Kūrybos prasmė ir meno taisyklės, Art: Twelve Reasons Why?

2017 m. balandžio mėn. 29 d. Dabartinių estetikos ir meno filosofijos diskursų kaita

Sesija: 3. Humanistinė dabartinės estetikos ir meno filosofijos misija

Kūrybos tikslas – gyvybė, o vaisius – ramybė

Architektas Christopher Alexander nagrinėja, kodėl vieni statiniai ir kūriniai mus gaivina, o kiti mus smukdo? Jisai savo veikaluose įvairiai apibūdina tą pilnatvės jausmą:

• Sveiki kūriniai skleidžia nenusakomą jausmą, kurį tik apytikriai išsako sąvokos gyvybė, laisvė, jaukumas, tikslumas, pilnatvė, amžinybė, nesusireikšminimas, "The Timeless Way of Building" (Amžinasis statybos menas) 1979.
• Pilnatvė kyla iš derinių kalbos. Kiekvienas derinys įkūnija gairę nurodančią, kaip derinti prieštaringas jėgas, kad veikla iššauktų sandarą, o sandara kreiptų veiklą. "A Pattern Language" (Derinių kalba) 1977.
• Pilnatvę praturtina 15 permainų, skiepijančių gyvybės savybes. "The Nature of Order" (Tvarkos prigimtis) 2003-2004.

Jisai tačiau šių savo įžvalgų tiksliau nesuderino.

Nenusakomą pilnatvės jausmą galime suprasti kaip ramybę, kada esame ramūs, trokštame betko, gyvename be ypatingų lūkesčių. Ši ramybė yra mums ženklas, jog sąlygos palaiko gyvumą. Bandysiu parodyti, kad ramybės apytikriniai pavadinimai yra skirtingi matmenys, gyvenimo rūpesčių rūšys, kuriais meilė styguoja Savastį. Jos stygavimas augina dviprasmybę, kuria gyvybė yra būtent tai, kas gali patirti naudą, o taip pat prisidėti prie jos siekimo, užtat prie Savęs kūrybos. Tai dviprasmybe tarp "kaip" ir "kodėl": Ar esame priemonė ar tikslas? Ar savo kūrybą suprantame sąlygose, ar jai būdinga ramybė, glūdinti už bet kokių sąlygų? 12 kūrybos tikslų, kuriuos įžvelgia kūrėjai, puoselėja šią dviprasmybę, besąlygiškumo galimybę. Tikslus palaiko 12 meno taisyklių, atitinkantys 12 iš Aleksandro apibūdintų permainų (kiti 3 yra apibendrinimai). Juos bandysiu išvesti iš besąlygiško Dievo tyrimo, ar Jisai būtinas? kuriuo jisai pasitraukia ir naujai iškyla, išeina už savęs į save, ir tokiu būdu sukuria sau Žmogaus gyvybės sąlygas. O Žmogus savo ruožtu, ramybės traukiamas, atitinkamai kuria Save.

Metmenys

Rytoj bevažiuojant ištirti

• Apžvelgti Dievo pamokymus
• Ištirti vertybių ir klausimų santykius
• Rasti pavyzdį, kaip iškyla ženklų savybė - ir kartu rūpestis ir sprendimas ir klausimas ir išgyvenimas
• Išmąstyti visumą, ką noriu pasakyti - tai gali būti tyrimo lygmenyje

Mano tikslas:

• Tiriu, kaip ima rūpėti? (Kaip tampa gyvi? Kaip jaučiame naudą?)
• Atsakymas: vertybiniais klausimais - įsiklausus į ramybę - galime išversti požiūrį
• '''Remsiuosi
• Tenka įsiklausyti į ramybę - tuomet
• tris ramybės praturtinimus, kuriuos Alexander iškėlė, susieti tarpusavyje, taip pat su rūpesčių pagrindimu, su kūryba (kaip) ir gyvybe (betkuo)

Pilnatvės stygius - rūpesčių esmė

Vertybė yra Dievo ženklas. Užtat vertybei tinka tie patys klausimai kaip ir Dievui: kas yra Dievas? ir kaip gyventi Dievu? tampa: ką reiškia vertybė? ir kaip ją taikyti? Ramybė, užtikrintumas, savarankiškumas yra Dievo ženklai. Kaip tai susiję su nulybe, su vienybe, su jų atvaizdais? pirmyn ir atgal? su Dievu mumyse ir už mūsų?

• Dievo ženklas yra Dievo valia (meilė). Aštuongubas kelias išsako mūsų ryšį (klausimais) su pačiu Dievu, (dieviškąja trejybe), taip pat su jo valia, kaip įsivaizduojame (žmogiškąja trejybe).

Pristatyti Christopher Alexander ir pilnatvės-ramybės jausmo svarbą jo darbuose:

• Žmonės jaučia, kokia aplinka juos gaivina ir kokia juos smukdo.
• Pilnatvės jausmas nenusakomas - septyni apytiksliai pavadinimai.
• Pilnatvė puoselėjama, praturtinama deriniais-sprendimais, jų kalba.
• Pilnatvė paskirais matais praturtinama permainomis, gyvybės savybėmis.

Dievas (prieštaravimas) trokšta - jis (sprendimu) neprieštarauja apimtyje (į kurią išeina už savęs) - būtent neprieštaravimas (ir jo palaikymas) niekame (savarankiškas), kažkame (užtikrintas), betkame (ramus), visakame (mylintis). Gerumas yra Dievas sąlygose, sau neprieštaraujantis, užtat sąlygiškas prieštaravimas (ir neprieštaravimas). Laikas yra neprieštaravimo vystymas - "kalbėjimas" - ir erdvė panašiai - sąlygos sąlygose.

• Tad meilė visakame neprieštarauja; ramybė betkame neprieštarauja; užtikrintumas kažkame neprieštarauja; savarankiškumas niekame neprieštarauja.
• Nulybės atvaizdai išsako ryšį su Dievu už santvarkos (atstumą į jį nuo Dievo santvarkoje) - niekas (už sandaros)(tiesa), kažkas (betarpiškas), betkas (pastovus), viskas (sandaroje)(prasmingas).

Neprieštaravimas viduje

• nes grožyje yra tik išorė
• užtat įsisavinus, kaip ramybė, suskamba - jautri išorinei neramybei
• atskirti vidinį ir išorinį gyvenimą - tada vidinis (save derinantis) gali valdyti išorinį, vietoj kad atvirkščiai - nes pasirenkame, kas esame, ką derinti, ką valdyti

Nenusakomas ramybės jausmas - jį išplečia sprendimas:

• Aštuoni sprendimo (neprieštaravimo) iššūkiai.
• Šešios ženklų savybės - ženklas žymi išėjimą už savęs - savybė išsako kaip sprendimas sprendžia iššūkį.
• Septyni apytiksliai pavadinimai išreiškia ženklų savybių tinkamumą tveriant neprieštaravimą, tačiau pasaulio tiesa, visgi neišreiškia išorinių prieštaravimų.
• Aštuonios rūpesčių rūšys išreiškia širdies tiesą, sieja iššūkius su mumis, tad su mūsų prieštaringumu, kaip manome, turėtų būti.
• Aštuonios brandos rūšys - Dievo rūpesčiai.
• Aštuoni pasirinkimai.

Pavyzdžiai: kūrybos tikslai platėja - nuostatomis (įsijaučiant, tada atsitokėjant), tuomet meno taisyklės siaurėja - klausimais (atsitokėjus naujai įsijaučiant).

• Lankstumas. BVM->VVD ir atgal. Sporto rūmus pritaikyti įvairiausiai veiklai. Kaip mums rūpintis visomis apleistomis kapinėmis?
• Pakitumas. BVM->DEA ir atgal. Sporto rūmus sukurti ko originalesnius. Ar trokštame nuo Gedimino kalno matyti sovietų paveldą ar žydų paveldą? Kaip gali anti-sovietai ir post-sovietai sueiti, bendrai gerbti praeitį ir kurti ateitį? Ko trokšta vietiniai gyventojai?
• Judumas. VVD->DEA ir atgal. Sovietiniai miestai išauklėja sovietus. Kaip diegti jautrumą žydams ir jų paveldui?
• Įsimintinumas. DEA->BTG ir atgal. Žydų bendruomenė turi pritarti sprendimams. Jeigu atjausime žydus, ar nesirūpinsime labiau savimi?
• Reikšmingumas. VVD->BTG ir atgal. Žydų kapinės amžinai šventos. Ant žydų kapinių pastatyti sovietinę ledo ritulio areną. Kokie rabinai palaimintų? Kaip mums žydų kapines susieti su esamą aplinką? Ar galima paminklu pagerbti 1975 m. Vilniaus pontoninio tilto nelaimės aukas?
• Tikslingumas. BVM->BTG ir atgal. Sporto rūmus pakeisti butais. Ar trokštame, kad mažumos būtų Lietuvos Respublikos šalininkais?

Galėsiu pasitikrinti su tapatybių lygtimis.

Rūpestis - amžinos brandos raiška (kaip ir tikėjimas, paklusimas)

• Amžinos brandos pagrindas yra žmogaus ir Dievo nepriklausomybė, visgi bendradarbiavimas, kaip gerojo pasiklysdusio vaiko, tad požiūriu į požiūrį į požiūrį.
• Gali būti teigiami (atviri širdies) rūpesčiai, užtat gali būti neigiami (sandarūs pasaulio) rūpesčiai.
• Išvystydami rūpestį, tuo pačiu brandiname save - keičiasi mūsų tapatybė

Dvylika permainų (aplinkybių) praturtina ramybę paskirais matais:

• kodėl: nukreipia į tai, kas už aplinkybių, pridėjus aplinkybes, kas jas stebi - išskiria Dievą, stebėtoją, Ramybę, trokštančią betko - jį aprėpiančią iš vieningo taško
  • meno potiksliai - kur tikslas
  • tapatybės kaitos
• kaip: nukreipia į tai, kas lieka, atėmus aplinkybes, kas glūdi sąlygų - išskirai Gyvybę, stebinį
  • meno taisyklės - Christopher Alexander gyvybės savybės
• geometrijos - trejybės atvaizdai - ryšys su plotme

Išmąstyti, kaip apibendrinimai (kategorijos) išverčiami aplinkybėmis (topologijomis). Kūryba yra tapatybės kaitos atlupinėjimas. Vietoj kad tapatintis su savimi po kaitos, galime suvokti Kūrybos tikslą už mūsų tapatybės kaitos, užtat save sutapatinti su savo gelmėmis, tokiu būdu priartėti prie savo ramybės. Gyvybės savybės yra taisyklės, kaip atsisakyti tapatybės kaitos. Tačiau tapatybės kaita lieka kaip mūsų galimybė, kaip mūsų savastis.

Kūrybos sveikumas

• 12 klausimų - irgi apima, kas gali rūpėti
• Jeigu nenusakome asmeninio rūpesčio nuo kurio pradedame, kuriame esame įkūnyti - tuomet yra nesveika, nes neatsakome savo kailiu
• Ar tai kyla iš savęs?! Jei nekyla iš savęs, tai nėra sveika.
• Savastį (atskirtį nuo pasaulio) nusako nulybė (poreikių tenkinimas), vienybė (dvejonės), dvejybė (jauduliai), trejybė (aštuongubas kelias). Pastarasis yra išsamiausias, sandaras.
• Ir savasties (žmogaus) trejybė išryškinta sandaroje, bet ta sandara turi atitikmenis kituose lygmenyse, galiausia dieviškoje trejybėje (Dievo išėjime už savęs).
• Jeigu mes norime dalyvauti Dievo išėjime už savęs - įsijungti bendra kūryba - jei norime, kad tai būtų dviprasmiška - turime pradėti nuo savęs.
• Ramybė - mumyse, siauriausioje, žmogiškoje apimtyje - glūdi mūsų kertinėje vertybėje - užtat ją galime sieti su ramybe už mūsų. Bet kitaip nerasime tos ramybės už mūsų, veiksime neramybe. Jeigu norime rasti Dievą už mūsų, ir kartu su juo kurti, turime jį rasti savyje. Kūryba vyksta iš lauko į vidų.
• Kadangi turi kilti iš mūsų, užtat yra be galo įvairi, terpiška, įsišaknijusi. O dirbtina, nesveika kūryba yra neįsišaknijusi.

Aplinkybėmis pereiname iš savo požiūrio, savo klausimo (būti, veikti, mąstyti - ar nusistatau? ar vykdau? ar permąstau?) į Dievo klausimą (būtina, tikra, galima - ar Dievas būtinas? tikras? galimas?) O šiuos klausimus, kaip nukrypimus nuo vertybės, išsako aštuongubas kelias. Tad aštuongubas kelias išsako ar gyvename Dievu mūsų gelmėse, sąlygose, ar Dievu už sąlygų. Ir tai išsako klausimais - rūpesčiais. Tie klausimai remiasi aplinkybėmis, būtent žemiausio (mūsų prasmingumo) ir aukščiausio (Dievo tiesos) lygmenų. Tai skiria ar aplinkybės pridedamos ar atimamos.

• Dievas įžvelgiamas nulybės atvaizdais: prasmingumas, pastovumas, betarpiškumas, tiesa.

Pagrindimo kalba praturtina ramybę deriniais-sprendimais.

• Derinys-sprendimas suveda keturis lygmenis "išėjimo už savęs" ir dvi kryptis pirmyn ir atgal.
• Šiuos lygmenis nurodo aplinkybės.
• Derinys-sprendimas yra tai, kas gali rūpėti - tai rūpesčių rūšis, pritaikyta.
• Klausimas yra nukrypimas nuo meilės

Įsivaizduoju

• Ramybė (neprieštaravimas) yra reikalinga norint išversti žmogaus požiūrį - vietoj, kad žiūrėti į Dievą, į "kūrybos tikslą", žiūrėti su Dievu, į "meno taisyklę" palaikančią gyvybę
• Ramybė leidžia įsiterpti antram požiūriui, tad dviprasmybė - širdies požiūris - sąlygiškai, rūpestyje, tam tikroje apimtyje "betkame". Vietoj, kad mąstyti apie sandarą "pasaulį", atsiveria "betkas", kuriame yra neprieštaravimas, užtat už jo yra prieštaravimas.
• Šį apsivertimą - nuo pasaulio į širdį - išsako (pasaulio) vienybės ir (širdies) nulybės atvaizdai - (o jų neigimus sieja aštuongubas kelias) - užtat ženklų savybės.

Mintys

Pagrindinės mintys:

• Susieti: gyvybės savybes, meno taisykles, kūrybos tikslus, gyvybės poreikius, gyvybę kaip naudą, pertvarkymus, nenusakomos pilnatvės (ramybės jausmo) išsakymus, lūkesčių pagrindus, gėrio kryptis, ženklų savybes, rūpesčių rūšis, geometrijų permainas
• Kaip is gyvybės savybių kyla nenusakoma pilnatvės savybė.
• Susieti su Aleksandro deriniais.
• Ramybė: laisvė nuo vidinių priešingybių, užtat gražu - nėra vidaus; bet gyvybei turi būti išorinės priešingybės - matai - užtat nepavyksta įvardinti. O viduje yra ramybė, kuriai nėra vidaus, kuri yra Dievas mumyse - bet mes išeiname už jos plačiau, į nemeilę - į vertybes ir klausimus. O Dievas yra prieštaravimas sau, tad kaip suprasti?
• Ramybę jaučiame už ramybės - išėję už savęs - užtat "kartoka" (aštroka, kampuota) - išorinėse priešingybėse

Šalutinės mintys:

• Dao apie kurį galima kalbėti, nėra Dao.

Gyvenimas

Gyvenimas

• Gyvenimas, tai Dievo gerumas.
• Gyvenimas, tai laipsnynų išsakyta interpoliacija tarp Dievas=Dievas ir Dievas=gerumas.

Gyvybė

• tai, kas tarpsta, kas gyvuoja tarpe, jo laikosi, jį plėtoja, kaip pilnatvę
• tai, kas reiškiasi gyvybės dėsniais
• tai, kas požiūriu išplečia esmę pilnatve
• tai, kas patiria naudą, užtat sveikatą, kas gali būti ryškinama

Laipsnynai turėtų išsakyti tarpus tarp būti-veikti-mąstyti ir:

• vienis-visybė-daugis pagrindime
• daiktas-eiga-asmuo (Kiparskio gradacija) įvardijime
• būtina-tikra-galima (poreikiai) pasakojime

O kitos antrinės sandaros išsakytų tarpus:

• padalinimuose tarp daiktas-eiga-asmuo ir būtina-tikra-galima
• atvaizduose tarp vienis-visybė-daugis ir būtina-tikra-galima
• aplinkybėse tarp vienis-visybė-daugis ir daiktas-eiga-asmuo

Kūrybos tikslas: Žadinti gyvybę

Kūrybos vaisius: Ramybės jausmas sąlygose. Besąlygiškos ramybės išplėtimas ramybe sąlygose.

Aplinkybės

Kur tikslas - tikslas (kodėl) yra už santvarkos - o jo raiškos yra (per nulybės atvaizdus) aplinkybėse - esmė, kurioje viskas sutelkta. Aplinkybės išsako, kaip įvairiai gali reikštis esmė, brendant gilyn - o iš esmės, žinant vieną aplinkybę, galima atstatyti visas kitas. O aplinkybės išsako, kaip esmę galime išlaikyti lipant atgal, siejant du lygmenis.

Atvaizdai

Palyginti su Alexander "savybe be pavadinimo":

• alive gyva gera naujiena
• whole pakitu geras darbas
• comfortable paslanku geras žmogus
• free judu geras žodis
• exact tikslinga gera savybė
• egoless reikšminga gera dovana
• eternal įsimintina geras Dievas

santykiai su papildiniu - lukesčių galimybės

Gyvybės poreikiai

• sandai - išskiria renkamuosius rinkinius - raida
• įvairovė - išskiria apibrėžtas terpes - žemėlapynas
• netiesiškumas - išskiria neproporcingas pasekmes - vadovėlis
• vidiniai modeliai - išskiria pabrėžtinus išgyvenimus - metraštis
• žymės - išskiria įmanomas sąveikas - žinynas
• apytakos - išskiria dauginimo ir atnaujinimo apytakas - kelionė
• telkinys - išskiria sambūrį - lentelė

Gėrio kryptys, kaip ir aštuongubas kelias, skiria Dievo ir žmogaus trejybes. Matyt, taip yra su visai netroškimais: jie išskiria Dievą ir žmogų. Netroškimai pagrįsti savastimi, atskirtimi nuo pasaulio. Ogi troškimai žymi išėjimą už savęs į save.

Troškimai (pvz.savarankiškas) gali atjausti atliepimus (pvz.dvejones) nebūtinai per netroškimus.

Atitrūkimus galima suprasti kaip trokštančio Dievo atjauta netroškimų atsiliepimais. Tačiau galima ir priešingai suprasti kaip netroškimų atsiliepimų pagrindu atstatytas troškimas, pavyzdžiui, sąlygose nustatyta ramybė. Juk atsiliepimus galima taikyti santvarkos pagrindu arba Dievu už jos.

Atsiliepimus tad galima suprasti kaip patikslinimus kuriais troškimas apibrėžiamas. O meilė yra tokių patikslinimų esmė. Vertybių klausimai yra būdai kaip mylėti ir jais yra išskiriama ne tiktai galimybė mylėti (remtis Dievu vietoj kad santvarkos nusakyta savimi) (ir išgauti meilę) bet ir kitose plotmėse išgauti ramybę, užtikrintumą ir savarankiškumą. Tad atsiliepimais atsiveria galimybė rinktis: trokšti arba netrokšti - užtat atstatyti troškimą. Atsiliepimai išryškina būtent šį pasirinkimą.

Išėjimą už savęs galime suprasti kaip savęs išryškinimą, tobulinimą. Tai išėjimas už troškimo į netroškimą, tad troškimas už santvarkos yra papildinys netroškimo santvarkoje į kurį einama. Užtat meilė yra plačiausias papildinys (trokštantis visko), o vertybė yra labiausiai išryškinta savastis. Atitrūkimais platesnis papildinys siejamas su netaip išryškintu netroškimu.

Kuriame būtent save.

Dviprasmybė. Išsiskiria kodėl ir kaip: sandara (kaip) kreipia veiklą (kodėl); veikla (kaip) iššaukia sandarą (kodėl).

Kūryba

• Dviprasmybės (širdies ir pasaulio tiesos) - pagrindimui: pasaulio kaip ir širdies kodėl. Meno taisyklės (kaip) yra pasaulio tiesos, kūrėjų tikslai (kodėl) yra širdies tiesos. Kitoms antrinėms sandaroms yra kitos dviprasmybės, kaip nurodo lygmenų poros.
• Kūrybos tikslas yra gyvybė, nes tai yra Dievo išėjimas už savęs (tai Dievo gerumas). O jos vaisius yra ramybė, nes kaupiasi to Dievo esamumas (buvimo laukas: savarankiškumas, užtikrintumas, ramumas ir t.t.), tą kaupima (atskyrimą iš mūsų taško) išsako amžina branda, tai tyrimo išdavos lig šiolei, o mūsų gyvybė yra tyrimo plėtojimas toliau. Amžina branda (ir dangaus karalystė) vystosi taip sąlygiškais žingsniai (užtat deriniais!)
• A) Nesusivedimas: kūrybos tikslas - gyvybė, o vaisius - ramybė.
• B) Gyvenimo lygtis: gyvybė yra Dievo išėjimas už savęs (tad Dievo gerumas), o amžinas gyvenimas yra jo buvimo kaupimas, plėtojimas, į kurį galima atsiremti.

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC