无法定义

Kas yra neapibrėžtumas

Kas yra neapibrėžtumas

• Neapibrėžtumas yra nesuvokiamumas, tad nesuvoktumas.
• Neapibrėžtumas yra raktas į visko žinojimą.
• Neapibrėžtumas yra esamybės pradžia.
• Neapibrėžtumas yra neturėjimas Dievo. Dievas neturi Dievo. Jisai neapibrėžtas. Užtat pas jį tėra trejybė: Aš, Tu, Kitas.
• Atviros sistemos - neapibrėžtumas - skiriasi nuo uždarų sistemų, apibrėžtų.
• Atvirumas susijęs su priėmimu.
• Išeinant už savęs nesant apibrėžimui nėra savęs bet yra pradžia, vidurys, pabaiga. Tad yra pats išėjimas, atsiskleidimas.
• Neapibrėžtumu išsiskleidžia keturios sąvokos savybės, taip pat jas galinčius įkūnyti keturis asmenis.

Neapibrėžtumo svarba

• Neapibrėžtumas yra siūlo galas, kuriuo visas rūbas išyra arba kuriuo jisai visas išverčiamas.
• Mano protingumo pagrindas - pakanta miglotumui.
• Neapibrėžtume nėra tarpinių lygmenų, tad nėra žmogaus lygmenų, nėra ketverybės (nėra apibrėžtumo, išskyrimo, suvokimo) nė aukštesnių padalinimų.
• Neapibrėžtume trejybės ratas išsako tarpusavio santykius kuriais reiškiniai gali vienas kitą išreikšti ir vis dėl to neišsiskiriant, neapibrėžiant. Trejybės rato poslinkis slenka tačiau jie nesutampa su trečiu nariu nes raiškos nėra.

Neapibrėžtumu iškyla

• Neapibrėžtumo trejybė (ištakos, akistata, darna). Ji išreiškia asmenų santykius net ir nesant asmenims.

Neapibrėžtumo reikšmės

Neapibrėžtumas

• 0 dvasia
• 1 tiesa: nepaneigiamas = paneigiamas
• 2 Dievas besąlygiškas, gerumas sąlygiškas
• 3 nešališko Dievo ir šališkos galimybės trys santykiai
• dvasia - savarankiškumas
• tiesa - užtikrintumas
• Dievas ir gerumas - ramybė
• reikšmių trejybė - meilė

Apytakos - reikšmės

• Dievo šokiu neapibrėžtumo nulybė (priėmimas) yra apibrėžta.
• Išgyvenimo apytaka neapibrėžtumo vienybė (atsiskleidimas) yra apibrėžta.
• Žinojimo rūmais neapibrėžtumo dvejybė (Dievas už santvarkos ir gerumas santvarkoje) yra apibrėžta.
• Meilės mokslu neapibrėžtumo trejybė (visų galimybių išsiskyrimas, kiekvienos galimybės įtraukimas, bendra svajonė - suderintas atsiskleidimas) yra apibrėžta.

Žinojimo rūmai išreiškia neapibrėžtumą.

• vienareikšmis - bendras reikalas
• dvireikšmis - žaidimas ir jo taisyklės
• trireikšmis - klausimas, atsakymas, tyrimas

Neapibrėžtume glūdi Dievo reikšmės asmenims tik neapibrėžtume nėra asmenų

• Jokia reikšmė - jokios raiškos galimybės - dvasia - Ar - Dievas
• Pirmoji reikšmė - atveriamos visos galimybės - tiesa (Dievas, klausimas) - Koks - Aš
• Antroji reikšmė - įvertinama kiekviena galimybė - gerumas (tyrimas) - Kaip - Tu
• Trečia reikšmė - visų galimybių suderinimas - atsakymas - Kodėl - Kitas

Tokiu būdu prisideda reikšmės ir jos yra pagrindas požiūriams ir asmenims. Visa tai glūdi neapibrėžtume. Ir visa tai naujai reiškiasi apibrėžtumo suvokimais, įsivaizduojamumo apytakomis, neįsivaizduojamumo asmenimis.

Neapibrėžtume sutampa reikšmės.

• Neapibrėžtume sutampa Dievo jokia reikšmė ir jo trys reikšmės Man, Tau, Kitam.

Kaip neapibrėžtumas reiškiasi

• Neapibrėžtumas reiškiasi daugiareikšmiškumais - nulybiniu, vienybiniu, dvejybiniu, trejybiniu. Juk tai ne padalinimai nes tai ne išsiskiriantys požiūriai, o sutampančios būklės.
• Daugiareikšmiškumas neapibrėžtume išsako tai ką išreiškia (ketveriopi) atvaizdai apibrėžtume ir padalinimai (nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė) neapibrėžtume. O paskiras reikšmes apibrėžtume išsako aplinkybės.

Šešios neapibrėžtumo reikšmės atitinka šešias ženklų savybes.

• tiesa - lankstumas
• Dievas ir gerumas - pakitumas ir judumas
• pradžia, vidurys, pabaiga - įsimintinumas, reikšmingumas, prasmingumas

Neapibrėžtumo sandaros išsako standartinio modelio gauge teorijas. Neapibrėžtumo sandaros yra laisvumo sandaros, laisvumą išsakančios sandaros. Tad neapibrėžtumo vienybė yra tiesa - antisandara.

Reikšmių plėtojimasis vyksmu -1

Atsiskleidimas.

• Visko atsiskleidimas išsako kaip dvasia įgauna reikšmę.

Reikšmių plėtojimasis neapibrėžtume

• Neapibrėžtume dvasia (jokia reikšme) yra (vienareikšmiškai) tiesa, kuria (dvireikšmiškai) sutampa Dievo turinys ir gėrio raiška, kurių vienumo santykis (trireikšmiškai) reiškia pradžią, viršūnę ar pabaigą.
• Neapibrėžtume jokia reikšmė negali įgauti reikšmę nors ir būtų reikšmių. Tad būtent plėtojasi reikšmės: viena reikšmė tiesa, dvi reikšmės (tėra tai kas reiškiasi), trys reikšmės (tyrimas: ar Dievas būtinas?).

Reiškmės pasipildo

• Reikšmės pasipildo ligi Dievo (aštuoniomis reikšmėmis). Toliau apsisuka ir požiūriais grįžta atgal į pradžią papildiniais.
• Visos aštuonios reikšmės yra padalinimas - aštuonerybė - sau prieštaraujantis. Nes reikšmės sutampa tačiau jos aštuonerybe tampa visos skirtingos.
• Reikšmės plėtojasi santykių pagrindu.
• Reikšmės pasipildo ir išsako požiūrio lygtį, ja išsiskleidžia, o toliau ją išgyvenantį asmenį.
• Požiūrio lygtis išreiškia pirmas keturias reiškmes, jų sutapimus.
• Požiūrio lygtimi Dievas ir gerumas yra artimai susiję, tai sutampančios reikšmės, besąlygiškume ir sąlygiškume.
• Visko savybės turėtų būti požiūrio lygties nusakytos keturios reiškmės visko atžvilgiu. Panašiai turėtų būti su Dievo savybėmis ar bet kokios sąvokos savybėmis.
• Nulybės atvaizdai atskleidžia reikšmes papildančias vyksmo -1 savybes, tad sieja reikšmių ir požiūrių pasaulius.
• Viskam atsivėrus reikšmė gali įvairiomis pakopomis reikštis.
• Visuminė išraiška apima visų kitų pakopų raiškas.
• Neapibrėžtumas veda iš nulybės į trejybę.

Vyksmas -1

• Vyksmu -1 dvasia (Dievas) išeina už savęs (į save).
• Vyksmu -1 išsiplėtoja neapibrėžtumas 0,1,2,3, apibrėžtumas 4, įsivaizduojamumas 5,6,7, neįsivaizduojamumas 8.
• Vyksmu -1 Dievas pasitraukia į dvi puses ir atveria vidurį, kuriame iškyla. Dvi pusės, tai turinys ir raiška, tai Dievas ir gerumas, tai galimybių ištakos ir jų darna. Tame tarpe iškyla galimybių akistata, požiūrio lygtimi - suvokimas, toliau asmenys - Kitas, Tu, Aš ir galiausiai Dievas. Matyt, tai Dievas Sūnus, susivokiantis.
• Vyksmas -1 yra pirm asmenų Dievo, mūsų Dievo.

Dievo reikšmės plėtojasi priešinga kryptimi nė požiūriai

• Dvasia 0
• tiesa -1 (= +7)
• Dievas ir gerumas -2 (= +6 dorovė)
• neapibrėžtumo trejybė -3 (= +5 laikas/erdvė - visata)
• požiūrio lygtis -4 (= +4 žinojimas) atsiranda apibrėžtumas, gyvenimo lygtis, aštuonerybė
• Kitas -5 (= +3 dalyvavimas) sąmoningumas, atsiranda asmenys, suvokimo lygmenys
• Tu -6 (= +2 buvimas)
• Aš -7 (= +1)
• Dievas -8 (= 0)

Neapibrėžtumas plėtojasi veiksmu -1, atsiveria tarpas, jame iškyla asmuo

• 0 dvasia
• -1 (palaiko 7) tiesa - išsiskiria turinys ir raiška
• -2 (palaiko 6) Dievas ir gerumas - iškyla tarpas
• -3 (palaiko 5) galimybių trejybė - iškyla Dvasia tarp Dievo ir Sūnaus
• -4 (palaiko 4) požiūrio lygtis - atsiranda apibrėžtumas, gyvenimo lygtis
• -5 (palaiko 3) Kitas - asmenys atsiranda tarpe - įsivaizduojamumas
• -6 (palaiko 2) Tu
• -7 (palaiko 1) Aš
• -8 (palaiko 0) Dievas - iškyla naujai - neįsivaizduojamumas
  • Dievas išgyvena aštuoniomis reikšmėmis, tad jokia reikšme, tad išgyvena ir neišgyvena.

Dievui išeinant už savęs vyksmu -1

• 0 ar iš vis yra? tai dvasia
• 1 klausimas ar jisai būtinas? tiesa
• 2 tyrimas - išsiskiria Dievas (už sąlygų) ir gerumas (sąlygose Dievo nėra)
• 3 atsakymas - suvokimas
• 4 apibrėžtumas - požiūrio lygtis (ir jos papildinys, ketverybė)

Dievo reikšmės asmenims

Dvasios sutampančios reikšmės yra (kam=kodėl) asmenims jų išpildymas dvasia, kuriais jie vieningi

• dvasia - Dievui įkvėpimas
• tiesa - Man žinojimas
• gerumas/Dievas - Tau troškimas (kad Dievas būtų geras)
• galimybės - Kitam išgyvenimas

Jokia reikšmė yra Dievo reikšmė Dievui - Dvasia

• Dievas yra dvasia neapibrėžtume, tad netgi be reikšmės.
• Dvasia (priėmimas) yra visako ištaka iš kurios išplaukia neapibrėžtumas ir jame sutelpančios reikšmės.
• Nulybė - meilė - priėmimas - klausimas
• Pirm kampo.
• Tai bendras priėmimas, troškimas, pritarimas, sutikimas, neprieštaravimas, visų galimybių palaikymas. Tai teigiamas nusiteikimas. Tai šiluma. Pirmapradė meilė.
• Sutikimas, "Taip", kaip meilė, visako išeities taškas.
• Priėmimas (dvasia) yra neapibrėžtumo nulybė.
• Gyvenimo lygtis išreiškia santykį tarp Dievo ir gerumo. Iš to išplaukia mūsų galimybės gyventi Dievu, jo pasaulį priimti, mūsų pasaulį perkurti jojo pagrindu, dangaus karalyste. Tai yra neapibrėžtumo dvejybė.

Trejybė

• Godelio trejybė yra siūlo galas, laisvumas santvarkoje. Siūlo galas apibrėžia save neapibrėžtume, santykinai, taip pat dvilypiai, atsikartojant neapibrėžtume už santvarkos ir apibrėžtume santvarkoje.

Viena reikšmė yra Dievo reikšmė Man - tiesa

• Vienybė - požiūris
• Kampas, išeities taškas, požiūris. Tai priėmimo raiška, jos pasireiškimas veikla, jos atvirumas, tad požiūris.
• Meilės raiška ir išvertimas.
• Požiūris yra sąlygiškas vienumas.
• Neapibrėžtume išsivysto vienybė (Dievas - tiesa)

Dvejopa reikšmė yra Dievo reikšmė Tau - Dievas ir gerumas

• Dvejybė - bendrystė
• Dvejybė (dangaus karalystė)
• Kampas (santykis tarp turinio ir raiškos, tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo, kas už santvarkos ir kas santvarkoje) ir taip pat išėjimai pirmyn į santvarką (visko žinojimu) ir atgal iš santvarkos (gražiu taikymu).

Reikšmių kalnas

Išsiplėtoja tarpas tarp dvasios (turinio) ir Dievo (raiškos).

• Tiesa yra tarpas tarp dvasios ir Dievo, juos siejantis.
• Sąlygiškumas (gerumas) - besąlygiškumas (Dievas) skiria dvasią (gerumą) ir Dievą.
• Neapibrėžtumo trejybė skiria pradžią (dvasią, ištakas), vidurį (akistatą, tarpą, neapibrėžtumo trejybę), pabaigą (Dievą, darną). Neapibrėžtumo trejybė yra fraktalinė.
• Požiūrio lygtis skiria akistatą į suvokiantįjį (Dievą) ir susivokiantįjį (jo turėtoją). Suvokiantysis kyla iš dvasios, o susivokiantysis asmenimis prilygsta Dievui.

Neapibrėžtumo trejybė išsako buvimą Dievu. Požiūrio lygtis išsako buvimą kažkieno Dievu. O toliau asmenys išsako Dievo turėtoją, tą kažką. Akistata Dievas išsiverčia jo turėtoju, suvokiančiajam prilygsta susivokiantysis, Kitas, kuris toliau prilygsta Tau, Man, Dievui.

Reikšmės iškyla skiriant dvasią (turinį, gerumą) ir Dievą (raišką) kolei galiausiai Dieve glūdi aštuonios reikšmės. Dievas tokiu būdu išsiskleidžia. Ir tai išsako Dievo gerumą. Gerumas yra Dievo turinys. Tad Dievo kampu - neapibrėžtumu - Dievas būtinai geras. O Dievo turėtojo kampu - Neįsivaizduojamuoju - Dievas nebūtinai geras.

Neapibrėžtumo trejybė

Neapibrėžtumo trejybę sudaro besąlygiškas šaltinis iš kurio išsivysto visos galimybės, nešališki įsitraukimai kuriais jos įsitraukia į bendrą svajonę, ir nepaneigiama bendra svajonė kuri jas visas suderina.

• Dievas nusistato šaltiniu, vykdo įsitraukimais, permąsto bendra svajone.
• Galimybė nusistato įsitraukimu, vykdo bendra svajone, permąsto šaltiniu.
• Jų bendrystė nusistato bendra svajone, vykdo šaltiniu, permąsto įsitraukimais.

Neapibrėžtumo trejybė ir trys kryptys

• Pradžia yra besąlygiškumas, pirm sąlygų, ir sąlygomis, apibrėžtumu atsiveria Dievo tyrimas.
• Vidurys yra nešališkumas akistatoje.
• Pabaiga yra nepaneigiamumas, visų esmių vieningumas, taip kad meilė yra ir tobulumas, ir valia mylėti tobulą, ir Dievo valia kartu mylėti netobulą.
• Klausimas - šaltinis iš kurio visos galimybės išsivysto.
• Tyrimas - akistatos kuriomis rituliojasi.
• Atsakymas - bendra svajonė į kurią susiveda.

Trejopa reikšmė yra Dievo reikšmė Kitam - pradžia, vidurys, pabaiga

Neapibrėžtumo trejybė

• Neapibrėžtumas suplaka ištaką iš kurios viskas išplaukia, išdavą į kurią viskas susiveda, ir viduriu, kuris tarp jų rituliojasi.
• Neapibrėžtumo trejybė trejybės ratu išsako dvasios sąmoningumą.
• Neapibrėžtumo trejybė rūpinasi galimybėmis, jų šaltiniu, jų darna, jų akistata - įtraukimu į darną.
• Galimybių akistata jas renka. Jėzus: kas su manimi nerenka, barsto.
• Trejybė (išgyvenimas).

Neapibrėžtumas sieja:

• Dievą kaip ištaką, visų galimybių išsiskyrimą
• sąmoningėjimą, paskiros galimybės perėjimą į visų galimybių išsipildymą
• sąmoningumą, visų galimybių išsipildymą, jų pilnatvę.

Pradžioje, pirm apibrėžtumo, neapibrėžtume sutampa:

• Tėvo išvesties taškas - pirmapradis Dievas už santvarkos
• Sūnaus virsmo taškas - tarpas kuriame tūno sąmoningumas, amžinas gyvenimas
• jų santykius teisingai sustatanti Dvasios suvesties taškas, šviesuolių bendrystė.

Galimybė yra poslinkis. Ji savo ruožtu gali būti suprasta kaip išsiskyrimas, įsitraukimas arba išsipildymas.

• Įsitraukimas yra poslinkis vedantis iš išsiskyrimo į išsipildymą.
• Išsipildymas yra poslinkis vedantis iš įsitraukimo į išsiskyrimą.
• Išsiskyrimas yra poslinkis vedantis iš išsipildymo į įsitraukimą.

Įsitraukimas vyksta akistata su Dievu, su neapibrėžtumu, su brandos šuoliais, jų galimybėmis, su platesniu požiūriu, su pasirinkimu.

• Neapibrėžtume sutelpa trys - Tėvas atveriantis visas galimybes, Dvasia suderinanti visas galimybes, Sūnus prijungiantis kiekvieną galimybę prie visumos.

Vienumas ir galimybės

• Tėvo vienų vienumas - nes visos galimybės išsiskiria nuo jo
• Sūnaus bendražmogiškumas - kiekvienos galimybės akistata
• Dvasios plazdenimas - suderinant paskirą galimybę su jos būkle visumoje
• Vienumo pagrindas, įskaitant žmonių vienumo pagrindas, yra neapibrėžtume, kaip kad bosonuose, kaip kad galimybių šaltinio, akistatos, darnos vienume - Tėvo, Sūnaus, Dvasios vienume. Prisiminti Jėzaus maldą Tėvui šv.Jono evangelijoje 17.
• Šventoji Dvasia - tiesa. Tėvas - turinys. Sūnus - raiška.

"Leisti viskam būti" suprantu trejopai, trimis reikšmėmis:

• Dievas leidžia - Dievas atveria visas galimybes
• kiekvienas leidžia - kiekviena galimybė pasirenka "būti"
• visi leidžia - visos galimybės sugyvena

Visko darnos požiūris

• Būtent meilė suderina priešybes. Tarp tų priešybių yra priešybė meilės artimui, savui (kurį mylėdamas įsijauti į save) ir meilės priešui, svetimui (kurį mylėdamas atsisakai savęs).
• Neapibrėžtasis sąmoningumas yra visako pilnatvė, pasakos laimingoji pabaiga.

Apibrėžtumas išplaukia iš neapibrėžtumo

Apibrėžtumo kilmė

• Pasisakymas išplaukia iš įsiklausymo. Įsiklausant tenka suvirpinti aplinką, pavyzdžiui, pabraukti stygą, patapšnoti būgną.
• Netroškimų atliepimai (ypač Jėzaus dieviški) išsako kaip neapibrėžtumo dvasia įsijungia į apibrėžtumo pasaulį.

Skirtumas tarp neapibrėžtumo ir apibrėžtumo

• Neapibrėžtume sutampa nulybė (Tėvo turinys), vienybė (Dvasios raiška), laisvumas (Sūnus). O trejybė, ketverybė, dvejybė yra jų sąmoningumas, kuris reiškiasi apibrėžtume.
• Gėrio ir blogio pažinimo medis, tai apibrėžtumo medis, o gyvybės medis, tai neapibrėžtumo medis. Gyvybė neskiria Dievo ir gerumo.
• Neapibrėžtumas panašus į bosonus nes skirtingi reiškiniai yra toje pačioje būsenoje (tiksliau - nebūsenoje) ir vienas kitam nekliudo. Apibrėžtumas panašus į fermionus nes kiekvienas reiškinys turi būti išskirtas nuo kitų.

Neapibrėžtumo reikšmės suprastinos aštuoneriopai:

• jokia reikšmė
• viena + dvi + trys = šešios reikšmės
• apibrėžtumas - būtent jokios reikšmės apibrėžtumas
• Vienybinį neapibrėžtumą išreiškia 4 vienumo sampratos ir 6 vienumo pagrindai.
• Bott dviejų būsenų periodiškumas išreiškia ryšį tarp Dievo ir gerumo dvejybinį neapibrėžtume. O tas ryšys tampa apibrėžtu aštuonerybe, padalinimų ratu.
• Trejybės rato trejybinį neapibrėžtumą išreiškia trejybės atvaizdas. Tai apytakų sandaros.

Kitos mintys kaip reikšmė plėtojasi padalinimais

Padalinimai

• Nulybė. Meilė. Priėmimas. Atvirumas.
• Vienybė. Požiūris. Išėjimas už savęs. Klausimas.
• Dvejybė. Atsakymas.
• Trejybė. Dievo taškai. Klausimas-atsakymas-tyrimas. Tyrimas - virsmo taškas.
• Ketverybė. Apibrėžtumas. Apytakos. Išėjimo už savęs pakopos. Žinojimas.
• Penkerybė. Kitas. Sąlygos.
• Šešerybė. Vaizduotė. Vienumas.
• Septynerybė. Nevienumas. Išgyvenimas.
• Aštuonerybė. Atsiskleidimas.

Žmogaus (nesuvokiančiojo) kampu. Veiksmas +1.

• Vienybė. Vienumas.
• Dvejybė. Buvimas. Atkūrimas.
• Trejybė. Nepriklausomasis. Santykiai, ryšiai.
• Ketverybė. Asmenų lygmenys. Požiūrio lygtis. Tarpas.
• Penkerybė. Išėjimas už savęs.
• Šešerybė. Vaizduotė. Ryšių išsakymas. Neįsivaizduojamasis. Gyvenimo lygtis. Vienumo pagrindai.
• Septynerybė. Dievo būtinumo tyrimas. Apytakos. Vaizduotės pranokimas apytakomis. Trejybės ratas. Savastis. Išgyvenimai. Trys kalbos. Pasirinkimai. Mes.
• Aštuonerybė. Meilė. Veiksmas +4.

Reikšmės - šeši vienumo pagrindai - šešios ašys nuo -1 iki -6

• Šešios ašys yra visos vieningos, yra tai, kas vieninga, kas priima savo priešingybę, neatskirta nuo jos. Paprastai, kiekvienas daiktas, reikalas, žodis, įvykis yra atikirstas nuo savo priešingybės, o ašys neatkirstos. Taip bene iškyla kalba, išskiriant kas atskirta ir kas neatskirta, kas apibrėžta, laike ir vietoje, ir kas neapibrėžta, visuotina, begalybėje, be aplinkybių.
• Yra vienų-vienumo laipsniai.
• (different - viskas visvien) Yra viena <=> sakome, tvirtiname, kad yra viena (same - priešingybės greta) (ir tai ir tai yra viena - ir tai reikalauja permąstymo?) [Tai siejimas nulybės ir vienybės]
• Šešios ašys yra neigiamas skaičiavimas, ko nėra, kas atsiveria. Dievu (-1) viskas yra viena - tai kaip jis nusistato, vykdo, permąsto, kaip jis yra ir nėra. Toliau, bene išsiskiria vidinis nevieningumas kitame (-2), manyje (-3), toliau meilėje (-4), bendrystėje (-5), požiūryje (-6). Tai yra padalinimų papildiniai, septynerybės, šešerybės, penkerybės, ketverybės, trejybės, dvejybės, išsakantys, išsakyti ko nėra, kas primesta. Papildinių neturi tik nulybė ir vienybė, berods jos pačios sau papildiniai? Nulybė nulybei ir nulybė vienybei? Vienumas išreiškiamas tuo, ko nėra. Kalbėti iš širdies, tai sutapti savimi, tuo pačiu būti ir nebūti. Žvelgiant neigiamai, nėra skirtumo tarp dvasios ir sistemos, tarp nulybės ir vienybės, jos sutampa. Žvelgiant teigiamai, jos nesutampa, jos išsiskiria.

Dievas, kitas, aš (sutampa, kas yra ir ko nėra)

• Dievas
• kitas: išsiskiria kito mąstymas (ką tiki, ko link bręsta) ir buvimas (kaip yra, Dievo priėmimas jį varžančių aplinkybių)
• aš: išsiskiria dar ir veikimas, kaip dalyvaujame, siejame Dievą ir kitą

Meilė, bendrystė, požiūris

• Meilė - sutampa buvimas ir veikimas? - bet išsiskiria kas yra ir ko nėra
• bendrystė - išsiskiria buvimas ir veikimas kur nėra
• požiūris - viskas išsiskiria

Tad ašys išreiškia vienumų vieningumą, bet vienas kitą išplėčia vienumų išskyrimais. Pavyzdžiui, kitas yra Dievas neDieve, aplinkybėse. Aš sieju Dievą ir kitą, kaip bendrai suprastas Dievas? Ar visa tai vystosi, kaip Dievo operacija +1 ? ar kaip?

Tai yra:

• vienumas glūdintis apskritai, sandaroje, nulybėje, Dieve: Dievas - tai sulygina nulybę ir trūkstamybę (lacksome) - tad klausimas naujai iškyla, koks vienumas tame glūdinčiame Dieve?
• vienumas glūdintis Dieve: kitas (naudininkas)
• vienumas glūdintis kitame: aš/tu
• vienumas glūdintis manyje/tavyje: meilė (Dievo papildinyje)
• vienumas glūdintis meilėje: bendrystė (kito papildinyje)
• vienumas glūdintis bendrystėje: požiūris (mano/tavo papildinyje)

Žodžiu, kryptis -1 vis bręsta gilyn, ieškant vienumo vienume. Vienumas požiūryje baigtųsi vienybe (išoriniu vienumu), tad sutampa vidus ir išorė, dvasia ir sandara, tarsi apsiverčia paviršius. Tad galim tokiu atveju vadovautis gėriu, gerumu vietoj, kad Dievu, tad laipsnynas veda mus iš lygties Dievas yra Dievas į lygtį Dievas yra geras. Ir laipsnynas yra išgyventas trejybėje, sąmoningai, tad Dievas pirmame laipsnyje yra ne visai tas pats, kaip Dievas nuliniame laipsnyje, tai (vienybe) apimtasis Dievas, vidinis Dievas.

Ašimis išreikšta vienybė yra vieningumas, "unity", "anti-division", be požiūrių! tad kaip suprasti? Tai yra atliekami požiūriai. Tai yra įvairiai išreikšta atvaizdų vienybė, įvairių laipsnių. Tad kaip ji susijusi su laipsnynu? -1 + 1; -2 + 2; ir t.t. iki -6 + 6. Ir baigiasi požiūriu.

Padalinimai atsiranda Dievui mąstant dvejones, jas prisiimant. O laipsnynas iškyla ankščiau, visaregiu. Kaip jis ketveriopai suprantamas? Bene ketveriopai suprantant lygtį -1+1; ir t.t.

Aš esu penkerybės (erdvės/laiko) papildinys, rečiausiai aptinkamo padalinimo.

Vieningumai išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimų vidinę sandarą), o padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vidinės sandaros galutinis tikslas yra apibrėžti požiūrį. Vidinė sandara yra tai, ką prileidžiame.

Laipsnynas žinojimo rūmuose reiškiasi tiek paklusime (kur sutampa su ženklų savybėmis), dalyvauja visaregyje, tiek nepaklusime (kur išskiria rūpėjimą ir tikėjimą), dalyvauja aštuongubame kelyje. Laipsnynas išskiria rūpėjimą ir tikėjimą skirdamas vidinį (tikėjimą) ir išorinį (rūpėjimą) gyvenimą. Šešerybės atvaizdai tuo pačiu juos išskiria, vidinį ir išorinį požiūrį, jausmus ir dorybes.

Vienumo vienume seka baigiasi +2 (=-6) buvimu, užtat buvimas suvokiamas, kaip pagrindimas, besąlygiškumas, nors tai galima priimti sąlygiškai.

Užrašai

Dvasia savo veikla yra prieštaringa.

• Ji ištisai veržiasi, tad išeina už savęs.
• Ji reiškiasi sąmoningumu.

Reikšmė yra dvasios perteklius.

Reikšmės vystosi vyksmu -1 tačiau jau ketvirta reikšme tai pradeda išsikvėpti nes jau tampa reikšme sau. Tad tas veiksmas išsikvepia savastimi tačiau atveria galimybę amžinai brandai. Užsiveria vyksmas -1 tačiau papildinyje atsiveria veiksmai +1, +2, +3 kuriais gyvuoja keturi asmenys ir tarp jų vyksta šešios lygmenų poros. Vyksmas -1 išveda vienumo pagrindus, o papildiniu juos kaip poras išskaido keturiais asmenimis pagrįstos keturios vienumo sampratos.

Vyksmas -1 išplėtoja aštuonias reikšmes.

Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas. Tai iškyla iš Neapibrėžtumo.

• 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 reikšmės (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu.

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC