs

• Savasties priešingybė
• Išėjimas už savęs
• Bendravimo dingstys (pretexts for outreach) išreiškia meilę artimui.
• Dievas atsisako savęs sutapdamas su gerumu, priimdamas santvarką.
• Meilė bendrai yra atsisakymas savęs, tad sąlygiškumas pakeičiantis šališkumą.
• Meilė yra pasitraukimas vardan vienumo.

Kūryba pasitraukiant

• the creating of a perspective
• the Creation of Structure allowing for Separation yielding Perfection.
• what drives Unfolding, Creation.
• a shift from non-activity to activity which evokes structure (has it arise from non-structure) veiksmu +2

Laisvės atvėrimas

• opens Freedom for others
• is respect for Freedom which arises from Understanding
• is attention to Freedom in Freedom.

Išgyvenimo, brandos sąlygos

• Meilė yra tas anti-asmuo, kuriuo bręstame, kuriuo atsisakome senos savęs supratimo ir priimame naują. Ta branda atitinka Dievo išėjimą už savęs.
• išryškinti brandą 4 lygmenyse
• išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose

Veiklos sąlygos

• the arisal of activity from non-activity; likewise, understanding is the arisal of Structure from non-structure; in this way they are related to the operation [AddThree +3]. (In what sense do understanding and love make for a system of six perspectives?)
• supports Activity, the NullActivity, which is the keeping of Principle

Besąlygiškumas

Dievo būtinumas, tad jo besąlygiškumas, yra jo esmė, būtent meilė.

• Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.

Buvimas šalia (trejybės rate buvimas šalia poslinkio), kuris yra vieningumo pagrindas.

• Brandos palaikymas, kuriuo galime atsisakyti ankstyvesnės savasties ir priimti naują savastį.
• Prielaidų sutapimas, apimčių sutapimas, įsijautimas (stepping into a view).
• Du meilės supratimai (Dievo esmė ir gyvybės palaikymas) sutampa teigiamu ir neigiamu įsakymu.
• Dievas iškyla meile - iš Tėvo iškyla Sūnus, iš Dievo iškyla vienumas - meilės aplinkybėse, kada renkamės mylėti.

Besąlygiškumo pasireiškimas įsakymu.

• Meilė yra visiems. Meilė tiek plati, kiek laisvė, tad yra įsakymas. Tai Dvasios kampas. (?)
• Privalomumas, kaip ir dorovė.
• Besąlygiška meilė yra stipresnė už sąlygišką mirtį.

Vienumas

Dievo esmė - Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vieningumas.

• Dievo išėjimas už savęs į save. Tad meilė yra Dievo raiška, jo esmė ir tikslas.
• Dievas savo vieningumu mylintis, savo atvaizdais (troškimais) ramus, savo sandara (viskuo) užtikrintas, savo dvasia (Dievu) savarankiškas.
• Teigiamas įsakymas ketveriopai išsako Dievo vienybę.
• Įsakymas mylėti Dievą, tad išvis gyventi už sąlygų.
• Troškimų apvienijimas. Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?

Troškimas visko

• Dievas mylintis. Tai plačiausios apimties Dievo sandaros (visko) atvaizdas.
• Dievas trokšta viso gerumo, tai yra, viso Dievo, bet kokiose sąlygose. Jisai vardan lašo gerumo priims jūrą blogio.
• Meilė yra Dievo troškimas visko. Ši lygtis sieja visus keturis lygmenis. Meilė (vieningumas) išreiškiama Dievu (dvasia), viskuo (sandara) ir troškimu (atvaizdu). Troškimas sieja dvasią ir sandarą, o meilė suveda juos visus tris. Ši lygtis išsako tai, kas santvarkoje nevaržoma, tad dieviška. Ši lygtis gali Dievą atstoti. Tai nesuvaržytas vieningumas.

Dievo kertinė vertybė

• Meilė yra Dievo kertinė vertybė ir visos kertinės vertybės išreiškia meilę.

Visų vienumas

• Meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais

Vienumo jausmas

• Lūkestis, jog visi esame viena.
• Jausmas kylantis iš mūsų lūkesčio, jog visi esame viena - su niekuo (liūdesys), su kažkuo (nuostaba), su betkuo (jaudulys), su visais (pasitenkinimas).

Vienumo sąlyga

• Vienumo sąlyga Dievo šokyje.
• Meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems.

Bendro žmogaus palaikymas

• Kai myli, palaikai gyvybę, tai ta meilė palaiko ir tolygų, užtat palaiko atitinkamą vaiką, palaiko visus tokius ir kiekvieną tokį.

Besąlygiškas vienumas

• Jei myli tik tuos kurie tave myli, jau turi savo atpildą. Žaidimo teorijoje esmė yra mylėti kitą dar nesulaukus atpildo, tuomet myli Dievą.
• Dievo buvimas kai jo nebėr. Jo buvimas savyje yra jo esmė, jo vieningumas.
• Dievo šokio esmė yra pirmapradžio Dievo besąlygiškumo pabrėžimas, kad jisai būtinai besąlygiškas net bet kokiose sąlygose, net nepalankiausiose sąlygose. Užtat tose sąlygose iškyla Dievo esmė, būtent meilė, kuri visose sąlygose nusako vienumą, kurio pagrindu reiškiasi besąlygiškumas: Dievas myli save, Dievas myli vienas kitą, Dievas myli visus.
• Primygtinumas

Teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas

• Meilė yra Dievo vienybė (4 lygmenų) ir tuo pačiu gyvybės palaikymas (6 tarpų)
• Dievo buvimo (4 lygmenų) ir nebuvimo (6 slinkčių) vieningumas, tad teigiamo ir neigiamo įsakymo vieningumas
• laisvės pagrindas, nes laisvė yra besąlygiško teigiamo įsakymo išsakymas sąlygišku neigiamu įsakymu
• Meilė yra Dievo buvimo (teigiamo įsakymo) ir nebuvimo (neigiamo įsakymo) vieningumas
• Meilė yra bendras dėsnis kuriuo įmanomas perėjimas tarp Dievo ir laisvo žmogaus požiūrių, perėjimas iš teigiamos tiesos į neigiamą tiesą.
• Mylėti Dievą (priešą) ir artimą (draugą) - tai vaisingo mąstymo atramos - ir tai, ką Jėzus apjungia
• two negative Representations: to love (surroundings) and to be loved (actor
• Šešerybėje: Dievo vienumas (taip pat: žavesys, artimumas - asmens vienumas, asmenų vienumas?) Rūpėjimas, atjauta, pretexts for outreach (engaging).

Vertybių turinys

• Netroškimai meilei priešpastato vertybę. Meilės neigimas yra savastis, nes meilė atsisako savęs, o savastis neatsisako savęs. Savastis reiškiasi vertybėmis. Tačiau palaikant santvarką, iš vidaus jinai palaikytina ne neigimais, o teigimais, tvirtinimais.

Tikslas

Mūsų pastangų tikslas

• Šv.Petro raktais į dangų bręstame iš tikėjimo į meilę
• Meilė, tai septintas požiūris
• Meilė sutampa su Budos aštuongubo kelio teisingu susitelkimu (right concentration).

• Meilė puoselėja asmenį: Dievą, Mane, Tave.
• Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį.
  • Meilė sutelkia mylintįjį apie mylimąjį, o nemeilė jo nesutelkia.
• Meilė išskiria mylimąjį iš sąlygų, taip kad mylimasis yra besąlygiškas.
  • Meilė yra sutapimas palaikantis išskyrimą.
  • Meilė skiria šališkumą (įtampą) ir nešališkumą (ramybę).
  • Meilė: ramybė = įtampa. Abu sulyginami.

Palaikymas

Gyvybės palaikymas.

• Jautrumo ir atliepumo.
• Neigiamas įsakymas šešeriopai išsako gyvybės palaikymą.
• Įsakymas mylėti artimą, tad sąlygose gyventi be sąlygų, bendrai.
• Gyvybės palaikymas kyla iš lauko, ne iš vidaus. Gyvybė yra sutapimas Dievo viduje ir lauke. Meilė šią simetriją pašalina. Meilė (Dievui esant meile) stebi iš lauko. Tai atveria laisvumą (gėrį) viduje. Gyvybę palaiko šio laisvumo sukūrimas.
• Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
• Gyvybė yra nešališka, gyvenimas yra šališkas.

Gyvenimo ir amžino gyvenimo palaikymas

• Gyvenimo ir būtent amžino gyvenimo (brandos) palaikymas.
• Meilė dvilypė. Ji palaiko tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą.
• Palaikymas Dievo išėjimo už savęs į gerumą, juk gyvenimas yra Dievo gerumas.
• Meilė yra pirminė, o gyvybė antrinė. Juk meile turime ne tik gyvenimą, bet ir amžiną gyvenimą. Meilė vieninga. Bet gyvybė yra dvilypė, tad tai nėra pirmapradė sąvoka, juk gyvenimas yra Dievo gerumas. Užtat yra ir gali būti gyvybės suvokimas, Dievo gerumo suvokimas, jų atskyrimas į dvi skirtingas sąvokas, kas ir yra amžinas gyvenimas.
• Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.
• Meilė (pavyzdžiui, Dievo meilė mums) parodo teigiamą valią mūsų atžvilgiu, tačiau tuo pačiu pagarbą mūsų riboms. Meilė palaiko mus, kad mes patys galėtumėme viduje susitvarkyti. Meilė palaiko mūsų laisvę mąstyti.

Valios palaikymas

• Su valia sutaptų tai, kas už jos, taip ją išplėstų. Juk valia yra gyvenimo esmė.

Vertybės palaikymas

• Meilė palaiko vertybę, leidžia jai mus atstoti.

Sąmoningėjimo palaikymas

• Mylėti, tai įsijausti ir atsitokėti apie kito mylimojo ribą, tuomi palaikyti mylimojo galimybę atitinkamai kartu arba priešingai įsijausti ir atsitokėti.
• Sąmoningumas remiasi meile, jo palaikymu, tad kūdikiai ir netgi gyvulėliai gali būti sąmoningi protarpiais.
• Palyginimai yra teigiami (palaiko sąmoningumą) nes veda nuo kūniškų dalykų link vertybių.
• Extended mind supports weak consciousness, extended community of mind and will likewise.

Dangaus karalystės palaikymas

• taip kad galėtumėme tikėti ko mažiau.
• tad ko smulkesnių, tankesnių, sodresnių tarpų.

Savo ir kitų brandos palaikymas

• asmenybės, atsiskleidimo, savasties, link asmens gelmių, link bendro žmogaus, bendro vienumo, už bet kokių sąlygų.
• asmens ir jo sąlygų
• Dievo brandos, jo išėjimo už savęs, jo būtinumo, jo tyrimą, ar jisai būtinas? O būtinumą ir besąlygiškumą išsako esmė, vieningumas ir visi gyvenimo lygties lygmenys.
• Mūsų valia myli tobulą, o Dievo valia myli netobulą.
• Pilnatvė padeda mums atsiskleisti vis labiau sutampant su ja. Meilė yra stipresnio požiūris į kurį silpnesnis gali atsiremti, kaip vaikas remiasi tėvu, kaip sutampa paklydusio vaiko ir jo tėvo požiūriai.

Savasties, asmenybės palaikymas

Laisvės palaikymas

Tarpo palaikymas

• Meilė yra Dievo pilnatvė, kuria jisai išsivysto ir išauga iš kiekvienos smulkmenos, palaikanti tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą, tad dviprasmiška, palaikanti daugiaprasmišką tarpą tarp Dievo ir gerumo.
• Meilė susijusi su tarpu tarpe, jo atsiradimu, ir tokiu vieningumu.
• Tarpas kyla iš tarpo taip kaip meilė kyla iš Dievo. Dievas pasitraukė tarpu. Tarpas yra jo išėjimas už savės. O jeigu tame tarpe atsiveria tarpas, tai Dievas naujai iškilo. Tai ir yra meilė.
• 4 lygmenimis palaikyti 6 tarpus

Bendrumas

Sąmonės klausimo bendrumas ir pasąmonės atsakymo bendrumas

Požiūrių bendrumas

• love is the coinciding of Perspectives that a view entails
• love is an equivalence relation on perspectives. The equivalence is with regard to a scope of perspectives (all, any, a, none) with regard to which the perspectives/concepts are distinguished
• is that Perspective, Position, VantagePoint matter not only to the person themselves but also more broadly to others, that by them they may be one through the person
• the Willing meets the Nonwilling - this happens when we go beyond ourselves and thus share a perspective as through a View

Žvilgsnių bendrumas

• the coinciding of views
• love is a View - the more intense a view, a love, the more perspectives that it brings together

Prielaidų bendrumas

• the consideration of Suppositions as the same (compare with View which is the consideration of suppositions as different)
• support coinciding, be there to Coincide, support a Concept
• Coinciding across context.
• the explicitness of coinciding.

Nuostatų bendrumas

• the coinciding of all positions within context as equal beyond context.

Sąlygų bendrumas

• Yra šešios sąlygų rūšys, atvaizdai. Tarp jų: žvilgsniai, požiūriai, nuostatos, apimtys. Meilė yra bendros sąlygos, ir tuo pačiu, pagrindas, sąlyga bendrumui.
• Užtat meilė yra įsakymas.

Apimties bendrumas

• the sharing of Scope (see also Empathy)
• supports the narrowest Scope, Nothing, which is in all Scopes

Santykių bendrumas - Sutikimas išeinančio už savęs

• asymmetric as the lover loves the loved. The lover is the one who goes beyond into context so as to coincide with the loved who is separated by that context.
• bet tuo pačiu asimetrinis meilės ryšys, nors kiek atlieptas, yra iš karto simetriškas, ir begalinis, kaip vienas į kitą pastatyti veidrodžiai, tad tai simetriškumo sužadinimas
• is the relationship between Persons
• has us BeOneWith also by the relationships by which we are not alone
• to step forwards to meet the one going beyond themselves
• sutikimas to, kuris išeina už savęs, tad asimetrinis - o susitinka Tavyje - bet pirmiausiai turi būti Kitas, tarpas, laukimas
• tai septinta rūšis, nes vis mažiau aišku, kuris kurio laukė, ir link begalybės nebesvarbu, taip pat apsiverčia visas kontekstas
• the expression of God's going beyond himself and it is that by which we coincide.
• To be loved is to go beyond oneself and thereby coincide with another.
• is how we are beyond another and arise through them
• is that by which we have all gone beyond ourselves and thus are being one with each other and are in system, in scope, and so both are and are not
• going beyond a position into a context for it while yet coinciding with it.

Teigiamo išskyrimas

Teigiamas jausmas.

• Šešerybės atvaizdo požiūris: meilės ir neapykantos priešingybė.
• Užtat viena iš šv.Pauliaus vertybių: viltis, meilė, tikėjimas, ištikimybė.
• Neapykantos neįmanomumas, atitinkamai kylantis, augantis jausmas. Neįmanomumas, kad lauktumėme to, ko netrokštame.

Atrinkimas teigiamo vietoj neigiamo

• the question of willingness
• mylime save neigiamai, verčiau mylėti Dievą teigiamai, kad galėtumėme sąmoningai augti, bręsti, ne tik Dievo mylimi, bet kartu su juo mylėdami save

Tiesos turinys

• Meilė yra tai, kas slypi visur, tad tai, ką tiesa išreiškia, atveria.

Atskyrimas Dievo mumyse ir už mūsų

• is how we understand and distinguish God within us and God beyond us
• palaiko apimtį kaip atskyrimą Dievo už mūsų ir Dievo mumyse
• supports Scope with that which is beyond Scope
• the scope within which separation is considered, the more intense the love, the more profound the separation it is allowing for
• love is more intense when it requires less scope to make the distinctions - and more perspectives bear upon fewer concepts. Consequently, most intense is when love is the concept and perfection is the quality, and least intense is when God is the concept and good is quality; when good is the quality, then there is the most variety of concepts, but the least variety of perspectives
• denies itself, its Perfection, for the sake of God's Will

Sąmoningumas

Gyvenimo lygties pagrindas

• Understanding and love are forms of consciousness - each of them adds three perspectives (as with the [AddThree operation +3]) to the domain so as to have separateness. The three perspectives allow for concept, quality and separateness (as in God, good and eternal life - where the domain is life, the goodness of God).

Įsitraukimas

Meilės įsisavinimas

• Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu.
• Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas.
• Dievo valios vykdymas - amžinai gyvenant, amžinai bręstant.
• Nuoširdžiai bendrauti

Kito išeities taškas yra meilė, Dievo troškimas visko. Mat, Dievas yra ramus, nebūtinas, vardan betko. Tačiau visi mūsų rūpesčiai, mūsų pramanytos nesąmonės, yra viskas, kuriam Dievas yra būtinas.

• Meilė yra už santvarkos.
  • Meilė atvaizduojama trimis kampais (tad trejybės rato nariais) nes meilė yra už santvarkos. Tai kas santvarkoje yra atvaizduojama dviem kampais arba keturiais kampais. Taip gaunasi sandarų abėcėlė.
• Meilė yra besąlygiškas šališkumas.
  • Meilė yra besąlygiškas šališkumas. Užtat meilę išverčia, jai dvilypiškai prilygsta tyrimas, sąlygiškas nešališkumas.
  • Meilė atsiranda santvarkoje. Dievas už santvarkos.
• Meilė yra besąlygiškumo ir nešališkumo sutapimas.
  • Meilė: Besąlygiškumas sutampa su nešališkumu.

Meilės veikla: Kaip mylėti?

• Kaip palaikyti brandą?
• Kaip mums labiau vienas kitą mylėti?

Kaip mylėti: Susitelkti į Kitą

• Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
• Ne įrodinėti, ne ginčytis, o tirti. Ginčas reikalauja įsijausti ir atsitokėti, o tai darome ryšium su savo riba, užtat galime susipriešinti su kitokiu žmogumi turinčiu kitą ribą. Užtat meile veikiame pažingsniui, arba įsijaučiame, arba atsitokėjame, kad mylimasis galėtų savaip pasireikšti. Užtat skiriasi ar bendraujame su žmogumi su kuriuo sutariame (taip kad galime kartu įsijausti ir atsitokėti) arba su kuriuo nesutariame (tad reikėtų arba įsijausti, arba atsitokėti).
• Pasikartojanti veikla padeda nustatyti joje glūdintį Kitą.
• Prasminga žinoti kito žmogaus valią, kad būtų galima ją gerbti ir prie jos derintis. Kaip kad gerbti Aleksandro stiprius centrus.
• Žadinti sąmoningumą. Žadinant sąmoningumą ar gyvybę, reikia tolydaus bendravimo aptikti jautriausią vietą, o tam reikalingas žinojimo rūmų trejybės matas, kaip kad matematikoje: plėsti apimtį, tirti tolydžiai, sulyginti sekas.

Kaip mylėti: Išlyginti balsus

• Bendraujant, mylint, atskirti ir išlyginti pasąmonę ir sąmonę, kad tai būtų du pusrutuliai.

Kaip mylėti: Puoselėti bendravimo erdvę, išskirti plotmes

• 4 lygmenimis (Dievo vienybe) palaikyti 6 tarpus (gyvybės palaikymą). Išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose. Išryškinant brandą 4 lygmenyse.
• Nuoširdžiai bendraujant.
• Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
• Skirtingų plotmių palaikymas. Meilės moksle dvylika gyvybės dėsnių, dvylika klausimų šviesuoliams trejybės atvaizdais ir nulybės atvaizdais išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis ir brandos galimybes, taip kad Kitas tampa Tavimi, Manimi, Dievu.
• Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.
• Mylint svarbu turėti savo veiklą, savo laikrodį, nuosavą ritmą, kad nebūtum visiškai priklausomas nuo mylimojo, kad pajustų jog turi nuosavą pagrindą.
• Malda palaiko keturias atsakomybės plotmes.

Kaip mylėti: Išversti išvertimą

• Protas (sąmonė) išverčia smegenis (pasąmonę). O meilė naujai išverčia protą, jo tikslą išgyventi išverčia meile bendrai visiems, tad grindžia dvilypumą. Tai dvilypumo dvilypumas - pasąmonės ir meilės sutapatinimas. Tai pasąmonės suvokimas kaip meilė sąmonei.

Kaip mylime

• Meilė sieja su nuostata, kad nėra reikalo neapkęsti, taip kad neapkyantos išvis nėra.
• Mylintysis meile susitelkia į mylimąjį.
• Įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti, kuriuo susitelkia mūsų vertybės.

Kaip palaikyti vienas kito brandą?

Ar kiti to nori? Įsitikinti.

Žiniaraščio ir judėjimo tikslas

• parodyti, kad norime bręsti
• atrinkti norinčius bręsti
• yra bendromis jėgomis spręsti pačius sunkiausius klausimus.

Kiek, kaip ir kodėl lįsti į kito dūšią?

• Išmokti atsiverti kitam, išmokti gerbti kitą žmogų.
• Būti kviečiamais, būti bendru žmogumi.
• Papildyti įsijautimą atsitokėjimu ir atvirkščiai.
• Ryšys su Dievu, pasitikrinti su juo, ar nesame savanaudiški.
• Spręsti bendromis jėgomis.
• Telkti bendrystę.
• Pirmiausia telkti dėmesį to norintiems.

Palaikyti atsiskleidimą

• Leisti pačiam susigaudyti
• Atsiliepti
• Galimybė susipažinti su kitais
• Mokytis iš kitų patirties

Bręsdamas augu savastimi

• save suprantu plačiau
• gyvenu ne tik savimi bet ir kitais
• augu labiau atsakingu ir neabejingu
• o gal ir kiti atsiremia į mane

Ypatingai sunkus klausimas. Kitais žodžiais: Kaip mylėti? Ir jeigu pagalvoti apie mūsų visuomenę: Kaip žmonėms labiau vienas kitą mylėti?

Jį reikėtų spręsti bendromis jėgomis.

• Įdomu, ko pamokytų vaikus auginę tėvai? Ko pamokytų tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mokytojai? Ko pamokytų dvasininkai? Juk aš asmeniškai nedaug numanau apie kitų brandos palaikymą. Tiesiog žymiai daugiau pastangų esu skyręs palaikyti savo brandą negu kitų brandą. Iškyla pavojus nuklysti ir kitiems pakenkti.

Kviečiu pamąstyti kaip kiti yra palaikę mūsų brandą.

• Reikia tyrimą pradėti nuo savęs.
• Visgi, pamąstau kaip kiti yra palaikę mano brandą. Esu sudaręs sąrašą mane prasmingai paveikusių išgyvenimų. Trisdešimt iš jų esu smulkiai išnagrinėjęs. Kiekviename iš jų įžvelgiu kaip brendau ir kaip kiti įtakojo mano brandą.

Branginti dėmesį

Dėmesys

• Mano brandą skatino dėmesys, tiek kitų dėmesys man, tiek mano kitiems. Pastebėdavau gerus pavyzdžius. Juos paskui prisimindavau kuomet norėdavau atsispirti neigiamai aplinkai. Apskritai, ryškios asmenybės padėdavo man pačiam susigaudyti, kokiu noriu būti ar nebūti. O nuoširdžiu bendravimu galėdavau užmiršti save ir vėlgi pasižiūrėti į save iš šalies.
• Vaikystėje mūsų šeima kas vakarą susėsdavo prie stalo valgyti vakarienę. Negrodavo jokie radijai nė televizoriai, nesinešiojome telefonų. Kiekvienas turėjome papasakoti ką nors įdomaus, ką tą dieną nuveikėme. Manau, tai labai padėjo į viską pasižiūrėti naujai, tiek savo, tiek kitų akimis. Padėjo suprasti, kad patys sprendžiame, kas mums gyvenime yra svarbu ar nesvarbu.
• Dėmesys - įsisavintas pasirinkimas. Žinom, ko nežinom, tad stebim. Betgi galim suabejoti savimi, o tai padeda kitų dėmesys mums. Galiausiai, galime patys į save kreipti dėmesį, tuomi esame sąmoningi.
• Priimdami ir skirdami dėmesį mes mokomės priimti ir skirstyti visokiausius išteklius. Mokomės mylėti, būti mylimais. Mokomės betarpiškumo ir tarpiškumo.

Tausoti, branginti dėmesį

• Dėmesį pakaitomis - pasirengiame ir pasitikriname.
• Atsisakyti ydingo bendravimo - tuščio bendravimo - kiekvieną paskirą žmogų
• Neblaškyti dėmesį nereikalingomis žiniomis - "žiniasklaida" - klijai

Savęs pasitikrinimas

Įsijautimas ir atsitokėjimas

• Dėmesyje glūdi įsijautimas (dėmesys kitam) (daiktas) ir atsitokėjimas (dėmesys sau) (eiga) ir galimybė (asmuo) pasirinkti tarp jų.

Trejybės ratas

• Savo dėmesiu pripažinti žmogui erdvę kurioje jisai gali pats pasitikrinti trejybės ratu, žmogaus neužgožti, tačiau nebūti jam abejingu, jam suteikti deramą atgarsį.

Dėmesio bangavimas

• Palaikome sąmoningumą pakaitomis palaikydami įsijautimą ir atsitokėjimą, tad įsijungdami, puoselėdami santykį. Įsijausdami ir atsitokėdami palaikome šviesuolių bendrystę, dvasios plazdenimą.

Bendravimas bendru žmogumi, klausimais

• Mus brandina nuoširdus bendravimas bendru žmogumi.
• Brandos kelias yra išmokti gyventi ne atsakymais, o klausimais ir tyrimais. Žiniaraštyje rasime kaip tiriame įvairiausius mums rūpimus klausimus.
• Klausimas kaip mylėti yra klausimas kaip mylėti netobulą. Tobulą mylime savaime, pasąmonės pagrindu. Netobulą mylime įsakymu, sąmone.

Užrašai

Meilė yra laisvės pasirinkimo galimybių apžvelgimas, palaikymas. Svarbiausia, tai mąstyti ko lėčiau, stebėti kur įvariausiai krypsta dėmesys, ir taip gerai pažinti savo vaizduotės ribas. Esame laisvi rinktis tarp galimybių. Užtat galim įsivaizduoti ir išvirkščiai, kaip dėmesys galėtų apžvelgti visas tas galimybes. Žodžiu, galim įsivaizduoti Dievą, kuriam mūsų gyvenimai yra atsakymai. Koks jojo klausimas?

• Prasmingumas. Besivystant, ryškėjant kertinei vertybei, padedam kitam rinktis (gerą vietoj blogo) ir bręsti. Tad žmonės bręsta dvasine gyvybe, vertės jausmu. Vertindami save gali atsisakyti savęs. O vertė kyla iš pasirinkimų teisingumo. Atsisakydami savęs parodo savo įnašą.
• Meilė sutelkia dėmesį į Kitą tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.

Meilė dviprasmiška nes ji palaiko gyvybę, gyvenimą, amžiną gyvenimą.

Kaip mylėti

• Kaip asmenų dvilypumas brandina žmones?
• Kaip asmenų dvilypumas palaiko gyvenimą asmenimi, ne asmenybe?
• Nesusivedimai žmogų brandina.

Meilė palaiko dvilypumą.

• Pasaulis palaiko asmenybę vienų vienumu (savarankiškumu), meile sau.
• Asmenybė palaiko asmenį bendražmogiškumu, meile vienas kitam.
• Asmuo palaiko Dievą dvasios plazdenimu, meile visiems.
• Meilė yra bendras troškimas, troškimai yra paskiri troškimai, viskas yra paskiri likimai, Dievas yra bendras likimas.
• Kiekviena vienumo raiška yra vienumas su viskuo.
• Meilė yra vienumas su viskuo. Troškimai yra vienumas su apimtimi. Apimtis auga.
• Palaikyti kitų brandą, palaikyti save kaip kitą, gyventi dėsniais. Dėsniai suteikia kitiems laisvę, pasirinkimus, tad kartu ir sau.
• Meilė priima viską, o vertybės ne.
• Kaip palaikyti žmogaus brandą? Gerbti jo laisvę, padėti jam išskirti savo elgesio pasekmes.
• Meilė glūdi būtent Dievo prieštaravime sau, sulyginime Dievo su Kitu Dievui atsisakius savęs.
• Dievas mus brandina, tad būti brandintoju, tai yra būtų Dievu.
• Kitų brandinimas vyksta jiems šalia visko kito, nes vyksta besąlygiškai
• Meilei rūpi veiksmų (operatorių) eilės tvarka, panašiai kaip ir kvantinėje lauko teorijoje. Šitą tvarką išmokstame gerbti bręsdami ir leisdami kitiems bręsti.
• Meilė parodo Dievo ir jo postūmio būtinumą, kad jisai yra santvarkoje ir už savęs išėjęs pilnai, kartu jo nebūtinumą.

Meilė palaiko (kūdikio, šuniuko) sąmoningumą, pavyzdžiui, atitinkamai įsijaučiant ir atsitokėjant, skatinant šias dvi galimybes apie jų ribą, tad palaikant ir gerbiant galimybę pasirinkti.

• Sąmoningumas glūdi būtybės santykyje su aplinka. Kitai būtybei reikalinga mylinti aplinka.
• Savarankiškai sąmoninga būtybė yra pati sau aplinka, pati save mylinti.

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC